Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-953-252/2016

Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05140-2016-2 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2; 3.3.2.4.

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 14 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo U. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo U. J. skundą dėl antstolio E. S. veiksmų

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas U. J. skundu prašė panaikinti antstolio E. S. 2016 m. birželio 17 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, o esant nurašytoms areštuotoms lėšoms jas grąžinti skolininkui.Nurodė, kad antstolis nepagrįstai pradėjo vykdyti išieškojimą iš jam priklausančių lėšų esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Šios lėšos skirtos jo būtiniausiems poreikiams tenkinti. Antstolis E. S., išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2016 m. liepos 8 d. patvarkymu Nr. S-4315 atsisakė jį tenkinti ir jį su vykdomosios bylos medžiaga, remdamasis CPK 510 str. 3 d., persiuntė Panevėžio miesto apylinkės teismui. Patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą antstolis nurodė, kad CPK 739 str. nustatytas sąrašas pinigų sumų, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau į šį sąrašą nepatenka piniginės lėšos, skirtos įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų įkalinimo įstaigoje. Skolininkas antstoliui nepateikė dokumentų įrodančių, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestas. Nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 10 d. išdavė nutarimą Nr. A2.6-1018-768/2015 dėl 1300 Eur sumos išieškojimo, 2015 m. gruodžio 16 d. teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. I-591-334/2015 dėl 6,14 Eur sumos išieškojimo, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-591-334/2015 dėl 2541,25 Eur sumos išieškojimo iš U. J. išieškotojams K. G. ir Valstybei. Antstolis, vykdydamas išieškojimą iš skolininko turto 2016 m. birželio 17 d. priėmė patvarkymą Nr. S-16-181-8123 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Teismas sprendė, kad pagal konkrečią šios bylos faktinę situaciją nėra pateikta jokių duomenų apie U. J. būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ir užtikrinami valstybės lėšomis. Pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas ir suformuota teisminė praktika tokio pobūdžio bylose, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo iš kitų asmenų gautos lėšos nepriskirtinos CPK 739 str. numatytoms piniginėms lėšoms, iš kurių negalima išieškoti, todėl antstolis, areštuodamas pareiškėjo sąskaitoje esančias lėšas, elgėsi teisėtai, nepažeisdamas vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų ir pareiškėjo teisių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu U. J. prašo: panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį ir antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems bei tuo atveju, jei pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Mano, jog valstybė nepakankamai užtikrina nuteistųjų išlaikymą įkalinimo įstaigose. Tam tikrų prekių įsigijimas yra galimas tik paties nuteistojo lėšomis, todėl antstoliui areštavus sąskaitą, jis negalėtų gauti artimųjų jam pervedamų lėšų higienos prekėms, vokams, popieriui, taksofono kortelėms ir pan. įsigyti. Teigia, kad teismas turėtų nustatyti nenuskaitomą lėšų sumos dydį, atsižvelgiant į jo nurodomus poreikius, t.y. apie 50-60 Eur kas mėnesį. Skundžiamu atveju, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, įskaitant ir nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą antstolis prašo U. J. atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį galioti. Nurodo, kad antstolis negali nukreipti išieškojimo į pinigų sumą neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, kuri yra areštuojama vykdymo proceso pradžioje. Šiuo atveju pareiškėjo nurodomos CPK 668 str. 1 d. taikymas nėra aktualus, nes skolininkas negauna jokių piniginių lėšų ir nuo pat vykdomųjų bylų vykdymo pradžios iki šios dienos iš skolininko nėra išieškota piniginių lėšų. Skolininkas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje yra išlaikomas valstybės lėšomis. Jam garantuojamas ir užtikrinamas žmogaus minimalių poreikių patenkinimas, t.y. suteikiamas nemokamas maitinimas, apgyvendinimas, sveikatos priežiūros paslaugos, dalyvavimas mokymosi, socializacijos programose ir t.t. Gaudamas papildomas pajamas iš artimųjų skolininkas gerina savo gyvenimo sąlygas, bet nemoka išieškomos skolos, išieškotojų naudai, taip pažeisdamas pastarųjų teisėtus interesus ir lūkesčius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Antstolis jam pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo laikydamasis CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. CPK 624 str. 2 d. numato priverstinio vykdymo priemones, kurių gali būti imamasi vykdant išieškojimą, tarp kurių ir išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, taip pat išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis. CPK 739 str. numatyta, iš kokių piniginių lėšų negalima išieškoti: tai kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai bei išeitinės išmokos. Teismas, išanalizavęs nurodytas teisės normas, daro išvadą, kad teisinis reglamentavimas nenumato draudimo išieškoti iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje, todėl antstolio veiksmai, areštuojant nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, yra teisėti.U. J. skundą argumentuoja tuo, kad jam yra būtinos artimųjų į jo sąskaitą įkalinimo įstaigoje pervedamos piniginės lėšos elementariems poreikiams tenkinti, asmeninei higienai palaikyti, bendravimui su artimaisiais bei papildomam maisto įsigijimui. CPK 668 str. nuostatose numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Kartu įgyvendinant proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos principus tam tikrai skolininko turto daliai, kuris būtinas esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, yra nustatyta neliečiamybė, todėl iš jo negali būti išieškoma. Šio turto sąrašas nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Skolininkas, prašydamas naikinti antstolio patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje dalyje, privalėjo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis. Nagrinėjamu atveju, skolininkas atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 str., reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (173 str. 1 d.), nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (173 str. 2 d.), nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną (173 str. 3 d.), nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas, maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (173 str. 4 d.). Remiantis šiomis nuostatomis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Šioje konkrečioje situacijoje U. J. pateikti argumentai, susiję su būtiniausių išlaidų, kurias jis patiria įkalinimo įstaigoje, įvertinus valstybės teikiamas garantijas, apskaičiavimu, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis ir nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Priemones susirašinėjimui ir kitas būtinas priemones artimieji gali perduoti apeliantui įstatymų nustatyta tvarka.Teismui pateiktų vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, kad nuo skundžiamo patvarkymo priėmimo iš U. J. nebuvo išieškota piniginių lėšų. Kaip nurodo antstolis skolininkas jokių piniginių lėšų nuo pat vykdymo pradžios iki šios dienos negauna. Teismas pažymi, kad piniginės lėšos nuo trečiųjų asmenų pavedimo momento atlikimo pareiškėjui tampa pareiškėjo asmeninėmis lėšomis, todėl antstolis turi teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Išieškojimas iš artimųjų nuteistajam paaukotų bei paskolintų lėšų CPK 737 str. nenumatytas, todėl darytina išvada, kad tiek geranoriškai paaukotos, tiek paskolintos lėšos nelaikytinos darbo užmokesčiui prilygintoms išmokoms ar pajamoms ir apribojimai, taikytini išieškojimams iš darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų, nagrinėjamu atveju netaikytini.Taigi, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto iš kitų asmenų gautos lėšos nepriskirtinos CPK 739 str. numatytoms piniginėmis lėšoms, iš kurių negalima išieškoti, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio E. S. veiksmų, tinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog 2016 m. birželio 17 d. antstolio patvarkymas pažeidžia jo interesus bei vykdymo procesą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.