Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos), Alvydo Žerlausko ir Danutės Žvinklytės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui J. P. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės N. P. ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

17. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

18. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

19. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos: bankinių mokėjimų nurodymų kopijas (3 lapai); išrašų iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro apie atsakovo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą kopijas; bankinių mokėjimų nurodymų, patvirtinančių atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui mokamas pinigines sumas, kopijas. Teigia, jog naujai pateikti įrodymai pagrindžia aplinkybės, kurios yra svarbios ir esminės bylos baigčiai bei teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo priėmimui, o būtinybė juos pateikti iškilo vėliau, t. y. po pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą bei apeliantui kvestionuojant byloje įrodinėtinas aplinkybes ir iš esmės neatskleidžiant savo tikrosios turtinės padėties. Nurodo, kad ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia papildomus įrodymus byloje – bankinius mokėjimų nurodymus, kuriais apmokėtos dyzelinio kuro išlaidos, skirtos gyvenamojo namo šildymui bei karšto vandens ruošimui, išrašus iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro apie atsakovo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą bei bankinius mokėjimų nurodymus, patvirtinančius, jog atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui moka po 250,00 Eur kasmėnesinių piniginių sumų.

20. Kadangi šie rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, atsakovas galėjo susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima ieškovės pateiktus naujus įrodymus, kad juos, esant būtinybei, galėtų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl apelianto pateiktų rašytinių paaiškinimų

21. Apeliantas 2020 m. balandžio 23 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė paaiškinimus dėl ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 323 straipsnio nuostatas, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Įstatyme nėra numatyta galimybė pateikti rašytinus paaiškinimus dėl atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų aplinkybių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti 2020 m. balandžio 23 d. teismui pateiktus atsakovo rašytinius paaiškinimus.

22. Apeliantas kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė naujus įrodymus: 2019 m. rugsėjo 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos apie atsakovui išmokėtų išmokų (laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d.) kopiją; 2020 m. balandžio 15 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) asmeniškai prašant pažymos dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose kopiją.

23. Įvertinusi apelianto nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti ir vertinti apelianto pateiktus naujus rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas turėjo visas galimybes anksčiau nurodytus ir prašomus pridėti prie bylos įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliantas neįrodė, jog apeliacinėje instancijoje prašomų pridėti įrodymų jis negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos būtų atsisakęs priimti ar kad šių įrodymų pateikimo būtinybė būtų iškilusi po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (CPK 314 straipsnis). Be to, 2020 m. balandžio 15 d. pateikta pažyma dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose nėra informatyvaus pobūdžio įrodymas, iš kurio būtų galima daryti reikšmingas bylos išsprendimui išvadas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako prie bylos pridėti prašomus įrodymus, kaip neatitinkančius naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje išimčių. Kadangi rašytiniai paaiškinimai pateikti per elektroninę teismų sistemą, jie nėra grąžinami apeliantui.

24. 2020 m. balandžio 27 d. Klaipėdos apygardos teismas bylos šalims išsiuntė 2020 m. balandžio 23 d. teisme gautus atsakovo paaiškinimus susipažinti ir pasiūlė iki teismo posėdžio pateikti savo nuomonę. Pranešime nurodė, jog dokumentų pridėjimo prie bylos klausimas bus sprendžiamas posėdžio metu.

25. 2020 m. balandžio 30 d. per EPP sistemą buvo pateikti ieškovės atstovo rašytiniai paaiškinimai dėl atsakovo 2020 m. balandžio 23 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktų paaiškinimų. Minėtu dokumentu prašo: atsakovo kartu su 2020 m. balandžio 22 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktus įrodymus atsisakyti priimti; atsakovo apeliacinį skundą atmesti; Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – iš viso 700,00 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 500,00 Eur; išlaidas, susijusias su šių rašytinių paaiškinimų parengimu, – 200,00 Eur); ieškovės su 2020 m. balandžio 29 d. rašytiniais paaiškinimais pateikiamus įrodymus priimti ir vadovautis jais bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Ieškovės atstovas kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė naujus įrodymus: išrašo iš socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) (2 lapai) kopijas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės teikiamais naujais įrodymai bei įvertinęs jų vėlesnio pateikimo priežastis, sprendžia, kad byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateikiami nauji įrodymai. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka bylos nagrinėjimo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu patikrinimas, o ne bylos nagrinėjimas iš naujo. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, pateikti nauji įrodymai prie bylos nepridėtini ir nevertintini.

