Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovėms J. L. ir D. K. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo, tretieji asmenys notarė S. K., ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, M. T.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės:

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 1999 m. vasario 17 d. Vilniaus apskrities viršininkas sprendimu Nr. 01-168 išnagrinėjo J. L. ir E. S. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į joms tenkantį buvusio savininko P. D. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą (53 333 kv. m žemės) buvusioje (duomenys neskelbtini), ir nusprendė atkurti J. L. ir E. S. 3 324 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2003 m. lapkričio 27 d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ sudarė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo–parodymo aktą, kurį pasirašė J. L. ir E. S.

9. 2012 m. rugpjūčio 22 d. J. L. davė rašytinį sutikimą, kad R. K. ir M. T. jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), statytų jiems nuosavybės teise priklausiantį pastatą, t. y. gyvenamąjį namą, taip pat, kad R. K. ir M. T. kreiptųsi į atitinkamas institucijas ir gautų pastato statybą leidžiantį dokumentą bei registruotų pastatą, kaip daiktą Nekilnojamojo turto registre, nepriklausomai nuo pastato būklės (baigtumo) daikto įregistravimo momentu.

10. 2014 m. balandžio 22 d. J. L. ir AB Lesto sudaryta buitinių vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paraiška Nr. 14-00621 dėl elektros tinklų prijungimo prie dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Paraišką J. L. vardu pasirašė M. T.

11. 2014 m. gegužės 12 d. mokėjimo nurodymu M. T. sumokėjo AB Lesto 122,30 Eur.

12. 2014 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojui M. T. išdavė leidimą žemės sklype (duomenys neskelbtini), statyti naują pastatą pagal projektuotojo D. S. 2014 m. parengtą dvibučio gyvenamojo namo statybos projektą (pastatų skaičius – 1, butų skaičius – 2, bendrasis plotas – 262,25 kv. m, tūris 1 780 kub. m). Šiuo metu užbaigtas vienas iš dviejų butų.

13. 2017 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto 31-ajame notarų biure patvirtintas J. L. oficialus testamentas, kuriuo testatorė žemės sklypą (duomenys neskelbtini), savo mirties atveju palieka savo dukrai A. K.

14. 2018 m. rugsėjo 19 d. tarp J L. ir A. K. sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią J. L. padovanojo A. K. žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Sklypo vidutinė rinkos vertė 2018 m. rugsėjo 13 d. sudarė 31 800 Eur.

15. 2019 m. rugsėjo 6 d. tarp J. L. ir R. K. bei Advokato K. P. ir partnerių kontoros advokato U. P. sudaryta teisinės pagalbos sutartis, kurios objektas – teisiniai santykiai, kylantys advokatui teikiant teisinę pagalbą J. L. Advokatui suteikti įgaliojimai teikti teisines konsultacijas, rengti teisinių dokumentų projektus, atlikti dokumentus, teisines ekspertizes, atstovauti klientą valstybės, savivaldybių, visuomeninėse, ūkinėse ir kitose institucijose, įmonėse, įstaigose, organizacijose, gauti reikalaujamus dokumentus bei palaikyti teisinius ryšius su kitais fiziniais, juridiniais ir juridinio asmens teisių neturinčiais asmenimis, atstovauti visuose ikiteisminio nagrinėjimo institucijose, teismuose, nagrinėjant civilines, administracines ir baudžiamąsias bylas, įskaitant teisę pareikšti ieškinį, skundą, prašymą, pareiškimą, priešieškinį, pakeisto ieškinio, skundo, prašymo ir pareiškimo dalyką ir pagrindą, sudaryti taikos sutartį, apskųsti teismo sprendimą ar nutartį apeliacine ar kasacine tvarka, gauti vykdomąjį raštą, pateikti jį išieškojimui, atlikti kitus teisinius veiksmus, susijusius su šiais pavedimais, nukrypti nuo sutarties sąlygų, jei tai būtina sutarties tikslų siekimui, pasitelkti kitus advokatų kontoros advokatus, padėjėjus, teisininkus, perįgalioti. Nurodyta, kad R. K. perskaitė J. L. sutartį balsu ir išvertė į suprantamą kalbą.

