Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui J. R. ir jo atstovui advokatui Nerijui Stukui (nuotoliniu būdu naudojantis Zoom platforma),

suinteresuoto asmens E. N. atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei (nuotoliniu būdu naudojantis Zoom platforma),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Rimos Gražienės pareiškimą, suinteresuoti asmenys J. R., E. N., dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0090/22/00381.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja antstolė Rima Gražienė (toliau – antstolė) 2022 m. balandžio 26 d. kreipėsi į teismą su prašymu spręsti klausimą dėl baudos skyrimo E. N. (toliau – skolininkė) už teismo sprendimo nevykdymą.

Pareiškime nurodyta, kad antstolė vykdo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 16 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021, pateiktą išieškotojo J. R., dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Nors tėvas J. R. keletą kartų vyko į sūnaus gyvenamąją vietą, norėdamas pasiimti sūnų teismo nustatytu laiku, tačiau motina E. N. nevykdė teismo sprendimo ir nesudarė sąlygų tėvui pasiimti sūnų jam priklausančiomis dienomis.

Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-11865-997/2022 antstolės Rimos Gražienės prašymas dėl baudos skyrimo tenkintas iš dalies, E. N. skirta 300,00 Eur dydžio vienkartinė bauda išieškotojo J. R. naudai, kita prašymo dalis atmesta.

Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-23971-429/2022, tenkinus suinteresuoto asmens E. N. prašymą, atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2VP-11865-997/2022 pagal antstolės Rimos Gražienės prašymą skirti baudą skolininkei E. N., išieškotojas J. R.. Atnaujinus bylos nagrinėjimą ir bylą išnagrinėjus pakartotinai, Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2999-429/2023 suinteresuoto asmens (skolininkės) E. N. prašymas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0090/22/00381 atmestas. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2S-711-775/2023 pagal pareiškėjos E. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutarties, 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismo posėdžio metu E. N. atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė prašymą palaikė, paaiškino, kad skolininkė teismo sprendimą vykdė. Teismo sprendime nurodyta, kad jei neįmanoma, sūnaus ir tėvo bendravimas gali ir nevykti, tik iš anksto turi būti pranešta apie priežastis, dėl kurių bendravimas negali vykti. J. R. visos aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo bendrauti su sūnumi, buvo žinomos. Negalėdama vykdyti teismo sprendimo, E. N. 2022 m. kovo 16 d. nurodė priežastis, t. y. 2022 m. kovo 16 d. telefonu pranešė kur ji yra, kokiais kontaktais galima su ja susisiekti, kvietė atvykti bendrauti su sūnumi, tačiau J. R. neatvyko. Apie tai, kad J. R. buvo žinoma sūnaus buvimo vieta, patvirtina 2022 m. kovo 24 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą nurodyti duomenys, kad E. N. su sūnumi yra (duomenys neskelbtini), taip pat žinomas ir konkretus reabilitacijos centras. E. N. 2022 m. kovo 1 d. buvo pristatyta į Kauno klinikas, buvo gydoma iki 2022 m. balandžio 30 d., ji buvo reabilitacijos centruose, kur jai buvo teikiamos reabilitacinės paslaugos. Vėliau būnant Latvijoje jai gimė dukra, ji su vaikais atostogavo, atgavo jėgas, todėl tėvas su sūnumi negalėjo bendrauti pagal teismo sprendime nustatytą tvarką, tačiau jam buvo nurodytos objektyvios tai pateisinančios priežastys. 2022 m. kovo 24 d. elektroninio laiško, siųsto J. R., E. N. negavo, nes laiškas buvo siųstas pačiam J. R.. Antstolė jos apie vykdomąją bylą neinformavo. Apie bylą sužinojo tik 2022 m. rugpjūčio mėnesį. Šiuo metu E. N. gyvena(duomenys neskelbtini). Bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis išieškotojas su sūnumi neprašė. Deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Šiuo metu skolininkė su sūnumi faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), o dabar atostogauja. Vaikas ugdymo įstaigos nelanko, planuoja leisti nuo rugsėjo pirmosios (duomenys neskelbtini). Po teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo priėmimo vaikas su tėvu yra bendravęs, o po to, kai išsivežė atostogauti, nebendravo. Adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra skolininkės darbo vieta. Atstovė nurodė nežinanti, ar skolininkė 2022 m. kovo 16 d. buvo Lietuvoje, taip pat atstovė nurodė nežinanti, ar per visą šį laikotarpį E. N. su sūnumi buvo grįžusi į Lietuvą. Nežino, kada grįš po atostogų, kurios tęsiasi nuo 2022 m. birželio mėnesio, šiuo metu E. N. yra vaiko auginimo atostogose. Analogiškas antstolės prašymas dėl baudos skyrimo kitoje civilinėje byloje nebuvo tenkintas, nustatyta, kad aktas surašytas nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų, todėl prašymas negalėjo būti tenkinamas. Nurodė nepritarianti išieškotojo atstovo pozicijai dėl nutarties, kuria buvo atnaujintas procesas šioje byloje. Proceso atnaujinimo klausimas jau yra išspręstas, nutartis, kuria atnaujintas procesas, neskundžiama, todėl iš naujo spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo nėra jokio pagrindo. Skolininkės atstovė nesutiko nurodyti, kokiu netinkamu materialinės teisės normos pritaikymu buvo grindžiamas prašymas atnaujinti procesą šioje byloje. Skolininkės atstovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal anksčiau byloje pareikštą prašymą.

