Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-711-513/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-07-14
Bylos Nr.: e2S-711-513/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00440-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irma Čuchraj
Suinteresuotas asmuo: M. I., D. I.
Pareiškėjas: I. I.

Kategorijos

3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
2.5.4.7.2Asmeninis testamentas
3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. e2S-711-513/2022Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00440-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.20; 2.5.4.7.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens M. I. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. I. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. I., D. I. dėl asmeninio testamento patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja I. I. prašė patvirtinti 2020 m. rugpjūčio 19 d. sutuoktinio J. I., mirusio (duomenys neskelbtini), surašytą asmeninį testamentą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi patvirtino J. I., mirusio (duomenys neskelbtini), sudarytą 2020 m. rugpjūčio 19 d. asmeninį testamentą, kuriuo testatorius testamente nurodytą turtą po savo mirties paliko sutuoktinei pareiškėjai I. I.

3. Teismas nustatė, kad pareiškėja I. I. ir J. I. susituokė (duomenys neskelbtini). J. I. turėjo sūnų D. I., gimusį (duomenys neskelbtini), ir M. I., gimusį (duomenys neskelbtini). J. I. 2019 m. birželio 10 d. Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure sudarė testamentą, kuriuo pareiškėjai paliko kosmetikos kabinetą, esantį (duomenys neskelbtini) (2019 m. lapkričio 26 d. jį pareiškėjai padovanojo), o visą savo likusį turtą paliko sūnui M. I. Anksčiau testatorius notarine tvarka buvo sudaręs du testamentus 2011 m. liepos 25 d. ir 2017 m. gegužės 29 d., o 2020 m. rugpjūčio 19 d. surašė asmeninį testamentą, kuriuo sutuoktinei I. I. paliko gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir dovanojo savo dalį grožio salonuose: (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ grožio saloną. J. I. (duomenys neskelbtini) mirė ligoninėje. 2021 m. vasario 8 d. įpėdiniui pagal įstatymą sūnui D. I. ir testamentiniams įpėdiniams sutuoktinei I. I. ir sūnui M. I. paskelbtas 2019 m. birželio 10 d. notaro patvirtintas testamentas. Paveldėtojai I. I. ir M. I. tą pačią dieną pateikė notarui pareiškimus dėl palikimo priėmimo, notaras išdavė vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo. Paveldėtojas D. I. palikimo nepriėmė.

4. Teismas nustatė, kad 2021 m. kovo 8 d. sudarytas turto apyrašas, pagal kurį palikėjo turtą sudaro 31 turtinis vienetas – nekilnojamasis turtas, akcijos, taupymo lakštai ir piniginės lėšos bankuose, iš viso aprašyto turto vertė – 1 244 035,05 Eur ir 1,2 JAV dolerio. Paveldimo turto apyraše nurodyti ir prašomame patvirtinti asmeniniame testamente nurodyti nekilnojamojo turto objektai: palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausęs gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), ir negyvenamoji patalpa – poilsio patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis negyvenamosios patalpos – grožio salono, esančio (duomenys neskelbtini), įgyta 2020 m. balandžio 22 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine I. I., ½ dalis negyvenamosios patalpos – kirpyklos (duomenys neskelbtini), įgyta 2020 m. gegužės 15 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine I. I., ½ dalis negyvenamosios patalpos – kirpyklos (duomenys neskelbtini), įgyta 2020 m. balandžio 10 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine I. I.

5. Teismas nurodė, jog nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Teismas nustatė, kad nors pateiktam tvirtinti asmeniam testamentui pavadinimas nesuteiktas, tačiau jo turinys atitinka testamento sampratą, t. y. jame išdėstytas aiškus patvarkymas mirties atveju. Testamentas surašytas ranka, jame nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena). Vieta nenurodyta, tačiau teismas vertino, kad ją galima nustatyti iš kitų aplinkybių ir konstatavo, kad asmeninio testamento sudarymo vieta yra (duomenys neskelbtini), t. y. testatoriaus deklaruota gyvenamoji vieta, be to, pareiškėja teigė, kad sutuoktinis testamentą surašė savo namuose, sėdėdamas funkcinėje lovoje, o suinteresuoti asmenys šios aplinkybės neneigė ir jokios kitos testamento surašymo vietos nenurodė.

