Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1535-324/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-11
Bylos Nr.: e2A-1535-324/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Laima Kriaučiūnaitė, Tomas Romeika
Atsakovas: N. S.
Ieškovas: J. S.

Civilinė byla Nr. e2A-1535-324/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17124-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.3

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Kriaučiūnaitės ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui N. S. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. S. (toliau – ieškovė) ieškiniu teismo prašė nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 444, dėl atsakovo N. S. (toliau – ir atsakovas) kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę S., o atsakovui – S.; nustatyti nepilnamečių sūnų E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina (ieškove); priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnums E. S. bei S. S. po 400 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno sūnų pilnametystės, vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo 9 200 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą, vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo ieškovei kaip vaikų išlaikymo tvarkytojai, procesines 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovas periodiškai svaiginasi alkoholiu, paskui jo elgesys tampa nepagarbus, neadekvatus, isteriškas, konfliktiškas, kalba necenzūriniais žodžiais, elgesys pavojingas ieškovei ir nepilnamečiams vaikams. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio mėn. naudojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš ieškovę. Ji patyrė stresą, baimę, išgąstį dėl atsakovo konfliktinio elgesio, alkoholio vartojimo. Ieškovė buvo priversta nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio su vaikais išsikraustyti ir nuomotis butą. Atsakovas turi kitą moterį, neištikimas ieškovei. Šalių sūnūs E. S. ir S. S. yra prisirišę prie ieškovės, visada gyveno kartu. Tik ieškovė, kuri iš esmės vaikus prižiūri, rūpinasi, auklėja, faktiškai viena juos išlaiko, galės tinkamai ir visiškai užtikrinti vaikų interesus. Ieškovė su vaikais gyvena bute (duomenys neskelbtini), kur užtikrintos tinkamos sąlygos sūnums augti ir vystytis. Atsakovas vaikais nesirūpina, vartoja svaigalus, rodo netinkamą pavyzdį vaikams. Šalių sūnus E. S. turi specialių poreikių, jam nustatytas 1 tipo cukrinis diabetas, turi neįgalumą, dėl sveikatos patiriama daug papildomų ypatingų išlaidų. Sūnus S. S. taip pat turi specialių poreikių, sveikatos problemų dėl angliavandenių apykaitos sutrikimo, jam reikalinga speciali mityba ir sveikatos priežiūra, abu vaikai lanko mokyklas, reikalingos ugdymo, lavinimo priemonės, kompiuteriai, kitos įvairios išlaidos, kurios vaikams augant didėja. E. S. poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga 1 011 Eur suma, S. S. - 801 Eur suma.

3. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Neprieštaravo, kad santuoka būtų nutraukta, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, iš dalies sutiko su reikalavimu dėl vaikų išlaikymo. Nesutiko, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, mano, kad ji nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos pradžioje šeima gyveno darniai, susilaukė dviejų vaikų. Maždaug prieš 10 metų šeima apsigyveno atsakovo tetai priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini) rajone, atsakovas dirbo ūkyje, darbas užimdavo labai daug laiko, ieškovė ragino atsakovą pakeisti darbą, persikelti gyventi į Kauną. Kaune gyveno ieškovės draugės, su kuriomis ji vis dažniau pradėjo lankytis kavinėse, naktiniuose klubuose. Atsakovui nepritarus tokiems gyvenimo pokyčiams, ieškovė vis dažniau išreikšdavo nepasitenkinimą dėl gyvenimo kaimo vietovėje, keldavo konfliktus dėl menkiausių smulkmenų, galiausiai 2019 m. rugpjūčio mėn. ji su vaikais išsikraustė iš sodybos. Ieškovė susirado gyvenimo draugą, su kuriuo atsakovas ne kartą ją matė. Abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažintina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kol šeima gyveno kartu, bendros šeimos pajamos neviršijo vidutiniškai 1 000 Eur per mėnesį ir tokios sumos užtekdavo visai šeimai išlaikyti. Atsakovas dirbo ūkininko ūkyje, jo pajamos per mėnesį buvo apie 700 Eur ir tik vasaros laikotarpiu apie 1 000 Eur, ieškovės pajamos buvo apie 200 Eur. Taigi, vidutiniškai vieno šeimos nario poreikių patenkinimui ieškovės ir atsakovo šeima išleisdavo po 300 Eur. Šiuo metu atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 643 Eur. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, nedidelis gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais. Jo manymu, abiejų vaikų įprastiems poreikiams patenkinti reikia vidutiniškai po 300 Eur per mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 444, dėl abiejų kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę S., o atsakovui S. Nustatė nepilnamečių sūnų E. S. ir S. S. gyvenamąją vietą su ieškove. Priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnums: E. S. po 350 Eur per mėnesį, S. S. po 345 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos (2020 m. spalio 27) iki kiekvieno sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų E. S. ir S. S. išlaikymo lėšų tvarkytoja iki vaikų pilnametystės paskyrė ieškovę. Nurodė sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovo 7 730 Eur vaikų E. S. ir S. S. išlaikymo įsiskolinimą, vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę. Priteisė iš atsakovo ieškovei, kaip vaikų išlaikymo tvarkytojai, procesines 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (7 730 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Ieškinį tenkinus iš dalies, panaikino 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Priteisė iš atsakovo ieškovei 480 Eur bylinėjimosi išlaidas, į valstybės biudžetą 316 Eur žyminio mokesčio, iš ieškovės į valstybės biudžetą 72 žyminio mokesčio.

5. Teismas, atsižvelgęs į E. S. amžių, į tai jog jam yra nustatytas vidutinio lygio neįgalumas, diagnozuota 1 tipo cukrinis blogai kontroliuojamas diabetas, veide – acne.T-N, t. y. esant specialiems poreikiams, sprendė, jog jo poreikiams užtikrinti reikalinga 980 Eur suma. Šalių sūnui liga diagnozuota jau 10 metų, naudojant kompensuojamas priemones cukraus lygiui matuoti vaiko pirštai yra labai subadyti, be to, sūnus šiuo metu yra paauglys ir nurodytu būdu kontroliuojant cukraus kiekį patiria psichologinį diskomfortą. E. glikemijos kiekį būtina tirti bent 5-8 kartus per dieną, todėl, teismo nuomone, esant galimybei turi būti siekiama vaikui užtikrinti kaip galima pažangesnes (kokybiškesnes) ligos kontrolės priemones, nesąžininga būtų palikti tuo rūpintis tik vienam iš tėvų. Teismas, atsižvelgęs į S. S. amžių, į tai, jog yra nustatytas angliavandenių apykaitos sutrikimas, t. y. esant specialiems ligos kontrolės ir mitybos poreikiams, sprendė, jog S. S. poreikiams patenkinti yra pakankamos 760 Eur išlaidos per mėnesį.