Teismo posėdyje papildomai nurodė, kad turėjo galimybę kelis kartus būti su sūnumi iki teismo sprendimo ir pora kartų po teismo sprendimo priėmimo. Iki pat šiandien skolininkė daro visas kliūtis, slapstosi su sūnumi, kad nebūtų vykdomas teismo sprendimas. Vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta teismo sprendimu nei su vienu iš tėvų, tačiau dėl skolininkės savavališkų veiksmų slepiantis ir slepiant vaiką, faktiškai vaikas būna su skolininke. J. R. nuomone, net ir tuo atveju, jeigu egzistuotų objektyvios priežastys išieškotojo ir jo sūnaus G. R. bendravimui, kurių, išieškotojo įsitikinimu, nėra, remiantis 2021 m. birželio 18 d. teismo sprendimo rezoliucinės dalies 8 punktu skolininkė turi suteikti informaciją apie svarbias priežastis, dėl kurių neįvyksta bendravimas su nepilnamečiu sūnumi G. R. teismo nustatyta tvarka, pateikdama svarbias priežastis pagrindžiančius dokumentus (jų kopijas). Jokių svarbių priežasčių bei jas patvirtinančių dokumentų skolininkė išieškotojui nėra nurodžiusi bei pateikusi. Nėra proporcinga ir adekvatu reikalauti, kad išieškotojas ir antstolė fiksuotų kiekvieną be išimties teismo sprendimo nevykdymo dieną ar valandą. Bendras nevykdymo fiksavimo kiekis leidžia preziumuoti, kad teismo sprendimas buvo nevykdomas visą laiką. Nuo 2019 m. gegužės mėnesio skolininkė su sūnumi G. R. persikėlė gyventi į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, o Marijampolės teismui nustačius laikinąją tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, per 2021 m. gegužės mėnesį buvo įvykę septyni susitikimai, iš kurių šešis kartus J. R. sūnų pasiimdavo iš skolininkės gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, vieną kartą iš namelio, esančio (duomenys neskelbtini)miškuose. Skolininkės ir G. R. reali gyvenamoji vieta 2020–2022 m. laikotarpiu buvo (duomenys neskelbtini), Kaune; adresu (duomenys neskelbtini)G. R. niekada negyveno, netoliese yra skolininkės verslo vykdymo vieta(duomenys neskelbtini); adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), buvusi J. R. ir G. R. gyvenamoji vieta iki 2019 m.; (duomenys neskelbtini), yra skolininkės tėvų gyvenamoji vieta. Nurodė, jog G. R. jo gyvenamojoje vietoje nėra, (duomenys neskelbtini)G. R. niekada negyveno ir neturi jokio ryšio su minėtu adresu, (duomenys neskelbtini)paramos šeimai ir vaikui centrui tokio namo rasti nepavyko, taip pat G. R. negyvena(duomenys neskelbtini), tai nustatyta tiek Kalvarijos socialinių paslaugų centro, tiek Kalvarijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų paaiškinimais, nurodytais Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-6643-1146/2022. Objektyviai J. R. nėra žinomas joks kitas adresas, kaip (duomenys neskelbtini), Kaunas, kur galėtų būti sūnus, skolininkė tokio adreso nėra nurodžiusi, išskyrus telefonu 2022 m. kovo 16 d. pateiktą informaciją apie neįvardintos trukmės buvimą Latvijoje. Todėl tiek J. R., tiek ir antstolė pagrįstai tikėjosi bendravimą vykdyti (duomenys neskelbtini), Kaune. Nuo 2022 m. birželio 2 d. iki šiol skolininkė su J. R. bendrauja per advokatę J. S., iš elektroniniu paštu siunčiamų laiškų ar advokatės J. S. perduodamos informacijos akivaizdu, kad skolininkė suvokia savo pareigą vykdyti teismo sprendimą, siūlo bendravimo tvarką peržiūrėti, piktybiškai slepia vaiko gyvenamąją vietą bei nevykdo teismo sprendimo. Skolininkė tik kartą 2022 m. kovo mėnesį informavo J. R., kad ji yra Latvijoje, J. R. pasisiūlius nuvykti į Latviją susitikti su sūnumi, jokio atsakymo negavo. Skolininkės nurodomos aplinkybės, kad ji informavo išieškotoją apie eismo įvykį, nėštumą, apie savo sveikatos būklę, J. R. nepageidavimą auginti sūnų, nesidomėjimą nesiekiant bendravimo, jos kontroliavimą, persekiojimą, kenkimą yra išsigalvotos ir neatitinka tikrovės. Skolininkės keliami reikalavimai susiję dėl teisinių procesų nutraukimo, nepateikiant nė vieno pasiūlymo kada ir kaip J. R. galėtų susitikti ir pabendrauti su sūnumi, dėl ko nesant prasmės ką nors tartis, pasirašyti taikos sutartis ar kitus dokumentus su skolininke, kuri vis tiek nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo. Dar 2021 vasarą J. R. kreipusis į skolininkę dėl teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos vykdymo, pastaroji pasakė, kad ji yra suverenė, nepasirašiusi su Lietuvos vyriausybe sutarčių, todėl Lietuvos teismai ir Lietuvos įstatyminė bazė jai negalioja pagal jūros teisę.

