Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

ieškovui M. T.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovei D. K. dėl servituto nustatymo bei išlaidų išieškojimo, išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos bei atsakovių D. K. ir J. L. priešieškinį ieškovui M. T., atsakovams R. K. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybų leidimo panaikinimo ir servituto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas M. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad 2012-08-22 J. L., kuri tuo metu buvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris : (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) savininkė, sutiko, kad R. K. ir M. T. šiame žemės sklype statytų jiems nuosavybės teise priklausysiantį pastatą – gyvenamąjį namą (toliau – pastatas), kreiptųsi į atitinkamas institucijas ir gautų pastato statybą leidžiantį dokumentą bei registruotų pastatą kaip daiktą Nekilnojamojo turto registre, nepriklausomai nuo pastato būklės (baigtumo) daikto įregistravimo momentu. Minėtas 2012-08-22 sutikimas buvo patvirtintas Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarės L. M. (notarinio registro Nr. LM-2457). J. L. 2012-08-22 sutikimu aiškiai, neatšaukiamai ir besąlygiškai patvirtino, kad jai „suprantama rusų kalba buvo perskaitytas pareiškimo turinys, buvo paaiškintos jo sudarymo teisinės pasekmės, kurias supratusi ir įvertinusi pasirašė šį dokumentą“. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014-09-16 išdavė leidimą Nr. LNS-01-140916-01071 statyti naują statinį, t. y. statytojui M. T. suteikė teisę žemės sklype statyti pastatą pagal projektuotojo D. S. 2014 m. parengtą dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. 911-TDP-AS-1 (pastatų skaičius – 1, butų skaičius – 2, bendrasis plotas – 262,25 m², tūris 1780 m³). Išduoto leidimo pagrindu, kuris yra galiojantis, nenuginčytas, ieškovas pradėjo pastato statybas. Šiuo metu yra pastatytas ir pilnai įrengtas vienas iš dviejų dvibučio gyvenamojo pastato butų (pastato baigtumas 50 %), kuriame ieškovas su šeima faktiškai gyvena nuo 2015 m., be to, artimiausiu metu M. T. planuoja statyti ir antrąjį dvibučio gyvenamojo pastato butą ir jokių pretenzijų dėl dvibučio gyvenamojo namo statybų nuo pat 2012 metų buvusi žemės sklypo savininkė J. L. nereiškė nei ieškovui M. T., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo neginčijo, priešingai, J. L. pasirašė visus reikiamus dvibučio gyvenamojo pastato statybų dokumentus bei buvo pradinė pastato statytoja (užsakovė). Ieškovas nurodė, kad ieškovo santykiai su J. L. (buvusia žemės sklypo savininke) iki pat 2020 metų pavasario buvo geri, tačiau 2020 metų pavasarį tarp J. L. ir ieškovo įvyko ginčas dėl žemės sklype ieškovo žmonos pasodintų gėlių. Ieškovo žiniomis, J. L. duktė D. K. visuomet buvo nepatenkinta, jog jos motinos J. L. žemės sklype yra statomas jai nepriklausantis pastatas. Ieškovo įsitikinimu, dėl šios priežasties D. K. paveikė J. L. požiūrį į ieškovą ir po įvykusio ginčo J. L. pradėjo versti žemes ant keliuko, kuriuo į pastatą patekdavo ieškovas su šeima. Ieškovas J. L. pasiūlė žemės sklype nutiesti privažiavimą, kuriuo jis galėtų nekliudomai patekti prie pastato ir visiems būtų aiškios sklypo naudojimosi ribos, tačiau J. L. nurodė, jog privažiavimą galės nusitiesti „tik teismo tvarka“. 2020-11-16 ieškovas kreipėsi į buvusią žemės sklypo savininkę J. L. su prašymu per dešimt dienų nuo kreipimosi gavimo dienos pateikti atsakymą, ar J. L. sutinka žemės sklype nustatyti kelio servitutą pastato savininko M. T. naudai bei esant sutikimui nurodyti, ar minėto kreipimosi 8 punkte pavaizduota preliminari servituto vieta yra priimtina. 2020-11-30 buvusi žemės sklypo savininkė J. L. pateikė atsakymą, kuriuo nesutiko su 2020-11-16 kreipimesi išdėstytais pasiūlymais, nurodė, kad jai priklausančiame žemės sklype leido statyti tik vieną gyvenamąjį namą (vienbutį gyvenamąjį namą), o ne kelis statinius. Teigė, jog 2014 m. projekto sprendiniai su žemės sklypo savininke esą niekada nebuvo derinti, J. L. su tokiais projekto sprendiniais nesutinka ir niekada nesutiko. 2020-12-05 pakartotiniu kreipimusi ieškovas kreipėsi į buvusią žemės sklypo savininkę J. L. su prašymu pateikti atsakymą, ar J. L. sutinka nustatyti kelio servitutą dvibučiam gyvenamajam pastatui. Pakartotiniame kreipimesi ieškovas nurodė, jog notarine tvarka patvirtintame sutikime nebuvo detalizuota, kokio tipo pastatui (vienbučiui, dvibučiui, kt.) duodamas sutikimas, tačiau kartu su kreipimusi pateikti dokumentai ir įrodymai patvirtino, kad J. L. sutiko būtent su dvibučio gyvenamojo pastato statyba. Ieškovo išsiųstą pakartotinį kreipimąsi J. L. gavo 2020-12-07 ir J. L. atstovė telefonu informavoapie tai, jog artimiausiu metu pateiks atsakymą dėl servituto nustatymo, tačiau atsakymo ieškovas taip ir nesulaukė, t. y. vietoje atsakymo pateikimo J. L. nusprendė padovanoti žemės sklypą savo dukteriai D. K., dabartinei žemės sklypo savininkei (atsakovei). Ieškovas pažymi, jog buvusi žemės sklypo savininkė J. L. ir kitais būdais trukdė pastato savininkui įgyvendinti savo teises. 2014 m. projektuotojo D. S. parengtame dvibučio gyvenamojo namo statybos plane, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, yra pavaizduotas projektuojamas tvenkinys, t. y. priešgaisrinis vandens rezervuaras, skirtas pastato gesinimui gaisro atveju. Iki 2020 m. lapkričio mėnesio žemės sklype nelegaliai pastatytas medinis pastatas (vasarnamis), plane pažymėtas raide „G“, buvo pastatytas taip, kaip nurodyta 2012 m. specialiuosiuose architektūros reikalavimuose bei 2014 m. dvibučio gyvenamojo namo plane ir šis medinis pastatas (vasarnamis), plane pažymėtas raide „G“, turėjo būti pastatytas horizontaliai, tačiau 2020 m. lapkričio mėnesį medinį pastatą (vasarnamį) J. L. pasitelkti asmenys perkėlė (perstatė) vertikaliai, t. y. pasuko visą nesudėtingos konstrukcijos medinį pastatą (vasarnamį), tokiu būdu vasarnamis šiuo metu užima dalį žemės sklypo vietos, kurioje turi būti iškastas tvenkinys, t. y. priešgaisrinis vandens rezervuaras. Nepaisant to, jog ieškovas 2020-11-16 kreipimusi prašė demontuoti šį statinį ar perkelti jį į kitą žemės sklypo vietą, nes pagal patvirtintą statybos planą bei kitus dokumentus toje vietoje turi būti iškastas priešgaisrinis vandens rezervuaras, buvusi žemės sklypo savininkė tyčia paliko vasarnamį perstatytą (vertikaliai) ir įregistravo jį Nekilnojamojo turto registre (pagal pateikiamą 2020-11-05 Nekilnojamojo turto registro išrašą matyti, kad 2020-11-05 dienai medinis pastatas (vasarnamis) dar nebuvo įregistruotas). Ieškovas, sužinojęs, kad žemės sklypas buvo padovanotas J. L. dukteriai D. K. (atsakovei), 2020-12-22 kreipėsi į naująją žemės sklypo savininkę su prašymu pateikti atsakymą, ar D. K. sutinka nustatyti servitutą pastato savininko M. T. naudai pagal 2020-12-22 kreipimosi 11 punkte nurodyta preliminarų servituto planą. Atsakovė D. K. 2021-01-18 pateikė siūlymą dėl kelio ir pastato servitutų nustatymo bei pakartojo tuos pačius teiginius, kuriuos ieškovui pateiktuose atsakymuose anksčiau nurodė buvusi žemės sklypo savininkė J. L., t. y. kad J. L. 2012-08-22 sutikimu leido jai priklausančiame žemės sklype statyti tik vieną gyvenamąjį namą (vienbutį gyvenamąjį namą), o ne kelis statinius sklype ir 2014 m. projekto sprendiniai su buvusia žemės sklypo savininke J. L. niekada nebuvo derinti tokios apimties bei ji su tokiais projekto sprendiniais nesutinka ir niekada nesutiko, be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė 2014 m. rugsėjo 16 d. leidimą Nr. LNS-01-140916-01071 nepatikrinę, ar M. T. gali įgyvendinti statytojo teises ir kokia apimtimi tai gali padaryti bei kitų svarbių aplinkybių, statybą leidžiančio dokumento išdavimo būtinumui. Ieškovas, išnaudojęs visas taikaus ikiteisminio susitarimo galimybes dėl servituto, neturi kitos išeities, kaip tik ginti savo teises bei teisėtus interesus, pareikšdamas ieškinį teisme dėl servituto nustatymo. Ieškovas pateikė dubliką ir patikslintą dubliką, kuriuose yra išdėstyti iš esmės tie patys argumentai, kurie buvo pateikti ir atsiliepime į priešieškinį. Pažymima, jog šioje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, ar reikia nustatyti servitutą, kad ieškovas galėtų patekti ir naudotis jam priklausančiu pastatu, tačiau šioje civilinėje byloje yra kilęs ginčas dėl to, kokį visgi servitutą nustatyti, t. y. ar prašomą atsakovių, ar prašomą ieškovo. Esminis UAB „Geoplėtra“ plano ir MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ planų skirtumas yra toksai, jog pagal UAB „Geoplėtra“ planą yra siūloma nustatyti servitutą vienam butui, tuo tarpu pagal MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ planą yra siūloma nustatyti servitutus dvibučiam gyvenamajam pastatui, t. y. gyvenamajam pastatui, susidedančiam iš dviejų butų. Ieškovas nesutiko su atsakovės D. K. argumentais apie tai, jog ieškovo pateiktas servituto nustatymo planas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir suformuotos teismų praktikos ir kad ieškovo prašomas nustatyti kelio ir pastato servitutas nepagrįstai užima itin didelę atsakovės žemės sklypo dalį, t. y. neracionaliai žemės sklypą dalija į dvi dalis taip, jog atsakovė ateityje nebegalės tinkamai eksploatuoti jai priklausančiu rūsio pastatu ir kad ieškovo prašomas nusatyti servituto plotas yra nebūtinas, jog jis galėtų tinkamai eksploatuoti gyvenamuoju namu, kadangi šie atsakovės nurodyti argumentai prieštarauja pačios atsakovės pateiktiems argumentams dėl servituto užimamo ploto ir kt. Ieškovo vertinimu, MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ planas yra priimtiniausias tiek pastato savininkui, tiek žemės sklypo savininkei, kadangi pilnai atitinka tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi tvarką bei minimaliai riboja tarnaujančiojo daikto savininkės teises. Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovė D. K. nepagrįstai vertina, kad žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdo laipsnis (metodikoje žymimas raidėmis „Kn“) nagrinėjamu atveju būtų lygus 1, kadangi metodikoje nurodoma, jog tuo atveju, kai žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn yra lygus 0,5. Be to, nei J. L., nei D. K. niekas nekliudo naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje ieškovas prašo nustatyti servitutą pagal MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ planą ir ta aplinkybė, kad pastato savininko naudai bus nustatytas servitutas, nepakeis faktinio naudojimosi servitutu nustatoma žemės sklypo dalimi, t. y. J. L. ir D. K. ir toliau galės vaikščioti per šią žemės sklypo dalį. Ieškovas nurodė, kad net jeigu teismas ir nuspręstų priteisti piniginę kompensaciją už naudojimąsi žemės sklypo dalimi vadovaujantis Metodika, tai žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą laipsnis turėtų būti lygus ne daugiau kaip 0,5. Ieškovo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog J. L. suteikė „besąlyginį“ sutikimą statyti gyvenamąjį pastatą, yra manytina, kad šis sutikimas turėtų užtikrinti ir galimybę pastato savininkui nekliudomai prieiti / privažiuoti prie pastato. Be to, duodama sutikimą statyti gyvenamąjį pastatą, J. L. nereikalavo sumokėti kompensacijų nei už naudojimąsi po pastatu esančia žeme, nei už žemės sklypo teritoriją, būtiną priėjimui / privažiavimui prie pastato, o tuo tarpu dabartinis reikalavimas priteisti kompensacija rodo visai kitą tikslą, t. y. atsakovės norą praturtėti iš duoto besąlyginio sutikimo. Ieškovas, atsiliepime į priešieškinį, nurodė, kad su atsakovių priešieškinio argumentais nesutiko ir prašė juos atmesti pilna apimtimi. Ieškovas nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieškovui išdavė leidimą statyti naują statinį pagal projektuotojo D. S. 2014 m. parengtą dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. 911-TDP-AS-1, kuriame aiškiai yra nurodytas pastatų skaičius – 1, butų skaičius – 2, bendrasis plotas – 262,25 m², tūris 1780 m³ ir faktiškai žemės sklype jokie du pastatai nėra ir nebus statomi, t. y. pastatas yra vienas, tačiau tik susidedantis iš dviejų butų. Tokiu būdu, J. L. apie dvibučio gyvenamojo namo statybas visą laiką žinojo ir dvibučio gyvenamojo namo statyboms ji niekada neprieštaravo bei jokių pretenzijų iki 2020 metų pavasario ji niekada niekam nereiškė. Ieškovo manymu, suteikdama aiškų, neatšaukiamą ir besąlygišką sutikimą statyti gyvenamąjį namą bei aiškų, neatšaukiamą ir besąlygišką sutikimą kreiptis į atitinkamas institucijas bei gauti pastato statybą leidžiantį dokumentą, J. L. pilnai suvokė, jog ieškovas šio duoto sutikimo pagrindu jai priklausančiame žemės sklype galės statyti gyvenamąjį namą. Ieškovas neginčija aplinkybės, kad notarine tvarka patvirtintame J. L. sutikime nėra detalizuota, kokio tipo pastatui (vienbučiui, dvibučiui ar kt.) yra duodamas sutikimas, todėl spręsti dėl J. L. nežinojimo apie dvibučio gyvenamojo namo statybas remiantis vien tik šiuo dokumentu būtų nepagrįsta. Aplinkybę, jog J. L. žinojo ir suprato, kad jai priklausančiame žemės sklype bus statomas dvibutis gyvenamasis pastatas (t. y. pastatas, susidedantis iš dviejų butų), patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (J. L. 2021-09-10 prašymas gauti specialiuosius architektūros reikalavimus). Specialiuosiuose architektūros reikalavimuose yra nurodyta, jog statytojas (užsakovas) yra J. L. (statybos eigoje statytoju tapo M. T.), o statomas statinys yra dvibutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Be to, kartu su specialiaisiais architektūros reikalavimais J. L. buvo pateiktas ir žemės sklypo planas ir kiti dokumentai, kuriuose buvo aiškiai nurodyta bei vizualiai pavaizduota, kad statomas pastatas susideda iš dviejų butų, todėl atsakovių argumentai, esą J. L. nematė projektuojamo gyvenamojo namo brėžinių, vizualinės projekto dalies ir netgi neįtarė, jog yra projektuojamas dvibutis gyvenamasis namas, prieštarauja į bylą pateiktiems šiems rašytiniams įrodymams. Ieškovas taip pat nesutiko, kad šiuo atveju buvo pažeista statybos leidžiančio dokumento išdavimo tvarka, kadangi statytojo teisę ieškovui suteikė žemės sklypo savininkė J. L., notarine tvarka 2012-08-22 pasirašydama sutikimą statyti gyvenamąjį pastatą. Priešingai, negu teigiama priešieškinyje, J. L. pasirašius minėtą sutikimą, ieškovui nėra privaloma turėti žemės sklypą nuosavybės teise ar valdyti jį nuomos, panaudos ar kitų sutarčių pagrindu, nes užtenka turėti tik J. L. sutikimą statyti pastatą jai priklausančiame žemės sklype ir šio sutikimo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieškovui išdavė statybą leidžiantį dokumentą. Be to, LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos šiuo atveju negali būti taikytinos, kadangi ieškovas žemės sklype nevykdo ir neketina vykdyti jokios ūkinės veiklos, kurios galimos tik specialiosiose teritorijose ir šio įstatymo nuostatos nustato specialius reikalavimus ne privatiems žemės sklypams, o visiškai kitokioms teritorijoms. Be to, atsakovių nurodoma aplinkybė, jog ieškovas siekia užimti visą žemės sklypą, yra visiškai nepagrįsta, nes pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą matyti, kad žemės sklypo plotas yra 0,1324 ha, žemės ūkio naudmenų plotas – 0,1206 ha, užstatyta teritorija – 0,0118 ha ir šiuo metu pastatytas vienas iš dviejų dvibučio gyvenamojo pastato butų užimą mažesnę nei 1/10 Žemės sklypo teritorijos dalį, atitinkamai visas dvibutis gyvenamasis namas užimtų mažesnę nei 1/5 Žemės sklypo teritorijos dalį. Ieškovas taip pat nurodė, kad nesutiko su atsakovių argumentais dėl servituto nustatymo pagal atsakovių pateiktą servituto planą. Esminiai UAB „Geoplėtra“ plano bei MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ planų skirtumai yra tokie, jog pagal UAB „Geoplėtra“ planą yra siūloma nustatyti servitutą