6. Teismas nustatė, kad po oficialiojo testamento 2019 m. sudarymo pasikeitė daug aplinkybių, t. y. testatorius po testamento sudarymo jame nurodytą pareiškėjai (tuo metu gyvenimo draugei ir būsimai sutuoktinei) po mirties paliekamą turtą padovanojo, vėliau pasikeitė testatoriaus šeiminė padėtis – jis ir pareiškėja 2021 m. kovo 7 d. susituokė, santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ne mažiau kaip 3 nekilnojamojo turto objektus komercinei veiklai vykdyti, santykiai su sūnumi, kuriam 2019 m. oficialiuoju testamentu buvo paliktas visas kitas turtas, nutrūko 2020 m. kovo pabaigoje. Teismas vertino, kad testatoriaus valia dėl visų šių priežasčių galėjo pasikeisti.

7. Teismas nurodė, jog dėl visuotinai žinomų su COVID-19 pandemija susijusių priežasčių paslaugų, taip pat ir notarinių, teikimas ir gavimas 2020 m. nuo kovo vidurio iki metų pabaigos ir vėliau buvo apsunkintas. Įvertinęs silpną testatoriaus sveikatą teismas nurodė, jog logiška, kad anksčiau ne mažiau kaip 3 kartus oficialius testamentus sudaręs testatorius nusprendė sudaryti asmeninį testamentą. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog asmuo anksčiau buvo sudaręs oficialųjį testamentą (testamentus), neriboja ir neeliminuoja teisės sudaryti asmeninį testamentą.

8. Teismas konstatavo, kad pateiktame asmeniniame testamente aiškiai ir suprantamai išdėstyta testatoriaus valia, aiškus patvarkymas dėl turto palikimo mirties atveju, dokumento tekstas yra pakankamai nuoseklus, aiškus ir logiškas, nurodyta pakankamai paliekamą turtą leidžiančių identifikuoti duomenų, o neesminiai netikslumai lyginant su Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais nedaro testamento negaliojančiu. Teismas pažymėjo, kad nors suinteresuotas asmuo kėlė abejones dėl testatoriaus rašysenos, tačiau ekspertizės neprašė, teismui pasiūlius jos atsisakė, jokių įrodymų, patvirtinančių keliamas abejones, nepateikė, o pareiškėja pateikė mirusiojo rašysenos ir parašų pavyzdžius ir palyginus juos vizualiai teismui abejonių nekilo.

9. Teismas konstatavo, kad testatorius prašomame patvirtinti asmeniniame testamente suformavo savo valią palikti dalį turto sutuoktinei ir ją tinkamai išreiškė. Testamentas atitinka asmeniniam testamentui keliamus reikalavimus, todėl teismas jį patvirtino (CK 5.30 straipsnio 1 dalis, 5.31 straipsnio 4 dalis).

10. Teismas pažymėjo, kad suinteresuoto asmens inicijuotas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas prieš I. I. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas), BK 1981 straipsnio 1 dalį (neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos), BK 215 straipsnio 1 dalį (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas) dėl iš mirusiojo sąskaitos atliktų mokėjimų 2021 m. sausio–vasario mėn. neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

11. Suinteresuotas asmuo M. I. (apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

12. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pripažino, jog neva J. I. surašytas raštas atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

13. Pažymi, kad asmeniniu testamentu galima pripažinti tik testatoriaus ranka surašytą testamentą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą nurodęs, kad suinteresuotas asmuo rašysenos ekspertizės neprašė, teismui pasiūlius – jos atsisakė ir jokių iškeltą abejonę bent iš dalies patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teigia, kad būtent I. I., o ne suinteresuoti asmenys turėjo įrodyti, kad pateiktas dokumentas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus asmeniniam testamentui. Reikalavimas įrodyti, kad pateiktas raštas neatitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytų reikalavimų, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, taigi tai reikštų reikalavimą suinteresuotiems asmenims paneigti visas aplinkybes, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Priešingai, jei pareiškėja mano, kad raštas atitinka asmeniniam testamentui keliamus reikalavimus, tai ji turi paneigti visas abejones ir turi būti pajėgi įrodyti asmeniniam testamentui privalomų reikalavimų egzistavimą.

14. Pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiai nurodė, jog asmeninis testamentas buvo surašytas paties testatoriaus ranka, tačiau nepaneigė jo, t. y. palikėjo sūnaus, kartu su tėvu dirbusio ir mačiusio jo raštą bei parašus įvairiuose dokumentuose, abejonių dėl rašto, kurį pareiškėja laiko asmeniniu testamentu, autentiškumo. Be to, rašte tekstas yra itin neaiškus, parašytas neįprasta J. I. rašysena, raštas nelygus, dalis teksto neįskaitoma, išvadą dėl dalies teksto turinio galima padaryti tik spėjimo būdu, neįmanoma suprasti rašte išdėstyto teksto, nustatyti kas jį surašė bei pasirašė, teismas, prisiimdamas eksperto funkcijas, nustatė, jog raštas bei parašas yra J. I.

15. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis išimtinai pareiškėjos teiginiais, konstatavo, jog asmeninio testamento sudarymo vieta yra testatoriaus deklaruota gyvenamoji vieta, tačiau byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie leistų neginčijamai identifikuoti sudarymo vietą. Taip pat neaiški ir dokumento sudarymo data, ji taisyta, perbraukta, tačiau teismas šios aplinkybės net netyrė ir visiškai dėl jos nepasisakė.

16. Pažymi, jog testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas, ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Be to, teismas privalo patikrinti ir įvertinti, ar pateiktame tvirtinti dokumente išreikšta testatoriaus valia būtent dėl paveldėjimo ir ar ji išreikšta tinkamai. Teigia, kad pateiktame dokumente tariamo testatoriaus valia nėra išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą dėl paveldėjimo. Pavyzdžiui, dokumente yra vartojama frazė „dovan“, tikėtina – „dovanoju / dovanoja / dovanojau“ ar pan., todėl nėra aišku, kokį valinį veiksmą tariamas testatorius buvo nusprendęs atlikti. Akivaizdu, jog minėtas rašto teksto turinys neatitinka testamento sampratos, nes dovanojimo institutas visiškai nesusijęs su paveldėjimo institutu.

17. Teigia, kad iš rašto nėra aišku, koks turtas jame nurodytas. Pavyzdžiui, dokumente nurodyta, jog dovanojami (ar pan.) „grož... sa..“ su nurodytais pavadinimais, tačiau nepateikta duomenų, jog mirusiajam nuosavybės teise priklausė „grož... sa..“ (ar įmonės, kt. objektai) su nurodytais pavadinimais. Be to, objektų adresai, nurodyti tariamame asmeniniame testamente neatitinka adresų, nurodytų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose. Pirmosios instancijos teismas ignoravo šias aplinkybes.

18. Argumentuoja, kad teismas turėjo išsiaiškinti tikrąją testatoriaus valią, atsižvelgti ir į asmens sveikatos būklę, buvusią sudarant tariamą asmeninį testamentą bei aplinkybes, sąlygojančias testamento sudarymą. Mano, kad visa pareiškime išdėstyta situacija turėjo kelti teismui abejonių, kadangi ji yra neįtikima ir nereali. Pavyzdžiui, 2020 m. rugpjūčio 17 d. J. I. turėjo galimybę nuvykti pas medikus, o jau po dviejų dienų, t. y. 2020 m. rugpjūčio 19 d., nuvykti pas notarą nebegalėjo, todėl nusprendė pats surašyti asmeninį testamentą. Taip pat nesupranta, kodėl tėvas vyko pas medikus, kodėl medicininiame dokumente nurodyta, jog J. I. yra orientuotas, sąmoningas, kontaktiškas, į pateiktus klausimus atsako pagal prasmę. Paprastai medikai tokių klausimų neužduoda, nebent kyla įtarimas dėl asmens būklės. Pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškintis, ar po dviejų dienų po medikų apžiūros sudarydamas asmeninį testamentą tėvas suvokė savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Teigia, kad jokių trukdžių nuvykti pas notarą bei sudaryti oficialųjį testamentą nei 2020 m. vasarą, nei rudenį nebuvo, nes karantinas Lietuvoje paskelbtas tik 2020 m. lapkričio 7 d. Tikėtina, jog notarai atsisakė dalyvauti oficialiojo testamento sudarymo procese dėl blogos J. I. sveikatos būklės.

19. Teismas neįvertino, jog tekstas, kurį, kaip teigia pareiškėja, surašė J. I., yra parašytas asmeniui esant akivaizdžiai neįprastos būsenos ar neįprastomis sąlygomis (susijaudinus, esant neblaivam, emociškai sukrėstam ar pan.), t. y. esant valios ydoms ir negalint suprasti savo veiksmų reikšmės bei išreikšti savo valios. Pažymi, kad tėvas žinojo testamento sudarymo tvarką, taisykles, ne kartą buvo sudaręs oficialųjį testamentą, keista tai, kad šį kartą neva nusprendė pakeisti nusistovėjusią tvarką ir sudaryti asmeninį testamentą, kurio neperdavė notarui, nors iki mirties buvo praėjo 5 mėnesiai.

