Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas, teistumas neišnykęs:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 58 MGL dydžio bauda bei dviem baudžiamojo poveikio priemonėmis – uždraudimu naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui bei 2141,00 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt vieno euro) konfiskavimu;

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį bei 281¹ straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 80 MGL dydžio bauda bei dviem baudžiamojo poveikio priemonėmis – uždraudimu naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 4 (ketverių) metų laikotarpiui bei 2220,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimties eurų) konfiskavimu;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį bei 281¹ straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 49 (keturiasdešimt devynių) parų arešto bausme bei dviem baudžiamojo poveikio priemonėmis - uždraudimu naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui bei automobilio „BMW 330“ konfiskavimu;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,15 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis 2022 m. lapkričio 12 d., apie 13.41 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,96 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais savo veiksmais D. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis kaltinamas tuo, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent tuo, kad jis privalėdamas atlikti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamuoju įsakymu (Nr. 1-01-1-21884-2021-1), įsiteisėjusiu 2021 m. rugpjūčio 31 d., paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, būdamas susipažinęs su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, o taip pat būdamas įspėtas dėl galimai teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, vengė vykdyti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kuomet 2022 m. lapkričio 12 d., apie 13.41 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,96 promilių neblaivumas) vairavo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Tokiais savo veiksmais D. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. K. parodė, kad tai buvo eilinė diena, šeštadienis. Penktadienį buvo pirtyje su draugais iki 4 ryto. Šeštadienį paskambino, kad reikia nuvežti įrankius į statybos objektą. Jiems trūko įrankių. Jis visą laiką imdavo žmogų, kad būtų vairuotojas. Tuo momentu negalėjo žmogus pakelti ragelio, teko sėsti pačiam už vairo. Taip gavosi, kad jis ryte išgėrė, galvojo nuveš ir grįš ilsėtis. Jis nesijautė, kad labai apsvaigęs būtų. Jis iš ryto išgėrė alaus, ne daug išgėrė. Miego trūkumas buvo, apsvaigimo požymių nejautė. Tuo metu neturėjo teisės vairuoti. Žinojo, kad jam atimta teisė vairuoti. Su ankstesniu teismo sprendimu buvo supažindintas. Jis vyko su vienu iš darbininkų, nesiūlė jam vairuoti, nes jis iš ryto buvo žymiai daugiau išgėręs, jis buvo apsvaigęs. Kelionės metu automobilis pariedėjo ir atsitrenkė į kitą automobilį. Rimtų apgadinimų nebuvo padaryta. Atvykus pareigūnams, jis pripažino, kad vartojo alkoholį. Jis pripažino, kad yra vartojęs ir kad jis vairavo. Jis neturi problemų su alkoholio vartojimo. Buvo užsirašęs į grupelę, eina kiekvieną savaitgalį. Patvirtinančio dokumento neturi, kad lanko. Po to laiko daugiau administracinių nuobaudų neturi. Jis labai pyksta ant savęs, norėjo išlaukti tą visą laiką, kad normaliai išsilaikyti teises. Labai supyko ant savęs, ant alkoholio, kad taip nutiko. Automobilis priklausė G., jie kartu nuomojasi butą. Automobilio savininkė nežinojo, kad jis yra pavartojęs alkoholio. Kaltinamasis nurodė, kad jam reikėtų skirti trumpesnį teisių atėmimo laikotarpį, kadangi jo vadovaujama įmonė plečiasi, turi daug sutarčių Klaipėdoje, Kaune, Jonavoje, reikalingos tos teisės, nori tvarkingai važinėti. Tuo metu, kai jam buvo atimtos teisės, jis imdavo žmogų, kuris turi teises, bet jie krūvio neatlaiko, išeina (b. l. 177-180).

