- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- e2S-1016-642/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Suinteresuotas asmuo
- M. I., D. I.
- Pareiškėjas
- I. I.
- Kategorijos
- 2.5.4.7.2Asmeninis testamentas
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
- 3.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. I. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4077-941/2021 pagal pareiškėjos I. I. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. I., D. I. dėl asmeninio testamento patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. I. pareiškimu prašė patvirtinti 2020 m. rugpjūčio 19 d. sutuoktinio J. I., mirusio (duomenys neskelbtini), surašytą asmeninį testamentą. Teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė pareiškime išdėstytais argumentais ir motyvais. Nurodė, kad su J. I. po septynerių metų bendro gyvenimo kartu susituokė (duomenys neskelbtini) J. I. turi du sūnus iš pirmos santuokos: M. I. ir D. I.. J. I. 2019 m. birželio 10 d. Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure sudarė testamentą, kuriuo savo turtą paliko M. I., pareiškėjai paliko negyvenamąją patalpą – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). J. I. 2019 m. lapkričio 26 d. padovanojo jai testamente nurodytas patalpas. Sūnui D. I. testamentu nepaliko nieko, nes nebendrauja jau aštuonerius metus. Po testamento 2019 m. sudarymo J. I. sveikata pablogėjo, jis nebegalėjo vaikščioti. Ji juo rūpinosi ir prižiūrėjo. Sūnus M. I. labai retai paskambindavo, dėl to sutuoktinis supyko ir nusprendė pakeisti testamentą, palikti jai dalį turto. Tačiau to padaryti negalėjo, nes, paskambinus į notarų biurus, notarai dėl pandemijos atsisakydavo vykti į namus, kad patvirtintų testamentą. Dėl šios priežasties J. I. 2020 m. rugpjūčio 19 d. nusprendė surašyti testamentą savo ranka. Testamentu išreiškė valią, kad jai palieka gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini); butą (poilsio patalpas) (duomenys neskelbtini), ir savo dalį patalpų, kurias buvo įsigiję santuokoje: negyvenamosios patalpos – kirpyklos (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos – (duomenys neskelbtini) ir negyvenamosios patalpos – (duomenys neskelbtini). Surašydamas testamentą jai paaiškino, kad po savo mirties nori užtikrinti jai pragyvenimo šaltinį, nes ji dirba manikiūrininke, kad nori, jog ji liktų gyventi name, kuriame abu kartu pragyveno 7 metus, ir turėtų kur nuvažiuoti pailsėti. Testamento notariškai patvirtinti nespėjo dėl sveikatos būklės. Galvojo, kad, kai pasibaigs karantinas, gal pagerės sveikata ir tada galės patvirtinti viską notariškai. Prieš surašant testamentą buvo paėmę pažymą iš gydytojo apie jo sveikatos būklę. (duomenys neskelbtini) sutuoktiniui pasidarė blogai, iškvietus greitąją pagalbą ir nuvežus į Klaipėdos universitetinę ligoninę, tačiau nespėjus apžiūrėti gydytojui, jis mirė. Po jo mirties į Klaipėdos miesto 1-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo pagal įstatymą ir testamentą bei nuosavybės teisės liudijimo išdavimo kreipėsi ji ir J. I. sūnūs – M. I. ir D. I.. Nors asmeniniame testamente nenurodyta testamento surašymo vieta, ji yra aiški – tai nuolatinė jo gyvenamoji vieta.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo M. I. atsiliepimu su pareiškimu nesutiko, teismo posėdžio metu palaikė savo poziciją. Nurodė, kad raštas, kurį pareiškėja laiko asmeniniu testamentu, yra surašytas ranka, jame yra nurodytas tariamo testatoriaus vardas bei pavardė – J. I., tariama testamento sudarymo data – 2020 m. rugpjūčio 19 d., nėra nurodoma testamento sudarymo vieta, tariamai išreikšta testatoriaus valia. Nėra pateikta neginčijamų duomenų, kad raštas, kurį pareiškėja laiko J. I. asmeniniu testamentu, yra surašytas J. I. ranka. Objektų adresai, nurodyti tariamame asmeniniame testamente, neatitinka adresų, esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose. Tekstas, kurį, kaip teigia pareiškėja, surašė J. I., yra parašytas asmeniui esant akivaizdžiai neįprastos būsenos ar neįprastomis sąlygomis, t. y. esant valios ydai / ydoms ir negalint suprasti savo veiksmų reikšmės bei išreikšti savo valios.
