Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Audronei Argustienei, dalyvaujant:

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švarus pasaulis“ ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovės I. B. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Švarus pasaulis“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl atsakovės priešieškinio dalyje dėl žalos priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą.

Atsakovė pozicijos, kad kilimo kaina yra 450 Eur, laikėsi nuo pretenzijos ieškovei pateikimo dienos 2018 m. sausio 31 d. (1 t., el. b. l. 28), ši jos pozicija nekito. Atsakovė tvirtina, kad pirkimo pardavimo čekio ji nėra išsaugojusi, taigi rašytinių įrodymų, patvirtinančių šio kilimo įsigijimo kainą ji pateikti negali. Atsižvelgus į tai atsakovė šio kilimo kainą įrodinėja apvalių vilnonių kilimų kainomis parduotuvėje „Dubingiai“ (1 t., el. b. l. 183, 186-187). Pagal teismui pateiktus duomenis, apvalių vilnonių kilimų kainų intervalas yra nuo 179 Eur (91 cm skersmens) iki 1990 Eur (250 cm skersmens). Atsižvelgus į atsakovės atstovo į bylą pateiktus duomenis, teismas atliko paskaičiavimus ir nustatė, kad vilnonio kilimo kvadratinis metras pigiausiai kainuoja apie 254 Eur. Negražintas atsakovei kilimas yra 3,90 m. skersmens, taigi jo plotas 11,95 kv. m., kas reikštų, kad naujas toks kilimas, pagal analogiją turėtų kainuoti bent 3000 Eur. Taigi atsakovės nurodoma kilimo rinkos vertė, net įvertinus galimą jo nusidėvėjimą, aiškiai neproporcinga vilnonių kilimų rinkos kainoms. Jei ir laikyti šią atsakovės nurodomą kilimo rinkos kainą (450 Eur) teisinga, tokia atsakovės nurodyta kilimo rinkos vertė prieštarautų byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Kadangi atsakovė 2018 m. kovo 14 d. susirašinėjime su VVTAT nurodė, kad už kilimą buvo mokėta 450 Eur (2 t., el. b. l. 27), o priešieškinyje nurodė, kad jai negrąžinti kilimai pirkti parduotuvėje „Dubingiai“ (1 t., el. b. l. 183), tai paneigia atsakovės versiją, kad šio kilimo rinkos vertė, atsižvelgus į nusidėvėjimą, yra 450 Eur, nes tiek pagal atsakovę kainavo naujai pirktas, o ne pas ją naudotas, dėvėtas kilimas. Taigi šio kilimo rinkos vertė akivaizdžiai negali siekti 450 Eur. Tai iš esmės patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovei sumokėjus 180 Eur kompensaciją už sugadintą kilimą, ir atsakovei patvirtinus, kad pinigus ji gavo, VVTAT I. B. ir UAB „Švarus pasaulis“ ginčo nagrinėjimą nutraukus, I. B. jokių pretenzijų dėl šios sumokėtos sumos už kilimą, iki ieškovei kreipiantis į teismą, nereiškė. Antra vertus, ieškovės atsakovas nurodė (tai patvirtina ir šio kilimo fotonuotraukos), kad ant kilimo nėra jokių gamintojo ženklinimų, kas taip pat netiesiogiai patvirtina ieškovės atstovo nurodytą aplinkybę, kad kilimas buvo pagamintas iš kiliminio tako medžiagos, jo kraštus apsiūnant. Atsakovės atstovas teismui pateikė tik spalvotų vilnonių apvalių kilimų fotonuotraukas, nors ginčo kilimas yra vienspalvis, kas iš esmės tik patvirtina, kad vienspalviais apvaliais vilnoniais kilimais parduotuvėje „Dubingiai“ net nėra prekiaujama. Atsakovei nebuvo sudarytos jokios kliūtys ginčo kilimą susigrąžinti (ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu siūlė jį atvežti ir į teismą), t. y. nustatyti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis yra vilnonis (brangesnis), tačiau atsakovė tokia galimybe sąmoningai nepasinaudojo. Atsižvelgus į tai teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, kad jos nuostoliai dėl ieškovei grąžinto sugadinto ginčo kilimo yra 450 Eur ir laiko pagrįstais ieškovės argumentus dėl to, kad pagal į bylą pateiktus duomenis (2 t., b. l. 59-69) tokio kilimo kaina, atsižvelgus į jo skersmenį (3,90 m.) sudarytų apie 100 Eur (be apkirpimo ir apsiuvimo darbų). Vien PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta aplinkybė, kad 4x4 kilimo valymo kaina yra 4 Eur už kv. m., kas atitiktų vilnonio kilimo valymo kainą (su nuolaida) (1 t., el. b. l. 100), neleidžia savaime, ignoruojant kitus byloje esančius įrodymus spręsti, kad ginčo kilimas yra vilnonis – ieškovė niekada nepripažino, kad šis kilimas yra vilnonis, ir už šio kilimo valymą iš atsakovės apmokėti nereikalauja. Atsakovei kaip minėta nebuvo sudarytos kliūtys atsiimti šį kilimą ir įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Atskirai teismas pažymi, kad pardavinėjamos naujos kiliminės dangos plotis, ieškovės pateiktais duomenimis, yra 400 cm. (2 t., b. l. 65), atsakovės kilimas yra 390 cm. skersmens, kas įvertinus galimus ypatumus, susijusius su kiliminės dangos apkirpimu (kilimas yra apvalus) ir apsiuvimu, taip pat neprieštarauja ieškovės atstovo nurodytoms aplinkybėms, kad kilimas buvo pagamintas iš kiliminės dangos medžiagos. Atsižvelgus į tai atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti kainų skirtumą už pas ieškovę esantį kilimą tarp atlygintos žalos (180 Eur) ir sugadinto kilimo vertės (450 Eur), t. y 270 Eur, atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl reikalavimo priteisti žalą dėl negrąžinto kilimo (paimtas pervalymui 2018 m. sausio mėn.).

