- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- e2A-63-967/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00504-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, E. I., A. I., D. S., I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. J. dėl statybos deklaracijų ir statinių teisinės registracijos panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – E. I., D. S., I. S., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnyba, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, valstybės įmonė ,,Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti galiojimą atsakovo V. J. (toliau – atsakovas) surašytų: 2014 m. lapkričio 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 dėl statinių, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. sav.; 2016 m. rugpjūčio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 dėl statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. sav.; 2016 m. rugpjūčio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 2 dėl statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. sav.; 2016 m. rugpjūčio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 3 dėl statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav.; 2) panaikinti nekilnojamųjų daiktų, statinių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. sav. teisinę registraciją VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovui ir tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, E. I., A. I., D. S., I. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. sav. (toliau – žemės sklypas). Miškotvarkos projektu 2013-2032 metams, siekiant pagerinti estetines ir poilsiavimo sąlygas, atverti vaizdą į (duomenys neskelbtini) ežerą, išretinti medynų aplink rekreacinius ir mažosios architektūros objektus, žemės sklype leista projektuoti dvi pavėsines iki 25 kv. m² kartu su dvejais stalais, keturiais suolais ir dvejomis šiukšlių dėžėmis, bei vieną pavėsinę iki 25 kv. m. kartu su lauko židiniu. 2018 m. kovo 26 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) patikrinimo aktais Nr. DTA-5, Nr. DTA-6, Nr. DTA-7 ir 2018 m. gegužės 14 d. aktu Nr. DTA-10 nustatyta, kad ginčijamų deklaracijų pagrindu buvo įregistruoti statiniai, kurių plotas viršija Miškotvarkos projektu 2013-2032 metams leistiną plotą, t. y. pagal Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo duomenis, ginčijamų deklaracijų pagrindų įregistruoti 49 kv. m² ploto statiniai, neatitinkantys Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 11 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 8.17.11. papunktyje įtvirtintos pavėsinės (altanos) sąvokos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. I., A. I., D. S., I. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad z?eme?s sklype esantys inz?ineriniai statiniai – pave?sine?s – buvo pastatyti, nepaz?eidz?iant Labanoro regioninio parko tvarkymo plano, esant numatytai vietai stovyklavietei i?rengti. Stovyklavietei bu?dingu? statiniu? – pave?siniu? – i?rengimas buvo suderintas parengiant mis?kotvarkos projekta?, atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypas yra mis?ku? u?kio paskirties, ir pave?sine?s prade?tos statyti teise?tai. S?ios pave?sine?s priskirtinos I grupe?s nesude?tingiems statiniams, ju? plotui nevirs?ijant 50 kv. m². Pirmine?je mis?kotvarkos projekto Nr. 47294 redakcijoje nurodyta, jog numatomas žemės sklype statytinu? pave?siniu? plotas yra po 25 kv. m². Atsiz?velgiant i? tai, kad žemės sklype leidz?iama i?rengti stovyklavietei bu?dingus statinius – pave?sines – leistinas pave?siniu? plotas is? esme?s yra paliekamas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos diskrecijai, todėl jų plotas gale?jo bu?ti tiek 25 kv. m², tiek ir 49 kv. m². Kadangi pastatytų pavėsinių plotas 49 kv. m², pries? atsakovui registruojant pave?sines, jis kreipe?si i? trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija? dėl pritarimo statybai gavimo. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos darbuotojas vyr. kras?totvarkininkas Z?. M. deklaracijoje apie statybos uz?baigima? pažymėjo, jog pastatyta pagal mis?kotvarkos projekta? Nr. 47294. Taigi, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, įvertinus užbaigtą statybą, tokio ploto pave?sine?ms žemės sklype pritarė. Tokiu būdu mis?kotvarkos projektas Nr. 47294 buvo pakoreguotas, atsakovui leidžiant tokius statinius ture?ti, deklaruoti jų statybos uz?baigima? ir i?registruoti Nekilnojamojo turto registre.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija su ieškiniu sutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad remiantis specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu – Labanoro regioninio parko tvarkymo planu, žemės sklype, kuriame atsakovas deklaravo trijų 49 kv. m² ploto pavėsinių statybą ir statybos užbaigimą, yra numatyta stovyklavietės vieta. Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), specialiojo teritorijų planavimo dokumentai numato tam tikrų nesudėtingų statinių (tame tarpe ir pavėsinių) statybą. 