Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1582-909/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-11-30
Bylos Nr.: e2-1582-909/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20368-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Justa Raciūtė
Ieškovas: A.C.Y.F.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), I. K.
Advokatai: Robertas Banevičius, Lina Andriuškevičienė, Milda Volkovienė, Rokas Kairelis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1582-909/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20368-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.8.10; 2.6.8.12; 3.1.7.6; 3.1.15; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,sekretoriaujant Julijai Martyncevaitei,vertėjaujant Dianai Andrejevienei,

dalyvaujant ieškovo A.C.Y.F. FOOD SUPPLIER atstovams vadovui A. Y., advokato padėjėjui Robertui Banevičiui,

atsakovo uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) atstovams vadovei I. K., advokatei Linai Andriuškevičienei,

atsakovei I. K., jos atstovei advokatei Linai Andriuškevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A.C.Y.F. FOOD SUPPLIER ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) ir I. K. dėl negrąžinto avanso priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-20328), prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovas) 22 480 Eur negrąžinto avanso, 8 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; iš atsakovės I. K. (toliau – atsakovė) (toliau kartu – atsakovai) 6 200 Eur negrąžinto avanso, 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. kovo mėn. ieškovas užsakė pas atsakovą 44 europaletes rafinuoto saulėgrąžų aliejaus „Alexandros“, supilstyto į 1 litro butelius ir 11 europalečių rafinuoto saulėgrąžų aliejaus „Alexandros“, supilstyto į 3 litrų butelius (toliau – prekės) bendrai 86 472 Eur sumai. Šalių žodiniu sutarimu (rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta) prekės turėjo būti pristatytos ieškovui sumokėjus 50 proc. prekių kainos, o likusi suma turėjo būti sumokėta po prekių kokybės patikrinimo. Laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. kovo 18 d. ieškovas grynaisiais pinigais sumokėjo į atsakovo kasą 6 480 Eur sumą (2022 m. kovo 14 d. – 1 160 Eur, 2022 m. kovo 18 d. – 1 000 Eur, 2022 m. kovo 18 d. – 2 160 Eur ir 2022 m. kovo 18 d. – 2 160 Eur). Laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. liepos m. 8 d. atsakovui buvo atlikti mokėjimo pavedimai 16 000 Eur sumai (2022 m. birželio 1 d. – 1 000 Eur, 2022 m. birželio 1 d. – 1 000 Eur, 2022 m. birželio 2 d. – 1 000 Eur, 2022 m. birželio 2 d. – 1 000 Eur, 2022 m. birželio 3 d. – 1 000 Eur, 2022 m. birželio 20 d. – 1 000 Eur, 2022 m. birželio 20 d. – 1 000 Eur, 2022 m. birželio 20 d. – 1 000 Eur, 2022 m. birželio 20 d. – 1 000 Eur, 2022 m. birželio 20 d. – 1 000 Eur, 2022 m. birželio 23 d. – 500 Eur, 2022 m. birželio 23 d. – 1 000 Eur, 2022 m. liepos 8 d. – 500 Eur, 2022 m. liepos 8 d. – 2 000 Eur ir 2022 m. liepos 8 d. – 2 000 Eur). Atsakovo prašymu, dalis mokėjimų buvo atlikta į atsakovo vadovės I. K. sąskaitą, laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 5 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. sumokėta 6 200 Eur suma (2022 m. balandžio 5 d. – 1 000 Eur, 2022 m. balandžio 5 d. – 1 000 Eur, 2022 m. balandžio 7 d. – 1 000 Eur, 2022 m. balandžio 7 d. – 1 000 Eur, 2022 m. balandžio 12 d. – 400 Eur, 2022 m. gegužės 4 d. – 700 Eur, 2022 m. gegužės 4 d. – 1 000 Eur ir 2022 m. gegužės 25 d. – 100 Eur). Iš viso ieškovas atsakovui yra sumokėjęs 60 473 Eur, tačiau mokėjimai, išskyrus nurodytus ieškinyje buvo atliekami grynaisiais pinigais, atsakovui neišduodant juos patvirtinančių apskaitos dokumentų. Atsižvelgiant į tai, ieškinys yra reiškiamas tik dėl nurodytų sumų priteisimo, o dėl likusių mokėjimų ieškovas savo teises gins baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Ieškovui buvo nurodyta, kad prekės bus pristatytos 2022 m. liepos 28-29 d., vėliau atsakovas šią datą pakeitė į 2022 m. rugpjūčio 7 d., tačiau prekės ieškovui pristatytos nebuvo. 2022 m. rugsėjo 5 d. ieškovas pateikė atsakovams pretenziją su reikalavimu grąžinti avansu gautas lėšas, tačiau atsakovai nurodė, kad ieškovo reikalavimai yra neteisėti, nes atsakovai jokių lėšų negavo.