3. Suinteresuotas asmuo D. I. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje su pareiškimu nesutinka, palaiko suinteresuoto asmens M. I. poziciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nutarė pareiškimą tenkinti. Patvirtinti J. I., mirusio (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą asmeninį testamentą, kuriuo testatorius testamente nurodytą turtą po savo mirties paliko savo sutuoktinei pareiškėjai I. I..
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pateiktam tvirtinti asmeniniam testamentui pavadinimas nesuteiktas, tačiau jo turinys atitinka testamento sampratą, t. y. jame išdėstytas aiškus patvarkymas mirties atveju. Testamentas surašytas ranka, jame nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena). Vieta nenurodyta, tačiau tai nedaro testamento negaliojančiu, nes ją galima nustatyti iš kitų aplinkybių. Darytina išvada, kad asmeninio testamento sudarymo vieta – (duomenys neskelbtini).
6. Teismas nurodė, kad po oficialiojo testamento 2019 m. sudarymo pasikeitė daug aplinkybių. Todėl, teismo vertinimu, natūralu ir logiška, kad testatoriaus valia dėl objektyvių priežasčių galėjo pasikeisti.
7. Teismas pažymėjo, kad dėl visuotinai žinomų su COVID-19 pandemija susijusių priežasčių įvairių rūšių paslaugų, įskaitant ir notarinių, teikimas ir gavimas 2020 m. nuo kovo vidurio iki metų pabaigos ir vėliau buvo pasunkėjęs. Todėl, įvertinus ir duomenis apie testatoriaus fizinės sveikatos būklę, natūralu ir logiška, kad anksčiau ne mažiau kaip 3 kartus oficialius testamentus sudarinėjęs testatorius nusprendė sudaryti asmeninį testamentą.
8. Teismas pažymėjo, kad pateiktame asmeniniame testamente aiškiai ir suprantamai išdėstyta testatoriaus valia, kad jis po mirties savo sutuoktinei palieka konkretų nekilnojamąjį turtą (5 turtiniai vienetai). Pareiškėjos paaiškinimais, testamentas surašytas nesinaudojant jokiais dokumentais, iš atminties. Testamente nurodyta pakankamai paliekamą turtą leidžiančių identifikuoti duomenų. Tai, kad nurodant turtą esama tam tikrų neesminių netikslumų lyginant su Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais, nedaro testamento negaliojančiu.
9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, dokumento tekstas yra pakankamai nuoseklus, aiškus, byloje nustatytų aplinkybių kontekste – logiškas. Vertinant visą testamento tekstą kaip vientisą dokumentą, nekyla abejonių dėl sandorio pobūdžio, kad tai aiškus patvarkymas dėl turto palikimo mirties atveju – t. y. testamentas.
10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo kelia abejones dėl testatoriaus rašysenos. Nurodė, kad pateiktame tvirtinti dokumente rašysena neįprasta J. I. – raštas nelygus, per daug suspaustas. Tačiau rašysenos ekspertizės neprašė, teismui pasiūlius – atsisakė, jokių iškeltą abejonę bent iš dalies patvirtinančių įrodymų nepateikė. Byloje (pareiškėjos su pareiškimu ir notaro su paveldėjimo bylos kopija) pateikti testatoriaus J. I. rašysenos pavyzdžiai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad asmeninis testamentas buvo surašytas paties testatoriaus ranka.
