Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-10-26 · Civilinė byla Nr. 2VP-18566-1176/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-26
Bylos Nr.
2VP-18566-1176/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13892-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Ražanauskienė
Suinteresuotas asmuo
R. N., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-18566-1176/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13892-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.12. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Agnei Taukytei,

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui R. N. ir jo atstovei advokato padėjėjai G. B., suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei S. N.,

vertėjams G. R., E. V.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys byloje – R. N., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė pareiškime nurodo, kad vykdo 2018 m. birželio 27 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-765 (toliau – Privalomasis nurodymas) dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, skolininkas – R. N., išieškotoja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI). Vykdomojoje byloje surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. 2018 m. rugsėjo 27 d. VTPSI Privalomajame nurodyme nurodyta: „nugriauti betoninę atraminę sienutę su įrengta lengvų konstrukcijų metaline tvora apie 50 m ilgio (toliau šioje nutartyje – sienutė); išardyti betoninių trinkelių dangą (įvažiavimą apie 60 m²) pastatytus valstybinėje žemėje prie Jums nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pastatyti atraminė betoninė sienutė ir betoninių trinkelių danga – nesudėtingieji inžineriniai statiniai, užfiksuoti Nacionalinės žemės tarnybos 2016-08-11 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-332 bei akto Nr. 49ŽN-154 schemoje „Situacijos schema M 1:300 Priedas prie žemės naudojimo patikrinimo akto „Dėl valstybinės žemės užėmimo“ ir Inspekcijos 2018-06-26 faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu. 2. Sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) bei apie įvykdymą informuoti inspekciją el. paštu: (duomenys neskelbtini)“. Įpareigojimo įvykdymo terminas baigėsi 2018 m. gruodžio 28 d. Vykdymo procese 2019 m. rugsėjo 11 d. antstolė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi Nr. 2VP-1499-534/2020 skyrė R. N. 3000,00 Eur baudą išieškotojos VTPSI naudai. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi Nr. 2S-748-854/2020 pakeitė 2020 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties 2VP-1499-534/2020 dalį ir priteisė iš R. N. 400,00 Eur baudą. Vykdymo procese 2022 m. birželio 16 d. gautas išieškotojos VTPSI pranešimas, kuriame nurodyta, jog VTPSI patikrino Privalomojo nurodymo vykdymą ir 2022 m. birželio 6 d. surašė Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNURA-00-220606-00021 (toliau – Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas), kuriame nustatyta, kad Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. VTPSI prašo antstolės kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl baudos už Privalomojo nurodymo nevykdymą. Prašyme nurodoma, kad skolininkui paskirta 400,00 Eur bauda už Privalomojo nurodymo nevykdymą skolininko nemotyvuoja pačiam įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Atsižvelgdama į išdėstytas faktines aplinkybes, antstolė Asta Stanišauskaitė prašo teismo skirti skolininkui R. N. 300,00 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. birželio 27 d. VTPSI Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pasibaigimo (2018 m. gruodžio 28 d.) valstybės naudai.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo R. N. (toliau – ir skolininkas) pateikė atsiliepimą į antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą, kuriame nurodo, kad su pareikštais reikalavimais nesutinka, nes Vilniaus apygardos teismas nutartimi Nr. 2S-748-854/2020 priteisė iš suinteresuoto asmens 400,00 Eur baudą valstybės naudai, taigi, tokiu būdu antstolė patvirtino, kad jos reikalavimas buvo tenkintas, dėl to suinteresuotas asmuo daro išvadą, jog antrą kartą už tą patį nusižengimą bausti negalima. Pažymi, kad įvykdžius Privalomąjį nurodymą bus sunaikintas kaimyninis namas.