6. Nustatė, kad ieškovės mėnesio pajamos yra apie 1300-1500 Eur. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Atsakovo pajamos per mėnesį yra apie 800–1100 Eur. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas byloje nurodė, jog jo gaunamas atlyginimas sudaro tik 650 Eur, tačiau tiek ieškovė nurodo, tiek patvirtino ir atsakovas, kad jis dar dirba ūkyje, iš ko gauna pajamas, tačiau, atsakovo teigimu, jo gaunamos iš ūkio pajamos nedidelės, įrodymų pateikti negali, nes pajamas gauna ne į banko sąskaitą, o grynais, atsakovui pragyvenimui lieka labai maža pinigų suma. Teismas vertino, kad atsakovas neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties, nurodytų aplinkybių neįrodė, kadangi neteikė į bylą įrodymų, kokias pajamas jis gauna iš ūkinės veiklos. Duomenų, jog atsakovas yra nedarbingas, jam nustatytas neįgalumas ar yra kitos priežastys, dėl kurių atsakovas negali įgyti didesnių pajamų, teikti vaikams būtiną išlaikymą, negauta. Atsakovo pateikti įrodymai nėra vertintini kaip pakankami padaryti išvadai, jog atsakovas yra nepajėgus teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, turintiems specialiųjų poreikių. Teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra gera, jis yra sveikas, darbingas, turi specialybę, ieškovė taip pat turi sąlygas jai priklausančia dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, todėl abu tėvai prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti po lygiai.

7. Nustatė, kad šalys atskirai gyventi pradėjo nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio (ieškovė iš atsakovo namų išsikėlė 2019 metų rugpjūčio mėnesį). Atsakovas iki 2020 metų sausio mėnesio išlaikymo vaikams neteikė, nuo 2020 m. sausio mėn. vaikams išlaikymui skyrė 200 Eur kas mėnesį, t. y. kiekvienam vaikui po 100 Eur. Kadangi atsakovas viso išlaikymo neteikė, ieškovė prašė priteisti įsiskolinimą už 14 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo teismui dienos, kas, atėmus atsakovo už nurodytą laikotarpį sumokėtus 2000 Eur, sudaro 9 200 Eur. Nors atsakovas teigia, kad išlaikymas buvo mokamas šalių susitarimu, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Teismas pripažino, kad atsakovas dalį laiko išlaikymą mokėjo savo nuožiūra ir jis nebuvo pakankamas. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų teikęs vaikams išlaikymą kita forma, t. y. nėra duomenų, kad jis pirko maisto, drabužių, kitų reikalingų daiktų. Teismas patenkino ieškovės reikalavimą priteisti 5 procentų procesines palūkanas ir iš atsakovo ieškovei priteisė 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos (7 730 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

8. Teismas sprendė, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 80 procentų, atmestų – 20 procentų. Ieškovė pateikė teismui įrodymus dėl 600 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio, todėl iš atsakovo priteisė ieškovei 480 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Mokėtina žyminio mokesčio suma byloje sudarė 362 Eur, ieškovės reikalavimus patenkinus 80 procentų, teismas iš atsakovo valstybei priteisė 316 Eur žyminio mokesčio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnums E. S. po 350 Eur bei S. S. po 345 Eur per mėnesį, priteisiant iš atsakovo išlaikymą sūnums E. S. bei S. S. po 200 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2020 m. spalio 27 d.) iki kiekvieno sūnaus pilnametystės; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas 7 730 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimas bei ieškovei, kaip vaikų išlaikymo tvarkytojai, priteistos procesines 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (7 730 Eur); pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taip: iš atsakovo priteisti ieškovei 167,50 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės priteisti 337,50 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo į valstybės biudžetą 27 Eur žyminio mokesčio, iš ieškovės į valstybės biudžetą 81 Eur žyminio mokesčio; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas skundžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas neteisingai nustatė vaikų poreikius ir atsakovo turtinę padėtį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Teismas atleido ieškovę nuo įrodinėjimo pareigos, rėmėsi tik jos paaiškinimais ir nepagrįstai nustatė, jog S. S. poreikiams užtikrinti reikalingos 760 Eur išlaidos per mėnesį, o E. S. poreikiams reikalinga 980 Eur suma.

9.2. Atsakovas sutinka, kad vaikų įprastinėms (pvz. peršalimo ir pan.) ligoms gali ir turi būti perkami ir kiti įprastiniai vaistai ar vitaminai, tačiau jie neperkami kas mėnesį, todėl kiekvienam vaikui pakanka 10 Eur per mėnesį (arba 60 Eur per metus) įprastiems vaistams ir vitaminams. Sūnaus S. poreikiams, susijusiems su sveikatos priežiūra, pakanka vidutiniškai 10 Eur per mėnesį (įprasti vaistai ir vitaminai, juostelės kompensuojamos, kitų vaistų neišrašyta), o E. poreikiams, susijusiems su sveikatos priežiūra – vidutiniškai 240 Eur (185 Eur sensoriams, 14 Eur veido valymui, 20 Eur gliukozei, 7 Eur odos priežiūros vaistams, 5 Eur vitaminams, 5 Eur įprastiems vaistams).

9.3. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog E. mokykloje teikiamas maistas pagal specialios mitybos rekomendacijas, nepateikti duomenys apie maisto kainas mokykloje, ieškovės pateikti kvitai patvirtina, jog vaikų mitybai neperkamas išskirtinis maistas. Be to, pateikti čekiai neįrodo, kad maistas buvo perkamas būtent šalių vaikams ir už jį apmokėjo ieškovė. Abejones sukelia tai, kad daugelyje čekių nurodytos drėgnos servetėlės kūdikiams, suknelė mergaitei ir pan., taip pat mokėjimo kvituose nurodyti skirtingi prekybos centrų „Maxima“ ir „IKI“ lojalumo ir nuolaidų kortelių (AČIŪ ir IKI) numeriai. Šie duomenys leidžia manyti, kad ieškovė pateikė teismui ne tik savo, bet ir kitų asmenų išlaidas maistui ir kitoms buities prekėms patvirtinančius kvitus, o ieškovės realiai patiriamos išlaidos yra žymiai mažesnės.