11. Teismas priėjo prie išvados, kad testatorius prašomame patvirtinti asmeniniame testamente suformavo savo valią palikti dalį savo turto sutuoktinei pareiškėjai ir ją tinkamai išreiškė. Testamentas, teismo vertinimu, atitinka asmeniniam testamentui keliamus reikalavimus, todėl teismas jį patvirtino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo M. I. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos I. I. pareiškimą dėl J. I. asmeninio testamento patvirtinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Apeliantas pažymėjo, kad teismo procesinio sprendimo teiginiai nėra grindžiami įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu, teismas netinkamai interpretavo nustatytus faktus, nulėmusius šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, be to, priimtas procesinis sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.
12.2. Suinteresuoto asmens nuomone, priimdamas procesinį sprendimą, teismas išvadą dėl įrodinėjimo dalyku esančių faktų buvimo padarė remdamasis ne įrodymų visuma, o tik pavieniais įrodymais, iš esmės remdamasis tik subjektyviais pareiškėjos teiginiais, bylą išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Apeliantas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pripažino, jog neva J. I., mirusio (duomenys neskelbtini), surašytas raštas atitinka CK 5.30 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui ir nepagrįstai pripažino, jog jame yra išreikšta testatoriaus J. I. valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo.
12.4. Pažymima, kad pareiškėja šioje byloje yra I. I., todėl būtent pareiškėja, o ne suinteresuoti asmenys turėjo įrodyti, kad pateiktas dokumentas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus asmeniniam testamentui, t. y. įrodinėjimo pareiga, priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje, tenka pareiškėjai.
12.5. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė ir net nesistengė paneigti suinteresuoto asmens M. I., t. y. palikėjo sūnaus, kuris kartu su tėvu dirbo, matė jo raštą ir parašus įvairiuose dokumentuose, abejones dėl rašto, kurį pareiškėja laiko J. I. asmeniniu testamentu, autentiškumo.
12.6. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis išimtinai pareiškėjos teiginiais, konstatavo, jog asmeninio testamento sudarymo vieta – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie leistų neginčijamai identifikuoti sudarymo vietą. Be to, suinteresuotas asmuo tiek procesiniame dokumente, tiek posėdžio metu nurodė, jog taip pat neaiški ir dokumento sudarymo data (data taisyta, perbraukta), tačiau teismas minėtos aplinkybės net netyrė ir visiškai dėl jos nepasisakė, o tik formaliai nurodė, jog dokumento sudarymo data yra 2020 m. rugpjūčio 19 d.
12.7. Atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas išreiškė savo šališką poziciją ir nurodė, jog nagrinėjant asmeninio testamento pripažinimo klausimus nereikia aiškintis testatoriaus valios. Kategoriškai nesutinkama su tokia bylą nagrinėjančio teisėjo pozicija ir pažymima, jog teismas, spręsdamas dokumento pripažinimo asmeniniu testamentu ir jo patvirtinimo klausimus, privalo aiškintis ir dėl testatoriaus valios išraiškos.
12.8. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl suinteresuoto asmens iškelto klausimo dėl neva paliekamo turto objektų, kadangi rašte nėra aišku, koks turtas yra nurodomas.
12.9. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir į asmens sveikatos būklę, buvusią sudarant tariamą asmeninį testamentą, ir aplinkybes, sąlygojančias testamento sudarymą.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad J. I. surašytas dokumentas, nors ir nepavadintas testamentu, tačiau savo turiniu atitinka CK 5.30 straipsnio reikalavimus. Nutartyje teismas išdėstė tiek faktines aplinkybes, tiek nurodė motyvus dėl priimamo procesinio sprendimo, taip pat vadovavosi ir suformuota teismine praktika.
Atsiliepimas
13.2. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliantas bando sukelti abejones J. I. rašto tikrumu, nors, kaip pagrįstai nurodė teismas nutartyje, paskirti byloje J. I. rašysenos ekspertizę suinteresuoti asmenys atsisakė.
13.3. Pažymima, kad teisminėje praktikoje yra nurodyta, kad testamento sudarymo vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių. Jokių duomenų, kad tuo metu J. I. būtų buvęs kitoje vietoje nei (duomenys neskelbtini), ir negalėjęs surašyti asmeninio testamento, byloje nėra.