3. Suinteresuotas asmuo VTPSI (toliau – ir išieškotoja) atsiliepime prašo tenkinti antstolės pareiškimą ir skirti skolininkui R. N. iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2018 m. birželio 27 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-765 dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo valstybės naudai į Valsybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Nurodo, kad VTPSI, gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pranešimą apie atliktą valstybinės žemės patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. kovo 1 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-154, vykdydama teisės aktuose įtvirtintą pareigą vykdyti statybos valstybinę priežiūrą, atliko patikrinimą vietoje ir 2018 m. birželio 27 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (23.31)-FAK-1695 nustatė, kad nesudėtingieji inžineriniai statiniai pastatyti valstybinėje žemėje, neturint jos patikėtinio – NŽT – sutikimo. Todėl VTPSI skolininkui R. N. 2019 m. birželio 27 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus. VTPSI 2019 m. balandžio 25 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo akte nustatyta, kad Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, todėl VTPSI kreipėsi į antstolę Astą Stanišauskaitę dėl Privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo veiksmų. Išnagrinėjus antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo R. N., Vilniaus miesto apylinkės teismas byloje Nr. 2VP-1499-534/2020 2020 m. kovo 9 d. nutartimi nutarė R. N. skirti 3000 Eur baudą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-748-854/2020, pakeitė minėtą sprendimą ir paskyrė R. N. 400 Eur baudą. Būdama išieškotoja byloje, VTPSI mano, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą ir skirti skolininkui R. N. periodinę baudą už Privalomojo nurodymo nevykdymą, taigi, VTPSI sutinka su antstolės pareiškimu ir prašo teismo jį tenkinti. VTPSI patikrino, ar yra vykdomas Privalomasis nurodymas, ir 2022 m. birželio 6 d. surašė Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNURA-00-220606-00021, kuriame nustatyta, kad R. N. neįvykdė privalomojo nurodymo. Suinteresuotas asmuo mano, kad yra pagrindas tenkinti antstolės pareiškimą ir skirti skolininkui R. N. periodinę baudą už Privalomojo nurodymo nevykdymą, tik baudą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 22 d. (Vilniaus apygardos teismo 29 punkte nurodyta, kad 400 Eur bauda paskirta už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. iki visiško Privalomojo nurodymo įvykdymo valstybės naudai.

4. 2022 m. rugpjūčio 8 d. skolininkas R. N. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Juose nurodoma, jog skolininkas dėl Privalomojo nurodymo turinio kreipėsi į statybos ir griovimo darbus atliekančias įmones, prašydamas nugriauti nesudėtinguosius inžinerinius statinius, nurodomus Privalomajame nurodyme, tačiau visos įmonės tai daryti atsisakė. Atvykę apžiūrėti prašomos nugriauti sienutės, statybos įmonių atstovai griežtai atsisakydavo tai daryti, pamatę, kad sienutė yra itin stati statų šlaitą laikanti konstrukcija, ją nugriovus iš karto ar per labai trumpą laiką nugrius šlaitas. Žala kiltų ne tik skolininko gyvenamajam namui ir žemės sklypui, bet ir kaimyno, esančio adresu (duomenys neskelbtini), namui ir žemės sklypui. Atsižvelgdamas į tai, kad sienutės griauti pats skolininkas neturi kompetencijos, o tretieji asmenys tai daryti atsisakė, skolininkas manė, jog VTPSI pati skolininko lėšomis vykdys Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1499-534/2020. Skolininkas neturi teisinio išsilavinimo, todėl iš teismo nutarties nesuprato, kad minėta nutartimi teismas VTPSI suteikė teisę, tačiau ne pareigą skolininko lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Skolininkas pagrįstai tikėjosi, kad veiksmų sienutės nugriovimui imsis VTPSI, kadangi 2020 m. gegužės 21 d., kai skolininkas sumokėjo teismo paskirtą baidą, antstolė nebesiuntė įspėjimų už privalomojo nurodymo nevykdymą. Todėl skolininkas neturėjo galimybės teikti paaiškinimų antstolei dėl negalėjimo įvykdyti privalomąjį nurodymą. Taip pat nurodyta, kad skolininkas pats minimos sienutės nestatė, nėra jos savininkas, ji stovi ne jo žemėje, todėl jam nėra suprantama, kodėl jis yra atsakingas už neteisėtų statybų padarinių pašalinimą. Privalomuoju nurodymu VTPSI įpareigojo skolininką išardyti betoninių trinkelių dangą apie 60 kvadratinių metrų prie skolininkui priklausančio žemės sklypo. Skolininkas pateikė schemas, kuriose matyti, jog skolininko žemės sklypą iš dviejų pusių supa valstybinė žemė. Iš kitų dviejų pusių, skolininko žemės sklypą supa kitiems savininkams priklausantys žemės sklypai. Skolininkas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog vienintelis būdas patekti į savo žemės sklypą yra per valstybinės žemės sklypą. Skolininkas nurodo, jog kreipėsi į NŽT dėl servituto nustatymo ir galimybės privažiuoti prie žemės sklypo suteikimo, tačiau negavo NŽT atsakymo. VTPSI įpareigojus skolininką išardyti betoninių trinkelių dangą, skolininkui būtų trukdoma patekti prie savo žemės sklypo ir gyvenamojo namo, taip užkertant kelią naudotis savo turtu. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, skolininkas kartu su kaimynais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydamas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Tik įsigijęs valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi savavališkai pastatyti statiniai, skolininkas galės imtis žingsnių šių statinių įteisinimui. 2019 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius informavo skolininką, kad pradedamas rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus ir sujungti juos su besiribojančiais žemės sklypais, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Skolininkas iki šiol nežino, kokioje stadijoje yra sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Bandant susisiekti su atsakingu savivaldybės skyriumi, nurodoma, jog dėl karantino projekto rengimas užsitęsė. Vilniaus miesto plėtros departamentui patvirtinus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, skolininkas galės pasirašyti paslaugų teikimo sutartį dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto atlikimo, topografinių matavimų ir sklypo kadastrinių matavimų atlikimo po sklypo pertvarkymo Priėmus įsakymą dėl sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo, R. N. galės kreiptis į NŽT dėl įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų pardavimo ir jų sujungimo su savo žemės sklypu. Tik tuomet skolininkas galės nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti (kai tai privaloma) statinio projektą ir kreiptis į Statybų inspekciją dėl statybos leidimų išdavimo. Rašytiniuose paaiškinimuose atkreipiamas dėmesys į tai, jog R. N. jau nuo 2016 metų siekia įsigyti valstybinės žemės sklypą, kuriame yra savavališkos statybos statiniai, tačiau iki šiol jam to nepavyko padaryti. Skolininkas teigia, jog šiuo metu susidarė situacija, kai skolininkas Statybų inspekcijos privalomuoju nurodymu yra įpareigotas įvykdyti tai, ko jis įvykdyti negali, nes statybų ir griovimo įmonės dėl darbų pavojingumo atsisako griovimo darbus įvykdyti, įsiteisinti savavališkos statybos statinių jis negali, nes ilgai trunka valstybinės žemės sklypų pertvarkymo ir formavimo procesas, o antstolis už skolininko neveiklumą reikalauja skolininkui taikyti baudą. Dėl to skolininkas prašo atmesti antstolės pareiškimą dėl baudos R. N. skyrimo, arba, teismui manant, jog yra pagrindas skirti baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą – mažinti skirtiną baudą iki vienkartinės 100,00 Eur baudos.

