Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-390-262/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GĖLIŲ VAISTINĖ“ ieškinį atsakovui K. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „GĖLIŲ VAISTINĖ“, atstovaujama bankroto administratorė UAB „NORDIC TACTICS”, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 77 136,77 Eur žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad. vienintelis ieškovės akcininkas ir vadovas nuo laikotarpiu 2010-05-10 iki bankroto bylos iškėlimo UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ buvo atsakovas K. Š., kuris: a) būdamas ieškovės akcininku bei vadovu laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, b) įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą ieškovei neperdavė administratoriui bankrutuojančios įmonės turto bei dokumentų. Neturėdamas dokumentų įmonės administratorius negali patikrinti įmonės sandorių ir nėra galimybės padengti BUAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ kreditorių reikalavimų. Kadangi skolos bankrutuojančios įmonės kreditoriams nebuvo grąžintos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, visa kreditorių reikalaujama suma turi būti priteista iš atsakovo.Atsakovas K. Š. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad prieš bankroto bylos iškėlimą atsakovas nebuvo BUAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ direktoriumi ir akcininku. Visos K. Š. priklausiusios ieškovės paprastosios vardinės akcijos 2013 m. liepos 1 d. antstolio R. V. turto perdavimo išieškotojui aktu buvo perduotos išieškotojai kredito unijai (toliau – ir KU) „Vilniaus taupomoji kasa“. Taip pat 2013 m. liepos 1 d. turto perdavimo išieškotojui aktu antstolis R. V. perdavė KU „Vilniaus taupomoji kasa“ vaistinę su rūsiu (veiklos patalpas). Naujoji akcijų savininkė KU „Vilniaus taupomoji kasa“ nusprendė nuo 2013 m. liepos 24 d. UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ direktoriumi paskirti I. I.. Atsakovas perdavė I. I. įmonės dokumentus bei antspaudą, todėl negali būti atsakingas už įmonės dokumentų neišsaugojimą. Kadangi bankroto bylos iškėlimo ieškovei metu K. Š. nebuvo įmonės direktoriumi, todėl iš jo nepagrįstai reikalaujama priteisti įmonei ar jos kreditoriams padarytą žalą. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-4276-302/2013 UAB „Limedika“ naudai solidariai iš UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ ir K. Š. buvo priteista 53 578,26 Eur skolos, 3 402,91 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos. Kadangi ieškovės bankroto byloje yra patvirtintas kreditorės UAB „Limedika“56 073,62 Eur finansinis reikalavimas, todėl tenkinus ieškinį nagrinėjamojoje byloje, iš atsakovo būtų priteista du kartus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo K. Š. ieškovei BUAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ 21 063,15 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-06-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo valstybei 474,00 Eur žyminį mokestį.

Dėl UAB „Gėlių vaistinė“ vadovų

Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus 2013 m. liepos 1 d. antstolio R. V. turto perdavimo išieškotojui akto, 2013 m. liepos 23 d. KU „Vilniaus taupomoji kasa“ valdybos protokolo ir 2013 m. liepos 26 d. UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ dokumentų ir turto priėmimo–perdavimo akto duomenis, vertino, jog šių įrodymų nepakanka pagrįsti atsakovo teiginiui, kad ne jis buvo paskutinis ieškovės vadovas ir kad ne jis atsakingas už bendrovės turto neišsaugojimą. Šiuo atveju apie bendrovės vadovo pasikeitimą juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pranešta. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išraše nurodyta, kad UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ direktoriumi nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo K. Š., duomenų apie I. I. nėra. Teismo vertinimu, pagal galiojančius viešojo registro duomenis, paskutiniu UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ vadovu laikytinas K. Š.. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-61-943/2016 akcentuota, jog 2012 m. vasario 12 d. vykusiame teismo posėdyje apklausiamas liudytoju I. I. parodė, kad ieškovės vadovo pareigų nėjo; KU „Vilniaus taupomoji kasa“ valdyba neturėjo teisės spręsti ieškovės vadovo pakeitimo klausimą, o vėliau įmonės vadovo pareigas pavesta toliau eiti K. Š.. Kredito unijos bankroto administratoriaus 2014 m. gruodžio 9 d. rašte nurodyta, kad neturi duomenų, jog 2013 m. liepos 23 d. valdybos nutarimas būtų buvęs įgyvendintas. Teismo vertinimu, įsiteisėjusia minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi konstatuota, kad I. I. nėjo ieškovės vadovo pareigų. Tai, kad K. Š. ėjo įmonės vadovo pareigas po 2013 m. liepos 23 d. KU „Vilniaus taupomoji kasa“ nutarimo, patvirtina ir ta aplinkybė, jog jis 2014 m. rugpjūčio 12 d. UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ vardu pateikė ieškinį, kurį pasirašė kaip UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ direktorius. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1797-275/2015 konstatuota, jog ieškinio pareiškimo metu ieškovo bendrovės vadovu, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, buvo K. Š.; liudytojas I. I., parodė, jog jis tik trumpą laiką, 2013m. liepos mėn., buvo paskirtas bendrovės vadovu. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju labiau tikėtina, jog K. Š. buvo UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ vadovu iki pat bankroto bylos įmonei iškėlimo.