Atsiliepimas

3. Atsakovai pateikė teismui atsiliepimą (DOK-201964), kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai teigė, kad atsakovas yra įkūręs maisto produktų parduotuvę (duomenys neskelbtini), kurioje parduoda įvarius itališkus produktus. Į nurodytą parduotuvę atvykdavo A. Y., kuris vieno iš pokalbio su atsakovo vadove I. K. metu prisistatė verslininku, turinčiu savo įsteigtą bendrovę UAB „MY FAVY“, kuri taip pat yra įkūrusi parduotuvę Klaipėdos mieste, kurioje prekiaujama įvairiais produktais iš Kipro. A. Y. buvo suinteresuotas pirkti iš atsakovo didesniais kiekiais atsakovo parduodamus itališkus produktus tikslu paįvairinti savo parduotuvės prekių asortimentą. 2021 m. tarp atsakovo ir UAB „MY FAVY“ vyko glaudus bendradarbiavimas, t. y. atsakovas parduodavo prekes UAB „MY FAVY“, išrašydavo sąskaitas faktūras, kurias kartu su prekėmis tiesiogiai iš atsakovo parduotuvės (duomenys neskelbtini) atsiimdavo ir grynaisiais pinigais atsiskaitydavo A. Y.. Iš 2021 m. gruodžio 31 d. tarpusavio suderinimo akto matyti, kad per 2021 metus atsakovas pardavė UAB „MY FAVY” prekių už bendrą 2 553,60 EUR sumą, kurią UAB „MY FAVY” metų pabaigai buvo pilnai padengusi ir apmokėjusi visas iki 2021 m. gruodžio 31 d. jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras. 2022 m. šalys tęsė bendradarbiavimą, vėliau A. Y. nurodė ketinantis įsigyti apie vieną šimtą tūkstančių litrų aliejaus. I. K. ir A. Y. susitarė, kad atsakovė per savo turimus kontaktus pasiteiraus dėl galimybės užsakyti ir parduoti UAB „MY FAVY“ tokį didelį aliejaus kiekį. Atsakovo vadovei pavyko susitarti su viena Europos aliejaus gamykla dėl tokio didelio aliejaus kiekio įsigijimo, atsakovas informavo A. Y. galintis parduoti UAB „MY FAVY“ apie 100 000 litrų aliejaus bei pateikė visą informaciją apie aliejaus pardavimo sąlygas. Taip pat akcentavo, kad parduoti aliejų galės tik gavęs visą aliejaus pardavimo kainą avansu, nes analogiškus įsipareigojimus turėjo aliejaus tiekėjui. A. Y. patvirtino, kad pateiktas pasiūlymas jį tenkina, bet iškėlė papildomas sąlygas dėl aliejaus pilstymo į skirtingos talpos butelius, konkrečiai buvo papašyta 40 000 litrų aliejaus išpilstyti į 1 litro talpos butelius, likusį kiekį – į 3 litrų talpos butelius. Vėliau A. Y. pareiškė, kad aliejų pirks jau ne UAB „MY FAVY“, o kita A. Y. įsteigta Kipro bendrovė – A.C.Y.F. FOOD SUPPLIER, t. y. ieškovas, kuris 2022 m. kovo 14 d. – 2022 m. kovo 18 d. sumokėjo atsakovui grynaisiais pinigais 6 480 Eur sumą. Atsakovas 2022 m. balandžio 3 d. – 2022 m. balandžio 8 d. daliai ieškovo užsakyto aliejaus kiekiui išrašė išankstines sąskaitas faktūras bendrai 54 371,20 Eur sumai (išankstinės PVM sąskaitos faktūros: Nr. 20220403 10 800 Eur sumai, Nr. 20220404 10 800 Eur sumai, Nr. 20220405 6 899,20 Eur sumai ir Nr. 20220406 25 872 Eur sumai). Pažymėjo, kad būtent A. Y. prašė atsakovės išskaidyti užsakymą išrašant kelias PVM sąskaitas faktūras, nes jam patogiau, kad visa mokėtina suma būtų išskaidyta. Tačiau atsakovui išrašius išankstines PVM sąskaitas faktūras, ieškovas daugiau mokėjimų neatliko ir A. Y. pradėjo kelti vis naujas sąlygas dėl aliejaus tiekimo. Vėliau jis paprašė panaikinti atsakovo išrašytas išankstines PVM sąskaitas faktūras ir išrašyti naujas PVM sąskaitas faktūras pagal pakeistas pirkimo sąlygas. Atsakovas 2022 m. gegužės 27 d išrašė ieškovui šias PVM sąskaitas faktūras: 1) PVM sąskaitą faktūrą Nr. PIT 2022/015 24 816 Eur sumai; 2) PVM sąskaitą faktūrą Nr. PIT 2022/016 25 872 Eur sumai; 3) PVM sąskaitą faktūrą Nr. PIT 2022/016/1 23 284 Eur sumai. Atsakovė taip pat 2022 m. gegužės 27 d. išrašė ieškovui PVM sąskaitą faktūrą 2022/017 3 350 Eur sumai už etikečių gamybą. Tačiau ieškovas nurodytų PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo, pareiškęs, kad nevykdys jokių mokėjimų iki visas užsakytas aliejaus kiekis nebus pristatytas į Kiprą. 2022 m. birželio mėn. atsakovė pastebėjo, kad į jos sąskaitą per kelis mokėjimus buvo pervesta iš viso 6 200 Eur suma, iš karto ji nesuprato už ką yra atlikti mokėjimai, tik vėliau prisiminė, kad A. Y., sužinojęs kad I. K. taip pat dirba (duomenys neskelbtini) grožio centro vadove, paprašė atsakovės nupirkti jam iš (duomenys neskelbtini) prekių su nuolaida, ką atsakovė ir padarė. A. Y., gavęs iš atsakovės prekes, paprašė jos asmeninės banko sąskaitos numerio, į kurią ketino pervesti pinigus už prekes, tačiau A. Y. vėliau pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad pinigus už prekes atsakovei grąžins grynaisiais pinigais. Kadangi atsakovę ir A. Y. nesiejo jokie sutartiniai santykiai, atsakovė suprato, kad iš A. Y. į jos Revolut banko sąskaitą pervesti pinigai yra UAB „MY FAVY“ mokėjimai už prekes, kurias pastaroji sistemingai pirkdavo iš atsakovo, todėl I. K. gautus pinigus išgrynino ir įnešė į atsakovo kasą, tuo pačiu atsakovė paprašė A. Y. daugiau neatlikti jokių mokėjimų į jos asmeninę sąskaitą, o visus pinigus mokėti tiesiogiai atsakovui. Laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. liepos 8 d. A. Y. pervedė į sąskaitą dar 16 000 Eur, nenurodydamas jokios pinigų pervedimų paskirties. Visi A. Y. pervesti pinigai (tiek atsakovei pervesti pinigai, kurie vėliau buvo išgryninti ir įnešti į atsakovo kasą, tiek į atsakovo sąskaitą pervesti pinigai) apskaityti kaip gauti iš UAB „MY FAVY“. Nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio situacija iš esmės komplikavosi, kai atsakovo vadovei tiek į jos asmeninį telefoną, tiek į (duomenys neskelbtini) ofisą, pradėjo skambinti jai nepažįstamas asmuo, prisistatęs ieškovo vadovu vardu A. C., ir pradėjo grasinti atsakovei. Atsakovė pažymėjo, kad ji, kaip fizinis asmuo, nei iš ieškovo, nei iš A. C. nėra gavusi jokių pinigų. Atsakovas, gavęs iš ieškovo atstovų reikalavimus dėl pinigų grąžinimo, ne vieną kartą prašė pateikti įrodymus apie ieškovo atsakovui sumokėtus pinigus, tačiau pats ieškovas vengė pagrįsti savo turtinius reikalavimus. Atsakovai nuslepia, kad mokėjimus vykdė ne ieškovas, o A. Y., kuris, pagrįstai manytina, net neturėjo teisės veikti ieškovo vardu. Ieškinio reikalavimas dėl 22 480 Eur priteisimo yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas, nes ieškovo avansu atsakovui sumokėta pinigų suma sudaro tik 6 480 Eur. A. Y. nuolat keitė aliejaus pirkimo sąlygas, t. y. keitė tiek perkamo aliejaus kiekį, tiek reikalavimus dėl jo pilstymo į skirtingos talpos butelius. A. Y. 2022 m. gegužės mėnesį pakoregavo kovo mėnesio užsakymą, konkrečiai užsakė 91 872,00 litrų aliejaus, kurio visas kiekis turėjo būti supilstytas į 3 litrų talpos butelius, t. y. iš viso buvo užsakyti 30 624 vnt. trijų litrų talpos aliejaus buteliai. Taip pat ieškinyje yra nutylima apie ieškovo papildomai užsakytas etikečių gamybos paslaugas. Ieškinyje yra melagingai nurodyta, kad prekės turėjo būti pristatytos ieškovui sumokėjus 50 proc. prekių kainos, nes tokio susitarimo nebuvo. Tai ieškovas neįvykdė savo sutartinių prievolių, nes nesumokėjo nei 100 procentų aliejaus kainos avansu (nes buvo toks tikras šalių susitarimas), nei 50 procentų aliejaus kainos avansu (neįvykdė net ieškovo deklaruojamos susitarimo sąlygos). Ieškovas net 50 procentų aliejaus kainos nėra sumokėjęs, todėl atsakovas pažeidė šalių sudarytą žodinę sutartį dėl aliejaus pirkimo–pardavimo. Tuo tarpu atsakovas, sustabdydamas sutarties vykdymą iki nebus sumokėta visa sutarta prekių kaina, elgėsi teisėtai.