2013 metais parengtame ir patvirtintame vidinės miškotvarkos projekte – dokumente, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir nustatoma konkrečių tvarkymo priemonių sistema juose, buvo numatyta trijų pavėsinių, neviršijančių 25 kv. m² statyba bei pažymėtos šių statinių statybos vietos. Iš 2018 m. gegužės 18 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (23.31)-FAK-1156 esančių nuotraukų aiškiai matyti, kad žemės sklype pastatyti statiniai, nekilnojamojo turto registre pagal ginčijamas deklaracijas įregistruoti pavėsinėmis, dėl savo išvaizdos ir juos sudarančių konstrukcijų negali būti laikomi pavėsinėmis, o tuo pačiu ir mažaisiais kraštovaizdžio architektūros statiniais, kuriuos Labanoro regioniniame parke numatytose ar esančiose stovyklavietėse leidžiama įrengti pagal Labanoro regioninio parko apsaugos reglamentą. Faktiškai pastatytų ir Nekilnojamojo turto registre pavėsinėmis įregistruotų statinių plotas yra didesnis nei buvo suprojektuotas miškotvarkos projekte. Žemės sklype esantys statiniai neatitinka parengto ir patvirtinto vidinės miškotvarkos projekto reikalavimų tam tikrų projekte numatytų nesudėtingų statinių (pavėsinių) įrengimui, bei nėra leidžiami statyti (duomenys neskelbtini) teritorijoje pagal veiklą saugomoje teritorijoje nustatančius teisės aktus.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialas ieškinio reikalavimus prašė nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pasirašydamas deklaraciją apie statybos užbaigimą asmuo užtikrina, kad statyba baigta pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus ir jam žinoma atsakomybė už deklaracijoje pateiktų duomenų atitiktį tikrovei. Registro tvarkytojas, išnagrinėjęs atsakovo 2015 m. vasario 3 d., 2016 m. rugpjūčio 22 d. pateiktas deklaracijas apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, kadastro duomenų bylas, prašymus įrašyti pavėsinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti jo nuosavybes teises į pavėsines, 2015 m. vasario 3 d. ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. tenkino atsakovo prašymus, nenustatęs Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė neginčija vėliau sudaryto sandorio – 2017 m. vasario 1 d. žemės sklypo dalies ir statinių pirkimo ir pardavimo bei naudojimosi nekilnojamuoju daiktui tvarkos nustatymo sutarties Nr. DJ-606, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre į pavėsines, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 2 d. buvo įregistruotos trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, E. I., A. I., D. S., I. S. nuosavybės teisės. Nenuginčijus šios sutarties, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo panaikinti šių pavėsinių teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Panaikinus ginčijamas deklaracijas, būtų panaikintas tik pavėsinių, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistravimo teisinis pagrindas, tačiau trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, E. I., A. I., D. S., I. S. nuosavybės teisių į šias pavėsines įgijimo pagrindas liktų nepanaikintas, todėl šių asmenų nuosavybės teisės į minėtas pavėsines negalėtų būti išregistruojamos. Registre neišregistravus trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, E. I., A. I., D. S., I. S. nuosavybės teisių į pavėsines, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) negali būti išregistruotos pačios pavėsinės, nes visų pirma turi būti išregistruotos nuosavybės teisės ir tik po to gali būti išregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6-763/2019 ieškinį tenkino iš dalies, panaikindamas atsakovo surašytų 2014 m. lapkričio 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 dėl statinių, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. sav.; 2016 m. rugpjūčio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 dėl statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. sav.; 2016 m. rugpjūčio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 2 dėl statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. sav.; 2016 m. rugpjūčio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 3 dėl statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. sav., galiojimą, leidžiant atsakovui bei tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, E. I., A. I., D. S., I. S. savo lėšomis per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal reikiamai pertvarkytą dokumentaciją – gavus naują pavėsinių statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti statinius – pavėsines, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. sav., o negavus tokio dokumento – aukščiau paminėtus statinius savo lėšomis nugriauti ir priteisė iš atsakovo ieškovei 83,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), specialiojo teritorijų planavimo dokumentai numato tam tikrų nesudėtingų statinių, tame tarpe ir pavėsinių, statybą. Pagal Labanoro regioninio parko reglamentą pavėsinės žemės sklype gali būti tiek 25 kv. m², tiek 49 kv. m² ploto, tačiau turi atitikti šio statinio sąvoką. Nors atsakovas teigė, kad prieš registruojant pavėsines, jis kreipėsi į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkciją, kad ši pritartų tokiai statybai ir Labanoro regioninio parko vyr. kraštotvarkininkas Ž. M. ant deklaracijos apie statybos užbaigimą parašė: „Pastatyta pagal miškotvarkos projektą Nr. 47294”, tačiau tai buvo 2014 metais, kai buvo senos, eglišakėmis dengtos pavėsinės, tad jis, pasirašydamas ant atsakovo jam pateiktos deklaracijos, nepažeidė galiojusių teisės aktų reikalavimų. Nors trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos vyr. kraštotvarkininkas Ž. M. 2014 m. lapkričio 25 d. pritarė pavėsinių statybai, tačiau ne tokių, kokios atsakovo sklype buvo pastatytos 2015-2016 metų laikotarpiu.