5. Atidėjus bylos nagrinėjimą, R. N. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad R. N. kreipėsi į keletą statybos įmonių dėl sienutės griovimo darbų. Viena įmonė raštu nurodė, kad griovimo darbų atlikti negali, nes sunkioji technika prie sienutės nepateks, fiziškai to padaryti neįmanoma. Taip pas skolininkas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu pateikti informaciją apie skolininko 2019 m. liepos 31 d. prašymo nagrinėjimo eigą. 2022 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsakymą, kad skolininko prašymas buvo baigtas nagrinėti ir buvo atsisakyti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Pranešime nebuvo nurodyta, kokiu pagrindu priimtas sprendimas. Savivaldybės sprendimas buvo atsiųstas 2022 m. rugsėjo 23 d. 2022 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė sprendimą, kuriame nurodė, jog teritorijos, kurioje yra sklypai ir valstybinė žemė formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros tęsiamos nebus, kadangi pageidaujami įsigyti valstybinės žemės plotai patenka į (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritoriją, kurioje valstybinė žemė yra neparduodama. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai informavus skolininką, skolininkas iki 2022 m. liepos 4 d. sprendimo turėjo lūkestį, kad žemės sklypas bus suformuotas ir galės jį įsigyti. Sužinojus apie aukščiau nurodytą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą, skolininkas nuvyko į Statybų inspekciją žodinės konsultacijos, prašydamas nurodyti, kokių veiksmų jam toliau imtis. Konsultacijos metu jam buvo patarta kreiptis į NŽT ir prašyti suteikti sutikimą R. N. statyti betoninę atraminę sienutę ir betoninių trinkelių dangą (įvažiavimą apie 60 kvadratinių metrų), pastatytus valstybinėje žemėje prie R. N. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). R. N. į NŽT kreipėsi 2022 m. spalio 14 d. ir laukia prašymo išnagrinėjimo rezultato.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo VTPSI bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes prašymą tenkinti antstolės pareiškimą ir skirti skolininkui R. N. iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2018 m. birželio 27 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-765 dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo valstybės naudai į Valsybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Papildomai paaiškino, kad teismo nutartimi išieškotojai buvo nustatyta ne pareiga, o teisė skolininko lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir tai neatleido skolininką nuo pareigos įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

