Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1252-324/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-17
Bylos Nr.: e2A-1252-324/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06939-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Tomas Romeika, Edita Šliumpienė
Atsakovas: E. P., A. L.
Ieškovas: A. L.

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2A-1252-324/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06939-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 2.3.4.4.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), Tomo Romeikos ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui E. P. ir atsakovo E. P. priešieškinį atsakovei A. L. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio padidinimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. L. (toliau – ir ieškovė) teismo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-25918-1088/2018 ir priteisti iš atsakovo E. P. (toliau – ir atsakovas) nepilnamečio vaiko M. P., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametė dukra), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 306,75 Eur, mokamus kiekvieną mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos, nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, turto ir lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną (ieškovę); nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką:

1) atsakovas turi teisę ir pareigą susitikti su vaiku abiejų šalių raštišku sutarimu ir bendrauti su dukra jam bendravimo tvarkoje nustatytu laiku ir sąlygomis, išskyrus vaiko ligos laikotarpius;

2) atsakovas turi teisę ir pareigą susitikti su vaiku ir jį pasiimti šalių rašytiniu susitarimu kas antrą savaitgalį iš kurių pirmasis yra 2022 m. kovo 4-6 dienomis;

3) atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos (vaikas paimamas ir grąžinamas prie buto durų), vaiko ugdymo įstaigos ar kitos šalių raštu sutartos vietos jam nustatyto bendrauti su vaiku laikotarpio savaitės penktadienį nuo 16 val. iki 17 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu sutartą vietą to pačio savaitgalio sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val., o kai kita diena vaikui yra mokslo ar užsiėmimų diena – nuo 17 val. iki 18 val.;

4) atsakovas šalių nustatytais laikotarpiais (švenčių ir proginėmis dienomis, per vaiko mokslo atostogas ) pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos (vaikas paimamas ir grąžinamas prie buto durų), vaiko ugdymo įstaigos ar kitos šalių raštu sutartos vietos prieš jam nustatyto bendrauti su vaiku laikotarpį einančią dieną, nuo 16 val. iki 17 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu sutartą vietą jam nustatyto bendrauti su vaiku laikotarpio paskutinę dieną nuo 19 val. iki 20 val., o kai kita diena vaikui yra mokslo ar užsiėmimų diena – nuo 17 val. iki 18 val.;

5) jei atsakovas nepasiima su savimi vaiko jam priklausančiomis bendrauti su vaiku dienomis arba vaikas negali vykti su juo dėl objektyvių priežasčių (liga), tai kitomis dienomis nekompensuojamos;

6) valstybėje ar vaiko gyvenamosios vietos savivaldybėje valstybės institucijų sprendimais paskelbtų ekstremalių situacijų, karantinų ar kitais laikotarpiais, kai vaiko ugdymas mokslo ir švietimo įstaigose vyksta nuotoliniu būdu ir dėl to vienam iš vaiko tėvų, vaiko priežiūros užtikrinimui yra reikalinga kreiptis dėl nedarbingumo laikotarpio suteikimo, kiekviena iš šalių įsipareigoja ½ šio laikotarpio užtikrinti vaiko priežiūrą atitinkamai fiziškai ir betarpiškai prižiūrint vaiką. Tokiais laikotarpiais vaiko priežiūros tvarka ir sąlygos yra iš anksto prieš 14 dienų šalių suderinamos raštu ir reiškia besąlygišką kiekvienos šalies pareigą tokį susitarimą vykdyti.

7) Šalys įsipareigoja besąlygiškai vykdyti bendravimo su vaiku tvarkoje nustatytas sąlygas bendravimo tvarkoje numatytais pagrindais ir tvarka ir, esant šios tvarkos pažeidimams, dėl bendravimo tvarkos netinkamo vykdymo atsakinga šalis per 14 dienų nuo kitos šalies pretenzijos gavimo dienos, įsipareigoja atlyginti kitai šaliai dėl bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo atsiradusią žalą ir nuostolius.

8) Jei kažkuri šalis dėl objektyvių ir itin svarbių priežasčių (liga, nedarbingumas ir kt.) negali vykdyti savo įsipareigojimų pagal bendravimo su vaiku tvarką, ji privalo apie tai kitai šaliai pranešti bent prieš 3 dienas iki nustatyto susitikimo su vaiku laiko, kartu su pranešimu pateikdama objektyvius duomenis pagrindžiančius negalėjimo vykdyti bendravimo su vaiku tvarka prisiimtų įsipareigojimų priežastį. Įsipareigojimų pagal bendravimo tvarką nevykdymas, remiantis šio punkto nuostatomis, neatleidžia nei vienos iš šalių nuo pareigos atlyginti dėl bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo atsiradusią žalą ir nuostolius.

9) Atsakovo bendravimas su vaiku švenčių ir proginėmis dienomis:

a) neporiniais metais gruodžio 31 dieną, Naujųjų metų dieną bei Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas vaikas praleidžia su tėvu (atsakovu);

b) poriniais metais Visų Šventųjų dieną, Vėlinių dieną, Šv. Kūčių dieną, pirmąją ir antrąją Šv. Kalėdų dienas vaikas praleidžia su tėvu (atsakovu);

c) kiekvienų metų Motinos dieną vaikas praleidžia su motina (ieškove), o Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu (atsakovu);

d) vaiko motinos gimtadienio dieną vaikas praleidžia su motina (ieškove), o vaiko tėvo gimtadienio dieną vaikas praleidžia su tėvu (atsakovu);

e) vaiko motinos tėvų (vaiko senelių iš motinos pusės) gimimo dienas (balandžio 1 d., sausio 19 d.) vaikas praleidžia su motina (ieškove);

f) vaiko tėvo tėvų (vaiko senelių iš tėvo pusės) gimimo dienas (gegužės 1 d., sausio 15 d.) vaikas praleidžia su tėvu atsakovu.

10) Atsakovas turi teisę ir pareigą pasiimti vaiką su savimi vaiko mokslo atostogų šalių sutartais laikotarpiais, išskyrus tas dienas, kurios pagal šios bendravimo tvarkos sąlygas priskirtos vaikui būti su mama (ieškove), jei šalys raštu nesusitaria kitaip.

11) Atsakovas turi teisę ir pareigą pasiimti vaiką su savimi kasmetinėms atostogoms vaiko vasaros mokslo atostogų metu kasmet nuo liepos 6 d. iki liepos 20 d. ir nuo rugpjūčio 4 d. iki rugpjūčio 17 d. (išskyrus ieškovės šeimos švenčių ir progines dienas – vestuvės, krikštynos ir pan. – kurios iš anksto yra suplanuotos šių atostogų laikotarpiu ir apie jas atsakovas yra informuotas raštu ne mažiau kaip likus 30 dienų iki tokios šventės dienos). Šių atostogų atsakovas turi teisę su vaiku vykti į užsienį, jei kelionės vieta ir laikas suderinti su atsakove likus ne mažiau kaip 30 dienų iki tokios kelionės pradžios. Jei atsakovas šioje bendravimo tvarkoje nustatyta tvarka pareiškia, kad jis pasiima vaiką šiame punkte nurodytu laiku, tai reiškia besąlygišką jo pareigą tai padaryti.

12) Atsakovas turi teisę ir pareigą pasiimti su savimi vaiką kiekvienų metų vaiko rudens mokslo atostogoms, išskyrus neporinių metų Visų Šventųjų dieną, Vėlinių dieną, kurias neporiniais metais vaikas praleidžia su motina.

13) Atsakovas turi teisę ir pareigą pasiimti su savimi vaiką kiekvienų metų vaiko žiemos mokslo atostogų metu nepertraukiamam 7 dienų laikotarpiui. Tokių vaiko žiemos mokslo atostogų konkretus laikas turi būti suderintas su ieškove raštu likus ne mažiau nei 30 dienų iki numatomo vaiko pasiėmimo datos. Jei atsakovas šioje bendravimo tvarkoje nustatyta tvarka pareiškia, kad jis pasiima vaiką šiame punkte nurodytu laiku, tai reiškia besąlygišką jo pareigą tai padaryti.

14) Atsakovas turi teisę ir pareigą pasiimti su savimi vaiką kiekvienų metų vaiko pavasario mokslo atostogoms, išskyrus porinių metų Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas.

15) Šalių rašytinis susitarimas yra elektroniniai laiškai, trumposios žinutės (SMS) nurodytais kontaktais: A. L. tel. Nr. .: (duomenys neskelbtini); el. p.: (duomenys neskelbtini) @gmail.com; E. P. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. p.: (duomenys neskelbtini) @yahoo.com.

16) Šalys turi keistis turima informacija apie vaiką, bet nė viena iš jų neturi pareigos specialiai dėl kitos šalies rinkti ir teikti duomenis ar informaciją apie vaiką.

17) Šalis, kurios žinioje faktiškai yra vaikas, turi nedelsiant informuoti kitą šalį apie vaiko sveikatai ar gyvybei iškilusį pavojų ar esminius jo sveikatos pakenkimus, sužalojimus, psichinį ar fizinį smurtą.

18) Šalys susitaria, kad ieškovė nedarys jokių kliūčių atsakovui bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, rūpintis jo sveikata, švietimu.

Šalies argumentai

2. Atsakovas priešieškiniu teismo prašė pakeisti išlaikymo dydį ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 220 Eur sumą, mokamą kiekvieną mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos, nuo priešieškinio pateikimo dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, turto ir lėšų tvarkytoja uzufrukto teise priskiriant ieškovę, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką:

2.1. Atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną mėnesį kas antrą savaitgalį. Atsakovas pasiima vaiką iš gyvenamosios vietos, jei šalys nesusitarė kitaip, penktadienį nuo 17 iki 18 val., o grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą sekmadienį tarp 18–19 val. Atsakovas turi teisę vaiką nuvežti po savo bendravimo laiko tiesiogiai į mokyklą pirmadienį, tačiau privalo informuoti vaiko motiną ne vėliau kaip iki sekmadienio 13 val.

2.2. Lyginiais metais dukros gimtadienio dieną atsakovas su dukra praleidžia nuo 16 val. iki 18 val., nelyginiais metais – nuo 18 val. iki 20 val. Šalys gali susitarti dėl kitos tvarkos šiuo klausimu.

2.3. Dukra Tėvo dieną ir tėvo gimtadienio dieną paimama iš nuolatinės gyvenamosios vietos aptariamų dienų išvakarėse tarp 19 – 20 val. ir grąžinama į nuolatinę gyvenamąją vietą sekančią dieną tarp 19 - 20 val., jei šalys nesusitaria kitaip.

2.4. Nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, nepilnametis vaikas Motinos dieną bei motinos gimtadienį praleidžia su motina. Motinos dienos ir gimtadienio išvakarėse nepilnametis vaikas tarp 19 – 20 valandos pristatomas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, jeigu tuo metu pagal grafiką būna su tėvu.

2.5. Lyginiais metais šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmą dieną dukra praleidžia su tėvu. Jis paima dukrą gruodžio 24 d. tarp 15-16 val. ir atveža atgal į nuolatinę gyvenamą vietą 26 d. vietą tarp 16-17 val. Nelyginiais metais tėvas su dukra praleidžia Šv. Kalėdų antrą ir trečią dieną dukrą paimdamas iš gyvenamos vietos tarp 16-17 val. ir parveždamas namo tarp 16-17 val.