9.4. Byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys išlaidas laisvalaikiui būreliams, ekskursijoms, kinams, koncertams. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaikų kultūrinei veiklai reikia 30 Eur per mėnesį (arba po 360 Eur per metus) kiekvienam vaikui, transporto išlaidoms, kelionėms – po 15 Eur kiekvienam vaikui (arba po 110 Eur per metus), ugdymo reikmėms– po 30 Eur kiekvienam vaikui (arba po 360 Eur per metus), ilgalaikio naudojimo daiktams – po 30 Eur kiekvienam vaikui (arba po 360 Eur per metus kiekvienam vaikui), tačiau nepateikė įrodymų, kad būtent tokio dydžio išlaidos yra patiriamos, nes ieškovės pateikti kvitai tokio dydžio išlaidų nepatvirtina. Už ieškovės nurodytus baldus mokėjo ne ieškovė, o jos mama, be to, sąskaitose nurodytų baldų aprašymas leidžia abejoti, jog tai vaikų baldai (U formos kampas, staliukas su ratukais), o ieškovės mokėjimai UAB Moki lizingas nepatvirtina baldų apmokėjimo ir kad tai yra išlaidos vaikų poreikiams.

9.5. Ieškovė nurodė, kad kiekvieno vaiko rūbams, batams, higienos priemonėms reikia po 80 Eur per mėnesį (arba 960 Eur per metus kiekvienam vaikui). Iš atsakovės pateiktų kvitų dėl vaikams perkamos aprangos matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. balandžio 17 d. (per vieną mėnesį) ieškovė nupirko 18 vnt. marškinėlių, 5 vnt. džemperių, 2 liemenes, 12 vnt. kelnių ir šortų, 1 porą batų. Pateikti kvitai neįrodo, kad tai būtent šalių vaikams nupirkti daiktai, o kai kuriuose kvituose ir mokėjimo nurodymuose pateikta informacija, pagal kurią negalima identifikuoti, už kokias prekes buvo mokama.

9.6. Ieškovė neįrodė, jog kiekvieną mėnesį patiria būsto nuomos mokesčio išlaidas, ieškovės pateiktoje nuomos sutartyje nėra ieškovės parašo, kuriuo ji būtų įsipareigojusi mokėti nuomos mokestį (ieškinio priedas „nuomos sutartis.jpeg“).

9.7. Ieškovė patvirtino, jog gauna 210 Eur dydžio sūnaus E. neįgalumo išmokas, šios išmokos visiškai pakanka sūnaus E. specifiniams sveikatos poreikiams. Ieškovė taip pat iš valstybės gauna 70 Eur dydžio išmoką už kiekvieną vaiką. Vadinasi, valstybės mokama išmoka yra tikslinė ir skiriama vaikui, todėl yra pagrindas mažinti šalių teiktino išlaikymo dydį vaikui šia suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

9.8. Atsakovas pateikė teismui pažymą apie savo pajamas laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 30 d. – vidutiniškai 1100 Eur neatskaičius mokesčių arba vidutiniškai 643 Eur atskaičius mokesčius. Taigi teismo išvada, jog atsakovo pajamos mėnesiui sudaro apie 800 – 1 100 Eur, yra nepagrįsta rašytiniais įrodymais. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad anksčiau (t.y. nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. vasario 7 d.) dirbo ūkininko J. S. ūkyje, darbas ūkininko ūkyje užimdavo labai daug laiko, ypatingai per rugiapjūtę. Ieškovė ragino atsakovą pakeisti darbą, todėl nuo 2019 m. kovo 6 d. atsakovas įsidarbino (duomenys neskelbtini). Jokių įrodymų, kad ieškovas dirba ūkyje ir gauna iš ūkininkavimo veiklos pajamas, byloje nėra. Atsakovas turi žemės sklypą prie gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, kuriame gali kartu su tėvais užsiauginti daržovių asmeniniam naudojimui, maistui. Tai, kad atsakovas nedirba ir net neturi galimybės dirbti ūkyje (ūkininkauti verslo prasme), patvirtina ir (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 10 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad atsakovas dirba įmonėje 5 darbo dienas per savaitę, 8 val. per darbo dieną, taigi atsižvelgiant į tai, kad atsakovui dar reikalingas laikas nuvykti į darbą, akivaizdu, kad jokiam kitam darbui (ūkyje ar dar kur nors) jis neturi laiko ir galimybių. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera ir jis gali prisidėti prie vaikų išlaikymo mokant sūnui E. po 350 Eur per mėnesį, o sūnui S. – po 345 Eur per mėnesį, ir nepagrįstai bei neteisėtai priteisė iš atsakovo daugiau, nei leidžia jo turtinė padėtis.

9.9. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, nedidelis 1960 m. statybos gyvenamasis namas (66,64 kv.m. bendro ploto, 38 kv. m. gyvenamojo ploto) su ūkiniais pastatais adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos jam dovanojo jo mama. Kito nekilnojamojo turto, kurį atsakovas galėtų parduoti, neturi, santaupų taip pat neturi. Namas yra vienintelis atsakovo būstas. Be to, iš gaunamo 643 Eur atlyginimo atsakovas turi mokėti komunalinius mokesčius, tenkinti savo bent minimalius poreikius, susijusius su maistu, apranga, sveikatos priežiūra.

9.10. Teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė turi paveldėtą 1/6 dalį buto adresu (duomenys neskelbtini).

9.11. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys atskirai gyventi pradėjo nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio, tačiau teismas neanalizavo ir nevertino pateiktų įrodymų, kad pirmą įmoką vaikų išlaikymui (200 Eur, po 100 Eur kiekvienam vaikui) atsakovas pervedė ieškovei jau 2019 m. rugsėjo 18 d. Taigi ieškovas pateikė įrodymus, jog mokėjo vaikų išlaikymui po 100 Eur iki 2020 m. spalio 13 d. Teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. S. ir S. S. kiekvienam po 200 Eur iki teismo sprendimo (nutarties) civilinėje byloje priėmimo. Tokiu būdu atsakovas išlaikymą vaikams teikė nepertraukiamai, iki 2020 m. spalio 27 d. mokėjo šalių sutartą išlaikymą po 100 Eur kiekvienam vaikui, o vėliau teismo nutartimi priteistą laikiną išlaikymą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad vaikams buvo reikalingas ir ji reikalavo iš atsakovo didesnio nei 100 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo. Kol šeima gyvena kartu, bendros šeimos pajamos neviršijo vidutiniškai 1000-1200 Eur per mėnesį ir tokios sumos užtekdavo visai šeimai išsilaikyti. Vidutiniškai vieno šeimos nario poreikių patenkinimui ieškovės ir atsakovo šeima išleisdavo po 300 Eur.