4. Ieškovas teikė dubliką (DOK-1059), kuriame pažymėjo, kad tarp A. Y., kuris yra teisėtas įmonės A.C.Y.F FOOD SUPPLIER vadovas, ir atsakovo iš tiesų vyko bendradarbiavimas. A. Y., kaip kitos jo vadovaujamos įmonės UAB „MY FAVY“ vadovas, kartais kreipdavosi į atsakovą dėl maisto produktų tiekimo jo parduotuvėms. Apie metus laiko vykęs bendradarbiavimas sudarė ieškovui klaidingą įsitikinimą, kad atsakovais, kaip verslo partneriais, galima pasitikėti, todėl ieškovas ne itin skrupulingai tvarkė su aliejaus sandoriu susijusius formalumus. Patys atsakovai pripažįsta, kad 2021 m. gruodžio 31 d. įmonė UAB „MY FAVY“ buvo pilnai atsiskaičiusi už atsakovo per metus jai parduotas prekes, o 2022 m. įmonė UAB „MY FAVY“ iš atsakovų prekių beveik nebepirko, nes neturėjo paklausos, todėl A. Y. nusprendė UAB „MY FAVY“ bendradarbiavimą su atsakovu nutraukti ir vykdyti tik naują aliejaus pirkimo projektą. Atsakovai, teigdami, kad jiems pervestos sumos, kurias yra prašoma priteisti, buvo užskaitytos už įmonės UAB „MY FAVY“ vardu 2022 m. pirktas prekes, nepateikia jokių šių prekių pirkimo–pardavimo bei prekių perdavimo A. Y. įrodymų, išskyrus vienašališkai surašytas 2022 m. liepos 25 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. PIT2022/027 ir Nr. PIT2022/028 bei vienašališkai surašytą 2022 m. rugpjūčio 31 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą. Atsakovai prieštarauja patys sau, nurodydami, kad įmonė UAB „MY FAVY“ už prekes atsiskaitydavo išimtinai grynais pinigais, ir kartu teigdami, kad gavę 2022 m. balandžio 5 d. – 2022 m. liepos 8 d. pavedimus į atsakovų sąskaitas nusprendė, kad tai yra mokėjimai už neva įmonės UAB „MY FAVY“ įsigytas prekes, net nepasitikslinę pas A. Y., už kokias prekes jis atliko šiuos mokėjimus. Atsakovams 2022 m. balandžio 5 d. – 2022 m. liepos 8 d. į jų sąskaitas buvo pervesta iš viso 22 200 Eur suma, kai tuo tarpu pagal pačių atsakovų pateiktas dvi įmonės UAB „MY FAVY“ vardu išrašytas 2022 m. liepos 25 d. PVM sąskaitas faktūras (tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte nurodyta PVM sąskaita faktūra Nr. PIT2022/019 1 056,26 Eur sumai teismui nepateikta) pastarosios įmonės „skola“ atsakovui buvo tik 7 924,22 Eur. Nebuvo jokių susitarimų ar bendradarbiavimo praktikos atsiskaityti už prekes avansu, ypač kai suma daugiau nei 5 kartus viršijo visą ankstesnių (2021 m.) įmonių UAB „MY FAVY“ ir (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimo apyvartą. Ieškovas dublike pažymėjo, kad pavedimų mokėjimo paskirtyje yra aiškiai nurodyta „Už saulėgrąžų aliejų Alexandros“. Tuo tarpu UAB „MY FAVY“ iš atsakovų jokio saulėgrąžų aliejaus nepirko ir neketino pirkti, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu šią 16 000 Eur sumą atsakovas galėjo priskaičiuoti prie įmonės UAB „MY FAVY“ mokėjimų už prekes. Dalį mokėjimo už aliejų ieškovo vadovas A. Y. pervedė į atsakovo vadovės I. K. banko sąskaitą (viso 6 200 Eur), nes toks buvo tarpusavio susitarimas. Istorija apie neva iš įmonės (duomenys neskelbtini) pirktas prekes yra išgalvota ir atsakovė negali pateikti jokių šią istoriją patvirtinančių įrodymų. Iš (duomenys neskelbtini) kilusio A. Y. verslo kultūroje yra įprasta atsiskaitymus tarp įmonių atlikti lėšas pervedant tarp įmonės vadovų vardu atidarytų banko sąskaitų. Su atsakovais nebuvo tartasi dėl pilno atsiskaitymo už perkamą aliejų iki prekių pristatymo, nes toks susitarimas būtų nelogiškas ir neatitiktų protingumo kriterijaus. Ieškovo nuomone, jokio aliejaus gamintojo Belgijoje iš viso nebuvo, jis buvo apgautas išviliojant iš jo pinigus. Tarpininkaujant atsakovams aliejus buvo perkamas pirmą kartą, todėl joks verslininkas nebūtų sutikęs sumokėti visą sumą už prekes nepamatęs prekės ir neatlikęs jos kokybės patikrinimo. Ieškovas už perkamą aliejų atsakovams sumokėjo daugiau avansinio mokėjimo nei buvo sutarta, iš viso apie 60 proc., vėliau ieškovo vadovas asmeniškai vyko į Belgiją ir laukė atsakovų nurodymų, kur būtų galima patikrinti ir atsiimti prekes. A. Y. Lietuvoje registruotos įmonės vardu buvo užsakytas transportas aliejaus transportavimui, tačiau prekės ieškovui nebuvo parodytos ir perduotos. Pažymėtina, kad atsakovams niekada nekilo klausimų, ar A. Y. gali veikti įmonės UAB „MY FAVY“ vardu, atsakovas priimdavo A. Y. atliekamus mokėjimus už šios įmonės naudai perkamas prekes, netgi šio ginčo dalyku esančius mokėjimus, pervestus iš A. Y. sąskaitos, atsakovai neva užskaitė kaip mokėjimus už UAB „MY FAVY“ perkamas prekes. Pažymėjo, kad ieškinys nėra pareikštas A. C. vardu ir toks asmuo šioje byloje nedalyvauja. Tikėtina, kad advokatas V. Sviderskis suklydo, pildydamas teisinių paslaugų teikimo sutartį, kliento vardą nurodydamas pagal A. Y. asmeninio elektroninio pašto paskyros pavadinimą. 2022 m. rugsėjo 5 d. ieškovė informavo atsakovą, kad sutartais terminais prekės (aliejus) ieškovui pristatytos nebuvo ir buvo paprašyta grąžinti sumokėtą avansą į ieškovo sąskaitą.