Atsakovė tvirtina, kad ieškovė yra paėmusi pervalymui dar vieną kilimą, kurio negrąžino, dėl ko taip pat prašo priteisti 450 Eur žalą. Jokio ginčo byloje dėl to, kad iš atsakovės, po 6 kilimų jai grąžinimo ir vieno atsisakymo priimti, 2018 m. sausio mėnesį buvo paimtas dar vienas kilimas pervalymui, nekilo. Taip pat nekilo ginčo ir dėl to, kad pakvitavimas nei dėl šio kilimo paėmimo, nei dėl grąžinimo, nebuvo surašytas. Atsižvelgus į tai, kad faktą dėl kilimo paėmimo ieškovė pripažino, ši aplinkybė laikytina įrodyta (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Aplinkybę, kad 2018 m. sausio mėn. paimtas kilimas buvo grąžintas, turi įrodyti ieškovė, kurios darbuotojas paėmė kilimą. Kadangi jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad atsakovė paėmė bei grąžino kilimą (pakvitavimų, sutarčių ir pan.), byloje nėra, todėl vertintini kiti byloje esantys įrodymai. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. L. paaiškino, kad sausio 11 d. buvo gautas iškvietimas. Nuvykęs jis paėmė kilimą, o kad apsaugoti save nuo panašios konfliktinės situacijos, kilusios grąžinant kilimus gruodžio mėn., įjungė diktafoną. Jis patvirtino, kad 2018 m. sausio 25 d. kilimą grąžino, o grąžinant taip pat įrašą. Teismo posėdžio metu buvo perklausytas garso įrašas, išsaugotas A. L. telefone (2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio 46.39 min – 47.47 min. garso įrašas), iš kurio galima spręsti, kad ieškovės darbuotojas grąžina vieną kilimą. Atsakovės atstovas nurodė, kad byloje esančio įrašo negalima laikyti autentiško, yra tikimybė, kad jis darytas anksčiau. Tačiau esant abejonių dėl garso įrašo autentiškumo, atsakovė galėjo jį ginčyti įstatymo numatytomis priemonėmis (kviesti savo liudytojus, siūlyti atlikti šio garso įrašo ekspertizę ir kt.), tačiau to nedarė.