7. Teismas darė išvadą, kad žemės sklype esantys statiniai neatitinka parengto ir patvirtinto vidinės miškotvarkos projekto reikalavimų tam tikrų projekte numatytų nesudėtingų statinių (pavėsinių) įrengimui. Atsakovo pastatyti statiniai nėra leidžiami statyti (duomenys neskelbtini) teritorijoje pagal veiklą saugomoje teritorijoje nustatančius teisės aktus ir tai sudaro pagrindą panaikinti jo surašytų 2014 m. lapkričio 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 ir 2016 m. rugpjūčio 19 d. deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos trys 49 kv. m² ploto pavėsinės žemės sklype, galiojimą.
8. Teismo vertinimu, nepaneigta galimybė didesnio ploto negu nurodyta miškotvarkos projekte Nr. 47294 pavėsinėms žemės sklype stovėti. Byloje nėra įrodymų, jog pavėsinių statyba prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Žemės sklypo teritorijoje, kurioje nustatyti atsakovo padaryti pažeidimai statant pavėsines, tokios paskirties naujų statinių statyba yra galima pagal galiojančius bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus: Labanoro regioninio parko tvarkymo planą, miškotvarkos projektą ir kt., kurių statybos įteisinimo procedūras statytojas yra pradėjęs.
9. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype nėra draudžiama pavėsinių statyba pagal Labanoro regioninio parko tvarkymo planą, miškotvarkos projektą 2013-2032 metams Nr. 47294, tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, yra pagrindas taikyti analogišką padarinių pašalinimo būdą ir leisti atsakovui savo lėšomis per teismo nustatytą terminą pagal reikiamai pakoreguotą miškotvarkos projektą perstatyti ar pertvarkyti pastatytas pavėsines, tokiu būdu sudarant galimybę tinkamai įteisinti statinius. Statinio nugriovimas (išardymas), kaip kraštutinė neteisėtos statybos padarinių pašalinimo priemonė, taikytina atsakovui per nustatytą terminą teismo reikalavimo neįvykdžius. Kadangi ginčo statiniai nėra sudėtingi, jie turėtų būti perstatyti per vienerių metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, šis terminas laikytinas pakankamu statybos įteisinimo procedūroms atlikti.
10. Teismas nurodė, jog ieškovė neginčija 2017 m. vasario 1 d. žemės sklypo dalies ir statinių pirkimo ir pardavimo bei naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutarties Nr. DJ-606, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre į pavėsines, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 2 d. įregistruotos trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, E. I., A. I., D. S., I. S. nuosavybės teisės, todėl nėra pagrindo nesutikti su trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialo nuomone, kad nenuginčijus šios sutarties, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo panaikinti šių pavėsinių teisinę registraciją Nekilnojamojo turo registre.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. I., A. I., D. S., I. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6-763/2019 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, skundžiamu sprendimu įpareigodamas atsakovą perstatyti, o negavus statybą leidžiančio dokumento, nugriauti žemės sklype esančius statinius – pavėsines, ieškovei statinių nugriovimo klausimo nekėlus. Pavėsinių perstatymas ar jų nugriovimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl skundžiamas sprendimas toje dalyje naikintinas. Be to, šie įpareigojimai taikyti ir tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, E. I., A. I., D. S., I. S., nors jie, nepaisant to, kad yra pavėsinių savininkai, į bylos nagrinėjimo procesą atsakovais neįtraukti, todėl jų atžvilgiu pirmosios instancijos teismas jokių įpareigojimų nustatyti negalėjo.
8.2. Pirmosios instancijos teismas pakeitė ieškinio pagrindą – ieškinys nebuvo grindžiamas pastatytų statinių tipu; ginčijamos deklaracijos turėjo būti panaikintos, todėl, kad žemės sklype jų statyba negalima ir pastatyti statiniai viršija miškotvarkos projekte numatytą pavėsinių plotą. Pirmosios instancijos teismui sprendimo priėmimo stadijoje nustačius aplinkybes ir argumentus, netirtus bylos nagrinėjimo metu, turėjo būti atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, sudarant galimybę pateikti argumentus dėl statinių tipo ir juos išnagrinėti žodiniame teismo posėdyje.
8.3. Ieškinys negalėjo būti tenkinamas, atsakovui ir tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, E. I., A. I., D. S., I. S. įrodžius, kad pavėsinės žemės sklype stovėti gali. Žemės sklype esantys inžineriniai statiniai – pavėsinės – buvo pastatyti nepažeidžiant Labanoro regioninio parko tvarkymo plano. Stovyklavietei būdingų statinių įrengimas suderintas gavus pritarimą pavėsinių statybai parengtu miškotvarkos projektu. Teismo posėdyje apklaustas Miškų tarnybos atstovas patvirtino, kad nėra draudimo statyti žemės sklype tam tikro dydžio pavėsines; didesnis pavėsinės plotas savaime nereiškia didesnės žalos žemės sklypui, jame augančiam miškui ir kt. padarymo. Pirmosios instancijos teismas su šia pozicija sutiko, skundžiamame sprendime nurodydamas, kad nepaneigta galimybė didesnio nei nurodyta miškotvarkos projekte Nr. 47294 ploto pavėsinėms žemės sklype stovėti.