16. 2019 m. rugsėjo 6 d. tarp J. L. ir R. K. bei Advokato K. P. ir partnerių kontoros advokato U. P. padėjėjo P. H. sudaryta teisinės pagalbos sutartis, kurios objektas – atlygintiniai teisiniai santykiai, kylantys advokatui teikiant teisinę paslaugas J. L., juridinio pobūdžio konsultacijas, ruošiant dokumentų projektus bei atliekant kitus juridinės prigimties veiksmus. Advokato padėjėjas įgalintas teikti teisines konsultacijas, rengti teisinių dokumentų projektus, atstovauti valstybės, savivaldybių, visuomeninėse, ūkinėse ir kitose institucijose, gauti sutartis vykdymui reikalingus dokumentus. Sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad advokato padėjėjo teikiamų paslaugų kainą moka J. L., tačiau jai dėl bet kokių priežasčių nesumokant/negalint sumokėti paslaugų kainos, ją sumoka R. K., kaip solidari bendraskolė. Nurodyta, kad R. K. perskaitė J. L. sutartį balsu ir išvertė į suprantamą kalbą. 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo išrašyta sąskaita 300 Eur sumai, kaip avansas už teisines paslaugas, 2019 m. lapkričio 28 d. – 525 Eur už teisines paslaugas dėl nuosavybės teisių atkūrimo (2019 m. lapkričio 29 d. sąskaitą apmokėjo M. T.), 2020 m. balandžio 7 d. – 421 Eur už teisines paslaugas dėl nuosavybės teisių atkūrimo (2020 m. balandžio 5 d. apmokėjo M. T.), 2021 m. balandžio 23 d. – 575,50 Eur už teisines paslaugas dėl nuosavybės teisių atkūrimo (2021 m. balandžio 24 d. apmokėjo M. T.), 2021 m. birželio 16 d. – 150 Eur už teisines paslaugas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, 2021 m. birželio 28 d. – 188 Eur už teisines paslaugas dėl nuosavybės teisių atkūrimo (2021 m. birželio 28 d. apmokėjo M. T.). Viso suteikta teisinių paslaugų už 2 159,50 Eur, iš kurių 1 709,50 Eur sumokėjo M. T., 450 Eur – J. L.

17. 2020 m. balandžio 7 d. tarp J. L. ir UAB „Geometra“ sudaryta paslaugų sutartis, pagal kurią įmonė įsipareigojo atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Paslaugų kaina – 500 Eur. Sutartį J. L. vardu pasirašė R. K. 500 Eur paslaugų kainą po sutarties sudarymo iki 2020 m. balandžio 20 d. sumokėjo M. T.

18. 2020 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto 34-ajame notarų biure patvirtintas J. L. testamentas, kuriuo testatorė žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o taip pat visą savo turtą, įskaitant ir neregistruotą Nekilnojamojo turto registre, esantį sklype (pastatus, statinius, kita), palieka savo dukrai D. K. 2020 m. gruodžio 11 d. dovanojimo sutartimi J. L. padovanojo D. K. žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

19. 2020 m. birželio 2 d. J. L. pasirašė matininkės I. A. parengtą grąžintino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo–parodymo aktą.

20. 2020 m. liepos 31 d. santuokos sudarymo įraše nurodyta, kad tarp M. T. ir R. K. sudaryta santuoka.

21. 2020 m. rugpjūčio 31 d. J. L. pasirašė matininkės L. R. parengtą grąžintino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo–parodymo aktą.

22. 2020 m. lapkričio 16 d. pranešimu M. T. paprašė J. L.: 1) per 10 dienų nuo pranešimo gavimo dienos atsakyti, ar sutinka nustatyti kelio servitutą M. T. gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą planą; 2) žemės sklype nestatyti nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo pastato ir nesudaryti kliūčių pastato savininkams patekti prie pastato; 3) netrukdyti suprojektuoto antrojo buto statyboms ir iš šios vietos pašalinti bet kokius objektus; 4) demontuoti suprojektuotoje tvenkinio–priešgaisrinio vandens rezervuaro vietoje pastatytą medinį statinį ar perkelti jį į kitą vietą.

23. 2021 m. balandžio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato atsakyme M. T. nurodyta, kad 2020 m. spalio 26 d., 11.53 val. registruotas pranešimas apie konfliktą dėl žemės sklypo ribų (duomenys neskelbtini). Tyrimas nebuvo atliekamas, konflikto dalyviai nukreipti į teismą.

24. 2021 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 49S-288-(14.49.3.) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nusprendė atkurti J. L. nuosavybės teises į 0,1830 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo vertė – 4 631 Eur. 2021 m. rugpjūčio 18 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis žemės sklypo vertė sudarė 126 000 Eur. Vertės nustatymo data 2021 m. liepos 1 d.

25. 2021 m. birželio 16 d. advokato U. P. ir advokato padėjėjo P. H. pinigų apskaitos akte nurodyta, kad 2021 m. birželio 16 d. į Advokato K. P. ir partnerių kontorą atvyko J. L. ir jos anūkas R. dėl atstovavimo santykių nutraukimo. R. įvairiais dezinformacinio pobūdžio teiginiais apie advokatų kontorą ir R. K. (nenutraukus sutarčių, J. L. praras žemę, ją pasisavins R. K.) įtikinėjo J. L. nutraukti teisinius santykius su advokato kontora, nepasirašyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus kvietimo atvykti į IX eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą dėl Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Aukštadvario seniūnijos Aukštadvario kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės plotų, kuriuose gali būti projektuojami žemės sklypai, 2021 m. birželio 16 d. sąskaitos 150 Eur sumai už suteiktas teisines paslaugas J. L. nepasirašė (nors 150 Eur sumą J. L. sumokėjo).