Atsiliepimas

5. Atsakovai triplike (DOK-26385) teigė, kad ieškovas dublike nurodė, kad atsakovo vienašališkai išrašytos 2022 m. liepos 25 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. PIT2022/027 ir PIT2022/028 bei 2022 m. rugpjūčio 31 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas nepagrindžia fakto, kad atsakovas iš tikrųjų pardavė UAB „My Favy” prekes. Atsakovai pažymi, kad tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas 2022 m. lapkričio 24 d. buvo išsiųstas UAB „My favy” elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@xstartupgroup.com. Nei atsakovas, nei jo vadovė nesulaukė iš UAB „My favy” jokių pastabų arba prieštaravimų dėl PVM sąskaitų faktūrų tikrumo ar atsiskaitymų suderinimo akte nurodytų duomenų teisingumo, todėl ieškovo dublike dėstoma pozicija ginčijant faktą, kad UAB „My favy” 2022 m. birželio – liepos mėn. iš atsakovo įsigijo prekių už bendrą 7 924,22 Eur sumą yra siurprizas bei dar kartą parodo ieškovo galimą nesąžiningumą. Iš R. M. gautų elektroninių laiškų matosi, kad iš atsakovo buvo prašoma išrašyti PVM sąskaitas faktūras už įsigytas prekes. Atsakovai nurodė, kad UAB „My Favy“ niekada nepirko iš atsakovo alkoholinių gėrimų. Dėl to, kad atsakovas nepasiteiravo A. Y., kaip turėtų būti paskirstytos jo pervestos piniginės lėšos, pažymėjo, kad atsakovas parengė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus ir išsiuntė juos ieškovo atstovui A. Y.. Jokių pastabų dėl tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktuose nurodytų duomenų teisingumo nebuvo gauta. Atsakovas, pardavęs prekes UAB „My favy“ ir gavęs iš A. Y. pinigus, turėjo teisę be atskiro A. Y. leidimo/sutikimo gautus pinigus užskaityti pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už UAB „My Favy” parduotas prekes. A. Y. pinigus (6 200 Eur) į atsakovės asmeninę Revolut sąskaitą pervedė nenurodydamas paskirties, todėl atsakovas iš A. Y. gautas pinigines lėšas užskaitė pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už UAB „My Favy“ parduotas prekes. Kita iš A. Y. į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą pervesta pinigų suma, nurodant paskirtį „Už saulėgrąžų aliejų Alexandros“ buvo priskirta kaip avansu gauta iš UAB „My favy“, nes atsakovui kilo abejonių dėl A. Y. teisės veikti ieškovo vardu. Ieškovo pozicija dėl A. Y. atliktų pavedimų į asmeninę atsakovės Revolut sąskaitą yra prieštaringa, nes viena vertus teigiama, kad tai normali verslo praktika A. Y. kultūroje atsiskaitymus vykdyti tarp bendrovių vadovų, tuo pačiu teigiant, kad atsakovės veiksmai iš A. Y. į jos asmeninę sąskaitą gautus pinigus išgryninant ir įnešant į UAB (duomenys neskelbtini) kasą, yra nesąžiningi, neva tokiu būdu siekiama išvengti atsakomybės. Ieškovas pats pripažįsta, kad A. Y. pinigus atsakovei pervedė kaip atsakovo vadovei už prekes įsigytas iš atsakovo, kitaip tariant A. Y. pervesdamas pinigus atsakovei suprato ir žinojo, kad tikrasis šių pinigų galutinis gavėjas yra atsakovas, kurį verslo teisiniai santykiai siejo su UAB „My Favy“ ir ieškovu. Atsakovės nesiejo jokie sutartiniai santykiai nei su ieškovu, nei su UAB „My favy“, nei su ieškovu, todėl gavusi pinigus iš A. Y., atsakovė teisėtai minėtus pinigus įnešė į atsakovo kasą.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžių metu ieškovo atstovas A. Y. palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pinigai, kurie buvo pervesti atsakovei, buvo skirti tik aliejaus pateikimo tikslu. Atsakovas turėjo patiekti aliejų, o atsakovė – etiketes, visi susitarimai žodiniai, buvo gauta sms žinutė su atsakovė asmenine sąskaita ir paprašyta tą pačią dieną pervesti pinigus už etiketes, etikečių kaina sudarė apie 3 000 Eur. Ieškovo įmonė yra personali, todėl ir yra tik viena banko sąskaita, kadangi 95 procentai klientų yra iš Kipro, naudojama Kipro sąskaita, kuri yra tiek įmonės, tiek asmeninė. Atsakovė ir jos draugas J. buvo šeimos draugai, kuriais jis pasitikėjo, pažįstami apie keletą metų, laiką leido ir ne verslo aplinkoje, santykiai draugiški, ne tik verslo. Aliejumi prekiauja jau 20 metų, pasiūlė atsakovei ir jos draugui J. užsidirbti pinigų. Šie sakė, kad tą prekę turi. Jis sumokėjo apie 60 proc. kainos, nuvyko į Briuselį patikrinti aliejų, tačiau ten nieko nebuvo. Skambino atsakovei, bet buvo atsakymai, kad ji užsiėmusi. Patvirtina, kad vadovavo UAB „My favy“ ir pirko prekes. Viską, ką pirko UAB „My favy“, ši yra už viską atsiskaičiusi ir sumokėjusi, nėra jokių skolų ir tai iš viso yra ne šios bylos dalykas. Prašo priteisti tai, kas ieškovui priklauso, ieškovas prašo teisingumo. Ieškovui buvo sukelti didžiuliai nuostoliai, psichologinės problemos jam ir šeimai, sukeltas partnerių nepasitikėjimas. Nuostolių šioje byloje ieškovas neprašo priteisti, nors jie yra patirti, ieškovas negavo, ko tikėjosi, ką užsakė, kas jam buvo pažadėta. Apskritai šioje byloje jis prašo tik trečdalio to, ką jis yra sumokėjęs, dėl likusios sumos jis yra kreipęsis į policiją.

7. Teismo posėdžių metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad buvo užsakytas labai didelis kiekis aliejaus už 86 472 Eur. Reikalavimą ieškovas grindžia grynais pinigais – 6 480 Eur ir 16 000 Eur, kurie buvo atlikti mokėjimo pavedimais. Atsakovai ginčijo ir bandė aiškinti, kad atlieka mokėjimus ne ieškovas, neaišku už ką, bet mokėjimo pavedimuose aiškiai įvardinta – už aliejų „Alexandros“. Bendradarbiavimas prasidėjo kovo mėnesį, tada ir buvo atlikti pavedimai. Dėl ieškovo identifikavimo byloje pateikti įrodymai, taigi abejonės išsklaidytos. UAB „My favy“ su atsakovu bendradarbiavimą vykdė visiškai atskirai, įmonė turi visiškai atskirą kitą sąskaitą Citadele banke. Dėl pirkinio iš (duomenys neskelbtini), tai buvo pirktas rašiklis, tačiau kvitas pateiktas 2021 m., o tai nepatenka į ginčo laikotarpį – 2022 m. Vieno iš teismo posėdžio metu atsakovai teigė, kad pripažįsta reikalavimą 22 000 Eur sumai. Byloje pateikti suderinimo aktai ir juose nurodytos sąskaitos 2022/027 ir 2022/028, sunkiai suprantama, iš kur prekės, kurios iš principo nėra parduotos, nėra pateikta nei užsakymų. Tai tik atsakovų gynybinė pozicija ir nenoras apmokėti susidariusį įsiskolinimą. Byloje įrodyta, kad buvo pervesta būtent už aliejų, atsakovai niekada nesiaiškino su ieškovu, už ką pervesta, nors santykiai buvo draugiški, visada galėjo pasiaiškinti, jei buvo neaišku. Tariamas nežinojimas irgi gynybinė atsakovų pozicija. Ieškovas nesulaukė aliejaus, skrido į Belgiją, bet išsiaiškino, kad aliejaus ten nėra, vadinasi, atsakovai pasinaudojo ieškovo patiklumu. Atsakovai be pagrindo remiasi tuo, kad už aliejų turėjo būti sumokėta 100 proc. kainos, kadangi verslo praktikoje taip nėra daroma.