8.4. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu pripaz?inęs, kad statiniai pagal mis?kotvarkos projekta? z?eme?s sklype yra galimi, neturėjo pagrindo tenkinti ies?kini?. Bylos medžiagos duomenimis, tiek trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai, tiek ir kitoms institucijoms buvo z?inoma, jog žemės sklype i?rengiama stovyklaviete? poilsiautojams aptarnauti, tode?l leista i?vesti elektra?, numatyti i?renginius maistui ruos?ti, i?rengti liepta?. Pave?sinės buvo i?rengiamos baidariu? aptarnavimo zonoje turizmo poreikiams tenkinti, nesant prieštaravimų Labanoro regioninio parko tvarkymo planui.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į atsakovo ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, E. I., A. I., D. S., I. S. apeliacinį skundą ieškovė prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6-763/2019 nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Byloje buvo keliamas klausimas dėl neteisėtų statybų miško paskirties žemėje, o miško kaip nacionalinės vertybės apsauga laikytina viešuoju interesu. Ieškovės ieškinys buvo pareikštas ginant viešąjį interesą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, miško paskirties žemėje.
9.2. Kadangi pareikštu ieškiniu buvo ginamas viešasis interesas, pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas diskrecijos teise, pritaikė materialiosios teisės normą ir suteikė galimybę įteisinti statinius pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, tokiu būdu ne tik, kad nepažeisdamas atsakovo ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, E. I., A. I., D. S., I. S. teisių, tačiau ir suteikdamas galimybę jiems per pakankamai ilgą laiko tarpą – 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įteisinti faktiškai pastatytus statinius tokio ploto, kokio jie buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
9.3. Pirmosios instancijos teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, vertindamas ieškovės 2018 m. gegužės 18 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (23.31)-FAK-1156 ir prie jo esančias nuotraukas, nurodė, kad dėl savo išvaizdos šie statiniai nėra panašūs į pavėsinę, taip kaip ji suprantama kasdienybėje, tačiau ginčijamas deklaracijas, priešingai negu nurodo apeliantai, panaikino, konstatavęs, kad žemės sklype, kuriame atsakovas deklaravo trijų 49 kv. m² ploto pavėsinių statybą ir statybos užbaigimą, esantys statiniai neatitinka parengto ir patvirtinto vidinės miškotvarkos projekto reikalavimų tam tikrų projekte numatytų nesudėtingų statinių (pavėsinių) įrengimui; atsakovo pastatyti statiniai nėra leidžiami statyti (duomenys neskelbtini) teritorijoje pagal veiklą saugomoje teritorijoje nustatančius teisės aktus ir tai sudaro pagrįstą pagrindą panaikinti jo surašytų 2014 m. lapkričio 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 ir 2016 m. rugpjūčio 19 d. deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos trys 49 m² ploto pavėsinės žemės sklype, galiojimą. Skundžiame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ginčo žemės sklype miškotvarkos projektu 2013-2032 metams, siekiant pagerinti miško estetines ir poilsiavimo sąlygas, buvo leista suprojektuoti ir pastatyti 3 pavėsines, kurių plotas – iki 25 kv. m², tačiau nagrinėjamu atveju ginčijamų deklaracijų pagrindu buvo įregistruoti statiniai, kurių plotas viršija miškotvarkos projektu leistiną plotą – t. y. pagal Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo duomenis, ginčijamų deklaracijų pagrindų įregistruoti 49 kv. m² ploto statiniai.