Dėl K. Š. atsakomybės

Teismas nagrinėjamojoje byloje ir UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ bankroto byloje Nr. eB2-1827-619/2017 nustatė, kad atsakovas bankroto administratoriui nėra perdavęs BUAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ turto, finansinės atskaitomybės ir kitų bendrovės dokumentų. Neperduodamas bendrovės turto ir dokumentų atsakovas tokiais neteisėtais veiksmais užkerta galimybę įmonės bankroto administratoriui vykdyti įmonės bankroto procedūras, t. y. bankrutavusios įmonės turto pardavimą, įmonės sandorių patikrinimą, debitorinių skolų išieškojimą – veiksmus, būtinus atlikti tam, kad bendrovės kreditoriniai reikalavimai būtų padengti. Atsakovas, būdamas įmonės vadovas, nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nes nesirūpino įmonės buhalterinių dokumentų išsaugojimu. Nesant įmonės dokumentų, už kurių išsaugojimą ir pateikimą atsakingas atsakovas, administratorius neturi galimybės išieškoti debitorių skolų, patikrinti įmonės sandorius, pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, atlikti kitų ĮBĮ nustatytų pareigų bei iš gautų lėšų visiškai ar iš dalies padengti įmonės kreditorinius reikalavimus. Nuostolinga UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ veikla, didėjantys įsiskolinimai įmonės kreditoriams tęsėsi pakankamai ilgą laiką, todėl apie juos atsakovui turėjo būti žinoma. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartyje, kuria nuspręsta iškelti bankroto bylą UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ”, nurodyta, jog 2011 m. balanso už duomenimis, ieškovės turtas buvo 180 813 Lt, o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai per vienerius metus – 414 638 Lt. Taigi, įmonės įsipareigojimai stipriai viršijo turimą turtą. Be to, Registro tvarkytojui UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą buvo pateikti už 2011 m. atskaitinį laikotarpį. Teismas atsakovo neveikimą – savo iniciatyva nesikreipimą dėl bankroto bylos iškėlimo vertino kaip neteisėtus atsakovo veiksmus. Jeigu atsakovas būtų rūpestingai atlikęs teisės aktuose jam priskiriamas pareigas, t. y. būtų tinkamai vedęs įmonės buhalterinę apskaitą bei išsaugojęs įmonės turtą bei kitus dokumentus, įmonės kreditorių reikalavimai galėtų būti bent iš dalies patenkinti. Atsakovo kaltė kyla iš jo kaip įmonės vadovo nustatytų pareigų nevykdymo bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai neatlikimo, t. y. atsakovas, būdamas bendrovės vadovu ir akcininku, suvokė kokias pareigas privalo atlikti ir nuo kokių veiksmų privalo susilaikyti, tačiau minėtų taisyklių nesilaikė. Taigi, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto veikimo ir neveikimo bei atsiradusios žalos. UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ negali patenkinti teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų, nes įmonės turto ir dokumentų atsakovas įmonės bankroto administratoriui neperdavė.