26. 2021 m. rugpjūčio 6 d. tarp J. L. ir D. K. sudaryta žemės sklypo dovanojimo sutartis, pagal kurią J. L. padovanojo savo dukrai D. K. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Sutartį patvirtino Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarė S. K.

27. 2021 m. rugpjūčio 19 d. R. K. atstovas advokatas L. P. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu pateikti 2021 m. rugpjūčio 6 d. tarp J. L. ir D. K. sudarytą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį.

28. 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. 49S-403-(14.49.3.) Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nusprendė atkurti nuosavybės teises į J. L. tenkančią buvusio savininko P. D. valdytą nekilnojamąjį turto dalį – 1,6048 ha ploto žemės sklypą, atlyginant pinigais.

29. 2021 m. vasario 8 d. ieškovas M. T. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas: 1) nustatyti kelio ir statinio servitutą viešpataujančiojo daikto (pastato–dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)) ieškovės naudai pagal MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ matininko A. G. 2021 m. sausio 28 d. parengtą žemės sklypo servituto nustatymo planą; 2) priteisti iš atsakovės D. K. 703,34 Eur protingas išlaidas, patirtas siekiant išspręsti ginčą ne teismo tvarka, bei visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės D. K. ir J. L. pateikė priešieškinį M. T., R. K. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydamos: 1) panaikinti dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. 911-TDP-AS-1; 2) panaikinti 2014 m. rugsėjo 16 d. leidimą statyti dvibutį gyvenamąjį namą; 3) nustatyti ginčo sklype servitutą gyvenamajam namui pagal UAB „Geoplėtra“ parengtą 2021 m. sausio 18 d. žemės sklypo servituto nustatymo planą; 4) priteisti iš atsakovų R. K. ir M. T. ieškovės D. K. naudai 15 601,81 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją už nustatytus servitutus.

30. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8505-599/2021 nusprendė ieškinį palikti nenagrinėtą, priešieškinį tenkinti dalinai: 1) panaikinti D. S. 2014 m. parengtą statinio projektą (dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektas Nr. 911-TDP-AS-l) bei panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 16 d. išduotą leidimą Nr. LNS-01-140916 – 01071; 2) įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per protingą terminą pagal ieškovo (statytojo–užsakovo) M. T. tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą; 3) likusioje dalyje priešieškinį palikti nenagrinėtą. Šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes yra apskųstas apeliacine tvarka (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-223-275/2022 šiuo metu nėra išnagrinėta).

31. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis) ir sutarties šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (Civilinio kodekso 6.200 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013). Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

32. Pagal Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 1 dalį jungtinės veiklos (t. y. komercinės partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 4 dalis).

33. Kasacinis teismas, aiškindamas Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 1 dalies normą, yra išskyręs šiuos esminius jungtinės veiklos sutarties požymius: 1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; 2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; 3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2019).

34. Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (Civilinio kodekso 6.974–6.976 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020).

35. Bendra veikla kildinama ne iš įstatymo, bet grindžiama sutartimi. Jungtinės veiklos sutartis laikoma savanoriška asociacija, kuri pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. Teisėti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystės sutartį kvalifikuojantys požymiai. Komercinės partnerystės galutinis tikslas (rezultatas) visada siejamas su pelno uždirbimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020).

36. Jungtinės veiklos (komercinės partnerystės) sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu. Vykdydamos sutartį, šalys saistomos tarpusavio pasitikėjimo pagrindu prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos turi vykdyti laikydamosi, be kita ko, viena kitos interesų (partnerių tarpusavio fiduciarinės pareigos). Griežtas šios sutarties sąlygų laikymasis pagal sutarties fiduciarinį pobūdį ir joje išdėstytas sąlygas, kurioms svarbą suteikia šalys, turi esminę reikšmę. Sutarties fiduciarinis pobūdis ir partnerių tarpusavio bendradarbiavimas yra reikšmingas, vykdant sutartį – pagal Civilinio kodekso 6.972 straipsnio 5 dalį sprendimai, susiję su bendrais partnerių reikalais, priimami bendru partnerių sutarimu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Veikdami kartu ar atskirai pagal jungtinės veiklos sutartį, partneriai siekia sutarties tikslo, taip pat savo veiksmais prisiima sau ir sukelia kitiems partneriams riziką dėl sutartimi siekiamo rezultato nepasiekimo, taip pat galimų nuostolių atsiradimo. Dėl to šios sutarties pobūdis, jos įgyvendinimo rizikos laipsnis, ypač kai siekiama ūkinės–komercinės veiklos rezultatų, lemia tai, kad šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač – ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris vienam sutarties partneriui atlikus sutartimi sulygtus veiksmus leidžia tikėtis ir kitam partneriui, kad šiam įvykdžius įsipareigojimus galės būti pasiektas numatomas sutarties tikslas. Fiduciarinis sutarties pobūdis reiškia ir tai, kad partneris turi veikti tiek savo, tiek kitų partnerių interesais. Suvienyti bendri partnerių interesai bendram sutarties tikslui pasiekti ir per tai užsitikrinti ir savo individualius interesus suponuoja partnerių pareigą didžiausio pasitikėjimo pagrindais bendradarbiauti (dalytis informacija, kartu derinti sutarties vykdymo veiksmus, imtis naudingų sau ir partneriams sprendimų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).