vienam butui, tuo tarpu pagal MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ planą yra siūloma nustatyti servitutą dvibučiam gyvenamajam pastatui, t. y. gyvenamajam pastatui, susidedančiam iš dviejų butų. Be to, kadangi atsakovės pareiškė priešieškinį dėl šiuo metu galiojančio statybų leidimo panaikinimo, tai visų pirma šioje civilinėje byloje reikia nustatyti, ar statyba leidžiantis dokumentas buvo išduotas teisėtai ir jeigu paaiškėtų ta aplinkybė, jog statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas neteisėtai, tai servitutas turėtų ir galėtų būti nustatytas tik vienam butui, o paaiškėjus kitai aplinkybei, kad statybą leidžiantis dokumentas visgi buvo išduotas teisėtai, tai servitutas turėtų būti nustatytas dvibučiam gyvenamajam pastatui ir tik išsprendus klausimą dėl statybų leidimo teisėtumo / neteisėtumo yra galima tinkamai spręsti klausimą dėl servituto nustatymo pagal vieną iš teismui pateiktų žemės sklypo servituto nustatymo planų. Be to, ieškovas taip pat nesutiko ir su atsakovių priešieškininiu reikalavimu dėl piniginės kompensacijos išieškojimo, kadangi ieškovo įsitikinimu, J. L. „besąlyginis“ sutikimas suponuoja išvadą, jog J. L. davė sutikimą statyti gyvenamąjį pastatą be jokių papildomų sąlygų, tame tarpe ir apmokėjimo už naudojimąsi gyvenamajam pastatui būtina žeme ar kompensacijos už žemės mokestį. Ieškovo manymu, yra akivaizdu, kad J. L. turėjo suvokti, jog pastatas turės būti pastatytas ant jai priklausančios žemės, todėl norėdama reikalauti kompensacijos už žemę, esančią po pastatu, J. L. iš pat pradžių turėjo aptarti kompensacijos klausimą pasirašytame sutikime arba jame bent jau nurodyti, jog tokios kompensacijos bus reikalaujama ateityje. Ieškovo vertinimu, reikšdamos tokį priešinį reikalavimą, atsakovės nesąžiningai siekia pasipelnyti ieškovo sąskaita. Be to, atsakovių priešieškinys buvo pateiktas teismui praleidus LR ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatose nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad J. L. visą laiką žinojo apie dvibučio gyvenamojo namo statybas, tačiau į teismą su reikalavimu panaikinti išduotą statybos leidimą kreipėsi tik 2021-02-12, t. y. praėjus daugiau nei šešiems metams nuo statybos leidimo išdavimo, yra manytina, jog J. L. praleido LR ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatose nustatytą terminą šių reikalavimų teismui pateikimui, todėl atsakovių priešieškinys turėtų būti atmestas vien šiuo teisiniu pagrindu. Ieškovas prašė teismo nustatyti kelio ir statinio servitutą viešpataujančiojo daikto (pastato - dvibučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)) ieškovo naudai pagal MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ matininko A. G. 2021-01-28 parengtą Žemės sklypo servituto nustatymo planą, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 703,34 EUR protingas išlaidas, patirtas siekiant išspręsti ginčą ne teismo tvarka, bei priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas bei prašė teismo atsakovių priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismo posėdžio metu ieškovas, savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį tenkinti pilnutinai, o priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai, ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį tenkinti pilnutinai, o priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės D. K. ir J. L. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad nesutinka su ieškovo ieškininiais reikalavimais ir prašė juos atmesti pilna apimtimi. Atsakovės taip pat nurodė, kad J. L., o po to D. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype statiniai buvo pastatyti seniai, o žemės sklypo plane buvo pažymėti netgi 2004 metais žemės sklypo plane, parengtame 2012-07-03, taip pat pažymėti statiniai : 14,16 kv. m. pastatas, kuris Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje, suformuotoje 2005-04-18, užfiksuotas kaip gyvenamasis namas (statybos pradžios - pabaigos metai nurodyti 1958 m. - 2005 m.) ; 2004 m. žemės sklypo plane pavaizduoti pastatai : namas ir rūsys, o VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre pastatas - namas buvo įregistruotas 2020 m., kaip ūkinis pastatas su terasa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), I grupės nesudėtingas statinys. Atsakovės pažymėjo, jog J. L. 2012-08-22 sutikimu leido jai priklausančiame žemės sklype statyti tik vieną gyvenamąjį namą (vienbutį gyvenamąjį namą), o ne kelis statinius sklype. Esant minėtam 2012-08-22 tokiam sutikimui Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014-09-16 išdavė leidimą Nr. LNS-01-140916-01071 statyti naują statinį tuo metu J. L. priklausiusiame žemės sklype. Atsakovių manymu, minėtas leidimas neatitinka J. L., t. y. kaip žemės sklypo savininkės, valios ir 2012-08-22 pačio sutikimo esmės. Atsakovės taip pat nurodė, kad tik 2020 metų pabaigoje J. L. sužinojo, jog be jau pastatyto gyvenamojo namo dar bus statomas vienas gyvenamasis namas (butas), be to, jos sklype bus dar ir kasamas tvenkinys, vadinamas priešgaisriniu rezervuaru. Be to, J. L. buvo įžūliai reikalaujama nugriauti jai priklausantį sodo namelį, kurio vietoje yra numatytas iškasti tvenkinys, tokiu būdu buvo pažeidžiamos J. L., t. y. kaip žemės sklypo savininkės, teisės, o šiuo metu tokiu būdu yra pažeidžiamos ir atsakovės D. K. teises, kadangi yra reikalaujama nugriauti jai priklausantį statinį. Atsakovės nesutiko su ieškovo siūlomu servituto nustatymu. Atsakovių manymu, įvertinus tai, jog ieškovas neturi jokių teisių į žemės sklypą ir jis yra pastatęs gyvenamąjį namą, yra tikslinga nustatyti tik statinio servitutą, skirtą pastatytam namui eksploatuoti pagal UAB „Geoplėtra“ parengtą 2021-01-18 žemės sklypo servituto nustatymo planą. Jame statinio servitutas 2021-01-18 plane pažymėtas „S1“, plotas yra 102 kv. m., apibrėžtas taškais : 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 32 ir prašomas nustatyti statinio servitutas yra žemės sklypo dalis po pastatytu gyvenamuoju namu, skirtas šiam gyvenamajam namui eksploatuoti. Atsakovių įsitikinimu, tikslinga yra nustatyti ir kelio servitutą taip pat pagal UAB „Geoplėtra“ parengtą 2021-01-18 žemės sklypo servituto nustatymo planą. Jame kelio servitutas 2021-01-18 plane pažymėtas „S“, plotas yra 126 kv. m., apibrėžtas taškais : 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 8 ir 32, 33,34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 32 ir esant tokiam kelio servitutui, ieškovas galėtų patekti prie savo gyvenamojo namo ir juo tinkamai naudotis bei jį eksploatuoti. Atsakovių vertinimu, ieškovo prašomas nustatyti servitutas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir suformuotos teismų praktikos. Atsakovės taip pat pažymėjo, kad ieškovo prašomas nustatyti servitutas nepagrįstai užima itin didelę atsakovės žemės sklypo dalį, be to, neracionaliai žemės sklypą dalija į dvi dalis taip, jog atsakovės nebegalės tinkamai eksploatuoti joms priklausančiu rūsio pastatu. Be to, ieškovo prašomas nustatyti servituto plotas yra nebūtinas, kad jis galėtų tinkamai eksploatuoti gyvenamąjį namą. Ieškovas gyvenamąjį namą pasistatė neturėdamas jokių teisių į žemės sklypą : nei žemės sklypo savininko teisių, nei nuomininko teisių, nei panaudos gavėjo teisių, todėl atsakovės geranoriškai ieškovui siūlė taikiai susitarti ir bendru sutarimu nustatyti statinio ir kelio servitutus pastatytam statiniui eksploatuoti. Be to, kaip patsai ieškovas nurodė, jis su savo šeima pastatytame name gyvena nuo 2015 metų ir nemokamai naudojasi J. L. priklausiusiu, o dabar atsakovei D. K. priklausančia žemės sklypo dalimi ir ieškovas savo ieškinyje visiškai nieko nenurodė apie siūlomą piniginę kompensaciją už servitutą. Atsakovių vertinimu, piniginė kompensacija yra priteistina atsakovei, kadangi žemės sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovei ir šiuo atveju galėtų būti taikoma LR Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika). Taikant Metodikos formulę (Nk = Sp x Vk x Kn) vienkartinė kompensacija už 228 kv. m. ploto statinio ir kelio servitutą būtų tokia : Nk = 0,0228 x 684 290 x 1, t. y. 15 601,81 Eur sumai. Be to, formulėje Nk = Sp x Vk x Kn šioje formulėje : Sp - žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais) ; Vk - vidutinė 1 ha žemės sklypo rinkos vertė ; Kn - žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą laipsnis ir kai žemės sklypo, kuriame yra nustatomas servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 1. ; kai žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 0,5. Atsakovės nurodė, kad šiuo atveju nustatytu statinio ir kelio servitutu naudotųsi tik išimtinai ieškovas, tai šiuo atveju skaičiuotinas Kn yra lygus 1. Be to, atsakovės taip pat nurodė, kad J. L. žemės sklypą paveldėjo ir nuosavybės teisėmis jį valdė nuo 2004-04-13 ir jame stovi sodo namelis (t. y. dabar įregistruotas kaip ūkinis pastatas su terasa) bei rūsys. J. L. daug laiko vasaromis praleisdavo būtent šiame žemės sklype esančiame sodo namelyje, o 2012 metais sutiko, jog jos anūkė R. K. su savo draugu M. T. pasistatytų gyvenamąjį namą ir turėtų būstą, tokiu būdu ji norėjo padėti savo anūkei, kad ji turėtų kur pasistatyti gyvenamąjį namą ir kur gyventi, tačiau J. L. tikrai nesitikėjo, jog jos anūkė ir M. T. sieks užimti visą jos buvusį žemės sklypą, todėl toksai ieškovo elgesys yra traktuotinas kaip neteisėtas, kai jis suprojektavo dvibutį gyvenamąjį namą ir taip pat vandens rezervuarą apie tai tinkamai neinformavę J. L.. Be to, ieškovo elgesys taip pat yra laikytinas amoraliu, kai jis pradėjo reikalauti, jog J. L., t. y. kuri yra R. K. močiutė, privalo patraukti savo sodo namelį, tokiu būdu ieškovas siekia užimti visą žemės sklypą, kuris nuosavybės teisėmis priklausė J. L., o dabar priklauso atsakovei. Be to, ieškovas nurodė ir tą aplinkybę, jog žemės sklype, kuris nuosavybės teisėmis priklauso atsakovei D. K., atsakovės pasiūlytoje servituto vietoje yra pastatyta medinė pavėsinė, tačiau atsakovė D. K., o taip pat ir buvusi žemės sklypo savininkė J. L. nėra niekada davusios jokio sutikimo tokios pavėsinės statybai jų nuosavybės teisėmis valdomame žemės sklype, tokiu būdu darytina išvada, jog ši pavėsinė yra pastatyta savavališkai. Atsakovės pateikė tripliką ir nurodė, kad patsai ieškovas patikslintame dublike pripažįsta tą aplinkybę, jog notarine tvarka patvirtintame sutikime nėra detalizuota, kokio tipo pastatui (vienbučiui, dvibučiui ar kt.) yra duodamas J. L. sutikimas. Atsakovės pažymėjo, jog J. L. pasirašė 2012-08-22 sutikimą, kuriuo sutiko, kad jos anūkė R. K. ir jos draugas M. T. jai priklausančiame žemės sklype statytų jiems nuosavybės teisėmis priklausysiantį pastatą, t. y. gyvenamąjį namą ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše yra nurodyta, jog yra įregistruotas juridinis faktas, kad J. L. sutinka, jog R. K. ir M. T. žemės sklype statytų jiems nuosavybės teise priklausantį pastatą, t. y. gyvenamąjį namą ir šis įrašas galioja nuo 2012-08-22. Priešingai, negu yra teigiama dublike, J. L. 2012-08-22 sutikimu leido jai priklausančiame žemės sklype statyti tik vieną gyvenamąjį namą (vienbutį gyvenamąjį namą), o ne kelis statinius minėtame žemės sklype. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-09-16 išduotas statybos leidimas Nr. LNS-01-140916- 01071 dvibučiui gyvenamajam namui visiškai neatitinka J. L., t. y. kaip žemės sklypo savininkės, valios ir 2012-08-22 pačio sutikimo esmės. Atsakovės mano, kad ieškovas tyčia nedetalizavo 2012-08-22 sutikimo turinio, iš kurio, kaip jis patsai pripažįsta, negalima spręsti, ar J. L. visgi suprato apie dvibučio gyvenamojo namo statybas, ar nesuprato. Atsakovių manymu, dėl to, jog negalima spręsti ir numatyti, koksai gyvenamasis namas visgi bus statomas, o sutikimo turinyje yra naudojama gyvenamojo namo vienaskaita, yra akivaizdu, kad J. L. visada buvo pilnai įsitikinusi, jog bus statomas tik vienbutis gyvenamasis namas anūkės R. K. šeimai ir tik dėl to ir buvo duotas minėtas sutikimas. Atsakovės mano, kad ieškovas šiuo atveju pasinaudojo 2012-08-22 neapibrėžtu sutikimo turiniu, J. L. teisinių dalykų nežinojimu ir tokiu būdu suprojektavo dvibutį gyvenamąjį namą, o ne vienbutį gyvenamąjį namą. Tikrieji ieškovo ketinimai, t. y. dvibutis gyvenamasis namas, tvenkinio iškasimas ir priešgaisrinio rezervuaro įrengimas, paaiškėjo tik tada, kai ieškovas 2020 metų pabaigoje įžūliai pradėjo reikalauti, jog J. L., kuri tuo metu buvo teisėta žemės sklypo savininkė, nugriautų jai priklausantį sodo namelį, kadangi šio namelio vietoje yra numatytas iškasti tvenkinys. Pažymėjo, jog projektinė dokumentacija, t. y. gyvenamojo namo architektūrinė dalis ir gyvenamojo namo projektas, nebuvo pateikti J. L. bei nebuvo su ja derinti. Be to, dublike yra nepagrįstai ir neteisingai nurodoma, kad prie specialiųjų architektūros reikalavimų, kurių gavimą patvirtino J. L., pabaigoje yra įvardinti ir visi prie šių specialiųjų reikalavimų pridedami dokumentai ir kad neva J. L. gavo visus šiuos dokumentus, o taip pat ir dvibučio gyvenamojo namo projektą, tačiau nei gyvenamojo namo brėžinys, nei gyvenamojo namo projektas nebuvo pateikti J. L., ji 2012-09-10 tik pasirašė, kad gavo specialiuosius architektūrinius reikalavimus. Šiuose reikalavimuose buvo žodžiais nurodytas projekto pavadinimas : dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas ir šių specialiųjų architektūros reikalavimų (2012-09-10 Nr. AR 911) 3 lape yra nurodytas pridedamų dokumentų sąrašas (prašymas, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, teritorijų planavimo dokumentai ir pan.). Šiame sąraše nėra planuojamo gyvenamojo namo brėžinių, gyvenamojo namo projekto ar jo architektūrinės dalies. Kita vertus, gyvenamojo namo projekto ir jo architektūrinės dalies dar ir negalėjo būti, kadangi pirmiausiai yra išduodami specialieji architektūriniai reikalavimai, o tik po to laikantis šių reikalavimų yra rengiamas gyvenamojo namo projektas bei gaunamas statybos leidimas. Pagal tuo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 7.2 papunkčio nuostatas, vienas iš projekto rengimo dokumentų yra specialieji architektūriniai reikalavimai. Pagal pastarojo teisės akto 7 punktą, projektas rengiamas vadovaujantis : teisės aktais ; projekto rengimo dokumentais (projektiniais pasiūlymais, kurie gali būti naudojami specialiesiems architektūriniams reikalavimams, specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, specialiesiems paveldosaugos reikalavimams parengti) ; statinio projektavimo užduotimi ; technine užduotimi, statinio rodikliais ir kt. Be to, su atsakovių priešieškiniu taip pat yra pateikti ir specialieji architektūriniai reikalavimai (7 priedas), kurių 10 p. yra nurodyta, jog projektas turi atitikti esminius statinio reikalavimus ir pan. Prieš gaunant specialiuosius architektūrinius reikalavimus, galėjo būti parengtas dvibučio gyvenamojo namo brėžinys (2012 m.), tačiau gyvenamojo namo projektas netgi teoriškai negalėjo būti parengtas ir pateiktas atsakovei J. L., kaip neteisingai yra nurodoma dublike, tokiu būdu nei gyvenamojo namo 2012 m. brėžinys, nei projektas J. L. nebuvo pateikti. Be to, vizualiai J. L. net nematė nei planuojamo statyti gyvenamojo namo brėžinio, nei projekto ir šių dokumentų ji niekada nederino bei jų nepasirašė. Su ieškovo ieškiniu yra pateikti 2012 m. architektės I. A. dvibučio gyvenamojo namo brėžiniai, fasadai (vaizdas A, vaizdas B, vaizdas C), o taip pat yra pateiktas ir 2012 m. sklypo planas, pavaizduotas sklypo užstatymas (šiame plane dar nėra priešgaisrinio vandens rezervuaro) ir visuose šiuose brėžiniuose (ne projekte) yra nurodyta, jog statytojas yra J. L., tačiau nei viename iš brėžinių nėra J. L. parašo ir J. L. visi šie brėžiniai nebuvo pateikti. Be to, J. L. niekada nematė ir projektuojamo gyvenamojo namo