Dėl žalos

Teismas nustatė, jog ieškovės bankroto byloje buvo patvirtinti kreditorių iš viso 77 136,77 Eur reikalavimai. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-4276-302/2013 UAB „Limedika“ naudai solidariai iš UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ ir K. Š. buvo priteista 184 995,03 Lt (53 578,26 Eur) skola, 11 749,56 Lt (3402,91 Eur) palūkanos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos. Ieškovės bankroto byloje yra patvirtintas kreditorės UAB „Limedika“ 56 073,62 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Teismo vertinimu, šioje byloje tenkinus ieškinį visiškai (iš atsakovo priteisus visą ieškovės bankroto byloje patvirtintą kreditorinių reikalavimų sumą), iš esmės ta pati suma iš K. Š. būtų priteista du kartus, todėl sprendė 56 073,62 Eur suma, koks yra UAB „Limedika“ kreditorinis reikalavimas UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ bankroto byloje Nr. eB2-1827-619/2017, sumažinti priteistiną iš atsakovo žalą bei priteisė iš atsakovo ieškovei 21 063,15 Eur (77 136,77 Eur – 56 073,62 Eur) žalos atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas K. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:Pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, nes ieškinys grindžiamas dokumentų ir turto neperdavimo administratoriui aplinkybėmis ir nėra grindžiamas aplinkybėmis dėl nesavalaikio bankroto bylos įmonei inicijavimo.Teismas žalą pagal BUAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinius reikalavimus, tačiau nepagrįstai priteisė ir į BUAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą įtrauktus nesumokėtus valstybei mokesčius, iš viso 6 935,49 Eur, kadangi pagal teismų praktiką žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų.Teismas tik labiau tikėtinai konstatavo, jog K. Š. buvo ieškovės vadovu iki pat bankroto bylos įmonei iškėlimo. Aplinkybė, kad apie vadovų pasikeitimą nebuvo informuotas VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registras, t. y. informacijos išviešinimą, bylai nereikšminga. Pasikeitusio vadovo I. I. neišviešinimas nepaneigia jo paskyrimo UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ direktoriumi ir vadovavimo įmonei aplinkybių.Teismas nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartimi, kurioje teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo teisės pareikšti ieškinį, nustatė, kad K. Š. 2014 m. rugpjūčio 12 dienai galėjo atstovauti UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“, o I. I. ieškovės vadovu buvo labai trumpą laiką, 2013 m. liepos mėn. Apelianto teigimu, byloje nėra paneigtos aplinkybės, jog 2013 m. liepos 24 d. UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ vadovu buvo paskirtas I. I., kuris 2013 m. liepos 24 d. pasirašė taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-11185-779/2013, t. y. veikė UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ vardu.Teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl įmonės dokumentų perdavimo I. I., neatsižvelgė į aplinkybę, jog dalis ieškovės dokumentų buvo perduota I. I..Taikydamas apeliantui civilinę atsakomybę pirmosios instancijos teismas nurodė, kad K. Š., būdamas įmonės akcininku ir vadovu, suvokė kokias pareigas privalo atlikti ir nuo kokių veiksmų susilaikyti. Apelianto nuomone, teismas civilinę atsakomybę pritaikė netinkamam atsakovui, nes neįvertino, kad nuo 2013-07-01 iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės akcininke buvo KU „Vilniaus taupomoji kasa“. ir naujai įmonės savininkei buvo perduotos ieškovės veiklos vykdymo patalpos, nuo 2013 m. liepos 23 d. akcininkės paskirtas kitas UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ vadovas, todėl apeliantas negalėjo atlikti jokių veiksmų, iš esmės įtakojusių įmonės veiklą, finansus ir prievolių vykdymą kreditoriams. Įmonės savininkė KU „Vilniaus taupomoji kasa“, paskyrusi naują vadovą bei nustačiusi ieškovės nemokumą, turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo arba įnešti lėšas įmonės finansinei padėčiai stabilizuoti, tačiau šių veiksmų nesiėmė.Teismas nenustatė momento, nuo kurio ieškovės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“, taip pat nevertino nuo kada įmonės finansiniai reikalavimai kreditoriams buvo pradelsti arba padidėjo. Paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. apeliantas, atstovaudamas UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“, buvo kreipęsis į teismą dėl skolos įmonei priteisimo iš UAB „Lionet“ ir Vilniaus apygardos teismas 2015 m;. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1797-275/2015 priteisė UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ naudai iš skolininkės UAB „Lionet“ 38 265,24 Eur skolą. Taigi, apelianto pastangomis ieškovė turi 38 265,24 Eur dydžio debitorinį reikalavimą. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas neįvertino.Apelianto nuomone, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, todėl o administratorius neturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš įmonės vadovo.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „NORDIC TACTICS“, prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, jog ieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo iš BUAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ buvusio vadovo (apelianto) yra: a) už įmonės dokumentų ir turo neperdavimą bankroto administratoriui ir b) už savalaikį nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (bankroto bylos neinicijavimo). Šiuo atveju apeliantas nesirūpino finansinių dokumentų išsaugojimu, dėl to administratoriui jie nebuvo perduoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė sumažintą 21 063,15 Eur dydžio žalą. K. Š. vadovavimo ieškovei faktą patvirtina civilinėje bylose Nr. 2-1797-275/2015 ir Nr. e2-61-943/2016 nustatytos faktinės aplinkybės, kurių apeliantas skundu neneigė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl nagrinėjamos bylos ribų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.Apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 301 str.).

