Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-481-826/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-11
Bylos Nr.: 2A-481-826/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00234-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Atsakovas: J. Z.
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo: A. T.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-481-826/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00234-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.1.2.4; 2.3.4.6; 2.3.4.7; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui J. Z. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo A. T..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) neterminuotai apriboti atsakovo J. Z. tėvo valdžią jo sūnui L. Z., gim. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui už aštuonis mėnesius – 1 520 Eur ir išlaikymą už devyniolika mėnesių – 3 800 Eur; 3) iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

1.1. Nurodė, kad atsakovas turi nepilnametį sūnų L. Z.. (duomenys neskelbtini) atsakovas nužudė sutuoktinę E. Z.. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, priteistas neturtinės žalos atlyginimas jo vaikams – A. T. (ikisantuokinė pavardė Z., vėliau – T.) 23 000 Eur, L. Z. 25 000 Eur. Po motinos žūties A. T. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. AD1-907 paskirta brolio L. Z. laikinąja rūpintoja. Atsakovas nepalaiko ryšių su savo vaikais, nereiškia noro su jais susitikti, neteikia išlaikymo nepilnamečiam sūnui, yra faktiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų, todėl jam turėtų būti neterminuotai apribota tėvo valdžia į L. Z..

1.2. Įvertinus nepilnamečio L. Z. poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui, ugdymui atsakovas turėtų teikti išlaikymą po 200 Eur periodinėmis išmokomis. Dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės atsakovas negali teikti išlaikymo sūnui periodinėmis išmokomis, todėl tikslinga priteisti konkrečią sumą už visą laikotarpį iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas nuo 2017 m. balandžio 4 d. neteikė savo sūnui išlaikymo, todėl yra pagrindas prisiteisti išlaikymo įsiskolinimą. Įsiskolinimas nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., skaičiuojant po 190 Eur, t. y. pusę minimaliojo darbo užmokesčio sudaro 1 250 Eur (190 x 8 mėn. = 1 250 Eur). Nuo 2018 m. sausio 1 d. minimalusis mėnesio darbo užmokestis 400 Eur, todėl nuo 2018 m. sausio 1 d. iki L. Z. pilnametystės išlaikymas už 19 mėnesių būtų skaičiuojamas po 200 Eur ir susidaro 3 800 Eur (19 x 200), iš viso 5 050 Eur. Luko rūpintoja (sesuo) A. T. moka bankui paskolą už tėvų paimtą kreditą antram būstui, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įsigyti, tokiu būdu siekia išsaugoti nekilnojamąjį turtą šeimai. Atsakovas turi kreditinių įsipareigojimų, t. y. 3 085,88 Eur dukrai A. Z. (T.) už laidojimo išlaidas, 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, sūnui L. Z. 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitiems asmenims – 35 000 Eur. Atsakovas yra buto, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkas ir bendraskolis, nes turtas įgytas santuokoje paėmus banko kreditą. Atsisako reikalavimo priteisti išlaikymą turtu, nes atsakovo skolų išieškojimas galės būti nukreiptas į jo turto dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismo motyvai:

2.1. Nuo 2017 m. balandžio 11 d. nepilnamečiam vaikui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu A. T. (Z.) paskirta vaiko laikinąja rūpintoja, jo gyvenamoji vieta nustatyta pagal rūpintojos gyvenamąją vietą. Atsakovas atlieka bausmę už savo žmonos nužudymą, todėl neprižiūrėdamas vaiko piktnaudžiauja tėvų valdžia ir tuo daro žalą vaiko fiziniam, dvasiniam ir psichiniam vystymuisi. Byloje nėra duomenų, kad esama atsakovo santykių su savo vaiku padėtis gali pasikeisti. Atsižvelgus į atsakovo gyvenimo būdą, nesirūpinimą savo pajamomis, abejingumą vaiko poreikiams, yra pagrindas atsakovo tėvo valdžią nepilnamečiam vaikui apriboti neterminuotai.

2.2. Atsižvelgus į tai, jog L. Z. yra 17 metų, neturi specialiųjų poreikių, sportuoja, labai gerai mokosi, gauna našlaičio pensiją (150 Eur), vaiko išlaikymui per mėnesį tėvas turėtų skirti 200 Eur. Tik tokio dydžio išlaikymas užtikrins būtinas minimalias vaikui vystytis sąlygas. Atsakovas šiuo metu įkalinimo įstaigoje gauna minimalias pajamas, neturi galimybių gauti daugiau pajamų, tačiau jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas. Ginčo dėl vaikui priteistino išlaikymo formos nėra. Nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteisė 3 660 Eur išlaikymą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2019 m. liepos 20 d. ir 1 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidarė nuo 2017 m. balandžio 6 d. (kardomosios priemonės skyrimo momento) iki ieškinio teismui pateikimo dienos.