brėžinių, vizualinės projekto dalies ir netgi neįtarė, jog šiuo atveju yra projektuojamas dvibutis gyvenamasis namas ir duodama sutikimą statyti gyvenamąjį namą ir pasirašydama gyvenamojo namo specialiuosius architektūros reikalavimus, ji suprato ir buvo pilnai isitikinusi, jog bus statomas tik vienas gyvenamasis namas, o ne faktiškai du namai, kurie bus sublokuoti. Pažymėtina ir tai, kad J. L. turėjo ir teismui 6 priedu (kartu su specialiaisiais architektūriniais reikalavimais, priedo 7 lapas) pateikė sklypo planą, kuriame pavaizduotas vienbutis gyvenamasis namas. Taigi, pasirašydama specialiuosius architektūrinius reikalavimus, ji buvo tikra, kad bus statomas tik vienas gyvenamasis namas, o visų kitų dvibučio gyvenamojo namo brėžinių ji neturėjo, nebuvo gavusi ir juos ji pamatė tik gavusi reikalavimus. Atsakovės taip pat nurodė, kad byloje su 8 priedu yra pateikta 2014 m. projektuojamo dvibučio gyvenamojo namo projekto ištrauka (eksplikacija), kuri J. L. nebuvo įteikta, su ja nebuvo derinta ir iš šios eksplikacijos matyti, jog gyvenamojo namo projektą 2014 m. rengė D. S. (dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas Nr. 911-TDP-AS- 1) ir šis projektas J. L. taip pat nebuvo pateiktas. Iš šio projekto ištraukos (eksplikacijos) matyti, kad statytojas yra ieškovas ir šiame 2014 m. plane J. L. priklausiusio žemės sklypo tvarkymas ir naudojimas yra išdėstytas visiškai kitaip, negu yra nurodyta 2012-08-22 J. L. duotame sutikime. Be to, ši projekto dalis yra suderinta su įvairiomis institucijomis, tačiau su J. L. niekada nebuvo derinta, be to, eksplikacijoje taip pat matyti, jog yra suprojektuotas dvibutis gyvenamasis namas, o taip pat ir tvenkinys, t. y. priešgaisrinis vandens rezervuaras. Eksplikacijoje pažymėti griaunami pastatai, t. y. tuo metu J. L., o dabar atsakovės D. K. nuosavybės teisėmis valdomas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taiga, šiuos pastatus, kurie nuosavybės teise priklausė J. L., o dabar atsakovei D. K., ieškovo buvo numatyta nugriauti, be to, taip pat buvo numatyta nugriauti ir esamą tvorą. Atsakovės pažymėjo, kad J. L. leido ieškovui statyti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir niekada nesutiko su dvibučio gyvenamojo namo pastatymu, tvenkiniu savo sklype iškasimu, be to, niekada ji taip pat ir nedavė jokio sutikimo nugriauti jai nuosavybės teise priklausiusius pastatus bei tvorą. Be to, projekte yra suprojektuotas privažiavimas prie dvibučio gyvenamojo namo ir automobilių stovėjimo aikštelė yra numatyta ne vieno, o dviejų butų gyventojų automobiliams, tokiu būdu visi eksplikacijoje nurodyti sprendiniai liudija tik savavališką ieškovo elgesį ir sprendimus, kurie akivaizdžiai prieštarauja atsakovės J. L. valiai ir 2012-08-22 jos sutikimui. Atsakovių manymu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė 2014 m. rugsėjo 16 d. leidimą Nr. LNS-01-1409 16-01071, pažeisdama 2012-08-22 sutikimu nurodytas sąlygas, kadangi sutikimu buvo duotas tik leidimas statyti gyvenamąjį namą, tačiau nebuvo duotas sutikimas projektuoti bei įrengti žemės sklype priešgaisrinį vandens rezervuarą, griauti J. L. priklausiusius statinius (ūkinį pastatą bei rūsį) ir nugriauti tvorą. Šios sąlygos ir griautini pastatai yra numatyti 2014 m. eksplikacijoje (projekto ištraukoje), pagal tai yra išduotas ir 2014 m. rugsėjo 16 d. leidimas. Ieškovas, vadovaudamasis minėta eksplikacija, reikalauja atsakovės, jog ji nugriautų savo statinį, kadangi jam reikia įrengti vandens rezervuarą. Atsakovių įsitikinimu, šiuo atveju yra akivaizdu, jog 2014 m. rugsėjo 16 d. leidimas Nr. LNS-01-140916-01071 yra išduotas visiškai neįvertinus 2012-08-22 sutikimo turinio bei prieštaraujant J. L. tikrajai valiai. Be to, ieškovas dublike nurodydamas, kad bus užstatyta tik maža sklypo dalis, nutyli minėtą 2014 m. eksplikaciją, pagal kurią yra numatyta įrengti vandens rezervuarą, nugriauti atsakovių statinius ir tvorą, įrengti didelę automobilių stovėjimo aikštelę, skirtą dviejų šeimų automobiliams (t. y. 4 automobiliai) ir visi šie sprendiniai pažeidžia atsakovių, t. y. kaip žemės sklypo ir statinių savininkių, teises netrukdomai naudotis nuosavybės teisėmis priklausančiu žemės sklypu. Be to, visos išdėstytos aplinkybės tik patvirtina, kad projektas yra parengtas ne pagal išduotą 2012-08-22 sutikimo turinį, o ženkliai viršijant J. L. suteiktus įgaliojimus, t. y. ne pagal jos valią planuojant žemės sklypo tvarkymą, tokiu būdu pažeidžiant tiek buvusios žemės sklypo ir statinių savininkės J. L., tiek dabartinės žemės sklypo ir statinių savininkės D. K. teisėtus interesus. Dėl servituto nustatymo atsakovės sutinka, jog prašomo nustatyti servituto klausimas yra spręstinas tada, kai bus išspręstas reikalavimas dėl statybos leidimo panaikinimo. Be to, ieškovas dublike nurodo aplinkybes apie prašomus nustatyti servitutus, tačiau yra neatsižvelgiama į racionalų žemės sklypo naudojimą. Ieškovas nurodė, kad jo siūlomo servituto bendras plotas yra tik 132 kv. m., o atsakovių siūlomo servituto bendras plotas yra 228 kv. m. Atsakovės nurodė, jog ieškovo siūlomas kelio servitutas yra suprojektuotas taip, kad įvažiavimas į žemės sklypą yra nuo šiaurės vakarų sklypo dalies ir tęsiasi įstrižai sklypo iki statinio ir ieškovo kelio servitutas neapima šulinių, kuriems eksploatuoti taip pat bus naudojamas žemės sklypas. Ieškovas ketina naudotis didesniu žemės sklypo plotu, negu dabar teigia ir nurodo teismui. Atsakovių siūlomas kelio servitutas yra suprojektuotas statmenai statiniui ir apima šulinius, kuriems eksploatuoti bus reikalingas žemės sklypas, be to, atsakovių siūlomas kelio servitutas yra suprojektuotas taip, jog lieka daugiau vietos atsakovės rūsiui eksploatuoti ir prie jo prieiti. Be to, svarbu tai, jog nustatant servitutą, turi būti kuo mažiau apribojamos tarnaujančio daikto savininko teisės. Atsakovės pažymėjo, kad ieškovas statinio servituto plotą paskaičiavo tik tokį, kokio reikia apeiti aplink dvibutį statinį ir ieškovas visai nepaskaičiavo žemės sklypo ploto dalies po statiniu. Ieškovas, siekdamas nustatyti statinio servitutą, reikalingą apeiti aplink namą, nepaaiškina aplinkybės, kokiu teisiniu pagrindu jis naudosis žemės sklypo dalimi, ant kurios yra pastatytas namas, tokiu būdu tai yra dar vienas įrodymas, jog ieškovas elgiasi nesąžiningai, akivaizdžius dalykus savaip interpretuodamas ir bandydamas nutylėti bei juos nuslėpti ir tai tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovas ir anksčiau nesąžiningai elgėsi su J. L., kuri neturi jokių teisinių žinių. Be to, nei su J. L., nei su atsakove D. K., t. y. kaip žemės sklypo savininkėmis ir tvoros savininkėmis, niekada nebuvo derinama ir vartų įrengimo vieta, tokiu būdu savavališkas sklypo ir jame esančių inžinerinių statinių (tvoros) naudojimas nesuteikia teisių ir toliau neracionaliai naudoti žemės sklypo. Atsakovės dėl kompensacijos už servitutą pažymi, jog jos nesutinka su ieškovo nuomone, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas tik 0,5 koeficientas. Pagal Metodiką 0,5 koeficientas yra taikomas tik tada, kai žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šiuo atveju žemės sklypo naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir ieškovui pasistačius gyvenamąjį namą, atsakovės kito gyvenamojo namo statyti negalės, kadangi praktiškai didžiąja žemės sklypo dalimi naudosis ieškovas. Be to, nustatytu statinio ir kelio servitutu naudotųsi tik ieškovas ir statinio servitutas reikalingas po statiniu ir statinio eksploatavimui, kelio servitutas reikalingas prieiti prie ieškovo statinio ir šiais servitutais atsakovės nesinaudos ir tokie nustatyti servitutai itin apribos žemės sklypo naudojimą atsakovėms, dėl to koeficientas turi būti paskaičiuotas 1, o ne 0,5. Be to, ieškovas, projektuodamas dvibutį gyvenamąjį namą, žinojo, jog namui statyti yra reikalingas žemės sklypas ir ieškovas šiuo žemės sklypo nepirko, bet turėdamas J. L. sutikimą suprojektavo žemės sklypo naudojimą taip, kad atsakovės visiškai iš esmės šiuo žemės sklypu negalėtų naudotis, t. y. dvibutis gyvenamasis namas, vandens rezervuaras, be to, projekte yra numatyta nugriauti tvorą bei atsakovės J. L. turimus ir valdomus statinius. Be to, ieškovas pradėjo reikalauti patraukti statinius arba juos nugriauti, tačiau J. L. norėjo padėti anūkei R. K., bet matydama tokį R. K. ir M. T. elgesį, tiek J. L., tiek D. K. turi teisę ginti savo teises į turimą ir valdomą nuosavybę. Be to, dabartinė žemės sklypo savininkė atsakovė D. K. nedavė jokių sutikimų ieškovui ir ieškovai neturėjo ir neturi jokio žemės sklypo naudojimo teisinio pagrindo. Ieškovas, projektuodamas ir statydamas gyvenamąjį namą, turėjo numatyti ir įvertinti visas rizikas, susijusias su žemės sklypo valdymu, naudojimu bei disponavimu. Kita vertus, 2012-08-22 sutikimu nebuvo apspręstas žemės sklypo naudojimas, vadinasi jis turi būti sprendžiamas pagal teisės aktų reikalavimus ir teisės aktai nenumato jokių išimčių dėl piniginės kompensacijos priteisimo, nustatant servitutus. Be to, visiškai yra neteisingi ieškovo teiginiai apie tai, jog prašant priteisti piniginę kompensaciją už nustatytą servitutą, yra siekiama pasipelnyti. Šiuo atveju yra priešingai, t. y. ieškovas, suprojektuodamas dvibutį gyvenamąjį namą ir apie tai tinkamai neinformuodamas žemės sklypo savininkės, neteisėtai siekia užimti didžiąją žemės sklypo dalį, juo nemokamai naudotis bei iškeldinti atsakovių nuosavybės teise valdomus statinius, todėl šiuo atveju pasipelnyti siekė būtent ieškovas, o ne atsakovės. Dėl praleisto termino ieškiniui dėl statybos leidimo panaikinimo pareikšti, atsakovės pažymi, kad nors 2014 m. rugsėjo 16 d. leidimas Nr. LNS-01-140916- 01071 ir buvo išduotas prieš keletą metų, tačiau apie planuojamas dvibučio gyvenamojo namo (iš esmės dviejų sublokuotų namų) statybas žemės sklype, J. L. sužinojo tik gavusi 2020-11-16 ieškovo rašytinį kreipimąsi. Be to, sužinojusi apie dvibučio gyvenamojo namo statybas, J. L. iš karto 2020-11-30 prašymu (pateiktas su priešieškiniu) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kad būtų sustabdytas statybos leidimo galiojimas, tačiau atsakymas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nebuvo gautas iki pat priešieškinio teismui pateikimo dienos. Be to, atsakovė D. K. 2020-12-29 su prašymu (pateiktas su priešieškiniu) taip pat kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kad būtų sustabdytas statybos leidimo galiojimas. Pagal LR Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, tai šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta. Ieškinys pareikštas ne administraciniam teismui pagal LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str. 1 d. nuostatas, o bendrosios kompetencijos teismui. Atsakovės nurodė, kad jeigu būtų laikoma, jog ieškinys dėl leidimo panaikinimo turėjo būti pareikštas per vieną mėnesį, tai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinys teismui pateiktas 2021-02-12, t. y. nežymiai praleidus vieno mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo pažeidimo sužinojimo dienos. Be to, tik 2020 metų pabaigoje J. L. realiai sužinojo, kad be jau pastatyto gyvenamojo namo dar bus statomas vienas gyvenamasis namas (butas), be to, jos žemės sklype bus kasamas tvenkinys, vadinamas priešgaisriniu rezervuaru. Be to, atsakovei yra svarbi ta aplinkybė, jog ši civilinė byla turi būti išnagrinėta teisingai, įvertinus atsakovių visas pažeistas ir pažeidžiamas teises, todėl teismui nusprendus, kad terminas visgi yra praleistas, tai atsakovės prašė jį atnaujinti ir spręsti klausimą dėl išduoto statybos leidimo panaikinimo. Atsakovės nurodė, kad projektas ir išduotas leidimas neatitinka statytojo teisės įgyvendinimo pagal LR Statybos įstatymo reikalavimus. Šio įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. nuostatose yra nustatyta, jog statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 13.4. punkto nuostatose yra nustatyta, kad prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą yra patikrinama, ar prašyme nurodytas statytojas turi teisę būti statytoju pagal LR Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Šiuo atveju nebuvo patikrinta ir nustatyta, kad statytojas ieškovas M. T. minėto žemės sklypo nevaldo nei nuosavybės, nei nuomos, nei panaudos ar kitų sutarčių pagrindu, kuriose būtų aptartos statinių statymo sąlygos ir ieškovas turėjo tik tuometinės žemės sklypo savininkės J. L. 2012-08-22 sutikimą ir jame buvo nurodyta, jog yra leidžiama statyti gyvenamąjį namą. J. L. buvo pilnai įsitikinusi, kad tai vieno buto namas, skirtas gyventi vienai šeimai (anūkės šeimai), o ne dvibutis gyvenamasis namas. Ieškovas, pasinaudodamas šiuo sutikimu, bando užimti beveik visą buvusios savininkės J. L., o dabar D. K. žemės sklypą, tokiais veiksmais buvo šiurkščiai pažeidžiamos buvusios žemės sklypo savininkės J. L. ir yra pažeidžiamos dabartinės žemės sklypo savininkės D. K. nuosavybės teisės (LR CK 4.37 str.). Esant minėtam 2014 m. projektui, pagal kurį išduotas ginčijamas 2014 m. leidimas, yra pažeidžiamos atsakovių teisės, kadangi projekte statiniai išdėstyti taip, kad žemės sklypo savininkei (nei buvusiai, nei dabartinei) nebelieka vietos žemės sklype, be to, ieškovas įžūliai ir neteisėtai reikalauja, jog žemės sklypo savininkė patrauktų jai nuosavybės teisėmis priklausanti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės nurodė, jog minėtas 2014 m. rugsėjo 16 d. leidimas yra išduotas pažeidžiant ir kitus teisės aktų reikalavimus. LR Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 14 p. nuostatos reglamentuoja, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti, be kita ko, yra pateikiami žemės sklypo savininko sutikimas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto kadastrą, kai šiam sklypui dėl statytojo žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos šios teritorijos turi būti nustatytos. Pagal projektą yra matyti, kad yra suprojektuotas tvenkinys, o taip pat ir privažiavimas bei automobilių stovėjimo aikštelė ir šiems objektams eksploatuoti atsiranda specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos bei apribojimai, t. y. tiek dėl tvenkinio, tiek dėl kelio servituto ir jokių sutikimų tokiems objektams savo žemės sklype J. L. niekada nėra davusi ir apie planuojamas dvibučio gyvenamojo namo (t. y. iš esmės dviejų sublokuotų namų) statybas, tvenkinį sklype bei dviejų šeimų mašinų stovėjimo aikšteles sklype, atsakovė J. L. sužinojo tik tada, kai ji gavo 2020-11-16 ieškovo kreipimąsi dėl servituto nustatymo, kuriame, be kita ko, yra nurodoma, jog atsakovei yra privaloma patraukti ir savo sodo namelį, nes toje vietoje bus kasamas vandens rezervuaras. Sužinojusi apie tokius ieškovo ketinimus bei įžūlius ir neteisėtus reikalavimus, atsakovė J. L. su 2020-11-30 prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kad būtų sustabdytas tokios statybos leidimo galiojimas. Be to, ir atsakovė D. K. taip pat su 2020-12-29 prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kad visgi būtų sustabdytas tokios statybos leidimo galiojimas, tačiau atsakymai nėra gauti iki šiol. Atsakovės nurodė, jog ginčijamas statybos leidimas dvibučiui gyvenamajam namui buvo išduotas neteisėtai, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai neįsitikinus ir nepatikrinus, ar ieškovas turi teisę naudotis žemės sklypu, be to, taip pat buvo neįsigilinta ir į tai, kad 2012 m. sutikime buvo nurodyta, jog atsakovė J. L. sutinka, jog būtų statomas gyvenamasis namas ir jos tikroji valia buvo – tai tik vienas gyvenamasis namas ir vienai šeimai (t. y. vienbutis) ir šių sąvokų bei teisnių pasekmių išaiškinimo, t. y. koks visgi gali būti gyvenamasis namas (vienbutis, dvibutis ir kt.), J. L. niekas nepaaiškino bei tinkamai neišaiškino. Be to, 2014 m. projektas su atsakove J. L. taip pat nebuvo derintas ir toksai 2014 m. rugsėjo 16 d. leidimas niekada neatitiko buvusios žemės sklypo savininkės J. L. tikrosios valios ir pažeidė jos, t. y. kaip žemės sklypo savininkės, teises bei teisėtus interesus. Be to, dabartinės žemės sklypo savininkės D. K. teisės ir teisėti interesai irgi yra pažeidžiami dėl tų pačių priežasčių, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, turi būti panaikintas 2014 m. rugsėjo 16 d. leidimo Nr. LNS-01-140916-01071 galiojimas ir atsakovė visgi neprieštarautų, kad šiuo atveju būtų įteisintas jau pastatytas vienbutis gyvenamasis namas. Atsakovės prašė teismo panaikinti D. S. 2014 m. parengtą statinio projektą : dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. 