Dėl faktinių aplinkybių

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1683-619/2018 iškelta bankroto byla UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“, bankroto administratore paskirta UAB „NORDIC TACTICS“; 2015 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtintas BUAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas teismo 2015 m. liepos 20 d. ir 2016 m. sausio 13 d. nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi BUAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Dėl pažeistų teisių gynimo būdo

Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškino, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 str.), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2010; kt.). Taigi, jei įstatyme nenustatyta kitaip, teismas neturi teisės pažeisti ieškovo dispozicijos (CPK 13 str.) ir nurodyti, kokį pažeistų teisių gynimo būdą jam pasirinkti bei kokiu pagrindu ir dalyku reikšti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ĮBĮ bankroto administratoriui nustatytas teises ir pareigas, inter alia (be kita ko), ginti bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių teises ir teisėtus interesus (ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 p.), todėl administratorius, bankrutuojančios įmonės vardu reikšdamas ieškinius, yra laisvas pasirinkti būdą, kuriuo gina tiek bankrutuojančios įmonės, tiek visų jos kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Nagrinėjamoje byloje bankrutuojančios įmonės administratorius pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo, kurį grindžia aplinkybėmis, kad atsakovas neperdavė administratoriui visų įmonės dokumentų bei turto ir esant įmonei nemokiai neinicijavo ieškovei bankroto bylos. Taigi, byloje įrodinėtas apelianto civilinės atsakomybės pagrindas – fiduciarinių pareigų veikti maksimaliai atidžiai, protingai, rūpestingai, išimtinai bendrovės interesams ir kt., pažeidimas, todėl apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl apelianto vadovavimo UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos civilinėse bylose Nr. 3K-3-331-695/2015 ir Nr. 3K-3-496/2013, todėl nepagrįstai vertino, jog civilinė atsakomybė už įmonės dokumentų neišsaugojimą kyla tik paskutiniam BUAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ vadovui. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015 konstatuota, jog įmonės vadovė pasinaudojo galimybe įsigyti bendrovės turtą nepagrįstai nustatyta ne rinkos bei akivaizdžiai per maža kaina; tuo ji aiškiai suteikė pirmenybę savo asmeniniams interesams ir sudarė sandorį esant interesų konfliktui bei tenkino savo privačius interesus įmonės sąskaita. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013 pasisakyta dėl skirtingais laikotarpiais vadovavusių direktorių civilinės atsakomybės, kai, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, jie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, dėl to padarydami įmonei ar jos kreditoriams žalą. Taigi, apelianto skunde cituojamų kasacinio teismo civilinių bylų Nr. 3K-3-331-695/2015 ir Nr. 3K-3-496/2013 faktinės aplinkybės yra skirtingos nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo apelianto nurodytos kasacinio teismo praktikos. Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro viešai teikiamų duomenų nustatyta, jog UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ vadovavo: nuo 1999-04-15 iki 2010-05-10 B. P., nuo 2010-05-10 iki 2015-03-20 K. Š.. Bylos duomenimis, 2013 m. liepos 23 d. KU „Vilniaus taupomoji kasa“ valdybos protokolu Nr. 142, kurį pasirašė valdybos nariai E. P. ir I. I. (I. I.), buvo nutarta nuo 2013 m. liepos 24 d. atšaukti K. Š. iš ieškovės vadovo pareigų ir nuo 2013 m. liepos 24 d. UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ direktoriumi paskirti I. I.; įgalioti I. I. nutraukti K. Š. darbo sutartį ir atlikti visus kitus su tuo susijusius veiksmus; įpareigoti K. Š. iki 2013 m. liepos 25 d. perduoti I. I. UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ antspaudą ir visus bendrovės dokumentus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1797-275/2015 yra konstatuota, jog ieškinio