Teismo vertinimu aplinkybę, kad 2019 m. sausio mėn. iš ieškovės paiimtas kilimas buvo jai grąžintas, t. y. kad liudytojo teismo posėdžio metu nurodomos aplinkybės yra teisingos, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. 2018 m. sausio 20 d. I. B. savo prašyme VVTAT nurodo, kad sugadintas kilimas grąžintas paslaugų teikėjui, tačiau jis nei kilimo negrąžina, nei pinigų nesumoka; taip pat nurodo, kad paslaugų teikėjui grąžintas ne vienas kilimas; toliau nurodo, kad kilimas yra paimtas daugiau kaip du mėnesiai ir jokių veiksmų nesiimama (1 t., el. b. l. 23-24). Taigi atsakovės 2018 m. sausio 20 d. prašyme nurodyta aplinkybė, kad iš jos yra paiimtas ne vienas kilimas, neprieštarauja byloje esantiems įrodymams – vieną kilimą atsakovė atsisakė priimti 2017 m. gruodžio mėn., o kitą (dėl to ginčo nekilo) perdavė valyti ieškovei 2011 m. sausio 11 d. Tačiau 2018 m. sausio 31 d. I. B. skunde UAB „Švarus pasaulis“ (1 t., b. l. 28) jau nurodoma, kad ji neatgauna apvalaus kilimo, t. y. vieno kilimo, o kitą kilimą, kuris gražintas visiškai pakeitęs spalvą ir rudomis dėmėmis, nebėra plaukelių ir šiurkštus, prašo pervalyti. Taigi tuo 2018 m. sausio 31 d. I. B. patvirtino, iš jos tuo metu (2018 m. sausio 31 d.) buvo paiimtas tik vienas kilimas, kas atitinka liudytojo parodymus apie tai, kad paiimtas pervalymui kilimas buvo grąžintas 2018 m. sausio 25 d., bei patvirtina jos pretenzijų UAB „Švarus pasaulis“ dėl šio kilimo apimtį – prašo jį pervalyti arba atlyginti žalą. Jokių pretenzijų ieškovei dėl to, kad šis kilimas nėra grąžintas, 2019 m. sausio 31 d., atsakovė nereiškė. Iš atsakovės ir VVTAT susirašinėjimo el. paštu (2 t., el. b. l. 27) taip pat matyti, kad atsakovė pretenzijas reiškia tik dėl vieno negrąžinto kilimo (nurodomas kilimo dydis 4x4 m., kitame rašte nurodoma, kad kilimas 4 m. skersmens). Atsakovei rašte nurodant, kad negrąžintas vienas kilimas, darytina išvada, kad susirašinėjime atsakovė nurodo vieną ir tą patį, apvalų kilimą, kurio skersmuo yra 4 m., t. y, kuris paiimtas iš atsakovės dar 2017 m. gruodį.

Taigi byloje esančių įrodymų pagrindu (garso įrašas, liudytojo A. L. parodymai, VVTAT medžiaga, kiti byloje esantys įrodymai), teismas daro išvadą kad ieškovė įrodė, kad ji yra grąžinusi 2019 m. sausio mėn. 11 d. iš atsakovės paimtą kilimą, dėl ko priešieškinys dėl 450 Eur žalos už ieškovei negrąžintą dar vieną kilimą, taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl ieškinio ir priešieškinio dalyje paslaugų kainos sumažinimo.

Kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnis.

Ieškovė savo reikalavimus grindžia CK XXXV skyriaus nuostatomis, laikydama kad šalys sudarė paslaugų sutartį. Teismas su tokiu šalių sudarytos sutarties teisiniu kvalifikavimu nesutinka ir sprendžia, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai – CK 6.672 straipsnio 1 dalis. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Tuo tarpu rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nustatyta, kad ieškovė įsipareigojo išvalyti kilimus, t. y. savo rizika atlikti darbus ir perduoti materialų šio darbo rezultatą (išvalytus kilimus) užsakovui. Ieškovei atlikus konkrečius darbus – išvalius kilimus, jų kokybiniai kriterijai pasikeitė, t. y. pasiektas materialus darbo rezultatas (išvalytas kilimas) turi objektyvią išraišką, kas neleidžia spręsti, kad darbo rezultatas neturi materialaus pobūdžio. Taigi šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kai rangos, o vienai iš šalių esant vartotojai – vartojimo rangos sutartimi.

