Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-635-254/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-04
Bylos Nr.: e2A-635-254/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-02288-2019-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalė Burdulienė
Ieškovas: UAB „Švarus pasaulis“
Atsakovas: I. B.

Kategorijos

2.6.8.3Vartojimo sutartis

Civilinė byla Nr. e2A-635-254/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02288-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3; (S) 2.6.10.1; 2.6.18.2; 2.6.20.1; 3.3.1.18.1.

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Švarus pasaulis“ ir atsakovės I. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18566-986/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švarus pasaulis“ ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovės I. B. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Švarus pasaulis“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Švarus pasaulis“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės I. B. 98,91 Eur dydžio skolą, 2,16 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji 2017 m. gruodžio 7 d. priėmė iš I. B. 7 kilimus valymui. Atsakovė jai pareiškė skundą dėl sugadinto vieno kilimo. Ieškovė geranoriškai atlygino atsakovei 180 žalą dėl sugadinto kilimo. Už kitų 6 kilimų valymą 2018 m. kovo 30 d. atsakovei pateikta 98,81 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Sąskaitą atsakovė turėjo apmokėti iki 2018 m. balandžio 29 d., tačiau iki šiol už suteiktas paslaugas su ieškove neatsiskaitė. Nesant šalių susitarimo dėl netesybų dydžio prašo priteisti iš atsakovės 2.13 Eur dydžio metines palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė I. B. prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 gruodžio 7 d. tarp ieškovės UAB „Švaros pasaulis“ ir atsakovės I. B. susiklostė paslaugų teikimo santykiai, kurių pagrindu atsakovė ieškovei perdavė 7 kilimus valymo paslaugoms atlikti. Ieškovė įsipareigojo perduotus kilimus išvalyti ir sugrąžinti atsakovei. Ieškovė atlikusi valymo darbus kilimus atvežė atsakovei. Peržiūrėjusi grąžintus ir išvalytus kilimus, atsakovė nustatė, jog ieškovės paslaugos suteiktos nekokybiškai, t. y. keturi kilimai išvalyti patenkinamai, penktas kilimas išteptas tepalu, kurį pačiai atsakovei teko valyti, šeštas kilimas išteptas didelėmis rudomis dėmėmis, pusė kilimo apskritai visai kitokios spalvos, dėl ko galiausiai buvo sugrąžintas ieškovei valyti iš naujo, o septinto kilimo atsakovė net nepriėmė pamačiusi, jog jis buvo visiškai sugadintas – ištampytas, iškreiptas, sudraskytas ir su neaiškiomis dėmėmis. Pareiškus pretenzijas ieškovė nurodė, jog nurodytus defektus padarė pati atsakovė, todėl ji nėra kalta ir pareikalavo sumokėti už suteiktas valymo paslaugas. Siekdama apginti savo teises ji 2018 m. sausio 20 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašydama atlyginti 450 Eur žalą už visiškai sugadintą apvalų baltą (septintą) kilimą ir kokybiškai išvalyti šeštąjį kilimą. 2018 m. kovo 27 d. ieškovė atsakovei sumokėjo 180 Eur kompensaciją, o 2018 m. liepos 23 d. pareikalavo apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą 98,81 Eur sumai už suteiktas kilimų valymo paslaugas. Kadangi ieškovė iki šiol nėra atlyginusi atsakovės patirtų nuostolių dėl nekokybiškai atliktų valymo paslaugų, ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

3. Patikslintu priešieškiniu atsakovė I. B. prašė sumažinti ieškovės UAB „Švaros pasaulis“ paslaugų kainą 98,81 Eur suma, priteisti iš UAB „Švaros pasaulis“ 720 Eur žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017-12-07 tarp atsakovės I. B. ir ieškovės UAB „Švaros pasaulis“ susiklostė vartojimo paslaugų teikimo santykiai, kurių pagrindu, atsakovė ieškovei perdavė 7 kilimus valymo paslaugoms atlikti. Suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos. Du kilimai atsakovei nebuvo grąžinti. Kadangi 2018-03-27 ieškovė atsakovei sumokėjo 180 Eur kompensaciją, kuo pripažino savo kaltę tiek dėl nekokybiškos paslaugos, tiek dėl žalos už negrąžintus kilimus. Kuo remiantis nustatytas kompensacijos dydis nėra aišku. Dėl ieškovės nekokybiškai suteiktų paslaugų atsiradusią žalą vertina 720 Eur sumai (900 Eur kilimų vertė – 180 Eur atlyginta kompensacija). Du sugadinti kilimai yra pas ieškovę, atsakovė teismui pateikė jų fotonuotraukas. Vertindama rinkoje esančių panašių kilimų kainas, negrąžintų kilimų nusidėvėjimą ji nustatė, jog jai padaryta žala bendrai siekia 900 Eur. Kadangi atsakovė negavo iš ieškovės kokybiškos paslaugos, neprivalo už ją mokėti ir prašo teismo sumažinti nekokybiškai vartotojui suteiktos paslaugos kainą 98,81 Eur suma.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė UAB „Švarus pasaulis“ prašė reikalavimui dėl paslaugų kainos sumažinimo taikyti ieškinio senatį ir reikalavimą atmesti, atmesti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vadovaujantis CK 6.667 straipsniu, nes CK 6.724 straipsnis nustato, jog paslaugų sutartims subsidiariai taikomos bendrosios rangos sutarčių (6.644 – 6.671 straipsniai) bei vartojimo rangos sutarčių (6.672 – 6.680 straipsniai) normos, reikalavimui sumažinti paslaugų kainą dėl atliktų darbų trūkumų taikytinas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris yra praleistas. Atsakovė apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo, kai kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos inspekciją, t. y. 2018 m. sausio 20 d., arba pateikė skundą ieškovei 2018 m. sausio 31 d. Kadangi ieškovė sureagavo į pateiktą skundą ir 2018 m. kovo 27 d. žalą atsakovei atlygino, akivaizdu, kad vienerių metų senaties terminą atsakovė praleido. Laikant, jog atsakovės netenkino ieškovės geranoriškai atlyginta žala, tokiu atveju senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2018 m. kovo 27 d., tačiau atsakovė reikalavimo sumažinti paslaugų kainą iki 2019 m. kovo 27 d. taip pat nepareiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Sumažino ieškovės UAB „Švarus pasaulis“ suteiktų paslaugų kainą I. B. iki 62,72 Eur sumos. Ieškovei UAB „Švarus pasaulis“ iš atsakovės I. B. priteisė 62,72 Eur skolos, 1,36 Eur palūkanų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. spalio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 882,33 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš ieškovės UAB „Švarus pasaulis“ priteisė 7,19 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės I. B. valstybei priteisė 12,49 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė. Sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 7 d. atsakovė perdavė ieškovei valyti susuktus kilimus (nurodoma, kad perduoti 4 vilnos pluošto kilimai ir 3 sintetinio audinio kilimai). Šalių pasirašytame dokumente (sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodoma, kad vilnos pluošto kilimų valymo kaina 4,90 Eur už kv. m., sintetinių – 4,30 Eur už kv. m., kilimų pristatymo terminas – 10 darbo dienų. A. L. 2017 m. gruodžio 21 d. surašė pakvitavimą, kuris pasirašytas I. B., pakvitavime nurodoma, kad šeši kilimai Nr. (duomenys neskelbtini), paliekami, o vienas, pats didžiausias, pasiimamas perdavimui, nes sugadintas; už šešis kilimus pinigai negauti. 2018 m. sausio 20 d. (registruotas 2018 m. vasario 23 d.), atsakovė su prašymu kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau VVTAT) dėl netinkamai suteiktų paslaugų kokybės, prašydama neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus ar atlyginti išlaidas jiems pašalinti, taip pat nutraukti paslaugos teikimo sutartį ir grąžinti už paslaugą sumokėtus pinigus. Prašyme nurodė, kad kilimas, kaip sugadintas, grąžintas paslaugų teikėjui atgal; nurodoma, kad sutartį pasiėmė darbuotojas, nes buvo grąžintas paslaugų teikėjui kilimas ir ne vienas. 2018 m. sausio 31 d. skundu (išsiuntimo datos 2018 m. sausio 31 d. ir 2018 m. vasario 12 d.), atsakovė taip pat kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad iš septynių ieškovės paimtų kilimų keturi buvo išvalyti patenkinamai. Nurodoma, kad vienas kilimas buvo išteptas tepalu, kurį ji išsiplovė pati, kitą kilimą apžiūrėję grąžino po savaitės; trečias, apvalus kilimas buvo visiškai sugadintas, kurio atgal net nepriėmė. Atsižvelgus į labai nekokybiškai suteiktas paslaugas prašo dėl nekokybiškai suteiktų paslaugų ir neatgauto kilimo atlyginti 450 Eur žalą, taip pat išvalyti dar vieną grąžintą kilimą ar atlyginti žalą. 2018 m. kovo 29 d. VVTAT atsakyme I. B. (kopija UAB „Švarus pasaulis) nurodoma, kad išnagrinėjus I. B. prašymą dėl jos ir UAB „Švarus pasaulis“ kilusio ginčo, paslaugos teikėjas priėmė sprendimą ginčą išspręsti taikiai, o Jūs patvirtinote, kad pinigus gavote, todėl ginčo nagrinėjimas nutraukiamas. Atsakovė pateikė sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, kad ieškovė 2018 m. kovo 27 d. sumokėjo 180 Eur kompensaciją už kilimą. 2018 m. kovo 30 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą 98,81 Eur sumai (įskaitant PVM) už 6 kilimų valymą, nurodomas sąskaitos apmokėjimo terminas iki 2018 m. balandžio 29 d.