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus rašte „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad nuo 2020 m. lapkričio 24 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 7 d. įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei 243 straipsnį, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 4 metus. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei 243 straipsnį, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 metams. Bylos duomenimis, D. K. vengia vykdyti jam teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones - 2022 m. lapkričio 12 d., 13.41 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę be vairuotojo pažymėjimo, kai atimta teisė vairuoti. Jis, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,96 promilių girtumas, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį. Dėl neblaivumo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsižvelgiant į tai, D. K. atžvilgiu tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 243 straipsnį (b. l. 66-69).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje bei 281¹ straipsnio 1 dalyje, pastarajam paskirta 49 parų arešto bausmė, taip pat dvi baudžiamojo poveikio priemonės – 5 metų terminui uždrausta vairuoti kelių transporto priemones bei konfiskuotas automobilis „BMW 330“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėtas teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 73-77).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, Nr. 2K-254-511/2018, Nr. 2K-201-895/2020, Nr. 2K-45-942/2021).Taigi, vengimas BK 243 straipsnio prasme pagal formuojamą teismų praktiką turi pasižymėti tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemiškumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad D. K. kaltė padarius jam inkriminuotas ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta.

Kaltinamasis D. K. viso baudžiamojo proceso metu savo kaltės dėl dviejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neneigė ir patvirtino, kad jam inkriminuotu laiku ir vietoje – 2022 m. lapkričio 12 d., apie 13.41 val. (duomenys neskelbtini) g., suvokdamas, jog pagal ankstesnius teismų sprendimus neturi teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Kaltinamojo teigimu, jis alkoholį vartojo tiek dieną prieš įvykį, o būtent – 2022 m. lapkričio 11 d., tiek tos pačios dienos ryte, kadangi blogai jautėsi ir nusprendė išgerti alaus, išgėrė apie 1,5 l. Tos dienos ryte atsirado būtinybė vykti į statybos objektą ir nuvežti įrankius, todėl jis nusprendė tuos įrankius nuvežti. Kartu su juo vyko draugas A., kuris neturi teisės vairuoti automobilius, todėl jis pats vairavo jo draugės „BMW“ automobilį. Jie kartu iš (duomenys neskelbtini) gatvės pajudėjo link (duomenys neskelbtini), nuvyko į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), kur paliko įrankius ir nuvyko atgal. (duomenys neskelbtini) gatvėje, žiedinėje sankryžoje jis nespėjo sustabdyti vairuoto automobilio ir atsitrenkė į šio automobilio galą. Pabendravus su automobilio, į kurį atsitrenkė, vairuotoja ir keleiviu, pastarieji iškvietė policijos pareigūnus. Kaltinamasis patvirtino, jog suvokė, kad 2022 m. lapkričio 12 d. vairavo automobilį kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau taip pasielgė dėl to, kad buvo būtina tą pačią dieną nuvežti įrankius į statybos objektą (b. l. 105-107, 177-180). Šie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta ir įvykio vietoje buvusi I. L. – D. patvirtino, kad 2022 m. lapkričio 12 d., apie 14.00 val. įvykusio eismo įvykio metu, kurio metu kaltinamojo D. K. vairuotas automobilis atsitrenkė į jos vairuotą automobilį, pastarasis buvo neblaivus. Minėtą aplinkybę I. L. – D. pripažino, atsižvelgusi į tai, kad kaltinamojo elgesys bei išvaizda pasirodė keisti. Vėliau ji matė, kad pastarasis svirduliavo, vienu metu jam iš rankos buvo iškritusi cigaretė, todėl ji nusprendė iškviesti policijos pareigūnus (b. l. 39- 41). Pirmiau aptarti kaltinamoji ir liudytojos parodymai taip pat nesiskyrė nuo į įvykio vietą atvykusio ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklausto policijos pareigūno E. B. parodymų. Pastarasis patvirtino, kad 2022 m. lapkričio 12 d., apie 14.00 val. gavo pranešimą dėl eismo įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, buvo bendrauta su abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojais – I. L. – D. bei D. K. Pastarasis pripažino, kad jis vairavo automobilį „BMW“, kaltės neneigė, tačiau bendravimo metu iš jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti, dėl ko kilo įtarimas, kad minėtas asmuo yra neblaivus. Jam buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą, į ką D. K. atsakė, jog prieš valandą vartojo alkoholinius gėrimus. 14.00 val. patikrinus pastarojo apsvaiginimo laipsnį, nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, o 14.17 val. – 2,26 promilių neblaivumas (b. l. 31-33). Kaltinamojo neblaivumo faktą patvirtina ne tik anksčiau aptarti proceso dalyvių parodymai, bet ir įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų užfiksuotų vaizdo įrašų bei skambučio Bendrajam pagalbos centro garso įrašų apžiūros protokolų turinys, 2022 m. lapkričio 12 d. alkotesterio duomenų išrašas bei neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad kaltinamajam D. K. 2022 m. lapkričio 12 d. „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-00089, patikros sertifikato Nr. 1709990, prietaisu buvo atliktas neblaivumo patikrinimas, kurio metu, 14.00 val. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu - 14.17 val. nustatytas 2,26 promilių neblaivumas, taip pat konstatuoti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali; stovėdamas pirštu pataikyti nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali (b. l. 18). Visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines D. K. inkriminuoto ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad D. K. 2022 m. lapkričio 12 d., apie 13.41 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,96 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo D. K. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Šioje nuosprendžio dalyje teismas kartotinai neaptarinės pirmiau teismo įrodytu pripažinto kaltinamajam D. K. inkriminuoto bei 2022 m. lapkričio 12 d., apie 14.00 val. įvykusio automobilio vairavimo, esant neblaiviam, fakto, kadangi dėl jo plačiai buvo pasisakyta ankstesnėje nuosprendžio dalyje. Kita vertus, šioje nuosprendžio dalyje, aptariant BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, svarbu atkreipti dėmesį į baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtina, kad kaltinamasis pirmiau aptarto nusikalstamo elgesio metu buvo saistomas teismų nustatytos pareigos nevairuoti transporto priemonių, tą suvokė, tačiau toliau jos nevykdė, tokiais savo veiksmais realizuodamas BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Tiek iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“, tiek iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis D. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo dieną – 2022 m. lapkričio 12 d., turėjo neišnykusį teistumą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamąjį įsakymą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei 243 straipsnyje, padarymo (b. l. 73-77). Pastarasis minėtu teismo sprendimu buvo nuteistas 49 parų arešto bausme, kartu jam buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams bei turto konfiskavimas. Kaltinamasis D. K. su jam teismo paskirtos bausmės bei baudžiamųjų poveikio priemonių vykdymo tvarka buvo tinkamai supažindintas, jam išaiškintos už netinkamą jų vykdymą ar nevykdymą tenkančios pasekmės, taip pat sudarytas paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių planas (b. l. 78-82). Be to, kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė pats kaltinamasis, jis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu žinojo, kad anksčiau buvo teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą ir yra saistomas draudimo vairuoti transporto priemones, tačiau jam inkriminuoto nusikalstamo elgesio neatsisakė ir būdamas neblaivus, sėdo už automobilio vairo.

