- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2A-1754-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20120-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- M. R.
- Trečiasis asmuo
- M. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui M. R. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo – M. R., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. K. (toliau – ieškovė) prašė teismo priteisti iš atsakovo M. R. (toliau – atsakovas) išlaikymą nepilnametei dukteriai P. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas su dukterimi nebendrauja, jos išlaikymui skiria 150 Eur. Atsakovas yra vedęs, turi dar du nepilnamečius vaikus. Ieškovę su dukterimi išlaiko ieškovės tėvas. Dukra šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) 4 klasėje, yra papildomai ugdoma (duomenys neskelbtini). Dukros poreikius sudaro: maistas – 300–350 Eur (įskaitant maistą mokykloje), dienpinigiai – 25 Eur, rūbai ir avalynė – 40 Eur, žaislai, ugdymo priemonės, lavinimo priemonės – 25 Eur, higienos reikmenys (šampūnas, skalbimo priemonės ir kt.) – 20–25 Eur, vitaminai ir vaistai – 7–15 Eur, laisvalaikio praleidimas – 15–20 Eur, atostogos – 300–500 Eur, nenumatytos išlaidos (ekskursijos, klasės fondas, vaikų gimtadieniai ir kt.) – 10–20 Eur, komunaliniai mokesčiai – 15–40 Eur, kelionės išlaidos – 6 Eur. Prašoma priteisti išlaikymo suma po 200 Eur kas mėnesį atitiktų vaiko poreikius, atsakovas, būdamas fiziškai sveikas ir darbingas, privalo vaikui suteikti tokį išlaikymą, kuris tenkintų būtinuosius vaiko poreikius.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu sutinkantis iš dalies. Atsakovas teigė, kad augina dar du nepilnamečius vaikus, turi įsipareigojimų kreditoriams, jo gaunamos pajamos ir turtinė padėtis leidžia mokėti išlaikymą šalių dukteriai po 100 Eur per mėnesį. Ieškinyje nurodytos sumos vaiko poreikiams tenkinti yra aiškiai per didelės ir nepagrįstos.
4. Trečiasis asmuo M. R. (toliau – trečiasis asmuo) atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu sutinkantis iš dalies. Trečiasis asmuo teigė, kad šalių nepilnametės dukters išlaikymui yra pakankama 100 Eur per mėnesį suma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai P. K. po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskyrė išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisė iš atsakovo ieškovei 17,84 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovo valstybei 65 Eur žyminį mokestį ir 6,76 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
6. Remdamasis ieškovės skaičiuote, teismas nustatė, kad vaiko poreikiams iš viso reikalinga 763–1 066 Eur suma, nors teismo posėdyje ieškovės atstovė teigė, kad 300–500 Eur suma atostogoms nurodyta ne mėnesiui, bet metams, tačiau patikslintos skaičiuotės nepateikė. Teismas sutiko, kad vaikui yra būtina pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, pramogos, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui išleidžia ieškinyje nurodytas sumas. Teismas nurodė, kad ieškovė vaiko poreikiams reikalingas pinigų sumas iš dalies grindė į bylą pateiktais banko sąskaitos išrašais ir kvitais, tačiau iš pateiktų įrodymų nėra aišku, kurios išlaidos skirtos tenkinti būtent vaiko poreikius. Teismas sutiko su atsakovo ir trečiojo asmens argumentais, kad ieškovės nurodyta suma per mėnesį maistui (300–350 Eur), dienpinigiams (25 Eur), higienos reikmenims (20–25 Eur) yra nepagrįstai didelės, todėl, remiantis protingumo principais, sprendė esant pagrindą jas sumažinti pusiau. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktų banko sąskaitos išrašų nėra galimybės įsitikinti, jog ji kiekvieną mėnesį dukters rūbams ir avalynei išleidžia ne mažiau nei po 40 Eur, įrodymais nepagrįstos sumos komunaliniams mokesčiams (15–40 Eur), nepateikti duomenys apie ieškovės patiriamas išlaidas komunaliniams mokesčiams. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nepateikė kitų įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, teismas sprendė neturintis pakankamo pagrindo daryti pagrįstą išvadą, kad vaiko poreikiams tenkinti ieškovė išleidžia jos nurodytas sumas.