20. Pažymi, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Šiuo konkrečiu atveju, bylą nagrinėjanti teisėja, suinteresuoto asmens manymu, nebuvo neutrali bei bylą išnagrinėjo šališkai, „egzaminavo“ suinteresuotus asmenis, uždavinėjo teisinio pobūdžio klausimus, t. y. liepė jiems nurodyti, kokias teisines pasekmes sukels asmeninio testamento patvirtinimas, klausinėjo, kokias aplinkybes jiems išaiškino advokatas, ar paaiškino pasekmes ir pan. Tokio pobūdžio klausimai nėra susiję su byloje keliamais klausimais, be to, tokie klausimai pareiškėjai nebuvo užduoti. Teismo šališkumą įrodo ir nutarties argumentai, susiję su ikiteisminiu tyrimu bei piniginių lėšų paveldėjimu. Šioje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl piniginių lėšų paveldėjimo, tai yra ikiteisminio tyrimo ar kitos civilinės bylos dalykas, todėl bylą nagrinėjanti teisėja neturėjo analizuoti ir pasisakyti dėl minėtų aplinkybių, taip padėdama pareiškėjai formuoti gynybinę poziciją ikiteisminiame tyrime.

Atsiliepimas

21. Pareiškėja I. I. atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

22. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad J. I. surašytas dokumentas, nors ir nepavadintas testamentu, tačiau savo turiniu atitinka CK 5.30 straipsnio reikalavimus. Nutartyje teismas išdėstė faktines aplinkybes ir nurodė motyvus dėl priimamo procesinio sprendimo, taip pat vadovavosi ir suformuota teismine praktika.

23. Nurodo, kad asmeninio testamento patvirtinimo klausimas nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, o aplinkybės apie asmens veiksnumą, gebėjimą suvokti savo veiksmus yra nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad asmeninio testamento tvirtinimas nereiškia, kad vėliau negalimi ginčai dėl testamento turinio ar testatoriaus būklės. Pažymi, kad teismui buvo pateikta 2020 m. rugpjūčio 17 d. šeimos gydytojo pažyma apie testatoriaus būklę, nes jis įvertino ir neabejojo, jog dėl konfliktų su sūnumi šis ginčys testamentą.

24. Teigia, jog apeliantas bando sukelti abejones J. I. rašto tikrumu, nors, kaip pagrįstai nurodė teismas nutartyje, paskirti byloje rašysenos ekspertizę suinteresuoti asmenys atsisakė, nors ji dėl ekspertizės neprieštaravo. Pažymi, kad D. I. su tėvu nebendravo daugiau kaip aštuonerius metus, o M. I. pripažino, kad su tėvu nebendravo ilgiau kaip metus, taigi, jie negalėjo žinoti, kokia buvo tėvo valia asmeninio testamento surašymo metu. Nurodo, kad sutuoktinis tik iš dalies pakeitė 2019 m. oficialųjį testamentą, didelę dalį turto paliko sūnui M. I., o tai tik įrodo, kad asmeninį testamentą sutuoktinis surašė apgalvojęs ir įvertinęs aplinkybes, kad ji juo rūpinosi ir prižiūrėjo.

25. Pažymi, kad testamento sudarymo vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių. Jokių duomenų, kad tuo metu J. I. būtų buvęs kitoje vietoje nei savo namuose (duomenys neskelbtini), ir negalėjęs surašyti asmeninio testamento, byloje nėra.

26. Argumentuoja, kad apeliantas nepagrįstai pirmosios instancijos teismą kaltina šališkumu. Priešingai, suinteresuotas asmuo D. I. procese dalyvavo be atstovo, teigė nesuprantantis, kodėl yra įtrauktas į bylą, nes į jokį turtą nepretenduoja. Būtent teismas turi pareigą išaiškinti proceso dalyviui jo teises ir pareigas, kai šis byloje dalyvauja be atstovo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

28. Apeliantui argumentuojant, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas galėjo būti šališkas, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šį apelianto argumentą, visų pirma pažymi, kad teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas – tai esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga, kuri yra įtvirtinta nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą). Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo pirmosios instancijos teismui nušalinimo nereiškė.