Pabrėžtina ir tai, jog pirmiau aptarti ir teismo įrodytais pripažinti kaltinamojo D. K. veiksmai pasižymėjo BK 243 straipsnio inkriminavimui būtinu piktybiškumo požymiu. Kaip buvo minėta pirmiau, kaltinamasis, nepaisydamas jam žinomo teismo įsiteisėjusiu sprendimu paskirto draudimo vairuoti transporto priemones, 2022 m. lapkričio 12 d. sėdo už vairo. Juo labiau, šio draudimo kaltinamasis D. K. nepaisė būdamas neblaivus. Tai reiškia, kad pastarasis ne tik neturėdamas teisės vairuoti bei būdamas saistomas pareigos nevairuoti transporto priemones, bet ir tą pačią dieną pavartojęs alkoholio, tokiu būdu sukeldamas itin didelį pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei bei sveikatai, sėdo už vairo. Kartu pabrėžtina ir tai, jog kaltinamasis tokius savo veiksmus atliko itin judrioje kelio atkarpoje ir tokiu paros metu, kuomet eismo srautas jam inkriminuotoje Vilniaus miesto dalyje yra intensyvus. Galiausiai, kaltinamojo D. K. nusikalstami veiksmai buvo užkardyti ne eilinio policijos pareigūnų atlikto patikrinimo metu, tačiau pastarajam sukėlus eismo įvykį, dėl kurio buvo apgadintas svetimas turtas ir buvo iškviesti policijos pareigūnai. Akivaizdu, kad visos pirmiau aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tokiu elgesiu kaltinamasis akivaizdžiai išreiškė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą.

Visi pirmiau aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis D. K., būdamas saistomas ankstesnio teismo sprendimo paskirtų įpareigojimų ir draudimų, žinodamas apie jų pobūdį bei privalomumą, šių įpareigojimų toliau piktybiškai nepaisė ir atliko teismo sprendimu uždraustus veiksmus – vairavo kelių transporto priemonę. Juo labiau, šią transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, tokiu būdu realizuodamas kito nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sudėtį ir, be kita ko, padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais kaltinamasis D. K. vengė atlikti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamąją poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo D. K. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl skirtinos bausmės

BK 243 straipsnio sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. K., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padarytos dvi nusikalstamos veikos, iš kurių viena priskirtina baudžiamojo nusižengimo kategorijai (BK 12 straipsnis, 243 straipsnis), kita – nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis pirmiau aptartas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą – būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka, įskaitant ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su vairavimu, kai asmeniui atimta teisė vairuoti (b. l. 134-138), nevedęs, dirba.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas tris kartus, ir visus minėtus kartus – už analogiškų nusikalstamų veikų šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamoms padarymą. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gegužės 23 d. baudžiamuoju įsakymu D. K. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Pastarajam minėtu teismu sprendimu buvo paskirta 58 MGL (2900 Eur) dydžio bauda bei dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui bei 2141 Eur vertės turto konfiskavimas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu D. K. buvo pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei 243 straipsnyje, jam paskirta galutinė subendrinta 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda bei dvi baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams bei 2220,00 Eur vertės turto konfiskavimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamuoju įsakymu D. K. kartotinai buvo pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje bei 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskirta galutinė subendrinta 49 parų arešto bausmė bei dvi baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metų terminui bei automobilio „BMW 330“ konfiskavimas (b. l. 126-129).

Minėti baudžiamojoje byloje esantys duomenys, patvirtinantys kaltinamojo anksčiau padarytas ir teismo apkaltinamaisiais nuosprendžiais įrodytomis pripažintas nusikalstamas veikas, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos nėra netinkamai, atsitiktinai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai, nepaisant sistemingai dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių ir skiriamų bausmių, yra jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Kartu pabrėžtina ir tai, kad kaltinamasis po jam sistemingai pirmiau aptartais teismų sprendimais paskirtų bausmių, išvadų nepadarė ir toliau elgėsi jam įprastu būdu. Akivaizdu, kad pastarasis, būdamas tinkamai informuotas apie jam taikomą draudimą vairuoti kelių transporto priemones, sistemingai vairuoja transporto priemones, be to, tai daro ne tik būdamas blaivas (taikyta administracinė atsakomybė), bet ir apsvaigęs nuo alkoholio. Juo labiau, minėtų transporto priemonių vairavimo metu taip pat sukelia eismo įvykius, kurių metu yra apgadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas. Visos pirmiau aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamajam D. K. ankstesniais teismų sprendimais paskirtos bausmės nebuvo efektyvios ir nepasiekė BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, įskaitant ir kaltinamojo atgrasinimą nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje nėra tikslinga kaltinamajam D. K. skirti prokuroro bei kaltinamojo gynėjo siūlomą bausmę – baudą. Akivaizdu, kad ankstesniais teismų sprendimais kaltinamajam paskirtos baudos nebuvo efektyvios – neužkardė kartotinių kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir jo elgesio iš esmės nepakeitė. Todėl, teismo vertinimu, remiantis pirmiau aptartais kaltinamąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančiais duomenimis, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslais bus pasiekti kaltinamajam D. K. už BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, paskyrus šių straipsnių sankcijose numatytas griežčiausias bausmes, atitinkamai – arešto bei laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant lygų ir artimą sankcijos maksimumui:

2. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atitinka tiek kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tiek jo paties asmenybę, todėl padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir darys tinkamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje. Kartu teismas pabrėžia, kad baudžiamojoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, sąlygojančių BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies taikymą ir švelnesnės bausmės nei įstatymų leidėjas numato skyrimą kaltinamajam.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, kaltinamajam D. K. esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir pastarajam skirtina galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Ši byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis D. K. visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę subendrintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šioje nuosprendžio dalyje anksčiau aptartų ir kaltinamajam D. K. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, įskaitant ir jauną kaltinamojo amžių, kontekste kartu pabrėžtina, jog teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus. BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas užtikrins ne tik bausmės nubaudimo funkcijos įgyvendinimą, bet ir garantuos resocializacijos tikslų pasiekimą. Būtent bausmės vykdymo atidėjimas, su papildomomis pareigomis ir draudimais, gali turėti teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai ir jo socialinė integracija.

Teismui nusprendus atidėti kaltinamajam D. K. paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jam, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 bei 5 dalių nuostatomis, nustatomas 2 metų paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas be intensyvios priežiūros, bei skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 bei 10 punktuose numatytas priemones – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jį praradus įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ir (ar) lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

D. K., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, 2022 m. lapkričio 12 d., 14.00 val. buvo laikinai sulaikytas. Iš laikino sulaikymo pastarasis paleistas 2022 m. lapkričio 13 d., 10.09 val. (b. l. 94-97, 108-110). Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į kaltinamajam paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytinas D. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. lapkričio 12 d., 14.00 val. iki 2022 m. lapkričio 13 d., 10.09 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14-511/2018, Nr. 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu – 2022 m. lapkričio 12 d. kaltinamasis D. K. vairavo transporto priemonę be teisės vairuoti transporto priemones – jam ši teisė buvo atimta ankstesniais teismų sprendimais. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Aptartos teismų praktikos bei byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas pabrėžia, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas mano esant tikslinga D. K. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas įvertina tai, kad kaltinamajam D. K. įvykio metu buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas. Kaltinamasis transporto priemonę vairavo mieste, laiku ir vietoje, kurioje eismas yra pakankamai intensyvus, jis buvo patikrintas ne eilinio patikrinimo metu, tačiau po to, kai padarė eismo įvykį ir buvo iškviesti policijos pareigūnai. Be to, kaltinamasis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė neturėdamas teisės vairuoti. Toks jo elgesys, o būtent – transporto priemonės vairavimas be teisės vairuoti, pasižymi sistemingumu, kadangi prieš tai jis ne kartą už tai buvo baustas administracine tvarka. Galiausiai, pastarajam šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotas nusikalstamas elgesys, o būtent – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, pasireiškė ne pirmą kartą, kadangi kaltinamasis D. K. už tokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą anksčiau buvo teistas net tris kartus, ir šioje baudžiamojoje byloje aptariamas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui bei nepasibaigus BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui.

Visos šios aptartos aplinkybes, sugretintos su pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, nesuteikia teismui pagrindo pritarti kaltinamojo gynėjo nuomonei dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės minimalaus termino taikymo. Priešingai, tiek kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis – automobilio vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumo rodiklis viršija 1,51 promilių kriterijų, bei minėtais veiksmais realizuota kitos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos sudėtis, tiek kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, įskaitant ir jo sistemingą baudimą už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą bei šio nubaudimo neefektyvumą, suponuoja būtinybę kaltinamajam D. K. nustatyti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą artimą jos maksimumui, o būtent – 6 metus. Vien tai, kad kaltinamasis šiuo metu dirba, dėl ko jam yra reikalinga teisė vairuoti kelių transporto priemones, nepaneigia pirmiau aptartos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ir minėtos jos trukmės nustatymo tikslingumo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamojo gynėjo akcentuotos aplinkybės, susijusios su D. K. darbine veikla, pastarajam buvo žinomos jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau jo nuo šiame nuosprendyje aptarto ir teismo įrodytu pripažinto nusikalstamo elgesio nesustabdė. Priešingai, sąlygojo jam anksčiau teismo paskirtų įpareigojimų nesilaikymą, kadangi, anot kaltinamojo, būtent dėl darbinės veiklos pastarasis, būdamas neblaivus, sėdo už vairo. Todėl vien tai, kad asmuo dėl jam teismo paskirtų apribojimų patiria tam tikrus nepatogumus, nesudaro pagrindo teigti, jog tokios priemonės taikymas yra netikslingas ir perteklinis. Anaiptol, tam tikri apribojimai ar asmens suvaržymai yra natūralus nusikalstamos veikos padarymo rezultatas, kurio kaltininkas turėtų tikėtis, esant jo neteisėtiems veiksmams. Teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nelaikomas neproporcingu ir įstatymams prieštaraujančiu kaltininko teisių suvaržymu ir tuo atveju, kai baudžiamojo poveikio priemonė apsunkina asmens darbinę veiklą, tačiau iš esmės neužkerta kelio ja užsiimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010).

Apibendrinus anksčiau aptartą, pripažintina, jog, priešingai D. K. gynėjo teiginiams, būtent 6 metų trukmės aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas bus proporcingas ir teisingas, atitinkantis tiek visuomenės interesą, jog būtų užtikrintos saugios eismo sąlygos, tiek padarytos veikos pavojingumą bei paties kaltinamojo asmenybę.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento–vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 7- 144- 628/2018). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamajam reali galimybė vairuoti transporto priemonę buvo atimta – 2022 m. lapkričio 13 d. (b. l. 111-114).

Įvertinus išdėstytą, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo t. y. nuo 2022 m. lapkričio 13 d.

Dėl turto konfiskavimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. D. K. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs ne mažą kiekį alkoholio, sėdo už automobilio vairo, vairavo intensyviame kelio ruože, vyko ne vienas, kas įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui. Juo labiau, jis vairavimo metu padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino tiek jo paties, tiek kito asmens vairuotą transporto priemonę, dėl ko buvo pradėta administracinė teisena. Apie automobilio vairavimą esant neblaiviam policijos pareigūnai buvo informuoti ne eilinio patikrinimo metu, o kitam asmeniui pranešus apie galimai neblaivų vairuotoją ir jo padarytą eismo įvykį. Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kuriuos galėjo sukelti kaltinamojo D. K. vairavimas esant neblaiviam. Galiausiai, pirmiau aptartus nusikalstamus veiksmus kaltinamasis atliko, nepaisydamas jam ankstesniais teismų sprendimais paskirtų įpareigojimų nevairuoti kelių transporto priemones.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. K. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė, vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad minėtas automobilis nusikalstamų veikų padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o G. B., kuri nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo D. K. turi būti išieškoma konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau, kaip yra išaiškinęs kasacinės instancijos teismas, tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, būtina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visą automobilio vertę, ar jos dalį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-17-788/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019).

Kaltinamasis D. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, nukreiptą prieš teisingumą. Baudžiamosios bylos duomenimis, kalinamasis anksčiau teistas tris kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka, taip pat už administracinius nusižengimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu neturint tam teisės, duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra, yra dirbantis.

Sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 100- 648/2019, Nr. 2K-164-222/2019).

Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad kaltinamojo įvykio metu vairuoto automobilio „BMW“ vertė Lietuvoje 2022 m. lapkričio mėnesį buvo 3830 Eur su PVM. Kita vertus, iš baudžiamojoje byloje esančios minėtos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad kaltinamojo įvykio metu vairuotos transporto priemonės vertė buvo 3500,00 Eur. Teismas, sugretinęs minėtos sutarties, kurioje yra apibrėžta konkrečios transporto priemonės vertė, turinį su VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis, pasižyminčiais bendro pobūdžio informacija, neturi pagrindo nesutikti, kad kaltinamojo D. K. 2022 m. lapkričio 12 d. vairuoto automobilio vertė nesiekė 3830,00 Eur bei atitiko jos pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą vertę – 3500,00 Eur.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias kaltinamojo asmenybe, automobilio verte bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, pripažįsta, kad automobilio „BMW“ vertės – 3500,00 Eur sumos konfiskavimas yra proporcinga ir tinkama priemonė šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 13 d. nutarimu kaltinamajam buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialios teisės sustabdymas (b. l. 111-114). Šios kardomosios priemonės nekeistinos ir paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintinos.

Civilinio ieškinio ir proceso išlaidų byloje nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo bei garso įrašais, tikslinga palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304‒305 straipsniais, 307‒308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, D. K. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesne, ir D. K. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į D. K. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti jo laikinio sulaikymo laiką nuo 2022 m. lapkričio 12 d., 14.00 val. iki 2022 m. lapkričio 13 d., 10.09 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, D. K. paskirtos galutinės 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir nustatyti jam pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 bei 10 punktuose – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jį praradus įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ir (ar) lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 6 (šešiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 3500,00 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) į valstybės biudžetą. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.

D. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.