911-TDP-AS-l ; panaikinti 2014 m. rugsėjo 16 d. leidimą Nr. LNS-01-140916- 01071 ; nustatyti pagal UAB „Geoplėtra“ parengtą 2021-01-18 žemės sklypo servituto nustatymo planą 102 kv. m. ploto statinio servitutą, plane pažymėtą indeksu „SI“, apibrėžtą taškais : 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 32 ; nustatyti pagal UAB „Geoplėtra“ parengtą 2021-01-18 žemės sklypo servituto nustatymo planą 126 kv. m. ploto Kelio servitutą (teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, (tarnaujantis), plane pažymėtą indeksu „S“, apibrėžtą taškais: 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 8 ir 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 32 ; iš ieškovo M. T. ir atsakovės R. K. atsakovės D. K. naudai priteisti 15 601,81 Eur vienkartinę kompensaciją už nustatytus servitutus ir visas bylinėjimosi išlaidas bei prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismo posėdžio metu atsakovė D. K., savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, palaikė pilnai ir prašė teismo priešieškinį tenkinti pilnutinai, o ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė, atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, palaikė pilnai ir prašė teismo priešieškinį tenkinti pilnutinai, o ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovė J. L., savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, palaikė pilnai ir prašė teismo priešieškinį tenkinti pilnutinai, o ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė, atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, palaikė pilnai ir prašė teismo priešieškinį tenkinti pilnutinai, o ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė R. K. pateikė atsiliepimą į priešieškinį ir nurodė, kad su atsakovių priešieškinio argumentais nesutinka ir prašė juos atmesti pilna apimtimi. Atsakovė nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieškovui išdavė leidimą statyti naują statinį pagal projektuotojo D. S. 2014 m. parengtą dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. 911-TDP-AS-1, kuriame aiškiai yra nurodytas pastatų skaičius – 1, butų skaičius – 2, bendrasis plotas – 262,25 m², tūris 1780 m³ ir faktiškai žemės sklype jokie du pastatai nėra ir nebus statomi, t. y. pastatas yra vienas, tačiau tik susidedantis iš dviejų butų. Tokiu būdu, J. L. apie dvibučio gyvenamojo namo statybas visą laiką žinojo ir dvibučio gyvenamojo namo statyboms ji niekada neprieštaravo bei jokių pretenzijų iki 2020 metų pavasario ji niekada niekam nereiškė. Atsakovės manymu, suteikdama aiškų, neatšaukiamą ir besąlygišką sutikimą statyti gyvenamąjį namą bei aiškų, neatšaukiamą ir besąlygišką sutikimą kreiptis į atitinkamas institucijas bei gauti pastato statybą leidžiantį dokumentą, J. L. pilnai suvokė, jog ieškovas šio duoto sutikimo pagrindu jai priklausančiame žemės sklype galės statyti gyvenamąjį namą. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad notarine tvarka patvirtintame J. L. sutikime nėra detalizuota, kokio tipo pastatui (vienbučiui, dvibučiui ar kt.) yra duodamas sutikimas, todėl spręsti dėl J. L. nežinojimo apie dvibučio gyvenamojo namo statybas remiantis vien tik šiuo dokumentu būtų nepagrįsta. Aplinkybę, jog J. L. žinojo ir suprato, kad jai priklausančiame žemės sklype bus statomas dvibutis gyvenamasis pastatas (t. y. pastatas, susidedantis iš dviejų butų), patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (J. L. 2021-09-10 prašymas gauti specialiuosius architektūros reikalavimus) ir specialiuosiuose architektūros reikalavimuose yra nurodyta, jog statytojas (užsakovas) yra J. L. (statybos eigoje statytoju tapo M. T.), o statomas statinys yra dvibutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Be to, kartu su specialiaisiais architektūros reikalavimais J. L. buvo pateiktas ir žemės sklypo planas ir kiti dokumentai, kuriuose buvo aiškiai nurodyta bei vizualiai pavaizduota, kad statomas pastatas susideda iš dviejų butų, todėl atsakovių argumentai, esą J. L. nematė projektuojamo gyvenamojo namo brėžinių, vizualinės projekto dalies ir netgi neįtarė, jog yra projektuojamas dvibutis gyvenamasis namas, prieštarauja į bylą pateiktiems šiems rašytiniams įrodymams. Atsakovė taip pat nesutiko, kad šiuo atveju buvo pažeista statybos leidžiančio dokumento išdavimo tvarka, kadangi statytojo teisę ieškovui suteikė žemės sklypo savininkė J. L., notarine tvarka 2012-08-22 pasirašydama sutikimą statyti gyvenamąjį pastatą. Priešingai, negu teigiama priešieškinyje, J. L. pasirašius minėtą sutikimą, ieškovui nėra privaloma turėti žemės sklypą nuosavybės teise ar valdyti jį nuomos, panaudos ar kitų sutarčių pagrindu, nes užtenka turėti tik J. L. sutikimą statyti pastatą jai priklausančiame žemės sklype ir šio sutikimo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieškovui išdavė statybą leidžiantį dokumentą. Be to, LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos šiuo atveju negali būti taikytinos, kadangi ieškovas žemės sklype nevykdo ir neketina vykdyti jokios ūkinės veiklos, kurios galimos tik specialiosiose teritorijose ir šio įstatymo nuostatos nustato specialius reikalavimus ne privatiems žemės sklypams, o visiškai kitokioms teritorijoms. Be to, atsakovių nurodoma aplinkybė, jog ieškovas siekia užimti visą žemės sklypą, yra visiškai nepagrįsta, nes pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą matyti, kad žemės sklypo plotas yra 0,1324 ha, žemės ūkio naudmenų plotas – 0,1206 ha, užstatyta teritorija – 0,0118 ha ir šiuo metu pastatytas vienas iš dviejų dvibučio gyvenamojo pastato butų užimą mažesnę nei 1/10 Žemės sklypo teritorijos dalį, atitinkamai visas dvibutis gyvenamasis namas užimtų mažesnę nei 1/5 Žemės sklypo teritorijos dalį. Atsakovė taip pat nurodė, kad nesutiko su atsakovių argumentais dėl servituto nustatymo pagal atsakovių pateiktą servituto planą. Esminiai UAB „Geoplėtra“ plano bei MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ planų skirtumai yra tokie, jog pagal UAB „Geoplėtra“ planą yra siūloma nustatyti servitutą vienam butui, tuo tarpu pagal MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ planą yra siūloma nustatyti servitutą dvibučiam gyvenamajam pastatui, t. y. gyvenamajam pastatui, susidedančiam iš dviejų butų. Be to, kadangi atsakovės pareiškė priešieškinį dėl šiuo metu galiojančio statybų leidimo panaikinimo, tai visų pirma šioje civilinėje byloje reikia nustatyti, ar statyba leidžiantis dokumentas buvo išduotas teisėtai ir jeigu paaiškėtų ta aplinkybė, jog statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas neteisėtai, tai servitutas turėtų ir galėtų būti nustatytas tik vienam butui, o paaiškėjus kitai aplinkybei, kad statybą leidžiantis dokumentas visgi buvo išduotas teisėtai, tai servitutas turėtų būti nustatytas dvibučiam gyvenamajam pastatui ir tik išsprendus klausimą dėl statybų leidimo teisėtumo / neteisėtumo yra galima tinkamai spręsti klausimą dėl servituto nustatymo pagal vieną iš teismui pateiktų žemės sklypo servituto nustatymo planų. Be to, atsakovė taip pat nesutiko ir su atsakovių priešieškininiu reikalavimu dėl piniginės kompensacijos išieškojimo, kadangi atsakovės įsitikinimu, J. L. „besąlyginis“ sutikimas suponuoja išvadą, jog J. L. davė sutikimą statyti gyvenamąjį pastatą be jokių papildomų sąlygų, tame tarpe ir apmokėjimo už naudojimąsi gyvenamajam pastatui būtina žeme ar kompensacijos už žemės mokestį. Atsakovės manymu, yra akivaizdu, kad J. L. turėjo suvokti, jog pastatas turės būti pastatytas ant jai priklausančios žemės, todėl norėdama reikalauti kompensacijos už žemę, esančią po pastatu, J. L. iš pat pradžių turėjo aptarti kompensacijos klausimą pasirašytame sutikime arba jame bent jau nurodyti, jog tokios kompensacijos bus reikalaujama ateityje. Atsakovės vertinimu, reikšdamos tokį priešinį reikalavimą, atsakovės nesąžiningai siekia pasipelnyti ieškovo sąskaita. Be to, atsakovių priešieškinys buvo pateiktas teismui praleidus LR ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatose nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad J. L. visą laiką žinojo apie dvibučio gyvenamojo namo statybas, tačiau į teismą su reikalavimu panaikinti išduotą statybos leidimą kreipėsi tik 2021-02-12, t. y. praėjus daugiau nei šešiems metams nuo statybos leidimo išdavimo, yra manytina, jog J. L. praleido LR ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatose nustatytą terminą šių reikalavimų teismui pateikimui, todėl atsakovių priešieškinys turėtų būti atmestas vien šiuo teisiniu pagrindu. Atsakovė prašė teismo ieškinį tenkinti pilna apimtimi, o priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismo posėdžio metu atsakovė, savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį tenkinti pilnutinai, o priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai, atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį tenkinti pilnutinai, o priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į priešieškinį ir nurodė, kad atsakovės paties išduoto statybos leidimo teisėtumo sąlygų neginčija, o ginčija tik tai, jog statybos leidimas yra išduotas netinkamam objektui, t. y. ne vienbučiui, o dvibučiui gyvenamajam namui, kas neatitinkanka J. L., t. y. kaip žemės sklypo savininkės valios, ir apie tai, kad šiuo atveju bus statomas būtent dvibutis gyvenamasis namas, o ne vienbutis, atsakovė nežinojo ir nebuvo tinkamai apie tai informuota. Atsakovė nurodė, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas, nagrinėdamas bylą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir jo pagrindu atsiradusių statybos padarinių šalinimo, pirmiausia turėtų išsiaiškinti, kokie statybos pažeidimai yra padaryti ir ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso yra galima, o jeigu yra galima – tai atsižvelgdamas į neteisėta statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, neteisėtos statybos padarinių šalinimą ir galimybes atkurti iki neteisėtos statybos buvusią padėtį, turėtų spręsti dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento pagrindu atsiradusių statybos padarinių šalinimo būdo, t. y. ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriaunant leisti statybą įteisinti. Atsakovė pažymėjo, jog 2014-09-16 statybos leidimas Nr. LNS-01-140916-01071 buvo išduotas pagal statytojui M. T. parengtą statinio projektą : dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. 911-TDP-AS-1 (2014 m.) ir išduodant šį statybos leidimą buvo vertinami visi su projektu pateikti dokumentai, tarp kurių buvo ir J. L. 2012-08-22 sutikimas bei J. L. 2012-08-16 prašymas specialiesiems architektūros reikalavimams nustatyti, kuriame buvo nurodyta, kad numatomas statinys yra : paskirtis - gyvenamasis, adresu (duomenys neskelbtini); statinio kategorija – neypatingas ; statinio rūšis – nauja statyba ; projekto pavadinimas – dvibutis gyvenamasis namas. Be to, prašymą teikė ir jį pasirašė J. L., todėl atitinkamai Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012-09-10 ir išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR911, kuriuose yra nurodoma, kad statytojas (užsakovas) yra J. L., projektas : dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas, be to, taip pat yra nurodoma, jog specialiuosius architektūros reikalavimus gavo J. L.. Atsižvelgiant į tai, kad visi statybos leidimui išduoti reikalingi dokumentai, kurie turėjo būti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1324 ha, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkės žinioje, buvo pasirašyti pačios J. L., tai administracija turėjo pagrįstą žinojimą, jog J. L. apie jos žemės sklype statomą dvibutį gyvenamąjį namą žinojo ir turėjo žinoti, t. y. pagal jos parašu patvirtintus dokumentus. Be to, atsakovės iki šios civilinės bylos teisminio nagrinėjimo į administraciją nesikreipė, todėl pagrįsta yra teigti, jog buvo praleistas LR ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatose nustatytas vieno mėnesio terminas reikalavimui dėl statybos leidimo panaikinimo pareikšti, kadangi statybos leidimas LR Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo paskelbtas 2014-09-16 dieną. Atsakovė nurodė, kad šiuo atveju administracija nemato nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti su atsakovių reikalavimais panaikinti jau išduotą statybos leidimą, kadangi pagal administracijos teismui teikiamus dokumentus yra matoma, jog būtent ginčo objektas – dvibutis gyvenamasis namas - yra minimas visuose atsakovės J. L. pasirašytuose dokumentuose, todėl yra manytina, kad ji apie tai žinojo arba turėjo žinoti. Be to, statybos leidimas Nr. LNS-01-140916-01071 buvo išduotas 2014-09-16, o atsakovės į teismą dėl jo panaikinimo kreipėsi tik 2021-02-12, t. y. po daugiau negu šešių metų, kas akivaizdžiai įrodo tą aplinkybę, jog statybos leidimo teisėtumo klausimas šiuo atveju yra sprendžiamas praleidus įstatymų nustatytą terminą. Atsakovė taip pat nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo kartu yra spręstinas ir nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimo klausimas, kadangi LR CK 4.129 straipsnio nuostatose yra reglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimas bei teisė į piniginę kompensaciją. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad priverstinio servituto nustatymo atveju servituto nustatymo būtinumas paprastai yra siejamas su servituto atlygintinumu, kadangi civiliniams teisiniams santykiams yra būdingas atlygintinumas, t. y. kai viena šalis, įgydama naudą, turi suteikti ekvivalentinę naudai kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad netaikant šių taisyklių, negalima pasiekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto būtinumo, turi nurodyti, koks visgi servitutas (atlygintinas ar neatlygintinas) turi būti nustatytas kiekvienu konkrečiu atveju ir tai yra viena iš esminių šios kategorijos bylų aplinkybių, kuri turi būti ištirta civilinės bylos nagrinėjimo metu. Atsakovė nurodė, kad servituto atlyginimo dydžio nustatymo klausimas priklauso išskirtinai teismo diskrecijai, t. y. teismas, įvertinęs konkrečios civilinės bylos faktines aplinkybes, nustato, kokia visgi suma turi būti kompensuojamas žemės savininko teisių suvaržymas. Be to, šiuo klausimu administracijai nėra reiškiami jokie reikalavimai ir nei ieškovas, nei atsakovės į administraciją dėl servitutų nustatymo nesikreipė ir šie servitutai yra reikalingi tik šių šalių reikmėms, o ne administracijai, todėl servitutų nustatymo klausimą atsakovė palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsakovė prašė teismo priešieškinį dalyje dėl 2014-09-16 statybos leidimo Nr. LNS-01-140916-01071 panaikinimo atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą, o ieškinį bei priešieškinį dalyje dėl servitutų nustatymo prašė teismo spręsti teismo nuožiūra. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas, atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, palaikė pilnai ir prašė teismo priešieškinį dalyje dėl 2014-09-16 statybos leidimo Nr. LNS-01-140916-01071 panaikinimo atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą, o ieškinį bei priešieškinį dalyje dėl servitutų nustatymo prašė teismo spręsti teismo nuožiūra.

Išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog viešajame registre yra išviešintas juridinis faktas, kad 2012-08-22 sutikimo Nr. LM-2457 pagrindu buvusi žemės sklypo savininkė J. L. sutinka, jog R. K. ir M. T. žemės sklype statytų jiems nuosavybės teise priklausantį pastatą - gyvenamąjį namą. Šiuo atveju žemės sklypas priklauso privačiam fiziniam asmeniui, t. y. valstybė nevaldo jokios dalies ginčo žemės sklypo. Be to, Vilniaus miesto skyrius 2014 m. birželio 30 d. sutikimu Nr. 49ST-952-(14.49.5) „Sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ nurodė, jog neprieštarauja dėl elektros inžinerinių tinklų tiesimo ir įvažiavimo į žemės sklypą rengimo pagal pateiktą projekto darbų vadovo D. S. 2014 m. birželio mėn. parengtą suvestinį inžinerinių tinklų planą valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ir inžineriniai tinklai bei susisiekimo komunikacijos bus tiesiami į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“. Vilniaus miesto skyrius 2015 m. kovo 10 d. sutikimu Nr. 49ST-247-(14.49.5) „Sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ nurodė, kad neprieštarauja dėl dujotiekio inžinerinių tinklų tiesimo pagal UAB „Rimgaudą“ 2014 m. gruodžio mėn. parengtą sklypo planą su dujotiekio tinklais valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ir inžineriniai tinklai bus tiesiami į žemės sklypus (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); sutikimas galioja dešimt metų skaičiuojant nuo sutikimo išdavimo datos, bet ne ilgiau kaip iki servituto, suteikiančio teisę tiesti inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, jais naudotis ir juos aptarnauti, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Be to, taip pat pažymėjo, kad servitutas administraciniu aktu gali būti nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose toks servitutas yra suplanuotas ir jie turi būti pažymėti žemės sklypo plano sprendiniuose. LR CK 4.126 straipsnio dalies nuostatose yra įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas yra nustatytinas teismo sprendimu : 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Tokiu būdu, šalys, siekdamos nustatyti servitutą, turėtų įrodyti abiejų šių sąlygų egzistavimą ir tuo tarpu nustačius, jog konkrečiu atveju neegzistuoja bent viena iš minėtų sąlygų, tai servitutas teismo sprendimu yra nenustatytinas. Šiuo atveju ieškovas M. T. savo ieškinyje pripažįsta tą faktą, kad daugiau nei šešerius metus gyvena name, t. y. netrukdomas prieina, priėjo ir naudoja šį statinį pagal jo paskirtį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu, yra būtina nustatyti, ar servitutas yra objektyviai reikalingas, ar ieškovas išnaudojo visas galimybes įgyvendinti savo nuosavybės teises, nepažeisdamas kitų asmenų interesų, o taip pat įvertinti, ar ieškovo prašomas nustatyti servitutas yra būtinas, ekonomiškiausias bei užtikrinantis abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Išvadą teikiančios institucijos manymu, nagrinėjamoje byloje turėtų būti įvertinamos visos įmanomos galimybės patekti į ieškovo M. T. valdomą gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), remiantis būtinumo, ekonomiškumo ir šalių pusiausvyros aspektais. Be to, atkreipia dėmesį ir į tai, jog ieškovo M. T. ieškinyje yra nurodoma, kad privažiuoti prie dvibučio gyvenamojo pastato pagal atsakovių pateiktą servituto nustatymo planą (tiksliau - prie vieno buto, kadangi atsakovės nesutinka su servituto nustatymu dvibučiam gyvenamajam pastatui) taip pat nėra galimybės, kadangi atsakovių pasiūlytoje servituto vietoje yra pastatyta medinė pavėsinė. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, vien ta aplinkybė, jog teritorijoje yra pastatyta medinė pavėsinė, neturėtų eliminuoti tokio servituto nustatymo galimybės ir šiuo atveju turėtų būti vertinami ne tik pavėsinės perstatymo nepatogumai, bet ir ta esminė aplinkybė, kad galimai būtų išvengiama servituto nustatymo didelei žemės sklypo daliai. Be to, šiuo atveju nusistovėjusios faktinės situacijos valstybinės žemės patikėtinis nežino ir šalys turėtų pristatyti racionaliausio (t. y. ekonomiškiausio) sprendimo variantus, be to, 2012 m. rugpjūčio 22 d. sutikime (notarinio registro Nr. LM-2457) yra nurodytas bendro pobūdžio sutikimas leisti žemės sklype statyti gyvenamąjį pastatą, t. y. sutikime nedetalizuojama kokio dydžio ir parametrų bus statinys, vienbutis, dvibutis ar kt. Išvadą teikianti institucija prašė teismo ieškinį ir priešieškinį spręsti teismo nuožiūra. Į teismo posėdį išvadą teikiančios institucijos atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką išvadą teikiančiai institucijai yra pranešta tinkamai, prašymo atidėti šios civilinės bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl ši civlinė byla yra nagrinėjama išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Ieškinys paliktinas nenagrinėtu ; priešieškinys tenkintinas dalinai, o likusioje dalyje priešieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Iš šioje civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių ir jų atstovų paaiškinimų, liudytojos parodymų nustatyta, kad 2012-08-22 J. L. davė rašytinį sutikimą ir sutiko, jog jos anūkė R. K. ir jos draugas M. T. jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statytų jiems nuosavybės teise priklausiantį pastatą, t. y. gyvenamąjį namą ; taip pat sutiko, kad R. K. ir M. T. kreiptųsi į atitinkamas institucijas ir gautų pastato statybą leidžiantį dokumentą bei registruotų pastatą kaip daiktą Nekilnojamojo turto registre, nepriklausomai nuo pastato būklės (baigtumo) daikto įregistravimo momentu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014-09-16 išdavė leidimą Nr. LNS-01-140916-01071 statyti naują statinį, t. y. statytojui M. T. suteikė teisę žemės sklype statyti pastatą pagal projektuotojo D. S. 2014 m. parengtą dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. 911-TDP-AS-1 (pastatų skaičius – 1, butų skaičius – 2, bendrasis plotas – 262,25 m2, tūris 1780 m3). Iš 2020-11-05 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo turinio nustatyta, kad yra pastatytas ir pilnai įrengtas vienas iš dviejų dvibučio gyvenamojo pastato butų (pastato baigtumas 50%). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, jog 2020-11-16 ieškovas kreipėsi į buvusią žemės sklypo savininkę J. L. su prašymu per dešimt dienų nuo kreipimosi gavimo dienos pateikti atsakymą, ar J. L. sutinka žemės sklype nustatyti kelio servitutą pastato savininko M. T. naudai, bei esant tokiam sutikimui, nurodyti, ar minėto kreipimosi 8 punkte pavaizduota preliminari servituto vieta atsakovei J. L. yra priimtina. Iš bylos medžiagos turinio nustatyta, jog 2020-11-30 žemės sklypo savininkė J. L. pateikė ieškovui atsakymą, kuriuo nesutiko su 2020-11-16 kreipimesi išdėstytais pasiūlymais ir nurodė, kad jai priklausančiame žemės sklype ji ieškovui leido statyti tik vieną gyvenamąjį namą (t. y. vienbutį gyvenamąjį namą), o ne kelis statinius, be to, 2014 m. projekto sprendiniai su žemės sklypo savininke esą niekada nebuvo derinti ir J. L. su tokiais projekto sprendiniais nesutinka ir niekada nesutiko. Iš bylos medžiagos turinio taip pat nustatyta, kad 2020-12-05 pakartotiniu kreipimusi ieškovas kreipėsi į buvusią žemės sklypo savininkę J. L. su prašymu pateikti atsakymą, ar J. L. sutinka nustatyti kelio servitutą dvibučiam gyvenamajam pastatui, be to, pakartotiniame kreipimesi ieškovas taip pat nurodė, jog notarine tvarka patvirtintame sutikime nebuvo detalizuota, kokio tipo pastatui (vienbučiui, dvibučiui, kt.) yra duodamas sutikimas, tačiau kartu su kreipimusi pateikti dokumentai ir įrodymai patvirtino tai, kad J. L. sutiko būtent su dvibučio gyvenamojo pastato statyba, kadangi J. L. kartu su 2020-12-05 kreipimusi buvo pateikti 2012-09-10 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialieji architektūros reikalavimai Nr. AR 911, kuriuos J. L. pasirašė ; architektūros reikalavimuose nurodyta, kad statytojas (užsakovas) yra J. L. (statybos eigoje statytoju tapo M. T.), o statomas statinys – dvibutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos turinio nustatyta, kad ieškovas, sužinojęs, jog žemės sklypas J. L. buvo padovanotas jos dukrai D. K. pagal 2020-12-11 Dovanojimo sutartį Nr. 10074, 2020-12-22 kreipėsi į naująją žemės sklypo savininkę su prašymu pateikti atsakymą, ar D. K. sutinka nustatyti servitutą pastato savininko M. T. naudai pagal 2020-12-22 kreipimosi 11 punkto nuostatose nurodyta preliminarų servituto planą ; atsakovė D. K. 2021-01-18 pateikė siūlymą dėl kelio ir pastato servitutų nustatymo bei pakartojo tuos pačius teiginius, kuriuos ieškovui pateiktuose atsakymuose anksčiau nurodė ir buvusi žemės sklypo savininkė J. L.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, jog 2020-12-29 D. K. su prašymu dėl statybos leidimo sustabdymo kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu sustabdyti 2014-09-16 leidimo Nr. LNS-01-140916-01071 galiojimą, kad nebūtų pradėtos antro buto statybos, tvenkinio bei automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas minėtame žemės sklype. Liudytoja E. S. parodė, kad R. K. yra jos sesers dukra ir ji visada su savo giminaičiais kalbėjo apie tai, kad bus statomas dviejų butų namas ir apie tai visiems buvo žinoma, be to, jai taip pat yra žinoma, jog jos sesuo mokėjo didelę sumą už elektrą ir buvo mačiusi elektros skaitiklius.

Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010-04-08 nutartis Nr. 3K-3-155/2010; LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis Nr. 3K-3-486/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011-10-04 nutartis Nr. 3K-3-371/2011; LAT 2015-07-15 nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015).

Iš visos civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas dėl šiuo metu galiojančio statybų leidimo panaikinimo ir servitutų nustatymo. Pažymėtina tai, kad šiuo atveju sprendžiant šalių pareikštų ieškininių bei priešieškininių reikalavimų eiliškumą, prioritetine tvarka yra būtina pirmiausia teismui pasisakyti ir iš esmės išspręsti atsakovių pareikštą priešieškininį reikalavimą dėl šiuo metu galiojančio statybų leidimo panaikinimo ir tik po to turi būti sprendžiami visi kiti šalių pareikšti ieškininiai bei priešieškinininai reikalavimai dėl servitutų nustatymo, kadangi atsakovės D. K. bei J. L. pareiškė priešieškinį dėl šiuo metu galiojančio statybų leidimo panaikinimo, todėl visų pirma šioje civilinėje byloje reikia nustatyti tą aplinkybę, ar statybą leidžiantis dokumentas visgi buvo išduotas teisėtai / neteisėtai ir jeigu paaiškėtų ta aplinkybė, jog statybą leidžiantis dokumentas visgi yra išduotas neteisėtai, tai servitutas turėtų ir galėtų būti nustatytas tik vienam butui. Tačiau šioje civilinėje byloje paaiškėjus tai aplinkybei, kad statybą leidžiantis dokumentas visgi buvo išduotas teisėtai, tai servitutas šiuo atveju turėtų būti nustatytas dvibučiam gyvenamajam pastatui. Pažymėtina ir tai, jog tokios procesinės pozicijos laikosi ir ieškovas, ir atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei išvadą byloje teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas šioje civilinėje byloje pirmiausia pasisako dėl atsakovių priešieškininių reikalavimų statybos leidimo teisėtumo / neteisėtumo apimtyje.