Šalies argumentai
9.4. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ginčo žemės sklype apskritai negali stovėti pavėsinės, priešingai, ieškovė dar ieškinyje nurodė, kad šiame žemės sklype buvo galima statyti tris nedideles, iki 25 kv. m² lengvų konstrukcijų pavėsines, tačiau ginčijamų deklaracijų pagrindu buvo įregistruoti trys statiniai, kurių plotas – 49 kv. m² viršija miškotvarkos projektu leistą statyti plotą, o tokio dydžio pavėsinių statyba nebuvo leista. Tai patvirtina be kita ko aplinkybė, jog pats atsakovas iniciavo naujo miškotvarkos projekto rengimą, siekdamas įteisinti statinius tokio ploto, kokio jie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre – t. y. 49 kv. m². Apeliantai nepagrįstai teigė, kad teisę statyti didesnio ploto pavėsinių statybą jiems suteikė Labanoro regioninio parko žyma 2014 m. lapkričio 25 d. deklaracijoje. Pažymėjo, kad deklaracija apie statybos užbaigimą – tai statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo, paveldėtojo pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas, o statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828, nenumatė teisės ar pareigos tokių deklaracijų derinti su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, todėl žyma minėtoje deklaracijoje yra niekinė ir jokios teisės nesuteikia. Atkreipė dėmesį, kad žyma, jog pastatyta pagal miškotvarkos projektą Nr. 47294 reiškia tik 25 kv. m² pavėsinių statybą, o ne 49 kv. m². Taigi, nei atsakovas, nei tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. I., A. I., D. S., I. S. neįrodė, kad turėjo teisę ginčo žemės sklype statyti 49 kv. m² pavėsines, todėl laikytina, kad ginčijamos deklaracijos apie statybos užbaigimą, kurių pagrindu buvo įregistruoti 49 kv. m² statiniai yra neteisėtos, todėl skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė jas panaikinti.
9.5. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad institucijoms, tarp jų ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Aukštaitijos nacionaliniam parkui ir Labanoro regioninio parko direkcijai buvo žinoma apie pavėsinių statybą, kad buvo leista įsivesti elektrą, numatyti įrenginius maistui ruošti, įrengti lieptą ir pan., nesudaro teisinio pagrindo apeliacinio skundo tenkinimui. Byloje nėra ginčo, kad ginčo žemės sklype miškotvarkos projektu buvo leista trijų lengvų konstrukcijų pavėsinių iki 25 kv. m² statyba, todėl manytina, kad atitinkamai buvo leista jose įrengti ir maisto ruošimo vietą, elektrą ir kt., tačiau šie argumentai ir byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad atsakovui būtų suteikta teisė statyti didesnio ploto pavėsines, nei buvo suderinta minėtu miškotvarkos projektu.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į atsakovo ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, E. I., A. I., D. S., I. S. apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Aukštaitijos nacionalinis parkas ir Labanoro regioninio parko direkcija prašė palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6-763/2019 nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pritaikęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei suteikęs galimybę atsakovui ir tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, E. I., A. I., D. S., I. S. per 1 metų terminą įteisinti ginčo žemės sklype pastatytus statinius tokius, kokie jie yra, neperžengė ieškinio ribų, priešingai, pasinaudodamas savo diskrecijos teise, tinkamai parinko padarinių šalinimo būdą, ir taip, be kita ko, užtikrino proporcingumo principo laikymąsi.
Šalies argumentai
10.2. Apeliantai nepagrįstai teigė, jog teisę statyti didesnio ploto pavėsinių statybą jiems suteikė Labanoro regioninio parko žyma 2014 m. lapkričio 25 d. deklaracijoje. Deklaracija apie statybos užbaigimą – tai statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo, paveldėtojo pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas, o statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nenumatė teisės ar pareigos, tokių deklaracijų derinti su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, todėl deklaracijoje esanti žyma „pastatyta pagal Miškotvarkos projektą Nr. 47294“ turi būti vertinama niekine ir nesuteikiančia teisės statyti didesnio ploto pavėsines nei nurodyta patvirtiname vidinės miškotvarkos projekte žemės sklypui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl atsakovo ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, E. I., A. I., D. S., I. S. paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.
18. Remiantis bylos medžiagos duomenimis, 2014 m. lapkričio 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1, 2016 m. rugpjūčio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1, 2016 m. rugpjūčio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 2, 2016 m. rugpjūčio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 3 pagrindu žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) teritorijoje, įregistruoti I grupės nesudėtingi statiniai: kitas inžinerinis statinys – pavėsinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (pažymėjimas plane S1), kurios plotas – 49 kv. m², kitas inžinerinis statinys – pavėsinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (pažymėjimas plane S2), kurios plotas – 49 kv. m² ir kitas inžinerinis statinys – pavėsinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (pažymėjimas plane S3), kurios plotas – 49 kv. m².
19. Ieškovės 2018 m. kovo 26 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) patikrinimo aktais Nr. DTA-5, Nr. DTA-6, Nr. DTA-7 ir 2018 m. gegužės 14 d. aktu Nr. DTA-10 nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 25 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1, 2016 m. rugpjūčio 19 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1, 2016 m. rugpjūčio 19 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 2, 2016 m. rugpjūčio 19 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 3 neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl šių deklaracijų galiojimas naikintinas atsakovui įteisinus neleistinus statinius, pastatytus miškų ūkio paskirties žemėje, panaikinant ir statinių, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre.
