Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Svirplienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo U. J. skundą dėl antstolio Egidijaus Smagurausko veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-07-12 teisme gautas skolininko U. J. skundas dėl antstolio Egidijaus Smagurausko veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0181/15/00811, 0181/16/00609, 0181/16/00621. Skolininkas nurodė, jog antstolis nepagrįstai pradėjo vykdyti išieškojimą iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Lėšos, esančios šioje sąskaitoje yra skirtos jo būtiniausiems poreikiams tenkinti. Prašo panaikinti antstolio 2016-06-17 patvarkymą Nr. S-16-181-8123 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, o esant nurašytoms areštuotoms lėšoms jas grąžinti skolininkui.

Antstolis Egidijus Smagurauskas patvarkymu atsisakė tenkinti U. J. skundą, motyvuodamas tuo, kad piniginės lėšos gautos iš trečiųjų asmenų į pataisos namų depozitinę sąskaitą tampa nuteistojo asmenine nuosavybe ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į pastarąsias lėšas. Pažymėjo, kad CPK 739 nustatytas sąrašas pinigų sumų, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau į šį sąrašą nepatenka piniginės lėšos skirtos pareiškėjo nurodytoms reikmėms. Be to pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, yra išlaikomas valstybės lėšomis t. y. valstybė užtikrina jo minimalių poreikių patenkinimą.

Suinteresuoti asmenys K. G. ir Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimo į skundą nepateikė.

Skundas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 153 str., 510 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-04-10 Panevėžio miesto apylinkės teismas išdavė nutarimą Nr. A2.6-1018-768/2015 dėl 1300 Eur sumos išieškojimo, 2015-12-16 Panevėžio miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-591-334/2015 dėl 6,14 Eur sumos išieškojimo, 2015-12-16 Panevėžio miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-591-334/2015 dėl 2541,25 Eur sumos išieškojimo iš U. J. išieškotojams K. G. ir Valstybei. Antstolis Egidijus Smagurauskas, vykdydamas išieškojimą iš skolininko U. J. turto, 2016-06-17 priėmė patvarkymą Nr. S-16-181-8123 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šiuo klausimu, ne kartą yra konstatavęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymą reglamentuojančios teisės normos reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires) ir bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas ar nutartis (ar bet koks kitas vykdomasis dokumentas) būtų kuo greičiau ir racionaliau įvykdytas, aktyviai padėti ginčo šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, suinteresuotai šaliai, manančiai, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti teismui antstolio procesinius veiksmus (CPK 510 str.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, nesutikdamas su sąskaitos areštu, pasinaudojo nurodyta teise ir apskundė antstolio veiksmus.

Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 688 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą; jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (CPK 688 str. 2 d.). Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto arba kad kiti asmenys privalo išmokėti skolininkui priklausančias sumas ar duoti kitą turtą, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą (CPK 688 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis Egidijus Smagurauskas 2016-06-17 priėmė patvarkymą Nr. S-16-181-8123 areštuoti lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir nurodė jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.

CPK 739 straipsnyje išvardintos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima, t. y. negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą, laidojimo pašalpa, išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai, išeitinės išmokos. CPK 739 straipsnyje nurodytas sąrašas yra baigtinis, todėl nėra teisinio pagrindo jį aiškinti plečiamai ir pareiškėjo nurodytas lėšas, prilyginti šiame straipsnyje nurodytoms pinigų sumoms. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad lėšos, pareiškėjo mamos pervestos į jo sąskaitą, nėra priskiriamos lėšoms, iš kurių išieškoti nėra galima. Nesant draudimo nukreipti išieškojimą konstatuotina, kad antstolis pagrįstai areštavo pareiškėjo pinigines lėšas ir nurodė šias lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.

CPK 668 straipsnyje nurodytas turtas, iš kurio negalima išieškoti, nes taip apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Šio turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, tačiau kaip minėta teisinis reglamentavimas nenumato draudimo išieškoti iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų, įkalinimo įstaigos sąskaitoje, todėl antstolio veiksmai, areštuojant nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, yra teisėti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, reglamentuoja, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (173 str. 1 d.), nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (173 str. 2 d.) nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną (173 str. 3 d.), nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (173 str. 4 d.). Taigi, kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Teismas sprendžia, kad pagal šios konkrečios bylos faktinę situaciją teismui nėra pateikta jokių duomenų apie skolininko U. J. būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ir užtikrinami valstybės lėšomis. Skolininkui U. J., įrodinėjančiam, kad antstoliui skundžiamu patvarkymu areštavus jo asmenines lėšas, jis negali įsigyti pirmo būtinumo prekių, tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.). Nors Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo 92 straipsnyje yra įtvirtinta teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ar už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus pirkti drabužius, avalynę ir kt. (BVK 97 str. 1 d.), tačiau ši norma pati savaime neeliminuoja skolininkui pareigos įrodinėti ir pagrįsti aplinkybių, kuriais grindė savo prašymą. Tai reiškia, kad šioje konkrečioje situacijoje skolininkas privalėjo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis, tačiau tokių duomenų nepateikė.

Teismas pažymi, kad išvadą, jog antstolis turi teisę areštuoti skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas ir nukreipti į jas išieškojimą, analogiško pobūdžio bylose padarė ir kiti teismai (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-286-232/2015; Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-237-273/2015, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2699-324/2014; 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2212-343/2014; Šiaulių apygardos teismo 2015-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-164-368/2015).

Taigi, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, suformuotą teisinę praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo iš kitų asmenų gautos lėšos nepriskirtinos CPK 739 straipsnyje numatytoms piniginėmis lėšoms, iš kurių negalima išieškoti, todėl antstolis, areštuodamas pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas, elgėsi teisėtai, nepažeisdamas vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, pareiškėjo teisių, kurios jam numatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose bei Europos žmogaus teisių konvencijoje (CPK 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjo U. J. skundą dėl antstolio Egidijaus Smagurausko veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Virginija Svirplienė