Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3798-955/2024 pagal ieškovės S. L. patikslintą ieškinį atsakovui R. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. L. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį, šalindama trūkumus, tikslino.

2. Ieškovė patikslintu ieškiniu (reg. Nr. DOK-6424) prašė: 1) nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo R. L. (toliau – ir atsakovas arba apeliantas) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos biure sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę, atsakovui – prigimtinę pavardes; 3) po santuokos nutraukimo šalims nepriteisti vienai iš kitos materialinio išlaikymo; 4) nustatyti nepilnamečių vaikų D. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 5) nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; 6) iš atsakovo priteisti nepilnamečio D. L. išlaikymui - 400 Eur, o nepilnamečio N. L. išlaikymui - 350 Eur periodines išmokas, mokamas kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 7) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą nuo 2023 m. kovo mėn. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. už 11 mėn., iš viso: 5 900 Eur; 8) padalyti tarp šalių santuokoje įgytą turtą; 9) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje dienos, priteisti iš atsakovo po 350 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečių vaikų išlaikymui, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

4. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės yra nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą, prioritetinių nepilnamečių vaikų interesų apsaugą ir tokių interesų užtikrinimą, nes patikslinto ieškinio pateikimo metu atsakovas teikė išlaikymą tik po 127,57 Eur kiekvienam vaikui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo dienos nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. sausio 8 d.) iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo dienos, vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

6. Nors ieškovė nereiškė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bylos išnagrinėjimo nustatyti vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ja, tačiau teismas, nustatęs, kad nepilnamečiai ginčo šalių sūnūs gyvena kartu su ieškove, kuri jais rūpinasi ir tinkamai įgyvendina savo, kaip motinos, valdžią, ir byloje nesant duomenų, jog laikinosios vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove darytų vaikams neigiamą įtaką, siekdamas užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, sprendė iki bylos išnagrinėjimo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.

7. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų spręstina, jog atsakovas teikia nepakankamą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Todėl teismas laikė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai ir gali būti neužtikrinti minimalūs jų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui.

8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybių patikrinti, ar ieškovės nurodyta nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių suma (350 Eur) yra pagrįsta, į atsakovo galimybes teikti prašomą išlaikymo dydį, padarė išvadą, jog laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį tikslinga nustatyti po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskiruoju skundu atsakovas R. L. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį dalyje, kuria nepilnamečiams vaikams priteista po 300 Eur laikino išlaikymo, ir priteisti iš jo po 230 Eur laikino išlaikymo kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. sausio 8 d.) iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo suma (po 300 Eur kiekvienam vaikui) nesutinka, nes dėl savo finansinės padėties ir susiklosčiusių aplinkybių santuokos nutraukimo procese objektyviai negali teikti tokio dydžio laikino išlaikymo. Atsakovas gyvena atskirai, nuomojasi butą už 350 Eur, teikia 230 Eur dydžio išlaikymą sūnui iš ankstesnės santuokos, uždirba apie 1 280 Eur, todėl nepilnamečiams vaikams per mėnesį gali mokėti tik po 230 Eur.

9.2. Nors ieškovė nurodo, kad per mėnesį vaikų poreikiams išleidžia po 1 200 Eur, tačiau pati uždirba 700 Eur, todėl reikšdama tokius reikalavimus dėl vaikų išlaikymo, siekia pati būti išlaikoma atsakovo. Ieškovė jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė nurodomos nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingos sumos.

9.3. Atsakovas turi rimtų sveikatos problemų – 2022 m. jam buvo atliktos dvi operacijos, kasmet turi problemų dėl nugaros traumos ir kelio menisko. Dėl lankomų fizioterapinių šildymų ir masažų tenka imti nedarbingumo pažymėjimą, todėl jo gaunamos pajamos būna itin nepastovios.

10. Ieškovė S. L. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą,. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi nustatyto neįgalumo / darbingumo lygio, todėl šios aplinkybės (atsakovo argumentai, kad jis turi sveikatos problemų ir jo darbo užmokestis siekia tik 1 280 Eur per mėnesį) negali būti pagrindu pažeisti nepilnamečių vaikų interesus teikiant jiems tokio dydžio išlaikymą, kuris negali patenkinti net minimalų ginčo šalių nepilnamečių vaikų poreikių. Ieškovės nuomone, atsakovas gali susirasti geriau apmokamą darbą.

10.2. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o vien ta aplinkybė, kad buvo priimta atsakovui, jo subjektyviu vertinimu, nepalanki nutartis, nereiškia, jog teismas tai padarė neįvertinęs bylos aplinkybių. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodytas išvadas padarė nepažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių teisės normų, įvertino įrodymus vadovaudamasis įstatymais, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams – po 300 Eur kiekvienam, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikštų reikalavimų pagrindu pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl šalių santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, be kita ko, dėl šalių nepilnamečių vaikų D. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo iš atsakovo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo.