37. Civilinio kodekso 6.970 straipsnyje nustatyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, o įnašai laikomi lygiais, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (Civilinio kodekso 6.971 straipsnio 1 dalis). Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis (Civilinio kodekso 6.976 straipsnio 1 dalis). Šios teisės normos nepaneigia jungtinės veiklos sutarties šalių laisvės susitarti dėl įnašų ir veiklos rezultato nuosavybės teisės. Pagal sisteminio sutarties aiškinimo principą (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 2 dalis) bet kuri sutarties sąlyga turi būti aiškinama, atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą, sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).

38. Jeigu jungtinės veiklos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi (Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, pastatyti tam tikrą pastatą, įrengti kelią ir pan., tokia jungtinės veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asociacijos sutartimi, kuri yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir tą susitarimą išreiškia įstatymo reikalaujama forma, jai nekeliami specialūs formos reikalavimai. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai nustatyta taisyklė sudaryti ją rašytine, o įstatymo numatytais atvejais – notarine, forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti, netaikoma jungtinės veiklos, kaip asociacijos sutarčiai pagal Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 3 dalį. Sprendžiant dėl jungtinės veiklos, kaip asociacijos sutarties (paprastoji partnerystė ne pelno siekimo tikslais) formos, vadovaujamasi sandorių formai taikomais bendraisiais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2015).

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

40. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015).

41. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog tarp jos ir atsakovės J. L. 2019 m. buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis, t. y. kad sutarties šalys, kooperuodamos savo turtą, darbą, žinias, veiks bendrai tam tikslui, kad atsakovei J. L. būtų atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. D. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą (žemę) (duomenys neskelbtini), o nuosavybės teises atkūrus – perleisti ½ dalį žemės sklypo ieškovei. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo pradėtas dar iki 1999 metų pačios atsakovės J. L. iniciatyva. Vilniaus apskrities viršininkas 1992 m. vasario 17 d. sprendimu išnagrinėjo J. L. ir E. S. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į joms tenkantį buvusio savininko P. D. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą (53 333 kv. m žemės) (duomenys neskelbtini) ir nusprendė atkurti J. L. ir E. S. 3 324 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nurodant, kad nuosavybės teisės į likusį turtą (5,0109 ha žemės) bus atkurtos vėliau. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. kovo 8 d., 2021 m. gegužės 21 d., 2021 m. gegužės 21 d. sprendimais J. L. buvo atkurtos nuosavybės teises į dar 0,0798 ha, 01830 ha (ginčo sklypas), 1,6048 ha (atlyginant pinigais) plotų žemės sklypus. Atsakovių pateikti įrodymai (2003 m. lapkričio 27 d., 2020 m. birželio 2 d., 2020 m. rugpjūčio 31 d. žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktai, 2019 m. rugsėjo 6 d. teisinių paslaugų sutartys, 2020 m. balandžio 7 d. su UAB „Geometra“ sudaryta paslaugų sutartis dėl ginčo sklypo geodezinių matavimų) patvirtina, kad atsakovė J. L. pati aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių į buvusio savininko P. D. turėtą žemę. Byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovė J. L., nuosavybės teisių atkūrimo procese, buvo sudariusi jungtinės veiklos (komercinės partnerystės ar asociacijos) sutartis su kitais asmenimis ir/ar buvo įsipareigojusi už suteiktą pagalbą perleisti dalį nuosavybės teisių atkūrimo procese įgyto kito turto (žemės, piniginių lėšų), t. y. toks atsakovės elgesys, sudarant žodines jungtinės veiklos sutartis, buvo sistemingas. Vadinasi, neįrodyta, jog atsakovė pati neturėjo organizacinių, finansinių ir kitų resursų ar galimybių savarankiškai ar naudojantis teisines paslaugas teikiančių asmenų paslaugomis pasirūpinti nuosavybės teisių atkūrimu, ir, siekdama atkurti nuosavybės teises, buvo priversta kreiptis pagalbos į kitus asmenis, sudarinėti jungtinės veiklos sutartis, žadėti atsilyginti nuosavybės teisių atkūrimo procese įgytu turtu.

42. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovės sutuoktinis M. T. už J. L. sumokėjo iš viso 2 209 Eur sumą iš bendros 2 659,50 Eur mokėtinos sumos teisines paslaugas teikusiems advokatui ir advokato padėjėjui pagal 2019 m. rugsėjo 6 d. sudarytas teisinių paslaugų sutartis bei geodezinius matavimus atlikusiai įmonei pagal 2020 m. balandžio 7 d. paslaugų sutartį, nepatvirtina jungtinės veiklos sutarties egzistavimo. Nors nurodytos atlygintinės paslaugų sutartys yra susijusios su nuosavybės teisių atkūrimu į ginčo žemės sklypą, tačiau visos sutartys sudarytos išimtinai J. L. interesais, t. y. sutartyse sulygtos paslaugos buvo teikiamos atsakovei, o ne ieškovei, sutartyse nenurodant, jog jų sudarymą lėmė tarp ieškovės ir atsakovės žodžiu sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Aplinkybės, kad teisinių paslaugų sutartyse ieškovė kartu su atsakove J. L. nurodoma kliente, taip pat, kad paslaugų sutartį dėl geodezinių matavimų atsakovės vardu pasirašė ieškovė, nepatvirtina, kad šios sutartys buvo sudarytos, vykdant tarp ieškovės ir atsakovės pasiektą žodinį susitarimą dėl jungtinės veiklos, nes pagal sutarčių nuostatas sutartys buvo sudarytos atsakovės J. L. interesais.

43. Teismas pažymi, kad ieškovės ir jos sutuoktinio argumentų, jog 2 209 Eur už atsakovę sumokėjimas pagal teisinių paslaugų ir geodezinių matavimų sutartis patvirtina jungtinės veiklos sutarties egzistavimą, deklaratyvumą patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Byloje nustatyta, kad 2012 m. atsakovė J. L. davė rašytinį sutikimą, kad R. K. ir M. T. jai nuosavybės teise priklausančiame 0,1324 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), statytų jiems nuosavybės teise priklausiantį pastatą, t. y. gyvenamąjį namą, taip pat, kad R. K. ir M. T. kreiptųsi į atitinkamas institucijas ir gautų pastato statybą leidžiantį dokumentą bei registruotų pastatą, kaip daiktą Nekilnojamojo turto registre, nepriklausomai nuo pastato būklės (baigtumo) daikto įregistravimo momentu. 2020 m. gruodžio 18 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė sudarė 90 600 Eur. Atsakovių pateiktos fotonuotraukos, D. Sa. 2014 m. parengtas dvibučio gyvenamojo namo statybos projektas (pastatų skaičius – 1, butų skaičius – 2, bendrasis plotas – 262,25 kv. m, tūris 1 780 kub. m), 2020 m. lapkričio 5 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad 2014–2020 m. laikotarpiu ieškovė su trečiuoju asmeniu M. T. žemės sklype (duomenys neskelbtini) pastatė vieną 131,99 kv. m ploto namą (butą). Atsakovė J. L. žemės sklypą 2020 m. gruodžio mėn. perleido D. K. Abi atsakovės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. sprendimu išnagrinėtoje byloje nereiškė reikalavimų dėl šiuo metu pastatyto vienbučio namo teisėtumo, o nesutiko tik su ieškovės ir trečiojo asmens ketinimais pastatyti dar vieną butą ir iškasti tvenkinį (priešgaisrinį rezervuarą), kurie užimtų didelę dalį viso ne jiems priklausančio žemės sklypo. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad teisinių paslaugų ir geodezinių matavimų sutarčių bei dalies suteiktų paslaugų apmokėjimas už atsakovę J. L. patvirtina ne jungtinės veiklos sutarties egzistavimą, o iš esmės ieškovės ir trečiojo asmens išreikštą dėkingumą atsakovei J. L. už suteiktą galimybę neatlygintai pasistatyti gyvenamąjį namą vertingame žemės sklype, kurio vertė keliasdešimt kartų viršija už atsakovę paslaugų teikėjams sumokėtą sumą. Aplinkybė, kad paslaugų teikėjai buvo surasti ieškovės iniciatyva, ieškovė su jais bendravo, susirašinėjo, yra teisiškai nereikšminga, nes tokie veiksmai nelaikytini ypatingais ar išskirtiniais jungtinės veiklos sutarties prasme, t. y. tokius pačius veiksmus atsakovė galėjo atlikti ir be ieškovės ar jos sutuoktinio pagalbos.