20. Atsakovas ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. I., A. I., D. S., I. S., prašė ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus, motyvuodami tuo, kad statiniai pastatyti nepaz?eidz?iant Labanoro regioninio parko tvarkymo plano, esant numatytai vietai stovyklavietei i?rengti, o i?rengimas suderintas parengiant mis?kotvarkos projekta?.
21. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovo surašytų 2014 m. lapkričio 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1, 2016 m. rugpjūčio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1, 2016 m. rugpjūčio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 2, 2016 m. rugpjūčio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 3, kurių pagrindu VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre atlikta statinių, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registracija, teisėtumo.
Dėl statybos deklaracijų panaikinimo
22. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad žemės sklype esantys statiniai neatitinka parengto ir patvirtinto vidinės miškotvarkos projekto reikalavimų tam tikrų projekte numatytų nesudėtingų statinių (pavėsinių) įrengimui, todėl jų negalint statyti (duomenys neskelbtini) teritorijoje pagal veiklą saugomoje teritorijoje nustatančius teisės aktus, yra pagrindas panaikinti atsakovo surašytų 2014 m. lapkričio 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 ir 2016 m. rugpjūčio 19 d. deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos trys 49 kv. m² ploto pavėsinės žemės sklype, galiojimą. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodė, kad žemės sklype esantys inžineriniai statiniai pastatyti nepažeidžiant Labanoro regioninio parko tvarkymo plano, stovyklavietei būdingų statinių įrengimas suderintas gavus pritarimą pavėsinių statybai parengtu miškotvarkos projektu, o galimybė didesnio nei nurodyta miškotvarkos projekte Nr. 47294 ploto pavėsinėms žemės sklype stovėti nepaneigta. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, kad ginčijamos deklaracijos, kurių pagrindu įregistruoti 49 kv. m² ploto statiniai, viršija miškotvarkos projektu Nr. 47294 leistų žemės sklype statyti pavėsinių plotą, todėl yra neteisėtos.
23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju žemės sklypas, kuriame stovi ginčijamų deklaracijų pagrindu įregistruoti statiniai, konkrečiai – pavėsinės, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal Labanoro regioninio parko ribų ir funkcinio zonavimo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1530, yra (duomenys neskelbtini) teritorijoje (konservacinio funkcinio prioriteto zonoje). Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalį (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d.) statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų) sprendiniais, atsižvelgiant į miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo tankį, atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato valstybinių parkų individualūs apsaugos reglamentai. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. balandžio 2 d. rašte Nr. (3)-V3-905(12.1) „Dėl pasiūlymo Labanoro regioninio parko tvarkymo planui“ nurodyta, kad sprendžiant iš Labanoro regioninio parko tvarkymo plano, žemės sklype, kuriame yra deklaruoti statiniai, numatyta stovyklavietės su nakvyne vieta, kurioje gali būti teikiamos turistinės stovyklos paslaugos. Vadovaujantis Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 419, (toliau – Labanoro regioninio parko apsaugos reglamentas) 6 punkte pateiktas stovyklavietės apibrėžimas nurodant, kad tai yra poilsiui su nakvyne skirta teritorija, kurioje gali būti teikiama turistinės stovyklos paslauga; joje gali būti įrengiami mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, automobilių stovėjimo aikštelė, įranga maistui ruošti, laužavietės, sudaromos sąlygos higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti, poilsiui organizuoti. Mažaisiais kraštovaizdžio architektūros statiniais laikytini nesudėtingi statiniai: tvoros, informacijai skirti statiniai (skydai, stendai, informaciniai ženklai ir riboženkliai), atraminės sienutės, tvorelės, platformos, pakilumos, skirtos teritorijos apžvalgai, laiptai, lieptai, tilteliai, sūpynės, laipynės, dekoratyvinės skulptūros, šviestuvai, stacionarūs baldai – suolai, stalai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, pavėsinės, stoginės, kiti teritorijos vieningo stiliaus tvarkymo ir puošybos statiniai (Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento 6 punktas). Siekiant žemės sklype esančioje miško valdoje, įeinančioje į Labanoro regioninį parką, projektuojamu supaprastintu atveju ir kraštovaizdžio formavimo kirtimu įrengti miško mažosios kraštovaizdžio architektūros ir rekreacinius statinius vandens turistų aptarnavimui, paruoštas miškotvarkos projektas 2013-2032 metams. Miškotvarkos projekto 2013-2032 metams 2013 m. rugpjūčio 1 d. aiškinamajame rašte nurodyta, kad rekreacinės – poilsinės miško struktūros gerinimui be kita ko projektuojamos 2 pavėsinės iki 25 kv. m² kartu su 2 stalais, 4 suolais ir 2 šiukšlių dėžėmis bei 1 pavėsinė iki 25 kv. m² kartu su lauko židiniu.