13.4. Teismo nutartyje nurodyta, kad teismas neturi pagrindo abejoti testatoriaus valia, nes ji išdėstyta logiškai ir yra aiški iš bendro testamento turinio.
Šalies argumentai
13.5. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas privalėjo atsižvelgti į J. I. sveikatos būklę, įvertinti, ar jis buvo tuo metu veiksnus. Pažymima, kad prašymas dėl asmeninio testamento patvirtinimo nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, o aplinkybės apie asmens veiksnumą, sugebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti analizuojamos ginčo teisenos būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinis procesas pagal apelianto atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarties panaikinimo nutrauktinas.
15. Pareiškimas dėl asmeninio testamento patvirtinimo nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus, išskyrus nutartį leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Įstatymų leidėjas iš visų CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtinų bylų išskyrė keletą kategorijų (tarp jų ir dėl fakto tvirtinimo), kurioms peržiūros apeliacine tvarka neįtvirtinta; kitoms bylų kategorijoms taikytinos bendrosios peržiūros instancine tvarka taisyklės. Taigi, esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, pažymima, kad teismo nutartys dėl asmeninio testamento patvirtinimo yra neskundžiamos.
16. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju negalima sutapatinti asmeninio testamento patvirtinimo procedūros pagal CK 5.31 straipsnio 4 dalies nuostatas su teismo patvirtinto asmeninio testamento nuginčijimo procedūra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgyja teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis teisinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Taigi asmeninio testamento patvirtinimo procedūros teisme tikslas yra tik suteikti asmeniniam testamentui oficialaus testamento statusą, tačiau tokios procedūros negalima sutapatinti su testamento nuginčijimo procedūra, o kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, būtent to ir siekia apeliantas, teigdamas, kad testamentas negalėjo būti surašytas veiksnaus J. I., tačiau tai yra kito civilinio ginčo dalykas. Pažymėtina, kad apeliantas šioje byloje turi procesinį teisinį interesą ir poreikį šiame procese dalyvauti tik tuo požiūriu, kad, patenkinus pareiškėjos prašymą ir patvirtinus asmeninį testamentą, tapo aiškus asmens palikimo pagal testamentą įpėdinis, tačiau šioje byloje nesprendžiama dėl apelianto subjektinių materialinių teisių apimties.
17. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens galimybė kreiptis į teismą realizuojama ne bet kokiu būdu, o CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tam tikrais atvejais CPK tiesiogiai įtvirtina, kad kai kuriais klausimais teismo priimamos nutartys yra atskiraisiais skundais neskundžiamos. Kaip nustatyta, taip yra ir nagrinėjamu atveju. Kasacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad draudimas skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį paduodant atskirąjį skundą tiesiogiai nustatytas atitinkamame CPK straipsnyje, vertintinas kaip lex specialis (specialusis įstatymas) CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu, todėl, esant tame straipsnyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taikytinas specialusis įstatymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-313/2017; 2017 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017; 2018 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-421/2018; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).
18. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindas priimti atskirąjį skundą ir jį nagrinėti, nes teismas nutartimi įstatymo nuostatų pakeisti negali.
19. Kaip minėta, teismo nutarties, kuria dėl asmeninio testamento patvirtinimo, apskundimo įstatymas nenumato, todėl, gavęs suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, paduotą dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti jį priimti CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Šiai aplinkybei paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas pagal suinteresuoto asmens M. I. atskirąjį skundą nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
20. Teisme gautas prašymas suinteresuotam asmeniui M. I. iš pareiškėjos I. I. priteisti 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (už susipažinimą su procesiniais dokumentais, teisines konsultacijas, procesinio dokumento (atskirojo skundo) parengimą ir pateikimą teismui). Pagal CPK 315 straipsnio 5 dalį, nutraukus apeliacinį procesą, priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo būtų patyręs bylinėjimosi išlaidas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl šis klausimas nespręstinas, o šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme proceso šalims nepaskirstomos (šalys pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal suinteresuoto asmens atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarties nutraukti.