2.3. L. Z. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ADI-907 rūpintoja paskirta A. T. (sesuo). Nepilnamečio gyvenamoji vieta iki vaiko teisių apsaugos institucijos dokumentų dėl nuolatinės vaiko rūpybos nustatymo paruošimo, pateikimo teismui ir teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina dabartinėje L. Z. gyvenamojoje vietoje, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

3. Atsakovas J. Z. (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą pakeisti iš dalies, t. y. sumažinti išlaikymo dydį nuo 200,00 iki 100,00 Eur, netenkinti reikalavimo dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

3.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo tėvo valdžią. Paaiškino, kad jis šiuo metu kali už padarytą nusikalstamą veiką, todėl dėl objektyvių priežasčių negali vykdyti savo kaip tėvo pareigų. Sūnus su juo nebendrauja nei telefonu, nei laiškais. Teikti išlaikymo neturi galimybės, nes įkalinimo įstaigoje gauna 196,00 Eur, iš kurių dar atskaičiuojama pagal vykdomuosius dokumentus. Į rankas jis gauna apie 68,00 Eur. Jo nepilnametis vaikas gyvena jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, tad iš dalies jis kaip ir teikia išlaikymą savo vaikui, nes namuose liko jam priklausančių namų apyvokos daiktų. Dėl objektyvių priežasčių negalint atlikti tėvo pareigų „auklėti, globoti, išlaikyti vaiką“, negali būti pagrindas apriboti tėvo valdžią į sūnų. Byloje nenustatyta nė vieno fakto, kad jis piktnaudžiauju tėvo valdžia, daro minimalią ar ypatingą žalą sūnaus vystymuisi.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog iš jo vaikui turi būti priteista po 200,00 Eur išlaikymo, nes nepilnamečio vaiko materialinė padėtis daug geresnė nei jo. L. Z. kiekvieną mėnesį gauna 145,34 Eur našlaičio pensiją, 74,60 Eur periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. spendimu Nr. SNAD-1345 L. Z. skyrė ir 2018 m. rugpjūčio 18 d. išmokėjo 12 192,00 Eur vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Šie duomenys į bylą neteikti, todėl nevertinti. Jo finansinė padėtis blogesnė nei sūnaus, nes iš jo Klaipėdos apygardos teismo 2017 n. spalio 4 d. nuosprendžiu L. Z. priteista 25 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Jis turi kreditinių įsipareigojimų bankams. Nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-7096-676/2018 pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį dėl išmokėtų 38 844,93 Eur socialinio draudimo išmokų regreso tvarka iš jo priteisimo. Nepilnamečiam vaikui išlaikymas turi būti sumažintas per pusę, t. y. iki 100,00 Eur.

3.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. A. T. net 8 mėnesius nesikreipė į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Vadinasi, nepilnamečiam sūnui lėšų pragyventi pakako.

3.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sūnaus laikiną gyvenamąją vietą iki vaiko teisių apsaugos institucijos dokumentų dėl nuolatinės vaiko rūpybos nustatymo paruošimo, pateikimo teismui ir teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatė dabartinėje gyvenamojoje vietoje, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Paaiškino, kad vaiko gyvenamoji vieta nuo 2007 m. balandžio 12 d. buvo bute, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Šiame bute gyvena sesuo ir rūpintoja A. T. su savo šeima. Teismas nesigilino, kur šiuo metu yra faktinė rūpintojos ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Teismo nustatyta gyvenamoji vieta yra daug mažesnė ir neužtikrina nepilnamečio vaiko poreikių.

3.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad jam teikiama nemokama teisinė pagalba 100 procentų. Vadinasi, jis yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir priteisė iš jo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys dėl neterminuoto tėvystės apribojimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

8. Nustatyta, kad L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), yra E. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), ir J. Z. vaikas. Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu J. Z. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirta bausmė – 12 metų laisvės atėmimas už žmonos E. Z. nužudymą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2017 m. balandžio 11 d. Nr. AD1-907 A. T. (Z.) paskirta vaiko L. Z. laikinąja rūpintoja, jo gyvenamoji vieta nustatyta adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį nustatyta, kad atsakovas J. Z. teistas už tyčinius nusikaltimus.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