24. Ieškovė, atlikusi patikrinimą, siekdama nustatyti, ar deklaracijos apie statybos užbaigimą sudėtis atitinka Lietuvos Respublikos statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828, nuostatas, 2018 m. gegužės 14 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) patikrinimo aktu Nr. DTA-10 nustatė, kad rekreacinės-poilsinės miško struktūros gerinimui numatyta trijų pavėsinių statyba, kurių kiekvienos plotas – 25 kv. m², pažeidžia miškotvarkos projektą 2013-2032 metams Nr. 47294.
25. Atsižvelgiant į tai, jog pagal VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenis, faktinis pavėsinių, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurių statyba buvo leidžiama pagal miškotvarkos projektą 2013-2032 metams Nr. 47294, plotas, t. y. 49 kv. m², viršijo leistinąjį 25 kv. m² plotą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovo surašytos 2014 m. lapkričio 25 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 ir 2016 m. rugpjūčio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 negalėjo būti paliktos galioti, kai didesnių nei 25 kv. m² ploto statinių statyba žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) teritorijoje pagal veiklą joje nustatančius teisės aktus numatyta nebuvo. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų teiginys, jog, be kita ko, didesnių negu 25 kv. m² pavėsinių statyba pagal miškotvarkos projektą Nr. 47294 galėjo būti leista Labanoro regioninio parko vyr. kraštotvarkininko Ž. M. 2014 m. lapkričio 25 d. uždėta žyma, kai tokių deklaracijų derinimas su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija pagal statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828, numatytas nebuvo.
26. Atkreiptinas dėmesys, jog bylos duomenimis, remiantis Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 44.1 punktu, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai pateikta miškotvarkos projekto 2018-2032 metams Nr. 47294 korekcija. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu „Dėl išvados individualiam miškotvarkos projektui“ informavo, kad dėl miško valdoje, kuriai parengta ir pateikta derinti individualaus miškotvarkos projekto Nr. 47294 korekcija, vykdytos ūkinės veiklos Vilniaus regiono apylinkės teisme pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-7317-665/2018, todėl vadovaujantis Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 33 punktu, sprendimas patvirtinti vidinės miškotvarkos projektą gali būti priimamas tik pašalinus nustatytus pateikto tvirtinti vidinės miškotvarkos projekto trūkumus, kai yra pasibaigęs teismo procesas. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, jog 2014 m. lapkričio 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 ir 2016 m. rugpjūčio 19 d. deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 galiojimo panaikinimas neužkerta šalims kelio pakartotinai kreiptis dėl individualaus miškotvarkos projekto Nr. 47294 korekcijos patvirtinimo, tokiu būdu įteisinant 49 kv. m² ploto statinius, įregistruotus VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre.
Dėl teismo teisės peržengti ieškinio ribas
12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog žemės sklype nėra draudžiama pavėsinių statyba pagal Labanoro regioninio parko tvarkymo planą, miškotvarkos projektą 2013-2032 metams Nr. 47294, tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą padarinių pašalinimo būdą ir leisti atsakovui savo lėšomis per 1 metų terminą pagal reikiamai pakoreguotą miškotvarkos projektą perstatyti ar pertvarkyti pastatytas pavėsines, tokiu būdu jam ir tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, E. I., A. I., D. S., I. S. sudarant galimybę tinkamai įteisinti statinius, o tokio dokumento negavus, nugriauti statinius savo lėšomis. Apeliantai, ginčydami tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde teigę, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, ieškovei statinių nugriovimo klausimo nekėlus; pavėsinių perstatymas ar jų nugriovimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, be to, šie įpareigojimai taikyti ir tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, E. I., A. I., D. S., I. S., nors jie, nepaisant to, kad yra pavėsinių savininkai, į bylos nagrinėjimo procesą atsakovais neįtraukti, todėl jų atžvilgiu pirmosios instancijos teismas jokių įpareigojimų nustatyti negalėjo. Ieškovė, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija, nurodė, kad miško kaip nacionalinės vertybės apsauga laikytina viešuoju interesu, o ieškovės ieškinys buvo pareikštas ginant viešąjį interesą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, miško paskirties žemėje, todėl pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas diskrecijos teise, galėjo pritaikyti materialiosios teisės normą, suteikdamas apeliantams galimybę per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įteisinti faktiškai pastatytus statinius tokio ploto, kokio jie buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją miškai, parkai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, kurių apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kuriam dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimų, miško paskirties žemėje apginti yra pareikštas ieškovės ieškinys, pažymi, jog ginant tokį viešąjį interesą teismas teise peržengti ieškinio reikalavimų ribas gali pasinaudoti tik konkrečiais įstatyme nustatytais atvejais.