2.6. Nelyginiais metais tėvas praleidžia kartu Šv. Velykų pirmą, antrą dieną dukrą paimdamas tarp 11-12 val. iš gyvenamos vietos ir grąžindamas į nuolatinę gyvenamą vietą tarp 14-15 val. Lyginiais metais dukra praleidžia su tėvu po Šv. Velykų trečią, ketvirtą dieną paimdamas ją iš gyvenamos vietos tarp 14-15 val. ir grąžindamas į nuolatinę gyvenamą vietą tarp 20- 21 val.

2.7. Vasaros atostogos:

2.7.1. atsakovas praleidžia su dukra nuo liepos 6 d. iki 20 d., nuo rugpjūčio 4 d. iki 17 d. , o nuo rugsėjo bendravimas vyksta bendra tvarka;

2.7.2. rudens atostogų metu tėvas bendrauja su dukra M. 3 dienas ją paimdamas iš nuolatinės gyvenamos vietos ir grąžindamas ją į nuolatinę gyvenamą vietą tarp 16 ir 16.30 val. šalių prieš 3 dienas sutartą dieną. Derinimas vyksta SMS žinutėmis arba el. paštu;

2.7.3. žiemos atostogų metu tėvas bendrauja su dukra nuo sausio 2 d. paimdamas dukrą iš nuolatinės gyvenamos vietos tarp 11.30-12 val. ir grąžindamas į gyvenamą vietą sausio 7 d. tarp 11.30-12 val. Dėl vietos, laiko šalys gali susitarti ir kitaip;

2.8. Kelionės į užsienį. Ieškovė įsipareigoja prieš 10 dienų raštiškai informuoti apie dukros kelionę į užsienį: į kur, kuriam laikui išvykstama, o vykstant dukrai į užsienį su tėvu, įsipareigoja pateikti savo rašytinį sutikimą.

2.9. Dėl dukros būrelių lankymo turi būti mamos ir tėvo išankstinis informavimas raštu.

2.10. Išlaidos kelionės metu tenka tam tėvui, su kuriuo keliauja vaikas. Nei viena iš šalių neturi teisės reikalauti kompensavimo (pvz. nardymas, slidinėjimas ir t. t.).

2.11. Vaiko pasiėmimo vieta yra mamos ir vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta arba kita šalių sutarta vieta. Motina dukrai privalo perduoti būtinus pagal oro sąlygas, poreikius asmeninius daiktus, rūbus. Nustatyti, kad dukros perdavimas vyktų prie laiptinės durų dalyvaujant mamai ar buto durų, taip užtikrinant dukros saugumą. Šalys el. paštu ar SMS žinutėmis gali susitarti dėl kitos dukros pasiėmimo, grąžinimo vietos.

2.12. Per „Skype“, telefonu ar kitokiomis priemonėmis atsakovas su dukra gali bendrauti iki 21 val. netrukdant mokymosi proceso.

2.13. Atsakovas turi teisę paimti dukrą iš gyvenamos vietos sausio 15 d., gegužės 1 d. senelių gimtadieniams nuo 16 val. iki 20 val. Dukra paimama tarp 15.30-16 val., parvežama į nuolatinę gyvenamą vietą tarp 20 - 20.20 val.

2.14. Tuo metu, kai yra nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu diena, ieškovė turi teisę telefonu ar kitomis komunikavimo priemonėmis bendrauti su nepilnamečiu vaiku, visais atvejais nedarant kliūčių ir netrukdant Atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku.

2.15. Rašytiniu tėvų atsakovo ir ieškovės susitarimu, bendravimo su vaiku tvarka gali būti laikinai iš dalies keičiama, visapusiškai bei prioritetiškai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus.

2.16. Atsakovas sutinka pasiimti dukrą, jai nesergant virusine ar infekcine liga, ½ nuotoliniam mokymui nustatyto laiko.

2.17. Vaiko sveikatos būkles sutrikimo (ligos) atveju, gydant vaiką sveikatos priežiūros įstaigoje, vaiko motina ir tėvas, nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo su vaiku grafiko, turi teisę lankyti vaiką sveikatos priežiūros įstaigoje.

2.18. Vaiko sveikatos būklės sutrikimo (ligos) atveju, gydant vaiką namuose pas motiną, jeigu ligos laikas sutampa su tėvo bendravimo dienomis, tai pastarasis bendrauja su dukra sekančio po ligos einančio savaitgalio metu, nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo su vaiku grafiko.

2.19. Tėvas gali pasiimti dukrą pagal jos prašymą, galimybę iš jos gyvenamos vietos ar ugdymo įstaigos apie tai raštu dukra ir tėvas informuoja ieškovę rašytine žinute ir nurodo parvežimo laiką.

2.20. Oficialiomis ieškovės ir atsakovo informacijos keitimosi, tarpusavio komunikavimo priemonėmis laikyti jų asmeninius elektroninius paštus ir telefoninę SMS žinutę. Atsakovo el. paštas: (duomenys neskelbtini)@yahoo.com, tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės el. paštas: (duomenys neskelbtini)@gmail.com, tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Pasikeitus šiame punkte nurodytiems šalių elektroninio pašto adresams ar telefono numeriams, kiekviena iš šalių nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, informuoja apie tai viena kitą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-25918-1088/2018 dalį, kuria iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistas išlaikymas, jį nuo 2021 m. balandžio 27 d. padidinant ir priteisiant iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 305,25 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-25918-1088/2018 dalį, kuria buvo nustatyta atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka, ir nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra naują tvarką:

1) atsakovas, vykdydamas tėvo pareigas bei atsižvelgiant į vaiko amžių, socialinę brandą, poreikius, užimtumo, miego ir poilsio režimą, turi teisę bendrauti su vaiku tiesiogiai ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas nėra užsiėmimuose, pamokose ar nėra vaiko poilsio ir miego laikas (iki 20 val.), o taip pat bendrauti su vaiku šioje bendravimo tvarkoje nurodomų susitikimų su vaiku metu.

2) Vaiko tėvas (atsakovas) bendrauja su dukra jam bendravimo tvarkoje nustatytu laiku ir sąlygomis, išskyrus vaiko ligos laikotarpius.

3) Vaiko tėvas (atsakovas) pasiima vaiką kas antrą savaitgalį, iš kurių pirmasis yra 2022 m. kovo 4-6 d. atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos (vaikas paimamas ir grąžinamas prie buto durų), vaiko ugdymo įstaigos ar kitos šalių raštu sutartos vietos, jam nustatytą bendrauti su vaiku savaitės penktadienį nuo 16 val. iki 17 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu sutartą vietą to pačio savaitgalio sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val., o kai kita diena vaikui yra mokslo ar užsiėmimų diena – nuo 17 val. iki 18 val. Šalims suderinus, po savo bendravimo laiko, atsakovas turi teisę vaiką nuvežti tiesiai į mokyklą pirmadienį. Apie tokią galimybę, atsakovas privalo informuoti vaiko motiną ne vėliau kaip iki sekmadienio 13 val.

4) Poriniais metais Visų Šventųjų dieną, Vėlinių dieną, Šv. Kūčių dieną, pirmąją ir antrąją Šv. Kalėdų dienas, po Šv. Velykų trečią, ketvirtą dieną, neporiniais metais gruodžio 31 dieną, Naujųjų metų dieną bei Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas, Šv. Kalėdų antrą ir trečią dieną vaikas praleidžia su tėvu (atsakovu); vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos (vaikas paimamas ir grąžinamas prie buto durų), ar kitos šalių raštu sutartos vietos nuo 11 val. iki 12 val., jei vaikas mokosi ar tai yra darbo diena – iš vaiko ugdymo įstaigos ar iš jo gyvenamosios vietos (vaikas paimamas ir grąžinamas prie buto durų), ar kitos šalių raštu sutartos vietos nuo 16 val. iki 17 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu sutartą vietą nustatyto bendrauti su vaiku laikotarpio paskutinę dieną nuo 20 val. iki 21 val., o kai kita diena vaikui yra mokslo ar užsiėmimų diena – nuo 17 val. iki 18 val.

5) Kiekvienų metų Motinos dieną, vaiko motinos gimtadienio dieną, vaiko motinos tėvų (vaiko senelių iš motinos pusės) gimimo dienas (balandžio 1 d., sausio 19 d.) vaikas praleidžia su motina (ieškove), o Tėvo dieną, vaiko tėvo gimtadienio dieną, Vaiko tėvo tėvų (Vaiko senelių iš tėvo pusės) gimimo dienas ( sausio 15 d., gegužės 1 d.) vaikas praleidžia su tėvu (atsakovu). Motinos dienos ir gimtadienio išvakarėse nepilnametis vaikas tarp 18 – 19 val. grąžinamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, jeigu tuo metu pagal grafiką būna su tėvu. Per vaiko tėvo senelių gimtadienius, kiekvienų metų sausio 15 d., gegužės 1 d., atsakovas turi teisę paimti dukrą iš gyvenamos vietos nuo 15.30 val. iki 16 val., vaikas parvežamas į nuolatinę gyvenamą vietą nuo 20 val. iki 20.20 val. Apie vaiko pasiėmimą vaiko motina informuojama prieš 7 d.

6) Lyginiais metais dukros gimtadienio dieną atsakovas su dukra praleidžia nuo 16 val. iki 18 val., nelyginiais metais – nuo 18 val. iki 20 val. Šalys gali susitarti dėl kitos tvarkos šiuo klausimu. Dukra Tėvo dieną ir tėvo gimtadienio dieną paimama iš nuolatinės gyvenamosios vietos aptariamų dienų išvakarėse tarp 19 – 20 val. ir grąžinama į nuolatinę gyvenamąją vietą sekančią dieną tarp 19 - 20 val., jei šalys nesusitaria kitaip.

7) Atsakovas pasiima vaiką vaiko vasaros mokslo atostogų metu kasmet nuo liepos 6 d. iki liepos 20 d. ir nuo rugpjūčio 4 d. iki rugpjūčio 17 d. (išskyrus ieškovės šeimos švenčių ir progines dienas – vestuvės, krikštynos ir pan. – kurios iš anksto yra suplanuotos šių atostogų laikotarpiu ir apie jas atsakovas yra informuotas raštu ne mažiau kaip likus 30 dienų iki tokios šventės dienos). Šių atostogų metu atsakovas turi teisę su vaiku vykti į užsienį, jei apie kelionės vietą ir laiką yra pranešta ieškovei likus ne mažiau kaip 10 dienų iki tokios kelionės pradžios. Jei atsakovas šioje bendravimo tvarkoje nustatyta tvarka pareiškia, kad jis pasiima vaiką šiame punkte nurodytu laiku, tai reiškia besąlygišką jo pareigą tai padaryti.

8) Atsakovas pasiima vaiką nepertraukiamai 3 dienoms per kiekvienas vaiko rudens mokslo atostogas, išskyrus neporinių metų Visų Šventųjų ir Vėlinių dienas. Šalių prieš 3 dienas sutartą dieną vaikas paimdamas iš nuolatinės gyvenamos vietos ir grąžinamas į nuolatinę gyvenamą vietą tarp 16 ir 16.30 val. Derinimas vyksta SMS žinutėmis arba telefonu.

