Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aurelijai Uldinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. patikslintą ieškinį atsakovui D. D., tretiesiems asmenims UAB Gelvora“, (duomenys neskelbtini), dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

II. Atsakovo, trečiųjų asmenų ir išvadą duodančios institucijos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

1 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

12. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas Civilinio kodekso 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018 ir kt.).

13. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15). Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad jis pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas: nuo pat santuokos sudarymo niekur nedirbo, išskyrus kelis trumpus ne daugiau mėnesio kartus, dažnai išeidavo iš namų, tokiu būdu neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, šeima nesirūpino, 2017 metų liepos mėnesį paliko ją su vaiku ir išėjo gyventi pas motiną, nuo to laiko iš viso nesirūpino šeima, be to prieš ieškovę vartojo fizinį smurtą, t. y. ieškovė savo reikalavimą grindė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija dėl žiauraus elgesio su kitu sutuoktiniu ir CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nurodytu sutuoktinių pareigų esminio pažeidimo pagrindu. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abiejų netolerantiškumo, bei pripažino, jog su ieškove nustojo kartu gyventi prieš 2 metus, 2017 m. vasarą (CPK 178, 182, 185, 187 straipsniai). Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove, kadangi visų pirma šio fakto neginčijo pats atsakovas, pripažino, jog po jo veiksmo – „apkabinimo“ liko pas ieškovę mėlynės, juolab, ieškovės paaiškinimus apie smurto vartojimą patvirtino byloje esantys procesiniai dokumentai, t. y. įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo atsakovas nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą - smurtą artimoje aplinkoje prieš ieškovę (1 t., b. l. 95 - 97). Atsakovas, kaltinamas dėl santuokos iširimo kaip pažeidęs iš esmės savo kaip sutuoktinio pareigas (nesirūpino šeima beveik du metus, ją paliko beveik prieš du metus), neįrodė, jog nebuvo ieškovės nurodytų aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, priešingai, teismo posėdžio metu jis pripažino, kad su ieškove nustojo kartu gyventi prieš du metus, bendravo prieš maždaug metus laiko, tiek pat laiko nematęs sūnaus, šį laikotarpį neprisidėjo prie išlaikymo, nes nepasitiki ieškove, pinigus ir maistą galėtų perduoti per socialinę darbuotoją, bet neturi jos kontaktų, kurių niekas netrukdo gauti, kas rodo atsakovo požiūrį į šeimą, sutuoktinio pareigas, kurias jis tokiu elgesiu iš esmės pažeidė. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad santuoka šiuo metu tarp šalių yra tik formali, nėra galimybių jos išsaugoti, nes šalys jau beveik du metai (nuo 2017 m. liepos mėnesio) negyvena bendro šeimyninio gyvenimo, neveda bendro ūkio, nei vienas sutuoktinis neišreiškė noro susitaikyti, todėl santuoka nutrauktina (CPK 185 straipsnis, CPK 384 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisiškai svarbias aplinkybes bei atsakovui neginčijus savo kaltės dėl santuokos iširimo, jam nepaneigus prezumpcijos, jog santuoka iširo dėl jo kaltės (jam smurtavus prieš ieškovę, palikus šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpinant), ieškinio reikalavimas tenkintinas ir šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, jo smurtavimo ir tokio elgesio, kuris yra nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, bei lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės paramos neteikimo šeimai (CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalys) (CPK 178, 182, 187 straipsniai).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

14. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jos santuokinę pavardę - D., o atsakovui – D.. Nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl pavardžių ir po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės – D., D. (CK 3.69 straipsnis).

