Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-09-21 · Civilinė byla Nr. 2S-2146-614/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-21
Bylos Nr.
2S-2146-614/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08779-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Suinteresuotas asmuo
R. N., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2146-614/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08779-2023-7Procesinio sprendimo kategorija 3.5.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. S. pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys – R. N. (skolininkas), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (išieškotoja).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė A. S. (toliau – ir pareiškėja arba antstolė) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo nevykdymo, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalimi, prašė išspręsti įpareigojimo neįvykdymo klausimą ir savo nuožiūra skirti baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti įpareigojimą dieną.

2. Nurodė, jog vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2018 m. rugsėjo 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. (23.29)PN-765 dėl pažeidimų pašalinimo, skolininkas R. N., išieškotoja – Inspekcija. Antstolė 2023 m. birželio 9 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-177-11175, kuriame nustatė, kad skolininkas nevykdo išieškotojos privalomojo nurodymo.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo R. N. (toliau – ir skolininkas) atsiliepimu prašė antstolės pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą ir neskirti papildomos baudos. Be kita ko, skolininkas teismo prašė: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos prokuratūrą su prašymu atlikti tyrimą dėl privalomojo nurodymo suklastojimo; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl prašymo taikyti byloje įstatymo normą bausti be jokių apribojimų iki gyvenimo pabaigos; 3) organizuoti išvažiuojamąjį teismo posėdį prie atsakovo namo su tikslu teismui apžiūrėti vietą ir sudaryti savo nuomonę dėl prašomų atlikti darbų pavojingumo; 4) kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą su tikslu nustatyti ar nėra Inspekcijos veiksmuose diskriminacijos požymių dėl nacionalinės padėties; 5) kreiptis į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą su tikslu nustatyti, ar nėra Inspekcijos inspektorės veiksmuose korupcijos bei nusikaltimo požymių; 6) byla nagrinėti žodinio proceso tvarka.

4. Nurodė, jog 2022 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas skyrė skolininkui baudą išieškotojos naudai. Bauda su išlaidomis advokatui, kainavo atsakovui beveik 5 000 Eur. Iš vienos pusės Inspekcija reikalauja atlikti darbus, kuriems reikalingos lėšos, o iš kitos pusės, skirdama baudas, atima visus pinigus, neduodama sukaupti reikalingos sumos darbams atlikti. Pastebėjo, jog baudą prašoma paskirti jau trečią kartą. Prieš tai bauda buvo paskirta neapibrėžtam laikui. Nurodė, kad pats skolininkas negali asmeniškai atlikti reikalingų darbų, o darbininkai atsisako, kadangi nėra privažiavimo prie sienos, o rankomis pašalinti sieną neįmanoma. Pastebėjo, jog teismo sprendimas leidžia išieškotojai pačiai nugriauti sieną. Teigė, kad bauda turi būti paskirta būtent išieškotojai už teismo sprendimo nevykdymą.

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė antstolės pareiškimą tenkinti ir skirti skolininkui iki 300 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo valstybės naudai.

6. Nurodė, jog Inspekcija, gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pranešimą apie atliktą valstybinės žemės patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), ir surašytą 2018 m. kovo 1 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-154, atliko patikrinimą vietoje ir 2018 m. birželio 27 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (23.31)-FAK-1695 nustatė, kad nesudėtingieji inžineriniai statiniai: betoninė atraminė sienutė su metaline tvora ir betoninių trinkelių danga, pastatyti valstybinėje žemėje, neturint valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo. Inspekcija 2018 m. birželio 27 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-765 (toliau – privalomasis nurodymas), kuriuo skolininką įpareigojo iki 2018 m. gruodžio 27 d. nugriauti betoninę atraminę sienutę, su įrengta lengvų konstrukcijų metaline tvora apie 50 m ilgio; išardyti betoninių trinkelių dangą (įvažiavimą apie 60 kv. m) pastatytus valstybinėje žemėje prie skolininko nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), <...> ir sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) bei apie įvykdymą informuoti inspekciją. Inspekcijos 2019 m. balandžio 25 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo akte Nr. (23.29) RE-105 buvo nustatyta, kad privalomasis nurodymas įvykdytas nebuvo, todėl Inspekcija 2019 m. gegužės 20 d. prašymu Nr. (23.24)-2D-6774 kreipėsi į antstolę A. S. dėl privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo veiksmų. Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. sprendimu tenkino antstolės pareiškimą ir skyrė skolininkui 3 000 Eur baudą išieškotojos naudai, nustatė skolininkui terminą iki 2020 gegužės 1 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, to nepadarius suteikė teisę Inspekcijai įvykdyti privalomąjį nurodymą skolininko lėšomis. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi nutarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties dalį, dėl baudos skolininkui paskyrimo. Priteisti iš skolininko 400 Eur baudą valstybės naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi iš dalies tenkino antstolės pareiškimą ir nutarė skirti skolininkui 2 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Inspekcijos 2018 m. birželio 27 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-765 dieną, skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 22 d. iki privalomojo nurodymo visiško įvykdymo. Teismas 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi ištaisė nutartyje padarytus rašymo apsirikimus ir be kita ko nurodė skirti skolininkui 2 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Inspekcijos 2018 m. birželio 27 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-765 dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki privalomojo nurodymo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Nurodė, jog skolininkui buvo suteiktas konkretus terminas prievolei, numatytai privalomajame nurodyme, įgyvendinti, tačiau įpareigojimas nebuvo įvykdytas, o tokie skolininko veiksmai pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta. Privalomojo nurodymo, kuriuo skolininkas įpareigotas pašalinti neteisėtos statybos padarinius, neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio ir tai reiškia, jog pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 6, 7 dalyse nustatytą baudą yra tol, kol nurodymas yra neįvykdytas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 25 d. nutartimi antstolės pareiškimą patenkino. Skyrė skolininkui 3,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Inspekcijos 2018 m. birželio 27 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-765 dieną, skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 10 d. iki privalomojo nurodymo visiško įvykdymo. Išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia skolininko nuo pareigos įvykdyti 2018 m. birželio 27 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-765.

8. Teismas nustatė, kad Inspekcija 2018 m. birželio 27 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29) PN-765: pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinės žemės sklype 50 metrų ilgio betoninę atraminę sienutę su įrengta lengvų konstrukcijų metaline tvora, išardyti betoninių trinkelių dangą apie 60 kvadratinių metrų prie skolininkui priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Inspekcija 2023 m. gegužės 19 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNURA-00-230519-00052, kuriame užfiksavo, jog 2023 m. gegužės 18 d. patikrinimo metu nustatyta, kad betoninė atraminė sienutė su įrengta lengvų konstrukcijų metaline tvora apie 50 m ilgio yra nenugriauta ir betoninių trinkelių danga (įvažiavimas apie 60 kv. m) yra neišardyta; privalomasis nurodymas neįvykdytas.

9. Nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-1499-534/2020, išnagrinėjo antstolės pareiškimą, kuriame buvo prašoma skolininkui skirti baudą 300 Eur už kiekvieną dieną nuo 2018 m. birželio 27 d. už Inspekcijos 2018 m. birželio 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr.(23.29) PN-765 neįvykdymą. Teismas nutartimi nutarė skolininkui skirti 3 000 Eur baudą. Taip pat teismas nustatė skolininkui terminą iki 2020 gegužės 1 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius; skolininkui iki 2020 gegužės 1 d. nepašalinus savavališkos statybos padarinių, suteikė teisę išieškotojai skolininko lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti valstybinės žemės sklype 50 metrų ilgio betoninę atraminę sienutę su įrengta lengvų konstrukcijų metaline tvora, išardyti betoninių trinkelių dangą apie 60 kvadratinių metrų prie skolininkui priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-748-854/2020, minėtą nutartį pakeitė ir iš skolininko priteisė 400 Eur baudą valstybės naudai. Nutartyje nurodyta, kad bauda skirtina už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-18566-1176/2022, skolininkui skyrė 2 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Inspekcijos 2018 m. birželio 27 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-765 dieną, skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 22 d. iki privalomojo nurodymo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį paliko nepakeistą.

10. Nurodė, kad bauda skolininkui gali būti skiriama skaičiuojant nuo kitos dienos, einančios po sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos, t. y. 2023 m. birželio 10 d.

11. Pastebėjo, kad pats skolininkas neginčija fakto, kad jis privalomo nurodymo iki šiol nėra įvykdęs. Byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad skolininkas laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 22 d. iki bylos nagrinėjimo būtų atlikęs aktyvius veiksmus, siekdamas įvykdyti privalomąjį nurodymą.

12. Padarė išvadą, jog skolininkas sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo. Pažymėjo, jog įstatyme numatytiems privalomojo nurodymo nevykdymo padariniams taikyti pakanka aplinkybės, kad privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas per nustatytą terminą. Šiuo atveju skolininkas nuo 2018 m. gruodžio 27 d. iki šiol privalomojo nurodymo nevykdė, to neneigia, teismas šioje nutartyje konstatavo, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas dėl skolininko kaltės, dėl to šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti jam įstatyme numatytą sankciją – baudą.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog skolininkas sąmoningai nevykdo inspekcijos surašyto 2018 m. birželio 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-765, į tai, jog skolininkui buvo skirtos baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą, skolininkui skyrė 3 Eur bauda už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 10 d. iki privalomojo nurodymo visiško įvykdymo.

14. Nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad privalomasis nurodymas buvo suklastotas. Paaiškino, kad yra aiškiai nurodyta baudos galiojimo termino pabaiga, t. y. iki suinteresuotas asmuo įvykdys privalomąjį nurodymą, dėl to pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nėra. Nurodė, kad bylos dalykas yra antstolio prašymo dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą nagrinėjimas. Nesant pateiktų jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad privalomąjį nurodymą nėra objektyvių galimybių įvykdyti, kad jo vykdymas sukels pavojų ar žalą kitiems teisės saugomiems gėriams, nėra pagrindo spręsti dėl išvažiuojamojo teismo posėdžio būtinybės. Teismas išaiškino, kad pranešti apie nurodomus pažeidimus asmuo gali savarankiškai tiesiogiai tiek prokuratūrai, tiek Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Pažymėjo, kad skolininko prašymai nėra susiję su šioje byloje sprendžiamu klausimu dėl skolininko privalomojo nurodymo nevykdymo teisinių pasekmių taikymo.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

15. Suinteresuotas asmuo, skolininkas R. N. atskiruoju skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė pareikštų reikalavimų. Skolininkas bandė kreiptis į atitinkančias institucijas – policiją, prokuratūrą, Seimą, Prezidentūrą, tačiau institucijos nebandė išnagrinėti klausimo. Skundžiamas sprendimas priimtas pagal suklastotą nurodymą ir negali būti teisėtu. Kreiptis į atitinkamas institucijas gali padėti tik teismas.

15.2. Į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą gali kreiptis tik teismas, skolininkas to padaryti negali. Tik Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas gali atsakyti į klausimą, ar įstatymas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.

15.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesuorganizavo išvažiuojamojo posėdžio.

15.4. Betoninę atraminę sienutę su metaline tvora prašoma naikinti, kadangi ji stovi (duomenys neskelbtini) regioniniame parke. Siena buvo pastatyta prieš 30 metų, kai teritorija nepriklausė (duomenys neskelbtini) regioniniam parkui, sieną statė ne atsakovas.

15.5. Terminas nugriauti sieną buvo nustatytas iki 2020 m. gegužės 20 d., po to terminas nugriauti sieną buvo nustatytas išieškotojui.

Atsiliepimas

16. Pareiškėja antstolė A. S. atsiliepimu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

16.1. Nėra ginčo dėl to, jog antstolės vykdomas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas – pats skolininkas pripažįsta, jog privalomojo nurodymo jis neįvykdė.

16.2. Skolininkas iš esmės nurodė, jog dėl vykdomojo dokumento neįvykdymo atsakingas ne jis, bet įvairios valstybės institucijos. Už vykdomojo dokumento tinkamą įvykdymą atsakingas būtent skolininkas ir jo priimti sprendimai.

17. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas iki šiol nėra įvykdęs privalomojo nurodymo, apeliantui pagrįstai skyrė periodinę 3 Eur baudą, ją skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 10 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos, valstybės naudai.

Motyvuojamoji dalis

17.2. Apeliantas atskirajame skunde nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu galėtų būti neskiriama bauda.

17.3. Apeliantas teigia, jog privalomasis nurodymas yra suklastotas, tačiau nagrinėjamoje byloje sprendžiamas privalomojo nurodymo kaip vykdomojo dokumento nevykdymo pasekmių klausimas, bet ne jo teisėtumo klausimas.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl bylos nagrinėjimo tvarkos

19. Apeliantas pateikė prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos atskirajam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl prašymas atmestinas (CPK 322 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

20. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas skolininkui skyrė baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės A. S. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0177/19/00735 dėl privalomojo nurodymo nevykdymo, skolininkas R. N., išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Inspekcija 2018 m. birželio 27 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29) PN-765: pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinės žemės sklype 50 metrų ilgio betoninę atraminę sienutę su įrengta lengvų konstrukcijų metaline tvora, išardyti betoninių trinkelių dangą apie 60 kvadratinių metrų prie skolininkui priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Inspekcija 2023 m. gegužės 19 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNURA-00-230519-00052, kuriame užfiksavo, jog privalomasis nurodymas neįvykdytas. Antstolė 2023 m. birželio 9 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-177-11176.

22. CPK 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

23. Remiantis formuojama kasacinio teismo praktika, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).

24. Taigi, spręsdamas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo teismas turi nustatyti, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas, taip pat jo neįvykdymo priežastis ir asmens sąmoningą privalomojo nurodymo nevykdymą. Į šio klausimo sprendimą nepatenka priverstinai pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumo vertinimas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad privalomasis nurodymas pagal įstatymą laikytinas vykdomuoju dokumentu, vykdomu CPK nustatyta tvarka, konstatuotina, jog teismas, spręsdamas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo, neturėtų kvestionuoti pateikto priverstinai vykdyti vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022).

25. Teismų praktikoje išaiškinta, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

26. Nagrinėjamu atveju ginčo, jog apeliantas nėra įvykdęs privalomo nurodymo, nėra. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad skolininkas būtų atlikęs aktyvius veiksmus, siekdamas įvykdyti privalomąjį nurodymą. Byloje nėra pateikta duomenų, jog privalomasis nurodydamas neįvykdytas ne dėl apelianto kaltės. Pažymėtina, jog priešingai negu teigia apeliantas, privalomasis nurodymas surašytas būtent jam, t. y. apeliantas tiek iki 2020 m. gegužės 20 d., tiek po nurodytos datos privalėjo įvykdyti privalomą nurodymą, tačiau privalomojo nurodymo neįvykdė. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantui CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos teisinės pasekmės, t. y. paskirta bauda, taikytos pagrįstai.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nutartis pripažįstama teisėta, jeigu ji yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi. Teismas nurodė, kuriais įrodymais remiasi darydamas atitinkamas išvadas, taip pat įvardijo, kuriuos apelianto argumentus atmeta. Aplinkybė, kad teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ar nepagrįstą nutartį.

28. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 57 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010). Apeliacinės instancijos teismas taip pat neįžvelgia aplinkybių, dėl kurių kiltų būtinybė kreiptis į Konstitucinį Teismą apelianto nurodytais pagrindais, kadangi neturi pagrindo manyti, jog teisės normos prieštarauja Konstitucijai.

31. CPK 299 straipsnyje reglamentuota, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Nagrinėjamu atveju, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad šioje byloje asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas.

32. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Eglė Surgailienė