9) Atsakovas pasiima vaiką kiekvienų metų vaiko žiemos mokslo atostogų metu nuo sausio 2 d. nepertraukiamai 6 dienoms. Dukra iš nuolatinės gyvenamos vietos paimama tarp 11.30-12 val. ir grąžinama į gyvenamą vietą sausio 7 d. tarp 11.30-12 val. Dėl vietos, laiko, šalys gali susitarti ir kitaip.

10) Atsakovas pasiima su savimi vaiką kiekvienų metų vaiko pavasario mokslo atostogoms, išskyrus porinių metų Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas. Dukra iš nuolatinės gyvenamos vietos paimama nuo 16 val. iki 17 val. ir grąžinama į jos gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu sutartą vietą atsakovui nustatyto bendrauti su vaiku laikotarpio paskutinę dieną nuo 19 val. iki 20 val., o kai kita diena vaikui yra mokslo ar užsiėmimų diena – nuo 17 val. iki 18 val. Dėl vietos, laiko, šalys gali susitarti ir kitaip.

11) Pagal dukros prašymą atsakovas gali ją pasiimti iš jos gyvenamos vietos ar ugdymo įstaigos apie tai raštu dukra ir atsakovas informuoja ieškovę rašytine žinute ir nurodo parvežimo laiką.

12) Ieškovė įsipareigoja prieš 10 dienų raštiškai informuoti apie dukros kelionę į užsienį: į kur, kuriam laikui išvykstama, o vykstant dukrai į užsienį su tėvu, įsipareigoja pateikti savo rašytinį sutikimą. Išlaidos kelionės metu tenka tam tėvui, su kuriuo keliauja vaikas. Nei viena iš šalių neturi teisės reikalauti kompensavimo (pvz. nardymas, slidinėjimas ir t. t.).

13) Apie tai, kokius dukra lankys būrelius, motina ir tėvas iš anksto informuoja vienas kitą raštu.

14) Jei atsakovas nepasiima su savimi vaiko jam priklausančiomis bendrauti su vaiku dienomis arba vaikas negali vykti su juo dėl objektyvių priežasčių (liga), tai atsakovo bendravimas su vaiku kitomis dienomis nekompensuojamos.

15) Valstybėje ar vaiko gyvenamosios vietos savivaldybėje valstybės institucijų sprendimais paskelbtų ekstremalių situacijų, karantinų ar kitais laikotarpiais, kai vaiko ugdymas mokslo ir švietimo įstaigose vyksta nuotoliniu būdu ir dėl to vienam iš vaiko tėvų, vaiko priežiūros užtikrinimui yra reikalinga kreiptis dėl nedarbingumo laikotarpio suteikimo, atsakovas įsipareigoja ½ šio laikotarpio užtikrinti vaiko priežiūrą atitinkamai fiziškai ir betarpiškai prižiūrint vaiką. Tokie laikotarpiai, vaiko priežiūros tvarka ir sąlygos yra iš anksto prieš 14 dienų šalių suderinamos raštu ir reiškia besąlygišką kiekvienos šalies pareigą tokį susitarimą vykdyti.

16) Šalys įsipareigoja besąlygiškai vykdyti bendravimo su vaiku tvarkoje nustatytas sąlygas bendravimo tvarkoje numatytais pagrindais ir tvarka ir, esant šios tvarkos pažeidimams, dėl bendravimo tvarkos netinkamo vykdymo atsakinga šalis per 14 dienų nuo kitos šalies pretenzijos gavimo dienos, įsipareigoja atlyginti kitai šaliai dėl bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo atsiradusią žalą ir nuostolius.

17) Jei kažkuri šalis dėl objektyvių ir itin svarbių priežasčių (liga, nedarbingumas ir kt.) negali vykdyti savo įsipareigojimų pagal bendravimo su vaiku tvarką, ji privalo apie tai kitai šaliai pranešti prieš 3 dienas iki nustatyto susitikimo su vaiku laiko, kartu su pranešimu pateikdama objektyvius duomenis pagrindžiančius negalėjimo vykdyti bendravimo su vaiku tvarka prisiimtų įsipareigojimų priežastį. Įsipareigojimų pagal bendravimo tvarką nevykdymas, remiantis šio punkto nuostatomis, neatleidžia nei vienos iš šalių nuo pareigos atlyginti dėl bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo atsiradusią žalą ir nuostolius.

18) Šalių rašytiniai susitarimai yra vykdomi elektroniniais laiškai, trumposiomis žinutėmis (SMS) nurodytais kontaktais: A. L. tel. Nr. (duomenys neskelbtini); el. p.: (duomenys neskelbtini)@gmail.com; E. P. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. p.: (duomenys neskelbtini) @yahoo.com.

19) Šalys turi keistis turima informacija apie vaiką, bet nė viena iš jų neturi pareigos specialiai dėl kitos šalies rinkti ir teikti duomenis ar informaciją apie jį. Šalis, kurios žinioje faktiškai yra vaikas, turi nedelsiant informuoti kitą šalį apie vaiko sveikatai ar gyvybei iškilusį pavojų ar esminius jo sveikatos pakenkimus, sužalojimus, psichinį ar fizinį smurtą.

20) Tuo metu, kai yra nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu diena, ieškovė turi teisę telefonu ar kitomis komunikavimo priemonėmis bendrauti su nepilnamečiu vaiku, visais atvejais nedarant kliūčių ir netrukdant atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku.

21) Rašytiniu tėvų atsakovo ir ieškovės susitarimu, bendravimo su vaiku tvarka gali būti laikinai iš dalies keičiama, visapusiškai bei prioritetiškai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus.

22) Vaiko sveikatos būkles sutrikimo (ligos) atveju, gydant vaiką sveikatos priežiūros įstaigoje, vaiko motina ir tėvas, nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo su vaiku grafiko, turi teisę lankyti vaiką sveikatos priežiūros įstaigoje.

Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovo jos turėtas 1589,35,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo valstybei 28 Eur žyminio mokesčio.

4. Teismas sprendė, kad, esant šalių ginčui, teismo sprendimu nustačius bendravimo tvarką atsakovas turi ne teisę matytis ir bendrauti su nepilnamečiu vaiku jam paskirtu bendravimo laiku, o pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku nustatytu grafiku. Dėl to yra tikslintinos ieškovės ieškinyje nurodytos formuluotės. Bendravimo tvarka nėra vien teisė, tačiau ir pareiga, nes nepilnamečiams vaikams atsiranda teisėtas lūkestis laiką praleisti su tuo iš tėvų, kuris gyvena skyrium, todėl teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad būtų nustatyta pareiga kompensuoti atsakovo nepanaudotą bendravimo su vaiku laiką, esant ieškovo nurodytoms aplinkybėms, nes bendravimo tvarka nustatoma šalių reikalavimu, todėl šalys ir turi laikytis šios tvarkos, jeigu nesusitaria kitaip. Teismas atkreipė dėmesį, kad asmuo turi planuoti savo laiką taip, kad numatytu laiku jis galėtų bendrauti su savo vaiku, todėl be šalių sutikimo kompensacinis principas bendravime nenustatytas, kadangi tai prieštarautų ieškovės interesams siekiant lygiateisio bendravimo bei skatintų tarp šalių konfliktines situacijas. Dėl to teismas nustatė nuostolių atlyginimą, jei bendravimo tvarkos su vaiku būtų nesilaikoma. Nurodė, kad šalys turi stengtis bendradarbiauti bei kiek įmanoma sklandžiau komunikuoti, dėti maksimaliais pastangas stengiantis išvengti konfliktinių situacijų atsižvelgiant į jų nepilnametės dukros interesus, akivaizdų norą bendrauti su abiem tėvais, todėl teismas nustatė, kad, šalims suderinus, po savo bendravimo laiko atsakovas turi teisę vaiką nuvežti tiesiai į mokyklą pirmadienį.

5. Teismas, atsižvelgdamas į šalių nurodytus 8 metų vaiko poreikius per mėnesį, vertino, kad atsakovo nurodyti argumentai neatspindi realių vaiko poreikių ir jiems tenkinti reikalingų išlaidų, vaikas pradėjo lankyti mokyklą, dėl to padidėjo lėšos, skirtinos mokymosi reikmėms, kanceliarinėms prekėms bei rūbams ir avalynei. Atsakovas nepaneigė, jog šalių dukra yra išsiblaškiusi ir kanceliarinių prekių jai reikia daugiau. Kitos dukros išlaikymui skirtinos sumos taip pat nėra nepagrįstos. Teismas atkreipė dėmesį, kad vaiko poreikių lentelėje nėra nurodytos kirpėjo, odontologo paslaugos, transportui, patalynei, būreliams ir vaikų šventėms patiriamos išlaidos, kurioms taip pat turi būti skirta lėšų. Teismas patikslino kanceliarinėms prekėms reikalingų priemonių sumą ir nurodė, jog tiksli sumą būtų 10 Eur per mėnesį, nes ieškovė pratyboms skirtinas išlaidas dalino iš 9 mėnesių, todėl patikslinta suma yra 610,50 Eur. Teismas vertino, kad mokyklinio amžiaus vaiko poreikiams patenkinti pakankama suma yra 610 Eur.

6. Sprendė, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nepateikta duomenų, kad dėl sveikatos būklės jo darbingumas būtų apribotas, o tai, kad atsakovui po santuokos nutraukimo atsirado dar vienas išlaikytinis, šios bylos kontekste neturi esminės reikšmės. Atsakovas gauna tokio dydžio darbo užmokestį, kurio pakanka išlaikyti du vaikus, kita vertus, atsakovas nepateikė, kokias pajamas gauna naujo išlaikytinio motina. Pastebėjo, jog nei metų neturinčio vaiko poreikiams reikalinga mažesnė suma, nei besimokančiam vaikui, todėl ši aplinkybė esmingai atsakovo turtinės padėties nekeičia. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad, priteisiant išlaikymo dydį dukrai, būtina atsižvelgti į tai, jog dalį laiko vaikas bus su juo ir jis turės išlaidų vaiko poreikių tenkinimui. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog į išlaikymo dydį turi būti įskaičiuota valstybės skiriama suma (vaiko pinigai). Teismas pažymėjo, kad valstybės skiriama suma kasmet yra kintanti ir, nors šiuo metu ji yra 70 Eur, tačiau pasikeitus įstatyminei bazei jos gali nebelikti, o tėvų teisė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus tėvams lieka iki jų pilnametystės ir ši pareiga negali būti perkeliama valstybei (Kauno apygardos teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2A-448-894/2022).