Atsakovės prašė teismo atnaujinti ieškinio senatį ir panaikinti D. S. 2014 m. parengtą statinio projektą : dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. 911-TDP-AS-l bei panaikinti 2014 m. rugsėjo 16 d. išduotą leidimą Nr. LNS-01-140916- 01071. Ieškovas su šiais atsakovių priešieškininiais reikalavimais nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senatį bei juos atmesti.

Sutinkamai su LR Statybos įstatymo (redakcija nuo 2019-01-01) 27 straipsnio 24 dalies nuostatomis, kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva nurodytos institucijos pagal kompetenciją. Jeigu yra pažeistas viešasis interesas, tai šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba į teismą. Be to, bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais yra laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai.

Sutinkamai su LR Statybos įstatymo 33 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, jeigu statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas neteisėtai, tai LR Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalies nuostatose nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta. Teismas, savo sprendimu panaikinęs statybą leidžiančio dokumento galiojimą, savo sprendimu : 1) įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę ; 2) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas ; 3) leidžia šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus bei 4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų.

Iš bylos medžiagos turinio matyti, kad J. L. 2012-08-22 davė rašytinį sutikimą ir šiame rašytiniame bei notarine tvarka patvirtintame sutikime yra nurodyta, jog : „aš, J. L., aiškiai, neatšaukiamai ir besąlygiškai sutinku, kad R. K. /.../ ir M. T. /.../ man nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype /.../ statytų jiems nuosavybės teise priklausysiantį pastatą – gyvenamąjį namą /.../ Aš, J. L., aiškiai, neatšaukiamai ir besąlygiškai sutinku, kad R. K. /.../ ir M. T., siekdami aukščiau nurodyto tikslo įgyvendinimo, kreiptųsi į atitinkamas institucijas, pateiktų visus reikiamus dokumentus ir gautų pastato statybą leidžiantį dokumentą“.

Ieškovas M. T. nurodė, jog neginčija tos aplinkybės, kad notarine tvarka patvirtintame atsakovės J. L. sutikime nėra detalizuota, kokio tipo pastatui (vienbučiui, dvibučiui ar kt.) yra duodamas sutikimas, tačiau ieškovo manymu, spręsti dėl atsakovės J. L. nežinojimo apie būtent dvibučio gyvenamojo namo būsimas statybas remiantis vien tik šiuo dokumentu būtų nepagrįsta, nes tą aplinkybę, jog atsakovė J. L. žinojo ir suprato, kad jai priklausančiame žemės sklype bus statomas būtent dvibutis gyvenamasis pastatas (t.y. pastatas, susidedantis iš dviejų butų), patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (J. L. 2012-09-10 pasirašyti ir gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialieji architektūros reikalavimai Nr. AR 911 ; prašymas šiems specialiesiems architektūros reikalavimams gauti ; specialiuosiuose architektūros reikalavimuose yra nurodyta, kad statytojas (užsakovas) yra J. L. (statybos eigoje statytoju tapo M. T.), o statomas statinys – dvibutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)).

Atsakovės nurodė, kad priešingai, negu teigia ieškovas, J. L. 2012-08-22 savo duotu sutikimu leido jai priklausančiame žemės sklype statyti tik vieną gyvenamąjį namą, t. y. vienbutį gyvenamąjį namą, o ne kelis statinius žemės sklype, tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-09-16 išduotas statybos leidimas Nr. LNS-01-140916 - 01071 dvibučiui gyvenamajam namui visiškai neatitinka tikrosios atsakovės J. L., t. y. kaip žemės sklypo savininkės, valios bei pačio sudaryto sutikimo esmės. Atsakovės taip pat nurodė, kad yra manytina, jog ieškovas sąmoningai ir tyčia nedetalizavo 2012-08-22 sutikimo turinio, iš kurio, kaip ir ieškovas patsai pripažįsta tą aplinkybę, negalima spręsti, ar J. L. visgi suprato apie būsimas dvibučio gyvenamojo namo statybas.

Sutinkamai su LR CK 6.193 straipsnio 1-5 punktų nuostatomis, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje sprendžiant ginčus dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ne kartą yra konstatuota, jog kai kyla ginčas dėl konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus (LR CK 6.193 str. 1 d.) ir teismas turi kuo tiksliau išsiaiškinti šalių valią, kurią jos išreiškė sudarydamos sutartį ir prisiimdamos iš tokios sutarties kylančius sutartinius įsipareigojimus. Vis dėlto, nors sutarties aiškinimo tikslas – tikrosios šalių valios nustatymas – lemia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti ir jeigu šalių ketinimai nesutampa, tai didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (LAT 2009-07-27 nutartis Nr. 3K-3-261/2009 ; LAT 2012-11-29 nutartis Nr. 3K-3-521/2012).

Be to, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyviojo sutarties aiškinimo būdą, prioritetas yra teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (LAT 2007-06-22 nutartis Nr. 3K-3-290/2007 ; LAT 2012-04-10 nutartis Nr. 3K-3-139/2012). Be to, taip pat yra reikšminga ir LR CK 6.193 str. 5 d. nuostatose nustatyta bendroji taisyklė, jog sutarties aiškinimui svarbios ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu bei kitokiais šalių veiksmais ir tai padeda nustatyti tikruosius šalių ketinimus pagal atliktus veiksmus (neveikimą) (LAT 2013-03-04 nutartis Nr. 3K-3-93/2013).

Ištyręs šioje civilinėje byloje esančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad visgi atsakovės pilnai įrodė visas aplinkybes dėl sutikimo davimo statyti tik vienbutį gyvenamąjį namą, o ne dvibutį gyvenamąjį namą, todėl ieškovo visi argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Pažymėtina tai, kad šiuo atveju yra būtina atsižvelgti bei išanalizuoti visas ginčo sutikimo sudarymo faktines aplinkybes bei esant tarp šalių ginčui dėl sutikimo teksto turinio aiškinimo ir jo tinkamo suvokimo, šiuo atveju yra būtina vadovautis LR CK 6.193 straipsnio nuostatomis dėl sutarčių aiškinimo ir sutikimo sudarymo sąlygas bei pačio sutikimo esmę būtina aiškinti vadovaujantis minėta civilinio kodekso norma.

Teismas daro išvadą, kad lingvistiniu būdu (t. y. pažodiniu būdu) skaitant ir aiškinant ginčijamo sutikimo tekstą bei turinį, jo esmė visgi yra suprantama taip – kad atsakovė J. L. davė sutikimą savo anūkei ir jos draugui statyti tik vieną pastatą – gyvenamąjį namą ir ši savoka minėtame sutikime nėra labiau detalizuota, kas iš šio teksto lingvistine ir bendrine prasme yra suprantama, kaip vieną pastatą - vienbutį gyvenamąjį namą ir tik vienai šeimai (t. y. anūkės šeimai). Pažymėtina tai, kad ginčijamame sutikime nei pačioje savokoje, nei vėlesniame jo tekste nėra atskirai detalizuota ir išaiškinta, jog šis atsakovės J. L. sutikimas yra duodamas būtent vienam pastatui, tačiau dvibučiui namui (t. y. dviems šeimoms gyventi). Be to, šioje civilinėje byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų ir apie tai, kad iki šio atsakovės J. L. rašytinio sutikimo davimo tarp šalių buvo ikisutartinės derybos / kalbos / susitarimai ar kt. būtent dėl dvibučio gyvenamojo namo, o ne vienbučio gyvenamojo namo statybų ir šių statybų leidimo (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir į šioje civilinėje byloje esančių įrodymų visetą bei į tai, jog atsakovė J. L. neturi teisinio išsilavinimo ir J. L. šiuo metu yra 83 metai bei ji yra rusakalbė, kas iš esmės visgi labai apsunkina tam tikrų lietuviškų teisinių ir specialių sąvokų bei terminų suvokimą, visgi darytina išvada, jog vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal tokias susitarimo sąlygas ir visuotinai priimtinus elgesio standartus net bet kuris asmuo (nesat atskiro bei specialaus išaiškinimo) suvoktų šio ginčijamo susitarimo turinį ir jo esmę būtent taip, kaip jį ir suvokė atsakovė J. L., t. y. kad ji duoda rašytinį sutikimą savo anūkei ir jos draugui savo žemėje statytis jiems nuosavybės teisė priklausantį pastatą – gyvenamąjį namą - vienai šeimai vienbutį namą. Ieškovo visi argumentai apie tai, kad atsakovė J. L. visgi pilnai suprato ir suvokė, jog duoda sutikimą statyti būtent dvibutį gyvenamąjį namą, kadangi ji turi patirties žemės dokumentų tvarkymo klausimuose, yra pilnai atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti, kadangi teismo posėdžio metu atsakovė J. L. nurodė, kad kitų žemės nuosavybės klausimų ji pati vienasmeniškai niekada nėra tvarkiusi ir šiems klausimams spręsti ji visada naudojosi kvalifikuotų teisininkų, t. y. advokatų, paslaugomis - samdėsi advokatų kontorą ir konkretų advokatą. Teismas daro išvadą, jog visgi sutiktina su ta aplinkybe, kad jeigu asmuo neišmano tam tikrų teisinių dalykų ir klausimų, tai jis tada naudojasi profesionalaus teisininko – advokato paslaugomis, o jeigu patsai asmuo labai gerai išmano visus teisinius dalykus bei visus kilusius teisinius klausimus, tai tada jis patsai be niekeno pagalbos ir sprendžia visus klausimus. Šiuo atveju darytina išvada, kad atsakovė J. L. visgi gerai bei profesionaliai neišmano visų teisinių žemės tvarkymo klausimų, tokiu būdu ji ir samdėsi kvalifikuotą teisininką – advokatą šiems klausimas spręsti, todėl ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Be to, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat darytina išvada, kad šioje situacijoje visgi ieškovas M. T. buvo nesąžiningas bei siekė apgauti atsakovę J. L., o ne atsakovė J. L., nes atsakovė J. L. nuosavybės teise valdė žemės sklypą, t. y. juo naudojosi ir pati asmeniškai (turėjo sodo namelį ir kt.), todėl toksai ieškovo M. T. numatytas ir projektuojamas didelis statinys (t. y. dvibutis gyvenamasis namas dviems šeimoms) bei taip pat numatytas dar iškasti ir tvenkinys bei numatyta ir projektuojama automobilių stovėjimo aikštelė dviems butams ir visoms jų mašinoms, kaip matyti iš esmės pažeidė / pažeidžia žemės savininkių teises bei teisėtus interesus, nesant jų sutikimo tokiems konkretiems veiksmams atlikti.

Pažymėtina dar ir tai, jog žemės savininkių teisės buvo / yra pažeidžiamos, kai ieškovas M. T. ryšium su numatytu iškasti tvenkiniu žemės savininkių dar pareikalavo patraukti ir jų turimą sodo namelį. Teismas daro išvadą, kad tokie ieškovo sisteminiai veiksmai tiesiogiai suponuoja vienintelę nuomonę, jog tokie ieškovo veiksmai tiesiogiai yra nukreipti tik į atsakovių žemės sklypo nuosavybės teisės disponavimo neteisėtus apribojimus, siekiant tokiu naudojimusi užvaldyti visą žemės sklypą, nors ir neturint į jį jokių nuosavybės teisių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas visiškai nedetalizavo tos aplinkybės – kam visgi yra reikalingas tas antras statomas butas, t. y. kokioms ieškovo šeimos reikmėms jis yra reikalingas / būtinas ar kt. (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Esant tokioms aplinkybėms ir pagal visuotinai priimtinas elgesio normas, darytina išvada, jog ieškovas, pasistatęs atsakovių žemės sklype savo šeimai vieną butą, antrąjį butą galimai planuotų parduoti, kadangi šioje civilinėje byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad antrasis butas yra būtinas / reikalingas ieškovo šeimai (LR CPK 176 str. – 179 str.). Tokiu būdu ieškovas, neturėdamas jokių teisių į žemės sklypą ir visiškai suspenduodamas atsakovių turimas disponavimo teises į jų turimą žemės sklypą, gautų dvigubą naudą, t. y. ir patsai ieškovas su savo šeima gyventų savo bute bei taip pat gautų ir pelną už parduotą ir jo šeimai nereikalingą antrąjį butą, kas yra visiškai akivaizdu, jog tokiu būdu iš esmės būtų pažeista šalių teisių bei teisėtų interesų pusiausvyra. Be to, kaip matyti iš visos šios civilinės bylos medžiagos, atsakovė J. L. iš šio sandorio (t. y. sutikimo davimo) jokios materialinės naudos negavo / negaus, nes ji tiesiog žmogiška prasme norėjo tik padėti savo anūkės būsimai šeimai pasistatyti gyvenamąjį būstą, kad jauna šeima turėtų kur gyventi.

Teismas daro išvadą, kad pagal byloje esančių įrodymų visetą šiuo atveju nesąžiningi veiksmai visgi pasireiškė būtent iš ieškovo M. T. pusės, o ne atsakovės J. L. pusės : tiek sudarant rašytinį sutikimą, kai nebuvo atsakovei J. L. tinkamai bei suprantamai išaiškintos visos jos duodamo sutikimo sąlygos bei prasmės, tiek ir vėliau pradedant ginčo namo statybas bei gaunat visus statybai reikalingus dokumentus ir leidimus, kadangi iš visos šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, jog atsakovė J. L. nestatė ginčo namo bei neužsiėmė jokiomis statybomis ir tokiu būdu faktinis statytojas visgi buvo patsai ieškovas M. T., kuris ir tvarkė visus statyboms reikalingus dokumentus. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės J. L. nuosekli dėstoma pozicija nesikeitė nuo pat šios civilinės bylos nagrinėjimo pradžios, t. y. tiek atsakovės J. L. visi pateikti procesiniai dokumentai, tiek jos pačios duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu suponuoja vienintelę nuomonę, jog atsakovė J. L. šiuo atveju nepiktnaudžiauja savo teisėmis, t. y. ji nepersigalvojo davusi rašytinį sutikimą, kaip tai nurodė ieškovas, o tiesiog ji tik neseniai sužinojo apie savo pažeistas teises, kai realiai gavo rašytinius pasiūlymus (pretenzijas) iš ieškovo pusės ir kai realiai suprato, jog šiuo atveju yra ieškovo apgauta, pasinaudojant jos garbiu amžiumi, jos įstatymų neišmanymu bei jos pasitikėjimu anūkės šeima. Be to, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų viseto, atsakovė J. L. galimai ir specialiai ieškovo M. T. nebuvo savalaikiai bei tinkamai informuojama apie gautus / gaunamus dokumentus, kas liečia dvibučio namo statybą, kadangi šioje civilinėje byloje tokių įrodymų nėra pateikta (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Be to, teismas taip pat daro išvadą, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. rugsėjo 16 d. išdavė leidimą Nr. LNS-01-1409 16-01071, pažeisdama 2012-08-22 sutikimu nurodytas sąlygas, nes sutikimu buvo duotas leidimas statyti gyvenamąjį namą, tačiau atsakovės J. L. nebuvo duotas joks sutikimas projektuoti bei įrengti jos žemės sklype priešgaisrinį vandens rezervuarą, griauti jai priklausiusius statinius (ūkinį pastatą ir rūsį) bei nugriauti tvorą ir tokių atsakovės J. L. sutikimų šioje civilinėje byloje nėra pateikta (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas daro išvadą, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. išduotas ginčijamas leidimas Nr. LNS-01-140916-01071 yra išduotas neįvertinus 2012-08-22 sutikimo turinio bei iš esmės prieštaraujant atsakovės J. L. tikrajai valiai ir jos tikriesiems ketinimams.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ginčijamo sutikimo sudarymo aplinkybės, jo turinys bei jo esmė neatitiko ir neatitinka tikrosios atsakovės J. L. valios ir jos norų, t. y. atsakovė J. L. davė sutikimą savo anūkės šeimai statytis tik vieną vienbutį namą, o ne dvibutį namą, todėl jeigu sandoris (t. y. šiuo atveju rašytinis sutikimas) neatitinka tikrosios šalių valios ir jų tikrųjų ketinimų, tokiu būdu toksai sandoris (t. y. šiuo atveju rašytinis sutikimas) turi būti panaikintas, kaip neatitinkantis tikrosios šalių valios ir jų tikrųjų ketinimų ir toksai sandoris aplamai negali sukurti šalims jokių teisių bei pareigų.

Ieškovas prašė teismo taikyti ieškinio senatį atsakovių priešieškinio reikalavimui dėl statybos leidimo panaikinimo. Atsakovės prašė teismo atnaujinti ieškinio senatį dėl svarbių praleidimo priežasčių.

Iš visos šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad ginčijamas leidimas buvo išduotas 2014 m. rugsėjo 16 dieną, tačiau kaip matyti iš visos šios civilinės bylos medžiagos turinio, tai apie savo pažeistą teisę atsakovė J. L. sužinojo tik 2020 metų pabaigoje, t. y. kai iš ieškovo gavo rašytines pretenzijas ir tokiu būdu atsakovė J. L. iš karto reagavo, siekiant apginti jos pažeistas teises (t. y. iš karto kreipiantis su prašymu stabdyti ginčijamo leidimo galiojimą ir kt.). Teismas daro išvadą, kad duodama ginčijamą sutikimą, atsakovė J. L. nesuprato bei nesuvokė šio duodamo sutikimo pačios esmės, to pasėkoje ji nesuprato ir išduoto ginčijamo leidimo pačios esmės ir tik iš ieškovo pretenzijų turinio sužinojusi apie būsimo dvibučio gyvenamojo namo statybas, atsakovė J. L. 2020-11-30 su prašymu iš karto kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo galiojimo sustabdymo ir po to į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo teismine tvarka.

Sutinkamai su LR Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas neteisėtai, tai šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalies nuostatose nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta.

Šiuo atveju atsakovių priešieškinys yra pareikštas ne administraciniam teismui pagal LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str. 1 d. nuostatas, o bendrosios kompetencijos teismui, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog nuo sužinojimo momento apie savo pažeistą teisę atsakovė J. L. nežymiai praleido vieno mėnesio terminą ieškiniui pateikti, be to, atsakovės J. L. nurodytos šio termino praleidimo priežastys yra pripažintinos svarbiomis, todėl šis praleistas ieškinio senaties terminas yra atnaujintinas.

Iš visos šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad šalys (tiek ieškovas, tiek atsakovės) šioje civilinėje byloje reiškia reikalavimus dėl konkrečių servitutų nustatymo, t. y. ieškovas reiškia ieškininius reikalavimus dvibučio namo servitutui nustatyti, o atsakovės reiškia priešieškininius reikalavimus vienbučio namo servitutui nustatyti.

Teismas daro išvadą, kad esant tokiai susidariusiai situacijai, t. y. kaip šiuo atveju vienoje ir toje pačioje civilinėje byloje teismui panaikinant jau išduotą statybos leidimą dvibučiui gyvenamajam namui statyti, kadangi toksai būtent sutikimas (t. y. dvibučiui gyvenamajam namui) iš atsakovės J. L. pusės nebuvo duotas, ir toje pačioje civilinėje byloje jau turint šalių reikalavimus dėl konkrečių servitutų nustatymo (dvibučiui gyvenamajam namui arba vienbučiui gyvenamajam namui), negalimas šių šalių reikalavimų dėl servitutų nustatymo teisingas išprendimas tuo pačiu metu, kol nėra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas dėl išduoto statybos leidimo panaikinimo. Pažymėtina ir tai, kad pirmiausia turi įsiteisėti teismo procesinis sprendimas dėl statybos leidimo panaikinimo ir teismui turi būti visiškai ir nedviprasmiškai aišku, t. y. kokiam visgi pastatui (vienbučiui ar dvibučiui) bus nustatinėjamas servitutas, todėl darytina išvada, jog šioje stadijoje teismas negali tinkamai bei teisingai išspręsti šių šalių pareikštų reikalavimų dėl konkrečių servitutų nustatymo ir kadangi šalims nebūtų užkirsta teisė ateityje reikšti tokio analogiško pobūdžio reikalavimus teismui (t. y. kai įsiteisės procesinis sprendimas dėl statybos leidimo panaikinimo), tai teismas tiek ieškovo, tiek atsakovių pareikštus reikalavimus dėl konkrečių servitutų nustatymo šiuo atveju palieka nenagrinėtus (LR CPK 296 str. 1 d. 12 p.).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra paliktinas nenagrinėtu, o atsakovių priešieškinys yra tenkintinas dalinai ir panaikintinas D. S. 2014 m. parengtas statinio projektas (dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas Nr. 911-TDP-AS-l) bei panaikintinas 2014 m. rugsėjo 16 d. išduotas leidimas Nr. LNS-01-140916- 01071, likusioje dalyje priešieškinys yra paliktinas nenagrinėtu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, panaikindamas išduotą statybos leidimą, kuris neatitinka tikrosios atsakovės J. L. valios, tuo pačiu panaikina ir D. S. 2014 m. parengtą statinio projektą (dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas Nr. 911-TDP-AS-l), t. y. kaip išvestinį reikalavimą iš reikalavimo panaikinti išduotą statybos leidimą, kuris taip pat neatitinka atsakovės J. L. tikrosios valios bei jos tikrųjų ketinimų.

Be to, pažymėtina ir tai, kad LR Statybos įstatymo 33 str. nuostatose yra reglamentuota konkreti tvarka, t. y. kokie yra teismo atliekami veiksmai panaikinus išduotą statybos leidimą. Šiuo atveju teismui panaikinus ginčijamą statybos leidimą, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra įpareigotina per protingą terminą pagal statytojo (užsakovo) tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą, nes šiuo atveju yra laikytina, jog ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas visgi buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų, t. y. atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos netinkamai atlikto ginčijamo statybos leidimo išdavimo, kai visgi nebuvo pilnai išsiaškinta šalių valia bei tikrieji šalių ketinimai (LR Statybos įstatymo 33 str.).

Sutinkamai su LR CPK 93 str., 98 str. nuostatomis bei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis, bei atsižvelgus į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį ir sudėtingumą ir į advokatų sugaišto laiko sąnaudas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad advokatų išlaidos, palikus ieškininius reikalavimus bei priešieškininius reikalavimus nenagrinėtus, šioje apimtyje nėra priteistinos, kadangi teismas iš esmės nepasisakė šių reikalavimų apimtyje bei jų nesprendė ; iš ieškovo lygiomis dalimis atsakovių naudai yra priteistinos 500,00 EUR išlaidos advokatų pagalbai apmokėti bei 150,00 EUR žyminis mokestis.

Sutinkamai su LR CPK 92 str. ir 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, iš ieškovo valstybės naudai yra priteistinos 8,90 EUR pašto išlaidos, kadangi jos viršyja 5,00 Eur nustatytą minimalią išieškotiną sumą (5,00 Eur).

Kiti šalių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės išnagrinėjimui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį palikti nenagrinėtą.

priešieškinį tenkinti dalinai.

Panaikinti D. S. 2014 m. parengtą statinio projektą (dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas Nr. 911-TDP-AS-l) bei panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 16 d. išduotą leidimą Nr. LNS-01-140916 – 01071.

Įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, į. k. 188710061 per protingą terminą pagal ieškovo (statytojo - užsakovo) M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą.

Likusioje dalyje priešieškinį palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš ieškovo M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovių D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 500,00 EUR išlaidų advokatų pagalbai apmokėti bei 150,00 EUR žyminį mokestį.

Priteisti iš ieškovo M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,90 EUR pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.