8. Teismo posėdžių metu atsakovų atstovė advokatė su ieškiniu sutiko tik iš dalies, nurodė, kad reikalavimą dėl avanso grąžinimo iš atsakovo pripažįsta iš dalies, o likusio ieškinio reikalavimo atsakovės atžvilgiu nepripažįsta, prašė ieškinį šioje dalyje atmesti, nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų atsakovai priteisti neprašo. Papildomai paaiškino, kad byloje nėra jokių dokumentų, kad A. Y. yra ieškovo direktorius ir kad tai personalinė įmonė. Pinigus prašoma priteisti ieškovui, nors mokėtojas - A. Y., taigi neaišku kokiu pagrindu prašoma priteisti ieškovui. Taigi, A. Y., kaip fizinis asmuo, turėtų reikšti reikalavimus. Žodinė sutartis dėl aliejaus buvo sudaryta su UAB „My favy“, kurios direktorius A. Y.. Su A. Y. buvo bendraujama kaip su UAB „My favy“ vadovu, o ne kaip su A.C.Y.F. FOOD SUPPLIER vadovu. Visi mokėjimai buvo paskirstyti UAB „My favy“ mokėjimams, apskaityti kaip avansinėje apyskaitoje. Atsakovė į jos asmeninę sąskaitą gautus pinigus įnešė į atsakovo sąskaitą, nes sutartis buvo su atsakovu sudaryta, o ne su atsakove. Apskritai nėra jokių civilinės atsakomybės saitų tarp ieškovo ir atsakovės, nes atsakovė bendravo su A. Y.. Ieškovas neįvykdė mokėjimo visu 100 procentų, todėl atsakovas negalėjo vykdyti sutarties, negalėjo už ieškovą avansuoti prekių. Susitarimo tarp ieškovo ir atsakovo esmė buvo – 100 000 litrų aliejaus patiekimas, ieškovas turėjo sumokėti 100 proc. kainos ir tik tuomet gauti aliejų, taigi, ieškovas sutartį pažeidė, nes visos kainos nesumokėjo. Iš bylos duomenų matyti, kad mokėjimus atliko fizinis asmuo A. Y., nėra duomenų, kad pinigai sumokėti iš ieškovo, kaip juridinio asmens, ar šie pinigai apskaityti ieškovo įmonėje. Atsakovas pripažįsta, kad gavo iš ieškovo avansu už aliejaus patiekimą 20 755 Eur. Dalis gautų pinigų, 7 024 Eur, buvo gauti kaip iš A. Y., ir buvo priskirti UAB „My favy“ skolai padengti. Vienašališkai sudarytas skolų suderinimo aktas yra galiojantis, jis nenuginčytas, neužprotestuotas, į jį pateikti duomenys apie prekių tiekimus iš UAB „My favy“, sąskaitos įtrauktos į VMI apskaitą. Atsakovai prašo ieškinį dalyje dėl 20 755 Eur priteisimo iš atsakovo tenkinti, o likusioje dalyje ieškinį atmesti, nes ieškovas neįrodė savo ryšio su fiziniu asmeniu I. K. dėl sandorio, dėl kurio yra reiškiamas ieškinys.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdžių metu atsakovė ir atsakovo atstovė vadovė I. K. palaikė atstovės advokatės išsakytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad asmuo, vardu J., buvo brokeris, kuris parūpina surasti tiekėjus iš Italijos, tai verslo partneris, su juo santykiai tik dalykiški. Su A. Y. susipažino kavos parduotuvėje, jis buvo pirkėjas, pažįstami apie 3-3,5 metų, jį pažinojo kaip UAB „My favy“ vadovą, santykiai draugiški, keletą kartą juo pasirūpino kai jis sirgo, taip pat jo prašymu yra pirkusi Swarovski tušinuką už 45 Eur, tuomet ji davė jam asmeninės sąskaitos numerį, taip pat davė grynais pinigais. Tada ji pastebėjo, kad į jos sąskaitą pradėjo eiti pinigai, ji nustebo, tada ji prašė A. Y. nustoti vesti pinigus, jis nustojo. Ji išėmė pinigus iš bankomato ir įnešė į atsakovo įmonės sąskaitą, yra visi dokumentai. Visus, mokėjimus, gautus iš A. Y. sąskaitos, ji priskyrė UAB „My favy“ ir „kaba“ kaip avansinis mokėjimas. Visus mokėjimus iš UAB „My favy“ atliko A. Y., ji nežinojo, kad ši įmonė turi kitą sąskaitą. Kai atsirado A. C., tuomet ji nutraukė žodinę sutartį, nes viskas pasidarė labai sudėtinga. Žodinis susitarimas buvo, kad aliejus turi atkeliauti į Kiprą, nes ieškovas – Kipro įmonė. Atsakovo įmonė turi tik vieną sąskaitą ir ta sąskaita nėra tikrinama kasdien. Į klausimą, ar atsakovas buvo pateikęs ieškovui sąskaitų už 124 181 Eur, negalėjo atsakyti, iš ieškovo gauta 6 480 Eur. Aliejaus užsakymas buvo didelis, tačiau A. Y. nesiruošė jo finansuoti, nes nebuvo pasiruošęs klientas mokėti visą sumą. Ši kaina – speciali užsakymui, bet suprato, kad liks be pinigų, nes A. Y. nesiruošė sumokėti, todėl ji atšaukė sutartį. Tuo metu ji sulaukė daug skambučių ir grasinimų. Aliejaus nebuvo Belgijoje, nes nebuvo atsiskaityta. Tik šiandien ji suprato, kam priklauso ieškovo įmonė, kad A. Y., o ne A. C.. 2022 m. rugpjūčio 31 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte nurodyta 2022 m. vasario 8 d. spausdinimo data yra tikriausiai spausdintuvo klaida. Visos prekės pagal aktus yra perduotos, visada produktus paimdavo pats A. Y., visos PVM sąskaitos-faktūros yra deklaruotos sistemoje. Ji turi tik vienintelę įmonę, supranta, kad reikėjo pasirašyti rašytinę sutartį, tačiau sutarties sudaryti nenorėjo A. Y., toks jo planas buvo nuo pat pradžių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

10. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

11. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

12. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo naštą. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-758-1120/2020).

13. Byloje kilo ginčas dėl negrąžinto avanso priteisimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą dėl negrąžinto avanso, kurį sieja su tuo, kad 2022 m. kovo mėn. ieškovas užsakė pas atsakovą 55 europaletes rafinuoto saulėgrąžų aliejaus „Alexandros“ bendrai 86 472 Eur sumai. Ieškovas nurodo, kad šiuo tikslu grynaisiais pinigais sumokėjo į atsakovo kasą 6 480 Eur sumą; taip pat atsakovui buvo atlikti mokėjimo pavedimai 16 000 Eur sumai; o atsakovei pavedimais sumokėjo 6 200 Eur. Ieškovo teigimu, atsakovas užsakytų prekių nepristatė, atsakovai sumokėtų pinigų negrąžino. Teismo posėdžio metu atsakovas reikalavimą dėl 22 480 Eur avanso priteisimo pripažino iš dalies (pripažinta dalis – 20 755 Eur), o atsakovė su reikalavimu priteisti iš jos 6 200 Eur avansą nesutiko, prašė šį ieškinio reikalavimą atmesti.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

14. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. kovo 18 d. ieškovas A.C.Y.F. FOOD SUPPLIER grynaisiais pinigais sumokėjo į atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) kasą 6 480 Eur sumą (2022 m. kovo 14 d. – 1 160 Eur, 2022 m. kovo 18 d. – 1 000 Eur, 2022 m. kovo 18 d. – 2 160 Eur ir 2022 m. kovo 18 d. – 2 160 Eur).

15. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 5 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. į atsakovės I. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 6 200 Eur suma (2022 m. balandžio 5 d. – 1 000 Eur, 2022 m. balandžio 5 d. – 1 000 Eur, 2022 m. balandžio 7 d. – 1 000 Eur, 2022 m. balandžio 7 d. – 1 000 Eur, 2022 m. balandžio 12 d. – 400 Eur, 2022 m. gegužės 4 d. – 700 Eur, 2022 m. gegužės 4 d. – 1 000 Eur ir 2022 m. gegužės 25 d. – 100 Eur). Mokėjimai atlikti iš Revolut mokėjimo sąskaitos (IBAN (duomenys neskelbtini)), mokėtoju nurodytas A. Y., mokėjimo pavadinime nurodyta „I. K.“. Tai, kad minėtos sumos gautos į atsakovės sąskaitą patvirtina atsakovės sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d.

16. Byloje pateiktas 2022 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderis Nr. 44743 patvirtina, kad I. K. į atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą įnešė 6 200 Eur sumą.

17. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. liepos m. 8 d. atsakovui į sąskaitą Nr. LT 987180300033467483 buvo atlikti mokėjimo pavedimai 16 000 Eur sumai (2022 m. birželio 1 d. – 1 000 Eur, 2022 m. birželio 1 d. – 1 000 Eur, 2022 m. birželio 2 d. – 1 000 Eur, 2022 m. birželio 2 d. – 1 000 Eur, 2022 m. birželio 3 d. – 1 000 Eur, 2022 m. birželio 20 d. – 1 000 Eur, 2022 m. birželio 20 d. – 1 000 Eur, 2022 m. birželio 20 d. – 1 000 Eur, 2022 m. birželio 20 d. – 1 000 Eur, 2022 m. birželio 20 d. – 1 000 Eur, 2022 m. birželio 23 d. – 500 Eur, 2022 m. birželio 23 d. – 1 000 Eur, 2022 m. liepos 8 d. – 500 Eur, 2022 m. liepos 8 d. – 2 000 Eur, 2022 m. liepos 8 d. – 2 000 Eur). Mokėjimai atlikti iš Revolut mokėjimo sąskaitos (IBAN (duomenys neskelbtini)), mokėtoju nurodytas A. Y., mokėjimo pavadinime nurodyta „UAB (duomenys neskelbtini) už saulėgrąžų aliejų Aleksandros“. Tai, kad minėtos sumos gautos į atsakovo sąskaitą patvirtina ir atsakovo sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d.