1.2. Spręsdamas dėl sugadinto kilimo, kuris po valymo (valytas 2017 m. gruodžio mėn.) nebuvo priimtas atsakovės atgal ir grąžintas ieškovei vertės priteisimo teismas nurodė, kad šis kilimas yra saugomas pas ieškovę, kuri siūlė šį kilimą atsakovei atsiimti, pristatyti į jo paėmimo vietą. Atsakovė tvirtina, kad sumokėta kompensacija 180 Eur kompensacija už sugadintą kilimą yra per maža, kilimo vertė yra 450 Eur bei prašo ją priteisti. Ginčo, kad pas ieškovę saugomas kilimas yra šviesus, vienspalvis, ir kurio fotonuotraukos yra pateiktos į bylą, nekilo. Ginčas dėl kilimo vertės kilo, nes skirtingai yra vertinamos šio kilimo charakteristikos. Teismas nurodė, kad atsakovė pozicijos, jog kilimo kaina yra 450 Eur, laikėsi nuo pretenzijos ieškovei pateikimo dienos 2018 m. sausio 31 d. (1 t., el. b. l. 28), ši jos pozicija nekito. Atsižvelgus į atsakovės atstovo į bylą pateiktus duomenis (apvalių vilnonių kilimų kainas parduotuvėje „Dubingiai“), teismas atliko paskaičiavimus ir nustatė, kad vilnonio kilimo kvadratinis metras pigiausiai kainuoja apie 254 Eur. Negražintas atsakovei kilimas yra 3,90 m. skersmens, taigi jo plotas 11,95 kv. m., kas reikštų, kad naujas toks kilimas, pagal analogiją turėtų kainuoti bent 3000 Eur. Todėl teismas sprendė, kad atsakovės nurodoma kilimo rinkos vertė, net įvertinus galimą jo nusidėvėjimą, aiškiai neproporcinga vilnonių kilimų rinkos kainoms. Be to, atsakovės nurodyta kilimo rinkos kaina (450 Eur) prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Atsakovė 2018 m. kovo 14 d. susirašinėjime su VVTAT nurodė, kad už kilimą buvo mokėta 450 Eur, o priešieškinyje nurodė, kad jai negrąžinti kilimai pirkti parduotuvėje „Dubingiai“. O tai paneigia atsakovės versiją dėl kilimo vertės. Ieškovei už kilimą sumokėjus 180 Eur atsakovė, jokių pretenzijų dėl šios sumokėtos sumos už kilimą, iki ieškovei kreipiantis į teismą, nereiškė. Ant kilimo gamintojo ženklinimų nėra. Atsakovės atstovas teismui pateikė tik spalvotų vilnonių apvalių kilimų fotonuotraukas, nors ginčo kilimas yra vienspalvis, kas iš esmės tik patvirtina, kad vienspalviais apvaliais vilnoniais kilimais parduotuvėje „Dubingiai“ net nėra prekiaujama. Atsakovė nepasinaudojo galimybe susigrąžinti ginčo kilimą ir nustatyti bei pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis yra vilnonis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog jos nuostoliai dėl ieškovei grąžinto sugadinto ginčo kilimo yra 450 Eur ir laikė pagrįstais ieškovės argumentus dėl to, kad pagal į bylą pateiktus duomenis tokio kilimo kaina, atsižvelgus į jo skersmenį (3,90 m.) sudarytų apie 100 Eur (be apkirpimo ir apsiuvimo darbų). Vien PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta aplinkybė, kad 4 x 4 kilimo valymo kaina yra 4 Eur už kv. m., kas atitiktų vilnonio kilimo valymo kainą (su nuolaida), neleidžia savaime, ignoruojant kitus byloje esančius įrodymus spręsti, kad ginčo kilimas yra vilnonis – ieškovė niekada nepripažino, kad šis kilimas yra vilnonis, ir už šio kilimo valymą iš atsakovės apmokėti nereikalauja. Teismas pažymėjo, kad pardavinėjamos naujos kiliminės dangos plotis, ieškovės pateiktais duomenimis, yra 400 cm. Atsakovės kilimas yra 390 cm. skersmens, kas įvertinus galimus ypatumus, susijusius su kiliminės dangos apkirpimu (kilimas yra apvalus) ir apsiuvimu, taip pat neprieštarauja ieškovės atstovo nurodytoms aplinkybėms, kad kilimas buvo pagamintas iš kiliminės dangos medžiagos. Atsižvelgus į tai teismas atmetė kaip neįrodytą atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti kainų skirtumą už pas ieškovę esantį kilimą tarp atlygintos žalos (180 Eur) ir sugadinto kilimo vertės (450 Eur), t. y. 270 Eur.

1.3. Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti žalą dėl negrąžinto kilimo (paimtas pervalymui 2018 m. sausio mėn.) teismas nustatė, kad ginčo byloje dėl to, kad iš atsakovės, po 6 kilimų jai grąžinimo ir vieno atsisakymo priimti, 2018 m. sausio mėnesį buvo paimtas dar vienas kilimas pervalymui, nekilo. Pakvitavimas nei dėl šio kilimo paėmimo, nei dėl grąžinimo, nebuvo surašytas. Kadangi jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad atsakovė paėmė bei grąžino kilimą (pakvitavimų, sutarčių ir pan.), byloje nėra, todėl vertintini kiti byloje esantys įrodymai. Teismas rėmėsi liudytojo A. L. paaiškinimais ir jo padarytais garso įrašais. Liudytojas nurodė, kad 2018 m. sausio 11 d. paėmė kilimą, o 2018 m. sausio 25 d. kilimą grąžino. Tiek paimant tiek grąžinant kilimą darė įrašus. Teismo posėdžio metu buvo perklausytas garso įrašas, išsaugotas A. L. telefone (2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio 46.39 min – 47.47 min. garso įrašas), iš kurio galima spręsti, kad ieškovės darbuotojas grąžina vieną kilimą. Teismas nurodė, kad esant abejonių dėl garso įrašo autentiškumo, atsakovė galėjo jį ginčyti įstatymo numatytomis priemonėmis (kviesti savo liudytojus, siūlyti atlikti šio garso įrašo ekspertizę ir kt.), tačiau to nedarė. Aplinkybę, kad 2019 m. sausio mėn. iš ieškovės paimtas kilimas buvo jai grąžintas, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. 2018 m. sausio 20 d. I. B. savo prašyme VVTAT nurodė, kad sugadintas kilimas grąžintas paslaugų teikėjui, tačiau jis nei kilimo negrąžina, nei pinigų nesumoka; taip pat nurodė, kad paslaugų teikėjui grąžintas ne vienas kilimas; toliau nurodė, kad kilimas yra paimtas daugiau kaip du mėnesiai ir jokių veiksmų nesiimama. Taigi atsakovės 2018 m. sausio 20 d. prašyme nurodyta aplinkybė, kad iš jos yra paimtas ne vienas kilimas, neprieštarauja byloje esantiems įrodymams – vieną kilimą atsakovė atsisakė priimti 2017 m. gruodžio mėn., o kitą perdavė valyti ieškovei 2019 m. sausio 11 d. Tačiau 2018 m. sausio 31 d. I. B. skunde UAB „Švarus pasaulis“ jau nurodoma, kad ji neatgauna apvalaus kilimo, t. y. vieno kilimo, o kitą kilimą, kuris gražintas visiškai pakeitęs spalvą ir rudomis dėmėmis, nebėra plaukelių ir šiurkštus, prašo pervalyti. Taigi tuo 2018 m. sausio 31 d. I. B. patvirtino, jog iš jos tuo metu (2018 m. sausio 31 d.) buvo paimtas tik vienas kilimas. Jokių pretenzijų ieškovei dėl to, kad šis kilimas nėra grąžintas, 2019 m. sausio 31 d., atsakovė nereiškė. Iš atsakovės ir VVTAT susirašinėjimo el. paštu taip pat matyti, kad atsakovė pretenzijas reiškia tik dėl vieno negrąžinto kilimo (nurodomas kilimo dydis 4 x 4 m., kitame rašte nurodoma, kad kilimas 4 m. skersmens). Atsakovei rašte nurodant, kad negrąžintas vienas kilimas, darytina išvada, kad susirašinėjime atsakovė nurodo vieną ir tą patį, apvalų kilimą, kurio skersmuo yra 4 m., t. y, kuris paimtas iš atsakovės dar 2017 m. gruodžio mėn. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog yra grąžinusi 2019 m. sausio mėn. 11 d. iš atsakovės paimtą kilimą, dėl ko priešieškinis dėl 450 Eur žalos už ieškovei negrąžintą dar vieną kilimą atmestinas kaip nepagrįstas.

1.4. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą ir priešieškinio reikalavimo sumažinti paslaugų kainą nurodė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Ieškovė įsipareigojo išvalyti kilimus, t. y. savo rizika atlikti darbus ir perduoti materialų šio darbo rezultatą (išvalytus kilimus) užsakovui. Ieškovei atlikus konkrečius darbus – išvalius kilimus, jų kokybiniai kriterijai pasikeitė, t. y. pasiektas materialus darbo rezultatas (išvalytas kilimas) turi objektyvią išraišką, kas neleidžia spręsti, kad darbo rezultatas neturi materialaus pobūdžio. Taigi šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kai rangos, o vienai iš šalių esant vartotojai – vartojimo rangos sutartimi.