9. Pirmosios instancijos teismas apribojo atsakovo tėvo valdžią nepilnamečiam vaikui neterminuotai. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovas, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę už savo žmonos nužudymą, neprižiūrėdamas vaiko piktnaudžiauja tėvų valdžia ir tuo daro žalą vaiko fiziniam, dvasiniam ir psichiniam vystymuisi. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog, dėl objektyvių priežasčių negalint atlikti tėvo pareigų „auklėti, globoti, išlaikyti vaiką“, negali būti pagrindas apriboti tėvo valdžią į sūnų. Byloje nenustatyta nė vieno fakto, kad jis piktnaudžiauja tėvo valdžia, daro ypatingą žalą sūnaus vystymuisi. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

10. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o, vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

11. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

12. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai ir sąlygos, nustatyti CK 3.180 straipsnyje, yra ne kartą aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Nurodytame straipsnyje išvardytų tėvų valdžios ribojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis; kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai; tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prienų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. v. V. M.; bylos Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N.; bylos Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. D. P.; bylos Nr. 3K-3-995/2003).

13. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Be to, pažymėtina, kad kiekviena laikinosios globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką; žinoma, šiame kontekste reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais..

14. Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas J. Z. yra visiškai nusišalinęs nuo savo kaip tėvo pareigų vykdymo, nes nuo jo suėmimo momento vaiko neaugina, neišlaiko ir net nelanko. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog išvadą dėl neterminuoto ribojimo nulėmė pirmosios instancijos teismo neįvertinimas, kad tėvystės teisių apribojimo priežastis faktiškai yra viena – atsakovo atliekama laisvės atėmimo bausmė. Vien faktas, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali būti objektyvus pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią į sūnų. Atsakovo galimybės prižiūrėti, bendrauti ir rūpintis vaiku yra apribotos. Atsakovo sūnus galbūt sąmoningai vengia bendrauti su tėvu dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, t. y. jo motinos nužudymo. Tad šiuo atveju atsakovo dedamų pastangų bendrauti su sūnumi, domėtis juo gali neužtekti. Taip pat galimybės būnant įkalinimo įstaigoje teikti vaikui išlaikymą yra apribotos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas įkalinimo įstaigoje dirba, o iš gaunamų pajamų yra daromos išskaitos pagal vykdomuosius dokumentus. Didesnes pajamas gauti atsakovas šiomis aplinkybėmis objektyviai neturi galimybių. Byloje nenustatyti kitokie nesirūpinimo vaiku faktai, kai atsakovas gyveno kartu su savo šeima iki įkalinimo, t. y. nepriežiūra higienos laikymosi prasme, maisto negaminimas, nesirūpinimas vaiko sveikata (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi nepagrįstai nustatyta, jog atsakovas dėl savo kaltės, t. y. dėl padarytos nusikalstamos veikos, nesant jokių objektyvių priežasčių, nevykdė ir nevykdo įstatymu nustatytų tėvų pareigų, nesirūpindamas sūnaus priežiūra, sveikata, auklėjimu, neteikdamas sūnui išlaikymo, ir nėra duomenų, kad tokia padėtis gali pasikeisti.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir išanalizavusi byloje esančią medžiagą, susijusią su apelianto veiksmais vaiko atžvilgiu nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas savo veiksmais darytų ypatingą žalą vaikui, todėl atsakovui turėtų būti taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.183 straipsnio 1 dalis). Laikinas valdžios apribojimas yra proporcingas apelianto ir jo vaiko ryšiui ir jo nepaneigia, kadangi apeliantui paliekama galimybė panaikinti nustatytą apribojimą, pradėjus tinkamai rūpintis savo vaiku, pasikeitus situacijai (CK 3.181 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas tenkinti apelianto apeliacinio skundo dalį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, šią sprendimo dalį pakeisti – terminuotai apriboti atsakovo valdžią į sūnų.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Pažymima, kad, taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Taigi, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

17. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad vaiko poreikių tenkinimui atsakovas turėtų skirti po 200 Eur išlaikymo. Teismas sprendė, jog atsakovo šiuo metu gaunamos pajamos yra nedidelės, tačiau jis turi nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Ginčo tarp šalių dėl priteisinto išlaikymo formos nėra. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad vaiko poreikių patenkinimui iš jo turėtų būti priteista po 100 Eur. Nepilnamečio vaiko finansinė padėtis yra daug geresnė, nei teismas nurodė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

18. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; kt.). Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

19. Nustatyta, kad J. Z. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 1/2 dalis buto, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, žemės sklypas, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. AB „Swedbank“ 2016 m. rugpjūčio 24 d. kredito sutartimi Nr. 16-088765-FA J. Z. ir E. Z. suteikė 20 000,00 Eur kreditą butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įsigyti. Atsakovo pajamos – apie 68,60 Eur (pareiginė alga 196,00 Eur – 68,60 Eur atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus, 49,00 Eur Socialinės paramos nuteistiesiems fondo išmoka, 9,80 Eur – neliečiama sąskaitos dalis, 68,60 Eur nuteistojo darbo užmokestis į asmeninę kortelę). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad atsakovo gaunamos pajamos nėra didelės, tačiau jis turi nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Pažymėtina, kad tėvų turtinės padėties kriterijus taip pat yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