Faktinės bylos aplinkybės

26. Byloje nustatyta, kad N. P., gimęs (duomenys neskelbtini) ir P. P., gimęs (duomenys neskelbtini) yra ieškovės N. P. ir atsakovo J. P. sūnūs (t. 1, e. b. l. 7, 8). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių santuoka nutraukta, o iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui buvo priteistas išlaikymas po 375,00 Lt (ekvivalentas eurais – 108,61 Eur), mokamas kiekvieną mėnesį (t. 1, e. b. l. 9–10).

27. Nustatyta, jog iki ieškovės kreipimosi į teismą su reikalavimu padidinti mokamo išlaikymo sumą iki 250,00 Eur kiekvienam vaikui, atsakovas nepilnamečiams vaikams teikdavo nustatyto dydžio išlaikymą (t. 1, e. b. l. 14–17).

28. Iš 2011 m. spalio 4 d. teismo sprendimo nustatyta, kad nutraukiant santuoką šalys jokio dalytino nekilnojamojo turto nebuvo įgijusios, šalių transporto priemonė (duomenys neskelbtini) atiteko ieškovei N. P., solidarių prievolių kreditoriams šalys neturėjo, taip pat nustatyta, kad santuokos nutraukimo metu abi šalys buvo darbingos (t. 1, e. b. l. 9–11).

Dėl nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimo

29. Apeliantas neneigia savo pareigos prisidėti prie nepilnamečių sūnų išlaikymo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu padidinti šalių sūnums teiktino išlaikymo dydį – po 250,00 Eur per mėnesį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki vaikų pilnametystės. Taigi apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialias teisės normas, reglamentuojančias priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimą, esant šioje byloje susiklosčiusioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis.

31. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Kasacinis teismas išaiškinęs, kad pagal minėtą straipsnį teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

32. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Be to, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

33. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo antruoju pagrindu – dėl išaugusių nepilnamečių vaikų poreikių. Ieškovė prašė pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimu nustatytą išlaikymą nepilnamečiams sūnums ir padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis iki 250,00 Eur kiekvienam sūnui per mėnesį. Nurodė, jog atsakovas teismo sprendimu nustatytą išlaikymą nepilnamečiams vaikams teikia, tačiau vaikams augant, jų poreikiai iš esmės pasikeitė, todėl priteistas išlaikymas šiuo metu yra nepakankamas.

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams po 108,61 Eur (375,00 Lt) mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. 2011 m. spalio 14 d. sprendimo priėmimo metu šalių sūnums buvo beveik ketveri ir treji metai. Ieškovė, prašydama padidinti priteisto išlaikymo dydį iki 250,00 Eur kiekvienam sūnui, nurodė, kad šalių sūnaus P. P. išlaikymui, lavinimui bei vystymuisi kiekvieną mėnesį yra skiriama 570,00 Eur suma, o N. P. išlaikymui, lavinimui bei vystymuisi kiekvieną mėnesį yra skiriama 430,00 Eur piniginė suma. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog yra pagrindas pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimu iš atsakovo priteistą 375 Lt / 108,61 Eur išlaikymą nepilnamečiams vaikams jį padidinant iki 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

35. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl priteisto išlaikymo dydžio teigia, jog teismas netinkamai aiškino bei taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio nustatymą, taip pat neobjektyviai vertindamas byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių realius vaikų poreikius. Taigi teismas neteisingai nustatė vaikų išlaidų dydį ir atsakovo materialinę padėtį.

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, ginčui aktualias teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, mano, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei faktines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad bendrieji šalių nepilnamečių sūnų poreikiai po Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimo pasikeitė. Ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo į teismą kreipėsi praėjus beveik aštuoneriems metams. Šiuo metu šalių sūnums yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad, praėjus aštuoneriems metams nuo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimo priėmimo, sumažėjo šalių vaikų poreikiai. Priešingai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad praėjus aštuoneriems metams po šalių santuokos nutraukimo vaikų poreikiai išaugo ir teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimu atsakovui tenkanti išlaikymo dalis (108,61 Eur) kiekvienam vaikui yra nepakankamas jų poreikiams patenkinti, t. y. kiekvieno vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga kur kas didesnė suma nei 217,22 Eur (jeigu tėvai išlaikymą teiktų lygiomis dalimis (108,61 x 2)), nes dėl vaikų amžiaus, ugdymo įstaigų lankymo išaugo išlaidos tiek būtinosioms prekėms (maistui, aprangai), tiek mokslų bei gabumų lavinimui. Pažymėtina, kad per aštuonerius metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, paslaugų kainos. Be to, vaikams augant, auga ir jų poreikiai, atsiranda nekasdienių, papildomų išlaidų. Be to, šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl ieškovei tenka ir nenumatytų išlaidų sūnų priežiūrai ir būtinųjų poreikių tenkinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš atsakovo priteistas išlaikymo sūnums dydis po 108,61 Eur kiekvienam kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaikų poreikių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė padidinti išlaikymo dydį.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo

38. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010).

39. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, netinkamai nustatė išlaidų sumas, skirtas vaikų išlaikymui, bei bendrą išlaidų sumą, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytas išlaidų sumas. Ieškovė teigdama, kad iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai, lyginant su sprendimo priėmimo momentu buvusiomis aplinkybėmis, nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, t. y. visiškai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo, apsiribojo tik išlaidų išvardijimu. Teigia, kad ieškovė nurodo, kad sūnaus P. P. muzikos pamokoms, pasiruošimui ir dalyvavimui konkursuose yra skiriama 200,00 Eur per mėnesį piniginė suma, tačiau jokių mokėjimą įrodančių dokumentų ieškovė nepateikia. Taip pat ieškovė nurodo, kad sūnaus N. P. futbolo inventoriui ir su futbolų susijusias išlaidas sudaro 60,00 Eur per mėnesį, tačiau ieškovės teismui pateiktoje VšĮ (duomenys neskelbtini) pažymoje jokių duomenų apie mėnesinio mokesčio už šią užklasinę veiklą nėra, kitų įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį, ieškovė nepateikė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su paminėtais apeliacinio skundo argumentais.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog vaikai paaugo, savaime nereiškia, kad šaliai, siekiančiai išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), išnyksta pareiga įrodinėti pasikeitusius vaiko poreikius, tačiau akivaizdu, kad tam tikrų išlaidų (pvz., mokslui, maistui, rūbams, laisvalaikiui ir pan.) padidėjimą objektyviai lemia augančio ir bręstančio žmogaus savybės. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos), ypač tais atvejais, kai siekiama pigiau įsigyti tam tikras prekes.

41. Apeliantas teigia, jog ieškovės skaičiuojamos išlaidos būsto išlaikymui yra per didelės. Nurodo, jog ieškovė teigdama, kad 330,00 Eur per mėnesį išleidžia būstui išlaikyti (110,00 Eur X 3 šeimos nariai), nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas, t. y., neįrodė, kad būtent tokia išlaidų suma atitenka kiekvienam vaikui. Šių ieškovės nurodytų išlaidų dydis negali būti pagrindu priteisti iš atsakovo tokio dydžio išlaikymą.

42. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog teismo posėdžio metu atsakovas išreiškė abejones dėl minėtų sumų, susijusių su komunalinių paslaugų išlaidomis, būtinumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė sutarčių su komunalinių paslaugų teikėjais, patvirtinančių, kad ji patiria būtent tokias išlaidas už dyzelinį kurą, skirtą gyvenamojo namo ir vandens šildymui, elektrą, šaltą vandenį, atliekų išvežimą, internetą, televiziją, mobilųjį ryšį ir kt. Tačiau teismas įvertinęs rinkos tendencijas bei į visuotinai žinomą faktą, kad už bet kurio gyvenamojo būsto išlaikymą yra mokami komunaliniai, šildymo bei administravimo mokesčiai, nusprendė, kad ieškovė neabejotinai turi išlaidų, susijusių su gyvenamojo būsto sau ir sūnums išlaikymu.

43. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, jog ieškovė dyzelinio kuro tiekėjai UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1 915,58 Eur sumą (2019 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymu (duomenys neskelbtini), sumokėta 567,27 Eur; 2019 m. gegužės 21 d. mokėjimo nurodymu (duomenys neskelbtini), sumokėta 684,42 Eur; 2019 m. lapkričio 29 d. mokėjimo nurodymu (duomenys neskelbtini), sumokėta 663,89 Eur).

44. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė gyvena rajoniniame centre, 300 km atstumu nuo sostinės, todėl kyla klausimas dėl ieškovės pateikiamų išlaidų vaikų išlaikymui pagrįstumo sąžiningumo aspektu, atmestinas, kaip neturintis įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pritartina ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytam argumentui, jog net ir nutolusiame nuo sostinės rajoniniame centre nepilnamečių vaikų išlaikymui yra būtinos išlaidos, susijusios su jų poreikių patenkinimu.

45. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog šalių sūnums išlaikymui sutiktų mokėti po 200,00 Eur kiekvienam kas mėnesį. Analizuojant bylos duomenis atsakovo nurodyta 200,00 Eur suma laikytina deklaratyvia, nepagrįsta asmenine patirtimi, kadangi šalių sūnūs su atsakovu negyvena.

46. Aptariamame kontekste pažymėtina, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau šioje nutartyje aptarti vaikų poreikiai ir nustatytos išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, todėl teismo nustatytą išlaikymo dydį nėra pagrindo sumažinti. Taigi atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistą išlaikymo nepilnamečiams vaikams 250,00 Eur sumą kiekvienam sūnui laikyti nepagrįsta ar neteisinga.

Dėl išlaikymo pareigos tarp nepilnamečių vaikų tėvų paskirstymo

47. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

49. Paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

50. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog po santuokos nutraukimo abi šalys įgijo nekilnojamojo turto. Ieškovė nuosavybės teise įgijo ir valdo žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei paveldėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė teismui pažymą, patvirtinančią, kad jos, dirbančios (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 541,66 Eur sumą (t. 1, e. b. l. 18–19). Atsakovas nurodė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje esanti informacija patvirtina, kad atsakovas, iki 2019 m. gegužės 22 d. dirbęs UAB (duomenys neskelbtini) šiuo metu nedirba, gauna nedarbingumo pašalpą, teismo posėdžio metu nurodė, kad ieško darbo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad krizinė situacija, šiuo metu atsakovą ištikusi darbo teisių srityje, nesudaro pagrindo tėvo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus iš esmės perkelti ieškovei.

51. Apeliantas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovo turtinę padėtį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl objektyvių priežasčių negali teikti šiuo metu ieškovės prašomo išlaikymo dydžio vaikams. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

52. Atsakovas nenurodo jokių svarių argumentų, kurie leistų teisėjų kolegijai spręsti, kad atsakovui turėtų tekti mažesnė pareigos išlaikyti savo vaikus dalis nei ieškovei. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad iš esmės šiuo metu abiejų ginčo šalių turtinės padėtys (bei galimybės gauti pajamas) yra pakankamai panašios, o atsakovo turtinės padėties pasikeitimas, susijęs su darbo netekimu, yra laikino pobūdžio, kadangi atsakovui, esant sveikam, darbingo amžiaus vyrui privalu dėti pastangas įsidarbinti (šiuo tikslu įgyti naujų darbo įgūdžių) ir gauti pajamas savo nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Juolab kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką, ir jų teisės bei pareigos yra lygios, o nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Tokių aplinkybių teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

54. Apeliantas teigia, jog ne nuo jam priklausančių aplinkybių nepavyksta susirasti darbo. Be to, norint gauti atitinkančias atsakovo amžių bei profesines galimybes pajamas, tikėtina, kad atsakovui teks keisti specialybę. Naujos profesijos įgijimas užtruks kurį laiką, todėl sunku prognozuoti, kokio dydžio atsakovo pajamos bus ateityje. Teisėjų kolegija šiuos apelianto teiginius laiko hipotetinio pobūdžio prielaidomis, savaime nesudarančiomis pagrindo spręsti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

55. Atkreiptinas dėmesys, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

56. Anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje buvo tinkamai nustatytas esminis vaikų poreikiams tenkinti reikalingų lėšų pokytis ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą sprendimu priteisto išlaikymo dydį pakeisti.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

57. Apeliantas teigia, jog teismas neobjektyviai vertindamas byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą.

58. Įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsniuose. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

59. Priešingai, nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus – tiek šalių turtinę padėtį, tiek vaikų poreikius, pagrindė iš atsakovo nepilnamečiams sūnums priteisiamo išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažeidimų, aiškinant ir taikant išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą reglamentuojančias teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nenustatė. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apelianto argumentai dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo nepagrįsti.

60. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

61. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, taip pat procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

62. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

63. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

64. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 700,00 Eur advokato pagalbos išlaidų (t. y., 500,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą; 200,00 Eur išlaidų, susijusių su rašytinių paaiškinimų dėl atsakovo 2020 m. balandžio 23 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktų paaiškinimų, parengimu). Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmestas, ieškovės prašymas dėl 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš atsakovo yra tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti atsakovo J. P. 2020 m. balandžio 23 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktus naujus dokumentus.

Priteisti iš atsakovo J. P. ieškovei N. P. 700,00 Eur (septynis šimtus eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.