pareiškimo metu ieškovo atstovu – bendrovės vadovu, buvo K. Š., todėl ieškinio pareiškimą pateikė teismui asmuo, turintis teisę atstovauti šią bendrovę; liudytojas I. I. parodė, jog jis tik trumpą laiką, 2013 m. liepos mėn., buvo paskirtas bendrovės vadovu, todėl ieškinio pateikimo dienai neturėjo teisės atstovauti UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-61-943/2016 nustatė šias nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes: 1) juridinių asmenų registro duomenimis K. Š. UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ vadovu buvo nuo jo paskyrimo iki bankroto bylos įmonei iškėlimo dienos; 2) UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) nepateikė pranešimo apie tai, kad K. Š. būtų buvęs atleistas iš darbo (įmonės vadovo pareigų) laikotarpiu nuo 2010-03-25 iki 2014-12-10; 3) UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ akcininkės KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2013 m. liepos 23 d. valdybos nutarimu ieškovės vadovu paskirtas I. I.; tačiau šis nutarimas nebuvo realizuotas, tai patvirtino 2012 m. vasario 12 d. vykusiame teismo posėdyje apklaustas liudytojas I. I., kuris parodė, kad ieškovės vadovo pareigų nėjo, tokio nutarimo priėmimą lėmė situacija, kad KU „Vilniaus taupomoji kasa“ valdyba neturėjo teisės spręsti ieškovės vadovo pakeitimo klausimą, o vėliau įmonės vadovo pareigas buvo pavesta toliau eiti K. Š., todėl ir neteikė duomenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie I. I. darbą UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“, neišviešiono vadovo pasikeitimo fakto; šiuos parodymus pavirtino ir KU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorius 2014 m. gruodžio 9 d. raštu, jog administratorius neturi duomenų, jog 2013 m. liepos 23 d. valdybos nutarimas būtų buvęs įgyvendintas. CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis; ir priešingai – neturi prejudicinės galios faktai, kurie kitu teismo sprendimu pripažinti nenustatytais dėl įrodymų stokos. Įsiteisėjusiame teismo sprendime padaryta išvada dėl įrodymų nepakankamumo ginčo dalyku esantiems faktams nustatyti neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims tą patį faktą įrodinėti kitoje byloje. Sprendžiant, ar kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, padarytos išvados gali būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, būtina įvertinti tokių aplinkybių nurodymo kontekstą anksčiau išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-219/2015). Kadangi aplinkybės dėl apelianto vadovavimo UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ civilinėse bylose Nr. e2-1797-275/2015 ir Nr. e2A-61-943/2016 buvo įrodinėjimo dalyko dalis, konstatuota, jog nustatyti faktai dėl 2013 m. liepos 23 d. KU „Vilniaus taupomoji kasa“ valdybos nutarimo, kurio ieškovės vadovu paskirtas I. I., realaus neįvykdymo ir tolimesnio apelianto vadovavimo UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“, pripažintini prejudiciniais. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11185-779/2013 buvo nustatyta, kad teismui pateikta tvirtinti 2013 m. liepos 24 d. taikos sutartis buvo pasirašyta naujojo UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ direktoriaus I. I. ir atsakovės UAB „Saulėtekio klinika“ direktoriaus L. V.; teismas 2013 m. liepos 25 d. nutartimi patvirtino minėtą taikos sutartį, kuria UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ atsisakė visų civilinėje byloje ieškiniu pareikštų reikalavimų atsakovei UAB „Saulėtekio klinika”; ši nutartis įsiteisėjo 2013 m. rugsėjo 19 d. Taigi, civilinėje byloje Nr. 2-11185-779/2013 nustatyti faktai dėl I. I. vadovavimo 2013 m. liepos mėn. pabaigoje UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“, taip pat pripažintini prejudiciniais.Atsižvelgusi į nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog apeliantas UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ vadovavo laikotarpiu nuo 2010-05-10 iki 2013-07-23 ir nuo 2013-08-12 iki bankroto bylos iškėlimo. Laikotarpiu nuo 2013-07-24 iki 2013-08-11 (18 dienų) UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ vadovavo I. I..