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

15. Civilinio kodekso 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka. Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo

16. Šalys santuokos metu dalintino nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįgijo, todėl šio bendro turto padalinimo klausimas nesprendžiamas. Tretieji asmenys ir atsakovas nereiškė reikalavimų dėl atsakovo asmeninių prievolių pripažinimo bendromis, dėl to prievolės pagal savo pobūdį ir atsiradimo laiką (iki santuokos įregistravimo) tretiesiems asmenims UAB „Gelvora“ ir (duomenys neskelbtini) pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis (CK 3.110 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

17. Ieškovė prašo nustatyti sūnaus N. D. gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas iš pradžių su šiuo ieškinio reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismo posėdžio metu nesutiko, nurodydamas kad ieškovė bloga mama, netvarkinga, negamina vaikui valgyti, o perka iš parduotuvės jau pagamintą maistą, tačiau vėliau 2019 m. birželio 27 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad sutinka, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šalių vaikas nuo pat gimimo ir šiuo metu gyvena su ieškove (1 t., b. l. 7 - 9). Kaip nurodyta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje gyvenimo sąlygos atitinka gyvenimo bei higienos normas, šeimos buities ir gyvenimo sąlygos patenkinamos, aplinka tinkama augti nepilnamečiui, gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų vaiko interesus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad byloje jokių neigiamai charakterizuojančių duomenų apie ieškovės sugebėjimą rūpintis sūnumi nėra, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, įvertinus Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą ir prioritetiškai vadovaujantis vaiko interesais, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriau užtikrins vaiko teises, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja (CK 3.161 straipsnis, 3.163 straipsnis, 3.168 straipsnis, 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnis, CPK 178, 185, 186 straipsniai).

Dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo

18. Pažymėtina, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis). Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pažymėtina, kad tokio nepilnamečio vaiko ir su juo kartu negyvenančio tėvo bendravimo tikslas - tai betarpiškas dalyvavimas auklėjant vaiką, o ne tik trumpalaikis ar epizodiškas pasimatymas su juo. Kai tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, šią tvarką nustato teismas (CK 3.175 straipsnis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

19. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė patikslintu ieškiniu pateikė jos siūlomą atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką, atsakovas teismo posėdžio metu pateikė savo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką.

20. Pažymėtina, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu savaitgaliais, bei darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Teismas, įvertinęs tai, kad šalių vaikas lanko savaitinį darželį ir nustatydamas bendravimo tvarką laisvomis nuo darželio dienomis- savaitgaliais, leidžiant atsakovui paimti sūnų šeštadienį ir grąžinti į jo gyvenamąją vietą sekmadienį mano, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jog tokia bendravimo tvarka kaip nors gali pažeisti vaiko interesus, juolab vaikas jau ir anksčiau savaitgalius su nakvyne yra leidęs pas tėvą. Iš šalių paaiškinimų ir Vaiko teisių skyriaus atstovės teismo posėdžio metu pateiktos išvados nustatyta, kad vaiko ir tėvo ryšys niekada nebuvo nutrūkęs, nėra duomenų, kad bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai, todėl abejoti atsakovo sugebėjimu tinkamai pasirūpinti sūnumi nėra pagrindo.

21. Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, vaiko amžių, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, sprendžia, kad, esant tarp šalių ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, turi būti nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, teismui papildomai nustatant kompensavimo mechanizmą, garantuojantį atsakovui maksimalų su vaiku bendravimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Teismo nuomone optimalios bendravimo tvarkos nustatymas atitinka vaiko interesus, kadangi nenustatyta, kad nustačius tokią maksimaliai artimą bendravimo su vaiku tvarką, bus daroma vaikui socialinė, psichologinė žala ar bus keliami jam neigiami emociniai išgyvenimai, juolab kaip teismo posėdžio metu nurodė Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė tarp vaiko ir tėvo yra susiformavęs šiltas ryšys, vaikas myli tėtį, jo pasiilgęs, per susitikimą tėvas ir sūnus žaidė, bendravo gražiai.