CK 6.672 straipsnio 1 dalis numato, kad vartojimo rangos sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. CK 6.678 straipsnio 1 dalis numato, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis – CK 6.667 straipsnio 1 dalis. Kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato kitokio termino – CK 666 straipsnio 2 dalis.

Ieškovė vadovaujantis CK 6.667 straipsniu prašo taikyti ieškinio senatį, kuri pagal šį straipsnį yra vieneri metai. Sutartyje nurodoma, kad pretenzijos dėl daiktų kokybės gali būti pareikštos tik atsiimant daiktus. Tai reiškia, kad garantinis terminas nebuvo nustatytas, todėl atliktų darbų rezultato trūkumai galėjo būti nustatyti per protingą, tačiau ne ilgesnį nei 2 metų terminą – CK 6.666 straipsnio 2 dalis. Nustatyta, kad atsakovė pirmą kartą raštu kreipėsi į ieškovę dar 2018 m. sausio 31 d. (1 t., el. b. l. 28) nurodydama, kad iš septynių kilimų keturi išvalyti patenkinamai, vieną grąžintą išsiplovė pati, kitą grąžino pervalymui, o paskutinio iš vis nepriėmė. Taigi atsakovei apie atliktų darbų rezultato trūkumus tapo žinoma ne vėliau nei 2018 sausio 31 d., kas reiškia, kad ieškinio (šiuo atveju atsakovės priešieškinio) senaties terminas yra praleistas – reikalavimas sumažinti paslaugos kainą turėjo būti pareikštas ne vėliau kaip 2019 m. sausio 31 d. Net jei laikyti, kad atsakovė apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo vėliau – nutraukus ginčo VVTAT nagrinėjimą 2018 m. kovo 29 d., ieškinio senaties vis tiek būtų praleistas.

Atsakovės atstovas, bylą nagrinėjant teisme prašė ieškinio senaties terminą atnaujinti. Ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas, jei jis praleistas dėl svarbios priežasties – CK 1.131 straipsnis. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, priežasčių sąlygojusių šio termino praleidimą, nenurodė. Tačiau teismo vertinimu, šiai situacijai spręsti yra aktualus Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties Nr. e2A-960-264/2019 25 punktas, kurioje nurodoma, nors atsakovė reikalavimo sumažinti paslaugų kainą nereiškė, tačiau teismas, nagrinėdamas bylą susijusią su viešuoju interesu (vartojimo teisiniai santykiai), turi būti aktyvus ir nustatęs, kad atsakovė (vartotoja) turėjo teisę gintis nuo reiškiamų reikalavimų pareiškiant priešieškinį, turėjo pareigą tokią teisę išaiškinti, tačiau to nepadarė. Ši aplinkybė, ją vertinant kartu su aplinkybe, kad grąžinus bylą nagrinėti atgal teismas apie šią atsakovės teisę išaiškino tik 2019 m. liepos 11 d. nutartimi, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad praleistas ieškinio senaties terminas priešieškinio reikalavimui dėl paslaugų kainos sumažinimo, turi būti atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Antra vertus atsakovė savo galimai pažeistas teises gina ne tik priešieškinio, bet ir atsiliepimo forma, kuriuo taip pat prašoma ieškinį dėl jai suteiktų paslaugų kainos priteisimo atmesti, kas reiškia, kad atsakovės atsikirtimai į ieškovės reikalavimus turės būti teismo įvertinti.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 98,81 Eur skolą už suteiktas paslaugas, atsakovė prašo šia suma sumažinti paslaugų kainą. Į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovė už suteiktą kilimų valymo paslaugą išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 901a, 98,81 Eur sumai (su PVM) (1 t., el. b. l. 7). Sąskaitoje-faktūroje nurodytas užsakymo numeris Š396. Atsakovės atstovas nenurodė jokių aplinkybių, kad PVM sąskaitoje nurodytos sumos (už šešių kilimų valymą) būtų paskaičiuotos neteisingai. Nustatyta, kad šalys sudarė sutartį S00396 Šiauliai, kuri patvirtina, kad ieškovės darbuotojas priėmė iš atsakovės 7 susuktus kilimus (4 vilnonius ir 3 sintetinius), kurių valymo kaina yra 4,90 Eur už vilnonio kilimo kvadratinį metrą, bei 4,30 Eur už sintetinio kilimo kv. metrą (1 t., el. b. l. 56). Ieškovės atstovas patvirtino, kad už kilimų valymą atsakovei buvo pritaikyta nuolaida, tai patvirtina ir PVM sąskaita faktūra – skaičiuota 4,50 Eur už valyto vilnonio kilimo kvadratinį metrą, bei 4,00 Eur už valyto sintetinio kilimo kvadratinį metrą, bendra suteiktų paslaugų kaina 98,80 Eur (1 t., el. b. l. 100).