Dėl civilinės atsakomybės taikymo už įmonės vadovo pareigos perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui nevykdymą

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vertinant civilinės atsakomybės už dokumentų neperdavimą sąlygas, buvusiam įmonės vadovui atsakomybė kyla dėl dviejų įstatyme nustatytų pareigų pažeidimo: 1) įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p., 7 d. 1 p..), 2) vadovo pareigos rūpintis įmonės finansine atskaitomybe pažeidimą, kurios turinys detalizuojamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 27 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius: įmonė įgyją bankrutuojančios įmonės statusą, įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų ir kt. (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Taip pat įmonės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų (toliau – BAĮ). ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 7 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 28 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal BAĮ 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiškais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų ir turto bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-572-943/2016). Nustatyta, kad juridinių asmenų tvarkytojui BUAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti 2006–2011 ataskaitiniais metais. Apelianto vadovavimo ieškovei laikotarpiu 2012–2014 ataskaitinių metų finansinės atskaitomybės dokumentai juridinių asmenų tvarkytojui nepateikti. Konstatuotina, jog apeliantui kyla civilinė atsakomybė už įstatymuose nustatytų pareigų pažeidimą savarankiškais pagrindais, t. y. už finansinės atskaitomybės dokumentų nesudarymą bei jų nepateikimą juridinių asmenų tvarkytojui laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki bankroto bylos iškėlimo (CK 2.87 str. 1 d., ABĮ 37 str. 12 d. 2 ir 7 p., ĮFAĮ 28 str., BAĮ 21 str.) Nustatyta, jog 2013 m. liepos 26 d. UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ dokumentų ir turto priėmimo–perdavimo aktu K. Š. perdavė naujam vadovui I. I.: 1) įmonės antspaudą, 2) 2012-04-02 kasos operacijų žurnalą, 3) sutarčių segtuvą, 4) steigimo dokumentų segtuvus, 5) 2005-10-13 vaistinės veiklos licenciją, 6) 1999 m. specialių apskaitos dokumentų blankų apskaitos pajamų–išlaidų knygą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog I. I. nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. perdavė (sugrąžino) K. Š. 2013 m. liepos 26 d. priėmimo–perdavimo akte nurodytus dokumentus ir turtą (CPK 178 str.). Taigi, dalis dokumentų ir turto yra buvusio ieškovės vadovo I. I. žinioje ir bankroto administratorius nekelia klausimo dėl šių dokumentų jam neperdavimo. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 26 d. nutartimi, kuria iškėlė bankroto bylą ieškovei, įpareigojo UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ valdymo organus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus; ši nutartis įsiteisėjo 2015 m. kovo 10 d. Kadangi UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ bankroto bylos iškėlimo metu ieškovės vadovas buvo apeliantas K. Š., todėl jam kilo pareiga įvykdyti teismo nustatytą įpareigojimą. Iš 2015 m. kovo 10 d. administratoriaus įsakymo Nr. 2 nustatyta, jog administratorė UAB „NORDIC TACTIC“ įsakė ieškovės direktoriui parengti finansinę atskaitomybę nutarties iškelti bankroto bylą UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ įsiteisėjimo dienos duomenimis, atlikti inventorizacijas, pateikti darbuotojų sąrašą, kreditorių reikalavimų ir skolų įmonei sąrašus, tikslius kreditorių ir debitorių rekvizitus, įsipareigojimų dydžius bei mokėjimų terminus, turto sąrašus, apyrašus su priedais; perduoti turtą pagal finansinės atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ įsiteisėjimo dienos duomenimis; ilgalaikio ir trumpalaikio turto apyrašus. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi už Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 26 d. nutarties nevykdymą (dokumentų ir turto neperdavimą) paskyrė K. Š. 1 000,00 Eur baudą; ši nutartis įsiteisėjo 2015 m. birželio 11 d. Apeliantas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad perdavė administratoriui dokumentus bei turtą nutarties iškelti bankroto bylą UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ įsiteisėjimo dienos duomenimis (CPK 178 str.), todėl yra pagrįstas pagrindas taikyti K. Š. ir specifinę atsakomybę už neperdavimą bankroto administratoriui dokumentų ir turto nutarties iškelti bankroto bylą UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ įsiteisėjimo dienos duomenimis ( ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.).

Dėl juridinio asmens vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento

Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2016-01-01; Žin., 2001, Nr. 31-1010; 200), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės nemokumo momento nustatymas yra fakto klausimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog BUAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ nemokumas konstatuotas res judicata galią turinčioje (įsiteisėjusioje) Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1683-619/2018, kuria ieškovės nemokumas įvertintas pagal 2011 m. balanso duomenis (turtas buvo įvertintas 180 813,00 Lt (52 367,06 Eur), o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai per vienerius metus sudarė 414 638,00 Lt 414 638,00 Lt (120 087,46 Eur)). Teisėjų kolegija sutinka, jog nagrinėjančiam bylą teismui privalomą reikšmę turi įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės, tačiau pažymi, jog tai nevaržo teismo kitaip negu ankstesnėje byloje aiškinti taikytiną nagrinėjamoje byloje įstatymą ar kitaip teisiškai kvalifikuoti ankstesnėje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m,. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639/2013). Akcentuotina, jog sprendžiant dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo pirmiausia turi būti nustatytas neįvykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, t. y. kai atsirado pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017). Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro viešai skelbiamų duomenų nustatyta, jog 2011 m. UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ finansinė ataskaita buvo sudaryta 2012 m. rugpjūčio 30 d., o juridinių asmenų tvarkytojui pateikta 2012 m. rugsėjo 18 d. įmonės direktoriaus K. Š.. Taigi, apeliantui nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. viešajam registrui pateikus 2011 m. balansą ir kitus finansinės atskaitomybės dokumentus buvo žinoma, kad UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ nemoki, t. y. kad įmonės įsipareigojimai viršija daugiau kaip pusę jos turto ir ji negali vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų. Į bylą apeliantas nepateikė vėlesnių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo, atitinkamai spręsti dėl kitokio laiko momento, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 178 str.). Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016). Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad apeliantui, laikotarpiu nuo 2010-05-10 iki 2013-07-23 ir nuo 2013-08-12 iki bankroto bylos iškėlimo ėjusiam UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ vadovo pareigas, nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė – vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 str.4 d.).Nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pareikštas tik vienam vadovui – K. Š., todėl žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą skaičiuotinas jo vadovavimo laikotarpiui.

Dėl akcininkės atsakomybės

Apeliantas teigia, jog nuo 2013 m. liepos 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo vieninteliu BUAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ akcininku buvo KU „Vilniaus taupomoji kasa“, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į šią aplinkybę neatsižvelgė. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro viešai teikiamais duomenimis, UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ turėjo 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų; akcininkai buvo: nuo 2009-08-14 iki 2010-05-10 B. P., nuo 2010-05-10 K. Š.. Antstolio R. V. 2013 m. liepos 1 d. turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 0128/12/01844 pagrindu 100 vnt. ieškovės vardinių paprastųjų akcijų perduotos išieškotojai KU „Vilniaus taupomoji kasa“ už 176 560,00 Lt. Taip pat antstolio R. V. 2013 m. liepos 1 d. turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 0128/12/01844 pagrindu išieškotojai KU „Vilniaus taupomoji kasa“ už 176 560,00 Lt. perduoti vaistinė su rūsiu (įmonės veiklos patalpos). Taigi, apeliantas BUAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ akcininku buvo laikotarpiu nuo 2010-05-10 iki 2013-06-31. Nuo 2013 m. liepos 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ akcininke buvo KU „Vilniaus taupomoji kasa“. Apeliantas kvestionuoja aplinkybes, susijusias su įmonės savininkės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pareiga inicijuoti ieškovės bankroto bylos iškėlimą. Teigia, jog nuo 2013 m. liepos 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo akcininkė KU „Vilniaus taupomoji kasa“ buvo perėmusi ieškovės valdymą, įmonės dokumentus ir turtą (veiklos patalpas), todėl nuo 2013 m. liepos 1 d. žinojo tikrąją įmonės finansinę padėtį, tačiau įmonės savininkė nepriėmė jokių valinių sprendimų, susijusių su bendrovės finansinės padėties stabilizavimu (įnešimu lėšų) arba kreipimusi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinio teismo išaiškinta, jog pareiga sužinoti apie nemokumą vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais, nes vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 14 str.2 d., 21 str., ABĮ 37 str. 12 d. 2 p.) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Tokių pareigų akcininkai neturi. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių apie ieškovės akcininkų pasikeitimą, nenustatė, kada vadovas ir kada akcininkė sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą. Bylos duomenimis apeliantas parengė 2011 m. finansinę ataskaitą, kurią pateikė juridinių asmenų registro tvarkytojui 2012 m. rugsėjo 18 d. ir ši informacija akcininkei buvo viešai prieinama, tačiau vadovas neparengė 2012 m. metinės finansinės ataskaitos, todėl akcininkės informacijos gavimas faktiškai tapo negalimas. Apeliantas nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog KU „Vilniaus taupomoji kasa“ buvo perduoti finansiniai dokumentai, patvirtinantys ieškovės nemokumo faktą akcijų perėmimo momentu (2013-07-01) arba vėliau (CPK 178 str.). Nenustačius, kad akcininkė KU „Vilniaus taupomoji kasa“ nuo 2013 m. liepos 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo faktiškai žinojo apie įmonės nemokumą, nėra pagrindo nustatinėti jos neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

Dėl žalos atlyginimo

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Bankroto administratorius, prašydamas atlyginti iš buvusio bendrovės vadovo žalą dėl nesikreipimo iškelti bankroto bylą, turi įrodinėjimo pareigą įrodyti žalą, jos dydį, priežastinį ryšį, kokia žala susidarė dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo, teikti teismui dokumentus, pagrindžiančius pareikštą ieškinio reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1683-619/2018, patvirtinti patikslinti BUAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie iš viso yra 68 496,28 Eur. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė 77 136,77 Eur žalos dydį įrodinėja bankroto administratoriaus sudarytu 2016 m. gegužės 25 d. BUAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašu. Pirmosios instancijos teismas, nustatė, jog Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiu 2013 m. liepos 4 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-4276-302/2013 UAB „Limedika“ naudai iš UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ ir K. Š. solidariai priteistos 184 995,03 Lt skola, 11 749,56 Lt palūkanos, 5 proc. dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1683-619/2018 patvirtintas BUAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ kreditorės UAB „Limedika“ 56 073,62 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės pareikšto 77 136,77 Eur dydžio reikalavimo 56 073,62 Eur dalis yra nepagrįsta, kadangi iš K. Š. priteisus 56 073,62 Eur ieškovės bankroto byloje patvirtintą reikalavimą, iš esmės ta pati suma būtų priteista du kartus. Taigi, nagrinėjamojoje byloje spręstinas klausimas dėl 21 063,15 Eur (77 136,77 Eur – 56 073,62 Eur) dydžio žalos atlyginimo, susijusios su apelianto delsimu inicijuoti ieškovei bankroto bylą ir dokumentų bei turto neperdavimu administratoriui, pagrįstumo ir teisėtumo.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3-120/2013; kt.). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybes, ar K. Š. ėjo įmonės vadovo pareigas po KU „Kredito unija“ priimto 2013 m. liepos 23 d. nutarimo, rėmėsi Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 9 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1797-275/2015, tačiau vertindamas dėl žalos atlyginimo pagrįstumo ir teisėtumo nenustatė ir nevertino reikšmingų bylai aplinkybių, jog Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 9 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1797-275/2015 priteisė ieškovei UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ (kuriai atstovavo įmonės vadovas K. Š.) iš atsakovės UAB „Lionet“ 38 265,24 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, skaičiuojant jas nuo 2014-08-14 d. ir 395,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-61-943/2016 Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. galutinį sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, patikslino sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstė taip: ieškovės UAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovei BUAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ iš atsakovės UAB „Lionet“ 38 265,24 Eur skolą, 8,40 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-08-14 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 395,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Viešai teikiamais duomenimis UAB „Lionet“ yra veikianti įmonė, todėl administratorius turi realias galimybes priteistą skolą išieškoti iš skolininkės priverstine tvarka. Kadangi apeliantas, eidamas ieškovės vadovo pareigas, ėmėsi priemonių dėl skolos iš UAB „Lionet“ išieškojimo ir debitorės UAB „Lionet“ 38 265,24 Eur įsiskolinimas dengia likusius BUAB „GĖLIŲ VAISTINĖ“ kreditorių 21 063,15 Eur dydžio finansinius reikalavimus, spręstina, jog apeliantas neturi pareigos atyginti bankrutavusiai įmonei žalą. Šiuo atveju bankrutavusi įmonė realiai turi turto (debitorinį įsiskolinimą), todėl žalos faktas neįrodytas.

Dėl ĮBĮ 31 straipsnio

Apeliacinio skundo argumentas, jog ĮBĮ 31 straipsnyje nėra numatyta teisė bankroto administratoriui įmonės likvidavimo proceso metu kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš įmonės vadovo, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad teismui priėmus nutartį, kuria įmonė pripažįstama bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (ĮBĮ 30 str.) prasideda nemokios įmonės likvidavimo procedūra, t. y. organizuojamas įmonei priklausančio turto pardavimas, iš gautų pajamų tenkinami kreditorių reikalavimai ir t. t. (ĮBĮ 31 str.). Taigi likvidavimo proceso metu yra išparduodamas įmonei priklausantis turtas, bankroto proceso metu gautos lėšos paskirstomos kreditoriams ir atliekami kiti su įmonės likvidavimu susiję veiksmai. Pagal CK 2.95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, juridinis asmuo pasibaigia ne nuo sprendimo dėl juridinio asmens likvidavimo priėmimo, bet nuo juridinio asmens išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai bankrutuojantis juridinis asmuo dar egzistuoja (nėra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro) kaip civilinių santykių subjektas, tokiu atveju visų kreditorių interesus gina bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Dėl bylos procesinės baigties

Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, kas lėmė netinkamą materialiosios teisės normų aiškinimą ir taikymą, todėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atmesti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GĖLIŲ VAISTINĖ“ ieškinį atsakovui K. Š. dėl žalos atlyginimo.