Šalies argumentai

1.5. Ieškovė, vadovaujantis CK 6.667 straipsniu, prašo taikyti ieškinio senatį. Atsakovė pirmą kartą raštu kreipėsi į ieškovę dar 2018 m. sausio 31 d. nurodydama, kad iš septynių kilimų keturi išvalyti patenkinamai, vieną grąžintą išsiplovė pati, kitą grąžino pervalymui, o paskutinio iš vis nepriėmė. Taigi atsakovei apie atliktų darbų rezultato trūkumus tapo žinoma ne vėliau nei 2018 sausio 31 d., kas reiškia, kad ieškinio (šiuo atveju atsakovės priešieškinio) senaties terminas yra praleistas – reikalavimas sumažinti paslaugos kainą turėjo būti pareikštas ne vėliau kaip 2019 m. sausio 31 d. Net jei laikyti, kad atsakovė apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo vėliau – nutraukus ginčo VVTAT nagrinėjimą 2018 m. kovo 29 d., ieškinio senatis vis tiek būtų praleista. Tačiau teismas, vertindamas Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartyje Nr. e2A-960-264/2019 (25 punktas) nurodomas aplinkybes, kad teismas, nagrinėdamas bylą susijusią su viešuoju interesu (vartojimo teisiniai santykiai), turi būti aktyvus ir nustatęs, kad atsakovė (vartotoja) turėjo teisę gintis nuo reiškiamų reikalavimų pareiškiant priešieškinį, turėjo pareigą tokią teisę išaiškinti, tačiau to nepadarė bei aplinkybę, kad grąžinus bylą nagrinėti atgal teismas šią atsakovės teisę išaiškino tik 2019 m. liepos 11 d. nutartimi, konstatavo jog yra pakankamas pagrindas spręsti, kad praleistas ieškinio senaties terminas priešieškinio reikalavimui dėl paslaugų kainos sumažinimo turi būti atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

1.6. Ieškovė už suteiktą kilimų valymo paslaugą išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 98,81 Eur sumai (su PVM). Užsakymo numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovės atstovas nenurodė jokių aplinkybių, kad PVM sąskaitoje nurodytos sumos (už šešių kilimų valymą) būtų paskaičiuotos neteisingai. Šalys sudarė sutartį (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad ieškovės darbuotojas priėmė iš atsakovės 7 susuktus kilimus (4 vilnonius ir 3 sintetinius), kurių valymo kaina yra 4,90 Eur už vilnonio kilimo kv. m. bei 4,30 Eur už sintetinio kilimo kv. m. Už kilimų valymą atsakovei buvo pritaikyta nuolaida – skaičiuota 4,50 Eur už valyto vilnonio kilimo kvadratinį metrą, bei 4,00 Eur už valyto sintetinio kilimo kvadratinį metrą, bendra suteiktų paslaugų kaina 98,80 Eur. Į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad atsiimant kilimus 2017 m. gruodžio 21 d. būtų buvę nustatyta, kad šešių kilimų valymo paslauga buvo atlikta nekokybiškai. Tačiau 2018 m. sausio 31 d. I. B. skunde ieškovei nurodoma, kad keturi kilimai buvo išvalyti patenkinamai, penktas išteptas, kurį ji pati išsiplovė, šeštą kilimą ji grąžino (šiuo metu jai grąžintas, tačiau reikalauja pervalyti ar atlyginti žalą), o septinto net nepriėmė. Dėl nekokybiškai suteiktos paslaugos ir negrąžinto kilimo prašo atlyginti 450 Eur žalą. T. y. atsakovė dar 2017 m. sausio 31 d. manė, kad jai suteiktos kilimų valymo paslaugos buvo atliktos nekokybiškai, dėl ko ji ir pareiškė pretenzijas ieškovei. Apie tai, kad kilimų valymo paslauga (vertinant bendrai) buvo suteikta nekokybiškai patvirtina ir apklausto liudytojo parodymai. Liudytojas nurodė, kad 2017 m. gruodžio mėn. grąžinant kilimus atsakovei, I. B. sutuoktiniui apžiūrėjus kilimus, dėl vieno iš jų kilo abejonių; todėl buvo laukiama atsakovės. Kad kilimas buvo sugadintas, patvirtina aplinkybė, kad už jį išmokėta kompensacija. Ieškovė į 2019 m. sausio 31 d. I. B. skunde nurodomas pretenzijas nereagavo, jokių veiksmų, išskyrus piniginės kompensacijos už sugadintą vieną kilimą sumokėjimą, nesiėmė. Toks ieškovės, verslininkės elgesys, neatitinka jos pareigos veikti taip, kad tai geriausiai atitiktų kliento – vartotojo interesus. Įrodymų, paneigiančių dar 2018 m. sausio 31 d. atsakovės skunde nurodytas aplinkybes dėl nekokybiškos valymo paslaugos (penktam ir šeštam kilimui), bylą nagrinėjant teisme, ieškovė nepateikė. Todėl teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad dviejų kilimų (penkto kilimo (išteptas), šešto kilimo (grąžintas pakeitęs spalvą su rudomis dėmėmis) valymas buvo atliktas nekokybiškai. Atsakovė neįrodė, jog kitų kilimų valymo paslauga atlikta nekokybiškai.

1.7. Spręsdamas dėl suteiktų paslaugų kainos sumažinimo, teismas nurodė, jog atsakovė tvirtina, kad šešto kilimo išmatavimai yra 340 x 240 cm, pateikė jo fotonuotraukas, iš kurių galima spręsti, kad šio kilimo išmatavimai ir požymiai (rudos dėmės) yra panašūs. Ieškovė valė du tokio dydžio vilnonius kilimus. Atsakovė kito, ketvirto kilimo, kurį pati persivalė, dydžio neįrodė, todėl teismas konstatavo, kad dėl paslaugų kainos sumažino turi būti sprendžiama pagal mažiausio kilimo valymo kainą, kuri yra 3,44 Eur. Atsižvelgus į tai, kad šių kilimų valymo kaina yra 32,64 Eur ir 3,44 Eur, o jų bendra valymo kaina yra 36,08 Eur, teismas sprendė, kad reikalavimas sumažinti paslaugų kainą 36,08 Eur suma (iki 62,72 Eur sumos), yra iš pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.680 straipsnis, 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atitinkamai tenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo 62,72 Eur sumai (98,80 Eur – 36,08 Eur). Ši suma priteistina skaičiuojant ne nuo ieškovės ieškiniu prašomos priteisti sumos – 98,81 Eur, o nuo mažesnės, PVM sąskaitoje faktūroje nurodomos 98,80 Eur sumos.

1.8. Nurodė, kad proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistinos 1,36 Eur (62,72 Eur x 5 proc. x 158 : 365) dydžio palūkanos už prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

1.9. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas pagrįstomis pripažino ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato teikta teisine pagalba, 1624,80 Eur sumai: 387,20 už ieškinio parengimą, 48,40 Eur už pasirengimą bylai, 387,20 Eur išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą, 242,00 Eur už atsiliepimą į patikslintą priešieškinį bei 560 Eur (380 Eur + 180 Eur ) už pasirengimą ir atstovavimą posėdžiuose. Nurodė, kad atsakovės atsakovas bylą nagrinėjant teisme pateikė prašymą priteisti 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

1.10. Teismas, vertindamas, kad buvo tenkinta patenkinta 63,48 procentai ieškovės reikalavimų, o atsakovės reikalavimas dėl kainos sumažinimo patenkintas 36,52 proc., o reikalavimas dėl 720 Eur žalos atlyginimo atmestas, paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Švarus pasaulis“ prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti dalyje dėl atsakovei suteiktų paslaugų kainos sumažinimo iki 62,72 Eur sumos ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodoma:

1.1. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį atsakovės priešieškinio reikalavimams. Teismas nepagrįstai vadovavosi Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties Nr. e2A-960-264/2019 25 punktu. Atsakovė nuo ginčo pradžios naudojosi advokato paslaugomis. Sprendimo išvada, jog teismas turi būti aktyvus nagrinėjant bylą susijusią su vartojimo teisiniais santykiais, nereiškia, kad teismas turi perimti ar dubliuoti vienos šalies advokato funkcijas.

1.2. Teismo išvada, jog pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos atsakovei išaiškinti jos teisę pareikšti priešieškinį yra nelogiška ir prieštarauja nurodytiems civilinio proceso rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principams. Tuo atveju, kai byla nuo jos pradžios yra vedama per profesionalų advokatą, pati atsakovė teismo posėdžiuose nedalyvauja – teismas neprivalo profesionaliam advokatui paaiškinti, kokią bylos strategiją pasirinkti ar patarinėti kokiu būdu ginti kliento interesus. Toks teismo elgesys pažeis pamatinius civilinio proceso principus.

1.3. Ieškovė 2018 m. kovo 27 d. geranoriškai atlygino atsakovei 180 Eur žalą už sugadintą kilimą. Tik po to, kai atlygino žalą, 2018 m. kovo 30 d., ieškovė pateikė 98,81 Eur sąskaitą už likusių 6 kilimų valymo paslaugą. Tuo metu atsakovė nei į ieškovą, nei į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl nekokybiškai suteiktų paslaugų ar žalos atlyginimo nesikreipė. Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje procesas buvo nutrauktas 2018 m. kovo 29 d. Nutarimo nutraukti procesą atsakovė neskundė ir daugiau pretenzijų ieškovei nereiškė iki tol, kol ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos už suteiktas 6 kilimų valymo paslaugas priteisimo. T. y. atsakovė per visą senaties termino laiką nemanė, kad jos materialinės teisės buvo pažeistos.

1.4. Priešieškinio pateikimas po metų bylinėjimosi, t. y. 2019 m. spalio mėn. dėl neva nekokybiškai suteiktų paslaugų kainos sumažinimo, yra pareikštas ne pažeistoms vartotojos teisėms apginti, o yra piktnaudžiavimas vartotojo teisiniu institutu, siekiant išvengti pralaimėjusios šalies pareigos atlyginti kitai šaliai bylinėjimosi išlaidas. Todėl atsakovės reikalavimui dėl paslaugų kainos sumažinimo turi būti taikomas ieškinio senaties terminas.

Žemesnės instancijos teismas

1.5. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad atsiimant kilimus 2017 m. gruodžio 21 d. būtų buvę nustatyta, kad šešių kilimų valymo paslauga buvo atlikta nekokybiškai. Tik 2018 m. sausio 31 d. atsakovės skunde ieškovei nurodoma, kad keturi kilimai buvo išvalyti patenkinamai, penktas išteptas, kurį ji pati išsiplovė, šeštą kilimą ji grąžino, o septinto net nepriėmė. Atsakovės subjektyvus nepasitenkinimas suteiktomis paslaugomis nėra teisinis pagrindas nevykdyti prievolių kylančių iš sutartinių santykių. Atsakovė nepateikė įrodymų dėl jos žinioje nuo 2018 m. sausio mėnesio esančių 6 kilimų valymo kokybės. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad vienas kilimas buvo išteptas tepalu, kurį ji išsiplovė pati. Todėl pirmos instancijos teismo išvada, jog šis kilimas buvo išvalytas netinkamai ir atitinkamai sumažinta ieškovė paslaugų kaina (3,44 Eur) yra nepagrįsta.

1.6. Teismas nepagrįstai sumažino paslaugų kainą 32,64 Eur už 2018 m. sausio mėnesį paimto kilimo pervalymą. Ieškovė pervalė šį kilimą, t. y. neatlygintinai pašalino darbų trūkumus (CPK 6.665 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu atsakovė pasinaudojo savo teisių gynybos būdu.

1.7. Be to, teismas, vertindamas ieškovės suteiktų paslaugų kokybę, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog pervalytas kilimas nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. sausio mėn. buvo atsakovės žinioje. Byloje nėra jokių duomenų apie pervalyto kilimo kokybę jo priėmimo metu (2017 m. gruodžio 21 d.), todėl konstatuotina, jog atsakovė neįvykdė savo pareigos įrodyti suteiktų paslaugų kokybės trūkumų.

1.8. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė nereagavo į atsakovės 2019 m. sausio 31 d. skunde nurodomas pretenzijas, jokių veiksmų, išskyrus piniginės kompensacijos už sugadintą vieną kilimą sumokėjimą, nesiėmė ir toks ieškovės, verslininkės elgesys, neatitinka pareigos veikti taip, kad tai geriausiai atitiktų kliento – vartotojo interesus. Ieškovė, įvertinusi atsakovės skundo pagrįstumą ėmėsi tinkamų priemonių vartotojo interesams apginti – vieną kilimą neatlygintinai pervalė ir grąžino atsakovei, o už sugadintą kilimą išmokėjo 180 Eur kompensaciją. Įrodymų apie tepalu suteptą kilimą nepateikta.

1.9. Aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už atliktus darbus apmokėti.

1.10. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys dėl skolos priteisimo iki šio apeliacinio skundo padavimo dienos buvo nagrinėjamas 3 kartus – pirmos instancijos teisme (c. b. Nr. e2-1306-736/2019), apeliacinėje instancijoje (c. b. Nr. e2A-960-264/2019), antrą kartą pirmoje instancijoje (c. b. Nr. e2-18566-986/2019), bendra ieškovės patirta 3327,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta.

1.11. Vienas teisminis procesas ieškovei vidutiniškai kainavo 1109,16 Eur. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog prašoma priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau –Rekomendacijos).

1.12. Būtina įvertinti ir tai, kad bylos nagrinėjimas vyko ne ieškovės buveinės registracijos vietos bei ją atstovaujančio advokato buvimo vietos teisme. Ieškovė naudojosi būtent šio advokato paslaugomis, nes ilgus metus dirba su tuo pačiu advokatu, šalys yra susitarusios dėl mažesnio nei rinkoje teisinių paslaugų įkainio. Naujo advokato pasirinkimas ieškovei būtų kainavęs žymiai daugiau. Be to, advokatas konsultavo klientę ir ikiteisminėje stadijoje, ginčą sprendžiant Valstybinėje vartotojų teisių tarnyboje, faktinė bylos situacija jam buvo žinoma. T. y. ieškovė vadovaudamasi ekonomiškumo ir protingumo principais naudojosi būtent šio konkretaus advokato paslaugomis.

Šalies argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovė I. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Sprendimas priteisti ieškovei atlygį už nekokybiškas paslaugas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Byla jau buvo nagrinėjama apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, grąžino nagrinėti bylą iš naujo pirmos instancijos teisme, nurodęs, jog nėra atskleista bylos esmė. Teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo atsakovės argumentus dėl nekokybiškų paslaugų, nes kaip matyti iš apeliantės atsiliepimo turinio, jos teiktų 2018-01-31 pretenzijų ieškovei kur ji nurodė, kad tik 4 kilimai iš septynių buvo išvalyti patenkinamai, atsakovė prašė jai atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamai suteiktų paslaugų. Teismas sprendė, kad I. B. reiškė pretenzijas ne tik dėl pačio didžiausio kilimo nekokybiško valymo, bet ir dėl kitų jai grąžintų kilimų nekokybiško valymo. Faktą, kad dėl kilimų išvalymo kokybės buvo reiškiamos pretenzijos, patvirtino ir teisme apklaustas ieškovės darbuotojas A. L..

2.2. Pareiškime, pateiktame Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, atsakovė nurodė reikalavimą dėl netinkamai suteiktų paslaugų kokybės, prašydama neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus ar atlyginti išlaidas jiems pašalinti, taip pat nutraukti paslaugos teikimo sutartį ir grąžinti už paslaugą sumokėtus pinigus.

2.3. Teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, nes klaidingai vertino nekokybiškos paslaugos suteikimo (kilimų valymo) teisines pasekmes. Atsakovė visuose savo skunduose tiek ieškovui, tiek VVTAT yra nurodžiusi, kad keturi kilimai buvo išvalyti patenkinamai, kas negali būti traktuojama kaip tinkamas paslaugos suteikimas ir kokybiškas išvalymas. Vienas kilimas buvo visiškai sugadintas. Penktas išteptas tepalu, kurį pačiai atsakovei teko valyti, šeštas kilimas išteptas didelėmis rudomis dėmėmis, pusė kilimo apskritai kitokios spalvos, daugelyje vietų, matomai kur stipriau valyta, nebėra plaukelių, kilimas šiurkštus. Tokios valymo pasekmės, laikytinos ne tik, kad nekokybiškos paslaugos suteikimu, bet daikto (turto) sugadinimu. Todėl teismas būdamas nešališkas ir objektyvus šioje byloje, turėjo konstatuoti, jog ieškovė suteikusi nekokybiškas paslaugas, dalį kilimų išvaliusi tik patenkinamai, o kitus sugadinusi, neturi teisinio pagrindo reikalauti apmokėti už tokias paslaugas. Teismas privalėjo spręsti dėl ieškovės pareigos atlyginti klientei (atsakovei) padarytą žalą.

2.4. Spręsdamas dėl žalos atlyginimo už sugadintą kilimą teismas nevertino įrodymų viseto. Nėra aišku kuo remiantis ieškovė nustatė, kad sugadinto kilimo vertė 180 Eur, kai atsakovė nurodo 450 Eur vertę.

2.5. Reikalavimu, pareikštu VVTAT, atsakovė nurodė reikalavimą dėl netinkamai suteiktų paslaugų kokybės, prašydama neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus ar atlyginti išlaidas jiems pašalinti, taip pat nutraukti paslaugos teikimo sutartį ir grąžinti už paslaugą sumokėtus pinigus. Kaip reikalaujamą žalos atlyginimą ji nurodė 450 Eur. UAB „Švaros pasaulis“ sumokėjo 180 Eur. Bet kuris protingas asmuo, vartotojui, reikalaujančiam sumokėti 450 Eur už itin nekokybiškas paslaugas ir sugadintą turtą, paslaugų teikėjo sumokėtus 180 Eur laikytų žalos atlyginimu jau įvertinus/įskaičius atlygį už paslaugas, jei paslaugos teikėjas ir manytų, kad turi teisę į atlygį už paslaugas. Be to, aplinkybė, kad ieškovė sumokėjo atsakovei 180 Eur, laikytina taikiu ginčo išsprendimu ir ginčo pabaiga. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė turi teisinį pagrindą į atlygį už nekokybiškai atliktas paslaugas.

2.6. PVM sąskaita faktūra už paslaugas suteiktas 2017 gruodžio mėn. buvo išrašyta tik 2018-03-30, nors PVM įstatymas ir Buhalterinės apskaitos įstatymas numato prievolę išrašyti PVM sąskaitą ir apskaičiuoti PVM paslaugos suteikimo metu. Tai reiškia, kad grąžindama kilimus pati ieškovė atsakovei suteiktos paslaugos nelaikė atlikta ir neįformino paslaugos suteikimo ūkinės operacijos.

2.7. Teismas neįvertino ieškovės atstovo nurodytų argumentų, kad atsakovė buvo vertinama kaip konfliktiška klientė ir užsakymas priimtas per klaidą. Vien dėl šios priežasties ieškovė turėjo motyvą tyčia pakenkti atsakove – sugadinti jos perduodamą kilimą, paslaugas suteikti nekokybiškai, kad ateityje atsakovė paslaugų nebeužsakinėtų.

2.8. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas ir vėl netinkamai įvertino atsakovės argumentus dėl netinkamai suteiktų paslaugų, nors į tai jau buvo atkreiptas dėmesys Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d, nutartyje, priimtoje šioje byloje.

Atsiliepimas

2.9. Atsakovė nurodė, kad sugadintas kilimas yra vilnonis ir jo vertę, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, įvertino 450 Eur. Žalos dydį ieškovė grindė analogiškų vilnonių kilimų kainomis, kadangi įsigijimo dokumento nėra išsaugojusi, o kilimas yra pas ieškovę. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. PVM sąskaita faktūra yra rašytinis, neginčijamas įrodymas, kuria remiantis galima konstatuoti ir pačios ieškovės patvirtintą faktą, kad sugadintas vilnonis kilimas. Ieškovės atstovas priimdamas šį kilimą valyti, raštu nurodė, kad kilimas yra vilnonis.

2.10. Atsakovė, įsigijusi kilimą parduotuvėje Dubingiai, tačiau neturėdama kilimo įsigijimo dokumentų, įvertinusi šioje parduotuvėje parduodamų apvalių vilnonių kilimų kainą, kuri svyruoja nuo 179 Eur iki 1990 Eur ir atsižvelgdama į kilimo nusidėvėjimą, laikė jog sugadinto kilimo kaina 450 Eur ir šią sumą prašė priteisti iš ieškovės. Savo reikalavimams pagrįsti atsakovė pateikė duomenis iš parduotuvės Dubingiai interneto svetainės 2019-10-04 dienai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, neaišku kokiais skaičiavimais remdamasis sprendė, kad vilnonio kilimo kvadratas pigiausiai kainuoja 254 Eur, o analogiško kilimo kainą nurodė 3000 Eur.

2.11. Tai, kad atsakovės, pačios vertinimu nurodyta kilimo vertė yra mažesnė už teismo nežinia kokiu būdu paskaičiuota vilnonių kilimų vertė, negali paneigti fakto, kad kilimas yra vilnonis. Šio fakto nepaneigia ir tai, kad parduotuvė „Dubingiai“ jau nebeprekiauja vienspalviais vilnoniais apvaliais kilimais šiuo metu.

2.12. Teismas, konstatuodamas, kad sugadintas kilimas yra sintetinis ir jo kaina 100 Eur, neįvertino aplinkybės, kad ieškovė savo valia 2018-03-27 yra sumokėjusi atsakovei 180 Eur kompensaciją už sugadintą kilimą. Žalos dalinio atlyginimo dydžio faktą pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kaip ieškovės konkliudentiniais veiksmais patvirtintą faktą, kad kilimas yra vilnonis, nes jo sumokėta suma beveik dvigubai didesnė už sintetinio kilimo kainą. Ieškovė, turėdama sugadintą ginčo kilimą, jo sudėtį nustatinėja fotonuotraukomis, o ne objektyviais įrodymais. Tai, kad kilimas valymo metu buvo negrįžtamai pažeistas, ištampytas, suplėšytas labiau būdinga vilnoniam, o ne sintetiniam kilimui.

2.13. Sprendžiant dėl žalos atlyginimo už pervalymui paimtą ir negrąžintą kilimą (paimtas valymui 2018 m. sausio mėn.) reikia įvertinti, tai kad pirmiausia ieškovė neigė, kad kilimas buvo paimtas pervalymui. Vėliau atsisakė paaiškinti dėl paimto kilimo. Po to ieškovė pripažino, kad 2018 sausio mėnesį iš atsakovės buvo paimtas ir dar vienas kilimas pervalymui dėl netinkamos jo išvalymo kokybės. Nebuvo surašytas joks kilimo paėmimo pervalymui dokumentas. Ginčas byloje kilo dėl kilimo grąžinimo fakto. Jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovė atsakovei grąžino pervalymui paimtą kilimą nėra. Grąžinimo faktą patvirtinančiu įrodymu negali būti ieškovės darbuotojo nurodytas ir atliktas garso įrašas, nes nėra įrodymų dėl jo autentiškumo. Be to, patikrinus pateikto garso įrašo išsaugojimo duomenis (ypatybes) akivaizdu, kad jis nepatvirtina įrašo darymo 2018-01-25 dieną, nes jo sukūrimo laikas – 2019-12-11 17 val. Tuo tarpu ieškovės paslaugų perdavimas vartotojams neforminamas jokiais dokumentais ir vartotojams nesudaroma galimybė jokiame perdavimo dokumente įrašyti duomenų apie suteiktos paslaugos kokybę.

2.14. Visiškai neįtikėtinas faktas, kad ieškovė grąžino atsakovei kilimą be jokio tai patvirtinančio rašytinio dokumento ir darbuotojas dar darė garso įrašą. Juolab atsižvelgiant į tai, jog kaip nurodo ieškovė, atsakovė labai konfliktinė klientė, todėl grąžinant kilimą tokiai klientei neabejotinai rašytiniu dokumentu būtų užfiksuotas kilimo perdavimo faktas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pirmą kartą apklausiamas ieškovės darbuotojas pripažino, kad paėmė kilimą pervalymui, tačiau nenurodė, kad kilimas buvo grąžintas atsakovei.

2.15. Teismas klaidingai traktavo 2019-01-31 pretenzijos tekstą, kaip patvirtinantį, kad kilimas grąžintas. Pretenzijoje atsakovė nurodė, kad prašo išvalyti kilimą, ji neprašo paimti ir išvalyti kilimą, vadinasi kilimas jau yra perduotas ieškovei. Siekiant nurodyti apie kokį konkrečiai kilimą kalbama, ji nurodo, kurį grąžinote (turint omenyje gruodžio mėnesį) visą pakeitusį spalvą ir rudomis dėmėmis. Byloje nėra duomenų, kad 2018-01-25 kilimas buvo grąžintas ir kad 2018-01-30 atsakovė būtų prašiusi trečią kartą tą patį kilimą pervalyti. Dėl to, jog nepavyko sutvarkyti jau sugadinto kilimo, jis ir buvo negražintas atsakovei. Byloje nėra ginčo dėl šioje skundo dalyje nurodomo kilimo vertės, todėl atsakovės reikalavimas už pervalymui paimtą ir negrąžintą kilimą priteisti 450 Eur yra visiškai įrodytas.

2.16. Sumažintos iki 1031,42 Eur bylinėjimosi dėl 62,72 Eur atlygio išlaidos, akivaizdžiai pažeidžia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Šioje byloje buvo nagrinėjamas ginčas, kilęs iš vartojimo teisinių santykių. Įstatymų leidėjas suteikia vartotojų teisių apsaugai ir gynybai ypatingą prioritetą, vartotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio bylose, kuriose nagrinėjami ginčai kilę iš vartojimo teisinių santykių teismas įpareigotas būti aktyvus ir ginti viešąjį interesą. Todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo iš vartotojos priteisęs 62,72 Eur atlygį už nekokybiškai suteiktas paslaugas, priteisti iš jos ieškovės patirtas 1031,42 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios daugiau nei šešiolika kartų viršija ieškinio reikalavimo sumą.

2.17. Ieškovės veiksmai, kai pareiškusi reikalavimą dėl 98,90 Eur priteisimo, advokatui už teisines paslaugas sumokėjo 3327,50 Eur, prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, yra logiškai nepaaiškinami.

8. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo dalį kuria atmestas priešieškinis ir iš dalies tenkintas ieškinys. Priimti naują sprendimą – atsakovės I. B. priešieškinį tenkinti, o ieškovės UAB „Švaros pasaulis“ ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai yra nepagrįsti, kadangi vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugos teikėjo pareigą veikti kliento interesais. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Jeigu paslauga nesuteikta ar suteikta netinkamai, neatsiranda ir kliento pareigos ją apmokėti (CK 6.718 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad už nekokybiškai vartotojui suteiktas paslaugas ieškovas negali reikalauti atlyginimo, tačiau tenkindamas dalį ieškinio priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, nes klaidingai vertino nekokybiškos paslaugos suteikimo (kilimų valymo) teisines pasekmes. I. B. visuose savo skunduose tiek ieškovui, tiek VVTAT yra nurodžiusi, kad keturi kilimai buvo išvalyti patenkinamai, kas negali būti traktuojama kaip tinkamas paslaugos suteikimas ir kokybiškas išvalymas. Vienas kilimas, buvo visiškai sugadintas, penktas išteptas tepalu, kurį pačiai atsakovei teko valyti, šeštas kilimas išteptas didelėmis rudomis dėmėmis, pusė kilimo apskritai kitokios spalvos, daugelyje vietų, matomai kur stipriau valyta, nebėra plaukelių, kilimas šiurkštus. Tokios valymo pasekmės, laikytinos ne tik, kad nekokybiškos paslaugos suteikimu, bet daikto (turto) sugadinimu.

3.3. Teismas būdamas nešališkas ir objektyvus, turėjo konstatuoti, jog ieškovė suteikusi nekokybiškas paslaugas, neturi teisinio pagrindo reikalauti apmokėti už tokias paslaugas. Teismas privalėjo spręsti dėl ieškovės pareigos atlyginti klientei (atsakovei) padarytą žalą.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės I. B. apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Atsakovė, teigdama kad keturi kilimai buvo išvalyti patenkinamai, nepateikė šių kilimų nuotraukų ar kitų įrodymų, iš kurių objektyviai būtų galima nustatyti kilimų būklę jų grąžinimo metu, todėl laikytina, jog šie teiginiai yra subjektyvi asmeninė atsakovės nuomonė. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius apie vieno iš kilimų sutepimą tepalu.

4.2. Atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas sumažinti paslaugų kainą yra nepagrįstas, nes atsakovė jau pasinaudojo vienu iš savo teisių gynybos būdu – pareikalavo pervalyti vieną kilimą. Ieškovė dar ikiteisminėje stadijoje geranoriškai atlygino atsakovei žalą bei atitinkamai sumažino paslaugų kainą ir niekada nereikalavo sumokėti už šio kilimo valymo paslaugas.

4.3. Apeliacinio skundo teiginiai, jog atsakovė neturi pareigos mokėti už suteiktas paslaugas yra visiškai nepagrįsti. 5 iš 7 atsakovės kilimų buvo išvalyti tinkamai, dėl to atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas dėl 5 kilimų valymo paslaugų negali būti kvestionuojama, 6 kilimą ieškovė neatlygintinai išvalė antrą kartą (6.665 straipsnio 1 dalis), už 7 kilimo sugadinimą geranoriškai išmokėjo 180 Eur kompensaciją ir už jo valymo paslaugas sumokėti neprašė.

4.4. Apeliacinio skundo 18 punkte teigiama, jog kadangi pinigų už kilimų valymą iš anksto atsakovė nebuvo sumokėjusi, VVTAT skundo reikalavimas nutraukti sutartį ir sumokėtų pinigų grąžinimas, negali būti aiškinimas kitaip, kaip tik aiškiai išreikštas atsakovės atsisakymas mokėti už itin nekokybiškai suteiktas paslaugas. Tačiau atsakovės reikalavimų VVTAT interpretacija prieštarauja bendrai logikai, neatitinka tikrovės ir klaidina teismą. Atsakovė VVTAT skunde reikalavo grąžinti jai pinigus, kurių dar nebuvo ir iki šiol nėra sumokėjusi ieškovei, tikėdamasi nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita. Toks reikalavimas nepagrįstai interpretuojamas kaip atsisakymas mokėti už ieškovės paslaugas.

Šalies argumentai

4.5. Ieškovė pavedimo paskirtyje aiškiai nurodė, už ką atliekamas pavedimas – „kompensacija už kilimą“. Atsakovės interpretacija, jog už likusių kilimų valymo paslaugas atsiskaityti su ieškove nebereikės ar, kad ieškovė nuo atlygio už suteiktas paslaugas atsisakė, tėra subjektyvi atsakovės nuomonė.

4.6. Atsakovė neįrodė už kiek pirko sugadintą kilimą. Teismas pagrįstai konstatavo, jog kilimas yra pasigamintas pačios atsakovės. Už sugadintą kilimą ieškovė atsakovei sumokėjo 180 Eur dydžio kompensaciją. Bet kuris vidutiniškai protingas asmuo gavęs iš žalą padariusio asmens beveik 3 kartus mažesnę, negu reikalauta kompensacija, reikštų pretenzijas dėl likusios dalies sumokėjimo, jeigu iš tiesų tokius reikalavimus laikytų pagrįstais, tačiau atsakovė tokių reikalavimų nebereiškė (priešieškinį pateikė teismui tik po pusantrų metų – 2019 m. spalio mėn., kaip savo gynybinę poziciją). Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad ieškovė tyčia suteikė nekokybiškas paslaugas. Teismas pagrįstai laikė neįrodytais atsakovės teiginius, kad sugadintas kilimas buvo vilnonis.

4.7. Apeliaciniame skunde nurodydamas aplinkybes, susijusias su garso įrašu, kuriuo remiantis buvo sprendžiama apie kilimo grąžinimą atsakovei, atsakovė remiasi ne originalaus garso įrašo sukūrimo data, o garso įrašo kopijos sukūrimo data. 2019 m. gruodžio 11 d., buvo diena prieš 2019 m. gruodžio 12 d. posėdį, kuriame buvo perklausytas garso įrašas. Ieškovės atstovas, dieną prieš teismo posėdį – 2019 m. gruodžio 11 d., 17 val. parsisiuntė šį garso įrašą į savo kompiuterį ir pateikė teismui per elektroninę teismų sistemą (EPP). T. y. garso įrašas buvo sukurtas 2018 m. sausio 25 d., tačiau teismui garso įrašo kopija pateikta 2019 m. gruodžio 11 d., dėl to apeliacinio skundo teiginiai dėl garso įrašo autentiškumo yra visiškai nepagrįsti.

4.8. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog pareikšdama ieškinį ieškovė siekė ne naudos gavimo sau, o žalos padarymo vartotojui.

4.9. Bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl pačios atsakovės piktybiškumo. Atsakovė nereagavo į ikiteisminius prašymus sumokėti ieškovei, neketino ginčo spręsti taikiai, įvykdyti ieškinio reikalavimų, skundė visus ankstesnius teismų sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

11. Byloje kilo ginčas dėl sutartinės prievolės netinkamo įvykdymo teisinių pasekmių ir žalos atlyginimo.

Dėl bylos esmės

12. Byloje nėra ginčo, kad 2017 m. gruodžio 7 d. šalys pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė priėmė iš atsakovės užsakymą išvalyti 7 kilimus – 4 vilnos pluošto kilimai ir 3 sintetinio pluošto. Vilnos pluošto kilimų valymo kaina 4,90 Eur už kv. m., sintetinių – 4,30 Eur už kv. m., kilimų pristatymo terminas – 10 darbo dienų. A. L. 2017 m. gruodžio 21 d. surašė pakvitavimą, kuris pasirašytas I. B. dukters, kad šeši kilimai pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paliekami, o vienas, pats didžiausias, pasiimamas, nes sugadintas.

13. Byloje yra 2018 m. sausio 20 d. atsakovės VVTAT pateiktas Vartotojo prašymas, kuriame nurodoma, jog atsakovė kreipėsi į ieškovę su 2018 m. sausio 31 d. skundu, kurį pakartotinai išsiuntė dar ir 2018 m. vasario 10 d., tačiau atsakymo negavo. Iš šių aplinkybių yra akivaizdu, kad prašymas VVTAT nebuvo pateiktas jo surašymo dieną, nes šios institucijos žyma rodo, kad jis gautas tik 2018 m. vasario 23 d. ir įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35). Taip pat pažymėtina, kad pakartotinai skundas ieškovei buvo išsiųstas ne 2018 m. vasario 10 d., o vasario 12 d. (1 t., b. l. 37). Skunde atsakovė prašo atlyginti 450 Eur žalą už sugadintą kilimą ir dar nurodo, kad „prašyčiau kokybiškai išvalyti kilimą, kurį grąžinote visiškai pakeitusį spalvą ir rudomis dėmėmis, daugelyje vietų matomai kur stipriau valyta nebėra plaukelių kilimas šiurkštus, o pirktas tik prieš metus, arba taip pat atlyginti žalą“.

14. 2018 m. kovo 27 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 180 Eur ir 2018 m. kovo 28 d. atsakyme VVTAT dėl ginčo išsprendimo taikiai nurodė, kad sumokėjo jos manymu atsakovės patirtą žalą, nes ji nei įrodė, nei įrodinėjo jos dydžio, todėl likusioje dalyje jos pretenzijos nėra pagrįstos. Pastebėtina, kad byloje yra VVTAT 2018 m. vasario 23 d. raštas atsakovei dėl jos pateikto Vartotojo prašymo trūkumų, kuriame nurodyta, jog vartotoja turi pateikti už kilimo išvalymą sumokėtus pinigus ir kilimo vertės dydį patvirtinančius įrodymus. VVTAT ginčo nagrinėjimą nutraukė, kadangi šalys ginčą išsprendė taikiai (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 26 straipsnio 1 dalis) ir 2018 m. kovo 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei pranešė apie tai, kartu išaiškino jai šio sprendimo apskundimo tvarką bendrosios kompetencijos teismui. Atsakovė ginčo nagrinėjimo nutraukimo, šalims jį išsprendimus taikiai, neskundė.

15. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už 6 kilimų valymą 2018 m. kovo 30 d. išrašė 98,81 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją registruotu paštu išsiuntė 2018 m. balandžio 19 d. (1 t., b. l. 103-104). Už kilimą, kurio matmenys 4,00 x 4,00 arba 16 kv. m., kaina nepaskaičiuota. Sąskaitoje nurodyta, kad ją reikia apmokėti iki 2018 m. balandžio 20 d. Byloje nėra ginčo, kad už paslaugas atsakovė nesumokėjo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovės jai suteiktų paslaugų kainą – 98,81 Eur ir 2,16 Eur palūkanas.

16. Atsakovė patikslintu priešieškiniu reikalauja priteisti iš ieškovės 720 Eur žalos atlyginimą ir sumažinti ieškovės UAB „Švaros pasaulis“ paslaugų kainą 98,81 Eur suma. Nurodo, kad dėl ieškovės netinkamai suteiktų paslaugų vienas kilimas buvo sugadintas visai, tačiau ieškovė vietoje prašomo 450 Eur žalos atlyginimo sumokėjo tik 180 Eur, o kitą kilimą, kurio vertė 450 Eur, pasiėmė pervalyti, tačiau jo negrąžino. Kadangi atsakovė negavo iš ieškovės kokybiškos paslaugos, neprivalo už ją mokėti ir reikalauja sumažinti nekokybiškai vartotojui suteiktos paslaugos kainą 98,81 Eur suma, t. y. sumažinti visa už jai suteiktas paslaugas mokėtina suma.

Dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo

17. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne vieną kartą pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 40–41 punktai). Tačiau ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimas, atliekamas teismo nuožiūra, pirmiausia tiesiogiai priklauso nuo bylos šalių procesinių veiksmų – reikalavimų ir atsikirtimų suformulavimo – rezultato, kuris lemia paties ginčo dalyko apibrėžimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020).

18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai (CK 6.672 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šalis siejo atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai ( CK 6.716 straipsnis), kaip ir nurodė šalys ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį, ir teismas tokią išvadą grindžia toliau pateikiamais kasacinio teismo išaiškinimais dėl paslaugų ir rangos sutarčių atribojimo.

19. Kasacinio teismo vertinimu, patys rangos sutarties ir atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių apibrėžimai rodo, kad šiems teisiniams santykiams būdingi tam tikri panašumai (atitinkamų aktyvių veiksmų pagal kitos šalies užsakymą (užduotį) vykdymas ir kt.). Be to, CK 6.724 straipsnio prasme pripažįstamas subsidiarus materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrąsias rangos sutarties nuostatas, taikymas atlygintinų paslaugų teikimo teisiniams santykiams, o šis aspektas taip pat patvirtina, kad aptariami materialieji teisiniai santykiai yra savaip panašūs (giminingi). Vis dėlto, nepaisant tam tikrų panašumų, (statybos) ranga ir atlygintinos paslaugos yra savarankiški ir skirtingi materialieji teisiniai santykiai, besiskiriantys savo dalyku, t. y. prievolėmis, sudarančiomis šių santykių turinį, teisių, kildinamų iš vieno ar kito teisinio santykio, gynimo būdais, jų taikymo sąlygomis ir kitais teisiškai reikšmingais aspektais. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad rangos ir paslaugų sutartys būtent ir atribotinos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012). Kasacinis teismas rangos ir atlygintinų paslaugų teisinių santykių atribojimo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tas, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Atribojant rangos ir paslaugų sutartis, svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2014).

Žemesnės instancijos teismas

20. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė perdavė ieškovei kilimus, turėdama lūkestį, kad ieškovė dės rūpestingas pastangas ir juos tinkamai išvalys. Ieškovės įsipareigojimų vykdymas pagal jų pobūdį – kilimų išvalymas – nėra orientuotas į konkretaus, aiškiai apčiuopiamo rezultato pasiekimą, kurį būtų galima atskirti nuo jos veiksmų ir savarankiškai perduoti atsakovei, todėl tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai, o ne vartojimo rangos, kaip skundžiamame teismo sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, kad ir bylą apeliacine tvarka pirmą kartą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 29 d. nutartyje pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, kad šalių ginčo santykiai buvo tinkamai kvalifikuoti kaip atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai (CK 6.716 straipsnis). O kai klientas yra fizinis asmuo – vartotojas, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350–6.370 straipsnių taisyklės (CK 6.716 straipsnio 4 d.). CK 6.724 straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad CK šeštosios knygos normos, nustatančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas (6.644–6.671 straipsniai) bei reglamentuojančios vartojimo rangą (6.672–6.680 straipsniai), paslaugų sutartims taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja CK 6.716–6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį atsakovei pareiškė dėl atsakovės sutartinės prievolės nevykdymo – nustatytu laiku neapmokėjus ieškovei už jos suteiktas kilimų valymo paslaugas (CK 6.720 straipsnio 3 d.). Atsakovė pažeistą teisę gina reikšdama priešieškinį ieškovei dėl netinkamos kokybės paslaugų suteikimo, reikalaudama sumažinti paslaugų kainą (CK 6.716 straipsnio 4 dalis, 6.363 straipsnio 4 dalies 2 punktas) ir atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės paslaugų suteikimo (CK 6.716 straipsnio 4 dalis, CK 6.363 straipsnio 5 dalis).

Dėl žalos atlyginimo

22. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė pripažino, jog vienas iš septynių kilimų, kurio išmatavimai 4,00 x 4,00 arba 16 kv. m. buvo sugadintas ir ieškovė, atsakovei kreipusi į VVTAT, sumokėjo jai 180 Eur žalos atlyginimą. Atsakovė tvirtina, kad šio daikto vertė 450 Eur, todėl ieškovė neatlygino visos jos patirtos žalos.

23. Remiantis kasacinio teismo nuosekliai formuojama praktika, CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. atsakovė privalo įrodyti jos teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011, 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017). Nagrinėjamu atveju atsakovė nei viename procesiniame dokumente nenurodė, kada, kur įsigijo aptariamą kilimą, kokią kainą už jį sumokėjo, kokia buvo jo vertė, įvertinus nusidėvėjimą, kilimo perdavimo ieškovei išvalyti metu.

24. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik dėl to, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-915/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovė turėjo objektyvias galimybes įrodyti žalos dydį, nes sugadintas kilimas, kurio atsakovė nenori pasiimti, yra pas ieškovę. Tačiau teismas taip pat detaliai išnagrinėjo ir įvertino šalių argumentus dėl sugadinto kilimo vertės. Priešingai nei teigia atsakovė, teismas išsamiai argumentavo, kodėl sprendžia, jog 180 Eur žalos atlyginimas, dėl kurio dydžio šalys susitarė ginčo nagrinėjimo VVTAT taikinamojoje stadijoje, ir kas buvo pagrindu ginčo tyrimą nutraukti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, yra teisingas atlyginimas už padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas šiems argumentams pritaria ir jų nekartoja. Apeliantė atsakovė jokių aplinkybių, kurios nebūtų išnagrinėtos pirmosios instancijos teisme, nenurodė, o jos argumentai dėl PVM sąskaitos faktūros už 2017 gruodžio mėn. išrašymo tik 2018 m. kovo 30 d., ar dėl to, kad klientė buvo vertinama kaip konfliktiška, nesudaro pagrindo ieškovės sumokėtą 180 Eur žalos atlyginimo sumą laikyti nepakankamu ir neteisingu žalos atlyginimu, kuomet kitokio žalos dydžio ieškovė neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai).

26. Atsakovė skundžia ir sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jos ieškinys dėl 450 Eur žalos atlyginimo už 2018 m. sausio mėn. pervalymui paimtą ir jos tvirtinimu negrąžintą kilimą. Atsakovė nurodo, kad nebuvo surašytas joks kilimo paėmimo pervalymui ir jo grąžinimo dokumentas. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad dėl šio kilimo valymo 2017 m. gruodžio 7 d. šalys pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o dėl kilimo grąžinimo A. L. 2017 m. gruodžio 21 d. surašė pakvitavimą, kuris pasirašytas I. B. vardu jos dukters. Ieškovė neneigia, kad atsakovė po kelių savaičių pareiškė pretenzijas dėl kilimo valymo kokybės ir ieškovė jį paėmė pervalyti. Kadangi nauji dokumentai dėl šio kilimo paėmimo pervalyti, nei dėl pervalyto kilimo grąžinimo, nebuvo surašyti, tai pirmosios instancijos teismas dėl kilimo gražinimo aplinkybių pagrįstai tyrė ir vertino visus byloje surinktus įrodymus jų nuoseklumo, išsamumo, patikimumo, atitikimo kitiems byloje surinktiems aspektu.

27. Sprendime aprašyti ir įvertinti atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai – 2018 m. sausio 20 d. I. B. prašymas VVTAT, 2018 m. sausio 31 d. I. B. skundas UAB „Švarus pasaulis“, susirašinėjimas el. paštu ir nei iš vieno šio įrodymo negalima padaryti labiau tikėtinos išvados, kad atsakovė reiškia pretenzijas dėl žalos už kilimą, kuris 2018 m. sausio 11 d. buvo paimtas pervalymui, ar reikalauja jį gražinti. Pastebėtina, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų spręsti, kad atsakovė po ginčo VVTAT nagrinėjimo nutraukimo 2018 m. kovo 29 d. iki priešieškinio pareiškimo (2019 m. sausio 25 d.) būtų turėjusi daugiau pretenzijų ieškovei dėl pervalymui perduoto kilimo negražinimo.

Žemesnės instancijos teismas

28. 2019 m. sausio 3 d. parengiamajame teismo posėdyje apklausiamas liudytoju ieškovės darbuotojas A. L. paaiškino, kad grąžinus išvalytus kilimus, pretenzijos buvo reiškiamos tik dėl sugadinto kilimo. Atsakovė dalyvavo kilimus grąžinant po išvalymo, jų perdavimo metu įvyko didelis konfliktas. Po dviejų savaičių atsakovė pareiškė pretenzijas dar dėl vieno kilimo ir nurodė, kad vienoje vietoje vienas kampas patamsėjęs. Sutiktina su atsakove, kad šiame teismo posėdyje liudytojas nenurodė, jog 2018 m. sausio 25 d. grąžino pervalytą kilimą, tačiau apie kilimo pervalymą jis parodė tik atsakydamas į jam užduotą klausimą. Klausimas dėl išvalyto kilimo gražinimo aplinkybių jam nebuvo užduotas (garso įrašas nuo 1:01:34 iki 1:15:05), todėl apeliantės argumentai, kad tokie liudytojo parodymai įrodo, jog pervalytas kilimas nebuvo grąžintas, yra nepagrįsti.

29. Liudytojas A. L. buvo papildomai apklaustas 2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdyje ir paaiškino, kad 2018 m. sausio 11 d. paėmė kilimą pervalymui, kilimo paėmimo dokumento neišrašė. Pervalymui paimtas kilimas buvo pažymėtas pagal pirminės sutarties numerį, jį prišaunant prie kilimo. Pervalytą kilimą liudytojas 2018 m. sausio 25 d. nuvežė atgal. Kadangi atvežant kilimus 2017 m. gruodžio mėn. kilo didelis konfliktas, siekiant save apsaugoti jis darė garso įrašus telefonu tiek paimant kilimą pervalymui, tiek ir jį grąžinant. Kilimą gražinus, jis buvo išvyniotas atsakovės dukters, kartu buvo jos draugas, ji pasakė, kad viskas gerai. Tokie liudytojo parodymai, perduodant pervalytą kilimą atsakovės dukrai ir jos patvirtinimą, kad viskas yra gerai, atitinka jo telefonu padaryto garso įrašo turinį (teismo posėdžio garso įrašas nuo 46:39 iki 51:15). Šis liudytojas, atsakydamas į atsakovės atstovo klausimą ar buvo atvejų, kad ir anksčiau atsakovės kilimus teko pervalyti, jis parodė, kad jo kolegos taip sakė, bet jam tai buvo pirmas kartas.

30. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad patikrinus pateikto garso įrašo išsaugojimo duomenis (ypatybes) akivaizdu, kad jis nepatvirtina įrašo darymo 2018 m. sausio 25 d., nes jo sukūrimo laikas – 2019 m. gruodžio 11 d. 17 val. Ieškovė į šį atsakovės argumentą nurodo, kad atsakovė remiasi ne originalaus garso įrašo sukūrimo data, o garso įrašo kopijos sukūrimo data. 2019 m. gruodžio 11 d., buvo diena prieš 2019 m. gruodžio 12 d. posėdį, kuriame buvo perklausytas garso įrašas. Ieškovės atstovas, dieną prieš teismo posėdį – 2019 m. gruodžio 11 d., 17 val. parsisiuntė šį garso įrašą į savo kompiuterį ir pateikė teismui per elektroninę teismų sistemą (EPP). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė kitu aspektu nekvestionuoja teismo sprendimo argumentų, kurie buvo grindžiami šiuo garso įrašu. Nenurodo, kad jame girdimas ne dukters balsas, kad jos gyvenamajame name nelaikomi šunys, ar kt. Pastebėtina, kad liudytojas klausė atsakovės dukters, ar reikia palaukti atsakovės, kad apžiūrėtų kilimą, matyt kaip ir pirmąjį kartą, tačiau ji pasakė, kad apžiūrės pati ir patvirtino, kad viskas gerai.

31. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs šalių argumentus dėl kilimo grąžinimo atsakovei aplinkybių, nepadarė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo pažeidimus, kuomet sprendė, kad ieškovė įrodė, jog grąžino 2019 m. sausio mėn. 11 d. iš atsakovės pervalymui paimtą kilimą, todėl jos priešieškinis dėl 450 Eur žalos už jai negrąžintą kilimą buvo atmestas pagrįstai.

Dėl paslaugų kainos sumažinimo

32. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011, 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015).

33. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė 2018 m. sausio 31 d. pateikė ieškovei skundą, kuriame nurodė, kad keturi kilimai buvo išvalyti patenkinamai, penktas išteptas, kurį ji pati išsiplovė, šeštą kilimą ji grąžino pervalyti, o septinto net nepriėmė. Ieškovė į atsakovės skundą raštu dėl nekokybiškai išvalytų kilimų neatsakė, todėl sutiktina su teismo vertinimu, kad toks verslininkės elgesys, neatitinka jos pareigos veikti taip, kad tai geriausiai atitiktų kliento – vartotojo interesus.

Žemesnės instancijos teismas

34. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir dėl to ginčo nėra, jog kilimų valymo paslaugą ieškovė atliko ir išvalytus kilimus gražino A. L. pagal 2017 m. gruodžio 21 d. pakvitavimą, kuriame nėra pastabų dėl šešių kilimų valymo kokybės. Kilimų perdavime dalyvavo ir pati atsakovė, kuri nurodė tik į vieno kilimo sugadinimą. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė po dviejų savaičių pareiškė pretenzijas dėl vieno kilimo netinkamo išvalymo ir ieškovės darbuotojas 2018 m. sausio 11 d. atvyko į jos namus, paėmė kilimą pervalyti ir jį gražino 2018 m. sausio 25 d. Todėl atsakovė tiek paimant kilimą pervalyti, tiek jį gražinant turėjo visas galimybes nurodyti ieškovės atstovui apie kitų keturių jos kilimų valymo trūkumus, apie kuriuos pareiškė po kelių dienų – 2018 m. sausio 31 d. skundu, nurodydama, kad jie buvo išvalyti tik patenkinamai. Todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovė neįrodė, jog keturių kilimų išvalymo paslaugos buvo nekokybiškos. Bet dėl kitų dviejų kilimų išvalymo kokybės teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad sutepto tepalu kilimo, kurį atsakovė pati išsiplovė, ir šešto kilimo, kuris po valymo atsakovės tvirtinimu buvo grąžintas pakeitęs spalvą su rudomis dėmėmis, valymas buvo atliktas nekokybiškai.

35. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog vienas kilimas buvo išteptas tepalu, kurį ji išsiplovė pati, todėl pirmos instancijos teismo išvada, jog šis kilimas buvo išvalytas netinkamai ir atitinkamai sumažinta ieškovė paslaugų kaina (3,44 Eur) yra nepagrįsta. Be to, ieškovės tvirtinimu, teismas nepagrįstai sumažino paslaugų kainą 32,64 Eur už 2018 m. sausio mėnesį paimto kilimo pervalymą. Ieškovė pervalė šį kilimą, t. y. neatlygintinai pašalino darbų trūkumus (CPK 6.665 straipsnio 1 dalis) ir tokiu būdu atsakovė pasinaudojo savo teisių gynyba. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad akivaizdu, jog ieškovė pripažino, jog suteikė paslaugas dėl šio kilimo išvalymo nekokybiškai, nes jį pervalė. Apeliantė nenurodė argumentų dėl teismo sprendimo išvados, kad po valymo grąžintas kilimas buvo ne tik su rudomis dėmėmis, kurias ieškovė pervalydama kilimą galimai ir pašalino, tačiau ir pakeitęs spalvą, kas taip pat suponuoja išvadą dėl netinkamos valymo kokybės. Todėl vien aplinkybė, kad ginčo kilimas buvo pervalytas, tačiau atsirado kiti jo defektams, neatima teisės iš atsakovės prašyti sumažinti paslaugų kainą. Pastebėtina, kad ieškovė, būdama verslininke, teisiniame santykyje su kliente – vartotoja, ypač deklaruodama esant konfliktiniams tarpusavio santykiams, pati pripažinusi ir atlyginusi žalą dėl vieno kilimo sugadinimo, turėjo imtis visų įrodinėjimo priemonių savo atsikirtimo pozicijai pagrįsti, nes vien nurodymo, kad atsakovės nepasitenkinimas valymo kokybe neįrodo jos teisės reikalauti sumažinti kainą, nagrinėjamu atveju nepakanka.

36. Nagrinėjamu atveju ieškovė, priimdama kilimą valymui iš atsakovės turėjo pasirūpinti užfiksuoti priimto daikto kokybę, kuomet valymo metu dėl santykio su cheminėmis priemonėmis jo savybės (šiuo atveju spalva) galėjo pasikeisti, įspėti atsakovę dėl tokios rizikos, tačiau tokių duomenų į bylą nepateikta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010; 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012). Atsakovė, perduodama kilimus ieškovei, ja pasitikėjo kaip profesionale, dirbančia kilimų valymo srityje. Todėl ieškovės argumentai, kad atsakovė neįrodė, kokios spalvos, ar būklės buvo perduotas kilimas valymui, nerodo jos paisymo kliento interesų prioriteto principo. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamą teismo sprendimą sumažinti kilimų valymo paslaugų kainą 32,64 Eur suma nelaiko neteisingu, neatitinkančiu protingumo, sąžiningumo principų (CPK 3 straipsnio 8 dalis, CK 6.363 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Dėl ieškinio senaties

37. Bendroji taisyklė, reguliuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Nagrinėjamu atveju dėl ieškinio senaties, atsakovei reiškiant reikalavimus, kylančius iš suteiktų paslaugų trūkumų, taikytinas CK 6.667 straipsnyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas ir taikant šią išimtį svarbus yra objektyvusis – užsakovės pareiškimo apie trūkumus – momentas.

38. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad dėl netinkamų paslaugų atlikimo ir padarytos žalos ieškovei pretenziją pateikė 2018 m. sausio 31 d. ir pakartotinai ją išsiuntė dar 2018 m. vasario 12 d. VVTAT pateikdama vartotojo prašymą atsakovė nurodė, kad ieškovė į pretenzijas neatsakė. Taigi, apie suteiktų paslaugų trūkumus atsakovė ieškovei pareiškė paminėta pretenzija. Ieškovė patenkino atsakovės pretenziją dėl žalos atlyginimo iš dalies, 2018 m. kovo 27 d. sumokėdama atsakovei 180 Eur, todėl VVTAT priėmė nutarimą nutraukti ginčo nagrinėjimą ir apie tai informavo atsakovę 2018 m. kovo 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 117). Atsakovė ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė 2019 m. sausio 25 d. kitoje civilinėje byloje Nr. e2-5695-736/2019, kuri 2019 m. liepos 8 d. nutartimi buvo sujungta su nagrinėjama civiline byla. Todėl savo pažeistą teisę dėl atliktų darbų trūkumų atsakovė pradėjo ginti nepraleisdama ieškinio senaties termino. O vien tai, kad atsakovė 2019 m. spalio 4 d. papildė savo priešieškinio reikalavimus, nurodydama dar vieną pažeistos teisės gynimo būdą – paslaugos kainos sumažinimą, šį reikalavimą grįsdama iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir pradinį priešieškinį (ieškinį) dėl žalos atlyginimo dėl suteiktų paslaugų trūkumų, neteikia pagrindo šį reikalavimą atmesti, taikant ieškinio senaties praleidimo pasekmes (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

39. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovė nurodo, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai per didelės.

40. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

Žemesnės instancijos teismas

41. Pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) atitinkančiomis bylinėjimosi išlaidomis, susijusiomis su išlaidomis advokato pagalbai apmokėti, pripažino 387,20 Eur už ieškinio parengimą, 48,40 Eur už pasirengimą bylai, 387,20 Eur išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą, 242,00 Eur už atsiliepimą į patikslintą priešieškinį bei 560 Eur (380 Eur + 180 Eur ) už pasirengimą ir atstovavimą posėdžiuose, t. y. bendrą 1624,80 Eur sumą. Kadangi teismas ieškinį patenkino iš dalies – 63,48 proc., tai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteisė 1031,42 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1624,80 Eur x 63,48 proc.) ir 9,52 Eur žyminio mokesčio, viso 1040,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.

42. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog byla iki šio apeliacinio skundo padavimo dienos buvo nagrinėjama 3 kartus – pirmos instancijos teisme (c. b. Nr. e2-1306-736/2019), apeliacinėje instancijoje (c. b. Nr. e2A-960-264/2019), antrą kartą pirmoje instancijoje (c. b. Nr. e2-18566-986/2019), todėl bendra ieškovės patirta 3327,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma negalėjo būti pripažinta aiškiai per didele, kai vienas teisminis procesas ieškovei vidutiniškai kainavo 1109,16 Eur. Teismas taip pat neįvertino, kad bylos nagrinėjimas vyko ne ieškovės buveinės registracijos vietos bei ją atstovaujančio advokato buvimo vietos teisme, advokatas konsultavo klientę ir ikiteisminėje stadijoje, ginčą sprendžiant Valstybinėje vartotojų teisių tarnyboje.

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Taigi, ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl teisminių procesų skaičiaus, būtinumo vykti į kitą vietą, nei yra advokato buveinės registracijos vieta, kai nėra pateikiamos vykimą pagrindžiančios išlaidos ir jų net neprašoma priteisti, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo bylinėjimosi išlaidas pagal Rekomendacijų maksimalius dydžius, juolab, kad ieškovė pačio paskaičiavimo net neginčija ir jokių argumentų šiuo aspektu nenurodo. Pastebėtina, kad ieškovės atstovas, išrašydamas PVM sąskaitas faktūras, jose net neišskyrė kiek sugaišo laiko pasirengdamas bylos nagrinėjimui ir kiek laiko teikė atstovavimo teisme paslaugas, nors tai yra atskiros paslaugos. Teismas, turėdamas duomenis apie ieškovės atstovavimo teisme trukmę, visiškai pagrįstai sprendė, kad pasirengti sprendime nurodytos trukmės posėdžiams 2 valandų pakako, kuomet byloje procesinius dokumentus rengė ir ieškovę atstovavo teisme tas pats atstovas, kuris dargi dalyvavo ir taikinamajame procese, nagrinėjant atsakovės skundą VVTAT.

44. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškinys tenkintas tik 62,72 Eur sumai, todėl iš jos priteistos 1031,42 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios daugiau nei šešiolika kartų viršija ieškinio reikalavimo sumą, akivaizdžiai pažeidžia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, kai byloje buvo nagrinėjamas ginčas, kilęs iš vartojimo teisinių santykių. Įstatymų leidėjas suteikia vartotojų teisių apsaugai ir gynybai ypatingą prioritetą, vartotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio bylose, kuriose nagrinėjami ginčai kilę iš vartojimo teisinių santykių teismas įpareigotas būti aktyvus ir ginti viešąjį interesą, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo, iš vartotojos priteisęs 62,72 Eur atlygį už nekokybiškai suteiktas paslaugas, priteisti iš jos 1031,42 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

45. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie atsakovės apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimus, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nes jie neatitinka teisinio reglamentavimo, kuris nurodytas šios nutarties 40, 41 ir 43 punktuose ir kuriuo remiantis teismas paskirsto bylinėjimosi išlaidas ieškinį/priešieškinį tenkinant iš dalies.

Dėl bylos procesinės baigties

46. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami. Atmetus apeliacinius skundus, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė