Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. A. D. (apeliantės) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-11 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-24507-545/2019, pagal ieškovės V. A. D. ieškinį atsakovams N. S. ir Vilnaus m. 40-jam notarų biurui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyto, įstatymų nustatyto praleisto termino atnaujinimo, privalomosios palikimo dalies nustatymo, ir testamento bei paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

7. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

8. Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinio pareiškimo ir jam keliamų reikalavimų yra pažymėjęs, jog dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK Sprendimas išdėstomas raštu, ir jame turi būti nurodoma: 1) sprendimo priėmimo laikas ..." \t "_blank" 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Bendrai yra pripažįstama, jog tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 28 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-40-313/2019).

9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvu, jog tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas yra siejamas su ieškovo pareiga tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, kad iš ieškinio būtų aišku kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama bylos iškėlimu, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tačiau įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Be to, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir galutinai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, įrodymus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlikti kitus veiksmus, kurie teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje (CPK 230 straipsnis). Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

11. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2019-06-25 nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti nustatytus ieškinio trūkumus – patikslinti faktines aplinkybes ir nuodyti kokiais duomenimis ir teisiniu pagrindu prašoma nustatyti privalomąją palikimo dalį į dalį žemės sklypo, patikslinti ieškinio dalyką (reikalavimą) ir konkrečiai nurodyti kokį testamentą ir/ar paveldėjimo teisės liudijimą (-us) ieškovė nori nuginčyti, taip pat pateikti duomenis apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba duomenis, kurių pagrindu būtų galima ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisti ar žyminio mokesčio mokėjimą atidėti (b. l. 1 – 4). Ieškovė 2019-07-04 pareiškimu dėl ieškinio trūkumų šalinimo nurodė, kad teikiamu pareiškimu ir pridedamais papildomais rašytiniais įrodymais ieškinio trūkumus pašalino bei prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimą atidėti (b. l. 29 – 32). Teismas 2019-07-11 nutartimi netenkino ieškovės prašymo pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinio reikalavimus suformulavo taip, jog jie vienas kitą eliminuoja, todėl jai buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka asmeniui kreipiantis į teismą su pareiškimu, kurio turiniui nustatyti tam tikri reikalavimai. Teismas sprendė, kad ieškovės prašomas nustatyti papildomas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (beveik mėnuo laiko) yra neprotingas ir jo netenkino (b. l. 33 – 35).

12.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-25 nutartyje nebuvo nurodęs ieškinio trūkumo dėl alternatyvių reikalavimų negalimumo. Kita vertus, pagal formuojamą teismų praktiką nėra draudžiama reikšti alternatyvius reikalavimus (žr., 10 punktą), o motyvų, kodėl nagrinėjamu atveju negali būti reiškiami alternatyvūs reikalavimai, teismas nenurodė. Be to, esant pagrindui teismas, priimdamas ieškinį, kuriame reiškiami keli reikalavimai, turi teisę vieną ar kelis iš jų išskirti į atskirą bylą (CPK 136 straipsnio 2 dalis).

12.3. Tiek pateiktame ieškinyje, tiek ieškovės papildomai pateiktame pareiškime dėl trūkumų šalinimo nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškinio reikalavimais. Atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir dalyką, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog ieškinio pagrindas ir dalykas yra visiškai neaiškus ir dėl to teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Minėta, jog įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą, be to, jeigu iš ieškinio pagrindas ir/ar dalykas nėra pakankamai aiškiai suformuluotas, jo patikslinimo klausimas galėtų būti sprendžiamas parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

12.4. Iš ieškovės pateikto procesinio dokumento turinio matyti, jog ieškovė, viena vertus, prašo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kita vertus, ginčija paveldėjimo teisės liudija bei testamentą. Tačiau tai savaime nėra pagrindas spręsti, jog pareiškus tokio pobūdžio reikalavimus teisminis procesas negali būti pradėtas. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad nors ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Tokiu atveju ypatingajai teisenai taikomos ir atitinkamos bendrosios ieškinio teisenos normos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-21 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-611/2017 ir joje cituojamą teismų praktiką).

12.5. Nors ieškovė neskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-25 nutarties, kurioje, be kita ko, buvo siūloma nurodyti ieškinio teisinį pagrindą, papildomai apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-25 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2011-04-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011). Teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2015-05-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).

13. Ieškovė kartu su 2019-07-04 pareiškimu dėl ieškinio trūkumų šalinimo pateikė prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimą atidėti, tačiau teismas iš esmės nepasisakė dėl ieškovės nurodytų aplinkybių (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turėtų įvertinti pateiktus papildomus įrodymus ir esant pagrindui spręsti žyminio mokesčio atidėjimo ir/ar atleidimo iš dalies klausimą. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytą aplinkybę, jog ji turėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pažymi, jog aptariamas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas netaikytinas situacijoms, kuomet yra reiškiami reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimo ar testamento panaikinimo. Ieškovės samprotavimai, jog aptariamu atveju turėtų būti taikomos CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

14. Papildomai pažymėtina tai, kad teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010; 2015-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1165-241/2015; 2016-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-35-464/2016; 2016-03-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016; 2017-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Atitinkamai, vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-778-464/2018). Fizinio asmens turtinės padėties sunkumą galima įvertinti atsižvelgiant į jo gaunamų pajamų, turimų turtinių teisių bei turto ir įsipareigojimų/vykdytinų prievolių santykį. Tokiu atveju vien gaunamo darbo užmokesčio ar deklaruojamų kaip gautų nuomos pajamų dydis savaime nelemia vertinimo, kad asmuo iš tiesų neišgali sumokėti valstybei žyminio mokesčio. Prašant šios lengvatos taikymo privalu pateikti duomenis ir apie turimą (ar turėtą) kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, lėšas, esančias (buvusias) kredito įstaigų sąskaitose, paskolintas kitiems asmenims lėšas, taip pat dividendus ar panašaus pobūdžio finansines pajamas, gautas per pastaruosius kelerius metus. Fizinio asmens turtinę padėtį gali padėti identifikuoti taip pat valstybinio socialinio draudimo duomenys, VĮ Regitra ir VĮ Registrų centro duomenys apie turimą/turėtą to asmens registruojamą turtą, asmens turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-09-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1217-464/2018). Teismas neturi tenkinti deklaratyviais teiginiais paremto, bet ne visapusiškais įrodymais pagrįsto prašymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-101-330/2019).

15. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui, todėl teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme, netenkintinas ieškovės atskirojo skundo prašymas išspręsti ieškinio priėmimo klausimą (CPK 137 straipsni 1 dalis). Pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją.

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nutarus ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui, ieškovei buvo grąžinti 2019-07-04 pareiškimo priedai (b. l. 29-32, 36). Tačiau apeliacinės instancijos teismui nusprendus grąžinti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo, siūlyti ieškovei per 7 dienų terminą pirmosios instancijos teismui pateikti 2019-07-04 pareiškimo priedus bei atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, papildomus įrodymus, kurie pagrįstų nurodytas aplinkybes apie sunkią turtinę padėtį (žr., 14 punktą) (CPK 179 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-24507-545/2019, panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Siūlyti ieškovei V. A. D. per 7 dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos pateikti pirmosios instancijos teismui 2019-07-04 pareiškimo priedus bei papildomus įrodymus, kurie pagrįstų nurodytas aplinkybes apie sunkią turtinę padėtį.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.