22. Teismas pastebi, kad nustatytina atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka sureguliuos ginčo šalių teisinius santykius ir sudarys galimybes atsakovui matytis su vaiku kas antrą savaitgalį, atostogų metu, atsakovo ir vaiko gimtadienių bei didžiųjų metų švenčių metu, kas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

23. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CK 3.156, 3.170, 3.175 straipsnių nuostatomis nustato tokią skyriumi gyvenančio atsakovo ir šalių vaiko bendravimo tvarką:

23.1. Vaiko N. D. tėvas D. D. nepertraukiamai bendrauja su sūnumi mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val., dieną prieš tai apie susitikimą su sūnum pranešant vaiko motinai SMS žinute, elektroniniu paštu ar skambučiu;

23.2. Vaiko tėvas nepertraukiamai bendrauja su vaiku tėvo atostogų metu ne daugiau kaip 2 savaites per metus, paimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos pirmą atostogų dieną nuo 9.00 iki 10.00 val. ir parveždamas vaiką į vaiko motinos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val. Vaiko tėvas vaiko motinai apie savo atostogas praneša ne vėliau kaip prieš 2 savaites. Kai vaiko motinai tampa žinomas jos kasmetinių atostogų laikas, ji apie tai nedelsiant informuoja vaiko tėvą. Jei motinos ir tėvo atostogos sutampa prioritetas teikiamas tai iš šalių, kuri pirma SMS žinute, elektroniniu paštu ar skambučiu praneša kitai šaliai apie planuojamas atostogas;

23.3. Vaiko tėvo gimimo dieną, vaikas praleidžia su vaiko tėvu, kuris paima vaiką iš vaiko motinos gyvenamosios vietos atitinkamos dienos nuo 9.00 iki 10.00 val. ir parveždamas vaiką į vaiko motinos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val. Apie tai vaiko tėvas vaikų motiną informuoja ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki atitinkamo gimtadienio;

23.4. Vaiko tėvas su vaiku praleidžia vaiko gimtadienį, Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, gruodžio 31 dieną, poriniais metais, pasiimdamas vaiką iš vaiko motinos gyvenamosios vietos nuo 9.00 iki 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko motinos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.;

23.5. Vaiko tėvas su vaiku praleidžia Šv. Velykų dieną, kitų metinių švenčių metu neporiniais metais, pasiimdamas vaiką iš vaiko motinos gyvenamosios vietos nuo 9.00 iki 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko motinos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

23.6. Vaiko tėvas su vaiku praleidžia Tėvo dieną, t. y. pirmąjį birželio mėn. sekmadienį, pasiimdamas vaiką iš vaiko motinos gyvenamosios vietos nuo 9.00 iki 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko motinos gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Vaikas su motina praleidžia Motinos dieną, t. y. pirmąjį gegužės sekmadienį. Kai Motinos diena sutampa su šioje tvarkoje nustatytu tėvo bendravimo su vaiku laiku, tėvui bendravimo laikas su vaiku papildomai kompensuojamas nustatant, kad atsakovas su vaiku bendrauja kitą savaitgalio sekmadienį, einantį po Motinos dienos, pasiimdamas vaiką iš vaiko motinos gyvenamosios vietos nuo 9.00 iki 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko motinos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.;

23.7. Vaikui sergant, tėvas gali bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje. Papildomas tėvo bendravimo laikas su vaiku, praleistas dėl vaiko ligos, yra suteikiamas esant abiejų šalių rašytiniam susitarimui;

23.8. Tvarka gali būti keičiama tik abiejų šalių bendru rašytiniu susitarimu.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

2. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nuo 2019 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje dydis yra 555 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

3. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t. y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

4. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo po 150,00 Eur periodinių išmokų per mėnesį, nurodo, kad sūnaus poreikių tinkamam tenkinimui kas mėnesį būtina skirti išlaikymui apie 300 EUR, dalį šios sumos tenka išleisti vaiko maitinimui - 100 EUR, rūbeliams, žaislams, darželio reikmėms - 90 EUR, vaistams, vitaminams, higienos priemonėms - 60 EUR, būsto išlaikymui - 50 EUR. Kaip matyti iš vaiko gimimo liudijimo, jis yra dar mažametis, nepilnai ketverių metų amžiaus vaikas (1 t., b. l. 6). Kiekvienam vaikui, nesvarbu kokio amžiaus jis bebūtų, neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, drabužiai, avalynė. Vaikui taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Ieškovė be minėtų būtinųjų išlaidų (tokių kaip maistas, drabužiai, avalynė ir pan.) neabejotinai patiria papildomas išlaidas, susijusias su vaiko lavinimo priemonėmis, tame tarpe žaislais, knygomis, darželio priemonėmis, kurios nereikalauja papildomo įrodinėjimo ir nusistovėjusioje praktikoje nelaikytinos per didelėmis, juolab kaip nustatyta iš ieškovės paaiškinimų šiuo metu šalių vaikui Psichologinė pagalbos tarnyba nustatė kalbos sutrikimą, dėl kurio vaikui būtina logopedo pagalba ir nors ieškovė ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo negrindė vaiko specialiaisiais poreikiais, tačiau neabejotina, kad specialiai tarnybai nustačius vaiko raidos, kalbos sutrikimus, jų korekcijai, pašalinimui yra būtinos papildomos lėšos. Ieškovės nurodytos 300,00 Eur išlaidos per mėnesį vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti, atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius yra pakankamos minimaliems vaiko poreikiams patenkinti ir yra protingos. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.

5. Nors ieškovė nepateikė įrodymų, kokio dydžio pinigų sumas išleidžia vaiko poreikių, nurodytų šio sprendimo 17 punkte, patenkinimui, tačiau atsakovas nurodytų vaiko poreikių neginčijo, teismo posėdžio metu sutiko mokėti po 120 Eur kas mėnesį, tačiau tuo pačiu nurodė, jog jam nebūtų nepakeliama našta mokėti ir 150 Eur dydžio išlaikymą vaikui. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir padarinius tenka jiems patiems. Konstatuotina, kad atsižvelgiant tiek į subjektyvius veiksnius (atsakovas dirba, gauna darbines pajamas), tiek į objektyvius (jauno amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus ir netekto darbingumo laipsnį nėra) atsakovas ne tik kad gali, bet ir privalo užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymą ir jo būtinų poreikių patenkinimą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, kadangi pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba jų negavimu apskritai ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).

6. Pažymėtina, kad ieškovės prašomas priteisti nepilnamečiui vaikui teiktino mėnesinio išlaikymo sumos dydis net nesiekia orientacinio kriterijaus, nurodyto šio sprendimo 24 punkte, dydžio, t. y. neviršija pusės minimalios mėnesinės algos. Tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų didesnes kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnio 1 punktas), taip pat atsižvelgiant ir į jau anksčiau nustatytas objektyvias nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes (nepilnamečio vaiko amžių; būtinybę lankyti ugdymo įstaigą, darželį, būtinas logopedo konsultacijas; kt.), gali užtikrinti tik minimalius ir pačius būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius. Be to, su ieškove lieka gyventi vaikas, todėl jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