20. Nustatyta, kad L. Z. yra našlaitis, gauna 150 Eur našlaičio pensiją, gyvena su seserimi A. T., jos sutuoktiniu ir jų mažamečiu vaiku, mokosi Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje 3 gimnazijos klasėje, 2017 m. pirmo trimestro mokomųjų dalykų įvertinimų vidurkis siekė 8,93 balo, planuoja studijuoti mediciną, papildomai mokosi ir lanko Klaipėdos moksleivių saviraiškos centrą, sportuoja, moka už salės nuomą po 20 Eur per mėnesį, sveikai maitinasi, dėl to yra didesnės išlaidos maistui. Po mamos mirties paveldėjo: 1/4 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 1/4 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 1345 „Dėl L. Z. teisės į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus“ L. Z. nuspręsta skirti 12 192 Eur vienkartinę draudimo išmoką. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra objektyvaus pagrindo sumažinti priteistą 200 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Vien aplinkybės, jog nepilnamečiam vaikui priklauso dalis nekilnojamojo turto, jis gavo vienkartines draudimo išmokas, nesudaro pagrindo mažinti šią sumą. Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.V. v. D.V., bylos Nr. 3K-3-620/2005).

21. Išlaikymas konkrečia pinigų suma ar turtu natūra paprastai priteistinas tais atvejais, kai teikti išlaikymą privalantis vaiko tėvas neturi nuolatinių pajamų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis neturi galimybės, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinį savo sutuoktinės nužudymą, todėl tokia atsakovo galimybė yra suvaržyta. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, nepateikta duomenų apie šio turto nelikvidumą. Todėl labiausiai vaiko interesus atitiktų išlaikymo vienkartine pinigų suma priteisimas, ši suma galėtų būti išieškoma iš atsakovo turto. Atsakovas šios išlaikymo formos neginčijo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiavo, kad išlaikymas vaikui priteistinas vienkartine išmoka – 3 660 Eur už 18 mėnesių ir 9 dienas.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis yra nuo 2017 m. balandžio 6 d. (atsakovo sulaikymo baudžiamoje byloje) iki 2018 m. sausio 11 d., t. y. už 9 mėn., ir yra 1 800 Eur (9 x 200). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimas iš viso neturėjo būti priteistas, nes nepilnamečio sūnaus sesuo laikinoji rūpintoja A. T. delsė kreiptis į teismą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

23. Byloje nustatyta, kad atsakovui nuo 2017 m. balandžio 6 d. paskirta kardomoji priemonė suėmimas baudžiamoje byloje dėl sutuoktinės E. Z. tyčinio nužudymo. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu (pakeistu 2017 m. gruodžio 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) atsakovui paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Į teismą su ieškiniu kreiptasi 2018 m. sausio 11 d. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad per šį laiko tarpą neteikė išlaikymo sūnui. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimu.

24. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į faktinę situaciją nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ADI- 907 rūpintoja paskirta A. T., L. Z. sesuo. Vaiko rūpybos vieta nustatyta – (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Todėl nepilnamečio L. Z. gyvenamoji vieta iki vaiko teisių apsaugos institucijos dokumentų dėl nuolatinės vaiko rūpybos nustatymo paruošimo, pateikimo teismui ir teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina dabartinėje L. Z. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

25. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

26. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei, nes jam suteikta nemokama teisinė pagalba 100 proc. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

27. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu priteisė valstybei iš atsakovo J. Z. 188,55 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą ir žyminį mokestį, 307,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovui J. Z. 2018 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-831-7448 suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba 100 proc. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgus į proceso kodekso teisės normas ir nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo naikintina.

28. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

29. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias tėvų valdžios apribojimą (CK 3.180, 3.181 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – terminuotai apribotina tėvo valdžia nepilnamečiam sūnui ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo naikintina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Terminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui J. Z. į vaiką L. Z., gim. (duomenys neskelbtini)

Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista valstybei iš atsakovo J. Z. 188,55 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt aštuoni eurai 55 ct) bylinėjimosi išlaidų (už procesinių dokumentų įteikimą ir žyminį mokestį), kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas – 5660.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista valstybei iš atsakovo J. Z. 307,60 Eur (trys šimtai septyni eurai 60 centų) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas – 5630.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėJolanta Gailevičienė