7. Nurodė, kad ieškovė byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 586, 93 Eur atstovavimo išlaidos ir 75 Eur žyminis mokestis, iš viso 2586,93 Eur. Atsakovas byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 460 Eur atstovavimo išlaidų bei 88 Eur žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti 70 proc., atsakovo priešieškinio 50 proc. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei teismas priteisė 1863,35 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui priteista 274 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteista 1589,35,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo valstybei priteistina 31,05 Eur žyminio mokesčio dalis, paskaičiuota nuo padidintos išlaikymo dukrai dydžio dalies.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, lėšų administratore uzufrukto teise paskirti ieškovę; panaikinti šias Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis: 4 punkte (vaikas paimamas prie buto durų)“; 5 punkte „Apie vaiko pasiėmimą motina informuojama prieš 7 d.“, 14 punktą ,,Jei atsakovas nepasiima su savimi vaiko jam priklausančiomis bendrauti su vaiku dienomis arba vaikas negali vykti su juo dėl objektyvių priežasčių (liga), tai atsakovo bendravimas su vaiku kitomis dienomis nekompensuojamas“; ,,Priteisti ieškovei iš atsakovo jos turėtas 1 589,35,50 Eur bylinėjimosi išlaidas“, 16 punktą „Šalys įsipareigoja besąlygiškai vykdyti bendravimo su vaiku tvarkoje nustatytas sąlygas bendravimo tvarkoje numatytais pagrindais ir tvarka, ir, esant šios tvarkos pažeidimams, dėl bendravimo tvarkos netinkamo vykdymo atsakinga šalis per 14 dienų nuo kitos šalies pretenzijos gavimo dienos, įsipareigoja atlyginti kitai šaliai dėl bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo atsiradusią žalą ir nuostolius.“; 17 punktą „Jei kažkuri šalis dėl objektyvių ir itin svarbių priežasčių (liga, nedarbingumas ir kt.) negali vykdyti savo įsipareigojimų pagal bendravimo su vaiku tvarką, ji privalo apie tai kitai šaliai pranešti prieš 3 dienas iki nustatyto susitikimo su vaiku laiko, kartu su pranešimu pateikdama objektyvius duomenis pagrindžiančius negalėjimo vykdyti bendravimo su vaiku tvarka prisiimtų įsipareigojimų priežastį. Įsipareigojimų pagal bendravimo tvarką nevykdymas, remiantis šio punkto nuostatomis, neatleidžia nei vienos iš šalių nuo pareigos atlyginti dėl bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo atsiradusią žalą ir nuostolius.“, pakeisti 13 punktą ir jį išdėstyti taip: Motina iš anksto informuoja tėvą (atsakovą) apie tai, kokius būrelius lankys dukra; priteisti bylinėjimosi išlaidas; panaikinti sprendimo dalį dėl skubaus vykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Sutiktina su ieškove, jog jų dukters poreikiai yra padidėję, tačiau nesutiktina su ieškovės paskaičiuota 613,50 Eur/mėn. dydžio poreikių suma. Nesutiktina su ieškovės nurodytomis išlaidomis maistui, kadangi tokios išlaidos yra panašios į suaugusio žmogaus maistui patiriamas išlaidas, panašiai tokias išlaidas patiria atsakovas. Atsakovo nuomone, 120 -130 Eur/mėn. būtų pakankama suma dukters maistui, įskaitant priešpiečius mokykloje.

1.2. Išlaidos būsto išlaikymui nepagrįstos objektyviais įrodymais. Atsakovo nuomone, pagrįstos išlaidos būtų ne daugiau kaip 30 Eur per mėn.

1.3. Ieškovė nurodė, kad išlaidos higienos prekėms sudaro apie 25 Eur/mėn. Atsakovo nuomone, vonios burbulai ar putos nėra būtinos prekės kas mėnesį, nėra poreikio kiekvieną mėnesį pirkti dantų šepetėlį, šampūną, prausiklį, pastą, nes jų užtenka ilgesniam laikotarpiui. Šias priemones naudoja ne tik dukra, bet ir kartu su ja gyvenantys asmenys. Atsakovo vertinimu, protinga suma dukros higienos priemonėms per mėnesį būtų ne daugiau kaip 10 Eur.

1.4. Tokios priemonės kaip parkeris, spalvoti pieštukai, flomasteriai, knygos ir pratybos, akvarelinis ir spalvotas popierius, klijai bei žirklės gali būti perkami kelis kartus per metus, bet ne kiekvieną mėnesį, kaip nurodyta poreikių lentelėje. Ieškovė įvertino, jog mėnesiui kanceliarinėms prekėms išleidžia apie 40,50 Eur, bet, atsakovo vertinimu, tokia suma yra neprotinga, išlaidos kanceliarinėms išlaidoms per mėnesį gali sudaryti iki 15 Eur.

1.5. Į vaiko poreikių lentelę įtraukta 35 Eur laisvalaikiui, būreliams. Atsakovo žiniomis, dukra nelanko jokio būrelio, ieškovė šių lėšų poreikio nepagrindė įrodymais.

1.6. Atsakovas sutinka, kad dukrai yra reikalinga tiek avalynė, tiek rūbai, tačiau nėra būtinybės juos pirkti kiekvieną mėnesį. Atsakovo nuomone, protinga suma šioms išlaidoms būtų apie 50 Eur/mėn. Atsakovas, paimdamas dukrą, ne kartą yra raginęs ieškovę tinkamai aprengti dukrą, tačiau tai nebuvo daroma. Dėl šios priežasties dukra ne kartą buvo peršalusi, o dėl to kaltintas mergaitės tėtis nepaisant to, jog mama turėjo pareigą aprengti dukrą tinkamais sezoniniais drabužiais.

1.7. Ieškovė nurodė, kad kiekvieną mėnesį išleidžia 100 Eur dukters psichologinės pagalbos gerinimui. Atsakovui nebuvo žinoma, kodėl dukra lankosi pas privatų, brangiai apmokamą psichologą, kokiu dažnumu ir pan. Apie tai ieškovė nesitarė su mergaitės tėvu. Vėliau atsakovas sužinojo, kad dukra lankosi pas psichologę, kurios valandinis įkainis yra net 30 Eur. Atsakovo nuomone, tokio pobūdžio pagalbą mažametei dukrai galima gauti nemokamai, nes ji vaikams teikiama Kauno apskrities moterų krizių centre, mokykloje, šeimos sveikatos centruose. Teismas neįvertino ieškovės pripažinimo, kad ji niekur kitur nesikreipė. Be to, tokios išlaidos yra laikino pobūdžio, todėl nebus patiriamos kiekvieną mėnesį. Byloje nėra pateikta medicininių dokumentų, pagrindžiančių psichologo paslaugų būtinumą.

1.8. Išlaidos vaistams, vitaminams, skiepams ir kt. yra būtinos, tačiau jos nėra kasmėnesinės, todėl pripažintina ne daugiau kaip 15 Eur.

1.9. Teismas neįvertino, kad dukros poreikiams yra kas mėnesį išmokama 74 Eur valstybės išmoka.

1.10. Atsakovas sutinka, kad išlaidos interneto ir telefono paslaugoms gali siekti 10 Eur, žaislams, knygoms per mėnesį 15 Eur.

1.11. Nesutiktina su 40 Eur išlaidomis buities daiktams, kadangi namuose šiuo metu yra visi reikalingi tokio pobūdžio daiktai, o ateities situacijoms pinigai negali būti priteisiami.

1.12. Teismas nevertino atsakovo turtinės padėties, šeimyninės padėties, nevertino aplinkybių, kad atsakovas daug laiko bendrauja su dukra, ją pasiima su nakvynėmis, faktiškai visas atostogas, dėl to patiria išlaidas dukters maistui, būtinų daiktų, drabužių, avalynės ir paslaugų įsigijimui. Atsakovas yra sukūręs kitą šeimą, turi dar vieną vaiką. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ką tik gimusiam vaikui reikia mažai pinigų, kad tai nesudaro esminės įtakos, kad atsakovas gali du vaikus išlaikyti. Atsakovas nuo 2022 m. birželio 1 d. yra vaiko auginimo atostogose, todėl jo pajamos sumažės dar labiau. Atsakovo atlygis priklauso nuo darbų kiekio, sveikatos būklės, nes iki šiol teko ne kartą gydytis, gauti ligos išmoką.

1.13. Kadangi abu tėvai gyvena Kaune, kur yra nemenka eismo įvykių rizika, eismo spūstys, vėlavimai, ne visada priklausantys nuo pačių asmenų, valstybėje vis dar plinta COVID – 19 virusas bei kitos ligos ir t. t., nuostolių atlyginimas yra ydinga sprendimo dalis, suponuojanti šalių nelygybę. Net jei atsakovas pagrįs negalėjimą būti su dukra objektyviomis priežastimis, jis bet kokiu atveju taps atsakingu už žalą, nuostolius. Toks santykių reguliavimas prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, dėl to ši sprendimo dalis turi būti panaikinta. Vienas iš bendravimo tvarkos punktų numato, jog, jei kažkuri šalis dėl objektyvių ir itin svarbių priežasčių (liga, nedarbingumas ir kt.) negali vykdyti savo įsipareigojimų pagal bendravimo su vaiku tvarką, ji privalo apie tai kitai šaliai pranešti prieš 3 dienas iki nustatyto susitikimo su dukra laiko, kartu su pranešimu pateikdama objektyvius duomenis, pagrindžiančius negalėjimo vykdyti bendravimo su dukra tvarka prisiimtų įsipareigojimų priežastį. Remiantis šio punkto nuostatomis, įsipareigojimų pagal bendravimo tvarką nevykdymas neatleidžia nei vienos iš šalių nuo pareigos atlyginti dėl bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo atsiradusią žalą ir nuostolius. Toks įpareigojimas reiškia sudėtingų, komplikuotų teisinių santykių sukūrimą, nes tam tikrais atvejais gali būti apsunkintas įrodymų pateikimas dėl ne nuo šalies priklausančių aplinkybių, jis gali būti dirbtinis, atimti labai daug laiko ir pan. Be to, pasitaiko situacijų (pavyzdžiui, liga, saviizoliacija), kai neįmanoma iš anksto, t. y. prieš 3 dienas, numatyti negalėjimo praleisti laiką su dukra.

1.14. Vertinant tėvo dienų kompensavimą tais atvejais, kai atsakovas nepasiima dukters su savimi jam priklausančiomis dienomis arba, pavyzdžiui, dukra negali vykti su juo dėl objektyvių priežasčių (liga), pastebima diskriminacinė norma, kadangi ši nuostata pažeidžia tėvų lygiateisiškumo principus – ligos atveju vaikas ir taip bendrauja su mama, tuo tarpu ši diena atsakovui nepagrįstai nekompensuojama. Atsakovo nuomone, dukters ligos atveju, gydant vaiką namuose pas mamą, jeigu ligos laikas sutampa su atsakovo bendravimo laiku, jis turėtų bendrauti su dukra kito, po ligos einančio savaitgalio metu, nepriklausomai nuo nustatyto. Jo įsitikinimu, taip būtų užtikrintas rūpestis vaiku bei kartu pernelyg nevaržytų abiejų šalių teisėtų lūkesčių matytis su vaiku.

1.15. Nesutiktina su sprendimo 5 punktu, kad atsakovas privalo informuoti apie pasiėmimą prieš 7 d. Atsakovas įsitikinęs, kad toks oficialumas nėra būtinas, kai yra nustatyta konkreti susitikimo data ir net konkretus pasiėmimo laikas. Atsakovas apkraunamas papildomomis nebūtinomis pareigomis, o ypač bendravimu su ieškove, dėl to papildomi įspėjimai, pranešimai teismo sprendime turėtų būti panaikinti.

