- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- e2A-413-330/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-1379-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Asta Radzevičienė, Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Palink“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, uždarosios akcinės bendrovės ,,KARDOS“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Gintarinė vaistinė“, Vilniaus vaikų ir jaunimo klubui „Meteoras“, biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto centrinės bibliotekos Karoliniškių bibliotekai, individualiai įmonei I
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Palink“, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,KARDOS“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „KARDOS“, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Gintarinė vaistinė“, Vilniaus vaikų ir jaunimo klubui „Meteoras“, biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto centrinės bibliotekos Karoliniškių bibliotekai, individualiai įmonei I. K. personalinė įmonė, uždarajai akcinei bendrovei „Vizoma“, viešajai įstaigai ,,Humana People to People Baltic“, uždarajai akcinei bendrovei „Synlab Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus sveikatos namai“ dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Palink“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „KARDOS“ priteisti 40 323,03 Eur.
2. Ieškovė nurodė, kad ji su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Serneta“ 2007 m. kovo 8 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu išsinuomojo negyvenamąsias patalpas, esančias pastate Vilniuje, A. J. P. g. 20. 2007 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Serneta“ pardavė patalpas atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, todėl tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2007 m. spalio 8 d. buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo atsakovė perėmė nuomotojo teises ir pareigas, kylančias iš nurodytos nuomos sutarties.
3. Ieškovės teigimu, kitiems tame pačiame pastate esančių patalpų nuomininkams komunalinės paslaugos (elektros energija, vanduo, šilumos energija) buvo teikiamos per ieškovės nuomojamas patalpas ir jose esančius įvadinius elektros, vandens, šilumos apskaitos prietaisus, todėl ieškovė nuo 2010 metų kovo mėnesio iki 2015 metų birželio mėnesio apmokėdama atitinkamoms įmonėms už suvartotą elektros energiją, vandenį, šilumos energiją, taip pat apmokėdavo ir už kitų nuomininkų suvartotą elektros energiją, vandenį, šilumos energiją. Paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms, ieškovė pareikalavo, kad atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kompensuotų ieškovės išlaidas už kitų nuomininkų sunaudotus energetinius išteklius, jų patalpose įrengtų apskaitos prietaisus, tačiau atsakovė į tai nereagavo. Ieškovė nurodė, kad pagal jos turimą informaciją nuo 2008 metų iki 2014 m. kovo 31 d., nepaisant to, jog ieškovė mokėjo už kitų pastato nuomininkų sunaudotą elektros energiją, vandenį ir šilumą, atsakovė analogiškus mokesčius surinkdavo iš kitų pastate esančių patalpų nuomininkų. Nuo 2013 m. balandžio 1 d. kiti pastato nuomininkai už sunaudotus energetinius išteklius atsiskaitydavo atsakovei UAB „KARDOS“, kuri ieškovės patirtų išlaidų taip pat nekompensuodavo. Ieškovės vertinimu, atsakovės tokiu būdu nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad dalies nuomininkų, kuriuos ieškinyje nurodė ieškovė, nuomojamos patalpos yra kitame pastate A. J. P. g. 18, Vilniuje, jame yra įrengtas atskiras elektros įvadas, per kurį buvo tiekiama elektros energija ir tiems nuomininkams, kurių nuomojamos patalpos yra pastate A. J. P. g. 20. Šilumos energija buvo tiekiama tik ieškovės nuomojamoms patalpoms, nes į kitas patalpas centralizuoto šildymo tiekimas buvo atjungtas. Atsakovė nurodė, kad nuo 2013 metų gegužės mėnesio atsakovė UAB „KARDOS“ buvo sudariusi tiesiogines sutartis su paslaugų tiekėjais, pagal kurias atsiskaitydavo už paslaugas.
Šalies argumentai
5. Atsakovė UAB „KARDOS“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad teikdama atsakovei UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas” pastatų administravimo ir priežiūros paslaugas, ji nuo 2013 metų gegužės mėnesio buvo sudariusi tiesiogines sutartis su elektros energijos tiekėjais arba persiuntėjais ir pradėjo išrašinėti sąskaitas už elektros energiją patalpų nuomininkams. Elektros energija šiems nuomininkams buvo tiekiama per elektros įvadą, įrengtą pastate A. J. P. g. 20, Vilniuje. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad elektros energija kitiems patalpų nuomininkams buvo tiekiama būtent per tą elektros įvadą, per kurį atsiskaitydavo ieškovė.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo UAB ,,Gintarinė vaistinė“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog iki 2013 m. balandžio 1 d. už suvartotą elektros energiją ir vandenį atsiskaitydavo su atsakove UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ , o nuo 2013 m. balandžio 1 d. – su atsakove UAB ,,KARDOS“.
7. Trečiasis asmuo UAB ,,Synlab Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuo 2003 m. sausio 23 d. iki 2015 m. sausio 23 d. nuomojosi patalpas iš UAB ,,Virkštis“, už komunalines paslaugas buvo atsiskaitoma pagal UAB „Virkštis“ pateiktas sąskaitas faktūras, vadovaujantis patalpose buvusių skaitiklių rodmenimis. Teigė, kad laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 8 d. iki 2017 m. birželio 27 d. nebuvo sudariusi nuomos ir / ar komunalinių paslaugų teikimo sutarčių nei su atsakovėmis, nei su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei priteisė iš atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 12 090,62 Eur, o iš atsakovės UAB „KARDOS“ – 9 732,25 Eur. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
9. Remdamasis liudytojo S. G., kuris buvo atsakingas už ieškovės naudojamų energetinių resursų fiksavimą, paaiškinimais, teismas nustatė, kad prie įvadinių skaitiklių, pagal kurių elektros energijos ir vandens vartojimo rodmenis ieškovė atsiskaitydavo tiesiogiai su tiekėjais, buvo prijungti kiti vartotojai, niekaip nesusiję su ieškove UAB „Palink“, bet už kurių suvartotą elektros energiją bei šaltą vandenį apmokėdavo UAB „Palink“. Teismas taip pat nustatė, kad pastatai, esantys A. J. P. g. 18 ir A. J. P. g. 20, Vilniuje, buvo sublokuoti ir turėjo bendras komunikacijas, vieną vandens tiekimo apskaitos įvadą. UAB „Vilniaus vandenys“, remdamasi šio vandens apskaitos įvado duomenimis, apskaičiuodavo mokėtiną sumą už abiejuose pastatuose sunaudotą vandenį, už kurį atsiskaitė ieškovė. Teismo vertinimu, byloje nepateikta įrodymų, kad buvo daugiau nei viena vandens tiekimo į šių pastatų patalpas sistema, jog atsakovė UAB „KARDOS“ ar kuris nors šiose patalpose įsikūręs atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuomininkas, išskyrus ieškovę, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudarę tiesioginę vandens tiekimo sutartį su vandens tiekimo įmone, deklaruodavę einamųjų mėnesių faktinius vandens skaitiklio rodmenis ir juos apmokėdavę. Atsakovė UAB „KARDOS“, kuri nuo 2012 metų teikė atsakovei UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ priklausančių patalpų administravimo ir priežiūros paslaugas, 2012 m. kovo 1 d. su AB LESTO buvo sudariusi elektros energijos persiuntimo sutartį, į kurią įtrauktas objektas – parduotuvė A. J. P. g. 18, Vilniuje. Pagal šią sutartį buvo teikiama elektros energijos persiuntimo paslauga. Teismas pažymėjo, kad prie šios sutarties nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog iki 2015 metų birželio mėnesio (ieškovės nurodomo ginčo laikotarpio pabaigos) buvo apskaityti patalpų nuomininkų UAB ,,Gintarinė vaistinė“, IĮ I. K. personalinės įmonės, UAB ,,Vizoma“, VšĮ ,,Humana People to People Baltic“ suvartotos elektros energijos rodmenys. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra domenų apie tai, jog atsakovės būtų sudariusios kokias nors sutartis su vandens ar elektros energijos tiekėjais. Teismas pažymėjo, kad už tiekiamą šilumos energiją nuomininkai atsiskaitydavo pagal naudojamų patalpų plotą.
10. Remdamasis trečiojo asmens UAB ,,Vizoma“ paaiškinimais, teismas nustatė, kad ši įmonė už nuomojamose patalpose, esančiose A. J. P. g. 20, Vilniuje, suvartotą elektros energiją bei vandenį atsiskaitydavo su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, o nuo 2013 m. – su UAB „KARDOS“ pagal nuomotojo įrengtus subskaitiklius, skirtus vidinei elektros energijos, vandens apskaitai, kurių (subskaitiklių) nei vandens, nei elektros energijos nepriklausomi tiekėjai neaptarnavo. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nepateikė teismui įrodymų, jog anksčiau nei skaičiuoja ieškovė (iki 2015 m. gegužės 31 d.), jos užtikrino, jog nuomininkams, kurie elektros energiją ir tiekiamą vandenį naudojo per UAB ,,Palink“ apskaitos prietaisus, būtų įrengti atskiri apskaitos prietaisai.
11. Teismas nusprendė, kad ieškovė turėjo pareigą mokėti tik už savo pačios suvartotą elektros energiją ir vandenį, o mokėdama ir už kitus nuomininkus, ji patyrė savo turto sumažėjimą. Remdamasis byloje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB ,,Vizoma“ nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. gegužės 14 d. atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sumokėjo 8 509,78 Eur už suvartotą elektros energiją ir vandenį, o nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. sumokėjo atsakovei UAB ,,KARDOS“ 3 969,09 Eur už suvartotą elektros energiją bei vandenį; trečiasis asmuo UAB ,,Gintarinė vaistinė“ atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sumokėjo 3 580,84 Eur, o atsakovei UAB ,,KARDOS“ – 3 969,09 Eur už sunaudotą elektros energiją ir vandenį. Nustatęs tokias aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovės trečiųjų asmenų sumokėtų piniginių lėšų už suvartotą elektros energiją ir vandenį ieškovei nekompensavo, todėl atsakovės praturtėjo ieškovės nuostolių sąskaita be įstatyme ar sutartyje nurodyto pagrindo ir privalo šias sumas sumokėti ieškovei.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
12. Ieškovė UAB „Palink“ apeliaciniame skunde prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
13. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė tik dalį prašomos sumos, nes neįvertino fakto, jog atsakovės, nors ir buvo teismo įpareigotos, piktybiškai neteikė visų įrodymų, susijusių su komunalinių paslaugų teikimu ir apmokėjimu. Teismas turėjo vadovautis kasacinio teismo praktika, jog taikant contra spoliatorem (liet. pažeidėjui nepalankus) prezumpcijos taisyklę šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs.
Atsiliepimas
14. Atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepime prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime teigiama, kad būtent ieškovė privalėjo įrodyti, jog elektros energijos bei kitos komunalinės paslaugos kitiems patalpų nuomininkams buvo teikiamos per ieškovės patalpose buvusius įvadinius apskaitos prietaisus. Ieškovė ne tik nepateikė tiesioginių sutarčių, sudarytų su elektros energijos tiekėjais ar persiuntėjais, tačiau nepateikė jokių duomenų apie tai, kiek iš viso buvo suvartojama elektros energijos per ieškovės įvadinį skaitiklį (įvadinius skaitiklius), nei duomenų apie kitų nuomininkų suvartotus elektros energijos kiekius. Ieškovė apsiribojo tik suvestinių apie gautas sąskaitas bei šių sąskaitų apmokėjimą pateikimu. Atsakovės įsitikinimu, ji pateikė visus turimus dokumentus, o ieškovė dėl jai reikalingų duomenų gavimo galėjo kreiptis į AB LESTO, kitus elektros energijos tiekėjus.
15. Atsakovė UAB ,,KARDOS“ atsiliepime prašė atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodoma, kad iš ieškovės pateiktų suvestinių nėra aišku, kurių tiekėjų gautos sąskaitos yra įtrauktos, nėra galimybės nustatyti, kaip ieškovė apskaičiavo prašomas priteisti sumas. Atsakovės teigimu, ji nebuvo gavusi teismo įpareigojimo pateikti įrodymus.
Šalies argumentai
16. Atsakovė UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai atmesti ieškinį.
17. Apeliaciniame skunde atsakovė išdėstė šiuos esminius argumentus:
17.1. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė įrodymų apie jos sudarytas tiesiogines sutartis su elektros energijos tiekėjais ar persiuntėjais, įskaitant ir dėl elektros energijos tiekimo į pastatą A. J. P. g. 20, Vilniuje. Teismui buvo pateikta tik ieškovės sutartis su UAB „Vilniaus vandenys“ dėl vandens tiekimo. Ieškovės sutartis su šilumos energijos tiekėju taip pat nebuvo pateikta. Byloje nėra duomenų nei apie tai, kiek iš viso buvo suvartojama elektros energijos per ieškovės įvadinį skaitiklį, nei duomenų apie kitų nuomininkų suvartotos elektros energijos kiekius. Ieškovė pateikė teismui tik suvestines apie gautas apmokėti sąskaitas.
17.2. Nei iš liudytojo S. G. paaiškinimų, nei iš teismo sprendimo neaišku, kokių konkrečių metodų pagalba buvo nustatytos liudytojo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė esą apmokėdavo ir už kitų nuomininkų vartojamą elektros energiją.
Žemesnės instancijos teismas
17.3. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą. Ieškovė nepateikė tinkamų įrodymų, kad elektros energija ir vanduo buvo tiekiami per ieškovės patalpose esančius įvadus bei apskaitos prietaisus ir kad ieškovė iš tikrųjų už kitus asmenis mokėjo elektros energijos ir vandens tiekimo mokesčius. Teismas neturėjo pagrindo teigti, kad ieškovė yra sumokėjusi už tretiesiems asmenims UAB „Vizoma“ ir UAB „Gintarinė vaistinė“ teiktas komunalines paslaugas, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Nepagrįsto praturtėjimo teisinis institutas negalėjo būti taikomas, nes ieškovė reikalavimus grindė išrašytomis sąskaitomis faktūromis.
Atsiliepimas
18. Atsakovė UAB ,,KARDOS“ atsiliepime prašė atsakovės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą tenkinti.
19. Ieškovė UAB „Palink“ atsiliepime prašė atsakovės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą atmesti.
20. Atsiliepime ieškovė išdėstė tokius pagrindinius teiginius:
20.1. Byloje yra šilumos ir elektros energijos tiekėjų UAB „Vilniaus energija“, UAB „Enerty“, UAB „ESO“ pateikti duomenys ir patvirtinimai apie per ieškovės UAB „Palink“ eksploatuotus energetinių resursų įvadus ir apskaitos prietaisus pateiktą elektros ir šilumos energiją pastatui, esančiam A. J. P. g. 20, Vilniuje, bei atsiskaitymus už ją. Byloje taip pat pateikti įrodymai, kad atsakovė UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo raštu informuojama apie susidariusią situaciją dėl energetinių resursų tiekimo tretiesiems asmenims per ieškovės eksploatuotus energetinių resursų įvadus ir apskaitos prietaisus, tačiau atsakovė nesiėmė jokių priemonių ją pakeisti.
20.2. Apeliantė neteisingai liudytojo S. G. parodymus vertina kaip nepagrįstus. Liudytojo išdėstyti faktai buvo nustatyti apžiūrint energetinių resursų tiekimo linijas pastatuose, pasitelkus atitinkamų sričių techninius darbuotojus, išnagrinėjus turimas pastatų techninių projektų dalis, atliekant atitinkamus bandymus. Sunaudotos elektros energijos ir vandens kiekis buvo nustatytas pagal pastatuose A. J. P. g. 18 ir A. J. P. g. 20, Vilniuje, esančių patalpų nuomininkų eksploatuojamus subskaitiklius konkrečioms jų išsinuomotoms patalpoms.
20.3. Byloje nustatytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina ieškovės teiginius apie atsakovių nepagrįstą praturtėjimą. PVM sąskaitos faktūros išrašymas savaime neįrodo sutartinių santykių tarp šalių, ypač tuo atveju, kai sąskaitos gavėjas atsisako tokią sąskaitą priimti ar apmokėti. PVM sąskaitos faktūros išrašymo faktas negali būti savaiminis pagrindas atsisakyti taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą ir apriboti ieškovės galimybes tokiu būdu apginti savo pažeistas teises.
Šalies argumentai
21. Atsakovė UAB ,,KARDOS“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį visiškai atmesti.
22. Apeliaciniame skunde nurodomi tokie argumentai:
22.1. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, o tai nulėmė netinkamą materialinių ir proceso teisės normų taikymą. Ieškovė UAB ,,Palink“ turėjo pareigą apmokėti tik savo suvartotą elektros energiją bei vandenį ir nebuvo įsipareigojusi apmokėti už kitų UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuomininkų suvartotą elektros energiją ir vandenį, o be pagrindo atlikusi tokius veiksmus patyrė savo turto sumažėjimą.
22.2. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų apie tai, kad buvo sudariusi tiesiogines sutartis su elektros energijos tiekėjais dėl elektros energijos tiekimo į ieškovės nuomojamas patalpas, esančias A. J. P. g. 20, Vilniuje. Ieškovė teismui pateikė tik sutartį su UAB ,,Vilniaus vandenys“ dėl šalto vandens tiekimo, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie ginčui aktualiu laikotarpiu gautas iš UAB ,,Vilniaus vandenys“ sąskaitas bei atliktus mokėjimus.
Žemesnės instancijos teismas
22.3. Teismas vadovavosi vien ieškovės kviesto liudytojo S. G., kuris dirbo ieškovės įmonėje, paaiškinimais, kurie nėra paremti jokiais kitais įrodymais.
22.4. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės esą nepaneigė ieškovės pateiktų argumentų.
Atsiliepimas
23. Atsakovė UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepime prašė atsakovės UAB ,,KARDOS“ apeliacinį skundą tenkinti.
24. Ieškovė UAB ,,Palink“ atsiliepime prašė atmesti atsakovės UAB ,,KARDOS“ apeliacinį skundą. Ieškovės atsiliepime į UAB „KARDOS“ skundą yra išdėstyti iš esmės tokie patys argumentai, kaip ir ieškovės atsiliepime į atsakovės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą. Papildomai nurodyta apie tai, kad atsakovės UAB ,,KARDOS“ direktorius byloje pripažino, jog kiti patalpų nuomininkai galėjo gauti elektros energiją per ieškovės eksploatuojamą įvadą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
26. Ginčas byloje kilo dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją ir vandenį. Ieškovės įsitikinimu, laikotarpiu nuo 2010 metų kovo mėnesio iki 2015 metų birželio mėnesio ji nepagrįstai mokėjo ne tik už savo suvartotus energetinius išteklius, bet ir už kitų nuomininkų suvartotą elektros energiją bei vandenį, kad atsakovės, imdamos mokesčius už elektros energiją bei vandenį iš kitų patalpų nuomininkų, privalėjo kompensuoti ieškovės patirtas išlaidas apmokant ir kitiems nuomininkams tenkančius mokesčius. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinį patenkinti iš dalies nesutinka ir ieškovė UAB ,,Palink“, ir atsakovės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ bei UAB ,,KARDOS“.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
27. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė tik dalį ieškovės prašomos sumos. Pasak apeliantės, ji neturėjo galimybių visiškai pagrįsti savo ieškinį ir pateikti visus įmanomus įrodymus apie atsakovių tretiesiems asmenims išrašytas sąskaitas už suvartotą elektros energiją bei vandenį, nes atsakovės nepateisinamai nevykdė teismo įpareigojimų pateikti prašomus dokumentus. Ieškovės įsitikinimu, atsakovėms nepateikus reikšmingų įrodymų, joms taikytinos pačios nepalankiausios pasekmės, todėl iš atsakovių priteistina visa ieškovės prašoma suma. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.
28. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį, kuriame suformuluojamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimas – ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei nurodomas faktinis ieškinio pagrindas, kuriuo reikalavimai grindžiami. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
29. Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises ir įrodyti, kad atsakovės be teisėto pagrindo praturtėjo ieškovės sąskaita, turi pateikti tiek įrodymų, kad jų pakaktų įsitikinti visišku ieškovės reikalavimo pagrįstumu.
30. Byloje analizuojama susiklosčiusi specifinė situacija, kai būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog ji sumokėjo už kitų atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuomininkų suvartotą elektros energiją bei vandenį ne mažesnę kaip 40 323,03 Eur sumą ir jog atsakovės nepagrįstai praturtėjo būtent tokio dydžio ieškovės sumokėtų lėšų sąskaita. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad tokio reikalavimo įrodinėjimas yra apsunkintas, tačiau vien jos nurodoma aplinkybė, kad atsakovės nepateikė prašytų įrodymų, nesudaro pagrindo atleisti ieškovę nuo jai tenkančios įrodinėjimo pareigos ir visiškai tenkinti jos ieškinio reikalavimą.
31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės nurodytoje pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 19 d. priimtoje nutartyje nesuformuluotas įpareigojimas atsakovėms pateikti teismui atitinkamus dokumentus ir kitus įrodymus. Kaip matyti iš šios nutarties turinio, ieškovei buvo suteikta teisė gauti duomenis apie pastatuose, esančiuose A. J. P. g. 18, Vilniuje, ir A. J. P. g. 20, Vilniuje, įrengtus įvadinius atsiskaitomuosius elektros energijos, vandens tiekimo, šilumos energijos apskaitos prietaisus, taip pat duomenis apie šių pastatų patalpose esančius elektros energijos, vandens tiekimo, šilumos apskaitos prietaisus, pagal kuriuos tretieji asmenys šiose patalpose vykdė atsiskaitymus su atsakovėmis už suvartotą elektros, šilumos energiją, vandenį. Kaip nurodė ieškovė, ji, pasinaudodama teismo suteikta teise, kreipėsi į atsakoves raštišku prašymu pateikti atitinkamus duomenis, tačiau jos į tai nereagavo. Galima sutikti su ieškove, kad toks atsakovių elgesys, kai nereaguojama į šalies prašymą ir nepateikiama jokio atsakymo, vertintinas kaip neatitinkantis bendradarbiavimo, kooperacijos principų, sąžiningumo veikimo standartų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovėms nebuvo nustatytas teismo įpareigojimas, vien toks jų elgesio vertinimas savaime nesudaro pakankamo pagrindo priteisti ieškovei visą ieškinyje nurodytą sumą, nors atsakovių nepagrįsto praturtėjimo tokia suma aplinkybės byloje nėra įrodytos.
32. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje yra pateikti konkretūs įrodymai – PVM sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimo dokumentai, pagal kuriuos teismas galėjo nustatyti, jog nuomininkė UAB ,,Vizoma“ nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. gegužės 14 d. sumokėjo atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 8 509,78 Eur už suvartotą elektros energiją ir vandenį, o nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. sumokėjo atsakovei UAB ,,KARDOS“ 5 763,16 Eur už suvartotą elektros energiją ir vandenį. Byloje pateikti dokumentai, kad pagal gautas sąskaitas nuomininkė UAB ,,Gintarinė vaistinė“ nuo 2012 m. vasario 29 d. iki 2013 m. birželio 18 d. sumokėjo atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 3 580,84 Eur, o nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. lapkričio 20 d. atsakovei UAB ,,KARDOS“ sumokėjo 3 969,09 Eur už sunaudotą elektros energiją ir vandenį. Byloje nėra kitokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės prašomą priteisti 40 323,03 Eur sumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės piniginį reikalavimą tenkino iš dalies (CPK 185 straipsnis).
33. Remdamasi pirmiau nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl atsakovių apeliacinių skundų
34. Atsakovės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB ,,KARDOS“, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniuose skunduose pateikė iš esmės tokius pačius argumentus. Atsakovių įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir be pagrindo vadovavosi liudytojo S. G. parodymais, kurie neparemti kitais bylos duomenimis. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, išanalizavusi faktines bylos aplinkybes bei atsakovių apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teisme ydingumą ar teismo padarytus įrodinėjimo taisyklių pažeidimus, taip pat neturi pagrindo konstatuoti materialinės teisės normų taikymo neatitikimus, galėjusius nulemti neteisingą ginčo šioje byloje išsprendimą.
Dėl atsakovių apeliacinių skundų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu
35. Apeliaciniuose skunduose atsakovės nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, nes ieškovė ne tik nepateikė tiesioginių sutarčių, jos sudarytų su elektros energijos tiekėjais ar persiuntėjais, tačiau nepateikė ir duomenų apie tai, kiek iš viso buvo suvartojama elektros energijos per ieškovės įvadinį apskaitos skaitiklį (arba apskaitos skaitiklius), taip pat duomenų apie kitų nuomininkų suvartotus elektros energijos kiekius. Pasak atsakovių, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą apie tai, kad kitiems pastato, esančio A. J. P. g. 20, Vilniuje, patalpų nuomininkams elektros energija ir vanduo buvo tiekiami per ieškovės eksploatuotą įvadą, vadovavosi tik ieškovės iniciatyva pakviesto liudytojo S. G. parodymais, kurį su ieškove siejo darbo santykiai ir kuris buvo atsakingas už ieškovės naudojamų energetinių resursų fiksavimą, analizavimą. Atsakovių teigimu, nei iš liudytojo S. G. paaiškinimų, nei iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neaišku, kokių konkrečių metodų pagalba buvo nustatytos liudytojo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė apmokėdavo ir už kitų nuomininkų vartojamą elektros energiją.
36. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių, pagal kurią teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 ir kt.).
37. Įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, atsakovių apeliacinių skundų argumentus, ištyrusi faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Kaip matyti iš apskųsto sprendimo teksto, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi ne tik liudytojo parodymais, bet ir kitais byloje esančiais duomenimis, vertino faktinių aplinkybių visumą.
38. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovių teiginiai, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų, nes nepateikė įrodymų apie jos sudarytas tiesiogines sutartis su energetinių išteklių tiekėjais, apie energijos suvartojimo kiekius, jog ieškovės pateiktos suvestinės apie gautas tiekėjų sąskaitas ir atliktus mokėjimus nepagrindžia ieškinio. Kaip matyti iš ieškovės ir UAB ,,Serneta“ 2007 m. kovo 8 d. patalpų nuomos sutarties turinio, joje šalys susitarė, kad be nuomos mokesčio, nuomininkas (ieškovė) sumoka mokesčius už faktiškai patalpose suvartotą: elektros energiją – pagal apskaitos prietaisų parodymus arba pagal atskirą susitarimą, jeigu patalpose nėra įrengtas atskiras apskaitos prietaisas; šilumos energiją (pagal apskaitos prietaisų parodymus, o jų nesant – proporcingai nuomininko nuomojamų patalpų plotui, visų pastate esančių patalpų ploto atžvilgiu), fiksuoto telefoninio ryšio paslaugas (pagal sąskaitas, kurias gaus iš ryšių paslaugas teikiančių ūkio subjektų ar subjektų, kurių vardu yra užregistruota atitinkama telefono linija (numeris); vandenį (pagal apskaitos prietaisų parodymus); kitas paslaugas, kurias nuomininkas užsako ir kurios nuomininkui yra teikiamos (sutarties 6.4 punktas). Tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2007 m. spalio 8 d. buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ perėmė nuomotojo teises ir pareigas, kylančias iš nurodytos nuomos sutarties, taigi šalims galiojo tos pačios paminėtos sutarties nuostatos.
39. Byloje nebuvo ginčo ir šalys neaiškino bei neįrodinėjo, kad ieškovė už kurias nors suteiktas komunalines paslaugas būtų mokėjusi pagal atsakovių išrašytas ir pateiktas sąskaitas. Ieškovė su energetinių išteklių tiekėjais atsiskaitydavo savarankiškai, tiesiogiai mokėdama tiekėjams. Atsakovės neįrodė aplinkybės, kad tretieji asmenys (nuomininkės) UAB ,,Vizoma“ ir UAB ,,Gintarinė vaistinė“ elektros energiją ir vandenį vartojo ne per ieškovės eksploatuotus, o per kitus atskirus įvadinius ar vidaus apskaitos prietaisus. Byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovės teiginius, kad kai kuriems patalpų nuomininkams energetiniai ištekliai buvo tiekiami per ieškovės eksploatuotus, o ne per atskirus apskaitos prietaisus, o atsakovės bandė ginčyti ieškovės reikalavimą tik formaliai teigdamos, jog ieškovė nepateikė į bylą atitinkamų sutarčių su paslaugų teikėjais. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kitiems patalpų nuomininkams, kurių patalpose nebuvo įrengti atskiri įvadiniai ar vidaus apskaitos prietaisai, vanduo ir elektra buvo tiekiami būtent per ieškovės eksploatuotą įvadą.
40. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad sprendžiant šį specifinio pobūdžio ginčą, svarbu tinkamai įvertinti atsakovių gynybinę poziciją. Kaip matyti iš bylos duomenų, nei iki ieškovei kreipiantis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, kai ieškovė jau buvo informavusi atsakovę UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ apie faktinę situaciją dėl energetinių išteklių vartojimo ir apmokėjimo už juos, nei ginčą nagrinėjant teisme, atsakovės netvirtino ir neįrodinėjo fakto, kad atsakovės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ patalpų nuomininkams vanduo ir elektros energija ieškovės nurodytu laikotarpiu buvo tiekiama ne per ieškovės eksploatuotus apskaitos prietaisus. Atsakovės iš esmės neįrodinėjo, kad turėjo teisinį pagrindą rinkti mokesčius iš patalpų nuomininkų, vartojusių energetinius išteklius per ieškovės eksploatuotus apskaitos prietaisus, nekompensuodamos ieškovei išlaidų, susidariusių apmokėjus tiekėjams už suteiktas paslaugas pagal tų pačių apskaitos prietaisų rodmenis. 2012 m. kovo 1 d. atsakovė UAB ,,KARDOS“ su AB LESTO buvo sudariusi elektros energijos persiuntimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo į objektą A. J. P. g. 18, Vilniuje, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie faktinį tos sutarties vykdymą (sunaudotus elektros energijos kiekius, jų apskaitymą, atsiskaitymų dokumentus ir pan.).
41. Nors ir nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atsakovės nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Formalus teiginys, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi liudytojo parodymais, nepaneigia skundžiamame sprendime pateiktų išvadų teisingumo. Atsakovės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovių nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas ieškinį, priėmė atsakovėms nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo konstatuoti netinkamo įrodymų vertinimo požymių ar faktų buvimą.
Dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo
42. Atsakovės apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias nepagrįstą praturtėjimą. Teisėjų kolegija su atsakovių teiginiais nesutinka.
43. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 - 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014 ir kt.). CK 6.242 straipsnis reglamentuoja nepagrįsto praturtėjimo institutą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas gali būti taikomas tik nustačius visas tam būtinas sąlygas: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019).
44. Atsakovės, nesutikdamos su ieškovės pasirinktu pažeistų teisių gynimo būdu, apsiriboja formaliu teiginiu, kad ieškovė reikalavo apmokėti atsakovei UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ pateiktas sąskaitas už kitų nuomininkų suvartotus ir ieškovės apmokėtus elektros energijos bei vandens kiekius. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien tai, kad ieškovė buvo išrašiusi atsakovei sąskaitas ir reikalavo jas apmokėti, nepaneigia ieškovės teisės remiantis nepagrįsto praturtėjimo taisyklėmis reikalauti priteisti trečiųjų asmenų mokėtas atsakovėms mokesčių už elektros energiją ir vandenį sumas, kurias tiekėjams faktiškai buvo sumokėjusi ieškovė, nes šalių nesiejo sutartiniai santykiai dėl atsiskaitymų iš tų trečiųjų asmenų gautinomis lėšomis. Byloje nustatyta aplinkybė, kurios atsakovės nenuginčijo, kad iš UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ patalpų nuomininkų UAB „Vizoma“ ir UAB „Gintarinė vaistinė“ atsakovės rinko mokesčius už suvartotą elektros energiją bei vandenį, nors už jų teikimo paslaugas su elektros energijos ir vandens tiekėjais buvo atsiskaičiusi ieškovė. Kaip minėta, atsakovės byloje neteikė duomenų, susijusių su jų atliktais mokėjimais komunalinių paslaugų teikėjams ar tokių paslaugų teikimo ir naudojimo apskaita. Atsakovės neįrodė, kad turėjo teisinį pagrindą imti mokesčius iš patalpų nuomininkų ir už tas paslaugas, kurias jų tiekėjams buvo apmokėjusi ieškovė, nekompensuojant ieškovei jos išlaidų dalies, kurią sudarė už kitus nuomininkus ieškovės sumokėti mokesčiai paslaugų tiekėjams. Atsakovės neįrodinėjo, kad gavusios iš nuomininkų UAB „Vizoma“ ir UAB „Gintarinė vaistinė“ mokėjimus už suvartotą elektros energiją bei vandenį, gautas sumas būtų pervedusios elektros energijos ir vandens tiekėjams. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto sąlygas ir pagal jas iš dalies tenkinti ieškinį.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
45. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, teisingai nustatė bei įvertino turinčias reikšmės bylai aplinkybes, savo išvadas pagrindė teisminio proceso metu ištirtais įrodymais. Remiantis šia teisine išvada ieškovės ir atsakovių apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
46. Ieškovės ir atsakovių apeliaciniai skundai atmetami, todėl žyminio mokesčio už paduotus skundus išlaidos šalims neatlygintinos. Šalys nepateikė duomenų apie kitas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra pagrindo svarstyti jų atlyginimo ar paskirstymo klausimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.