14. Tam, kad priimtas teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, t. y. atitiktų ir tikrąją teisės prasmę, ir faktines bylos aplinkybes, CPK nustatyti tiek teismo, tiek bylos dalyvių procesiniai veiksmai, kurie leidžia teisingai išspręsti teisinį ginčą. Civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens iniciatyva; bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, teismas negali keisti nei ieškinio dalyko, nei jo pagrindo; teismas negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Pavyzdžiui, teismas gali nepriimti ieškovo pareikšto ieškinio atsisakymo ar netvirtinti šalių taikos sutarties, gali atmesti faktų pripažinimą, jeigu šie pripažinti ne savanoriškai (CPK 42, 187 straipsniai), taip pat tik įstatyme nustatytais atvejais teismas gali peržengti pareikšto ieškinio ribas (CPK 376, 405, 417 straipsniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2014).
15. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Šiose teisės normose nenustatyta teisinės galimybės priimant pastatytą statinį jo statybą pripažinti teisėta, jeigu statinys pastatytas be leidimo, projektinės dokumentacijos, nukrypta nuo projektinių sprendinių esminių parametrų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).
27. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo surašytų 2014 m. lapkričio 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 ir 2016 m. rugpjūčio 19 d. deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, kurių pagrindu VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos trys 49 kv. m² ploto pavėsinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) teritorijoje, panaikinimo padarinių, pagal analogiją vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punktu, leido, kaip minėta, atsakovui savo lėšomis per 1 metų terminą pagal reikiamai pakoreguotą miškotvarkos projektą perstatyti ar pertvarkyti pastatytas pavėsines, tokiu būdu apeliantams tinkamai įteisinant statinius, o tokio dokumento negavus, nugriauti statinius savo lėšomis, nors dėl statinių perstatymo arba jų pertvarkymo, įpareigojant statinius savo lėšomis nugriauti negavus pakoreguoto miškotvarkos projekto, ieškovės reikalavimas ieškinyje pareikštas nebuvo. Teisėjų kolegija, nurodytų aplinkybių kontekste vertindama pirmosios instancijos teismo atliktų procesinių veiksmų teisėtumą, šiam peržengus ieškinio dalyko ribas, kai pasirinktas veikimo būdas grindžiamas viešojo intereso gynimo būtinybe, sprendžia, kad nagrinėjama byla dėl statybos deklaracijų ir statinių teisinės registracijos panaikinimo nepriskirta kategorijai bylų, kuriose teismas, imdamasis aktyvaus vaidmens civiliniame procese, gali peržengti pareikšto ieškinio ribas (CPK 376, 405, 417 straipsniai ir kt.), todėl konstatuoja, kad savavališkai nustatydamas įpareigojimus atsakovui leisti savo lėšomis per 1 metų terminą pagal reikiamai pakoreguotą miškotvarkos projektą perstatyti ar pertvarkyti pastatytas pavėsines, tokiu būdu jam ir tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, E. I., A. I., D. S., I. S. sudarant galimybę tinkamai įteisinti statinius, o tokio dokumento negavus, nugriauti statinius savo lėšomis, ieškovei analogiško reikalavimo nepateikus, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK normas, peržengdamas ieškinio ribas įstatymo nenustatytu atveju. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, susijusi su ex officio taikytu padarinių pašalinimo būdu, dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo pakeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
28. Dėl apeliantų argumento, jog pirmosios instancijos teismas pakeitė ieškinio pagrindą, pagrįsdamas ginčijamų deklaracijų galiojimo panaikinimą pastatytų statinių tipu, teisėjų kolegija, sutikdama su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, pasisako, jog pirmosios instancijos teismo subjektyvus statinių išorės vertinimas remiantis ieškovės 2018 m. gegužės 18 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (23.31)-FAK-1156 esančiomis nuotraukomis, negali būti laikytinas ieškinio pagrindo ribų peržengimu, 2014 m. lapkričio 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 ir 2016 m. rugpjūčio 19 d. deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 galiojimą panaikinus ne dėl statinių išorinių savybių, tačiau dėl objektyvių faktorių, lėmusių miškotvarkos projekto 2013-2032 metams Nr. 47294 pažeidimą, pastačius didesnes negu 25 kv. m² pavėsines, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.
29. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
30. Kadangi atsakovo ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, E. I., A. I., D. S., I. S. apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, tačiau apeliaciniame skunde prašę priteisti bylinėjimosi išlaidas, jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų jie nepateikė, jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
31. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nagrinėjamu atveju nesvartytinas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, E. I., A. I., D. S., I. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6-763/2019 ir jį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovo V. J. surašytos 2014 m. lapkričio 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 dėl statinių, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. sav. galiojimą.
Panaikinti 2016 m. rugpjūčio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 dėl statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. sav. galiojimą.
Panaikinti 2016 m. rugpjūčio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 2 dėl statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. sav. galiojimą.
Panaikinti 2016 m. rugpjūčio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 3 dėl statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. sav., galiojimą.
Priteisti iš atsakovo V. J. ieškovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 83,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.“