7. Abi šalys yra darbingo amžiaus, dirbančios, gaunančios pakankamas pajamas vaikui išlaikyti: ieškovės pajamos sudaro apie 336 Eur per mėnesį (178 Eur mėnesinių darbo pajamų, 113,06 Eur socialinės pašalpos ir 45,22 Eur už vaiką), atsakovo, kaip jis pats nurodė teismo posėdžio metu apie 400 Eur grynųjų darbinių pajamų per mėnesį ( 1 t., b. l. 9-11, 16, 17, 2 t., b. l. 9 – 16). Tiek ieškovė, tiek atsakovas nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto neturi (1 t., b. l. , 2 t., b. l. 17, 18). Ieškovė gyvena nuomojame būste, dėl ko patiria kaip nurodė 50 Eur kasmėnesinių būsto išlaidų, į kurias įeina ir būsto nuomos išlaidos ir komunalinių patarnavimų išlaidos (1 t., b. l. 13, 14, 8). Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi. Atsakovas nors ir turi asmeninių prievolių kreditoriams, tačiau jis gauna didesnes grynąsias darbo pajamas, nuo kurių darbdavys kaip teigė pats atsakovas jau būna atskaitęs priklausančias sumas išieškotojams. Nors atsakovas teismo įpareigojimo neįvykdė pateikti turtinę padėtį atspindinčius duomenis, taip pat nepateikė duomenų apie kitus turimus išlaikytinius, tačiau kaip matyti iš įsiteisėjusios Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties baudžiamojoje byloje, D. D. nurodė, jog išlaikytinių neturi, jo mėnesio pajamos 350-380 Eur (1 t., b. l. 98). Atkreiptinas dėmesys, kad į bylą atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad, turėdamas pareigą vykdyti savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, būtų realiai siekęs padidinti savo pajamas. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ar darbo galimybės būtų ribotos taip pat nėra pateikta. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes laikytina, kad šalių turtinė padėtis yra panaši (CK 3.192 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda nei materialiai nei jokia kita forma, kadangi kaip nustatyta iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų, įsiteisėjusių teismo nutarčių baudžiamojoje byloje, ieškovė nuo 2017 m. liepos mėnesio iš esmės viena išlaiko mažametį sūnų, atsakovas išėjęs gyventi skyrium prie vaiko išlaikymo neprisideda, nurodydamas, kad gyvena vienas, išlaikytinių neturi, dar nėra paskirta po kiek turės mokėti vaikui, ieškove nepasitiki ir jai pinigų neduoda, kitaip prie išlaikymo neprisideda, tai darytų tik per socialinę darbuotoją. Tačiau, pažymėtina, kad nepaisant keleto kartų kai atsakovas aplankė sūnų, praleido keletą savaitgalių, kaip nustatyta aukščiau, šalių vaikas didžiąją, esminę laiko dalį per šiuos nepilnus du metus praleidžia gyvendamas su ieškove, todėl visa išlaikymo našta šiuo metu tenka tik vienai ieškovei (CPK 178, 185, 186 straipsniai).

8. Atsižvelgiant į visas teismo aukščiau nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvertinant tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, vadovaujantis CK 3.192 straipsnyje įtvirtintu nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principu, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl 150 Eur išlaikymo vaikui iš atsakovo priteisimo (CPK 178, 186, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priteisto išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoju paskirtinas įstatyminis nepilnamečio vaiko atstovas – motina (CK 3.208 straipsnis). Ieškovei išaiškinama, kad vaiko išlaikymui gautas sumas ji gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.203 straipsnis). Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

9. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina visų būtinų vaiko poreikių. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisiamas pagal CK 3.200 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. M. P, bylos Nr. 3K-3-246-378/2016). Nagrinėjamojoje byloje ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2017 m. liepos mėnesio atsakovui išėjus gyventi atskirai ji sūnumi rūpinasi visiškai viena, viena jį išlaiko ( 1 t., b. l. 2, 2018 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 5 min. 34 sek. iki 40 min. 53 sek.). Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodyta, jog lankymosi šeimose metu išsiaiškinta, jog atsakovas visiškai nusišalinęs nuo sūnaus išlaikymo (b. l. 22). Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, kad nuo 2017 m. liepos mėnesio bendro ūkio su ieškove neveda, gyvena atskirai, vaikui išlaikymo nei pinigine nei kitokia forma neteikė, juolab atsakovas ir nepateikė jokių įrodymų, jog vykdė savo, kaip tėvo konstitucinę pareigą ir sūnui išlaikymą teikė. Vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, nesant duomenų, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėnesio iki ieškinio padavimo dienos atsakovas teikė vaikui reikiamą išlaikymą, ar kitu būdu tinkamai prisidėjo prie vaiko auginimo ir rūpinimosi juo, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 1800 Eur sumoje už dvylikos mėnesių laikotarpį – nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2018 m. liepos mėnesio, skaičiuojant po 150 Eur į mėnesį (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis, CPK 376 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

11. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. lapkričio 28 d. ir 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 5, 92). Atsakovas taip pat yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (2 t., b. l. 37, 38).

12. Teismas šioje byloje patyrė 28,73 Eur pašto išlaidų, o dėl šalims suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos valstybė taip pat patyrė išlaidas, susijusias su šios pagalbos teikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad abi šalys 100 procentų atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl minėtos išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 80, 85, 88, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovės V. D. patikslintą ieškinį atsakovui D. D., tretiesiems asmenims UAB Gelvora“, (duomenys neskelbtini), dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo D. D. kaltės.

Palikti po santuokos nutraukimo pavardes: ieškovei – „D.“, atsakovui – „D.“.

Pripažinti D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis išieškotojams (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-25477-886/2017 ir UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, pagal vykdomąjį dokumentą Nr. L2-31307-285/2015.

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove motina V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sekančią tvarką:

1. Vaiko N. D. tėvas D. D. nepertraukiamai bendrauja su sūnumi mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val., dieną prieš tai apie susitikimą su sūnum pranešant vaiko motinai SMS žinute, elektroniniu paštu ar skambučiu;

2. Vaiko tėvas nepertraukiamai bendrauja su vaiku tėvo atostogų metu ne daugiau kaip 2 savaites per metus, paimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos pirmą atostogų dieną nuo 9.00 iki 10.00 val. ir parveždamas vaiką į vaiko motinos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val. Vaiko tėvas vaiko motinai apie savo atostogas praneša ne vėliau kaip prieš 2 savaites. Kai vaiko motinai tampa žinomas jos kasmetinių atostogų laikas, ji apie tai nedelsiant informuoja vaiko tėvą. Jei motinos ir tėvo atostogos sutampa prioritetas teikiamas tai iš šalių, kuri pirma SMS žinute, elektroniniu paštu ar skambučiu praneša kitai šaliai apie planuojamas atostogas;

3. Vaiko tėvo gimimo dieną, vaikas praleidžia su vaiko tėvu, kuris paima vaiką iš vaiko motinos gyvenamosios vietos atitinkamos dienos nuo 9.00 iki 10.00 val. ir parveždamas vaiką į vaiko motinos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val. Apie tai vaiko tėvas vaikų motiną informuoja ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki atitinkamo gimtadienio;

4. Vaiko tėvas su vaiku praleidžia vaiko gimtadienį, Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, gruodžio 31 dieną, poriniais metais, pasiimdamas vaiką iš vaiko motinos gyvenamosios vietos nuo 9.00 iki 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko motinos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.;

5. Vaiko tėvas su vaiku praleidžia Šv. Velykų dieną, kitų metinių švenčių metu neporiniais metais, pasiimdamas vaiką iš vaiko motinos gyvenamosios vietos nuo 9.00 iki 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko motinos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

6. Vaiko tėvas su vaiku praleidžia Tėvo dieną, t. y. pirmąjį birželio mėn. sekmadienį, pasiimdamas vaiką iš vaiko motinos gyvenamosios vietos nuo 9.00 iki 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko motinos gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Vaikas su motina praleidžia Motinos dieną, t. y. pirmąjį gegužės sekmadienį. Kai Motinos diena sutampa su šioje tvarkoje nustatytu tėvo bendravimo su vaiku laiku, tėvui bendravimo laikas su vaiku papildomai kompensuojamas nustatant, kad atsakovas su vaiku bendrauja kitą savaitgalio sekmadienį, einantį po Motinos dienos, pasiimdamas vaiką iš vaiko motinos gyvenamosios vietos nuo 9.00 iki 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko motinos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.;

7. Vaikui sergant, tėvas gali bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje. Papildomas tėvo bendravimo laikas su vaiku, praleistas dėl vaiko ligos, yra suteikiamas esant abiejų šalių rašytiniam susitarimui;

8. Tvarka gali būti keičiama tik abiejų šalių bendru rašytiniu susitarimu.

Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017 m. liepos 16 d.) iki jo pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Paskirti ieškovę V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per vieną darbo dieną išsiųsti Civilinės metrikacijos biurui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui santuokos nutraukimo faktui ir turto pasidalijimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.