7. Teismas nustatė, kad minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius, sudarytų 395,78 Eur. Įvertinęs vaiko amžių, sveikatos būklę, pomėgius ir interesus, teismas sprendė, kad 400 Eur per mėnesį suma yra būtina nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui. Įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė kas mėnesį gauna 50,16 Eur išmoką vaikui, teismas padarė išvadą, kad minimali būtina šalių nepilnametės dukters išlaikymo lėšų suma per mėnesį yra ne mažesnė kaip 350 Eur.
8. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas augina du mažamečius vaikus, jo sutuoktinė registruota Užimtumo tarnyboje, priteisus ieškovės reikalaujamą 200 Eur sumą, atsakovo vaikų išlaikymui taip pat turėtų būti skiriamos panašaus dydžio išlaikymo sumos, tokiu atveju atsakovas faktiškai neturėtų pajamų savo poreikiams ir pragyvenimui. Įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, turimų išlaikytinių skaičių, priverstinai antstolių kontorose vykdomų išieškojimų bendrą sumą, teismas padarė išvadą, kad atsakovo finansinės galimybės teikti išlaikymą vaikams yra ribotos. Teismas konstatavo, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingi, sveiki, specialiųjų poreikių neturi, šiuo metu ieškovės pajamos (apie 800–1 000 Eur) yra didesnės nei atsakovo (555 Eur, neatskaičius mokesčių), ji turi mažiau išlaikytinių, byloje nėra duomenų apie jos skolinius įsipareigojimus. Teismas pažymėjo, kad, nepaisant sudėtingos atsakovo finansinės padėties, būdamas sveikas ir darbingas, jis privalo teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Teismas, vadovaudamasis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekdamas užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisė išlaikymą po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. lapkričio 14 d. pateiktas prašymas išduoti teismo įsakymą dėl išlaikymo išieškojimo) iki vaiko pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Neteisingai paskaičiuota, kad šalių dukrai išlaikyti per mėnesį reikalinga 763–1 066 Eur suma. Ieškovės skaičiavimu, dukros poreikiams per mėnesį reikia nuo 480 Eur iki 600 Eur (teismui buvo paaiškinta, kad skaičiuotėje nurodyta atostogų išlaidų suma yra metams skirtina suma, pateikti ją pagrindžiantys įrodymai). Teismas reikalavo naujos skaičiuotės, teigė, kad ji nebuvo pateikta, nors ji buvo teisme išsamiai paaiškinta. Teismas nesirėmė ieškovės argumentais, išvadą padarė remdamasis išimtinai atsakovo atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimais. Tai leidžia daryti išvadą, kad teismas buvo neobjektyvus ir šališkas. Ieškovės pateikta skaičiuotė nėra išdidinta, atitinka realius vaiko būtiniausius poreikius.
1.2. Neatsižvelgta, kad šalių nepilnametė dukra po pamokų lanko papildomus užsiėmimus, negalėdama nuvykti pavalgyti į namus, ji turi pavalgyti ar atsigerti, o tam reikalingos lėšos. Taip pat mergaitė turi praustis, laikytis higienos reikalavimų. Nors ieškovė gyvena su tėvu ir tėvas internetiniu pavedimu moka už komunalines paslaugas, tačiau ieškovė už save ir dukrą atiduoda pinigus tėvui.
1.3. Teismo proceso metu buvo siekiama ieškovei daryti psichologinį spaudimą ir sumažinti prašomo priteisti išlaikymo dydį.
1.4. Nesiremta ir nesivadovauta ieškovės paaiškinimais, kad pats atsakovas nustatė išlaikymo dydį (500 Lt), kurį mokėjo gera valia iki 2015 m. sausio 1 d. ir po 150 Eur nuo 2015 m. sausio 1 d., kai jo socialinė, finansinė padėtis buvo analogiška. Per 10 metų vaiko poreikiai pakito, mergaitė turi sveikatos problemų, kuriuos teismas aptarė, tačiau nevertino. Atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas, turi galimybę dirbti kitą darbą ar ieškotis geriau apmokamo darbo.