Atsakovė tvirtina, kad kilimų valymo paslaugos buvo atliktos nekokybiškai, todėl atsiliepimu prašo ieškinį atmesti, o priešieškiniu sumažinti kainą visa prašoma paslaugos kainos suma, 98,81 Eur. Nustatyta, kad šią kainą sudaro 6 kilimų valymo paslaugos (1 t., el. b. l. 100), vieno didžiausio kilimo (sugadinto, esančio pas ieškovę) ieškovė į sąskaitą neįtraukė ir neprašo už jį apmokėti.

Į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad atsiimant kilimus 2017 m. gruodžio 21 d. būtų buvę nustatyta, kad šešių kilimų valymo paslauga buvo atlikta nekokybiškai. Tačiau 2018 m. sausio 31 d. I. B. skunde ieškovei nurodoma, kad keturi kilimai buvo išvalyti patenkinamai, penktas išteptas, kurį ji pati išsiplovė, šeštą kilimą ji grąžino (šiuo metu jai grąžintas, tačiau reikalauja pervalyti ar atlyginti žalą), o septinto net nepriėmė. Dėl nekokybiškai suteiktos paslaugos ir negrąžinto kilimo prašo atlyginti 450 Eur žalą (1 t., el. b. l. 28). Taigi akivaizdu, kad atsakovė dar 2017 m. sausio 31 d. manė, kad jai suteiktos kilimų valymo paslaugos buvo atliktos nekokybiškai, dėl ko ji ir pareiškė pretenzijas ieškovei. Apie tai, kad kilimų valymo paslauga (vertinant bendrai) buvo suteikta nekokybiškai patvirtina ir apklausto liudytojo parodymai apie tai, kad 2017 m. gruodžio mėn. grąžinant kilimus atsakovei, I. B. sutuoktiniui apžiūrėjus kilimus, dėl vieno iš jų kilo abejonių; atvykusi I. B. pradėjo rėkti, kad sugadintas kilimas. Kad šis kilimas buvo sugadintas, patvirtina aplinkybė, kad už jį išmokėta kompensacija. Ieškovė į 2019 m. sausio 31 d. I. B. skunde nurodomas pretenzijas nereagavo, jokių veiksmų, išskyrus piniginės kompensacijos už sugadintą vieną kilimą sumokėjimą, nesiėmė. Toks ieškovės, verslininkės elgesys, neatitinka jos pareigos veikti taip, kad tai geriausiai atitiktų kliento – vartotojo interesus. Teismo vertinimu, negali būti pateisinama situacija, kad ieškovei paėmus valyti, išvalius ir grąžinus atsakovei kilimus, po to sausio mėn. paėmus dar vieną kilimą pervalymui ir jį grąžinus, atsakovei reiškiant pretenzijas dėl labai nekokybiškai suteiktos paslaugos, nurodant konkrečias aplinkybes (kad penktas kilimas išteptas, taip pat prašant dar vieną (šeštąjį) kilimą kokybiškai išvalyti arba atlyginti žalą), ieškovė į tai visiškai nereagavo, jokių veiksmų, galinčių padėti greitai ir objektyviai nustatyti apie suteiktų paslaugų kokybę nesiėmė. Kadangi ieškovės verslo (kilimų valymo vieta) yra ne Kėdainių mieste, taip pat atsižvelgus į kilimų gabaritus, akivaizdu, kad atsakovės galimybės asmeniškai šiuos kilimus pristatyti atsakovei, buvo apsunkintos. Ieškovė jokių įrodymų, paneigiančių dar 2018 m. sausio 31 d. atsakovės skunde nurodytų aplinkybių dėl nekokybiškos valymo paslaugos (penktam ir šeštam kilimui), bylą nagrinėjant teisme, nepateikė. Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad byloje esantys, anksčiau aptarti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad dviejų kilimų (penkto kilimo (išteptas), šešto kilimo (grąžintas pakeitęs spalvą su rudomis dėmėmis) valymas buvo atliktas nekokybiškai. Dėl kitų kilimų (pirmo – ketvirto) spręstina, kad atsakovė neįrodė, jog šių kilimų valymo paslauga atlikta nekokybiškai. Ši išvada darytina įvertinus ir skundo turinį, kuriuo ji konkrečių šių kilimų valymo trūkumų nenurodė, iš esmės apsiribodama paaiškinimu, kad šių kilimų valymo paslauga suteikta patenkinamai, kas atsižvelgus į visą skundo turinį, VVTAT medžiagą, leidžia spręsti kad šių kilimų išvalymo kokybė ją iš esmės tenkino ir jokių pretenzijų ieškovei dėl šių konkrečių kilimų valymo kokybės skundo surašymo metu iš esmės neturėjo (jos buvo reiškiamos dėl tik dėl penkto – septinto kilimo). Ši išvada neprieštarauja ir atsakovės pradinio ieškinio 4 punkte (1 t., el. b. l. 72) taip pat priešieškinio 5 punkte (1 t. el. b. l. 182) nurodytoms aplinkybėms, kad ji skundu reikalavo atlyginti žalą už septintą kilimą ir kokybiškai išvalyti šeštąjį.

Nustačius, kad nekokybiškai buvo atliktos dviejų kilimų valymo paslaugos, spręstina dėl suteiktų paslaugų kainos sumažinimo. Atsakovė tvirtina, kad šešto kilimo išmatavimai yra 340 x 240 cm, pateikė jo fotonuotraukas (1 t., el. b. l. 83, 84), iš kurių galima spręsti, kad šio kilimo išmatavimai ir požymiai (rudos dėmės) yra panašūs. Be to ieškovė valė du tokio dydžio vilnonius kilimus (1 t., b. l. 100). Atsakovė kito, ketvirto kilimo, kurį pati persivalė, dydžio neįrodė, todėl teismas sprendžia, kad dėl paslaugų kainos sumažino turi būti sprendžiama pagal mažiausio kilimo valymo kainą, kuri yra 3,44 Eur (1 t., el. b. l. 100). Atsižvelgus į tai, kad šių kilimų valymo kaina yra 32,64 Eur ir 3,44 Eur, o jų bendra valymo kaina yra 36,08 Eur, teismas sprendžia, kad atsakovės atsakovo reikalavimas sumažinti paslaugų kainą, 36,08 Eur sumai (iki 62,72 Eur sumos), yra iš pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.680 straipsnis, 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atitinkamai tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo 62,72 Eur sumai (98,80 Eur – 36,08 Eur). Ši suma priteistina skaičiuojant ne nuo ieškovės ieškiniu prašomos priteisti sumos - 98,81 Eur, o nuo mažesnės, PVM sąskaitoje-faktūroje nurodomos 98,80 Eur sumos (1 t., el. b. l. 100).

Proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistinos 1,36 Eur (62,72 Eur * 5 proc. * 158 / 365) dydžio palūkanos už prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – CK 6.210 straipsnio 1 dalis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 20 d. panaikinęs Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. sprendimą, nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo teismas nesprendžia.

Ieškovė kreipdamasi į teismą ieškinį apmokėjo 15 Eur žyminiu mokesčiu (1 t., b. l. 6). Ieškovės atstovas bylą nagrinėjant teisme pateikė papildomus prašymus priteisti 822,80 Eur bylinėjimosi išlaidas – 387,20 už ieškinio parengimą ir 435,60 Eur už 4,5 val. pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje 2018 m. lapkričio 28 d. (1 t., b. l. 59-62); 48,40 Eur už pasirengimą bylai ir 435,60 Eur už 4,5 val. pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje vasario mėn. 7 d. (1 t., el. b. l. 85-88); 387,20 Eur išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą (1 t., b. l. 169-170, 172); 544,50 Eur už 4,5 val. pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje 2019 m. rugsėjo mėn. 24 d. (1 t., b. l. 173); 665,50 Eur sumą už atsiliepimą (2 val. po 100 Eur + PVM), pasirengimą bylai ir atstovavimą teismo posėdyje 2019 m. lapkričio mėn. 6 d. (už 3,5 val. pasirengimą ir atstovavimą, 423,50 Eur suma) (2 t., b. l. 8-9, 10). Byloje yra duomenys, patvirtinantys šių sumų apmokėjimą (1 t., b. l. 61, 62, 63, 64, 89, 90, 171, 2 t., b. l. 11, 12).

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, įvertinus CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus negali viršyti maksimalių dydžių, kurie apskaičiuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Todėl teismas turi nustatyti maksimaliai galimą priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį.

Įvertinus pateiktus įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio advokato pagalbai apmokėti nustatyta, kad patirtos išlaidos ieškovės atstovo pagalbai apmokėti buvo apskaičiuojamos pagal faktinį advokato darbo valandų skaičių. Atsižvelgiant į tai, maksimalus galimas advokato teikiamų paslaugų valandinis įkainis apskaičiuotinas vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.19, 9, 10 punktais. Nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 28 d. posėdis vyko nuo 14.13 iki 14.32 val. (1 t., el. b. l. 49-51), 2019 m. vasario mėn. 7 d. posėdis vyko nuo 13.38 iki 14.28 val. (1 t., b. l. 49-51), viso 1 val. 9 min. 2019 m. rugsėjo 24 d. posėdis vyko nuo 13.33 iki 14.50 val. (b. l. 174-178), 2019 m. lapkričio 6 dienos posėdis vyko nuo 13.37 iki 15.28 val. (2 t., b. l. 20-24), viso 3 val. 8 min. Taigi teismo posėdžiai, dėl kurių pateikti prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas, truko 4 val. 17 min., o suapvalinus pagal rekomendacijų 10 punktą – 4 valandas. Taigi už atstovavimą teisme maksimalus galimas priteisti išlaidų dydis yra 80 + 3*100 Eur, t. y. 380 Eur suma. Pasisakant dėl išlaidų už pasirengimą bylos nagrinėjimui keturiuose teismo posėdžiuose priteisimą (jos nėra atskirtos nuo atstovavimo teisme išlaidų, o jų bendras laikas yra 17 val. (4,5 val.; * 3 + 3,5 val.) spręstina, kad jos yra nepagrįstai per didelės. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui 2018 m. gruodžio mėn. užtruko ir 0,5 val. (1 t., b. l. 87). Ši byla nuo pat pradžių buvo vedama adv. J. Vilio. Atsižvelgus į tai teismas sprendžia, kad objektyviai reikalingas (pateisinamas) laikas, skirtas ieškovės atstovui pasirengti anksčiau nurodytiems 4 posėdžiams, yra 2 valandos (4*0,5 val.), o ne 17 val., t. y. 2*0,5*80 Eur + 2*0,5*100 Eur, t .y 180 Eur suma.

