- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-10
- Bylos Nr.
- e2-2612-1006/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17029-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Kliučinskienė
- Ieškovas
- T. P.
- Atsakovas
- A. P.
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 2.10.6Šeimos teisiniams santykiams taikytina teisė
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.8.1Privalomas sprendimo nukreipimas skubiam vykdymui
- 3.2.6.11Teismo sprendimo nuorašų išsiuntimas šalims, tretiesiems asmenims ir kitiems asmenims
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė.
1. Ieškovė T. P. (toliau – ir ieškovė) pateiktu ieškiniu atsakovui A. P. (toliau – ir atsakovas) dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo prašo: 1) pakeisti įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.3. punktą, nustatant, kad atsakovas nepilnamečiui vaikui K. P. teikia išlaikymą periodinėmis išmokomis po 460 Eur, kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės; išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) iš atsakovo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino šalių patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtos sutarties 4.2 ir 4.3 p. nustatyta, kad atsakovas nepilnamečiams vaikams K. ir K. teiks išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam iki jų pilnametystės. Šiai dienai K. jau pilnametis, o K. nustatytas išlaikymas keistinas, kadangi 200 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis neatitinka jo poreikių. Šiuo metu vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos 4-oje klasėje. Palyginus su darželio lankymo laikotarpiu, šalių sūnaus poreikiai bei reikalingos sumos šių poreikių tenkinimui ženkliai padidėjo. (duomenys neskelbtini) mokyklos lankymui privalu turėti uniformą, pratybų sąsiuvinius, kitus mokyklinius reikmenis. Dėl lokacinės gyvenamosios vietos pakeitimo, padidėjo išlaidos transportui, tam kad pristatyti sūnų į mokymo įstaigą. Sūnui augant, natūralu, didėjo ir jo poreikiai (tuo pačiu ir išlaidos) maistui, drabužiams, lavinimui bei pramogoms. Ieškovė nurodė, kad po ištuokos jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo. Dirba (duomenys neskelbtini), gauna 949 Eur atlyginimą. Apie atsakovo turimą turtą bei gaunamas pajamas jai nėra žinoma. Pažymėjo, kad šiuo metu atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2021 m. balandžio 21 d. ieškovė sudarė su (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį, pagal kurią naudoja automobilį (duomenys neskelbtini). Taip pat moka kreditą už būstą. Atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai, apart nurodytų Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime, jai nėra žinomi.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad sutinka padidinti išlaikymo dydį įvertinus padidėjusius sūnaus poreikius, tačiau ne iki nurodomos sumos – 460 Eur sumos. Atsakovas įsitikinęs, kad sūnaus poreikiai nėra taip drastiškai padidėję ir tikrai nesudaro kas mėnesį 1106 Eur. Sutinka teikti išlaikymą kas mėnesį po 330 Eur. Ieškovė nurodžiusi, kad maisto išlaidos, higienos priemonės, vitaminai mėnesiui sudaro apie 485 Eur. Įvertinus, kad nurodoma, jog vitaminams išleidžiama kas mėnesį po 20 Eur, supranta, kad maistui ir higienos priemonėms skaičiuojama 465 Eur. Atsakovas su tokiu paskaičiavimu kategoriškai nesutinka. Nurodo, kad visiškai neįtikėtina, kad sūnus kas mėnesį vartoja vitaminus. To daryti net negalima, nes tai žalinga organizmui, sveikatai. Mano, jog vitaminams, vaistams kas mėnesį turėtų tikrai pakakti vidutiniškai 10 Eur, higienos priemonėms berniukui užtenka 10 Eur, o maistui mėnesiui – 280 Eur. Nurodo, kad net jis maistui mėnesiui neišleidžia nei 400 Eur ir nei 350 Eur. Atsakovo pozicija dėl išlaidų perkant kanceliarines ir kitas prekes mokslo procesui yra lygiai tokia pati kaip ir dėl higienos priemonių, vitaminų. Tokios prekės kaip parkeris, spalvoti pieštukai, flomasteriai, knygos, pratybos, akvarelinis ir spalvotas popierius, kuprinė, klijai bei žirklės gali būti perkami kelis kartus per metus, kartą į metus, bet jokiu būdu ne kiekvieną mėnesį. Ieškovė įvertino, jog mėnesiui mokyklos išlaidoms išleidžia tariamai apie 50 Eur, bet atsakovas mano, kad tokia suma yra neįtikėtina, nelogiška, neprotinga, o šias išlaidas per mėnesį sudaro iki 25 Eur. Į vaiko poreikių lentelę buvo įtraukta 30 Eur laisvalaikiui. Dėl šios sumos prieštaravimų nėra. Atsakovas sutinka, kad sūnui yra reikalinga tiek avalynė, tiek rūbai, tačiau pabrėžia, kad tikrai nėra būtinybės juos pirkti kiekvieną mėnesį ir nėra išleidžiama kas mėnesį po 133 Eur. Įsitikinęs, kad protinga suma šioms išlaidoms kas mėnesį vidutiniškai skaičiuoti viso 60 Eur. Sūnui nuperkama metams 5-6 poros batų, kuriems išleidžiama apie 350 Eur. Rūbams suma tokia pati. Ekskursijos, renginiai mokykloje ieškovė nurodo kainuoja 25 Eur kas mėnesį, tačiau su tokiu skaičiavimu nesutinkama. Neįtikėtina, kad metams gin organizuotų ekskursijas, renginius, už kuriuos reikėtų mokėti 300 Eur. Juolab poreikių skaičiuotėje yra laisvalaikio pozicija, kuriai skiriama po 30 Eur mėnesiui. Komunalinėms paslaugoms skaičiuojama mėnesiui 50 Eur, tačiau nepateikiama nei detalus paaiškinimas, nei mokėjimo įrodymai ir pan. Ieškovė gyvena pas savo mamą name ir nežinoma kokie mokesčiai mokami, koks jų dydis ir pan. Šalims priklauso butas, tačiau už komunalinius mokesčius ieškovė sąskaitų neapmoka. Ieškovė nepagrįstai skaičiuoja sūnaus poreikiams labai dideles transporto išlaidas. Automobilį ji nusprendė įsigyti išperkamosios nuomos būdu pati savo sprendimu ir rizika. Santuokos nutraukimo metu jai atiteko automobilis (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė panorėjo prabangesnio, naujesnio automobilio. Mano, automobilio įsigijimo kaštai turi būti priskiriami ieškovės išlaidoms, o ne nepilnamečio sūnaus poreikiams. Tas pats pasakytina ir apie transporto priemonės draudimą. Šios išlaidos susijusios ne su būtinais nepilnamečio sūnaus poreikiais. Ieškovė nusprendė gyventi pas savo motiną, t. y. pakeitė gyvenamą vietą, todėl siekiant išvengti nepatogumų, išlaidų, galėjo perkelti sūnų mokytis į šalia esančią mokyklą. Išanalizavus pateiktus įrodymus daroma išvadą, kad sūnaus ji neperkėlė į kitą mokyklą, nes ieškovei patogu vykstant į darbą nuvežti sūnų į mokyklą. Ieškovei gerai žinoma, kad atvykdamas į Lietuvą atsakovas visuomet duoda pinigų abiem sūnums nuo 100 iki 200 Eur. Jeigu pervedami, perduodami pinigai vyresniam sūnui, tai jis dalį pinigų duoda broliui, nes taip būna susitarta su tėvu. Atsakovas nurodo, kad jis uždirba per mėnesį apie 35000 kronų ( 2977,83 Eur), iš kurių 10000 kronų (850,81 Eur) reikia sumokėti už būsto nuomą su mokesčiais. Pabrėžė, kad ieškovė nei vienai iš poreikių skaičiuotės pozicijos nepateikė jokio įrodymų, todėl skaičiavimas kritikuotinas ir pripažintinas nepagrįstu.
4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos iš įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymo dydį yra jo poreikiai; nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos poreikiai, lavinami gabumai. Ieškinys pareikštas vaiko interesais. Prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su individualiais K. P. poreikiais.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė.
5. Ieškovė teismo posėdyje ieškinį palaikė pilna apimtimi, papildomai nurodė, kad nuo sprendimo priėmimo dienos jos pajamos nepasikeitė. Jos nuomone, vaiko tėvas turėtų padėti daugiau. Ieškovės teigimu, ji moka bankui paskolą už būstą, įsigijo automobilį išsimokėtinai. Skyrybų metu 2019 metais sūnui buvo 6 metai. Mokėti reikėjo už darželį, o šiuo metu sūnus lanko mokyklą, pabrango pragyvenimo lygis šalyje. Paaiškino dėl vaiko poreikių lentelės. Negalėjo tiksliai nurodyti, kokios yra tikslios išlaidos. Teigė, kad per dieną vaikui reikia 15 Eur viskam (maistui, vitaminams, higienos priemonėms). Nurodė, kad nuomojasi mašiną, moka mėnesines įmokas už ją. Šias išlaidas taip pat priskiria vaiko poreikiams. Automobilis pirktas šeimos poreikiams tenkinti. Vaiko mokykla yra toli nuo namų, todėl reikia vežioti vaiką į mokyklą. Automobilio draudimo įmokas taip pat priskiria vaiko poreikiams. Nurodė, kad komunalines paslaugas apmoka jos mama. Pati ieškovė neprisideda. Bet vėliau norėtų mokėti pati. Sūnui dar reikalinga apranga choreografijos pamokoms. Už pirkinius atsiskaito ir banko kortele, ir grynais. Vaiko mokykloje privaloma uniforma. Lėšų pramogoms skiria pagal galimybes. Teigė, kad ieškovės šeimai labai daug padeda jos mama. Negalėjo nurodyti, kokio didžio yra jos mamos pensija. Nusprendė pirkti visureigį, nes tuo metu gyveno kaime, kur prastas pravažiavimas. Nusprendė gyventi kartu su mama, nes bendrą su atsakovu butą norėtų parduoti (sudarė sutartį su brokeriu). Teigė, kad nežino, kiek atsakovas, būdamas Lietuvoje, dovanoja vaikams pinigų. Vaikui taip pat reikalingi drabužiai, avalynė. Šias išlaidas skaičiavo metams. Nurodė, kad mokyklines išlaidas skaičiavo ir dalino 9 mėnesiams. Negalėjo įvardinti konkrečios sumos, skirtos mokyklos renginiams. Nurodė, kad gauna valstybės skiriamus vaiko pinigus.
6. Ieškovės atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad išlaikymo dydis turi būti didinimas nes ne tik pasikeitė vaiko poreikiai, bet ir pagėrėjo atsakovo turtinė padėtis. Papildomai nurodė, jog niekas nesikeičia nuo to, kas moka už komunalines paslaugas (močiutė, valstybė ar mama), nuo to vaiko poreikiai nesikeičia. Paaiškino, kad atsakovas teikia išlaikymą tik vienam vaikui, nes kitas tapo pilnamečiu. Nuo 2019 m. atsakovo turtinė padėtis pasikeitė, šiuo metu jo pajamos yra didelės, o ieškovės pajamos šiai dienai yra sumažėjusios. Teigė, kad yra visiškai nenormalu, jog ieškovės mama dengia dalį šalių vaiko išlaidų. Taip pat nurodė, kad ieškovės devyniolikos metų senumo automobilis nėra prabangus. Mano, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis tikrai nesudarytų atsakovui sunkumų. Prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad pagal teismų praktiką neprivalo teikti įrodymų, kurie pagrįstų realius vaiko poreikius.
Atsiliepimas
7. Atsakovas teismo posėdyje ieškinio reikalavimų nepalaikė ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad savo vaikus myli ir visada pasiryžęs jiems padėti pagal savo galimybes. Atsakovo nuomone, ieškovei turėtų pakakti jam skiriamų pinigų. Ieškovė net nebandė išspręsti šitą ginčą taikiai, nusprendė eiti teismo keliu. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), nepaisant didelio uždarbio, yra brangus pargyvenimo lygis. Šiuo metu atsakovas gydosi dantenų ligą. Gydymas brangus (per mėnesį apie 200 Eur), užtruks apie 2 metus. Šiuo metu jo pajamos yra apie 3500-3600 Eur per mėnesį. Būsto nuoma yra 900 Eur. Nuomojasi vieno kambario butą, gyvena vienas. Turi paskolą (duomenys neskelbtini), per mėnesį moka apie 180-190 Eur. Maistui išleidžia apie 750 Eur per mėnesį. Atsakovo nuomone, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra per didelė. Taip pat ieškovė įsigijo per brangią mašiną. Ieškovė dirba šalia vaiko mokyklos, todėl ji pati važiuoja į tą vietą. Ieškovė nepateikė jokių išrašų, kurie parodytų išlaidas už komunalines paslaugas. Su vaikais dabar bendrauja rečiau – du kartus per metus. Ieškovė nesikreipė į jį dėl papildomų pinigų, taip pat jis jos neklausė, ar jai reikia. Teigė, kad yra pirkęs vaikams drabužius. Mano, kad ieškinyje nurodytos išlaidos mokyklai, higienos priemonėms yra per didelės. Išlaidos transporto priemonei yra nepagrįstos. Dėl kitų išlaidų neprieštaravo.
8. Atsakovo atstovė teismo posėdyje ieškinio nepalaikė. Papildomai paaiškino, kad ieškinį tenkinti pilnai nėra jokios galimybės, kadangi atsakovas sutinka ir teikia išlaikymą. Jos nuomone, nereikia sureikšminti, kad vaiko tėvas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Šioje byloje ieškovė pati negalėjo nuosekliai pagrįsti ir išdėstyti vaiko poreikių. Taip pat ieškovė negalėjo paaiškinti, kaip ji sugeba tiek skirti lėšų vaikui per mėnesį, gaudama tokio dydžio atlyginimą. Prašė teismo neįtraukti į vaiko poreikius visų ieškovės išlaidų transportui, draudimui bei kurui, kadangi pati ieškovė važinėja į darbą, kuris yra šalia vaiko mokyklos. Poreikių lentelė sudaryta neteisingai ir nesąžiningai. Byloje nepateikta įrodymų, susijusiu su būsto išlaikymu. Taip pat kritikuotina išlaidų mokyklai suma, vaikas nelanko burelių, neturi specialiųjų poreikių. Pažymėjo ir tai, kad įstatymo numatyta indeksacija padengia padidėjusias kainas. Prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir proporcingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateiktas prašymas nagrinėti bylą Tarnybos atstovui nedalyvaujant. Išvada byloje yra pateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados.
Dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindų
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.
11. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
12. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).
13. Vaiko išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimai reglamentuojami CK 3.201 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Taigi, įstatymas numato du pagrindus kada gali būti pakeistas priteistas išlaikymo dydis – 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė grindžia savo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio šalių nepilnamečiam sūnui pakeitimo tuo, kad pasikeitė šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai bei pagėrėjo atsakovo turtinė padėtis.
Dėl atsakovo turtinės padėties pagėrėjimo
15. Kaip jau buvo minėta, viena iš CK 3.201 straipsnyje numatytų sąlygų pakeisti teismo sprendimu vaikui priteistą išlaikymą yra tėvų (vieno iš jų) turtinės padėties pasikeitimas, kuris vertinamas po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, įsiteisėjimo momento iki ieškinio pateikimo dienos, apart atvejus, kuomet vaikui išlaikymas priteistas teismo įsakymu. Vis tik vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – turtinės padėties pasikeitimas turi būti esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
16. Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; kt.).
17. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2019 m. birželio mėnesį, t. y. kai buvo nutraukta šalių santuoka bendru sutarimu, atsakovas tuo metu niekur nedirbo (2024-05-08 Teismų informacinė sistemos Liteko išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Kaip paaiškino atsakovas, skyrybų metu jo atlyginimas buvo minimalus. Šiuo metu atsakovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Jo pajamos per mėnesį yra apie 3700 Eur „į rankas“, priklauso nuo valiutų kursų. Paaiškino savo išlaidas per mėnesį – apie 900 Eur buto nuoma, maistui išleidžia iki 750 Eur per mėnesį, turi vartojimo paskolą ir moka apie 180 Eur per mėnesį bei įmokas už automobilį (apie 200 Eur). Taip pat šiuo metu yra sudarytas dantų gydymo planas 2 metams, yra suplanuota 7 apsilankymai, kurių vienas kainuoja iki 200 Eur. Ar reiks lankytis daugiau, paaiškės kaip sėkmingai pavyks gydymas. Taigi, Šiuo metu, atskaičius visas pragyvenimo išlaidas atsakovui lieka apie 1500 Eur. Pažymėtina ir tai, kad vartojimo paskolos mokėjimas, mokesti už automobilį bei išlaidos dantų gydymui (apie 580 – 600 Eur) bus patiriamos iki 2026 metų, t. y. dar du metus.
18. Teismas pažymi, kad 2019 metais minimalus darbo užmokestis Lietuvoje buvo apie 555 Eur neatskaičius mokesčių (apie 395 Eur „į rankas“). Šiuo metu atsakovo darbo užmokestis yra apie 3700 Eur „į rankas“, priklausomai nuo valiutų kursų svyravimų. Taigi, atsakovo darbo užmokestis padidėjo beveik daugiau nei 10 kartų. Taip pat atsakovas nuo santuokos nutraukimo, įsigijo ir transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Ir nors, kaip nurodo atsakovas, jis šiuo metu moka įmokas kas mėnesį už automobilį ir patiria papildomas išlaidas, tačiau pažymėtina, kad kasacinis teismas yra suformulavęs taisyklę, jog „kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
19. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus konstatuoja, kad atsakovo turtinė padėtis nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, įsiteisėjimo momento iki ieškinio pateikimo šioje byloje dienos, pagerėjo iš esmės, t. y. jo darbo užmokestis padidėjo beveik 10 kartų, atsakovas per šį laikotarpį įsigijo transporto priemonę.
Dėl nepilnamečio vaiko poreikių (ne)pasikeitimo
20. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
21. Iš bylos duomenų ir šalių teiktų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio K. P. tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp šalių bendru sutarimu bei šalys sutarė dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam sūnui 200 Eur. Pažymėtina, kad tuo metų šalių sūnui buvo 6 metai ir jis lankė darželį. Šiuo metu vaikui jau yra 11 metų, jis lanko mokyklą. Ieškovė nurodo, kad jos pajamos per mėnesį yra apie 949 Eur, o atsakovo pajamos per mėnesį yra apie 3700 Eur.
22. Teismų praktikoje yra suformuluotas tik orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur (atskaičius mokesčius apie 709 Eur), atsižvelgiant į tai, laikytina, kad vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažesnė kaip 709 Eur suma, t. y. kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažesne nei 353 Eur suma.
23. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 1106 Eur suma bei pateikė sūnui išlaikyti reikalingų išlaidų apskaičiavimą. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Todėl ieškovo atstovas nepagrįstai teigė teismo posėdžio metu, kad ieškovei nereikia teikti įrodymų, pagrindžiančių vaiko poreikių išlaidas, nes ieškovės prašoma padidinti išlaikymo suma viršija orientacinę minimalią išlaikymo sumą kurios nereikia įrodinėti pagal kasacinio teismo praktiką. Teismas pažymi ir tai, kad teismas ne kartą atkreipė ieškovės atstovo dėmesį, kad tuo atveju, kai prašoma išlaikymo suma viršija nustatytą minimalų, orientacinį išlaikymo dydį, šalis turi pagrįsti vaiko poreikius.
24. Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad per mėnesį sūnaus maistui, vitaminams, higienos reikmenims išleidžia apie 485 Eur (t. y. maistui ir higienos priemonėms apie 15 Eur per dieną, vitaminams kas mėnesį po 20 Eur). Teismas pažymi, kad byloje įrodymų, jog ieškovė kas mėnesį išleidžia vitaminams po 20 Eur nėra. Taip pat nėra duomenų, kad šalių nepilnamečiam vaikui yra būtina nuolat vartoti vitaminus. Ieškovės nurodyta suma - apie 15 Eur kas dieną už maistą bei higienos priemones, teismo nuomone iš esmės atitinka vaiko amžių, jo poreikius ir nėra aiškiai per didelės ar nepagrįstos. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo, kad per mėnesį patiria apie 50 Eur išlaidų komunalinėms bei interneto paslaugoms apmokėti. Teismas pažymi, kad byloje duomenų, jog ieškovė patiria tokias išlaidas nėra, t. y. nėra pateikta jokių sąskaitų, kurios pagrįstų šių išlaidų dydžio pagrįstumą. Juo labiau, teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ji nei už internetą nei už komunalines išlaidas nieko nemoka, nes tai daro jos mama, pas kurią ji ir gyvena. Ji taip pat mamai nemoka už komunalines išlaidas, internetą. Teismo nuomone, ieškovė nepagrindė šių išlaidų. Ieškovė taip pat nurodo, kad patiria apie 323 Eur išlaidų transportui – t. y. transporto priemonės nuoma 157 Eur, transporto priemonės draudimas - 16 Eur, išlaidos kurui – apie 150 Eur. Ieškovė į bylą pateikė 2021 m. balandžio 21 d. Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad ieškovė kiekvieną mėnesį turi mokėti automobilio nuomos mokestį – 157,29 Eur. Minėta nuomos sutartis galioja iki 2025 m. balandžio 21 d. Duomenų, kad ši sutartis yra tinkamai vykdoma, jog ieškovė moka nurodytą nuomos mokestį kas mėnesį, kad yra mokamas transporto priemonės draudimas, kokio dydžio draudimas, byloje nėra. Ieškovė taip pat nurodo, kad vaiko poreikių tenkinimui patiria apie 150 Eur išlaidų kurui, nes sūnų reikia vežti į mokyklą, kuri yra kitame miesto gale. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės darbo vieta yra šalia sūnaus mokyklos ir bet kokiu atveju jai tektų vykti į darbo vietą, tad pakeliui gali užvežti ir sūnų. Kaip matyti iš Tarnybos pateiktos išvados, apklausiant šalių sūnų, jis nurodė, kad mokykloje būna labai anksti, nes mama turi būti darbe ir būna mokykloje iki pasibaigia mamos darbas. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad minėta transporto priemonės yra naudojama visos šeimos poreikiams tenkinti, tiek jai, tiek abiem vaikams bei jos motinai, su kuria kartu gyvena. Todėl nėra aišku, kodėl visos išlaidos susijusios su transporto priemonės nuoma, jos išlaikymu yra priskiriama tik šalių sūnui. Ieškovė bei jos atstovas to paaiškinti negalėjo. Teismo nuomone, sutiktina su atsakovo teiginiais, kad šios išlaidos transportui yra per didelės ir nepagrįstos. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, apart transporto priemonės nuomos sutarties, kad realiai šias išlaidas patiria. Ieškovė taip pat nurodo, kad apie 133 Eur per mėnesį patiria drabužiams ir batams, nes sūnus dabar auga ir praktiškai kiekvieną sezoną bent kartą, o kartais ir dažniau, reikia pirkti naują avalynę, drabužius, nes juos tiesiog paprasčiausia išauga. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad išlaidos mokyklai – uniforma, kuprinė, kanceliarinės priemonės sudaro apie 50 Eur kas mėnesį (skaičiuota 9 mėnesius), ekskursijoms, renginiams mokykloje apie 25 Eur per mėnesį, pramogoms, laisvalaikiui 30 Eur kas mėnesį, o telefonui apie 10 Eur kas mėnesį. Pažymėtina, kad atsakovas su išlaidoms pramogoms, laisvalaikiui bei telefonui neprieštaravo ir sutiko, o todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Atsakovo nuomone ieškovės nurodytos išlaidos batams, drabužiams, mokyklai bei ekskursijos, renginiams mokykloje yra per didelės. Teismas nesutinka su tokiais atsakovo teiginiais ir nors ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie šių išlaidų patyrimą, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus yra moksleivis, paauglys, nuolat augantis, sprendžia kad nurodytos išlaidos batams, drabužiams, mokyklai, ekskursijoms, išvykoms, renginiams mokykloje, iš esmės atitinka vaiko amžių, jo poreikius ir nėra aiškiai per didelės ar nepagrįstos.
25. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktą išlaidų pagrindimą ir jos paaiškinimus, konstatuota, jog reali, bendra išlaidų vaiko poreikiams suma per mėnesį iš viso sudaro apie 710 Eur. Teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog skiria sūnaus poreikių tenkinimui kas mėnesį apie 1106 Eur.
26. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
27. Nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimo priėmimo šiuo metu yra praėję beveik 5 metai, per šį laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė vaiko amžius, jo poreikių pobūdis, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad byloje yra įrodytos faktinės aplinkybės dėl papildomų vaiko išlaikymo išlaidų atsiradimo, todėl tai sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio padidinimo (CK 3.201 straipsnis).
28. Spręsdamas klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali dirbti ir gauti pajamų, iš kurių galėtų teikti sūnui reikalingo dydžio išlaikymą. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo turimus sveikatos sutrikimus, dėl kurių jis neturėtų realių galimybių ieškoti geriau apmokamo darbo, jeigu jo gaunamos pajamos nėra pakankamos skirti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą. Atsižvelgtina ir į tai, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu faktiškai gyvena su ieškove, atsakovas pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad su sūnumi matosi kartą ar du per metus, nes gyvena kitoje šalyje, todėl ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
29. Teismas, vadovaudamasis tuo, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013) bei atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybės, konstatuoja, kad ieškovė įrodė, jog iš esmės padidėjo vaiko poreikiai. Be to, atsižvelgiant į atsakovo paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, laikytina, kad atsakovas objektyviai turi galimybių teikti reikalingą išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui, o ne didesnę naštos dalį perkelti vienai ieškovei. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas daugiau išlaikytinių neturi. Teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėti yra geresnė, todėl lygiomis dalimis turi abu prisidėti prie savo vaiko išlaikymo.
30. Atsakovo atstovė nurodo, kad vaiko išlaikymo dydis kiekvienais metais yra indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tokiu būdu įvertinant besikeičiančią socialinę, ekonominę situaciją, kainų augimą ir kitas svarbias aplinkybes, kurios daro įtaką vaiko išlaikymo kokybei. Tačiau atkreiptinas atsakovo atstovės dėmesys, kad nors pagal teisės aktų reikalavimus priteistas išlaikymas yra indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau indeksavimas nekompensuoja dėl išaugusių poreikių atsiradusių/padidėjusių išlaidų (Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-616-221/2019; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1852-601/2018).
31. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų sūnaus poreikius, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui K. P. išlaikyti po 355 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
32. Šalių nepilnamečiui sūnui išlaikyti skiriamas lėšas ieškovei ir toliau pavestina tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.
Dėl vaiko pinigų
33. Atsakovas nurodo, kad ieškovė kiekvieną mėnesį gauna vaiko pinigus, skiriamus valstybės, todėl priteistas išlaikymo suma turi būti mažintina.
34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).
35. Teismas, pažymi, kad ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, tenka rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, pareiga rūpintis vaiku – kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, užtikrinant jo emocinių ir kitų poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Ieškovė atlieka namų ruošos darbus, užtikrinti vaiko gerbūvį (gaminant maistą, tvarkant namus, vežiojant, leidžiant savaitgalius ir atostogaujant bei pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaikus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ne visada prisideda. Paminėtina ir tai, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad gyvena ne Lietuvoje, tad su sūnumi matosi itin retai, kartą/ du per metus. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, kad atsakovo pajamos yra pakankamos, kad galėtų išlaikyti sūnų, tenkinat bylos nagrinėjimo metu nustatytus jo poreikius, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo mažinti priteisino išlaikymo dydį pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis.
36. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
37. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
38. Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis).
39. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
40. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
41. Bylos medžiaga nustatyta, kad šioje byloje ieškovė patyrė 1700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių.
42. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies (60 proc., nes ieškovė prašė padidinti išlaikymo dydį 260 Eur, tačiau teismas padidino 155 Eur), ieškovei iš atsakovo priteistina 1020 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
43. Bylos medžiaga nustatyta, kad šioje byloje atsakovas patyrė 1427,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 930 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, o 497,81 Eur už vertimo paslaugas. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių.
44. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies (60 proc., nes ieškovė prašė padidinti išlaikymo dydį 260 Eur, tačiau teismas padidino 155 Eur), atsakovui iš ieškovės priteistina 372 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Taip pat iš ieškovės atsakovui priteista 199 Eur išlaidų už vertimo paslaugas.
45. Taigi, ieškovei iš atsakovo iš viso priteistina 1020 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės 571 Eur (372 Eur + 199 Eur). Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 449 Eur bylinėjimosi išlaidų. (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).
46. Šioje byloje ieškovė pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškinio suma remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu apskaičiuotina pagal bendrą prašomų padidinti išmokų už vienerius metus sumą ir 3 120 Eur ((460 Eur - 200 Eur) x 12 mėn.), todėl ieškinį patenkinus iš dalies (60 proc.), valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, t. y. 42 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis), o iš ieškovės 28 Eur.
47. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 7,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2), todėl iš šalių valstybės naudai nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 355 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiam sūnui K. P., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikyti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko nepilnamečio sūnaus K. P., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšas iki vaiko pilnametystės.
Priteisti ieškovei T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 449 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt devynis eurus) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovės T. P., a.k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 42 Eur (keturiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.