9.12. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas turėjo nustatyti ir tai, kokie buvo vaikų poreikiai iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Ieškinys pateiktas 2020 m. spalio 27 d. Remiantis minimalios mėnesinės algos kriterijumi, tiek E., tiek S. išlaikymui laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. spalio mėn. reikėjo 430 Eur. Iki 2020 m. liepos 19 dienos E. cukraus kraujuje matavimui nenaudojo sensorių, diagnostinės juostelės ir kiti vaistai (insulinas) jam buvo kompensuojami 100 proc. Be to, ieškovė gaudavo išmokas vaikams (2019 metais – po 50 Eur, 2020 metais – po 60 Eur kiekvienam vaikui), gaudavo ir E. neįgalumo išmokas, todėl atsakovo mokamų kasmėnesinių išmokų po 100 Eur kiekvienam vaikui visiškai pakakdavo vaikų poreikių tenkinimui.

Žemesnės instancijos teismas

9.13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patenkintų ieškovės reikalavimų dalis sudaro 80 procentų, o atmestų – 20 procentų. Teismas pažeidė CPK reikalavimus ir nepriteisė atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų proporcingai atmestų reikalavimų dydžiui, nevertino atsakovo pateiktų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atitinkamai turėtų būti pakeista sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Atsiliepimas

10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1. Sprendime nurodytas išlaikymas vaikams nėra per didelis, netgi mažesnis negu pusė vaikų išlaidų, kurias pagrindžia byloje pateikti kvitai, rašytiniai įrodymai. Atsakovas neginčija ir iš bylos medžiagos matyti, kad vaikai turi rimtų sveikatos problemų, jiems auginti reikalingos ypatingos sąlygos, speciali priežiūra, vaistai, procedūros, išlaidos.

10.2. Teismas teisingai pagal byloje pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus įvertino atsakovo turtinę padėtį. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovo pajamos mėnesiui sudaro apie 800–1 100 Eur. Atsakovas patvirtino, kad jis dar dirba ūkyje, iš ko gauna pajamas, tačiau, atsakovo teigimu, minėtas pajamas iš ūkio jis gaunąs ne į banko sąskaitą, o grynaisiais. Teismas teisingai įvertino, kad atsakovas neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties, nurodytų aplinkybių neįrodė, kadangi neteikė į bylą įrodymų, kokias pajamas gauna iš ūkinės veiklos. Byloje pateikti dokumentai patvirtina atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus bei žemės sklypą (duomenys neskelbtini)). Tai irgi rodo atsakovo gerą turtinę situaciją. Atsakovas, kuris skundžiasi bloga turtine padėtimi ir laiko trūkumu, iš tiesų turi lėšų pirkti alkoholinius gėrimus ir linksmintis vietoje to, kad rūpintųsi savo vaikais, turinčiais sveikatos problemų. 2021 m. gegužės 14-16 d. atsakovas, pas kurį ieškovė nuvežė sūnus, vietoje bendravimo su sūnumis gėrė alkoholį, linksminosi, nesirūpino vaikais. Ieškovė, sužinojusi apie atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių.

10.3. Vaikų išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, kvitais. Atsakovo teiginiai, kad dėl to, jog maisto kvituose pateikti keli nuolaidų kortelių numeriai esą rodo, kad vaikų išlaidos mažesnės, yra nepagrįsti ir neteisingi, išlaidos pagrįstos rašytiniais kvitais. Maisto išlaidų ir kitų būtinųjų išlaidų neprivaloma įrodinėti, tačiau ieškovė pateikė teismui išsamius duomenis ir kvitus apie patiriamas išlaidas. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės nurodyti vaikų poreikiai ir išlaidos būstui, maistui, lavinimui, rūbams, gydymui ir kt., yra įprastiniai ir visiškai suprantami, tai poreikiai būtinoms reikmėms, kad vaikai visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinami.

10.4. Byloje pateikti duomenys, jog E. S. yra diagnozuotas blogai kontroliuojamas 1 tipo cukrinis diabetas nuo 2011 m., dėl to jam būtina skaičiuoti angliavandenių kiekį maiste, vesti mitybos – diabeto dienyną, laikytis CD dietos. Šie įrodymai patvirtina, jog vaikui reikalinga speciali mityba ne tik namuose, tačiau ir mokykloje. Byloje pateikti duomenys, jog S. yra diagnozuotas angliavandenių apykaitos sutrikimas. S. 2020 m. spalio 20 d. medicinos dokumentų išrašo gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijose nurodyta, kad atlikus tyrimus ryškiai padidėję Anti GAD antikūnai, glikemija nevalgius norma, medikamentinis gydymas neskirtas, berniukas paliekamas šeimos gydytojo sekimui.

10.5. Vaikų išlaidos yra didesnės, nei nurodė teismas. Šioje byloje buvo pateikta nemažai ilgalaikio naudojimo brangių daiktų išlaidų (baldai, planšetė, elektrinis paspirtukas, išmanus laikrodis, patalynės, čiužiniai ir kt.) įrodymų, nes viską ieškovė turėjo pirkti vaikams, siekiant užtikrinti normalias ir tinkamas jų sąlygas. Vaikams, kurie auga ir yra judrūs, reikalinga ir daugiau išlaidų, daiktų, kurių vaikams dar trūksta ar kurie sulūžo, sugedo ir reikia keisti kitais. Pavyzdžiui, E. S., kuris greitai auga ir yra judrus, reikalinga nauja lova (senoji sulūžo), kuri su čiužiniu kainuoja apie 400 Eur. S. S. mokslo reikmėms būtinas kompiuteris, šiuo metu tenka skolintis (namuose yra tik vienas kompiuteris) Naujo kompiuterio kaina apie 800 Eur. Be to, judrus S. S. neseniai sudaužė telefoną ir dabar reikia kito, kuris kainuoja apie 200 Eur.

10.6. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl to, kad neva gliukozės kiekiui matuoti E. reikalingos priemonės yra kompensuojamos. E. S. liga diagnozuota jau 10 metų, naudojant kompensuojamas priemones cukraus lygiui matuoti vaiko pirštai yra labai subadyti, be to, sūnus paauglys, kuris nurodytu būdu kontroliuojant cukraus kiekį patiria psichologinį diskomfortą. E. glikemijos kiekį būtina tirti bent 5-8 kartus per dieną, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad, esant galimybei, turi būti siekiama vaikui užtikrinti kaip galima pažangesnes (kokybiškesnes) ligos kontrolės priemones ir nesąžininga būtų palikti tuo rūpintis tik vienam iš tėvų.

10.7. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, turintis elektriko kvalifikaciją (tai yra labai gerai apmokamas ir paklausus darbas), šaltkalvio kvalifikaciją, įvairių kategorijų transporto priemonių (B, C1) vairavimo teises, tame tarpe traktoriaus teises, turi daug galimybių gauti didesnes pajamas.

10.8. Ieškovė, kuri buvo priversta dėl atsakovo smurtavimo išeiti iš namų, kuriuos savo lėšomis ir jėgomis pagerino, dabar nuomojasi butą, neturi nekilnojamojo nei kilnojamojo turto. Ji nepajėgi viena išlaikyti vaikų, jai padeda mama L. S. A.

10.9. Atsakovas nepagrįstai ir neteisingai prašo panaikinti priteistą išlaikymo 7730 Eur įsiskolinimą ir procesines palūkanas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys gyvena atskirai (tik atsakovas neteisingai nurodė, kad nuo 2019 m. rugsėjo, kai iš tiesų nustatyta, kad nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio). Įsiskolinimo suma detaliai paskaičiuota. Jokio susitarimo dėl mažesnės išlaikymo sumos nebuvo. Atsakovas nuo 2019 m. rugsėjo iki 2020 m. sausio mėn. nieko nemokėjo vaikų išlaikymui, o nuo 2020 m. sausio mėn. iki spalio mėn. moka nepakankamai – tik po 100 Eur per mėnesį ir šie mokėjimai buvo minusuoti iš įsiskolinimo. Atsakovas teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad 2019 m. rugsėjį ir spalį sumokėti 400 Eur buvo skolos grąžinimui, o ne vaikų išlaikymui.

10.10. Atsakovas nepagrįstai prašo sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas, kurias teismas teisingai paskaičiavo. Atsakovas nepagrįstai prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovui. Atsakovas nesutiko su ieškovės prašomu išlaikymu vaikams, atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė vos 120 Eur per mėnesį išlaikymo sumą, nesutiko ir su kitais ieškovės piniginiais reikalavimais – išlaikymo įsiskolinimu, procesinėmis palūkanomis. Teismas, didžiąja dalimi tenkindamas ieškinį, pagrįstai priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

I. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas šalių nepilnamečiams vaikams, tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

14. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – ieškovės 2021 m. gegužės 17 d. skundą Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui.

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės pateiktas įrodymas yra reikšmingas teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovas dėl jų priėmimo turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos. Darytina išvada, kad yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi ir priimti ieškovės pateiktą naują įrodymą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui įvertinti.

Dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti išlaikymo tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

18. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Dėl nepilnamečių vaikų poreikių

19. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).

20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

21. Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. spalio 28 d. nutartyje 0civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

22. Iš dalies sutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šalių nepilnamečių vaikų poreikius.

23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių sūnaus E. S. poreikiams užtikrinti reikalinga suma sudaro 980 Eur, o S. S. poreikiams užtikrinti 760 Eur išlaidos per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad ieškovės nurodyti vaikų poreikiai ir išlaidos būstui, maistui, lavinimui, rūbams, gydymui ir kt., yra įprastiniai ir visiškai suprantami, ieškovės nurodytos sumos maistui (namuose ir mokykloje), drabužiams, avalynei, higienai, buitinei chemijai, vaistams, vitaminams, kitoms sveikatos išlaidoms, ugdymo priemonėms, kultūrinei veiklai, koncertams, kinams, ekskursijoms, būreliams, laisvalaikiui, transportui, telefonui, patalynei ir rankšluosčiams, teismo vertinimu, nėra padidintos bei laikytinos realiomis, atitinka šalyje esančias prekių bei paslaugų kainas. Ieškovei nepateikus teismui duomenų dėl vaikų augintinio išlaidų, taip pat nepateikus įrodymų, kokie ilgalaikio naudojimo daiktai, kiti namų apyvokos daiktai vaikams yra reikalingi, būtini, kokio dydžio išlaidos jiems reikalingos, kokios įrangos vaikai neturi, teismas ieškovės nurodytas išlaidas sumažino. Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokia suma sumažino išlaidas vaikų augintinio priežiūrai ir ilgalaikio naudojimo daiktams, tačiau apeliacinės instancijos teismas, iš teismo nustatytos šalių sūnaus S. S. poreikių sumos (760 Eur), atėmęs teismo pagrįstai laikytus ieškovės nurodytus poreikius tam tikrai išlaidų grupei - 300 Eur (maistui namuose) + 70 Eur (maistui mokykloje) + 30 Eur (ugdymo priemonėms) + 133 Eur (būstui ir jo išlaikymui + 80 Eur (rūbams, avalynei, kirpyklai, higienos priemonėms) + 10 Eur (buitinei chemijai) + 20 Eur (telefonui) + 30 Eur (kultūrinei veiklai) + 15 Eur (transporto išlaidoms) + 50 Eur (vaistams, vitaminams, kitoms sveikatinimo išlaidoms) + 10 Eur (sveikatos problemoms), nustatė, kad išlaidos augintinio priežiūrai ir ilgalaikio naudojimo daiktams sudaro 12 Eur per mėnesį. Vadovaujantis tokia logika ir pirmosios instancijos teismui pripažinus būtinomis šalių sūnaus E. poreikiams papildomai išleidžiamas 200 Eur išlaidas sveikatos priežiūrai (sensoriams ir pan., susijusiems su diagnozuotu diabetu) bei 60 Eur išlaidas vaistams, vitaminams, kitoms sveikatinimo išlaidoms, E. S. poreikiams patenkinti būtų reikalinga 960 Eur suma, o ne pirmosios instancijos teismo nustatyta 980 Eur suma.

24. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaikų maistui namuose yra reikalinga 300 Eur suma (plius 70 Eur mokykloje). Tai, kad šalių sūnui E. yra diagnozuotas blogai kontroliuojamas I tipo cukrinis diabetas, o ambulatorinės priežiūros rekomendacijose nurodyta, jog būtina skaičiuoti angliavandenių kiekį maiste, vesti mitybos – diabeto dienyną, laikytis CD dietos, kad S. diagnozuotas angliavandenių apykaitos sutrikimas, nereiškia, jog kiekvieno iš vaikų mitybai reikėtų 370 Eur sumos. Visiems žinoma aplinkybė, kad sergant cukriniu debetu būtina laikytis dietos, skaičiuoti individualiai pagal fiziologinius poreikius reikiamą maistinę ir energinę vertę, tačiau tai nereikalauja išimtinai brangesnių ar specialių maisto produktų. Šiuo atveju yra svarbesnė suvalgomo maisto ir kiekio kontrolė, patiekalų pagaminimo būdas ir pan. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl ieškovės pateiktų įrodymų (parduotuvių kvitų) patikimumo, kadangi, jie nepatvirtina, kad maistas buvo perkamas šalių vaikams ir už jį apmokėjo ieškovė. Iš šių kvitų nustatyta, kad, pvz., vieną dieną, t. y. 2021 m. sausio 22 d., įvairiose maisto prekių parduotuvėse apsipirkta 5 kartus (10:04:57 val. parduotuvėje LIDL, esančioje Baltų per. 10, Kaune, 11:10:49 val. LIDL parduotuvėje Šiaurės pr. 1A, Kaune, 11:45:43 val. MAXIMA, esančioje Savanorių pr. 255, Kaune, 16:57:03 val. parduotuvėje MAXIMA, esančioje V. Krėvės per. 14b, Kaune, 19:16:14 val. LIDL parduotuvėje LIDL parduotuvėje, esančioje Šiaurės per. 1A, Kaune.) ir viso išleista 175,70 Eur. Vertinant protingumo kriterijumi, tikėtina, kad asmuo, siekdamas sutaupyti ir norėdamas pasinaudoti įvairiomis parduotuvių taikomomis akcijomis, gali tą pačią dieną apsilankyti keliose skirtingiems prekybos tinklams priklausančiose parduotuvėse, tačiau mažai tikėtina, kad tą pačią dieną, ypač pandemijos sąlygomis, kai rekomenduojama kuo rečiau lankytis parduotuvėse, 2 kartus apsilankoma vieno prekybos tinklo parduotuvėje ir 3 kartus kito. Abejonių kelia ir tai, kad ji 2021 m. sausio 22 d. apsilankė 5 parduotuvėse ir išleido 175,70 Eur, nors prieš 2 dienas, t. y. 2021 m. sausio 20 d., ji lankėsi PROMO prekybos centre ir ten išleido, įskaitant ir maisto produktus, 362,81 Eur. Be to, iš ieškovės pateiktų kvitų teismas nenustatė, jog vaikų mitybai buvo perkamas specialus ar išskirtinis maistas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, protingos išlaidos kiekvieno vaiko maitinimuisi namuose yra 200 Eur, o mokykloje 70 Eur per mėnesį.

25. Nors atsakovas nesutinka su vaikų maistui mokykloje išleidžiamomis išlaidomis nurodydamas, kad byloje nėra įrodymų, jog E. mokykloje teikiamas maistas pagal specialios mitybos rekomendacijas, nepateikti duomenys apie maisto kainas mokykloje, tačiau šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vaiko maistui mokykloje skiriama 3,2-3,5 Eur suma per dieną nėra neprotingai didelė. Mažai tikėtina, kad mokyklose valgykloje ar kitose maitinimo įstaigose, kurioje pietauja šalių vaikai pamokų metu, būtų ruošiamas specialus tik jiems skirtas maistas, tačiau diabetu sergantis asmuo gali valgyti ir įprastose maitinimo įstaigose, tik pagal savo ligos pobūdį pasirenkant patiekalus. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, skaičiuotės, kuri teismą įtikintų, kad mokykloje vaikų maistui turėtų pakakti mažesnės sumos.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į S. S. poreikiams reikalingą sumą įtraukė papildomą 10 Eur sumą jo sveikatos problemoms, kadangi, viena vertus, ieškovė nepateikė pagrįstų įrodymų, kad esant diagnozuotam sūnaus S. angliavandenių apykaitos sutrikimui jam būtų reikalingos papildomos 10 Eur išlaidos (ieškovė 2021 m. teismo posėdyje patvirtino, kad šio sūnaus cukraus kiekiui kontroliuoti ji naudoja kitam sūnui kompensuojamas juosteles), antra, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ir šioms išlaidoms yra pakankama 50 Eur išlaidų vitaminams, vaistams ir sveikatinimui suma.

27. Atmestini atsakovo argumentai dėl nepagrįstų vaikų ugdymo priemonėms kultūrinei veiklai, būsto išlaidoms, rūbams, avalynei, buitinei chemijai, telefonui, transportui, kelionėms, vaistams ir vitaminams, sveikatinimui skiriamų išlaidų, kadangi atsakovas, ginčydamas ieškovės vaikų poreikiams reikalingas lėšas, tik deklaratyviai nurodė, kokios sumos galėtų būti reikalingos vaikų išlaikymui, tačiau CPK leistinais įrodymais nepaneigė ieškovės pateiktų skaičiavimų vaikų poreikiams tenkinti, jo pateikti deklaratyvūs skaičiavimai nepagrįsti realiomis išlaidomis, kadangi jis su vaikais šiuo metu negyvena ir jų nuolat neišlaiko. Ieškovė 2021 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje nurodė, kad vaikai auga, sūnus E. per metus paaugo maždaug 12 cm, jo ūgis yra 180 cm, jis nešioja vyrišką M dydį, batų dydis yra 43 (teismo posėdžio garso įrašas nuo 55:35 iki 56:12), todėl akivaizdu, kad vaikams augant išlaidos šiai poreikių grupei didėja dėl perkamų drabužių ir avalynės kiekio bei kainų. Be to, į aprangai ir avalynei reikalingą išlaidų sumą ieškovė įtraukė ir išlaidas higienos priemonėms ir kirpyklai, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios išlaidos yra pagrįstos ir protingos. Tai, kad ieškovės pateiktoje sutartyje nėra ieškovės parašo, nepaneigia ieškovės nuomojamo būsto fakto ir būsto išlaikymui reikalingų išlaidų dydžio. Atsakovas neginčijo, kad ieškovė nurodytame nuomojame būste gyvena, akivaizdu, kad ji turi mokėti nuomos ir paslaugų mokesčius.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, protingos išlaidos šalių sūnaus E. S. poreikiams užtikrinti yra 860 Eur, o S. S. poreikiams užtikrinti 650 Eur suma per mėnesį.

29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai). Įvertinus ieškovės gaunamas vaikų išmokas (210 Eur dėl sūnaus E. neįgalumo ir po 70 Eur vaiko išmoka kiekvienam vaikui), darytina išvada, kad abiejų tėvų teiktinas E. S. išlaikymo dydis yra 580 Eur (860 Eur – 210 Eur – 70 Eur), S. S. 580 Eur (650 Eur – 70 Eur).

Dėl tėvų turtinės padėties

30. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

32. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

33. Vertindamas ieškovės turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jos mėnesio pajamos sudaro apie 1 300 - 1 500 Eur. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi.

34. Sutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertindamas ieškovės turtinę padėtį nustatė, jog ieškovė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, kadangi ieškovės su ieškiniu pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ieškovė valdo 1/6 dalį 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2010 m. liepos 7 d. masinio vertinimo duomenimis yra 25 226 Eur. Taigi ieškovės valdomo turto dalis sudaro 4204 Eur, tačiau ši suma iš esmės nesudaro pagrindo teismui daryti išvadą apie geresnę ieškovės turtinę padėtį, dėl kurios būtų galima nukrypti nuo lygaus išlaikymo principo.

35. Nesutiktina su atsakovu, kad teismo išvada, jog atsakovo pajamos mėnesiui sudaro apie 800 – 1 100 Eur, yra nepagrįsta rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, nustatė, kad atsakovas nuo 2019 m. kovo 6 d. dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis 2021 m. sausio mėn. sudarė 275 Eur, tačiau šį mėnesį atsakovas taip pat gavo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 407,44 Eur išmokas (78,83 Eur + 252,78 Eur + 75,83 Eur), už 2021 m. vasario ir kovo mėn. atsakovas gavo 1100 Eur, už 2021 m. balandžio mėn. 1300 Eur, už 2021 m. gegužės mėn. 1294,55 Eur, už 2021 m. birželio mėn. 1295,85 Eur, už 2021 m. liepos mėn. 1514,97 Eur, už 2021 m. rugpjūčio mėn. 1708,05 Eur, už 2021 m. rugsėjo mėn. 1760 Eur darbo užmokestį, taigi atsakovo pajamos neatskaičius mokesčių ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo netgi didesnės, nei nurodė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina ir tai, kad nuo ginčijamo sprendimo priėmimo atsakovo darbinės pajamos nuosekliai augo ir už 2021 m. rugsėjo mėn. gavo net 35 procentais daug pajamų, nei ginčijamo sprendimo priėmimo metu (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 376 straipsnio 1 dalis). Paminėtina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo pajamos buvo skaičiuojamos neatskaičius mokesčių.

36. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Šio turto rinkos vertė 2016 m. lapkričio 23 d. nustatymo duomenimis yra 11 456 Eur. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose (prašyme pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir atsiliepime į ieškinį) patvirtino, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuris reikalingas ūkininkauti, kad užsiaugintų daržoves ir auginti gyvulius maistui, nes dėl menko atlyginimo jam yra sunku pragyventi.

37. Sutiktina su atsakovu, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas dirba ūkyje ir gauna pajamų iš ūkininkavimo veiklos. Tokius argumentus procesiniuose dokumentuose nurodė ieškovė, tai ji patvirtino ir 2021 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje, tačiau atsakovas tame pačiame teismo posėdyje nurodė, kad iš ūkio už pagalbą tėvams negauna pajamų (1:10:33 – 1:11:02). Atsakovas tame pačiame teismo posėdyje nurodė, kad grynaisiais pinigais gauna darbo užmokestį, o ne pajamas iš ūkinės veiklos. Taigi, nesant kitų įrodymų, tik suinteresuotos ieškovės parodymai nelaikytini patikimais įrodymais dėl atsakovo gaunamų pajamų iš ūkinės veiklos. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad 2021 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje atsakovas patvirtino, jog jis dar dirba ūkyje, gauna pajamas, atsakovo teigimu, jo gaunamos iš ūkio pajamos nedidelės, įrodymų pateikti negali, nes pajamas gauna ne į banko sąskaitą, apeliacinės instancijos teismas, išklausęs teismo 2021 m. gegužės 3 d. posėdžio garso įrašą, tokių duomenų nenustatė. Tačiau ši aplinkybė ir nelaikytina ypač reikšminga, kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, minimalios pajamos neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Ieškovė nurodė, kad atsakovas be turimos santechniko kvalifikacijos, turi ir elektriko kvalifikaciją, įvairių kategorijų transporto priemonių (B, C1) vairavimo teises (įskaitant ir traktoriaus), yra darbingas ir sveikas, šių aplinkybių atsakovas neginčijo, todėl, jei atsakovo netenkina gaunamos pajamos, jis turi galimybių susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą ir taip padidinti savo pajamas. Tai, kad atsakovas dirba 5 darbo dienas po 8 valandas, nepaneigia tokių atsakovo galimybių, kadangi daug žmonių dirba papildomus darbus ar dirbdami dar mokosi, studijuoja, užsiima individualia veikla, ūkininkauja ir pan. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar jų negavimu, skolomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

38. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį yra pajėgus savo nepilnamečiams vaikams kas mėnesį iš viso mokėti 580 Eur (po 290 Eur kiekvienam). Atsakovo prašomas priteisti 200 Eur išlaikymo dydis kiekvienam vaikui neleistų pripažinti, jog yra užtikrinami būtiniausi minimalūs nepilnamečių vaikų, iš kurių vienas turi specialiuosius poreikius, poreikiai. Atsakovo nurodyta faktinė aplinkybė, kad jis prie vaikų išlaikymo prisideda maistu, byloje liko neįrodyta.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

39. Nesutiktina su atsakovu, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas nenustatė, kokie buvo vaikų poreikiai iki ieškinio teismui pateikimo dienos.

40. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys atskirai gyventi pradėjo nuo 2019 metų rugpjūčio mėnesio, kuomet ieškovė su vaikais išsikraustė iš atsakovo namų. Atsakovas iki 2019 m. gruodžio mėn. išlaikymo vaikams neteikė, nuo 2020 m. sausio abiejų vaikų išlaikymui skyrė 200 Eur kas mėnesį, t. y. kiekvienam vaikui po 100 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vaikams nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki ieškinio pateikimo buvo reikalingas tokio pačio dydžio išlaikymas, t.y. sūnaus E. – 350, o S. – 345 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepateikė pagrįstų įrodymų, kuriais remiantis apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti išvadą apie mažesnes vaikų išlaikymo išlaidas nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki ieškinio pateikimo momento, todėl sprendžia, kad vaikų poreikiai šiuo laikotarpiu atitinkamai sudarė E. atveju 860 Eur, S. atveju – 650 Eur. Nesutiktina su atsakovu, kad tuo išlaikymo įsiskolinimo metu E. nenaudojo sensorių cukraus kiekiui matuoti, kadangi pats atsakovas 2021 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje patvirtino, kad dar šalims gyvenant kartu sensorius jau siuntė iš Vokietijos (teismo posėdžio garso įrašas 1:09:48). Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams po 200 Eur iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Įvertinus tai, išlaikymas abiem vaikams sudarytų 6 120 Eur (290 Eur x 2 x 14 mėn. – 2 000 Eur).

Dėl procesinės bylos baigties.

41. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė įrodymų vertinimą nustatančias procesinės teisės normas, aktualią išlaikymą vaikui formuojančią kasacinio teismo praktiką, dėl to buvo netinkamai nustatyti nepilnamečio vaiko poreikiai, tėvų turtinė padėtis bei šių kriterijų pusiausvyra, todėl apeliacine tvarka patikrintas sprendimas pakeistinas, sumažinant iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą iki 290 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, o išlaikymo įsiskolinimą iki 6 210 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi teismo sprendimas pakeičiamas, yra pagrindas perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

43. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas: 600 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (2021 m. sausio 8 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. K2-2021 (150 Eur), 2021 m. sausio 11 d. sąskaita už teisines paslaugas K3-2021 (300 Eur), 2021 m. sausio 14 d. pinigų priėmimo kvitas serija LT Nr. 915523, sąskaitos išrašas, 2021 m. balandžio 27 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. K15-2021 (150 Eur), sąskaitos išrašas) ir 75 Eur žyminį mokestį, iš viso 675 Eur. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, tarp šalių paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad ieškovė iš viso patyrė 675 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau skaičiuodamas jas padarė klaidą, kadangi patenkintų reikalavimų procentą skaičiavo nuo 600 Eur.

44. Atsakovas 2021 m. sausio 18 d. prašymu prašė priteisti iš ieškovės 450 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į ieškinį (350 Eur) ir atstovavimą teismo posėdyje (100 Eur), pateikė 2020 m. lapkričio 25 d. mokėjimo nurodymą Nr. 88, kuriuo advokatui pervesta 450 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodyta - už teisines paslaugos pagal sąskaitą Nr. IK-143/2020, tačiau šios sąskaitos byloje nėra, todėl atsakovo byloje patirtos išlaidos nepaskirstytinos. Pažymėtina, kad atsakovas 2020 m. lapkričio 18 d. apmokėjo 450 Eur, iš kurių 100 Eur advokatės teigimu sudarė atstovavimas teismo posėdyje, nors pirmasis teismo posėdis žodinio proceso tvarka, t. y. parengiamas teismo posėdis įvyko tik 2021 m. vasario 9 d.

45. Ieškovės išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių. Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, byloje turi būti paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

46. Ieškovė teisme pareiškė 4 savarankiškus reikalavimus: nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą; priteisti vaikų išlaikymui po 400 Eur kiekvienam; priteisti 9 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Teismas, patenkinęs ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo 50 proc., reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo 100 proc., reikalavimą dėl periodinio išlaikymo – 72,5 proc., reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo – 66,5 proc., iš viso – 72 proc. ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovo priteistiną sumą padidina iki 486 Eur (675 Eur x 72 proc.). Apeliacinės instancijos teismas ištaiso nutarties 40 punkte nurodytą klaidą ir ieškovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą skaičiuoja nuo 675 Eur sumos.

47. Už šioje byloje pareikštus reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis sudarė 294 Eur ((290 x 2 x 12 mėn. + 6120 Eur) x 3 proc. x 75 proc.). Ieškovė už šiuos reikalavimus yra atleista nuo žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl šiuos du ieškovės reikalavimus patenkinus 69,5 procentų ((72,5 + 66,5 /2), iš atsakovo valstybės naudai priteistina 204,33 Eur (294 x 69,5 proc.) žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48. Atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, todėl abi šalys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

49. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė 2021 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymą Nr. 136, patvirtinantį, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 321 Eur žyminį mokestį, taip pat 2021 m. birželio 17 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr.IK-77/2021 300 Eur sumai. Byloje nėra duomenų, kad minėta sąskaita už teisines paslaugas atsakovo yra apmokėta, taigi nėra duomenų, ar atsakovas patyrė minėtas išlaidas. Todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti tarp šalių nepaskirstytinos. Tarp šalių paskirstytinos tik atsakovo sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

50. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui 2021 m. rugpjūčio 20 d. pateikė prašymą priteisti 450 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikė prašymą pagrindžiančius dokumentus sąskaitą už teisines paslaugas Nr. K22-2021 ir sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad nurodyta suma advokatei buvo sumokėta 2021 m. liepos 1 d. Ieškovės prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio (1,3 x 1517,40).

51. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. 36,7 proc., atsakovui iš ieškovei priteistina 117,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (321 Eur * 36,7 proc.), o ieškovei iš atsakovo 284,85 Eur (450 Eur x 63,3 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Taikant tarpusavio užskaitą, ieškovei iš atsakovo priteistina 167,05 Eur (284,85 Eur – 117,80 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą, iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą sūnums E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini), sumažinant iki 290 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam nuo ieškinio padavimo į teismą dienos (2020 m. spalio 27) iki kiekvieno sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo įsiskolinimą sumažinant iki 6210 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų dešimties eurų); procesines 5 procentų metines palūkanas skaičiuojant nuo priteistos sumos (6210 Eur) nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovei iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinant iki 486 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų); iš atsakovo priteistą žyminį mokestį į valstybės biudžetą sumažinant iki 204,33 Eur (dviejų šimtų keturių eurų 33 centų.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 167,05 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 5 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėLaima KriaučiūnaitėTomas Romeika.