1.5. Nesigilinta į ieškovės pateiktus kvitus, todėl netinkamai vertinti įrodymai, padaryta nepagrįsta išvada, kad pateikti įrodymai neįrodo vaiko poreikių. Ieškovės išlaidas dukrai patvirtina ir banko sąskaitos išrašai. Taip pat ieškovė teismui paaiškino, kad vaikui buvo pirktas kompiuteris, suremontuotas kambarys, nupirkti baldai, fortepijonas, tai ieškovei kainavo ne mažiau kaip 1 500 Eur. Teismo sprendimas pažeidžia nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, nors atsakovas neginčijo pateiktų sąskaitų išrašų, kvitų, mergaitei diagnozuotų sveikatos sutrikimų.
1.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 54 pasisakyta, kad išlaikymo suma turėtų atitikti minimalų socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, tai yra ne mažiau kaip 1 MMA. Teismų praktikoje nenurodoma, kad, skaičiuojant išlaikymo dydį, iš 1 MMA reikia atskaityti mokesčius. Teismas, nepaaiškinamai sumažindamas vaiko poreikiams skirtinas lėšas, nustatė, kad vaiko poreikiams neginčijamai būtina 400 Eur, tačiau logiškai nepaaiškinama, kodėl teismas priteisė iš atsakovo, kuris turi realias galimybes gauti pajamas, 175 Eur išlaikymą. Teismas nurodė, kad gaunant vaiko pinigus (50 Eur išmoką vaikui) vaiko poreikiai bus patenkinti, t. y. valstybė gali iš dalies perimti vaiko išlaikymo pareigą, o atsakovas, kurio turtinė padėtis buvo panaši iki vaikui gimstant, negali tinkamai išlaikyti dukters. Atsakovas teigia, kad jo sunki turtinė padėtis, bet ji tokia buvo visą laiką, atsakovas sudarė santuoką, santuokoje gimė dar du vaikai, jis 14 metų dirba toje pačioje darbovietėje, neieško geriau apmokamo darbo. Teismas kritiškai nevertina aplinkybių, kad atsakovas galbūt slepia pajamas.
1.7. Pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, visą įrodinėjimo naštą, vaiko išlaikymo naštą nepagrįstai perkėlus tik mergaitės motinai, nemotyvuojant, kodėl tėvas negali tinkamai vykdyti pareigos.
1.8. Neatsižvelgta, kad atsakovo pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog atsakovas galbūt neatskleidžia tikrosios finansinės padėties, nes darbdavys atsakovui perveda į sąskaitą iki 200 Eur (150–152 Eur), kurie nedelsiant pervedami ieškovei dukters išlaikymui. Kitų pavedimų ar mokėjimų neatlikta. Teismui nekilo abejonių, iš kokių pajamų gyvena keturių asmenų šeima, kai tuo tarpu ieškovė sąžiningai pateikė visus išrašus, kvitus, davė paaiškinimus, kuriuos teismas interpretavo savaip. Neaišku, kuo remdamasis, teismas sprendė, kad ieškovės pastovios pajamos per mėnesį yra 800–1 000 Eur. Teismas nesigilino į bylos esmę, pažeidė viešojo intereso gynimo principus, nebuvo aktyvus, objektyvus. Teismas iš įrodymų visumos (suteiktų paskolų, gaunamų pajamų ir kt., atostogų užsienyje) nepagrįstai nustatė, kad atsakovo pajamas sudaro tik gaunamas darbo užmokestis, kuris nurodytas pateiktoje pažymoje.