29. Asmuo, teigdamas, jog byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, šią aplinkybę turi pagrįsti, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008). Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, reikalaujantį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tokia pareiga tenka būtent apeliantui (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apelianto argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo yra paremti vien tik apelianto nesutikimu su teismo priimtu nepalankiu procesiniu sprendimu. Tai, kad teismas priėmė suinteresuotam asmeniui nepalankų sprendimą, kitų procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad bylą išnagrinėjęs teismas (teisėja) galbūt elgėsi tendencingai, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo susidaręs išankstinę nuomonę ir pan., o procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jo nušalinimo pagrindas.

Žemesnės instancijos teismas

30. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. posėdžio garso įrašą, pažymi, jog, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu ne išsakė savo išankstinę poziciją nagrinėjamu klausimu, tačiau apibrėžė ir išaiškino bylos nagrinėjimo ribas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjama byla ypatingosios teisenos tvarka ir šiuo atveju sprendžiamas asmeninio testamento tvirtinimo arba netvirtinimo klausimas, asmeninio testamento atitikimo formaliems įstatyme nustatytiems reikalavimas klausimas bei nagrinėjama aplinkybė, ar asmeninis testamentas surašytas mirusiojo ranka, o ne jo galimų valios trūkumų, paliekamo turto apimties ir panašūs klausimai, kurių nagrinėjimas sudaro atskiros ginčo teisena nagrinėtinos bylos dalyką. Taip pat, kaip nepagrįstai nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas ne „egzaminavo“ suinteresuotus asmenis, tačiau aiškinosi, ar šie supranta asmeninio testamento patvirtinimo arba nepatvirtinimo teisines pasekmes, juo labiau, kad D. I. nebuvo atstovaujamas advokato procese. Tinkamam procesinių teisių įgyvendinimui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju proceso dalyviams būtent ir yra svarbu suvokti šias teisines pasekmes. Apelianto teiginiai, kad teismo užduoti tokio pobūdžio klausimai nėra susiję su byloje keliamais klausimais, tėra subjektyvi apelianto ir jo atstovo nuomonė.

31. Pažymėtina, jog šalys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis), todėl teismo nešališkumo klausimas negali būti naudojamas kaip apeliacinio / atskirojo skundo argumentas dėl nepalankaus teismo procesinio sprendimo. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo remiantis vien tik apelianto subjektyviais teiginiais konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar pažeidė civilinio proceso teisės normas.

32. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

33. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1016-642/2021 buvo nutrauktas apeliacinis procesas pagal suinteresuoto asmens atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria patvirtintas asmeninis testamentas. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad įstatymas nenumato nutarties dėl asmeninio testamento patvirtinimo apskundimo, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-916/2022 nurodyta, jog įstatymo leidėjo ribojimas peržiūrėti procesinį teismo sprendimą, kuriuo patvirtintas asmeninis testamentas apeliacine tvarka, negali būti aiškinamas atsietai nuo CPK 582 straipsnio 11 dalyje įstatymo leidėjo įtvirtintos galimybės asmenims, kurie CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų klausimų, kreiptis į teismą pakartotinai, kai pasikeičia aplinkybės. Sprendžiant dėl galimybės skųsti apeliacine tvarka teismo nutartį, kuria patvirtintas asmeninis testamentas, būtina įvertinti, kad asmeninio testamento tvirtinimo teisme metu šį vienašalį sandorį sudaręs asmuo jau yra miręs, todėl su jo sudarymu susijusios aplinkybės iš esmės nebegali pasikeisti, vadinasi, pakartotinai dėl šio sandorio patvirtinimo nebūtų teisinio pagrindo kreiptis į teismą. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija nusprendė, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos civilinės bylos dėl asmeninio testamento patvirtinimo dalyviams turi būti suteikta teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą dėl teismo procesinio sprendimo tiek patvirtinti asmeninį testamentą, tiek ir jo nepatvirtinti patikrinimo. Teisėjų kolegija nurodė, kad, įvertinus materialinį teisinį santykį bei byloje dalyvaujančių asmenų teisinį statusą, tai, jog byloje yra kilęs ginčas dėl materialiųjų suinteresuoto asmens (kasatoriaus) teisių, ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas galėjo būti skundžiamas apeliacine tvarka. Dėl to kasacinės instancijos teismas apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria nutrauktas apeliacinis procesas, panaikino ir bylą perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

34. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas asmeninis testamentas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

35. Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji; po testatoriaus mirties jų pagrindu testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. šie testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius (CK 5.28 straipsnis). Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Tiek asmeninio testamento instituto, tiek ir oficialiųjų testamentų paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą.

36. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai. Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių.

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatant imperatyvius testamento sudarymo reikalavimus, siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009, 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015). Dėl to teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas ir ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties.

38. Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų, leidžiančių neginčijamai nustatyti asmeninio testamento sudarymo vietą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog reikšdamas abejones, ar asmeninis testamentas surašytas testatoriaus gyvenamojoje vietoje, apeliantas jokios kitos galimos asmeninio testamento surašymo vietos nenurodė ir jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjos teiginius, nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, išsamiai motyvavo, kuo remdamasis padarė išvadą, jog asmeninis testamentas buvo surašytas testatoriaus deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teismas nurodė, jog testatorius gyvenamąją vietą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), deklaravo 2016 m. gruodžio 16 d. ir byloje esančiuose vėlesniuose dokumentuose, taip pat ir 2019 m. notaro patvirtintame testamente, yra nurodyta ta pati vieta. Pareiškėja teigė, kad testatoriaus sveikata buvo silpna, apie trejus metus jis buvo slaugomas namuose, vaikščiojo tik vaikštynės pagalba arba judėjo neįgaliojo vežimėlyje. Šių aplinkybių apeliantas neneigė, pats patvirtino, jog 2019 m. atvežė į namus notarą, kad būtų sudarytas testamentas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009 ir kt.). Taigi, nepagrįsti apelianto teiginiai, kad asmeninio testamento sudarymo vieta turėjo būti neginčijamai nustatyta, juo labiau, kad to nereikalaujama ir pagal CK 5.30 straipsnio 1 dalį.

39. Apeliantui teigiant, kad neaiški ir dokumento sudarymo data, kad ji taisyta, perbraukta, iš pateikto asmeninio testamento, kurį prašoma patvirtinti, matyti priešingai. Iš asmeniniame testamente nurodytos datos – 2020 m. rugpjūčio 19 d. – matyti, jog rašydamas asmuo suklydo nurodydamas metus, greičiausiai, buvo parašyta 2000, tačiau yra pataisyta į 2020, galbūt suklysta ir nurodant mėnesį, tačiau pataisymai yra aiškūs, data nėra perbraukta, kaip nepagrįstai teigia suinteresuotas asmuo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 5.30 straipsnio 2 dalį testatoriaus ranka padaryti pataisymai nedaro testamento negaliojančio, o pagal to paties straipsnio 1 dalį datos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos negalima nustatyti. Nagrinėjamu atveju yra priešingai – testamento data yra nurodyta.

40. Sutiktina su apeliantu, kad testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas, tačiau nagrinėjamu atveju valia aiškinamasi tuo aspektu, ar yra aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad testatorius išreiškė būtent tokią valią. Asmeniniame testamente labai aiškiai nurodyta, kad jis po savo mirties sutuoktinei I. I. palieka gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro duomenimis – tai poilsio paskirties patalpa, kurios adresas (duomenys neskelbtini)).

41. Asmeniniame testamente taip pat nurodyta, kad testatorius po mirties dovanoja sutuoktinei savo dalį grožio salonų: (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ grožio saloną. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog J. I. kartu su I. I. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2020 m. balandžio 10 d. įsigijo negyvenamąją patalpą – kirpyklą (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 22 d. negyvenamąją patalpą – grožio saloną, (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 15 d. negyvenamąją patalpą – kirpyklą (duomenys neskelbtini). Nors apeliantas teigia, kad nėra aišku, kokį veiksmą testatorius buvo nusprendęs atlikti – dovanojimą ar palikimą – apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmens valia yra aiški, t. y. jo tikslas buvo, kad nuosavybės teisę į testatoriui priklausiusią dalį aptarto turto po jo mirties įgytų jo sutuoktinė. Žinodamas, kad šį turtą įsigijo kartu su sutuoktine ir suvokdamas, kad dalis šio turto priklauso testatoriui, kaip I. I. sutuoktiniui, akivaizdu, kad jis siekė, jog sutuoktinei atitektų visas nurodytas santuokos metu įgytas turtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju aptarto turto įvardijimas kaip dovanojamo, o ne paliekamo, nekeičia teisinio vertinimo ir nedaro asmeninio testamento negaliojančiu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, testamento tekstas turi būti vertinamas nuosekliai kaip vientisas dokumentas. Nagrinėjamu atveju asmeniniame testamente išreikšta valia palikti nurodytą turtą būtent po mirties sutuoktinei, priešingai nei teigia apeliantas, yra visiškai aiški. Taigi, testatoriaus valia yra išreikšta tokiu būdu, kad yra aišku, jog jis duoda patvarkymą dėl palikimo po mirties. Tuo tarpu, paliekamo turto kiekio ir apimties nustatymas nėra šios bylos dalykas, nors asmeniniame testamente yra labai aiškiai įvardyta, koks turtas po testatoriaus mirties paliekamas sutuoktinei, o apelianto išvedžiojimai dėl grožio salonų pavadinimų nėra teisiškai reikšmingi, juo labiau, kai yra nurodyti jų adresai, kurių nežymūs netikslumai (kirpyklos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), nors Registre adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), tikslus adresas nesuteiktas) taip pat nėra reikšmingi.