14. Šioje byloje skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo – ir priteisė iš atsakovo po 300 Eur kiekvienam vaikui laikiną išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. sausio 8 d.) iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo dienos. Nurodyto dydžio (po 300 Eur) laikiną išlaikymą teismas priteisė dėl to, kad nebūtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai ir būtų užtikrinti minimalūs jų poreikiai civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu.

15. Atskirajame skunde apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl laikino išlaikymo dydžio priteisimo, nurodo, kad dėl savo sveikatos būklės (2022 m. jam buvo atliktos dvi operacijos, kiekvienais metais turi problemų dėl nugaros traumos ir kelio menisko), finansinės padėties (nuomojasi butą ir moka 350 Eur dydžio nuomos mokestį; per mėnesį uždirba apie 1 280 Eur, tačiau pajamos nebūna pastovios dėl nedarbingumo pažymėjimų, kuriuos tenka imti dėl sveikatos būklės; turi dar vieną išlaikytinį, kuriam teikia 230 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį) negali teikti po 300 Eur dydžio laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui. Taip pat nurodo, jog ieškovė, per mėnesį uždirbdama apie 700 Eur, tokiu prašymu siekia, kad atsakovo sąskaita būtų išlaikomi ne tik šalių nepilnamečiai vaikai, bet ir ji pati, be to, ieškovė nepagrindė rašytiniais įrodymais prašomo priteisti išlaikymo dydžio. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais atskirojo skundo argumentais.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

17. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas iš esmės neatlieka įrodymų vertinimo, iš esmės nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

18. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant galutinį procesinį sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.

19. Ieškovė patikslintame ieškinyje yra nurodžiusi, kad D. L. yra reikalinga 400 Eur dydžio išlaikymo suma per mėnesį, o N. L. yra reikalinga 350 Eur dydžio išlaikymo suma per mėnesį. D. L. turi specialiųjų poreikių – kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, dėl kurių jam yra reikalingos logopedo paslaugos, kurios kainuoja papildomai. Kadangi ieškovės pajamas per mėnesį sudaro apie 700 Eur, o atsakovo teikiamas išlaikymo dydis (127,57 Eur kiekvienam vaikui) yra nepakankamas, jai padeda artimieji. Nors atsakovas nurodo, kad su atskiruoju skundu pateikia jo pajamų dydį bei sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus, tačiau faktiškai tokie įrodymai prie atskirojo skundo nėra pridėti, todėl apeliacinės instancijos teismas iš byloje pirmosios instancijos teismui pateiktų atsakovo dokumentų nustatė, jog atsakovo pajamas per mėnesį laikotarpiu nuo 2023 m. birželio mėn. iki 2024 m. sausio mėn. sudarė apie 1 260 Eur (2024 m. vasario 23 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 24/02/23; 2024 m. vasario 23 d. Nr. DOK-24335 priedas), nuomojasi butą už 350 Eur mokestį per mėnesį (2023 m. rugpjūčio 24 d. nuomos sutartis; 2024 m. vasario 23 d. Nr. DOK-24094 priedas). Taip pat atsakovas teigdamas, jog sūnui iš ankstesnės santuokos teikia 230 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį ir turi sveikatos problemų, duomenų, pagrindžiančių šias aplinkybes nėra pateikęs. Kaip ir nėra pateikęs duomenų apie sveikatos būklę.

20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas (šiuo metu, atskaičius mokesčius, jis yra 709 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

21. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 96,25 Eur. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai yra mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

22. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiama dėl laikino išlaikymo priteisimo, kurio pagrindinis tikslas yra ne galutinai išspręsti šalių ginčą dėl vaikų išlaikymo dydžio, bet užtikrinti pagrindinių vaikų poreikių patenkinimą iki ginčas tarp šalių bus išnagrinėtas teisme, todėl būtent šia bazinės socialinės išmokos dydžio suma, įvertinus jos dydį atitinkamu laikotarpiu, turėtų būti sumažintas iš atsakovo prašomo priteisti laikino išlaikymo kiekvienam vaikui dydis. Taigi, nagrinėjamu atveju vienam šalių vaikui priteistino laikino išlaikymo dydžio sumą sudaro apie 306 Eur ((709 Eur – 96,25 Eur) / 2). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams kiekvienam priteisė po 300 Eur dydžio laikino išlaikymo sumą, o atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą šią sumą sumažinti, spręstina, jog tokio dydžio laikinas išlaikymas iš atsakovo priteistas pagrįstai.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra imperatyvi, todėl atsakovas, kuriam nėra nustatytas neįgalumo ar nedarbingumo lygis (tokių duomenų į bylą nėra pateikta), gali susirasti geriau apmokamą darbą (duomenų, kad to padaryti negali ar tą įtakoja tokie veiksniai kaip sveikatos būklė, turimas išsilavinimas ar pan., atsakovas taip pat nepateikė). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiui vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog vertintinas ne tik išlaikymo teikėjo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

24. Pažymėtina ir tai, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei MMA išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

25. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovės pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai vadovavosi civilinio proceso principais, dėl to visiškai pritaria išdėstytiems motyvams, visų jų neatkartojant. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2024 m. sausio 17 d. teismo nutarties dalį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.