1.9. Pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 ir 270 straipsnių reikalavimai. Teismo sprendimas neatitinka teisėtumo, pagrįstumo, įrodymų vertinimo, motyvavimo reikalavimų. Teismas vertino pavienius įrodymus, ne jų visetą, nevertino kitų įrodymų, jų net nenagrinėjo, todėl teismo padarytos išvados nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Atsakovas procese buvo atstovaujamas profesionalių teisininkų, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nesutikimą su ieškiniu ir ieškovės pateiktais įrodymais, atskleidžiančių tikrąjį atsakovo gaunamų pajamų dydį.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl ji nesikreipia dėl nemokamo maitinimo mokykloje, negalėjo nurodyti, kiek kainuoja pietūs mokykloje, kam yra skiriami 25 Eur dienpinigiai. Ieškovė nepatikslino jos pateiktos skaičiavimo lentelės, nepateikė teismui duomenų, kokie yra realūs vaiko poreikiai, nepateikė detalios banko sąskaitos ataskaitos, kurios išlaidos yra susijusios su vaiko poreikiais, nors teismas buvo įpareigojęs ieškovę atlikti šiuos veiksmus. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų dėl komunalinių mokesčių, kiek yra deklaruotų asmenų jos tėvo turimoje nuosavybėje, kad ieškovė duoda pinigų tėvo nuosavybei išlaikyti. Be to, pati ieškovė pirmosios instancijos teisme teigė priešingai, t. y., kad ieškovės tėvas prisideda prie anūkės išlaikymo. Ieškovė patvirtino, kad akiniai keičiami kas trejus metus, mankšta, masažai, psichologų konsultacijos yra nemokamos. Taigi vaiko poreikių lentelė yra akivaizdžiai išdidinta ir neįrodyta, o vaiko poreikiai nėra pakankamai pagrįsti.
2.2. Teismas atsakovo ne kartą klausė, gal yra galimybė pakelti prašomą priteisti išlaikymo dydį, o ieškovės klausė, gal ji gali truputį sumažinti prašomą priteisti išlaikymo dydį, kad būtų pasiekta šalių pusiausvyra ir rastas kompromisas, tačiau teismas nedarė psichologinio spaudimo.
2.3. Kai gimė šalių dukra, atsakovas neturėjo kitos šeimos, dviejų mažamečių vaikų. Tai yra svarbiausia aplinkybė, dėl kurios atsakovas ieškovei negali teikti didesnio išlaikymo, jis privalo išlaikyti dar du savo vaikus. Jeigu būtų patenkintas ieškovės reikalavimas ir iš atsakovo priteistas jos prašomas išlaikymo dydis, nukentėtų atsakovo mažamečių vaikų interesai.
2.4. Atsakovo pajamas patvirtina jo gaunamo darbo užmokesčio pažyma, banko išrašas. Atsakovas neturi kitų pajamų. Atsakovas ne kartą bandė susirasti kitą darbą, bet jam nepavyko.
2.5. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji per savaitgalį uždirba nuo 200 iki 250 Eur, taip pat ji gauna socialinę pašalpą, šiuo metu yra baigusi mokslus, jau turėjo įsidarbinti, neturi kitų išlaikomų asmenų, skolinių įsipareigojimų, todėl laikytina, kad ieškovės turtinė padėtis yra daug geresnė negu atsakovo, ji turi didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Ieškovė nepatikslino pateiktos skaičiavimo lentelės, nenurodė teismui, kokie yra realūs vaiko poreikiai.
3.2. Atsakovo turtinė padėtis yra daug blogesnė negu ieškovės, jis neturi pajamų, turi dar du mažamečius vaikus. Kadangi ieškovės turtinė padėtis yra daug geresnė, ji turi didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo.
12. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnametei šalių dukrai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Šalys yra nepilnametės P. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Dukros motina kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 Eur. Su sprendimu nesutinka ieškovė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė 2019 m. gegužės 31 d. prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) dėl mokestinio patikrinimo atlikimo ir VMI raštą, kurie, apeliantės teigimu, susiję su atsakovo galimu mokesčių vengimu, pajamų slėpimu.
17. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 314 straipsnis, 306 straipsnio 3 dalis, 324 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujai patektais įrodymais, sprendžia, kad CPK 314 straipsnyje, nurodytų sąlygų pateikti naujus įrodymus nėra, todėl atsisako juo priimti.
Dėl priteisto išlaikymo dydžio
18. Apeliantė nurodo, kad jos skaičiuote, dukros poreikiams per mėnesį reikia nuo 480 Eur iki 600 Eur. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nesirėmė ieškovės argumentais, išvadą padarė remdamasis išimtinai atsakovo atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, kas leidžia daryti išvadą, jog teismas buvo neobjektyvus ir šališkas. Teismas netinkamai vertino byloje įrodymus, įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei, priėmė nepagrįstą sprendimą.