1.16. Nesutiktina su sprendimo 13 punkte nustatyta tėvo pareiga informuoti ieškovę apie dukros lankomus būrelius. Įvertinus tai, kad dukros nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su motina, logiška, kad tėvas neturi galimybės leisti dukros į kažkokius būrelius, todėl pareigos nustatymas netikslingas ir nesukurs jokių teisinių rezultatų. Teikdamas tokį prašymą priešieškinyje, atsakovas siekė bent iš anksto žinoti apie dukros lankomus būrelius, lavinamus pomėgius. Dėl to ši sprendimo dalis keistina.

1.17. Nesutiktina su sprendimo 4 punkte skliausteliuose nurodyta formuluote, kad vaiko paėmimas, grąžinimas vyksta prie buto durų. Atsakovas prašo panaikinti nurodymą, kuris gali sukelti nesusipratimų, papildomų ginčų, nes tokia formuluotė įvesta tik viename sprendimo punkte, o kituose palikta vienoda formuluotė, kad tėvas paima ir atveža į gyvenamą vietą. Dukra su mama gyvena daugiabučiame name, kuris turi rakinamą laiptinę, todėl visiškai pakanka sprendime nurodyti, kad atsakovas paima dukrą ir atveža į dukros gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą. Ieškovė gyvena su E. A., kuris labai konfliktiškai nusiteikęs atsakovo atžvilgiu, 2019 m. buvo panaudotas smurtas, kviesti policijos pareigūnai, todėl ir dėl šios priežasties būtina panaikinti įrašą „prie buto durų“.

1.18. Teismo nustatyta bendravimo tvarka tam tikrose dalyse yra pažeidžianti atsakovo kaip tėvo teises ir lygiateisiškumo principą bei neatitinka dukters interesų, teisėtų lūkesčių matytis su tėčiu.

1.19. Teismas neįvertino, kad ieškovės gerą turtinę padėtį patvirtina aplinkybė, kad ji pasirinko brangiai apmokamą advokatą, kurio paslaugos viršijo 2500 Eur, o neieškojo pigesnių paslaugų, juolab nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

Atsiliepimas

9. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. atsakovas vengė teikti duomenis apie savo pajamas, turimus skolinius įsipareigojimus, tai yra nurodyta ir teismo sprendime. Vaiko išlaikymui skirtos lėšos visą laiką gaunamos per antstolį, nes atsakovas vengė teikti pilnos apimties reguliarų išlaikymą savo vaikui.

2.2. Dukra lanko 3 būrelius: baseiną (kainuoja 15 Eur ), sportinius šokius (25 Eur ), keramiką (20 Eur), taip pat laisvalaikio klubą (8,9 Eur/val.). Mergaitė išsiblaškiusi, priemones pameta, dažnai sulaužo parkerius, dėl to ieškovė kiekvieną mėnesį perka kanceliarines prekes ir patiria 40,50 Eur išlaidas. Šiais metais ieškovė du kartus pirko uniformą, sulūžo sena dukros kėdė, todėl teko pirkti naują. Ieškovė keičia vaiko lovą, nes seną jau išaugo. Lovos rėmas be čiužinio kainavo 300 Eur. Perkami vitaminai, magnis, žuvies taikai, nes mergaitei trūksta magnio, žemas hemoglobinas, jai daromi tyrimai, mergaitė yra paskiepyta nuo erkinio encefalito, gripo. Mergaitė keturis kartus per mėnesį lanko psichologą (25 Eur).

2.3. Tėvas vengia bendrauti su vaiku. Jis neperka dukrai drabužių ir kitų priemonių.

2.4. Minimali mėnesio alga yra orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. MMA — 730 Eur (2021 m. MMA buvo 642 Eur ).

2.5. Teismas pagrįstai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės jo darbingumas būtų apribotas, o tai, kad atsakovui po santuokos nutraukimo turi dar vieną išlaikytinį, neturi esminės reikšmės.

2.6. Atsakovo gaunamo darbo užmokesčio pakanka išlaikyti du vaikus, nors jis ir nepateikė duomenų, kokias pajamas gauna atsakovo sūnaus motina. Nepaneigta atsakovo pareiga skirstyti savo pajamas ir išlaidas taip, kad būtų teikiamas pakankamas išlaikymas kiekvienam vaikui.

2.7. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad į išlaikymo dydį turi būti įskaičiuota valstybės skiriama suma (vaiko pinigai), nes valstybės skiriama suma kasmet yra kintanti. Nors šiuo metu ji yra 70 Eur, tačiau pasikeitus įstatyminei bazei, jos gali nebelikti, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus negali būti perkeliama valstybei.

2.8. Atsakovas ne tik piktnaudžiavo procesu, vilkindamas šios civilinės bylos nagrinėjimą, neretai piktnaudžiaudavo jam nustatyta ankstesniu teismo sprendimu pakankamai abstrakčia ir laisva bendravimo tvarka, numatytu laiku nepasiimdamas pas save vaiko, tokiu būdu sukeldamas situacijas, kai ieškovė neturėjo galimybės planuotis savo laisvo laiko, dėl to papildomai patirdavo nuostolių – esant suplanuotam ir užsakytam ieškovės poilsiui rekreacijos įstaigose (tuo metu, kai atsakovas turi bendrauti su vaiku), atsakovui be pateisinamos priežasties nepasiėmus pas save vaiko, ieškovei teko papildomai šiose įstaigose užsakinėti vietas šalių vaikui, pirkti mergaitei maitinimą, skrydžių bilietus ir pan., šios situacijos tiesiogiai sukelia papildomas išlaidas ieškovei, kurių atsakovas nekompensuoja. Dėl to minėtų punktų nustatymas bendravimo tvarkoje buvo būtinas siekiant apriboti atsakovo piktnaudžiavimą savo teisėmis ir užtikrinti pareigos bendrauti su vaiku įgyvendinimą bei dėl atsakovo kaltės atsiradusių nuostolių ir žalos atlyginimą. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tariamą ieškovės piktnaudžiavimą ankstesniu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, todėl jo teiginiai, jog nustatyta tvarka gali pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, yra deklaratyvūs ir neturi teisinio pagrindo.

2.9. Atsakovui tenkančių dienų nekompensavimas kitomis dienomis, kai šalių vaikas negali vykti su atsakovu dėl objektyvių priežasčių (liga), nėra diskriminacinis ir nepažeidžia tėvų lygiateisiškumo principo. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog atsakovas tais laikotarpiais, kai vaikas sirgo ar šalyje būdavo nustatytas karantinas ir vaiko ugdymas vyko nuotoliniu būdu, nei karto dėl vaiko priežiūros nebuvo laikiname nedarbingume ir tais laikotarpiais neužtikrino vaiko priežiūros. Atsakovas nurodė, jog neplanuoja tais laikotarpiais prižiūrėti vaiko. Ieškovė mano, jog būtent vaiko ligos laikotarpiais su vaiku būnančiam fiziškai tėvui yra sudaroma tiek materialiai, tiek ir fiziškai, emociškai sudėtingesnė situacija ir tas bendravimo laikas su vaiku yra mažiau kokybiškas dėl fizinės - emocinės vaiko savijautos. Būtent tokių dienų kompensavimo mechanizmo nustatymas bendravimo tvarkoje pažeistų tėvų lygiateisiškumo principą, nes atsakovo, kaip vengiančio prižiūrėti vaiką vaiko ligos ar kitais labiau komplikuotais laikotarpiais (karantinas), bendravimas su vaiku tik „kokybiškais“ bendravimo prasme laikotarpiais suponuotų tėvų nelygybę ta prasme, kad ieškovei, kuriai ir taip tenka didesnė našta rūpintis vaiku, situacija būtų dar labiau apsunkinta, iš jos atimant jai priklausančio kokybiško bendravimo su vaiku dienas vien dėl to, jog atsakovas vengia prižiūrėti vaiką sudėtingais laikotarpiais.

2.10. Bylos metu buvo nustatytas ne vienas atsakovo piktnaudžiavimo ankstesne bendravimo tvarka atvejis, todėl išankstinis šalių informavimas yra reikalingas tiek dėl užtikrinimo, kad atsakovas tikrai pasiims vaiką jam nustatytais laikotarpiais, tiek ir užtikrinant vaiko interesų prioriteto principą, kad nebūtų sudaryti nepagrįsti lūkesčiai vaikui ir dėl to vaikas nepatirtų didelės psichologinės traumos dėl tėvo neatvykimo numatytu bendrauti metu. Tokia situacija yra ne kartą buvusi anksčiau, būtent dėl tokio atsakovo manipuliavimo vaiku jis jaučia didelę psichologinę traumą, vaiko dienos (savaitės) režimo ir bendravimo su tėvu laiko neapibrėžtumas sukelia vaikui neigiamas pasekmes, vaikas meluoja abiem šalims, bando pateisinti tokį tėvo neatsakingą elgesį kitomis aplinkybėmis, formuojasi iškreiptas vaiko požiūris į santykius.

2.11. Atsakovas nesutinka dėl vaiko paėmimo ir grąžinimo prie buto durų. Ieškovė yra į bylą pateikusi filmuotą medžiagą, iš kurios matyti, jog atsakovas palieka vieną vaiką be priežiūros, vaikas pats turi ateiti iki buto durų, faktinis vaiko „perdavimas“ neįvyksta – vaikas verkia, jog tėtis jį paliko. Tokiu būdu atsakovas veikia prieš vaiko interesus ir saugumą, palikdamas vaiką be priežiūros. Dėl to faktinio vaiko perdavimo prie buto durų momentas, atsižvelgiant į atsakovo vaiką traumuojantį elgesį, yra būtinas užtikrinant vaiko interesų prioriteto principą.

2.12. Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė proceso šalių bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, iš viso ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 2586,93 Eur. Atsakovas byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 460 Eur atstovavimo išlaidos bei 88 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų proporciją, teismas teisingai konstatavo, jog ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti 70 proc., atsakovo priešieškinio – 50 proc. Atsižvelgiant į tai iš atsakovo ieškovei priteista 1863,35 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui priteistina 274 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą iš atsakovo ieškovei sprendimu pagrįstai priteista 1589,35,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padidintas iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai priteistas išlaikymas, nustatyta nauja atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gegužės 30 d. pažymą apie įmonės darbuotojo tėvystės atostogas; Sodros informaciją apie apskaičiuotas išmokas; 2022 m. birželio 6 d. antstolės patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-22-90-10786, gimimo liudijimą, medicinos dokumentų išrašus, prašo juos priimti. Nurodė, kad jie buvo gauti po bylos išnagrinėjimo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėta situacija dėl atsakovo sutuoktinės gautų pajamų, dėl to, teismui priėmus sprendimą, iškilo būtinybė pateikti informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie L. V. – P. gaunamą vaiko priežiūros išmoką, taip pat po teismo sprendimo priėmimo iškilo būtinybė pateikti duomenis apie atsakovo nedarbingumą, kadangi jis dažnai serga, todėl negali dirbti ir gauti pajamų.

13. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, priima atsakovo pateiktus naujus įrodymus.

Dėl išlaikymo dydžio

16. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas šalių nepilnametei dukrai iš atsakovo (tėvo) buvo nustatytas Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-25918-1088/2018 patvirtintoje Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4.1 punktu atsakovas įsipareigojo nepilnametės dukters išlaikymui skirti 200 Eur per mėnesį.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

18. Nors vaiko poreikiai, teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

19. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo motyvuodama išaugusiais dukters poreikiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas.

20. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

21. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

22. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad nuo šalių tarpusavio susitarimu nustatyto išlaikymo praėjo daugiau kaip ketveri metai, tuomet jų dukrai buvo daugiau kaip ketveri metai. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu šalių dukrai daugiau kaip aštuoneri metai.

23. Akivaizdu, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Vaiko amžius ir su tuo susiję poreikiai pasikeitė, taip pat per šį laikotarpį (beveik ketverių metų) pasikeitė Lietuvos ekonominė situacija, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos, pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydis. 2018 m. MMA dydis buvo 400 Eur (atskaičius mokesčius 360 Eur), nuo 2022 m. sausio 1 d. 730 Eur (atskaičius mokesčius apie 550 Eur). Tačiau, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Tai, kad lyginant su 2018 m. dukters poreikiai pasikeitė, pripažino ir atsakovas, jis tik nesutinka, kad vaiko poreikiai padidėjo ieškovės nurodyta (613,50 Eur) ar teismo nustatyta dukters poreikiams patenkinti reikalinga suma (610,50 Eur). Pažymėtina, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA bus 840 Eur (atskaičius mokesčius maždaug 633 Eur).

24. Atmestinas atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatė šalių dukters poreikiams reikalingą lėšų sumą.

25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šalių dukters poreikiams patenkinti vidutiniškai per mėnesį reikia 610,50 Eur sumos. Apeliuodamas dėl, jo manymu, nerealių ir užaukštintų vaiko poreikių, atsakovas iš esmės pripažino išaugusių vaiko poreikių faktą, tačiau nepateikė įrodymų ar skaičiuočių, patvirtinančių vaikui reikalingą mažesnę išlaikymo sumą, nei prašė ieškovė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-9/2020 22 punkte pateikti išaiškinimai, kad tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti, taip pat nepaneigia, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu, turi ne tik išreikšti savo nesutikimą, bet ir pateikti tai pagrindžiančius argumentus ir įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl vaikui reikalingų išlaidų dydžio. Be kita ko, atsakovas apeliacinio skundo argumentais irgi nepaneigė vaiko poreikiams patenkinti reikalingų lėšų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių mažesnę nei pirmosios instancijos teismo nustatytą vaiko poreikiams patenkinti reikalingą lėšų sumą, taigi atsakovas iš esmės nepaneigė teismo sprendimo dėl vaiko poreikių dydžio teisingumo ir pagrįstumo. Nesutikdamas su ieškovės nurodytomis dukters išlaidomis maistui atsakovas nurodė, kad tokios išlaidos yra panašios į suaugusio žmogaus maistui patiriamas išlaidas, panašiai tokias išlaidas patiria atsakovas. Atsakovo nuomone, 120–130 Eur/mėn. būtų pakankama suma dukters maistui, įskaitant priešpiečius mokykloje. Pažymėtina, kad 2021 m. birželio 4 d. teismui teiktame atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad, jeigu 25 Eur išlaidos dukters priešpiečiams mokykloje būtų įskaitytos į maistui tenkančias išlaidas, tai jis neprieštarautų, jog bendra dukros maistui tenkanti išlaidų dalis sudarytų 150 Eur. Visgi apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nuo atsakovo atsiliepimo į ieškinį pateikimo momento žymiai išaugo kai kurių maisto produktų, kuro ir kt., paslaugų kainos. Pvz., vien tik maisto kainų indeksas 2022 m. spalio mėn. lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu padidėjo 34,5 proc. (šaltinis: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=0b55bf00-13ae-47fa-8e48-650233ba15d2#/).

26. Atmestini atsakovo argumentai, kad į dukters poreikių lentelę nepagrįstai įtrauktos 35 Eur išlaidos laisvalaikiui, būreliams, kadangi ieškovė pateikė įrodymus apie dukters lankomus būrelius. Nesutikdamas su 40 Eur išlaidomis dukters buities daiktams apeliantas nurodė, kad šiuo metu yra visi reikalingi tokio pobūdžio daiktai, tačiau akivaizdu, jog buities daiktai susidėvi (pvz., rankšluosčiai, patalynė), sugenda, kitus vaikai išauga (pvz., lova) ar atsiranda poreikis įsigyti (pvz. baldai, reikalingi mokymuisi ir pan.). Nesutiktina ir su atsakovo teiginiais dėl, jo nuomone, abejotino psichologo paslaugų būtinumo, kadangi ieškovė pateikė duomenis apie dukters lankymąsi pas psichologą, o atsakovas, kaip ir nesutikdamas ar iš dalies sutikdamas dėl kitų išlaidų dydžio, nepateikė duomenų, jog šalių dukra atitinkamas paslaugas pastoviai galėtų gauti nemokamai. Atmestinas ir atsakovo argumentas, kad teismas nevertino aplinkybių, jog atsakovas daug laiko bendrauja su dukra, ją pasiima su nakvynėmis, faktiškai visas atostogas, dėl to patiria išlaidas dukters maistui, būtinų daiktų, drabužių, avalynės ir paslaugų įsigijimui. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos matyti, kad atsakovo bendravimas su dukra nėra labai intensyvus (iš esmės kas antrą savaitę nuo penktadienio iki sekmadienio ar pirmadienio ryto, 28 dienos vasaros atostogų metu, 3-4 dienos kitų atostogų metu, taip pat nustatytas bendravimas švenčių dienomis), dėl to atsakovas iš esmės patirs išlaidas tik dukters maistui ar laisvalaikio praleidimui ir tokios išlaidos nelaikytinos didelėmis. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad kartu su vaiku gyvenančiam tėvui neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo nuolat gyvena mažametis vaikas, tenka pareiga ne tik skirti jam per mėnesį reikalingo išlaikymo dalį, bet ir pasirūpinti kasdienių vaiko poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti, slaugyti ir pan.).

27. Apibendrinant šiuos argumentus teigtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga 610,50 Eur suma.

28. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad iš vaiko poreikiams reikalingos išlaidų sumos nepagrįstai nebuvo minusuota valstybės mokama vaiko išmoka.

29. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tokia praktika yra nevienareikšmė, kadangi kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju šalių dukros poreikis papildomai ugdymo veiklai yra tenkinamas iš tėvų teiktino išlaikymo (teismas pripažino mergaitės išlaidas būreliams ir psichologui pagrįstomis), o atsakovas turi dar vieną mažametį išlaikytinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš šalių dukters poreikiams reikalingos išlaidų sumos turi būti minusuota valstybės mokama vaiko išmoka, kuri šiuo metu sudaro 80,50 Eur per mėnesį. Dėl to šalių dukters poreikiams patenkinti reikalinga išlaidų suma yra 530 Eur (610,50 – 80,50).

Dėl atsakovo turtinės padėties

30. Atmestinas atsakovo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė jo turtinę padėtį, nevertino aplinkybių, jog atsakovas daug laiko bendrauja su dukra, dėl to patiria išlaidas dukters maistui, būtinų daiktų, drabužių, avalynės ir paslaugų įsigijimui.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

32. Vertinant atsakovo turtinę padėtį byloje nustatyta, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, jo vardu įregistruotas automobilis BMV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Atsakovas dirba, jo darbo užmokestis svyruoja nuo 1 520 iki 3 043 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Atsakovas duomenų apie kreditorius nepateikė. Atsakovas serga juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų liga su radikulopatija. Šalys po santuokos nutraukimo 2018 m. lapkričio 28 d. pardavė joms nuosavybės teise priklausiusio po ½ dalį buto (duomenys neskelbtini).

33. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo turtinės padėties atsakovas nurodė, kad jis nuo 2022 m. birželio 1 d. yra vaiko auginimo atostogose, todėl jo pajamos sumažės dar labiau.

34. Apeliacinės instancijos teismas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų taip pat nustatė, kad atsakovas nuo 2021 m. vasario 15 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. jis buvo vaiko priežiūros arba tėvystės atostogose, tačiau ir šiuo laikotarpiu gavo tėvystės išmoką, kuri yra 77,58 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šis dydis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių, buvusių iki praėjusio kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti išmoką atsiradimo mėnesį.? Taigi, atsakovo pajamos birželio mėn., jam būnant tėvystės atostogose, žymiai nesumažėjo. Už 2022 m. liepos mėn. atsakovas gavo 2219,12 Eur darbo užmokestį, už rugpjūčio mėn. 2108,67 Eur darbo užmokestį, už rugsėjo mėn. 1944,42 Eur darbo užmokestį. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ir aplinkybę, jog atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, pagrįstai sprendė, kad šios bylos kontekste tai neturi esminės reikšmės – atsakovas gauna tokio dydžio darbo užmokestį, kurio pakanka išlaikyti du vaikus, kita vertus, nebuvo ir nėra duomenų apie tai, kokias pajamas uždirba naujo išlaikytinio motina. Paminėtina ir tai, kad atsakovas nepateikė duomenų apie jo šeimos turimą nekilnojamąjį ar kitą registruotiną turtą, pvz. automobilius, investicijas, turimas santaupas, sutuoktinės gaunamas pajamas ir pan., todėl darytina išvada, kad atsakovas, turėdamas pareigą pateikti teismui duomenis apie savo realią turtinę padėtį, tokių duomenų nepateikė, o tai vertintina kaip atsakovo tikrosios turtinės padėties neatskleidimas. Prie apeliacinio skundo pateikti duomenys apie atsakovo sutuoktinės 2022 m. gegužės mėn. gautą vaiko priežiūros išmoką bei 2021-2022 m. apskaičiuotas atsakovo ligos išmokas nesudaro pagrindo atsakovo turtinę padėtį vertinti kitaip, nei tai atliko pirmosios instancijos teismas.

35. Įvertinęs šiuos reikšmingus bylai faktus ir atsižvelgęs prioritetinį vaiko teisių apsaugos gynimo principą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas yra pajėgus lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko poreikiams reikalingos sumos (530 Eur).

36. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė įrodymų vertinimą nustatančias procesinės teisės normas, aktualią išlaikymą vaikui formuojančią kasacinio teismo praktiką, todėl nepagrįstai iš vaiko poreikiams reikalingos išlaidų sumos neatėmė vaiko išmokos (80,50 Eur). Dėl to apeliacine tvarka patikrintas sprendimas pakeistinas, sumažinant iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą nuo 305,25 Eur iki 265 Eur per mėnesį per mėnesį ((610,50 – 80,50) /2) (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos

37. Nustatydamas šalių dukters bendravimo tvarką su tėvu, pirmosios instancijos teismas akcentavo ne tik atsakovo teisę matytis ir bendrauti su nepilnamečiu vaiku jam paskirtu bendravimo laiku, bet ir tokią pareigą, todėl nesutiko su atsakovo pozicija dėl kompensacinio mechanizmo už nepanaudotą bendravimo su vaiku laiką įtvirtinimo, jei šalys konkrečiu atveju nesusitars kitaip, bei numatė nuostolių atlyginimą, jei bendravimo tvarkos su vaiku būtų nesilaikoma.