44. Teismas pažymi, kad nors šalys ir trečiasis asmuo M. T. skirtingai vertino ir ginčijo atsakovių nurodytą aplinkybę, jog atsakovė buvo sumokėjusi AB Lesto apie 3 000 Eur už elektros prijungimą ir patiektą elektros energiją ieškovės ir trečiojo asmens gyvenamajam namui, tačiau trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį pats pripažino, jog atsakovė buvo apmokėjusi už elektros energiją apie 1 300 Eur. Ieškovės ir trečiojo asmens gyvenamojo namo statybos vyko 2014–2020 m. laikotarpiu, todėl akivaizdu, kad elektros energijos tiekimas ir didelis elektros suvartojimas buvo susijęs su namo statybomis, o ne atsakovės, kurios vasarnamis stovi prie pastatyto gyvenamojo namo, reikmėms sunaudota elektros energija, juolab, trečiasis asmuo pats nurodė, kad iki tol (sutartis dėl elektros kabelių tiesimo prie namo sudaryta 2014 m. balandžio 22 d.) atsakovės vasarnamyje elektros net nebuvo. Nurodytos aplinkybės papildomai patvirtina, kad jog 2 209 Eur už atsakovę sumokėjimas pagal teisinių paslaugų ir geodezinių matavimų sutartis patvirtina ne jungtinės veiklos sutarties egzistavimą, o ieškovės ir trečiojo asmens siekį geranoriškai padėti atsakovei J. L., juolab, ieškovę ir atsakovę sieja artimas giminystės ryšys. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė J. L. savo iniciatyva elektros energijos tiekėjui sumokėjo pakankamai reikšmingą sumą (1 300 Eur) už iš esmės ieškovei ir trečiajam asmeniui suteiktas paslaugas, ne tik patvirtina, jog atsakovę ir ieškovę bei trečiąjį asmenį siejo geri santykiai dėl atsakovės ieškovei suteiktos teisės iš esmės neatlygintinai ir neterminuotai naudotis didelės vertės žemės sklypu (jo dalimi), bet ir atsakovės geras finansines galimybes, leidžiančias jai pačiai sutvarkyti dar 1999 m. pradėtas nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, juolab, du iš keturių sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti iki nurodytų teisinių paslaugų ir geodezinių matavimų sutarčių sudarymo.

45. Teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad tarp jos ir atsakovės jungtinės veiklos sutartis (asociacijos) galėjo būti sudaryta žodžiu, nes ieškovė nesiekė pelno. Teismas pažymi, kad ieškinys yra grindžiamas iš esmės tuo, jog ieškovė su atsakove J. L. sudarė jungtinės veiklos sutartį, nes siekė padėti atsakovei nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą procese, o nuosavybės teises atkūrus – gauti ½ dalį ginčo žemės sklypo. Ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 126 000 Eur (1/2 – 63 000 Eur), o ieškovė (jos sutuoktinis) į nuosavybės teisių atkūrimą investavo 2 209 Eur, todėl akivaizdu, kad, esant suderintai šalių valiai, ieškovės įrodinėjama jungtinės veiklos sutartis turėjo būti sudaryta rašytine forma. Net ir tuo atveju, jei atsakovė neketintų perleisti dalies ginčo žemės sklypo, jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis vis tiek turėjo būti sudaryta rašytine forma, nes pagal Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 1 dalį paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu. Vadinasi, ieškovės nurodomo sandorio pagrindinis tikslas buvo iš esmės žemės sklypo įgijimas nuosavybėn, todėl bet kuriuo atveju rašytinė jungtinės veiklos sandorio forma buvo būtina. Pažymėtina, kad ieškovė turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Atsakovė, 2012 m. leisdama statyti namą vertingame žemės sklype, faktiškai leido naudotis žemės sklypu (gyvenamajam namui reikalinga dalimi), ieškovė surado teisininkus, su jais konsultavosi (buvo įrašyta kliente į sutartis), todėl akivaizdu, kad, jei nagrinėjamu atveju tarp šalių iš tikrųjų buvo suderinta valia, bendri interesai ir bendras tikslas bei siekiama sudaryti ieškovės įrodinėjamą jungtinės veiklos (asociacijos) sutartį, tai tokia sutartis būtų sudaryta rašytine forma.

46. Teismas pažymi, kad nors pagal Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais, tačiau byloje apklaustos liudytojos A. L. ir E. S. nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios pagrįstų jungtinės veiklos sutarties faktinį sudarymą. Skiriamasis jungtinės veiklos sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, yra bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas), tačiau tai, kad ieškovė ir jos sutuoktinis padėjo surasti atsakovei, kuri yra ieškovės senelė, teisininkus, matininkus, nepatvirtina, kad jie, kooperuodami savo pinigines lėšas, neturtinius išteklius, siekė po nuosavybės teisių atkūrimo nuosavybėn įgyti ½ dalį žemės sklypo. Darytina išvada, kad ieškovė neįrodė jungtinės veiklos sutarties tikslo egzistavimo, taip pat ir aplinkybių, kad tokio pobūdžio sutartį, susitarimą ji su savo senele realiai buvo sudariusi.

47. Teismo vertinimu, nuosavybės teisių atkūrimo procese įgytas žemės sklypas iš viso negali būti pripažįstamas bendru jungtinės veiklos sutarties dalyvių turtu, nes žemės sklypo įgijimas, atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko žemę, yra specifinis, t. y. jis yra įgyjamas, teisę į nuosavybės atkūrimą turinčiam asmeniui pateikus prašymą kompetentingai institucijai ir šiai institucijai priėmus sprendimą konkretaus asmens atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas. Vadinasi, nėra pagrindo spręsti, jog prie tokio specifinio nuosavybės teisės objekto įgijimo kiti asmenys galėtų kokiu nors būdu prisidėti ar jų nurodomą prisidėjimą (apmokėjimą už teisines paslaugas, geodezinius matavimus) vertinti, kaip ypatingą ar reikšmingą įnašą jungtinės veiklos tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju teismo posėdžio metu atsakovė J. L., nepaisydama to, kad ieškovės ir jos sutuoktiniui suteikė galimybę statyti namą atsakovei priklausančiame vertingame žemės sklype, žodžiu sutiko atlyginti visas ieškovės ir trečiojo asmens patirtas išlaidas, kurios yra keliasdešimt kartų mažesnes nei ginčo žemės sklypo vertė. Teismas pažymi, kad procesą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai tenkantį buvusio savininko P. D. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą inicijavo dar 1999 metais.

48. Teismas pažymi, kad ieškovė ir trečiasis asmuo atsakovės J. L. pozicijos dėl jungtinės veiklos sutarties pasikeitimą įrodinėja tuo, jog dėl to prisidėjo kita atsakovė D. K. ar jos sūnus, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant byloje kilusį ginčą, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, nėra teisiškai reikšmingos. Priešingai, byloje nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 16 d. pranešimu M. T. pareikalavo, kad atsakovė: 1) per 10 dienų nuo pranešimo gavimo dienos atsakytų, ar sutinka nustatyti kelio servitutą M. T. gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) pagal pateiktą planą; 2) žemės sklype nestatyti nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo pastato ir nesudaryti kliūčių pastato savininkams patekti prie pastato; 3) netrukdyti suprojektuoto antrojo buto statyboms ir iš šios vietos pašalinti bet kokius objektus; 4) demontuoti suprojektuotoje tvenkinio–priešgaisrinio vandens rezervuaro vietoje pastatytą medinį statinį ar perkelti jį į kitą vietą. Byloje pateiktas projektuotojo D. S. 2014 m. parengtas dvibučio gyvenamojo namo statybos projektas patvirtina, kad M. T. ketino pastatyti dar vieną namo butą (iš esmės dar vieną namą kitai šeimai), nors 2012 m. atsakovės išduotu sutikimu namą leista statyti ieškovei ir jos tuometiniam draugui (šiuo metu sutuoktiniui), sutikime nenurodant antro buto kitai šeimai, tvenkinio vasarnamio vietoje. Akivaizdu, kad prie santykių pablogėjimo prisidėjo pati ieškovė ir jos sutuoktinis, pareikalavę nugriauti ar perkelti atsakovės, neatlygintinai suteikusios ieškovei ir jos sutuoktiniui teisę pastatyti namą savo žemės sklype, vasarnamį, nors ieškovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad dirba užsienyje, todėl ieškovės ir trečiojo asmens argumentai dėl atsakovės J. L. valios pasikeitimo nepatvirtina jungtinės veiklos egzistavimo.

49. Pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodytam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015).

50. Civilinio kodekso 1.81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

51. Pagal Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1–2 dalis nuosavybės teisė tai yra teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises. Civilinio kodekso 6.465 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.

52. Teismas pažymi, kad ieškovė neįrodė, jog tarp jos ir J. L. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu (pasiekus rezultatą) ieškovei turėto būti perleista ½ dalis ginčo žemės sklypo. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. gegužės 21d. sprendimu nusprendė atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą atsakovei J. L. Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra nuginčytas, todėl yra galiojantis, nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą buvo įregistruotos J. L. vardu. Kadangi J. L. buvo ginčo žemės sklypo savininkė, tai turėjo teisę laisvai juo disponuoti, įskaitant teisę perleisti ginčo sklypą dovanojimo sutartimi savo dukrai D. K. Byloje neįrodyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės J. L. buvo sudarytas koks nors susitarimas dėl ginčo žemės sklypo dalies perleidimo ieškovei, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės, kaip vienintelės ginčo žemės sklypo savininkės, disponavimas savo turtu galėjo prieštarauti imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė J. L. siekė padėti tiek savo dukroms, tiek anūkams, įskaitant ieškovę, nes atsakovė nuosavybės teise turimus žemės sklypus padovanojo dukroms, o ieškovei suteikė teisę neatlygintinai pastatyti namą vertingame žemės sklype, tokiu būdu iš esmės leisdama faktiškai juo (namui reikalinga dalimi) naudotis neterminuotai.

53. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad ieškovė neįrodė jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties tarp jos ir atsakovės J. L. egzistavimo ir pasiekto susitarimo dėl ½ dalies ginčo žemės sklypo perleidimo ieškovei, kad tarp atsakovių sudaryta ginčo sklypo dovanojimo sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, todėl ieškovės reikalavimai pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp atsakovės J. L. ir D. K. sudarytą 2021 m. rugpjūčio 6 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. SK-8350, ir pripažinti ieškovei R. K. nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), atmestini, kaip nepagrįsti. Teismas nevertina kitų argumentų ir įrodymų bei liudytojų R. K. ir J. R. parodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 1.73 straipsni, 1.80–1.81 straipsniai, 1.93 straipsnis, 4.37 straipsnis, 6.156 straipsnis, 6.465 straipsnis, 6.969–6.971 straipsniai; Civilinio proceso kodekso 2 straipsnis, 7–8 straipsniai, 177–179 straipsniai, 185 straipsnis).

54. Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

55. Ieškinį atmetus, ieškovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidų dydį iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl ieškovė neįgijo pareigos jas atlyginti. Teismas atmeta atsakovių D. K. ir J. L. prašymą priteisti lygiomis dalimis iš ieškovės R. K. bylinėjimosi išlaidas, nes bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

56. Pagal Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą už kiekvieną ieškinį, turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų. Pagal to paties straipsnio 1 dalies 6 punktą kituose ginčuose mokamas vieno šimto eurų žyminis mokestis. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.

57. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas dviejų rūšių žyminis mokestis: proporcinis ir paprastasis. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos. Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020).

58. Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata reglamentuoja žyminio mokesčio dydį turtiniuose ginčuose, kuris apskaičiuojamas procentine išraiška nuo ieškinio sumos dydžio. Turtiniuose ginčuose galimi tik du atvejai, kai galima indeksuoti žyminį mokestį, t. y. Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta minimali ir maksimali žyminio mokesčio suma turi būti indeksuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014).

59. Civilinio proceso kodekso 82 straipsnio 1 dalis nustato, kad šiame kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja, atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Proporcinis žyminis mokestis nėra indeksuojamas, nes yra nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos. Padidėjus vartotojų kainoms bei infliacijos lygiui, kinta ir turto vertė bei kaina, taip pat kinta ir ieškinio suma, nuo kurios apskaičiuojamas žyminis mokestis turtiniuose ginčuose ir pats žyminio mokesčio dydis, todėl nėra tikslinga bei pagrįsta nurodytą žyminį mokestį dar ir indeksuoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje e2A-1113-790/2021).

60. Aktualios Civilinio proceso kodekso nuostatos dėl žyminio mokesčio įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d., todėl žyminio mokesčio indeksavimas atliekamas, taikant vartotojų kainų indeksą, apskaičiuotą laikotarpiui nuo 2017 m. liepos mėnesio iki atitinkamo ketvirčio pradžios. Paskelbtas indeksas taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos (Civilinio proceso kodekso 82 straipsnio 4 dalis). Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamais duomenimis, 2021 m. trečiojo ketvirčio pradžiai apskaičiuotas vartotojų kainų indeksas, skaičiuotinas nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2021 m. birželio mėnesio, yra lygus 110,5. Šis indeksas taikytinas nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d.

61. Teismas pažymi, kad ieškovė, pareiškusį ieškinį per Elektroninių paslaugų portalą, turtinį ieškinio reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ½ dalį ginčo žemės sklypo (viso sklypo vertė 126 000 Eur, pusė – 63 000 Eur) turėjo apmokėti 1 170 Eur, ieškinio reikalavimą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia – 83 Eur, o prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – 41 Eur žyminiu mokesčiu, viso 1 294 Eur. Ieškovė iš viso sumokėjo 1 283 Eur žyminį mokestį, todėl iš ieškovės priteistina trūkstama 11 Eur suma dėl žyminio mokesčio valstybės naudai.

62. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Sprendimui įsiteisėjus, šios laikinosios apsaugos priemonės naikinamos (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. K. 11 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones: padarytą įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – draudimą atsakovei D. K. nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), disponuoti, perleisti ar kitaip apsunkinti šį nekilnojamąjį turtą, pavedant sprendimo vykdymą šioje dalyje VĮ Registrų centrui.

Atmesti atsakovių D. K. ir J. L. prašymą priteisti lygiomis dalimis iš ieškovės R. K. bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.