Teismo posėdžio metu J. R. nurodė, kad daugiau nei dvejus metus nėra gavęs jokios informacijos apie savo sūnų. Kadangi skolininkė su vaiku lankosi tokiose šalyse kaip Indija, Šri Lanka, jam neramu dėl vaiko saugumo. E. N. yra nurodžiusi, kad jei nebus pakeistas teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos, jis sūnaus nematys, jos planas yra visiškai neleisti vaikui bendrauti su tėvu. Panaikinus kardomąsias priemones, 2022 m. kovo 10 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur sutiko E. N. dukrą M. Paskambinus E, ši antstolei pasakė, kad vaiko tėvui neduos, nors vaiką, jei jis serga ir yra gydymo įstaigoje, turėtų prižiūrėti ir tėvas. 2022 m. kovo 16 d. apie 11.00–12.00 val. skolininkė skambino iš Siguldos registratūros, G jį prisiminė, tačiau asmeniškai su sūnumi nebendravo, jį girdėjo tik fone. Konkretaus SPA centro pavadinimo jam nenurodė, nors jis siūlė atvykti pasiimti sūnų ir su juo praleisti laiką Kaune, motina primygtinai siūlė atvykti į Siguldą. Tėvo ir sūnaus susitikimas turėjo vykti 2022 m. kovo 17 d., tačiau tėvas, bijodamas E. N. provokacijų, į Siguldą nenuvyko. Konkretaus laikotarpio, kiek planuoja būti Latvijoje, E. N. tėvui nenurodė, nenurodė ir priežasčių, dėl kurių išvyko į kitą šalį, nors tam reikėjo ir jo sutikimo. 2022 m. kovo 24 d. elektroniniame laiške siūlė tą patį, ką ir telefoninio pokalbio metu. 2022 m. kovo 16 d. apie 16.00 val. vyko susitikimas su Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais, kurie paminėjo, jog skolininkė yra Lietuvoje, nes prieš valandą sūnui G buvo paimtas Covid-19 testo mėginys. Tuomet buvo skambinta į Siguldą, į SPA centrą, E. N. ten nebuvo. Tėvui vaiko teisių apsaugos specialistai nenurodė, iki kada E. N. bus Latvijoje. Nors skolininkė turi galimybes bendrauti nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tačiau nesudaro galimybių tėvui bendrauti su sūnumi tokiu būdu. J. R. nurodė intensyviai bendravęs su E. N. dėl bendravimo su sūnumi, tačiau ji tėvui tik moralizuodavo, kalbėdavo ne apie tėvo ir sūnaus bendravimą. Motina piktybiškai vengia leisti bendrauti sūnui su tėvu, iš jos pusės nebuvo jokio geranoriško pasakymo dėl teismo sprendimo vykdymo. J. R. nurodė, kad faktinė sūnaus gyvenamoji vieta buvo Kaune, (duomenys neskelbtini), kur buvo įrengtas butas, o pirmame aukšte vykdyta veikla. Visais atvejais būdavo vykstama ir į kitas žinomas E. N. buvimo vietas, tačiau sūnaus rasti nepavyko. E. N. tėvai jam jokios informacijos neteikė, nurodė, kad čia nieko nėra, nebūna ir liepė daugiau nevažiuoti. Šiuo metu jokios informacijos apie vaiką ir jo buvimo vietą E. N. tėvui neteikia, tam tikrus duomenis apie galimą vaiko buvimo vietą sužinojo iš kitose bylose esančių duomenų. Išieškotojui žinoma, kad skolininkė išparduoda savo turtą, kas rodo, jog ji net neketina grįžti į Lietuvą. Skolininkė nepagrįstai nurodė, kad tėvas neteikia išlaikymo savo sūnui, šiuo metu tėvas išlaikymą teikia.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens J. R. atstovas advokatas Nerijus Stukas su prašymu panaikinti 2022 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir antstolės prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti nurodė nesutinkantis. Nurodė, kad 2023 m. vasario 2 d. nutartyje, kuria atnaujintas procesas šioje civilinėje byloje, nėra nurodytos konkrečios teisės normos, kurių pažeidimas buvo padarytas. Skolininkės prašyme dėl proceso atnaujinimo yra kalbama tik apie netinkamą informavimą ir netinkamą procesinių dokumentų įteikimą, tačiau skolininkei buvo žinoma apie vykdomąją bylą, ji piktybiškai vengė priimti bet kokius jai siunčiamus procesinius dokumentus. E. N. tėvai jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu nepriima skolininkei siunčiamų dokumentų, Kaune, (duomenys neskelbtini), siunčiami dokumentai taip pat neįteikiami, todėl piktnaudžiavimas teisėmis neturėtų būti ginamas. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti skolininkei asmeniškai nebuvo įteiktas, tačiau kiti dokumentai siųsti jos elektroninio pašto adresu, dėl ko skolininkei buvo žinoma apie bylą. Teismo siųsti procesiniai dokumentai skolininkei visais žinomais adresais taip pat nebuvo įteikti, ji vengia priimti siunčiamus dokumentus, tačiau prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia būtent ta aplinkybe, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie civilinę bylą. Vaiko(duomenys neskelbtini), niekas nerado, jis taip pat nebuvo rastas ir(duomenys neskelbtini), skolininkės niekas niekur neranda. Civilinėje byloje Nr. e2-6643-1146/2022 konstatuota, kad skolininkės vaiko gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), yra imituojama, ten yra tik vaiko kambarys, bet jokių vaiko gyvenimo toje vietoje požymių nenustatyta. Nagrinėjamu atveju civilinė byla nagrinėjama atnaujinus procesą joje, o ne iš naujo sprendžiamas baudos skyrimo klausimas. Vaiko teisių specialistai buvo informuoti apie tai, kad teismo sprendimas nėra vykdomas, tą patvirtina ir 2022 m. liepos 27 d. Kalvarijos vaiko teisių apsaugos tarnybos pranešimas, kad jiems situacija žinoma ir nagrinėjama. Pagal Marijampolės apylinkės teismo sprendimą skolininkė turėjo pareigą pateikti informaciją apie bendravimo su sūnumi negalimumą. Skolininkė 2022 m. kovo 16 d. skambino išieškotojui J. R. ir pasiūlė atvykti susitikti su sūnumi Latvijoje, tačiau kai tėvas 2022 m. kovo 24 d. elektroniniame laiške pasiūlė atvykti ir pasiimti sūnų, skolininkė į jį visiškai nereagavo. 2022 m. kovo 16 d. J. R. nebuvo pateikta informacija apie tai, kad jis negalės bendrauti su sūnumi, kiek laiko skolininkės nebus Lietuvoje, kad tėvas su sūnumi negalės bendrauti atitinkamai 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 31 d., 2022 m. balandžio 7 d. 2022 m. kovo 24 d. elektroninis laiškas skolininkei buvo išsiųstas jau po to, kai tėvas nuvyko pasiimti sūnų į jo gyvenamąją vietą ir ten jo nerado. Atsakymas į minėtą laišką nebuvo gautas. Tėvas sūnų paskutinį kartą gyvai matė 2021 m. vasarą. Tų pačių metų rugpjūtį E. N. pateikus pareiškimą ir pritaikius kardomąsias priemones, tėvas su sūnumi nebendravo iki šiol. Kardomosios priemonės buvo panaikintos 2022 m. kovo 4 d., skolininkė su sūnumi iš Lietuvos išvyko 2022 m. kovo 16 d. ir į Lietuvą nebuvo sugrįžusi. Per tą laikotarpį buvo Balyje, Šri Lankoje. Nustatytais akto trūkumais negali būti pateisinama žala, kuri daroma vaiko ir tėvo santykiams. Jei skolininkės atostogos tęsis dar ilgiau, manytina, kad tėvas sūnaus nematys dar dvejus metus, nes skolininkė savo atostogas laiko pagrindu neleisti sūnui bendrauti su tėvu. Papildomai paaiškino, kad E. N. piktavališkai trukdo J. R. bendrauti su sūnumi tam nesudarydama sąlygų, slepiant G. R. faktinę buvimo vietą, buvo sufabrikavusi bylą J. R. atžvilgiu dėl seksualinio priekabiavimo, dėl ko jam buvo apribota teisė matytis su sūnumi, vėliau kaltinimai buvo panaikinti. Pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, iki kreipimosi į antstolę pateikiant vykdomąjį raštą su sūnumi bendravo nuo 7 iki 11 kartų, daugiausiai sūnų pasiimant adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kartais sūnų vykdavo pasiimti į (duomenys neskelbtini), kuriame E. N. turi tam tikrą teritoriją. Šiuo metu bendravimas nevyksta jokia forma, yra paskirta advokatė, kuri tik persiunčia E. N. siunčiamus laiškus. Nėra jokio dokumento, kur būtų nurodyta tiksli G gyvenamoji vieta. 2023 m. birželio 27 d. E. N. nurodė, kad tėvas 2023 m. liepos 1 d. gali su sūnumi pasimatyti atvykęs į Šri Lanką. Gegužės mėnesį yra nurodžiusi, kad yra Balyje. Be to, nurodytos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo klausimas, kadangi prašyme dėl proceso atnaujinimo minėtomis aplinkybėmis nebuvo remiamasi. Teismo sprendimo privalomumas sukuria pareigą ir teismui veikti aktyviai bei ginti tėvo teisę bendrauti su sūnumi. Išieškotojo atstovas prašo konstatuoti, kad procesas šioje byloje buvo atnaujintas nepagrįstai, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį ir nutartį dėl baudos skyrimo palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į skolininkės prašymą dėl proceso atnaujinimo paruošimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį netenkintinas.

Dėl civilinės bylos nagrinėjimo ribų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 370 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Taigi nagrinėjant civilinę bylą, kurioje atnaujintas procesas, byla nagrinėjama pakartotinai ne iš naujo visa apimtimi, tačiau atsižvelgiant į ribas, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas.

Šiuo atveju civilinė byla nagrinėjama pakartotinai, skolininkei E. N. pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2VP-11865-997/2022, kurioje buvo sprendžiamas antstolės Rimos Gražienės prašymas dėl baudos skyrimo skolininkei už teismo sprendimo nevykdymą klausimas, ir 2023 m. vasario 2 d. nutartimi byloje atnaujinus procesą. Prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėti apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad skolininkės pateiktame prašyme jokia konkreti teisės norma, kurios aiški taikymo klaida būtų padaryta priimant 2022 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, nebuvo nurodyta, prašymas grindžiamas tik aplinkybėmis dėl netinkamo (grindžiamo fikcija) skolininkės informavimo apie civilinę bylą, procesinių dokumentų jai neįteikimo ir tuo, kad esant objektyvioms priežastims, dėl kurių negalėjo vykti sūnaus G bendravimas su tėvu J. R., ji, vykdydama teismo sprendimą, apie tai informavo tėvą. Teismo posėdžio metu skolininkės atstovė atsisakė nurodyti konkrečią teisės normą, dėl kurios aiškios taikymo klaidos buvo reiškiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Pažymėtina, kad tokia teisės norma nenurodyta ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartyje, kuria buvo atnaujintas procesas šioje civilinėje byloje, apsiribojant tik įstatyme numatyto pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas) nurodymu, todėl civilinės bylos nagrinėjimo ribos, kurias apibrėžtų proceso atnaujinimo pagrindas, šiuo atveju nėra aiškios. Neatsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo tenkinti išieškotojo atstovo advokato Nerijaus Stuko prašymo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties panaikinimo ir (ar) konstatavimo, kad procesas šioje civilinėje byloje buvo atnaujintas nesant pagrindo. Bylą nagrinėjančiam teismui nesuteikti įgalinimai spręsti dėl nutarties, kuria atnaujintas procesas byloje, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas neturi teisės panaikinti nutartį dėl proceso atnaujinimo. Pažymėtina, kad nors minėta nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu aukštesnės instancijos teismui, tačiau tik minėtas teismas, nagrinėdamas klausimą dėl bylą išnagrinėjusio teismo priimtos nutarties, atskirajame skunde esant nurodytiems argumentams dėl nutarties, kuria atnaujintas procesas byloje, pagrįstumo ir teisėtumo, galėtų pasisakyti ir šiuo klausimu. Atsižvelgiant į tai, netenkintinas prašymas dėl 2023 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutarties šioje byloje panaikinimo ir (ar) konstatavimo, kad procesas šioje byloje buvo atnaujintas nepagrįstai, kadangi dėl šių klausimų gali pasisakyti tik aukštesnės instancijos teismas.

Kita vertus, kaip jau buvo nurodyta, nors ir nesant aiškių bylos nagrinėjimo ribų, kurias apibrėžtų proceso atnaujinimo pagrindas, tai nereiškia, kad civilinę bylą pakartotinai nagrinėjantis teismas iš naujo visa apimtimi turi išnagrinėti civilinę bylą, kurioje atnaujintas procesas ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjos antstolės Rimos Gražienės prašymą dėl baudos skyrimo skolininkei E. N. dėl teismo sprendimo nevykdymo. Teismo vertinimu, spręstina, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimo ribas apibrėžtų skolininkės prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyti argumentai, dėl kurių, skolininkės teigimu, antstolės prašymas dėl baudos skyrimo neturėtų būti tenkinamas, t. y. teismas pasisakys tik dėl tų aplinkybių ir argumentų, kurios buvo nurodytos prašyme dėl proceso atnaujinimo, nepasisakydamas dėl antstolės veiksmų (neveikimo) vykdant teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos atitikimo teisės aktų reikalavimams ir ar antstolės surašyto sprendimų neįvykdymo akto neatitikimo teisės aktų reikalavimams, kadangi šiomis aplinkybėmis prašymas dėl proceso atnaujinimo nebuvo grindžiamas, o nagrinėjant šiuos argumentus būtų peržengtos ribos, kurias apibrėžė skolininkė pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo.

Dėl teismo sprendimo (ne)vykdymo

Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0090/22/00381 duomenimis nustatyta, kad antstolė Rima Gražienė vykdo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021, kuriuo nustatyta J. R. ir nepilnamečio sūnaus G. R. bendravimo tvarka tokiomis sąlygomis:

1. Ieškovas turi teisę kasdien, nepažeidžiant vaiko teisių bei teisėtų interesų, įvairiomis ryšio / elektroninio ryšio priemonėmis / nuotoliniu būdu bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. R. ir dalyvauti jo auklėjime.

2. Kiekvieną metų lyginių savaičių ketvirtadienį J. R. pasiima sūnų G. R. iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ryte, netrukdant vaikui lankyti ugdymo įstaigos, ir tos pačios savaitės šeštadienį 20 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. J. R. įsipareigoja netrukdyti vaikui lankyti ugdymo įstaigos, esant poreikiui įsipareigoja sūnų G. R. nuvežti į ugdymo įstaigą ir iš jos parsivežti. Apie svarbias priežastis (sūnaus ir / ar J. R. liga, iš anksto suplanuota kelionė ir kitos), dėl kurių J. R. ir / ar sūnus negali kartu praleisti nurodytų dienų, atitinkamai J. R. ir E. N. įsipareigoja vienas kitam pranešti iš anksto, kai tik tokios priežastys jiems tampa žinomos.

3. Kiekvieną metų nelyginių savaičių ketvirtadienį J. R. pasiima sūnų G. R. iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ryte, netrukdant vaikui lankyti ugdymo įstaigos, ir tos pačios savaitės šeštadienį 20 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. J. R. įsipareigoja netrukdyti vaikui lankyti ugdymo įstaigos, esant poreikiui įsipareigoja sūnų G. R. nuvežti į ugdymo įstaigą ir iš jos parsivežti. Apie svarbias priežastis (sūnaus ir / ar J. R. liga, iš anksto suplanuota kelionė ir kitos), dėl kurių J. R. ir / ar sūnus negali kartu praleisti nurodytų dienų, atitinkamai J. R. ir E. N. įsipareigoja vienas kitam pranešti iš anksto, kai tik tokios priežastys jiems tampa žinomos.

4. Kiekvienais nelyginiais metais J. R. kartu su sūnumi G. R. praleidžia Šv. Velykų antra dieną, Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio mėnesio 24 ir 25 diena), o kiekvienais lyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną, Šv. Kalėdų antra dieną (gruodžio mėnesio 26 d.), Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 diena). J. R. atitinkamą šventės dieną 9 val. J. R. pasiima sūnų G. R. iš jo gyvenamosios vietos ir atitinkamą šventės dieną 20 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. Apie svarbias priežastis (sūnaus ir / ar J. R. liga, iš anksto suplanuota kelionė ir kitos), dėl kurių J. R. ir / ar sūnus negali kartu praleisti nurodytų švenčių, atitinkamai J. R. ir E. N. įsipareigoja vienas kitam pranešti iš anksto, kai tik tokios priežastys jiems tampa žinomos.

5. Kiekvienais metais per Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir per E. N. gimtadienį (lapkričio 23 d.) E. N. bendrauja su sūnumi G. R. neskaitant eiliškumo, todėl J. R. gegužės mėnesio pirmąjį šeštadienį ir lapkričio 22 d. 18 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei lapkričio 22 d. būtų darbo diena ir sūnus lankytų ugdymo įstaigą, J. R. įsipareigoja lapkričio 22 d. sūnų G. R. nuvežti į ugdymo įstaigą ir iki 18 val. parvežti sūnų į jo gyvenamąją vietą. Kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir per J. R. gimtadienį (vasario 11 diena) J. R. bendrauja su sūnumi G. R. neskaitant eiliškumo, todėl J. R. birželio mėnesio pirmąjį šeštadienį bei vasario 10 d. 18 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį bei vasario 11 d. 20 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei vasario 10 d. bei vasario 11 d. būtų darbo dienos ir sūnus lankytų ugdymo įstaigą, J. R. įsipareigoja, netrukdant sūnaus ugdymui, sūnų G. R. vasario 10 d. 18 val. pasiimti iš jo gyvenamosios vietos ir vasario 11 d. nuvežti į ugdymo įstaigą bei iki 18 val. parvežti sūnų į jo gyvenamąją vietą. Apie svarbias priežastis (sūnaus ir / ar J. R. liga, iš anksto suplanuota kelionė ir kitos), dėl kurių J. R. ir / ar sūnus negali kartu praleisti nurodytų švenčių, atitinkamai J. R. ir E. N. įsipareigoja vienas kitam pranešti iš anksto, kai tik tokios priežastys jiems tampa žinomos.

6. Kiekvienais metais per sūnaus G. R. gimtadienį (balandžio 26 d.) J. R. dvi – tris valandas bendrauja su sūnumi pagal sūnaus pageidavimą, apie tai iš anksto informavęs sūnaus motiną E. N..

7. Kiekvienais metais J. R. kartu su sūnumi G. R. praleidžia ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų atostogų. Šios atostogos gali būti dalinamos į kelias dalis. J. R. turi teisę su nepilnamečiu sūnumi G. R. išvykti atostogų į užsienį ir laisvai keliauti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepažeidžiant reikalavimo turėti vaiko motinos sutikimą išsivežti vaiką į užsienį. Apie pasirinktą atostogų laiką, trukmę ir vietą J. R. ir E. N. praneša vienas kitam iš anksto, kai tik atostogų data jiems tampa žinoma, bet ne vėliau kaip likus 14 (keturiolikai) kalendorinių dienų iki atostogų pradžios. J. R. pirmą atostogų dieną pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir paskutinę atostogų dieną grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą – tikslus sūnaus paėmimo, grąžinimo laikas, vieta suderinama iš anksto bendru J. R. ir E. N. sutarimu, atsižvelgiant į sūnaus interesus.

8. J. R. ir E. N. turi vienas kitam suteikti prašomą informaciją apie svarbias priežastis, dėl kurių neįvyksta J. R. bendravimas su nepilnamečiu sūnumi G. R. teismo nustatyta tvarka, pateikdami svarbias priežastis pagrindžiančius dokumentus (jų kopijas).

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, išieškotojas J. R. į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi 2022 m. kovo 14 d., todėl nepagrįsti prašyme skolininkės nurodyti argumentai, kad J. R. 2022 m. kovo 16 d. informavus apie išvykimą į Latviją, jis tą pačią dieną išsiėmė vykdomąjį raštą dėl bendravimo tvarkos priverstinio vykdymo, pateikė jį vykdyti antstolei. Skolininkės netikslus nurodytų aplinkybių interpretavimas nesudaro pagrindo sutikti su skolininkės nurodytomis aplinkybėmis, kad išieškotojas elgiasi nesąžiningai, jo turimą informaciją panaudojant prieš skolininkę. Teismo vertinimu, teisinių priemonių ėmimasis siekiant užtikrinti tinkamą ir realų tėvo ir sūnaus bendravimą, negali būti laikomas nesąžiningu išieškotojo elgesiu. Priešingai, bylos aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad pati skolininkė, piktnaudžiaudama savo, kaip motinos valdžia, elgiasi nesąžiningai, iškeldama aukščiau savo, o ne vaiko interesus bendrauti su tėvu, ir subjektyviai aiškindama teismo sprendimo nuostatas nevykdo teismo sprendimo.

Procesiniai dokumentai vykdymo procese E. N. buvo išsiųsti paštu adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, grąžinti neįteikti, vykdomosios bylos duomenimis antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti 2022 m. rugpjūčio 23 d. įteiktas skolininkės dukrai M. N.. Duomenų apie tai, kad antstolė, priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, būtų apie tai informavusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ir (ar) priėmusi patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, nėra, tačiau, civilinėje byloje esantys duomenys bei išieškotojo paaiškinimai leidžia spręsti, kad vaiko teisių apsaugos specialistams aplinkybės dėl teismo sprendimo nevykdymo buvo žinomos, apie tai juos informavus išieškotojui. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų, kuriems yra pranešta apie sprendimo dėl bendravimo tvarkos vykdymą, rekomendacijos, nepaneigia teismo sprendimo privalomumo principo ir nesudaro pagrindo teigti, kad dėl jų antstolis negalėtų vykdyti galiojančio teismo sprendimo ir surašyti Sprendimų neįvykdymo akto, kas leidžia spręsti, jog ir nesant tokių rekomendacijų, teismo sprendimo privalomumo principui, o kartu ir realiam teismo sprendimo vykdymui teikiamas prioritetas. Taip pat pagal kasacinio teismo praktiką patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos nepriėmimas nelemia išvados, kad, CPK 771 straipsnio 1, 6 dalių pagrindu antstoliui surašius Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą) ir perdavus jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, visas vykdymo procesas yra neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023).

Vykdomosios bylos duomenimis, antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, 2022 m. balandžio 25 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nustatė, jog 2022 m. kovo 24 d. 9 val. nuvykus G gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, duris atidarė E. N. dukra, kuri paaiškino, kad J. R. prieš savaitę buvo informuotas, jog E. N. yra išvykusi su sūnumi atostogų, J. R. patvirtino, kad jam skambino E. N. iš Latvijos ir pasakė, kad jei jis nori pasimatyti su sūnumi, gali atvykti į Latviją; 2022 m. kovo 31 d. 9 val. nuvykus G gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, duris atidarė jaunas vyras, kuris neprisistatė ir nieko negalėjo paaiškinti; 2022 m. balandžio 7 d. 9 val. nuvykus G gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, duris vėl atidarė E. N. dukra, kuri pasakė, kad G su mama vis dar Latvijoje ir kad G čia neregistruotas, ir kad iškvies policiją, jeigu J. R. vėl čia pasirodys. Antstolė Rima Gražienė 2022 m. balandžio 26 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu skirti E. N. baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje 2VP-11865-997/2022, antstolės prašymą tenkino iš dalies, E. N. paskyrė 300,00 Eur dydžio vienkartinę baudą už Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. vykdomojo rašto, išduoto civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021, nevykdymą. Teismas konstatavo, kad skolininkė E. N. be svarbių priežasčių nevykdė Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. vykdomojo rašto dėl bendravimo tvarkos nustatymo, 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 27 d. nesudarydama sąlygų tėvui pasiimti sūnų, todėl jai paskyrė baudą, numatytą CPK 771 straipsnio 6 dalyje.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje padarytos išvados dėl to, kad skolininkė E. N. be svarbių priežasčių nevykdė Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. vykdomojo rašto dėl bendravimo tvarkos nustatymo, 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 27 d. nesudarydama sąlygų tėvui pasiimti sūnų, gali būti paneigtos skolininkės prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytomis aplinkybėmis, t. y. ar skolininkės nurodytos aplinkybės ir argumentai sudarytų pagrindą spręsti, kad ji teismo sprendimą vykdė tinkamai, o tėvas su sūnumi negalėjo bendrauti dėl objektyvių priežasčių.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Teismo sprendimo realus įvykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą teismo procesą dalis, nes tik vykdant teismo sprendimą yra užtikrinama efektyvi pažeistų teisių gynyba.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020). Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad išieškotojo J. R. ir skolininkės E. N. tarpusavio santykiai yra įtempti, tarp jų nuolat kyla konfliktų dėl bendravimo su sūnumi tvarkos. Byloje išieškotojo pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, kad tėvas ėmėsi priemonių dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo, teiraudavosi motinos apie sūnaus sveikatą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų E. N. kooperavimąsi ir bendradarbiavimą su sūnaus tėvu J. R. dėl bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimo.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad teismo sprendimu esant nustatytai tėvo J. R. bendravimo su sūnumi G. R. tvarkai 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. turėję vykti tėvo ir sūnaus susitikimai neįvyko, nėra. Vykdomojoje byloje Nr. 0090/22/00381 esantys įrašai patvirtina, kad 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. nuvykus adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini), vaikas tėvui nebuvo perduotas, kas patvirtina, kad teismo sprendimas dėl tėvo bendravimo su vaiku nebuvo vykdomas. Skolininkės E. N. teigimu, teismo sprendime nustatyta tvarka tėvas ir sūnus negalėjo bendrauti, nes E. N. su sūnumi Gabrieliumi buvo išvykusi į Latviją dėl savo sveikatos būklės, pailsėti ir atgauti jėgas po eismo įvykio, apie ką išieškotojas buvo informuotas. Šiuo metu skolininkė yra susilaukusi dukros, todėl ilsisi, atgauna jėgas ir keliauja. J. R. buvo žinoma vaiko buvimo vieta Latvijoje, jam buvo siūloma susitikti su vaiku, tačiau tėvas į Latviją taip ir neatvyko.

Civilinėje byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad skolininkė E. N. 2022 m. kovo 16 d. telefoninio pokalbio metu informavo išieškotoją apie tai, kad ji su sūnumi G yra išvykusi į Latviją, tačiau kilo ginčas dėl to, kokią dar informaciją skolininkė nurodė išieškotojui, t. y. ar buvo nurodytos priežastys, dėl kurių skolininkė su sūnumi išvyko į Latviją, ar pateikti duomenys apie tikslią skolininkės ir sūnaus buvimo vietą, taip pat ar tėvui buvo pateikta informacija apie buvimo Latvijoje trukmę. Dėl minėtų aplinkybių išieškotojo ir skolininkės pozicijos nesutampa, skolininkei teigiant, jog ji pateikė išieškotojui visą pirmiau paminėtą informaciją, netgi kvietė atvykti pabendrauti su sūnumi į Latviją, tačiau J. R. taip ir neatvyko. Tuo tarpu J. R. nurodo, jog jam nebuvo nurodyta tiksli vaiko buvimo vieta, taip pat nenurodytos priežastys, dėl kurių skolininkė su sūnumi išvyko į Latviją, nenurodytas ir laikotarpis, kiek ilgai jie bus Latvijoje, pažymėtina, kad skolininkė E. N. nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodytas aplinkybes apie informacijos, pateiktos išieškotojui pobūdį.

Byloje skolininkės pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad 2022 m. kovo 1 d. jai buvo suteikta planinė pagalba, o 2022 m. kovo 8 d. dėl nėštumo komplikacijų rekomenduotas tausojantis režimas, hidratacija ir antianeminis gydymas. Taigi dar 2022 m. kovo 8 d. skolininkei tapo žinoma apie jai taikytą gydymą, rekomenduotą tausojantį režima, tačiau į Latvija, kur kaip ji teigia, jai buvo suteiktos reabilitacinės paslaugos, ji išvyko tik 2022 m. kovo 16 d. Byloje nėra jokių duomenų, kad skolininkei rekomendavus tausojantį režimą, ji reabilitacinių paslaugų, kokios jai buvo suteiktos Latvijoje, negalėjo gauti Lietuvoje ir kelionė į Latviją buvo būtina, tokiu būdu nesudarant sąlygų tėvui bendrauti su sūnumi, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nedarbingumo pažymėjimas skolininkei buvo išduotas nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 28 d., o nuo 2022 m. kovo 29 d. skolininkė pateikė prašymą išleisti ją kasmetinių atostogų, iki dekretinių atostogų termino pradžios. E. N. Latvijoje, Siguldoje 2022 m. birželio 28 d. gimė dukra S. N., kas leidžia manyti, jog išvykusi 2022 m. kovo 16 d., ji Latvijoje buvo trumpiausiai iki 2022 m. birželio 28 d. Byloje pateiktos pažymos patvirtina, kad reabilitacijos paslaugos E. N. ir G. R. reabilitacijos centre „Krimulda“ buvo teiktos nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. kovo 25 d., o nuo 2022 m. kovo 26 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. jie reabilitacijos ir sveikatos tikslais lankėsi svečių namuose „Saulrieti“. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių sūnus G. R. 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. nebuvo Lietuvoje, todėl tėvas, nuvykęs jo gyvenamosios vietos adresu, negalėjo su sūnumi pasimatyti. Teismo vertinimu, pirmiau nurodytos nustatytos aplinkybės pačios savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad tėvas su sūnumi negalėjo pasimatyti dėl objektyvių, nuo skolininkės valios nepriklausančių priežasčių ir teigti, kad šiuo atveju skolininkės veiksmuose nėra kaltės dėl teismo sprendimo neįvykdymo.

Kaip jau buvo nurodyta, byloje nustatyta, jog 2022 m. kovo 16 d. motinai su sūnumi išvykus į Latviją, ji apie tai informavo tėvą, siūlė atvykti pasimatyti su sūnumi, tačiau duomenų apie tai, kad skolininkė būtų nurodžiusi buvimo Latvijoje trukmę, nenustatyta. Pažymėtina, kad nurodyta informacija tėvui buvo pateikta 2022 m. kovo 16 d., t. y. prieš 2022 m. kovo 17 d. turėjusį vykti susitikimą, tačiau jokių duomenų apie tai, kad ir vėliau skolininkė informavo tėvą apie buvimo Latvijoje faktą, nėra, todėl, teismo vertinimu, tėvas pagrįstai 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. vyko sūnaus gyvenamosios vietos adresu, siekdamas pasimatyti su sūnumi pagal teismo sprendime nustatytą tvarką, o byloje nėra duomenų, kad motina tinkamai ir laiku būtų informavusi tėvą apie bendravimo su sūnumi galimybių nebuvimą nurodytomis datomis.

Teismo vertinimu, prašyme skolininkės nurodytos aplinkybės, jog ji siūlė tėvui J. R. atvykti pasimatyti su sūnumi į Latviją, tačiau jis taip ir neatvyko, nepaneigia skolininkės teismo sprendimo nevykdymo fakto. Pažymėtina, kad teismo sprendime numatyta, jog tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos, todėl skolininkės sprendimu, be tėvo žinios, išvežus vaiką į Latviją siūlyti ir (ar) reikalauti, kad tėvas su vaiku atvyktų susitikti būtent Latvijoje, o po to teigti, kad pats tėvas nenori bendrauti su vaiku, neatitinka sąžiningumo principų ir rodo ne skolininkės siekį kooperuotis su išieškotoju, bet tik sudaryti vaiko ir tėvo galimybių bendrauti regimybę. Pažymėtina, jog J. R. savo nevykimą į užsienio valstybę susitikti su sūnumi argumentavo tuo, kad bijojo skolininkės galimų provokacijų, be to, remiantis iki tol dažnai pasitaikančia praktika nurodė, kad skolininkė dėl vienokių ar kitokių priežasčių, tėvui vykstant su sūnumi susitikti, neleisdavo pasimatyti su sūnumi, todėl jis nenorėjo rizikuoti. Kita vertus, tėvas 2022 m. kovo 24 d. elektroniniame laiške, išsiųstame E. N. (laiškas išsiųstas 16.27 val.) pateikė pasiūlymą, siūlydamas atvažiuoti į Siguldą ir pasiimti G į Kauną, kad E. N. galėtų pailsėti. Nurodė po 3-4 dienų galintis atvežti sūnų ir prašė pagalvoti apie pateiktą pasiūlymą. J. R. teigimu, E. N. į minėtą elektroninį laišką neatsakė, nuomonės dėl minėto pasiūlymo nepateikė, kas teismui taip pat leidžia kritiškai vertinti skolininkės elgesį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu skolininkės atstovė neigė, kad E. N. būtų gavusi minėtą elektroninį laišką, tačiau pažymėtina, kad aplinkybė, jog minėtu laišku išieškotojas pats pasiūlė atvykti ir pabendrauti su sūnumi, nurodyta prašyme dėl proceso atnaujinimo, kas leidžia abejoti skolininkės sąžiningumu dėl nurodomų aplinkybių. Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad J. R. 2022 m. kovo 24 d. buvo žinoma, jog E. N. yra Latvijoje, Siguldoje, jis siūlėsi pasiimti sūnų kelioms dienoms ir su juo pabūti, kad E. N. galėtų pailsėti, kas leidžia spręsti, jog, tikėtina, jam buvo žinoma priežastis, dėl kurios E. N. yra išvykusi į Latviją, t. y. poilsis. Apie tai, kad E. N. su sūnumi išvykusi atostogauti į Latviją, išieškotojui ir antstolei nurodė E. N. dukra 2022 m. kovo 24 d. atvykus pasiimti G. Minėtos aplinkybės, priešingai nei nurodo E. N. atstovė, nesudaro pagrindo spręsti, kad J. R. buvo žinoma tiksli sūnaus G buvimo Latvijoje vieta ir (ar) laikas, kiek E. N. planavo būti Latvijoje. Pažymėtina, kad E. N. reabilitacijos centre „Krimulda“ buvo nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. kovo 25 d., o svečių namuose „Saulrieti“ nuo 2022 m. kovo 26 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. Duomenų apie tai, kad E. N. būtų informavusi išieškotoją apie jos ir sūnaus buvimo vietos pasikeitimą, byloje nėra. Be to, byloje esantys duomenys apie laiško išsiuntimo laiką patvirtina, kad laiškas buvo išsiųstas jau po to, kai 2022 m. kovo 24 d. išieškotojas ir antstolė nuvyko pasiimti G adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), todėl negalima teigti, jog išieškotojas, žinodamas, kad sūnus yra išvykęs į užsienį, vyko į (duomenys neskelbtini), Kaune, ir fiksavo vaiko neradimo ten faktą. Jokių duomenų apie tai, kad J. R. skolininkė būtų nurodžiusi buvimo Latvijoje trukmę, byloje nėra, todėl negalima teigti, kad skolininkei E. N. 2022 m. kovo 16 d. informavus J. R. apie išvykimą į užsienio valstybę – Latviją, jis turėjo ir (ar) galėjo žinoti, kad net ir praėjus tam tikram laiko tarpui, daugiau nei savaitei, skolininkė su sūnumi vis dar bus užsienyje. Šios aplinkybės nepatvirtina ir 2022 m. kovo 24 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą esantys duomenys, kadangi nors minėtas dokumentas surašytas tą pačią dieną kaip ir turėjęs vykti tėvo susitikimas su sūnumi, byloje nėra jokių duomenų, kad ši informacija išieškotojui buvo žinoma iš pat ryto, t. y. dar iki vykstant pas sūnų į jo gyvenamąją vietą ar (ir) rašant laišką vėliau skolininkei E. N.. Kaip jau paminėta pirmiau, byloje nėra duomenų, kad skolininkė E. N. būtų informavusi išieškotoją J. R. apie savo buvimo Latvijoje trukmę, kad būtų nurodžiusi priežastis, dėl kurių yra vykstama į Latviją. Minėtoje informacijoje esantys duomenys apie tai, kad 2022 m. kovo 17 d. vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui E. N. nurodė, jog į Lietuvą planuoja grįžti balandžio pradžioje ir pirmą balandžio sekmadienį būtų galima derinti susitikimą, neįrodo, kad J. R. ši informacija būtų buvus žinoma. Kita vertus, net jei ir laikytume, kad ši informacija J. R. buvo žinoma, E. N. nurodytu laiku į Lietuvą su sūnumi G negrįžo, jokių duomenų apie tai, dėl kokių priežasčių tėvas negalėtų pasimatyti ir bendrauti su sūnumi pagal teismo nustatytą tvarką ir 2022 m. balandžio 7 d., nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad išieškotojas be pagrindo vyko į vaiko gyvenamąją vietą jo pasiimti, kad pagal teismo sprendimą galėtų pabendrauti su juo. Šiuo atveju spręstina, jog nors skolininkė su sūnumi buvo išvykusi į Latviją ir objektyviai negalėjo būti Lietuvoje, vaiko gyvenamojoje vietoje, tačiau motinos veiksmai išvykstant į užsienio valstybę nesant tam būtino pagrindo, aplinkybių visuma, kad iki šiol tėvas taip ir nėra susitikęs su sūnumi, negalėjimą bendrauti grindžiant motinos atostogomis, rodo, kad skolininkės veiksmai išvykstant į užsienio valstybę, labiau tikėtina, buvo nukreipti ne į reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugų gavimą, atostogas, bet į siekį piktnaudžiaujant tėvų valdžia trukdyti tėvui bendrauti su sūnumi ir nevykdyti teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos. Teismo vertinimu, skolininkės pateikti duomenys apie jos išvykimą į Latviją, visų bylos aplinkybių kontekste, leidžia daryti išvadą ne apie tinkamą teismo sprendimo vykdymą, bet apie tariamą teismo sprendimo nuostatų įgyvendinimą. Byloje nėra duomenų, kad skolininkė kooperuodamasi ir bendradarbiaudama su išieškotoju ar antstole siektų užtikrinti realų teismo sprendimo vykdymą, o kartu ir realų tėvo bendravimą su sūnumi, kuris nevyksta jau dvejus metus.

Teismas kritiškai vertina išieškotojos atstovės nurodytas aplinkybes dėl to, kad skolininkė tinkamai vykdo teismo sprendimą, nes nustatyta tvarka ji informavo išieškotoją apie tai, kad yra išvykusi su sūnumi į užsienį, o tai yra teismo sprendime numatyta priežastis, dėl kurios bendravimas su tėvu gali nevykti. Teismas kritiškai vertina tokį teismo sprendimo nuostatų subjektyvų ir išieškotojai palankų aiškinimą, nes, jei teismas tokį aiškinimą laikytų pagrįstu, skolininkė, atostogaudama neribotą laiką, galėtų išvengti tėvo ir sūnaus bet kokio bendravimo neribotą laiką, savo nuožiūra nuspręsdama, kada jos atostogos galėtų pasibaigti. Teismo vertinimu, E. N., tokiu būdu aiškindama teismo sprendimo nuostatas, siekia tik išvengti tėvo ir sūnaus bendravimo, o jos elgesys rodo jos nenorą ir neketinimą vykdyti teismo sprendimą. Tokias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad, kaip nurodė išieškotojas J. R., jis iki šiol nėra bendravęs su sūnumi, t. y. jau daugiau kaip dvejus metus laiko. Tuo atveju, jei skolininkė, kaip ji nurodo, siekia sudaryti sąlygas išieškotojui bendrauti su sūnumi, tikėtina, kad per nurodytą laikotarpį tėvas su sūnumi būtų bendravęs. Skolininkės nenorą bendradarbiauti patvirtina ir jos atsisakymas nurodyti savo dabartinę gyvenamąją vietą, teigiant, kad jos faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o ji šiuo metu yra išvykusi į užsienį atostogauti ir planuoja grįžti tik 2023 metais.

Teismas nepagrįstais laiko ir prašyme nurodytus argumentus dėl vaiko gyvenamosios vietos. Prašyme nurodyta, kad šalių sūnaus G gyvenamoji vieta buvo(duomenys neskelbtini), todėl be pagrindo buvo vykstama adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), dėl ko jau vien šiuo pagrindu antstolės prašymas negalėtų būti tenkinamas. Šiuos argumentus teismas vertina kritiškai. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad prašyme dėl baudos skyrimo nurodytomis datomis G. R. gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad nurodytu adresu buvo G faktinė gyvenamoji vieta. Visų pirma, pažymėtina, jog išieškotojas nurodė, kad sūnų pasiimdavo iš jo motinos adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), todėl teismo sprendime nurodytu adresu ir vykdavo pasiimti sūnaus. Duomenų apie tai, kad išieškotoja būtų informavusi tėvą apie sūnaus gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, byloje nėra. Kita vertus, byloje esantys duomenys teismui leidžia abejoti, ar deklaruota gyvenamoji vieta sutapo su faktine G gyvenamąja vieta, kadangi institucijų padarytos išvados rodo, kad(duomenys neskelbtini), kur gyvena išieškotojos tėvai, G negyvena ir negyveno. Pavyzdžiui, dar 2022 m. kovo 1 d. Kalvarijos socialinių paslaugų centro rašte Nr. KC-33 „Dėl informacijos pateikimo“ konstatuota, kad E. N. visoms valstybinėms įstaigoms pateikia melagingą informaciją, nes ji ir jos mažametis sūnus(duomenys neskelbtini), negyvena. Aplinkybė, jog kyla abejonių, kad pareiškėjos ir jos sūnaus gyvenamoji vieta yra nurodytu adresu, kad nėra duomenų apie faktinę G. R. gyvenamąją vietą, konstatuota ir Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-6643-1146/2022. Nors išieškotojos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad E. N. planavo vesti G į ugdymo įstaigą Kalvarijoje, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Priešingai, byloje esantys duomenys ir suinteresuoto asmens paaiškinimai patvirtina, kad šalių sūnus Kalvarijoje jokios ugdymo įstaigos nelankė, buvo priregistruotas gydymo įstaigoje, kuri yra Kaune. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad E. N. dukra, išieškotojui ir antstolei nuvykus adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), ne iš karto nurodė, kad G gyvenamoji vieta nėra šiuo adresu, o tik išieškotojui atvykus sekantį kartą (2022 m. balandžio 7 d.). Manytina, kad jei G nebūtų gyvenęs nurodytu adresu, nebūtų jokių kliūčių šią informaciją antstolei pateikti iš karto, patį pirmą kartą, kai antstolė atvyko su išieškotoju vykdant teismo sprendimą. Kita vertus, ne tik nurodytos aplinkybės, bet ir tai, kad išieškotoja ketino nurodytu adresu įrengti vaiko kambarį, leidžia manyti, kad ji nurodytu adresu faktiškai gyveno ir ten norėdama šalių sūnui įrengti kambarį ketino sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad nors šalių sūnaus G gyvenamoji vieta buvo deklaruota(duomenys neskelbtini), tačiau faktinė gyvenamoji vieta buvo Kaune, (duomenys neskelbtini), dėl ko išieškotojas, įprastai pasiimdavęs sūnų nurodytu adresu, pagrįstai vyko tuo pačiu adresu siekdamas pasimatyti su sūnumi. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodė išieškotojas, jis taip pat vykdavo ir į Kalvariją, kur buvo deklaruota sūnaus gyvenamoji vieta, taip pat ir į Trakų r., kur skolininkė vykdė veiklą ir buvo įkūrusi(duomenys neskelbtini), tačiau nei vienu adresu vaiko nerado. Nors išieškotojas nurodė, kad nurodytais adresais vykdavo kitu nei teismo sprendime numatytas laikas, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad sūnaus šiais adresais jis nerado tik dėl to, kad atvykdavo ne teismo sprendime nustatytu laiku. Priešingai, kadangi G. R. faktinė gyvenamoji vieta buvo Kaune, (duomenys neskelbtini), jis kitais adresais ir negalėjo būti rastas. Atsižvelgiantį tai, teisiškai nepagrįstais laikytini argumentai dėl netinkamos vaiko gyvenamosios vietos nurodymo kreipiantis dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo.

Kitos prašyme dėl proceso atnaujinimo aplinkybės, nesusijusios su teismo sprendimo vykdymu, nevertintinos ir dėl jų nepasisakytina, kaip dėl neturinčių teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai.

Pirmiau skolininkės nurodytų aplinkybių ir byloje esančių duomenų analizė leidžia spręsti, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartyje pagrįstai konstatuota E. N. kaltė dėl teismo sprendimo nevykdymo, nes būtent dėl jos vienašališkos valios, vienašališkai ir nepagrįstai priimant sprendimus dėl G išvykimo į užsienio valstybę, tinkamo neinformavimo apie išvykimo trukmę ir priežastis, sau palankaus teismo sprendimų nuostatų aiškinimo ir sąlygų bendrauti vaikui su tėvu nesudarymu, 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. nebuvo vykdomas teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos. Skolininkės nurodytos aplinkybės nelaikytinos pagrindžiančios objektyvų teismo sprendimo neįvykdymo faktą ar paneigiančios jos kaltę dėl teismo sprendimo nevykdymo. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra vertintinas skolininkės elgesys, t. y., kad ji sistemingai ir piktybiškai nevykdo Marijampolės apylinkės teismo sprendimo, nesudarydama sąlygų išieškotojui pasimatyti su nepilnamečiu sūnumi jau beveik dvejus metus. Tokiu elgesiu yra ne tik pažeidžiami išieškotojo teisėti interesai, bet ir paneigiamos bei nepaisomos prioritetinės nepilnamečio teisės bendrauti ir neprarasti ryšio su savo tėvu – išieškotoju. Toks skolininkės elgesys traktuotinas kaip teisės normų reikalavimų nepaisymas ir ignoravimas, vedantis prie teisinio nihilizmo ir nepilnamečio teisių pažeidinėjimo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad antstolės sprendimo vykdymo metu padaryti galimi teisės pažeidimai ar 2022 m. balandžio 25 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte nepakankamai išsamus skolininkės veiksmų (neveikimo) aprašymas, lyginant su skolininkės elgesiu, laikytini nežymiais ir neeliminuojančiais skolininkės pareigos vykdyti teismo sprendimą ir nepažeidinėti nepilnamečio sūnaus teisės matytis su tėvu. Teismo vertinimu, prioritetas turi būti teikiamas tėvo ir sūnaus bendravimui, kuris nevyksta jau ilgą laiką, taip iš esmės skolininkei nutraukiant tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšį, apribojant galimybę tėvui vykdyti savo teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant, o ne formaliam teisės aktų reikalavimų laikymuisi. Skolininkės elgesys ir veiksmai rodo, jog ji neketina vykdyti teismo sprendimo, imasi visų įmanomų priemonių, kad sūnus nebūtų Lietuvoje, tokiu būdu nesudarant galimybių tėvui bendrauti su sūnumi, galimai net siekia visam laikui likti gyventi užsienyje (išieškotojo nurodytos aplinkybės apie turto pardavimą), sau palankia linkme aiškinant teismo sprendimo nuostatas dėl aplinkybių, kurios sudaro pagrindą nevykdyti teismo sprendimo. Teismo vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad skolininkė E. N. be svarbių priežasčių nevykdė Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. vykdomojo rašto dėl bendravimo tvarkos nustatymo, 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. nesudarydama sąlygų tėvui pasiimti sūnų, todėl jai pagrįstai paskirta bauda, numatyta CPK 771 straipsnio 6 dalyje. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, nėra pagrindo tenkinti skolininkės prašymą ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-11865-997/2022 ir priimti kitą nutartį – netenkinti antstolės Rimos Gražienės prašymo dėl baudos skyrimo E. N..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 593 straipsnyje reglamentuojama vykdymo proceso metu teismui pateiktų pareiškimų, tarp jų antstolio pareiškimų dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje nurodytais atvejais, nagrinėjimo tvarka (CPK 593 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Tiek suinteresuotas asmuo J. R., tiek ir išieškotoja E. N. pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje civilinėje byloje, tačiau remiantis CPK 593 straipsnio 5 dalimi, prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintini. Analogiškos pozicijos dėl bylinėjimosi išlaidų tokio pobūdžio bylose neatlyginimo laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 593 straipsniu, 771 straipsniu,

nutaria:

atmesti skolininkės E. N. prašymą panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-11865-997/2022 ir priimti naują nutartį – netenkinti antstolės Rimos Gražienės prašymo dėl baudos skyrimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.