38. Nors bendravimo tvarkos 4 punkte nustatytas atsakovo įpareigojimas vaiką paimti prie buto durų nėra pagrįstas jokiais motyvais, atsižvelgiant į vaiko amžių (šalių dukrai 2022 m. gruodžio mėn. sukaks devyneri metai, šiuo metu ji lanko pradinę mokyklą) ir gyvenamąją vietą daugiabučiame name, atmestinas apelianto pageidavimas pašalinti įpareigojimą vaiką paimti prie buto durų. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent toks paėmimas (ir sugrąžinimas į gyvenamą vietą) šiuo amžiaus tarpsniu geriau tarnauja besiformuojančios vaiko psichologinės sveikatos labui ir užtikrina vaiko orumą, negu tėvo laukimas laiptinėje ar prie išorinių laiptinės durų. Apelianto siekis išvengti susitikimo su asmeniu, gyvenančiu su ieškove, nevertintinas kaip prioritetinis lyginant su mažamečio vaiko interesu būti saugiai paimtam iš gyvenamojo būsto ir į jį pristatytam. Bendravimo tvarkos 3, 4 punktuose aiškiai nurodyta, kad vaiko paėmimas ir grąžinimas į gyvenamąją vietą vykdomas prie buto durų, todėl nėra pagrindo bendravimo tvarką tikslinti kiekvienu atveju šią aplinkybę pakartojant (pažymėtina, jog apeliacine tvarka neginčijamu šalių susitarimu galimi ir kitokie atvejai, pvz., bendravimo tvarkos 4, 21 punktai).

39. Nesutiktina ir su apelianto teiginiais dėl neįvykusio bendravimo kompensavimo bendravimu kitomis dienomis. Anot apelianto, priešinga nuostata pažeidžia tėvų lygiateisiškumo principus, nes ligos atveju vaikas ir taip bendrauja su mama, tuo tarpu jam ši diena nepagrįstai nebūtų kompensuojama. Pasisakydama dėl šio argumento teisėjų kolegija pritaria ieškovei, kad bendravimo negalimumas dėl vaiko ligos nėra diskriminacinis atsakovo atžvilgiu, priešingai–vaikui susirgus bendravimas su juo yra sudėtingas ir atsakingas dėl fizinės - emocinės vaiko savijautos, taigi tėvų lygiateisiškumo principą pažeistų tokių laikotarpių kompensavimo mechanizmo nustatymas bendravimo tvarkoje, kuomet tėvas papildomai bendrautų su nesergančiu vaiku (pažymėtina, kad atsakovas neišreiškė pageidavimo prižiūrėti šalių dukrą jai susirgus, priešingai – bendrauti pageidavo jai nesergant virusine ar infekcine liga). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, esant vaiko ir abiejų šalių pageidavimui, dukros labui jie gali laikinai susitarti ir dėl apelianto pageidaujamo bendravimo kompensavimo (Tvarkos 21 punktas).

40. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad jo įpareigojimas apie vaiko paėmimą ieškovę informuoti prieš septynias dienas yra perteklinis, juolab kad ir pranešus galimi atvejai, kai dėl įvairių priežasčių tėvo bendravimas su šalių dukra teismo sprendime nustatytu laiku bus neįmanomas (tėvo ar vaiko liga ir kt.) ir tokiais atvejais abi šalys apie tai yra įpareigotos viena kitą informuoti prieš tris dienas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bendravimas su vaiku yra ne tik tėvų teisė, bet ir pareiga, ir šių atsakovo asmeninių teisių ir pareigų turinį išdėstė bendravimo tvarkos 3-10 punktuose, kurių šalys apeliacine tvarka neginčija. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis), todėl iš bendravimo tvarkos 5 punkto pašalintinas perteklinis atsakovo įpareigojimas apie jam nustatyto bendravimo vykdymą ieškovę papildomai informuoti prieš septynetą dienų.

41. Apeliantas teisingai teigia ir apie bendravimo tvarkos 13 punkte nepagrįstai nustatytą tėvo pareigą informuoti ieškovę apie dukros lankomus būrelius, kadangi šalių dukters gyvenamoji vieta nustatyta ne su juo, o su ieškove, kuri tokiu atveju ir sprendžia dėl šio pobūdžio vaiko ugdymo. Atsakovo informavimas apie dukros lankomus būrelius, lavinamus pomėgius yra susijęs su jo teise žinoti tokią informaciją, todėl ši bendravimo tvarkos dalis koreguotina.

42. Teismo priimtas sprendimas turi būti įmanomas įvykdyti – jame neturi būti neišspręstų klausimų, paliktų neaiškumų, galinčių tapti naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 16-17 punktuose įtvirtintos šalių pareigos atlyginti dėl bendravimo tvarkos nevykdymo atsiradusius nuostolius šio reikalavimo neatitinka.

43. Pagal bendravimo tvarkos 16 punktą, „šalys įsipareigoja besąlygiškai vykdyti bendravimo su vaiku tvarkoje nustatytas sąlygas bendravimo tvarkoje numatytais pagrindais ir tvarka, ir, esant šios tvarkos pažeidimams, dėl bendravimo tvarkos netinkamo vykdymo atsakinga šalis per 14 dienų nuo kitos šalies pretenzijos gavimo dienos, įsipareigoja atlyginti kitai šaliai dėl bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo atsiradusią žalą ir nuostolius.“. Pagal bendravimo tvarkos 17 punktą, „jei kažkuri šalis dėl objektyvių ir itin svarbių priežasčių (liga, nedarbingumas ir kt.) negali vykdyti savo įsipareigojimų pagal bendravimo su vaiku tvarką, ji privalo apie tai kitai šaliai pranešti prieš 3 dienas iki nustatyto susitikimo su vaiku laiko, kartu su pranešimu pateikdama objektyvius duomenis pagrindžiančius negalėjimo vykdyti bendravimo su vaiku tvarka prisiimtų įsipareigojimų priežastį. Įsipareigojimų pagal bendravimo tvarką nevykdymas, remiantis šio punkto nuostatomis, neatleidžia nei vienos iš šalių nuo pareigos atlyginti dėl bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo atsiradusią žalą ir nuostolius.“

44. Iš nurodytų įpareigojimų turinio matyti, kad bendravimo tvarkos 16 punkte įtvirtintą besąlygišką įsipareigojimą vykdyti bendravimo tvarką pagal joje nustatytas sąlygas paneigia 17 punkte įtvirtintas šalių susitarimas dėl pranešimo viena kitai prieš tris dienas apie negalėjimą bendrauti nustatyta tvarka dėl objektyvių ir itin svarbių priežasčių (liga, nedarbingumas ir kt.). Kita vertus, ir tokiu atveju dėl bendravimo tvarkos netinkamo vykdymo ir pažeidimų atsakingai šaliai yra nustatyta pareiga atlyginti kitai šaliai dėl bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo atsiradusią žalą ir nuostolius per 14 dienų nuo kitos šalies pretenzijos gavimo dienos. Teisėjų kolegijos nuomone, net ir esant abiejų šalių sutarimui dėl šios kilmės žalos atlyginimo, tokių įsipareigojimų vykdymas neišvengiamai sukeltų ginčus dėl jų realizavimo, todėl teismo sprendimo įvykdymas praktiškai būtų neįmanomas.

45. Bendravimo tvarkos 16, 17 punktais šalys yra įpareigotos atlyginti žalą (nuostolius), atsiradusius dėl netinkamo šios tvarkos vykdymo (jos pažeidimų). Pagal civilinės teisės doktriną ir jos taikymo praktiką, civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, kt.). Vadovaujantis šiomis nuostatomis akivaizdu, kad išankstinis šalių įpareigojimas atlyginti dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pažeidimų atsiradusią žalą yra negalimas, nes nėra įmanoma iš anksto numatyti, kas konkrečiu atveju bus laikoma neteisėtais bendravimo tvarkoje nurodytos šalies veiksmais (netinkamu bendravimo tvarkos vykdymu ir jos pažeidimu), kuri šalis konkrečiu atveju yra atsakinga dėl netinkamo bendravimo tvarkos vykdymo ir jos pažeidimų, ar kita šalis dėl to patyrė žalą bei ar tarp žalos ir netinkamo bendravimo tvarkos vykdymo bei atitinkamų pažeidimų yra priežastinis ryšys. Dėl to aptarti įpareigojimai iš bendravimo tvarkos pašalintini, paliekant protingumo principą atitinkantį įpareigojimą prieš tris dienas pranešti kitai šaliai apie negalimumą bendrauti su vaiku šioje Tvarkoje numatytu būdu dėl objektyvių ir itin svarbių priežasčių, susijusių su bendravimo tvarkos subjektu (šio subjekto ligos ar ligos sukelto nedarbingumo, kt.), kartu su pranešimu pateikiant objektyvius duomenis, pagrindžiančius negalėjimo vykdyti bendravimo su vaiku tvarkoje nurodytų įsipareigojimų priežastį (detaliai tokių priežasčių išvardinti neįmanoma, todėl negalima įvardinti ir konkrečios objektyvių duomenų kilmės).

46. Apelianto pageidavimas panaikinti sprendimo dalį dėl skubaus padidinto išlaikymo vykdymo yra nemotyvuotas, todėl apie tai nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

48. Iš ieškovės pateiktų prašymų ir bylinėjimosi išlaidų pagrindimo matyti, kad jos patirtas advokato pagalbos išlaidas sudaro 2511,93 Eur, ji sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, iš viso ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 2586,93 Eur. Advokato pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl atmestini apelianto argumentai, jog šios išlaidos yra per didelės.

49. Išlaikymo padidinimą sumažinus iki 65 Eur/mėn. laikytina, kad ieškovės ieškinys dėl išlaikymo padidinimo patenkintas 61 procentu (106,75x100; 65x100; 780x100/1281) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau atsižvelgiant į tai, kad iš dalies yra patenkinti abiejų šalių reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismo nustatyta patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų proporcija nekeistina. Dėl to nekeistina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

50. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė įrodymų vertinimą nustatančias procesinės teisės normas, aktualią išlaikymą vaikui ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su vaiku formuojančią kasacinio teismo praktiką, dėl to teismas nepagrįstai iš vaiko poreikiams reikalingos išlaidų sumos neatėmė vaiko išmokos (80,50 Eur); nustatydamas bendravimo tvarką numatė perteklinius ir neįvykdomus įpareigojimus, todėl apeliacine tvarka patikrintas sprendimas pakeistinas, sumažinant iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą nuo 305,25 Eur iki 265 Eur per mėnesį ((610,50 – 80,50) /2), iš ieškovo valstybei priteistą 28 Eur žyminį mokestį sumažinant iki 17 Eur (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir pakeičiant nurodytus bendravimo tvarkos punktus (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendimo vykdymo aiškumo tikslu patikslinta bendravimo tvarka išdėstytina iš naujo.

51. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 700 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo už apeliacinį skundą parengimą (jos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio), apeliantas sumokėjo 94 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinti du iš penkių jo reikalavimų dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir iš dalies patenkintas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio, spręstina, jog apeliacinio skundo reikalavimai patenkinti 50 procentų. Dėl to apeliantui iš ieškovės priteistina 47 Eur, ieškovei iš atsakovo – 350 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Pritaikius tarpusavio reikalavimo įskaitymą, ieškovei iš apelianto priteistina 303 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą.

Iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dydį sumažinti nuo 305,25 Eur (trijų šimtų penkių eurų 25 ct) iki 265 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt penkių eurų) per mėnesį, iš atsakovo valstybei priteistą 28 Eur žyminį mokestį sumažinti iki 17 Eur (septyniolikos eurų).

Sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo išdėstyti taip:

„Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-25918-1088/2018 dalį, kuria buvo nustatyta atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio vaiko M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka ir nustatyti E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra M. P., gim. (duomenys neskelbtini), naują tvarką:

1. E. P., vykdydamas tėvo pareigas bei atsižvelgiant į vaiko amžių, socialinę brandą, poreikius, užimtumo, miego ir poilsio režimą, turi teisę bendrauti su vaiku tiesiogiai ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas nėra užsiėmimuose, pamokose ar nėra vaiko poilsio ir miego laikas (iki 20 val.), o taip pat bendrauti su vaiku šioje bendravimo tvarkoje nurodomų susitikimų su vaiku metu.

2. Vaiko tėvas E. P. bendrauja su dukra jam bendravimo tvarkoje nustatytu laiku ir sąlygomis, išskyrus vaiko ligos laikotarpius.

3. Vaiko tėvas E. P. pasiima vaiką kas antrą savaitgalį iš kurių pirmasis yra 2022 m. kovo 4-6 d. E. P. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos (vaikas paimamas ir grąžinamas prie buto durų), vaiko ugdymo įstaigos ar kitos šalių raštu sutartos vietos, jam nustatytą bendrauti su vaiku savaitės penktadienį nuo 16 val. iki 17 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu sutartą vietą to pačio savaitgalio sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val., o kai kita diena vaikui yra mokslo ar užsiėmimų diena – nuo 17 val. iki 18 val. Šalims suderinus, po savo bendravimo laiko atsakovas turi teisę vaiką nuvežti tiesiai į mokyklą pirmadienį. Apie tokią galimybę atsakovas privalo informuoti vaiko motiną ne vėliau kaip iki sekmadienio 13 val.

4. Poriniais metais Visų Šventųjų dieną, Vėlinių dieną, Šv. Kūčių dieną, pirmąją ir antrąją Šv. Kalėdų dienas, po Šv. Velykų trečią, ketvirtą dieną, neporiniais metais gruodžio 31 dieną, Naujųjų metų dieną bei Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas, Šv. Kalėdų antrą ir trečią dieną vaikas praleidžia su tėvu E. P.; vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos (vaikas paimamas ir grąžinamas prie buto durų), ar kitos šalių raštu sutartos vietos nuo 11 val. iki 12 val., jei vaikas mokosi ar tai yra darbo diena – iš vaiko ugdymo įstaigos ar iš jo gyvenamosios vietos (vaikas paimamas ir grąžinamas prie buto durų), ar kitos šalių raštu sutartos vietos nuo 16 val. iki 17 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu sutartą vietą nustatyto bendrauti su vaiku laikotarpio paskutinę dieną nuo 20 val. iki 21 val., o kai kita diena vaikui yra mokslo ar užsiėmimų diena – nuo 17 val. iki 18 val.

5. Kiekvienų metų Motinos dieną, vaiko motinos gimtadienio dieną, vaiko motinos tėvų (vaiko senelių iš motinos pusės) gimimo dienas (balandžio 1 d., sausio 19 d.) vaikas praleidžia su motina A. L., o Tėvo dieną, vaiko tėvo gimtadienio dieną, Vaiko tėvo tėvų (Vaiko senelių iš tėvo pusės) gimimo dienas (sausio 15 d., gegužės 1 d.) vaikas praleidžia su tėvu E. P.. Motinos dienos ir gimtadienio išvakarėse nepilnametis vaikas tarp 18 – 19 val. grąžinamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, jeigu tuo metu pagal grafiką būna su tėvu. Per vaiko tėvo senelių gimtadienius, kiekvienų metų sausio 15 d., gegužės 1 d., E. P. turi teisę paimti dukrą iš gyvenamos vietos nuo 15.30 val. iki 16 val., vaikas parvežamas į nuolatinę gyvenamą vietą nuo 20 val. iki 20.20 val.

6. Lyginiais metais dukros M. gimtadienio dieną E. P. su dukra praleidžia nuo 16 val. iki 18 val., nelyginiais metais – nuo 18 val. iki 20 val. Šalys gali susitarti dėl kitos tvarkos šiuo klausimu. Dukra M. Tėvo dieną ir tėvo gimtadienio dieną paimama iš nuolatinės gyvenamosios vietos aptariamų dienų išvakarėse tarp 19–20 val. ir grąžinama į nuolatinę gyvenamąją vietą sekančią dieną tarp 19–20 val., jei šalys nesusitaria kitaip.

7. E. P. pasiima vaiką vaiko vasaros mokslo atostogų metu kasmet nuo liepos 6 d. iki liepos 20 d. ir nuo rugpjūčio 4 d. iki rugpjūčio 17 d. (išskyrus A. L. šeimos švenčių ir progines dienas – vestuvės, krikštynos ir pan. – kurios iš anksto yra suplanuotos šių atostogų laikotarpiu ir apie jas E. P. yra informuotas raštu ne mažiau kaip likus 30 dienų iki tokios šventės dienos). Šių atostogų metu E. P. turi teisę su vaiku vykti į užsienį, jei apie kelionės vietą ir laiką yra pranešta A. L. likus ne mažiau kaip 10 dienų iki tokios kelionės pradžios. Jei E. P. šioje bendravimo tvarkoje nustatyta tvarka pareiškia, kad jis pasiima vaiką šiame punkte nurodytu laiku, tai reiškia besąlygišką jo pareigą tai padaryti.

8. E. P. pasiima vaiką nepertraukiamai 3 dienoms per kiekvienas vaiko rudens mokslo atostogas, išskyrus neporinių metų Visų Šventųjų ir Vėlinių dienas. Šalių prieš 3 dienas sutartą dieną vaikas paimdamas iš nuolatinės gyvenamos vietos ir grąžinamas į nuolatinę gyvenamą vietą tarp 16 ir 16.30 val. Derinimas vyksta SMS žinutėmis arba telefonu.

9. E. P. pasiima vaiką kiekvienų metų vaiko žiemos mokslo atostogų metu nuo sausio 2 d. nepertraukiamai 6 dienoms. Dukra iš nuolatinės gyvenamos vietos paimama tarp 11.30–12 val. ir grąžinama į gyvenamą vietą sausio 7 d. tarp 11.30–12 val. Dėl vietos, laiko, šalys gali susitarti ir kitaip.

10. E. P. pasiima su savimi vaiką kiekvienų metų vaiko pavasario mokslo atostogoms, išskyrus porinių metų Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas. Dukra iš nuolatinės gyvenamos vietos paimama nuo 16 val. iki 17 val. ir grąžinama į jos gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu sutartą vietą atsakovui nustatyto bendrauti su vaiku laikotarpio paskutinę dieną nuo 19 val. iki 20 val., o kai kita diena vaikui yra mokslo ar užsiėmimų diena – nuo 17 val. iki 18 val. Dėl vietos, laiko, šalys gali susitarti ir kitaip.

11. Pagal dukros prašymą atsakovas gali ją pasiimti iš jos gyvenamos vietos ar ugdymo įstaigos apie tai raštu dukra ir atsakovas informuoja A. L. rašytine žinute ir nurodo parvežimo laiką.

12. A. L. įsipareigoja prieš 10 dienų raštiškai informuoti apie dukros kelionę į užsienį: į kur, kuriam laikui išvykstama, o vykstant dukrai į užsienį su tėvu, įsipareigoja pateikti savo rašytinį sutikimą. Išlaidos kelionės metu tenka tam tėvui, su kuriuo keliauja vaikas. Nei viena iš šalių neturi teisės reikalauti kompensavimo (pvz. nardymas, slidinėjimas ir t. t.).

13. Apie tai, kokius dukra lankys būrelius, ieškovė raštu privalo informuoti atsakovą.

14. Jei E. P. nepasiima su savimi vaiko jam priklausančiomis bendrauti su vaiku dienomis arba vaikas negali vykti su juo dėl objektyvių priežasčių (liga), tai atsakovo bendravimas su vaiku kitomis dienomis nekompensuojamos.

15. Valstybėje ar vaiko gyvenamosios vietos savivaldybėje valstybės institucijų sprendimais paskelbtų ekstremalių situacijų, karantinų ar kitais laikotarpiais, kai vaiko ugdymas mokslo ir švietimo įstaigose vyksta nuotoliniu būdu ir dėl to vienam iš vaiko tėvų, vaiko priežiūros užtikrinimui yra reikalinga kreiptis dėl nedarbingumo laikotarpio suteikimo, atsakovas įsipareigoja ½ šio laikotarpio užtikrinti vaiko priežiūrą atitinkamai fiziškai ir betarpiškai prižiūrint vaiką. Tokie laikotarpiai, vaiko priežiūros tvarka ir sąlygos yra iš anksto prieš 14 dienų šalių suderinamos raštu ir reiškia besąlygišką kiekvienos šalies pareigą tokį susitarimą vykdyti.

16. Jei kažkuri šalis dėl objektyvių ir itin svarbių priežasčių, susijusių su bendravimo tvarkos subjektu (šio subjekto ligos ar ligos sukelto nedarbingumo, kt.), negali vykdyti savo įsipareigojimų pagal bendravimo su vaiku tvarką, ji privalo prieš tris dienas pranešti kitai šaliai apie negalimumą bendrauti su vaiku šioje Tvarkoje numatytu būdu, kartu su pranešimu pateikiant objektyvius duomenis, pagrindžiančius negalėjimo vykdyti bendravimo su vaiku tvarkoje nurodytų įsipareigojimų priežastį.

17. Šalių rašytiniai susitarimai yra vykdomi elektroniniais laiškai, trumposiomis žinutėmis (SMS) nurodytais kontaktais: A. L. tel. Nr. (duomenys neskelbtini); el. p.: (duomenys neskelbtini)@gmail.com; E. P. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. p.: (duomenys neskelbtini) @yahoo.com.

18. Šalys turi keistis turima informacija apie vaiką, bet nė viena iš jų neturi pareigos specialiai dėl kitos šalies rinkti ir teikti duomenis ar informaciją apie jį. Šalis, kurios žinioje faktiškai yra vaikas, turi nedelsiant informuoti kitą šalį apie vaiko sveikatai ar gyvybei iškilusį pavojų ar esminius jo sveikatos pakenkimus, sužalojimus, psichinį ar fizinį smurtą.

19. Tuo metu, kai yra nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu diena, ieškovė turi teisę telefonu ar kitomis komunikavimo priemonėmis bendrauti su nepilnamečiu vaiku, visais atvejais nedarant kliūčių ir netrukdant Atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku.

20. Rašytiniu tėvų atsakovo ir ieškovės susitarimu bendravimo su vaiku tvarka gali būti laikinai iš dalies keičiama, visapusiškai bei prioritetiškai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus.

21. Vaiko sveikatos būkles sutrikimo (ligos) atveju, gydant vaiką sveikatos priežiūros įstaigoje, vaiko motina ir tėvas, nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo su vaiku grafiko, turi teisę lankyti vaiką sveikatos priežiūros įstaigoje.“

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 303 Eur (tris šimtus tris eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėTomas RomeikaEdita Šliumpienė