42. Priešingai apelianto teiginiams, pirmosios instancijos teismas aiškinosi asmeninio testamento sudarymo aplinkybes ir nustatė, kad po 2019 m. birželio 10 d. oficialiojo testamento sudarymo pasikeitė daug testatoriaus gyvenimo ir turtinės padėties aplinkybių. Šiame testamente nurodytą pareiškėjai po mirties paliekamą kosmetikos kabinetą testatorius jai padovanojo 2019 m. lapkričio 26 d., (duomenys neskelbtini) testatorius ir pareiškėja sudarė santuoką, sutuoktiniai 2020 m. balandžio 10 d., 2020 m. balandžio 22 d. ir 2020 m. gegužės 15 d. įsigijo tris nekilnojamojo turto objektui grožio salonų ir kirpyklų veiklai vykdyti, o apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino, kad maždaug nuo 2020 m. kovo pabaigos su tėvu visiškai nebebendravo, apie nurodytus turto įsigijimo sandorius ir surašytą asmeninį testamentą nieko nežinojo, suinteresuotas asmuo D. I. nurodė, kad su tėvu visiškai nebendravo gal septynerius metus. Taigi, pagrįsta ir logiška pirmosios instancijos teismo išvada, kad testatoriaus valia dėl šių objektyvių aplinkybių galėjo pasikeisti lyginant su buvusia sudarant 2019 m. birželio 10 d. testamentą.

43. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visiškai logiška ir pagrįsta, jog būtent šeimos gyvenamąjį būstą – namą ir poilsio patalpą bei su šeimos verslu (kirpyklomis ir grožio salonais) susijusius objektus, įvertinus bylos aplinkybių visumą, grožio salono dovanojimą pareiškėjai tuo metu, kai ji dar nebuvo testatoriaus sutuoktinė, testatorius po mirties galėjo norėti palikti būtent savo sutuoktinei. Tuo tarpu, kitas palikimą sudarantis turtas, kurio vertė 2021 m. kovo 8 d. sudaryto turto apyrašo duomenimis iš viso gerokai viršijo milijoną eurų, nėra įtrauktas į asmeninį testamentą, taigi, nėra teisinio pagrindo apelianto teiginiams, kad testamentas parašytas asmeniui esant akivaizdžiai neįprastos būsenos ar neįprastomis sąlygomis (susijaudinus, esant neblaivam, emociškai sukrėstam ar pan.), taip, kad jis negalėjo suvokti savo veiksmų. Šiuos teiginius paneigia ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. medicininė pažyma, kurioje nurodyta, kad J. I. yra orientuotas, sąmoningas, kontaktiškas, į pateiktus klausimus atsako pagal prasmę. Pareiškėjos teigimu, sutuoktinis sąmoningai prašė nuvežti jį pas šeimos gydytoją, kadangi žinojo, jog sūnus ginčys tėvo valią.

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendraisiais sandorių nuginčijimo pagrindais, taip pat ir dėl valios nebuvimo, ydingumo ar galimybių ją išreikšti teismo patvirtintas asmeninis testamentas gali būti ginčijamas ginčo teisenos tvarka kitoje civilinėje byloje reiškiant ieškinį ir įrodinėjant sandorio negaliojimo pagrindus, todėl testamentinės valios turinio išaiškinimas nėra galimas nagrinėjant bylą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CK 5.8 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011). Šiuo atveju klausimas dėl testatoriaus valios reikšmingas tiek, kiek byloje nėra jokių įrodymų ar aplinkybių, akivaizdžiai neleidžiančių teismui patvirtinti asmeninio testamento.