18. Byloje pateiktos atsakovo (pardavėjo) ieškovui (pirkėjui) išrašytos išankstinės PVM sąskaitos-faktūros, nurodant, kad paslaugos – „Aleksandros rafinuotas saulėgrąžų aliejus“: 2022 m. balandžio 3 d. Nr. 20220403, suma 10 800 Eur be PVM, 20 000 vnt. po 1 l; 2022 m. balandžio 4 d. Nr. 20220404, suma 10 800 Eur be PVM, 20 000 vnt. po 1 l; 2022 m. balandžio 5 d. Nr. 20220405, suma 6 899,20 Eur be PVM, 3 520 vnt. po 3 l; 2022 m. balandžio 6 d. Nr. 20220406, suma 25 872 Eur be PVM, 10 560 vnt. po 3 l.

19. Byloje pateiktos atsakovo (pardavėjo) ieškovui (pirkėjui) išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, nurodant, kad paslaugos – „Aleksandros rafinuotas saulėgrąžų aliejus“: 2022 m. gegužės 27 d. Nr. PIT20022/015 suma 24 816 Eur be PVM, 10 560 vnt. po 3 l; 2022 m. gegužės 27 d. Nr. PIT 2022/16, suma 25 872 Eur be PVM, 10 560 vnt. po 3 l; 2022 m. gegužės 27 d. Nr. PIT20022/16A suma 25 872 Eur be PVM, 10 560 vnt. po 3 l. Taip pat atsakovo (pardavėjo) ieškovui (pirkėjui) išrašyta PVM sąskaita-faktūra, nurodant, kad paslauga „etiketės Aleksandros aliejui“ 2022 m. gegužės 27 d. Nr. PIT2022/017, suma 3 350 Eur be PVM, 70 000 vnt.

Dėl ieškinio dalies pripažinimo

20. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

21. Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) pripažino ieškovo reikalavimą iš dalies, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu baigiamosios kalbos metu prašė ieškinio reikalavimą dėl 20 755 Eur avanso priteisimo iš atsakovo tenkinti, todėl, išdėstant sprendimo motyvus, taikytina CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti avansą

22. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė iš pirkimo–pardavimo santykių kildinamą reikalavimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu sumokėtų lėšų grąžinimo, iš esmės argumentuodamas tuo, kad aliejaus pirkimo-pardavimo sandorį šalys sudarė žodžiu, o vėliau savo ketinimus patvirtino konkliudentiniais veiksmais – ieškovas pervedė avansinius apmokėjimus už aliejų, o atsakovas išrašė išankstines sąskaitas-faktūras. Ieškovas tvirtino, kad šalys buvo sutarusios, kad ieškovas sumokės 50 procentų sutartos kainos, o likusią sumą sumokės gavęs prekes. Ieškovas tvirtina, kad atsakovui yra pervedęs bankiniais pavedimais ir sumokėjęs grynais 22 480 Eur, o atsakovei, kaip atsakovo vadovei, bankiniais pavedimais pervedė 6 200 Eur. Šias avansines lėšas ieškovas prašo priteisti iš atsakovų, kadangi aliejus šalių sutartu terminu ir vėliau nebuvo ieškovui pristatytas.

23. Lietuvos Respublikos civilinis kodekse (toliau - CK) reglamentuojama, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkimas-pardavimas yra viena iš sutarčių rūšių, sandoris, kurio sudarymo bei galiojimo ypatumus nustato bendrosios sandorių sudarymo bei galiojimo taisyklės (CK 1.63–1.96 straipsniai), bendrosios prievolių teisės bei sutarčių teisės normos (CK 6.1–6.65 straipsniai, 6.154–6.228 straipsniai), taip pat bendrosios pirkimo–pardavimo sutarties ypatumus reglamentuojančios nuostatos (CK 6.305–6.349 straipsniai). Atskiroms pirkimo-pardavimo sutarties rūšims gali būti taikomos specialios CK taisyklės (CK 6.350–6.431 straipsniai). CK normos nenustato specialių pirkimo–pardavimo sutarties formos reikalavimų tarp juridinių asmenų sudaromai prekių pirkimo–pardavimo sutarčiai. Todėl tokia sutartis gali būti sudaroma bet kokia forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, notarine forma) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016).

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad svarbus ir šalių elgesys po sutarties sudarymo: pats sutarties vykdymas, jos netinkamas vykdymas, šalių reiškiami reikalavimai viena kitai, pretenzijos, pranešimai apie vykdymo trūkumus, įvykdymo priėmimas, atsisakymas priimti įvykdymą ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių elgesys po sutarties sudarymo vis dėlto negali įrodyti tikrosios šalių valios ir net gali būti priešingas tam, ko šalys siekė sudarydamos sutartį, tačiau vis dėlto jis tam tikrais atvejais gali leisti įžvelgti tai, ko šalys siekė sudarydamos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

25. CK 6.309 straipsnio 2 dalis numato, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. CK 6.315 straipsnio 3 dalis numato, kad, kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, jog pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovų ieškovo sumokėtas sumas už aliejų, kuris ieškovui nebuvo patiektas. Bylos nagrinėjimo metu šalys sutiko dėl fakto, kad aliejus ieškovui nebuvo pristatytas. Kaip nustatyta tiek iš bylos procesinių dokumentų, tiek iš šalių paaiškinimų, nei viena iš šalių nepageidauja, kad sutartis būtų įvykdyta pristatant aliejų. Taigi, pirkimo-pardavimo sutartis faktiškai tarp šalių buvo nutraukta, jos neįvykdžius. Pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Vadinasi, nagrinėjamu atveju, sutarčiai nesant įvykdytai, pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui viską, ką yra gavęs pagal sutartį.