19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, jos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
20. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Todėl bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
21. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
22. Pažymėtina, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.
23. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su apeliante, jog tai, kad teismas reikalavo pateikti naują dukros poreikių skaičiuotę, siūlė šalims susitarti, rasti kompromisą, rodo teismo neobjektyvumą, šališkumą ar daromą spaudimą. Pirmosios instancijos teismas pagal ieškovės pateiktą skaičiuotę nurodė, kad dukros poreikiams iš viso reikalinga 763–1 066 Eur suma. Pastebėtina, kad teismas atkreipė dėmesį į teismo posėdžio metu ieškovės atstovės paaiškinimą, jog 300-500 Eur suma atostogoms nurodyta ne mėnesiui, bet metams.
24. Apeliantė nurodė, jog jos skaičiuote, dukros poreikiams per mėnesį reikia nuo 480 Eur iki 600 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (šalių, jų atstovių paaiškinimus, ieškovės pateiktas skaičiuotes, kvitus, pažymas, kitus šalių pateiktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą ir kt.), sprendė, kad ieškovė nepateikė pakankamai duomenų pateiktiems vaiko poreikiams pagrįsti, pripažino, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga ir pakankama 400 Eur suma. Apeliantė nesutinka, jog ji neįrodė šalių dukros poreikių, jai perkelta įrodinėjimo našta. Apeliantės argumentai atmestini. Kiekvienos šalies, reiškiančios reikalavimus ar atsikirtimus į reikalavimus, pareiga juos įrodyti (CPK 178 straipsnis).
25. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįsta apylinkės teismo nustatytą 400 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui perpus sumažinusiam 300-350 Eur išlaidas maistui, dienpinigiams (25 Eur), higienos reikmenims (20-25 Eur). Apeliantė smulkiai aprašo į bylą pateiktus kvitus. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl šalių dukros poreikių nustatymo ir pateiktų įrodymų vertinimo, jų nekartoja. Tai, kad teismas nepasisakė dėl kiekvieno įrodymo, nereiškia, jog įrodymai buvo nevertinti, o tai, kad ieškovės paaiškinimus ir kitus į bylą pateiktus įrodymus vertino kitaip, nei tikėjosi atsakovė, nereiškia, jog įrodymai buvo vertinami netinkamai ir padarytos nepagrįstos išvados.
26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės gaunamas valstybės mokamas 50,16 Eur išmokas, pagrįstai sprendė, kad tėvams tenkanti vaiko išlaikymo dalis yra 350 Eur ir vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį iš atsakovo priteisė po 175 Eur periodinėmis išmokomis.
27. Apeliantė nurodo, kad buvo pirktas kompiuteris, suremontuotas kambarys, supirkti baldai, pirktas fortepijonas, kas taip pat ieškovei kainavo ne mažiau kaip 1 500 Eur, pirkti akinukai ir pan.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios išlaidos nėra susijusios su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu, jos priskirtinos papildomoms vaiko išlaidoms. Dėl tokių išlaidų pasidalijimo tėvai (šalys) turėtų susitarti tarpusavyje. Tėvams nesusitarus, dėl tokių išlaidų gali nuspręsti vienas iš tėvų, ir tokiu atveju šis tėvas įgyja teisę reikalauti (taip pat ir teismine tvarka), kad antrasis tėvas proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį patirtų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
29. Atmestini apeliantės argumentai dėl šalių turtinės padėties vertinimo, atsakovo galimybės teikti išlaikymą dukrai.
30. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo bei ieškovės turtinę padėtį, vertino įrodymus apie šalių gaunamas pajamas (kaip galima spręsti iš posėdžio garso įrašo teismas ieškovės pajamas nustatė iš atstovės paaiškinimo apie savaitgaliais ieškovės uždirbamus pinigus po 200-250 Eur), atsakovo turimų išlaikytinių skaičių (atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus), iš atsakovo priverstinai antstolių kontorose vykdomų išieškojimų bendrą sumą.
31. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko sprendimo priėmimo metu buvusią tėvo, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).
33. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
34. Kartu pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).
35. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
36. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės valstybės naudai priteistinos apeliacinėje instancijoje siunčiant procesinius dokumentus turėtos 3,56 Eur išlaidos (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 3,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.