45. Pagal CK 5.31 straipsnio 1 dalį asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui. Pažymėtina, jog įstatymas neįtvirtina pareigos testatoriui asmeninį testamentą perduoti saugoti notarui. Sutiktina su apeliantu, kad testatorius, sudaręs tris oficialiuosius testamentus, žinojo jų sudarymo tvarką, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai neatima teisės iš testatoriaus sudaryti asmeninį testamentą.

46. Apeliantui keliant abejones, ar asmeninis testamentas surašytas jo tėvo ranka, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 2 d. posėdžio metu net du kartus siūlė atlikti rašysenos ekspertizę, pareiškėja neprieštaravo, tačiau suinteresuotas asmuo atsisakė. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiai nurodė, jog asmeninis testamentas buvo surašytas paties testatoriaus ranka ir nepaneigė jo abejonių dėl rašto, kurį pareiškėja laiko asmeniniu testamentu, autentiškumo, iš ginčijamos nutarties motyvų darytina priešinga išvada. Pirmosios instancijos teismas vizualiai palygino testatoriaus raštą ir parašą prašomame patvirtinti asmeniniame testamente su raštu ir parašu, esančiais kituose pareiškėjos pateiktuose mirusiojo pasirašytuose dokumentuose. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl rašto ir parašo tikrumo, o suinteresuotas asmuo jokių savo teiginius ir abejones pagrindžiančių įrodymų nepateikė, ekspertizės atsisakė, todėl vien deklaratyvūs jo teiginiai ir dėstomos abejonės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad asmeniniame testamente raštas ir parašas yra ne J. I. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ir 2019 m. birželio 10 d. notaro patvirtintame testamente J. I. parašas gerokai skiriasi nuo ankstesniuose dokumentuose esančių parašų, t. y. smulkesnis, suspaustas, sunkiau įskaitomas, nelygus, būtų galima manyti, jog seno arba ligoto žmogaus ranka rašytas. Būtent toks yra ir asmeniniame testamente, o kaip minėta, testatorius jau ne vienerius metus sirgo, judėjo vaikštynės arba neįgaliojo vežimėlio pagalba, akivaizdu, kad jam buvo sunku valdyti galūnes, pareiškėjos teigimu, rašydamas asmeninį testamentą jautėsi silpnas, sėdėjo funkcinėje slaugos lovoje, jam buvo sunku rašyti, bet jis vis tiek stengėsi. Šios aplinkybės patvirtina testatoriaus rašysenos pokytį.

47. Nors apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai). Nors ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose teismo vaidmuo yra aktyvesnis, tai nereiškia, kad šios kategorijos bylose nesilaikoma rungimosi principo ir bendrųjų, paminėtų, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių. Taigi, atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią teismų praktiką, aptariamu atveju pareiga įrodyti, kad pateiktas teismui tvirtinti asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalies imperatyvius reikalavimus, kad yra surašytas paties testatoriaus ranka, kyla pareiškėjai, siekiančiai tokio testamento patvirtinimo, kaip ir nurodo apeliantas. Tačiau, apeliantas, nesutikdamas su pareiškimu ir teigdamas priešingai, keldamas abejones taip pat turi procesinę pareigą įrodinėti savo teiginių ir abejonių pagrįstumą, o ne siekti perkelti įrodinėjimo pareigą pareiškėjai ar teismui. Pirmosios instancijos teismas nereikalavo, kad suinteresuotas asmuo įrodytų neegzistuojančias aplinkybes, kaip nepagrįstai nurodoma atskirajame skunde. Priešingai, apeliantas turėjo pareigą įrodymų savo atsikirtimų į pareiškėjos pareiškimą pagrįstumą. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepateikė jokių jas paneigiančių įrodymų, o savo poziciją grindžia vien subjektyviais ir deklaratyviais teiginiais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėja įrodė, jog teismui pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas yra surašytas paties mirusiojo J. I. ranka bei kad atitinka kitus CK 5.30 straipsnio reikalavimus.

48. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011; kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidos ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjos I. I. ir suinteresuoto asmens M. I. suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas.

51. Netenkinus apelianto atskirojo skundo jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Pareiškėja I. I. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-916/2022 nurodyta, kad nagrinėjant šią bylą kasacine tvarka kasacinis teismas patyrė 7,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodytų išlaidų atlyginimo klausimas paliktas spręsti šiam teismui (CPK 93, 96 straipsniai). Įvertinus procesinę bylos baigtį iš suinteresuoto asmens M. I. valstybei priteistina 7,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš suinteresuoto asmens M. I. priteisti 7,66 Eur (septynis eurus 66 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteista suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5662).

Teisėja Irma Čuchraj