26. Iš atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų matyti, kad atsakovas pripažįsta, kad grynais pinigais iš ieškovo yra gavęs 6 480 Eur sumą ir nurodo, kad yra pasirengęs šią sumą grąžinti ieškovui (atsiliepimo 37 punktas), taipogi, kaip minėta, teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad pripažįsta reikalavimą dalyje dėl 20 755 Eur avanso priteisimo iš atsakovo, šioje dalyje ieškinį prašė tenkinti. Teismas atmeta, kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad atsakovas nežinojo, kad sutartis dėl aliejaus yra sudaryta su ieškovu ir buvo įsitikinęs, kad pirkėjas yra UAB „My favy“. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, kasos pajamų orderių, juose nurodyta, kad grynieji pinigai paimti būtent iš ieškovo A.C.Y.F. FOOD SUPPLIER (nurodytas tiek įmonės kodas, tiek PVM kodas), o ne iš UAB „My favy“. Grynųjų pinigų paėmimo operacijos atliktos 2022 m. kovo 14 d. bei 2023 m. kovo 18 d., ieškovas nurodė, kad šalys dėl aliejaus susitarė 2022 m. kovo mėnesį. Kaip matyti, į atsakovo sąskaitą taip pat iš viso buvo pervesta 16 000 Eur suma, mokėjimo pavedimai atlikti 2022 m. birželio 1 d., 2 d., 3 d., 20 d. 23 d. bei 2022 m. liepos 8 d. Nors atsakovas teigė, kad buvo įsitikinęs, kad šie mokėjimo pavedimai buvo gauti kaip iš įmonės UAB „My favy“ už užsakytas prekes, atsakovas taip pat teigė, kad nebuvo nurodyta pavedimų paskirtis, tačiau šiuos atsakovo argumentus paneigia byloje pateikti įrodymai – lėšų pervedimo patvirtinimo kopijos, iš kurių matyti, kad visuose juose, skiltyje „gavėjo duomenys“, nurodyta „UAB (duomenys neskelbtini) už saulėgrąžų aliejų Aleksandros“. Teismas vertina, kad ieškovo pateikti mokėjimo pavedimai įrodo ne tik pinigų sumokėjimo atsakovui faktą, bet ir aiškiai, nedviprasmiškai pagrindžia pervestų piniginių lėšų paskirtį. Be to, atsakovo 2022 m. balandžio bei gegužės mėnesiais išrašytose tiek išankstinėse sąskaitose, tiek PVM sąskaitose faktūrose pirkėju yra nurodytas būtent ieškovas - A.C.Y.F. FOOD SUPPLIER, o ne UAB „My favy“. Taipogi, kaip matyti, nors atsiliepime atsakovas ir nurodė poziciją, kad reikalavimas dėl 22 480 Eur priteisimo yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovo avansu atsakovui sumokėta suma sudaro 6 480 Eur (atsiliepimo 37 punktas), tačiau kaip matyti, teisminio nagrinėjimo metu atsakovas vis tik pripažino dalį reikalavimo, kas suponuoja, kad atsakovas vis tik pripažino faktą, kad pinigai buvo pervesti būtent iš ieškovo, ir būtent už aliejų. Šį teismo įsitikinimą sustiprina ir tai, kad teismo posėdžio metu, atsakovo vadovė pripažino, kad už prekes UAB „My favy“ vadovas A. Y. atsiskaitinėdavo kortele atvykęs į parduotuvę, kartais - grynais. Byloje nepateikta įrodymų, kad UAB „My favy“ už prekes būtų atsiskaitinėjęs mokėjimo pavedimais, taip pat nepateikta įrodymų, kad UAB „My favy“ apskritai minėtu laikotarpiu būtų užsakęs prekių už tokią sumą. Byloje tik pateiktos 2022 m. liepos 25 d. atsakovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros (3 533,20 Eur sumai bei 3 334,76 Eur sumai), tačiau nepateikta duomenų, ar šios sąskaitos įteiktos pirkėjui UAB „My favy“, nes jos nėra pastarosios įmonės pasirašytos, nėra duomenų, ar prekės pagal šią sąskaitą buvo pateiktos. Taipogi byloje pateiktas 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovo vienašališkai surašytas Tarpusavio skolų suderinimo aktas, tačiau nėra duomenų, kad UAB „My favy“ jis buvo įteiktas bei su juo sutikta, kad esamos skolos patvirtintos. Nors atsakovas teigė, kad atliko įskaitymą iš A. Y. mokėjimo pavedimais pervestų lėšų įskaitydamas UAB „My favy“ skolą, tačiau byloje nėra duomenų, kad apie tokius atliktus įskaitymo veiksmus minėta įmonė buvo informuota. Nesant įrodymų – abiejų kontrahentų pasirašyto užskaitymo akto ar mokėjimo dokumentų, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog tarp šalių toks sandoris apskritai yra įvykęs, todėl atsakovo argumentai dėl to, jog ieškovo reikalavimas dalyje atsakovui yra pasibaigęs įvykdžius užskaitymą, yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Šiame kontekste papildomai pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovo vadovas nurodė, kad UAB „My favy“ turi atskirą sąskaitą Citadele banke, o ieškovo įmonė yra personalinė įmonė ir banko sąskaita yra A. Y. vardu, tai yra ta pati tiek asmeninė A. Y., tiek ieškovo įmonės sąskaita dėl to sąskaitos skiltyje kaip mokėtojas yra nurodytas A. Y.. Taigi, atsižvelgiant į šias visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovo atsakovui atlikti mokėjimai grynaisiais pinigais (6 480 Eur) ir mokėjimo pavedimais (16 000 Eur) buvo atlikti kaip avansinės įmonės už aliejaus patiekimą, o atsakovui prekių ieškovui neperdavus, ieškovas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas (atsakovas) grąžintų sumokėtas sumas pirkėjui (ieškovui). Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 22 480 Eur negrąžinto avanso (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.315 straipsnio 3 dalis).

27. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl ieškovo reikalavimo priteisti 6 200 Eur negrąžintą avansą iš atsakovės I. K.. Ieškovas teigė, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas, kad dalį sumos už aliejų, etiketes ieškovas perves į atsakovo vadovės I. K. asmeninę sąskaitą, nurodė, kad buvo pervesta 6 200 Eur suma. Tuo tarpu atsakovė, nors ir pripažino faktą, kad šiuos pavedimus ji gavo, tačiau teigė, kad pervesta suma buvo išgryninta ir įnešta į atsakovo kasą bei pinigai apskaityti kaip mokėjimai, gauti iš UAB „My favy“ už prekes. Atsakovė teigė, kad ieškovas neįrodė savo ryšio su fiziniu asmeniu I. K. dėl sandorio, dėl kurio yra reiškiamas ieškinys.

28. Nagrinėjama byla pasižymi keletu ypatumų, kurie apsunkina galimybę objektyviai nustatyti šalių teisinių santykių turinį. Pirmasis ypatumas yra tai, kad, šalys nepasirašė rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties – kilus ginčui tai savaime apsunkina įrodinėjimo procesą. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, šalių atstovai pasitikėjo vieni kitais ir tai atitinkamai lėmė neformalizuotą teisinių santykių formą. Tuo tarpu šiuo metu šalių santykiai yra gana konfliktiški, o tai lemia, kad kiekviena iš ginčo šalių tuo metu buvusias aplinkybes siekia interpretuoti sau naudinga linkme. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovės paaiškinimai stokoja logikos, yra nenuoseklūs, prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Visų pirma, atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad įprastai A. Y., kaip UAB „My favy“ direktorius, už prekes atsiskaitydavo parduotuvėje kortele arba grynaisiais, todėl teismui kyla abejonių, kuo remiantis atsakovė į jos sąskaitą pervestas sumas nusprendė vertinti kaip įmonės UAB „My favy“ pervestas lėšas už prekes, kai tokios praktikos tarp įmonių atsiskaitant už prekes nebuvo. Juolab, kad teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad nustebo, kai pamatė, kad į jos sąskaitą yra pervedami pinigai, taigi tai tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad tokio aiškaus susitarimo tarp įmonių nebuvo, kad pervesti pinigai yra skirti būtent UAB „My favy“ prekėms. Be to, svarbu pabrėžti, kad pinigai į atsakovės sąskaitą buvo pervesti 2022 m. balandžio bei gegužės mėnesiais, tuo tarpu byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad šiuo laikotarpiu (2022 m. balandžio, gegužės mėn.) UAB „My favy“ buvo tiekiamos prekės. Pažymėtina, kad 2022 m. birželio 5 d. bei 2022 m. liepos 25 d. PVM sąskaitos faktūros nėra abiejų šalių pasirašytos, nėra duomenų apie šių sąskaitų įteikimą pirkėjui. Net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta kad pagal minėtas sąskaitas prekės buvo patiektos (kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas), tai savaime nepatvirtintų fakto, kad į atsakovės sąskaitą pervesti pinigai yra kaip avansas už UAB „My favy“ prekes, nes pati atsakovė nepatvirtino fakto, kad UAB „My favy“ už užsakytas prekes pervesdavo avansines įmones iš anksto, dar negavus prekių. Antra, atsakovė nurodė, kad į jos sąskaitą gautus pinigus išgrynino ir įnešė į atsakovo kasą, šiai aplinkybei patvirtinti pateikė 2022 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderį. Tačiau, pažymėtina, kad teismui pateiktame atsakovės sąskaitos išraše vis tik neatsispindi faktas, kad pinigai buvo išgryninti, nors sąskaitos išrašas apima laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d. Taigi, teismo vertinimu, pinigų išgryninimo faktas byloje neįrodytas, juolab neįrodytas faktas, kad į atsakovo kasą buvo įnešti būtent ieškovo atsakovei pervesti pinigai.