7. Suinteresuoto asmens R. N. atstovė bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose palaikė rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes bei prašymą atmesti antstolės pareiškimą dėl baudos R. N. skyrimo, arba, teismui manant, jog yra pagrindas skirti baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą – mažinti skirtiną baudą iki vienkartinės 100,00 Eur baudos. Suinteresuotas asmuo R. N. bylą nagrinėjant teismo posėdyje paaiškino, kad jis Privalomojo nurodymo įvykdyti negali dėl objektyvių priežasčių – pašalinus sienutę, pajudėtų kalno žemė ir būtų padaryta žala jo ir kaimynų turtui. Kalnas yra status, todėl prie jos patekti su sunkia technika negalima. Statybų bendrovės, į kurias kreipėsi, atsisakė atlikti šiuos darbus. Trinkelės neišardytos, nes jas pašalinus ir palijus šlaitas bus išplautas ir nebus galimybės pakliūti į jam priklausantį sklypą. Be to, į jam priklausantį žemės sklypą pakliūti galima tik vieninteliu būdu, kitokio privažiavimo suorganizuoti nėra galimybės.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

8. Iš byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų rašytinių įrodymų ir vykdomosios bylos Nr. 0177/19/00735 medžiagos matyti, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos 2018 m. birželio 27 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29) PN-765: pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti valstybinės žemės sklype 50 metrų ilgio betoninę atraminę sienutę su įrengta lengvų konstrukcijų metaline tvora, išardyti betoninių trinkelių dangą apie 60 kvadratinių metrų prie R. N. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2022 m. birželio 6 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNURA-00-220606-00021, kuriame užfiksavo: „patikrinimo metu nustatyta, kad betoninė atraminė sienutė su įrengta lengvų konstrukcijų metaline tvora apie 50 m ilgio yra nenugriauta ir betoninių trinkelių danga (įvažiavimas apie 60 kv. m.) yra neišardyta“. Taip pat užfiksuota, kad privalomasis nurodymas Nr. PN-765 neįvykdytas.

9. Antstolė Asta Stanišauskaitė 2022 m. birželio 17 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S022-11865. Antstolė Asta Stanišauskaitė pareiškimu dėl baudos skyrimo prašo skirti skolininkui R. N. 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo neįvykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. birželio 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-765 įvykdymo termino pasibaigimo – 2018 m. gruodžio 28 d., valstybės naudai.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas, susipažinęs su Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-1499-534/2020, išnagrinėjo antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą, kuriame buvo prašoma R. N. skirti baudą 300 eurų už kiekvieną dieną nuo 2018 m. birželio 27 d. už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2018 m. birželio 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr.(23.29) PN-765 neįvykdymą. Teismas nutartimi nutarė R. N. skirti 3 000 Eur baudą. Taip pat šia nutartimi teismas: nustatė R. N. terminą iki 2020 gegužės 1 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius; skolininkui R. N. iki 2020 gegužės 1 d. nepašalinus savavališkos statybos padarinių, suteikė teisę išieškotojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai skolininko R. N. lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti valstybinės žemės sklype 50 metrų ilgio betoninę atraminę sienutę su įrengta lengvų konstrukcijų metaline tvora, išardyti betoninių trinkelių dangą apie 60 kvadratinių metrų prie R. N. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

11. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-748-854/2020, minėtą nutartį pakeitė ir iš R. N. priteisė 400 Eur baudą Valstybės naudai. Nutartyje nurodyta, kad bauda skirtina už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. gegužės 21 d.

12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkui baudos skyrimo klausimas už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. buvo išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimo dėl baudos skyrimo toje dalyje, kurioje prašoma skolininkui R. N. skirti baudą už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2020 m. gegužės 21 d., nes šis klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, todėl minėta antstolės pareiškimo dalis atmetama, kaip nepagrįsta.

13. Toliau šioje nutartyje bus sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas tenkinti antstolės pareiškimo dalį, kuria prašoma skirti skolininkui R. N. baudą už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 22 d.

Žemesnės instancijos teismas

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

15. Remiantis formuojama kasacinio teismo praktika, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

16. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nuo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, todėl teismas, teismo posėdyje spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą ir taip nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, turi pagrindo skirti skolininkui baudą nuo kitos dienos, einančios po sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki įpareigojimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015).

17. Teismų praktikoje išaiškinta, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

18. Byloje skolininkas R. N. neginčija fakto, kad jis Privalomo nurodymo iki šiol nėra įvykdęs. Šioje byloje skolininkas R. N. tiek teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, tiek pateiktais rašytiniais įrodymais įrodinėja, kad jis neturi objektyvios galimybės įvykdyti Privalomojo nurodymo. Skolininkas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis kreipėsi į bendroves dėl griovimo darbų atlikimo, tačiau visi atsisakė juos vykdyti. Skolininkas pateikė teismui MB JB Prodeckt 2022 m. rugpjūčio 15 d. paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad šių metų rugpjūčio 15 d. buvo pasamdyta ši įmonė atlikti griovimo darbus (duomenys neskelbtini), tačiau jie atsisako vykdyti, nes sunkioji technika negali to padaryti dėl to, kad tai yra paveldas ir parkas. Taip pat nurodyta, kad tai fiziškai atlikti neįmanoma ir nelogiška. Juridinių asmenų registre minėtu pavadinimu ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytu juridinio asmens kodu juridinis asmuo nėra įregistruotas. Tačiau tinklalapyje www.rekvizitai.lt yra duomenys, kad yra juridinis asmuo MB JB Projects, kurio kodas 306025771, adresas Chemijos g. 27C-62, Kaune. Šios įmonės vadove yra nurodytas tas pats asmuo, kaip ir rašytiniuose paaiškinimuose – I. J. Šiame puslapyje nurodyta, kad šios įmonės veikla – grindų ir sienų dengimas. Pateiktoje veiklos detalizacijoje nėra nurodyta, kad ši bendrovė taip pat atlieka griovimo darbus. Skolininkas nepateikė duomenų, įrodančių, kad ši bendrovė gali vykdyti tokią veiklą. Todėl šių rašytinių paaiškinimų teismas nevertina kaip įrodymu, pagrindžiančiu skolininko teiginius, kad nėra objektyvios galimybės atlikti sienutės griovimo darbus, nes byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie tai, kad rašytinius paaiškinimus pateikusi įmonė turi atitinkamų žinių daryti minėtas išvadas.

19. Iš skolininko pateiktų duomenų matyti, kad jis kartu su kaimynais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydami organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Šių veiksmų jis ėmėsi, siekdamas įsigyti valstybinės žemės sklypą tam, kad vėliau galėtų įteisinti prašomus nugriauti statinius. 2019 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius informavo skolininką, kad pradedamas rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus ir sujungti juos su besiribojančiais žemės sklypais, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad skolininkas jokių žinių dėl žemės sklypo negavo. Atidėjus civilinės bylos nagrinėjimą, skolininkas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrių dėl informacijos apie jo paduotą prašymą. Minėta institucija 2022 m. liepos 4 d. raštu „Dėl teritorijos, kurioje yra žemės sklypai (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto“ Nr. A51-95108/22(2.14.2.12E-ŽEM) informavo, kad laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, negali būti rengiamas dėl to, kad sklypai (duomenys neskelbtini) ir valstybinė žemė, besiribojanti su minėtais sklypais, patenka į (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritoriją, kurioje valstybinė žemė neparduodama. Pagal šioje teritorijoje galiojantį (duomenys neskelbtini) regioninio parko tvarkymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-341 „Dėl Pavilnio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, nagrinėjama teritorija patenka į sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAI) kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Skolininkas teismui taip pat pateikė Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos 2022 m. rugsėjo 1 d. raštą, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) patenka į Pavilnių regioninio parko Šveicarijos rekreacinio funkcinio prioriteto teritoriją, apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp adresų (duomenys neskelbtini) patenka į Pavilnių regioninio parko Šveicarijos rekreacinio funkcinio prioriteto teritoriją.

20. Iš pateiktų skolininko rašytinių paaiškinimų bei jo atstovo teiktų paaiškinimų nustatyta, kad buvo kreiptasi į Statybų inspekciją dėl konsultacijos, kokių jam imtis tolimesnių veiksmų. Jam buvo patarta kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą ir prašyti suteikti sutikimą R. N. statyti betoninę atraminę sienutę ir betoninių trinkelių dangą, pastatytus šioje byloje aptariamoje valstybinėje žemėje. Skolininkas į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius, kad jis 2022 m. spalio 14 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu suteikti jam sutikimą statyti betoninę atraminę sienutę ir betoninių trinkelių dangą (įvažiavimą apie 60 kv. m.), pastatytus valstybinėje žemėje prie R. N. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

21. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad skolininkas laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki bylos nagrinėjimo būtų atlikęs aktyvius veiksmus, siekdamas įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Jo teiginiai, kad jis iki bylos nagrinėjimo kreipėsi į bendroves atlikti griovimo darbus ir jie atsisakė tai padaryti, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Tai, kad jis padavė prašymą dėl valstybinės žemės įsigijimo, nebuvo pakankamas pagrindas elgtis pasyviai. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis iki bylos nagrinėjimo būtų kreipęsis į Vilniaus miesto savivaldybę siekdamas išsiaiškinti kokia yra jo prašymo nagrinėjimo eiga, nors prašymas buvo paduotas dar iki pirmą kartą sprendžiant baudos skyrimo už Privalomojo nurodymo nevykdymą klausimą – t. y. 2019 m. birželio 19 d. Nėra abejonių, kad skolininkui per tokį ilgą laikotarpį turėjo paaiškėti jo prašymo nagrinėjimo rezultatas, jei būtų aktyviai domėjęsis prašymo nagrinėjimo eiga, turint omenyje tai, kad prašymas buvo atmestas, paaiškėjus, kad aptariamoje valstybinėje žemėje formuoti sklypo negalima dėl to, kad ji patenka į Pavilnių regioninio parko teritoriją, kurioje valstybinė žemė neparduodama. Toks skolininko neveikimas leidžia manyti, kad jis neturėjo suinteresuotumo įsigyti valstybinę žemę. Skolininkas pateikė teismui 2022 m. spalio 14 d. prašymą, adresuotą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuriuo jis prašo suteikti sutikimą įteisinti pagal Privalomąjį nurodymą privalomus nugriauti statinius. Šis įrodymas patvirtina, kad skolininkas vėl ėmėsi priemonių įteisinti privalomus nugriauti sienutę ir trinkelių dangą, tačiau neįrodo, kad skolininkas šioje byloje aktualiu laikotarpiu (nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki bylos nagrinėjimo) ėmėsi visų veiksmų, siekdamas įteisinti ginčo statinius. Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, kad pats skolininkas bei jo atstovė patvirtino, kad skolininkas manė, kad ginčo statinius nugriaus pati išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuriai ši teisė buvo nustatyta teismo nutartimi. Tačiau nuo 2020 gegužės 22 d. iki šiol skolininkas nesiaiškino, kodėl išieškotoja negriauna pagal Privalomąjį nurodymą privalomus nugriauti sienutę bei trinkelių dangą, taip pat nėra duomenų, kad skolininkas būtų informavęs inspekciją ar antstolį, jog Privalomojo nurodymo nėra galimybių įvykdyti, nors pareiga įvykdyti Privalomąjį nurodymą kilo būtent jam. Byloje taip pat nėra duomenų, įrodančių, kad skolininkas siekė įvykdyti griovimo darbus, tačiau dėl to, kad teritorija yra saugoma, jis to padaryti negalėjo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išieškotojo teisės už skolininką įvykdyti teismo sprendimą įgyvendinimas yra siejamas su išieškotojo galimybėmis ir noru pasinaudoti šia teise, bet ne su pareiga neteisėtos statybos padarinių šalinimo darbus atlikti už skolininkus. Atsižvelgiant į proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principus, klaidinga manyti, jog satisfakcija (bauda) už teismo sprendimo neįvykdymą turėtų būti skiriama tik tokiu atveju, jeigu Inspekcija pati negali įvykdyti tokio pobūdžio teismo sprendimo (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-786-642/2022).

22. Atsižvelgiant į tai, kas nurodytą, darytina išvada, kad skolininkas sąmoningai nevykdė Privalomojo nurodymo ir nesidomėjo valstybinės žemės sklypo pirkimo eiga, atitinkamai ir galimybėmis įteisinti Privalomajame nurodyme nurodytus griautinus statinius, nes tikėjosi, kad statinius nugriaus pati išieškotoja. Teismas tokius skolininko veiksmus laiko nesąžiningais ir konstatuoja, jog skolininkas R. N. yra kaltas dėl Privalomojo nurodymo nevykdymo.

23. Teismas pažymi, kad įstatyme numatytiems privalomojo nurodymo nevykdymo padariniams taikyti pakanka aplinkybės, kad privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas per nustatytą terminą. Šiuo atveju skolininkas R. N. nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki šiol Privalomojo nurodymo nevykdė, to neneigia, teismas šioje nutartyje konstatavo, kad Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas dėl skolininko kaltės, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti jam įstatyme numatytą sankciją – baudą. Tačiau teismas pažymi, kad CPK 771 straipsnyje numatytos baudos tikslas yra ne nubaudimas, o siekis paskatinti skolininką vykdyti jam nustatytą įpareigojimą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes: kad skolininkui įgyti šioje byloje aptariamą valstybinę žemę nėra galimybės, tačiau jis ėmėsi priemonių įteisinti sienutę ir trinkeles kitais būdais; nors skolininkui priklausantis sklypas ir valstybinė žemė, besiribojanti su skolininkui priklausančiu sklypu, patenka į Pavilnių regioninio parko teritoriją, kuri yra sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAI) kraštovaizdžio tvarkymo zona, byloje nėra įrodymų, kad ši aplinkybė buvo kliūtis įvykdyti Privalomąjį nurodymą; skolininkas laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 22 d. iki bylos nagrinėjimo, t. y. ilgą laiką, neatliko jokių aktyvių veiksmų siekdamas įteisinti pagal Privalomąjį nurodymą privalomus nugriauti statinius, taip pat pašalinti savavališkas statybas; skolininkui buvo skirta bauda už Privalomojo nurodymo nevykdymą, tačiau savo pareigos sąmoningai toliau nevykdė; skolininkui R. N. skiriama 2 Eur bauda už kiekvieną Privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 22 d. iki Privalomojo nurodymo visiško įvykdymo (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Tokio dydžio bauda, teismo vertinimu, yra proporcinga skolininko padarytam pažeidimui, taip pat yra pakankama, kad paskatintų skolininką įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

Dėl suinteresuoto asmens R. N. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas

24. Byloje suinteresuotas asmuo R. N. prašo priteisti iš antstolės bylinėjimosi išlaidas. Prašymas grindžiamas tuo, kad antstolė nepagrįstai prašo byloje skolininkui skirti baudą už laikotarpį, už kurį jau teismo buvo paskirta nuobauda.

25. CPK 593 straipsnyje reglamentuojama vykdymo proceso metu teismui pateiktų pareiškimų, tarp jų antstolio pareiškimų dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje nurodytais atvejais, nagrinėjimo tvarka (šio straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta bendra taisyklė, pagal kurią nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CPK 593 straipsnio 5 dalies taikymo, suformulavo išimtį iš minėtos taisyklės ir išaiškino, kad tokiu atveju, kai dėl antstolio, piktnaudžiaujančio savo teise kreiptis į teismą dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų nagrinėjimo, veiksmų vykdymo proceso šalys nepagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidų, turėtų būti taikoma CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis, kuri teismui leidžia nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019, 39 punktas).

27. Teismas konstatuoja, kad antstolis pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui R. N. pateikė laikydamasis CPK 771 straipsnyje nustatytos tvarkos. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Tai, kad antstolis nepagrįstai prašo byloje paskirti skolininkui baudą už laikotarpį, už kurį teismo nutartimi jau buvo paskirta bauda ir skolininko sumokėta, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad antstolė piktnaudžiavo savo teise kreiptis į teismą. Nagrinėjamu atveju skolininkas neginčija, kad privalomasis nurodymas iki šiol nėra įvykdytas, taigi, antstolė turėjo pagrindą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo už laikotarpį, už kurį baudos (ne) skyrimo klausimas nebuvo išspręstas. Todėl teismas atmeta skolininko prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš antstolės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą tenkinti iš dalies.

Skirti suinteresuotam asmeniui R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 Eur (dviejų eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. birželio 27 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-765 dieną, skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 22 d. iki Privalomojo nurodymo visiško įvykdymo.

Išaiškinti, kad baudos paskyrimas neatleidžia R. N. nuo pareigos įvykdyti 2018 m. birželio 27 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-765.

Išaiškinti suinteresuotam asmeniui R. N., kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 6804.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Ražanauskienė