Atsižvelgus į išdėstytą teismas pripažįsta pagrįstomis šias ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato teikta teisine pagalba - 387,20 už ieškinio parengimą, 48,40 Eur už pasirengimą bylai, 387,20 Eur išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą, 242,00 Eur už atsiliepimą į patikslintą priešieškinį bei 560 Eur (380 Eur + 180 Eur ) už pasirengimą ir atstovavimą posėdžiuose, t. y. bendrą 1624,80 Eur sumą.

Atsakovė kreipdamasi į teismą ieškinį apmokėjo 16 Eur žyminiu mokesčiu (1 t., b. l. 74). Atsakovės atsakovas bylą nagrinėjant teisme pateikė prašymą priteisti 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 91-92, 97), byloje yra duomenys, patvirtinantys šios sumos apmokėjimą (1 t., b. l. 93). Apeliacinį skundą atsakovė apmokėjo 15 Eur žyminiu mokesčiu (1 t., el. b. l. 135).

Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinta 63,48 proc. ieškovės reikalavimų), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės, priteistinos 1031,42 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1624,80 Eur * 63,48 proc.), taip pat proporcinga dalis jos sumokėto žyminio mokesčio, 9,52 Eur suma, viso po 1040,94 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovės ieškinys patenkintas iš dalies (kelti du reikalavimai - vienas dėl kainos sumažinimo, kuris patenkintas 36,52 proc., o reikalavimas dėl 720 Eur žalos atlyginimo atmestas). Atsižvelgus į tai, atsakovei iš ieškovės priteistinos 143,61 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (786,50 Eur / 2 * 36,52 proc.). Be to pagal atsakovės apeliacinį skundą teismas bylą grąžino nagrinėti iš naujo, todėl atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, 15 Eur žyminis mokestis, iš ieškovės priteistinas atsakovei. Viso iš ieškovės atsakovei priteistina 158,61 Eur suma. Atlikus šalims priteistų sumų priešpriešinį įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteitina 882,33 Eur suma.

Atsakovė reikalavimo dėl kainos sumažinimo žyminiu mokesčiu neapmokėjo nurodydama, kad nuo jo mokėjimo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Tačiau atsakovė nekėlė reikalavimų, kylančių iš šalių vartojimo sutarties sąlygų taikymo, ieškinio reikalavimas yra paslaugų kainos sumažinimas. Teismas žyminio mokesčio primokėjimo klausimo, atsižvelgus į jo dydį (15 Eur), užsitęsusį bylos nagrinėjimą, priimdamas patikslintą priešieškinį, nespręndė, todėl iš atsakovės, proporcingai nuo atmesto šio reikalavimo dalies (63,48 proc.), valstybei priteistinas 9,52 Eur žyminis mokestis; likusi dalis atsakovei priklausiusio mokėti žyminio mokesčio, 5,48 Eur suma, ieškovės reikalavimą tenkinus iš dalies, priteistina valstybei iš ieškovės. Be to šioje byloje valstybė patyrė 4,68 Eur pašto išlaidų, kurios susijusios tik su ieškovės pareikšto ieškinio nagrinėjimu (atsakovei išsiųstas ieškinys, ieškovės atstovo prašymu šauktas liudytojas A. L.). Atsižvelgus į proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovės valstybei priteistinos 2,97 Eur pašto išlaidos, o likusi dalis – 1,71 Eur iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsnis). Iš viso iš ieškovės valstybei priteistinos 7,19 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš atsakovės – 12,49 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Sumažinti ieškovės UAB „Švarus pasaulis“ suteiktų paslaugų kainą I. B. iki 62,72 Eur sumos.

Priteisti iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 62,72 Eur (šešiasdešimt du eurus 72 ct) skolos, 1,36 Eur (vieną eurą 36 ct) palūkanų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. spalio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 882,33 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Švarus pasaulis“, į. k. 300658389.

Priteisti iš ieškovės UAB „Švarus pasaulis“, į. k. 300658389, 7,19 Eur (septynis eurus 19 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 12,49 Eur (dvylika eurų 49 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.