29. Nors, viena vertus, atsakovė teigė, kad ieškovas neįrodė savo ryšio su fiziniu asmeniu I. K. dėl sandorio, dėl kurio yra reiškiamas ieškinys, tačiau, kita vertus, teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad atsakovė 6 200 Eur sumą gavo esant teisiniam pagrindui. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, yra pagrindas teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad vis tik į atsakovės sąskaitą pervesti pinigai buvo skirti kaip avansinės įmokos už aliejaus patiekimą, nes, kaip matyti iš pateiktų įrodymų, ieškovas grynuosius pinigus įnešinėjo bei mokėjimo pavedimus atlikinėjo atitinkamu laikotarpiu - nuo 2022 m. kovo mėnesio iki liepos mėnesio, kas mėnesį tam tikru periodiškumu pervesdamas/įnešdamas atitinkamas sumas (pirmiausia (kovo mėn) buvo įmokėti grynieji, vėliau (balandžio, gegužės mėn.) – atlikti pavedimai į atsakovės sąskaitą, dar vėliau (birželio, liepos mėn.) – atlikti pavedimai į atsakovo sąskaitą). Duomenų apie tai, kad atitinkamu laikotarpiu įmonė UAB „My favy“ užsakinėtų prekes iš atsakovo, byloje nėra, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad šie mokėjimai atlikti iš įmonės UAB „My favy“ sąskaitos. Byloje nustačius, kad ginčo suma (6 200 Eur) atsakovei buvo ieškovo sumokėta kaip dalis avanso už aliejų ir konstatavus, kad aliejus ieškovui nebuvo pristatytas, teismo vertinimu, atsakovė privalo šias įmokas grąžinti ieškovui, taikant nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas. Šis turto išreikalavimo institutas taikomas tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis) arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas išnyksta paskiau (kaip tai įvyko nagrinėjamu atveju) (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir jos turi būti grąžintos pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, egzistuoja visos atsakovės nepagrįsto praturtėjimo prielaidos: atsakovė yra praturtėjusi ieškovo sąskaita dėl to, kad jai ieškovas pervedė 6 200 Eur kaip avansą, o atsakovė tokiai sumai aliejaus ieškovui neperdavė, todėl ieškovas patyrė tokio dydžio nuostolių; yra priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo – gautus pinigus atsakovė naudojo savo nuožiūra; neįrodytas teisinis pagrindas, galintis pateisinti ieškovui priklausančių 6 200 Eur buvimą pas atsakovę, nes aliejus neperduotas; pareiškiant ieškinį nepagrįstas praturtėjimas egzistavo; ieškovas nebuvo prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos; kadangi ieškovas 6 200 Eur sumą sumokėjo avansu, vien tik kiti teisės gynimo būdai neužtikrintų teisingo bylos išsprendimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas ieškovo reikalavimą tenkinti ir iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 6 200 Eur negrąžintą avansą (CK 6.237 straipsnis, 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.315 straipsnio 3 dalis).

30. Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

31. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą – skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-26-798/2022). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

32. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 8 procentų, o iš atsakovės - 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

33. Remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi bei 2 straipsnio 5 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (22 480 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Remiantis 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsniu, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (6 200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

35. Kadangi ieškinys patenkintas, yra pagrindas spręsti dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

36. Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1) 645 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 2) 50 Eur žyminio mokesčio už ieškinyje pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 3) 55 Eur žyminio mokesčio už 2023 m. rugpjūčio 11 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 4) 55 Eur žyminio mokesčio už 2023 m. spalio 25 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 5) 500 Eur už advokatui Rokui Kaireliui apmokėtas teisines paslaugas atstovaujant byloje (2022 m. rugsėjo 20 d. sąskaita ir mokėjimo pavedimas), 6) 650 Eur už advokatei Mildai Volkovienei apmokėtas teisines paslaugas atstovaujant byloje (2022 m. gruodžio 9 d., 2022 m. gruodžio 18 d., 2022 m. gruodžio 22 d., 2023 m. sausio 6 d. sąskaitos ir mokėjimo pavedimai), 7) 1 030 Eur už advokato padėjėjui Robertui Banevičiui apmokėtas paslaugas atstovaujant byloje (2023 m. balandžio 28 d., 2023 m. gegužės 12 d., 2023 m. liepos 17 d., 2023 m. rugsėjo 5 d., 2023 m. spalio 18 d. sąskaitos ir mokėjimo pavedimai). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas 2023 m. spalio 20 d. prašyme nurodė, kad už dubliko parengimą advokatei Mildai Volkovienei sumokėta 500 Eur, tačiau iš pateiktų sąskaitų nustatyta, kad už dubliko surašymą advokatė ieškovui išrašė 200 Eur ir 250 Eur sąskaitas, taigi bendras dydis už dubliko paruošimą sudaro 450 Eur.

37. Taigi, ieškovas iš viso byloje sumokėjo 805 Eur žyminio mokesčio (645 Eur + 50 Eur + 55 Eur + 55 Eur). Ieškovo ieškinys dėl 28 680 Eur avanso priteisimo buvo patenkintas – iš atsakovo priteista 22 480 Eur, iš atsakovės priteista 6 200 Eur. Taigi, yra pagrindas atitinkamai pagal priteistų sumų proporciją iš atsakovų ieškovo naudai priteisti žyminį mokestį, t. y. iš atsakovo priteistina 505 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovės – 140 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis). Kadangi ieškovo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmesti kaip nepagrįsti (2022 m. spalio 14 d., 2023 m. rugpjūčio 17 d., 2023 m. spalio 26 d. nutartimis), todėl ieškovo prašymas priteisti 160 Eur žyminio mokesčio už šiuos prašymus (50 Eur + 55 Eur, +55 Eur) atmestinas (CPK 93 straipsnis).

38. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti 115 Eur išlaidų už vertimo paslaugas, tačiau pažymėtina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad tokias išlaidas patyrė, teismui nėra pateikta vertimų biuro sąskaita ar apmokėjimas už atliktas vertimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovo prašymas priteisti 115 Eur bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas.

39. Kaip teismas nurodė, ieškovas už advokatų, advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas iš viso patyrė 2 180 Eur (500 Eur + 650 Eur + 1 030 Eur). Teismo vertinimu, ieškovo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis (2 180 Eur) nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, ieškinį tenkinus, ieškovas turi teisę į prašomo priteisti dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą. Pagrindo mažinti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, yra pagrindas atitinkamai pagal priteistų sumų proporciją iš atsakovų ieškovo naudai priteisti atstovavimo išlaidas, t. y. iš atsakovo priteistina 1 700,40 Eur atstovavimo išlaidų, o iš atsakovės – 479,60 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis)

Dėl pašto išlaidų

40. Valstybė šioje byloje patyrė 8,96 pašto išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tenkančios kiekvienam atsakovui (4,48 Eur), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – šios išlaidos iš atsakovų valstybės naudai nepriteistinos.

41. Sprendimas priimtas ir paskelbtas rašytinio proceso tvarka, todėl jo apskundimo terminas skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovo A.C.Y.F. FOOD SUPPLIER naudai iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 22 480 Eur (dvidešimt du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) negrąžinto avanso, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (22 480 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 2 205,40 Eur (du tūkstančius du šimtus penkis eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovo A.C.Y.F. FOOD SUPPLIER naudai iš atsakovės I. K. 6 200 Eur (šešis tūkstančius du šimtus eurų) negrąžinto avanso, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 619,60 Eur (šešis šimtus devyniolika eurų 60 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo įteikimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė