- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- 2S-748-854/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27125-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Skolininkas
- R. N.
- Kreditorius
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.5.13Vykdytini dokumentai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuotojo asmens) R. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties pagal antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuotieji asmenys skolininkas R. N. ir išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė A. S. 2019-09-11 surašiusi Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, ir konstatavusi, kad įpareigojimas, t. y. 2018-06-27 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – Inspekcija) surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr.(23.29) PN-765: pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti valstybinės žemės sklype 50 metrų ilgio betoninę atraminę sienutę su įrengta lengvų konstrukcijų metaline tvora, išardyti betoninių trinkelių dangą apie 60 kvadratinių metrų prie R. N. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio įvykdymo terminas baigėsi 2018-12-28, nėra įvykdytas, kreipėsi į teismą, prašydama skirti R. N. baudą 300 eurų už kiekvieną dieną nuo 2018-12-28.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo R. N. su antstolės prašymu nesutiko šiais argumentais:
2.1. Antstolės priimtas vykdyti privalomasis nurodymas neįsiteisėjęs, todėl dėl jo nevykdymo negali būti skiriama bauda. Be to, baudą prašoma paskirti pagal 2016-08-11 Žemės naudojimo patikrinimo aktą, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalis, pagal kurią prašoma paskirti baudą, įsiteisėjo tik 2017-01-01, o įstatymas atgal negalioja.
2.2. Antstolė nenurodė, kada R. N. informuotas apie įpareigojimą. Antstolė prašo paskirti baudą už praėjusį laikotarpį, kai jis net nežinojo apie privalomąjį nurodymą.
2.3. Įstatyme nėra numatyta galimybė atnaujinti pasibaigusį nurodymo įvykdymo terminą.
2.4. Privalomasis nurodymas surašytas be pagrindo, nes jokių statybų nei 2017 metais, nei 2018 metais šalia R. N. sklypo nevyko.
2.5. Atraminė sienutė ir tvora pastatyta prieš 30 metų, atraminės sienutės paskirtis yra prilaikyti šlaitą nuo nuslinkimo. Nurodė, kad sklypas yra (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorija, šalia statinių yra augalai, kurių naikinti jis neturi teisės, todėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos reikalavimo negali įvykdyti, nes pažeis įstatymus.
2.6. Prašoma paskirti 54 000 Eur baudą, kuri yra per didelė, jos sumokėti R. N. nurodo esantis nepajėgus.
2.7. CPK nenumato turto sunaikinimo be teismo sprendimo. Be to, savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės apribojimą, yra ultima ratio priemonė.
3. Inspekcija nurodė, kad palaiko prašymą skirti R. N. baudą Valstybės naudai iki 300 Eur už dieną už 2018-06-27 privalomojo nurodymo nevykdymo dieną nuo 2018-12-28. Be to, Inspekcija prašo, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 2 dalimi suteikti jai teisę įvykdyti privalomąjį nurodymą ir sutvarkyti statybvietę R. N. lėšomis. Savo poziciją Inspekcija grindžia šiais argumentais:
3.1. Inspekcija, gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pranešimą apie atliktą valstybinės žemė patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 2018-03-01 surašytą žemės naudojimo patikrinimo aktą, atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad nesudėtingieji inžineriniai statiniai: betoninė atraminė sienutė su metaline tvora ir betoninių trinkelių danga, pastatyti valstybinėje žemėje, neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo.
3.2. 2018-06-27 Inspekcija surašė R. N. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus iki 2018-12-28 bei apie įvykdymą informuoti Inspekciją.
3.3. Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, todėl Inspekcija, 2019-04-25 patikrinimo akte nustačiusi, kad jis įvykdytas nebuvo, kreipėsi į antstolį dėl priverstinio jo vykdymo.
3.4. Pažymėjo, kad privalomojo nurodymo neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio, todėl bauda skaičiuotina nuo 2018-12-28 iki kol nurodymas bus įvykdytas.
3.5. Aiškino, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, kartu tokia bauda skatina įvykdyti prievolę. Kadangi Inspekcija veikia ne savo, o Valstybės vardu, bauda skirtina Valstybės naudai.
3.6. Papildomai pažymėjo, kad vykdomajame dokumente numatyta teisė Inspekcijai nugriauti nurodytus statinius skolininko lėšomis, jeigu jis pats to nepadarys, todėl Inspekcija prašė teismo, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 2 dalimi taikyti privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi tenkino antstolės prašymą ir nutarė skirti R. N. 3000 Eur baudą išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai. Be to, teismas nustatė R. N. terminą iki 2020 gegužės 1 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas nutarė skolininkui R. N. iki 2020 gegužės 1 d. nepašalinus savavališkos statybos padarinių, suteikti teisę išieškotojui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai skolininko R. N. lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti valstybinės žemės sklype 50 metrų ilgio betoninę atraminę sienutę su įrengta lengvų konstrukcijų metaline tvora, išardyti betoninių trinkelių dangą apie 60 kvadratinių metrų prie R. N. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
5. Teismas nurodė, jog CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis).
6. Iš teismui pateiktų aktų - 2019-04-25 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo akto Nr. (23.29) RE-105, antstolės A. S. 2019-09-11 apžiūros vietoje akto, 2019-09-11 Sprendimų, įpareigojančius skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto, teismas nustatė, kad skolininkas R. N. nevykdo 2018-06-27 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr.(23.29) PN-765: pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti valstybinės žemės sklype 50 metrų ilgio betoninę atraminę sienutę su įrengta lengvų konstrukcijų metaline tvora, išardyti betoninių trinkelių dangą apie 60 kvadratinių metrų prie R. N. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas pažymėjo, kad R. N. faktiškai nurodė, jog nevykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo akto Nr. (23.29) RE-105 ir nesiruošia vykdyti.
7. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad įpareigojimas yra įvykdytas, teismas sprendė esant pagrindą antstolės pareiškimą tenkinti, skirti baudą, taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes - suteikti teisę išieškotojui įvykdyti teismo sprendimą skolininko lėšomis (CPK 771 straipsnio 2 dalis).
8. Spręsdamas, ar šiuo atveju skolininkui skirtina bauda už sprendimo neįvykdymą, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, pažymėjo, kad ši bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į skolininko nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, ignoravimą teisėtų Inpekcijos reikalavimų, skolininkui skyrė 3000 Eur baudą.
9. Teismas atmetė skolininko paaiškinimą, kad jis neturi nieko bendro su statiniais. Iš rašytinių įrodymų, nuotraukų, planų teismas nustatė, kad valstybinėje žemėje esanti tvora atramine sienute yra skolininko R. N. žemės sklypo ir namų valdos aptvėrimo tęsinys, natūraliai susijęs su namų valdos žemės sklypo tvora. Skolininkas R. N. turi nuosavybės teisę į žemės sklypą, namą, vadinasi, įgydamas nuosavybės teisę, įgijo nuosavybės teisę ir į priklausinius, antraeilius daiktus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.13 str., 4.14 str.). Teismas R. N. paaiškinimą, kad sklypas yra (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorija, šalia statinių yra augalai, kurių naikinti jis neturi teisės, todėl Inspekcijos reikalavimo negali įvykdyti, nes pažeis įstatymus, atmetė, nurodydamas, kad šalinant tvorą, atraminę sienelę, betoninių trinkelių dangą, nebūtina naudoti sunkiąją techniką, nurodytus statybos - griovimo darbus galima atlikti ir rankiniu būdu, naudojant laužtuvą, plaktuką, išnešant (išvežant) statybines atliekas kibirais, karučiu. Teismas pažymėjo, kad skolininkas turi visas galimybes išsaugoti (duomenys neskelbtini) regioninio parko gamtą, pašalindamas neteisėtai pastatytą atraminę sienelę ir tvorą iš Valstybei priklausančio žemės sklypo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Suinteresuotas asmuo R. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, papildomai liudytoja apklausti L. N., sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas apelianto Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pateiktas prašymas dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 ir 10 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Antstolė pareiškime klaidingai nurodė išieškotojo juridinio asmens kodą.
10.2. Inspekcijos patikrinimas įvyko 2019-04-25, pažeidžiant terminą jam atlikti. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nuo 2018-06-27 iki 2018-12-28. Inspekcija negalėjo privalomuoju nurodymu disponuoti praėjus trims su puse mėnesių po termino suėjimo, kadangi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalis numato, kad Inspekcija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nurodyme nustatyto termino pabaigos patikrina, ar privalomasis nurodymas tinkamai įvykdymas.
10.3. Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą Žemės tarnybos pavedimu, todėl baudą galima skirti tik pagal Žemės kontrolės įstatymą, t. y. nuo 100 iki 300 eurų.
10.4. Apeliantas buvo apskundęs privalomąjį nurodymą administraciniams teismams, o antstolės sprendimas pradėti vykdomąją bylą ir teikti teismui prašymą dėl baudos skyrimo be įsiteisėjusios teismo nutarties dėl privalomojo nurodymo teisėtumo buvo neteisėtas.
10.5. Antstolio reikalavimas yra privalomas, jei yra teismo sprendimas, civilinio proceso kodeksas nenumato turto sunaikinimo be teismo sprendimo, o teisės aktų hierarchija neleidžia poįstatyminiais aktais reguliuoti santykių, kurie gali būti reguliuojami tik įstatymu. Statybos darbai buvo atlikti iki 2017 metų, t. y. iki naujos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo redakcijos įsiteisėjimo, todėl turto sunaikinimui reikalingas teismo sprendimas.
10.6. Savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės apribojimą, yra ultima ratio priemonė. Apeliantas pažymėjo, kad jis perka žemę, kurioje stovi statiniai, o po jos nupirkimo reikės iš naujo statinius atstatyti.
10.7. Teismas gavo iš savivaldybės visus dokumentus ir turėjo patvirtinimą, kad dabartiniu metu statiniai apeliantui nebepriklauso, jis nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
10.8. Be to, apeliantas nurodė, kad teismo nutartis yra sutrumpintų motyvų. Antstolė neatvyko į teismo posėdį, todėl teismas, apeliantui neprašant priimti sprendimą antstolei už akių, turėjo pareiškimą palikti nenagrinėtą.
10.9. Vilniaus apygardos teismui pateiktais papildomais 2020 m. balandžio 14 ir 16 d. prašymais apeliantas papildomai nurodė, kad antstolės pateiktas teismui patvarkymas suklastotas, pirmosios instancijos teismas įpareigojo nugriauti žymiai didesnės apimties statinius nei buvo nurodyta 2018-06-27 privalomajame nurodyme. Taip pat prašė stabdyti 2020 m. kovo 9 d. nutarties vykdymą, kol bus priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas.
11. Antstolė A. S. nurodė su atskiruoju skundu nesutinkanti. Pažymėjo, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, visapusiškai ir išsamiai išsiaiškino reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Nurodė, kad priėmė vykdyti Inspekcijos surašytą apeliantui privalomąjį nurodymą, kuris nebuvo nustatytu terminu įvykdytas.
Atsiliepimas
12. Inspekcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti.
12.1. Pažymėjo, kad teismas antstolės pareiškimą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, tačiau į teismo posėdį apeliantas neatvyko.
Šalies argumentai
12.2. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jo prašymas būtų priimtas nagrinėjimui Konstituciniame Teisme, dėl to pagrindo stabdyti bylos nėra.
12.3. Baudos, skirtinos šiuo atveju dydis reglamentuotas CPK 771 straipsnio 6 dalyje, o ne Žemės įstatyme.
12.4. Privalomasis nurodymas buvo surašytas būtent apeliantui, jo atžvilgiu teismas ir pritaikė jo neįvykdymo pasekmes, todėl teismas nenusprendė dėl jokių kitų asmenų teisių ir pareigų.
12.5. Inspekcija privalomąjį nurodytą surašė vadovaudamasi galiojusiais teisės aktais, tai yra CPK nustatyta tvarka vykdytinas dokumentas. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6, 9 dalis neįvykdytas privalomasis nurodymas nėra perduodamas priverstiniam vykdymui tik esant dviems sąlygoms: 1) esant iškeltai bylai dėl privalomojo nurodymo teisėtumo; 2) esant iškeltai bylai dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties, kuria nutarta skirti R. N. 3000 Eur baudą, nustatytas R. N. terminas iki 2020 gegužės 1 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, o to nepadarius, suteikta teisė tai padaryti Inspekcijai skolininko R. N. lėšomis, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl suinteresuoto asmens R. N. atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl atskirųjų skundų nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka
16. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Be to, kaip apeliantui buvo suteikta galimybė būti išklausytam teismo posėdyje žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme, tačiau jis šia galimybe nepasinaudojo, nors apie 2020-02-24 teismo posėdį buvo tinkamai informuotas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
17. Pažymėtina ir tai, kad prašymo apklausti liudytoją pirmosios instancijos teismui pareiškęs nebuvo, nors turėjo ir galėjo tokį prašymą pateikti. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prašymu, sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, kad liudytojos, apelianto motinos L. N. parodymai galėtų turėti esminę reikšmę bylai teisingai išnagrinėti, todėl toks prašymas atmetamas.
Dėl civilinės bylos sustabdymo
18. Apeliantas nurodo kreipęsis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 9 ir 10 dalys neprieštarauja Konstitucijai. Prašo bylą sustabdyti iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priims sprendimą dėl jo prašymo. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. KT57-A-S52/2020 apelianto prašymą nagrinėti atsisakė. Nesant pagrindų, numatytų CPK 163, 164 straipsniuose, R. N. prašymas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą laikytinas nepagrįstu.
Dėl ginčo esmės
19. Byloje nustatyta, kad 2018-06-27 Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr.(23.29) PN-765: 1. Nugriauti betoninę atraminę sienutę, su įrengta lengvų konstrukcijų metaline tvora apie 50 m ilgio, išardyti betoninių trinkelių dangą (įvažiavimą apie 60 kvadratinių metrų) pastatytus valstybinėje žemėje prie R. N. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); 2. Sutvarkyti teritoriją bei apie įvykdymą informuoti Inspekciją. Privalomajame nurodyme pažymėta, kad pastatyti atraminė betoninė sienutė ir betoninių trinkelių danga – nesudėtingi inžineriniai statiniai, užfiksuoti Nacionalinės žemės tarnybos 2016-08-11 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-332 bei 2018-03-01 akto Nr. 49NŽ-154 pridedamoje schemoje „Situacijos schema M 1:300 Priedas prie žemės naudojimo patikrinimo akto Dėl valstybinės žemės užėmimo“ ir Inspekcijos 2018-06-26 faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu. Nustatytas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas iki 2018-12-27.
20. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 11 straipsnio 6 dalyje (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija) nustatyta, kad Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui. Taigi privalomasis nurodymas apeliantui surašytas, vadovaujantis jo surašymo metu galiojusiomis įstatymo nuostatomis. Privalomasis nurodymas R. N. išsiųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat paskelbtas viešai spaudoje bei portale Infostatyba. R. N. surašytas privalomasis nurodymas nebuvo nuginčytas, skundas dėl jo įsiteisėjusia nutartimi nebuvo priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme (2019-09-17 nutartis administracinėje byloje I-5046-484/2019, kuri palikta nepakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-12-04 nutartimi), taigi, jis nepanaikintas ir yra galiojantis.
21. 2019-04-25 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (23.29) RE-105 užfiksavo, kad statybos inspekcijos reikalavimas neįvykdytas.
22. Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo (TPSVPĮ 11 straipsnio 9 dalis). Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalis). Pagal to paties įstatymo 261 straipsnį, privalomieji nurodymai gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino suėjimo.
23. Kad antstolė pagrįstai priėmė apeliantui surašytą privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti, konstatuota įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-03 nutartimi civilinėje byloje 2YT-26125-1014/2019. Joje teismas be kita ko apeliantui jau išaiškino, kad teisiniams santykiams taikomos tos normos, kurios galiojo jų atsiradimo metu, o procesiniams veiksmams taikomos jų atlikimo metu galiojančios proceso teisės normas, t. y. civilinio proceso dalyvių elgesys turi atitikti tuo metu galiojančias proceso normas. Vykdomojo dokumento pateikimas priverstiniam vykdymui yra vykdymo stadija (CPK VI dalis), todėl vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). Nagrinėjamu atveju privalomasis nurodymas surašytas jau galiojant naujos redakcijos įstatymui. Vykdomojo dokumento pateikimas antstoliui vykdyti yra procesinis veiksmas, atliekamas vykdymo procese (CPK 650 straipsnis 1 dalis).
24. Antstolė 2019-09-11 apžiūros vietoje akte užfiksavo, kad R. N. nevykdo statybos inspekcijos reikalavimų, 2019-09-11 surašė Sprendimų, įpareigojančius skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.
25. CPK 771 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal šio straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
26. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol procesinis sprendimas neįvykdytas.
27. Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo dėl to, kad Inspekcijos surašyto privalomojo nurodymo R. N. nėra įvykdęs. Byloje nėra duomenų, kad R. N. būtų kreipęsis į Inspekciją dėl termino privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo. Nėra duomenų ir apie tai, kad skolininkas būtų reiškęs prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje (CPK 625 str. 1 d.).
28. Neįvykdęs galiojančio ir teisėto Inspekcijos privalomojo nurodymo, savalaikiai neatlikęs veiksmų, kad jo įvykdymo terminas būtų pratęstas, neprašydamas taikyti priemonių, kurios laikinai pateisintų tokį jo neveikimą, apeliantas turi prisiimti ir dėl privalomojo nurodymo nevykdymo kylančias neigiamas pasekmes. Todėl darytina išvada, kad suinteresuotam asmeniui CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos teisinės pasekmės – paskirta bauda – taikytos pagrįstai.
29. Vertindamas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko R. N. paskirtos baudos dydį, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad R. N. yra inicijavęs valstybinės žemės, kurioje pastatyti privalomajame nurodyme nurodyti statiniai, įsigijimą savo nuosavybėn. Byloje yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos duomenys apie tai, kad yra pradedamas rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus ir sujungti juos su besiribojančiais žemės sklypais, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų (b.l. 102). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas siekia teisinėmis priemonėmis įteisinti statinius, turi lūkesčių įsigyti žemę, kurioje jie pastatyti, spręstina, kad jam paskirta 3000 Eur dydžio bauda neatitinka bendrųjų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų (CPK 3 str. 1 d.), dėl to mažintina, priteisiant iš R. N. už laikotarpį nuo 2018-12-27 (termino privalomajam nurodymui įvykdyti pabaigos) iki 2020-05-21 (nutarties priėmimo dienos) 400 Eur dydžio baudą.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019, yra išaiškinęs, kad ieškovė (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) veikia valstybės, o ne savo, kaip savarankiško juridinio asmens, interesais. Ieškovė kaip viešojo administravimo subjektas vykdo įstatyme jai nustatytas viešojo administravimo funkcijas, t. y. įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojamą veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimą, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi, privalomuoju nurodymu nustačius terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, apelianto neveikimas, jo nevykdant, pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta, o ne Inspekcijos, kaip viešojo juridinio asmens, interesus. Dėl to bauda už privalomojo nurodymo nevykdymą, skiriama kaip satisfakcija subjektui, kurio interesai dėl laiku neįvykdytos prievolės yra pažeidžiami, priteistina į valstybės biudžetą, bet ne Inspekcijai.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymas yra natūrali privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmė, pagrįsta CPK 273 straipsnio 1 dalies ir 771 straipsnio 2 dalies normų turiniu. Joms taikyti visiškai pakanka aplinkybės, kad privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas per jame nustatytą terminą. Šiuo atveju tokie duomenys byloje yra. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai suteikė Inspekcijai teisę įvykdyti privalomąjį nurodymą R. N. lėšomis, jam pačiam to nepadarius. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad turėdamas pagrįstų lūkesčių, jog statinius bus galima įteisinti (pvz., įsigijus nuosavybėn žemę, kurioje jie pastatyti), apeliantas turi teisę kreiptis dėl priverstinio vykdymo proceso sustabdymo.
33. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
suinteresuoto asmens R. N. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties dalį, dėl baudos R. N. paskyrimo.
Priteisti iš R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur baudą Valstybės naudai.
Išaiškinti R. N., kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 6804.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.