- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- e2-812-869/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09218-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Jocienė
- Ieškovas
- I. J.
- Atsakovas
- V. J.
- Advokatai
- Andžejaus Sinicynas
Procesinių sprendimų kategorija: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5
2022 m. balandžio 28 d.
viešame teismo posėdyje nuotolinio vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. J. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. J. (toliau – ir atsakovas), kurį patikslinusi teismo prašė: panaikinti ieškovės ir atsakovo santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini). Stačiatikių katedros Dievo Motinos Ėmimo į dangų parapijoje ir apskaitytos (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio kaltės; po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei grąžinti ikisantuokinę pavardę (duomenys neskelbtini), atsakovui palikto jo turimą pavardę; nustatyti nepilnametės dukters D. J. gyvenamąją vietą kartu su motina; priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis, jog gyvenant santuokoje išryškėjo šalių charakterių skirtumai, nesutampantis požiūris į gyvenimą ir šeimos vertybes, prasidėjo ir nesutarimai buityje. Pasak ieškovės, atsakovas jau dvejus metus negyvena šeimoje, neteikia išlaikymo vaikui, neprisideda prie buities, todėl pripažintina, jog šalių santuoka faktiškai yra iširusi ir sutuoktiniai nebeturi galimybių susitaikyti ir vėl pradėti gyventi kartu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovė teismo prašo santuokos apskaitos įrašą civilinės metrikacijos skyriuje panaikinti dėl sutuoktinio kaltės, šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nustatyti siūlomą atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką. Teismui pateiktame ieškinyje I. J. nurodė, jog nepilnametės dukters poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga apie 400 Eur suma, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė nurodė, jog šalys bendro turto neturi, kadangi (duomenys neskelbtini) pasirašė povedybinę sutartį (notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini)). Šioje povedybinėje sutartyje šalys nustatė visiško atskyrimo teisinį režimą, t. y., susitarė, jog bet kuris turtas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, intelektinės veiklos rezultatai, turtinės teisės, o taip pat kitoks turtas), kurį savo vardu iki povedybinės sutarties pasirašymo ir po jos, savo vardu įgis kuri nors viena iš šalių, bus laikomas šį turtą įgijusios šalies asmenine nuosavybė. Ieškovės žiniomis, sutuoktiniai kreditorinių įsipareigojimų neturi. Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Po santuokos įrašo panaikinimo prašo pakeisti jos pavardę į ikisantuokinę, atsakovui palikti jo pavardę.
Atsakovui V. J. procesiniai dokumentai (ieškovės patikslintas ieškinys su priedais bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) buvo siųsti ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau įteikti nebuvo. AB Lietuvos paštas grąžino siuntą kaip neatsiimtą pašte per siuntos grąžinimo terminą (el. bylos priedas, b. l. 4). Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai per darbovietę (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 14 d. (el. bylos priedas, b. l. 13). Vėliau nepavykus procesinių dokumentų atsakovui įteikti gyvenamosios vietos ir darbovietės adresais, teismo šaukimai į parengiamąjį bei teismo posėdžius atsakovui V. J. buvo įteikti viešo paskelbimo būdu 2021 m. rugsėjo 14 d., 2021 m. spalio 13 d. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į paskirtus teismo posėdžius neatvyko, todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. birželio 2 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog buvo lankytasi ieškovės I. J. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, būstas nuomojamas (450 Eur per mėnesį); apie 49 kv. m.; 2 kambariai (miegamasis ir svetainė, sujungta su virtuvės zona). Apsilankymo metu bute buvo tvarkinga, švaru, šviesu. Būstas naujos statybos, apstatytas baldais. Vaikui yra skirtas atskiras kambarys; jame yra išskleidžiamas krėslas, sieninė spinta, vaikiškas staliukas su kėdutėmis, vaikiška virtuvėlė, lentynos su žaislais ir ugdymo priemonėmis. Svetainėje stovi kelių aukštų lėlių nameliai. Sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. D. J., gim. (duomenys neskelbtini), lanko Vilniaus lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) (apie 80 Eur per mėnesį), vaikas lankė pramoginių šokių būrelį (apie 30 Eur per mėnesį), vaiko sveikatos priežiūra atliekama (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Atsižvelgiant į tai, jog nepilnametė gyvena su motina, Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su mama. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis siejamas tik su minimaliais vaiko poreikiais. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka maksimalios bendravimo tvarkos kriterijus (DOK-106360). Teisme 2021 m. liepos 30 d. gautas Tarnybos prašymas bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant (el. bylos priedas, b. l. 14–17, 22–23), todėl byla išnagrinėta Tarnybos atstovams nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad nemato galimybių santuoką išsaugoti, nes atsakovas slapstosi nuo teisėsaugos. Ieškovė jo nematė jau trejus metus. Jokio ryšio su atsakovu nepalaiko, tik atsakovo ieškantys pareigūnai kartais ateina į namus, tačiau jie nurodo informaciją, jog atsakovas toliau slapstosi. Pasak ieškovės, atsakovas nėra šeimos žmogus. Jie prieš trejus metus išėjo iš namų. Gyvenant kartu dažnai vartodavo alkoholį, turėjo problemų su policija. Ieškovė prašė santuoką nutraukti išimtinai dėl atsakovo kaltė ir nurodė, jog savo kaltės dėl santuokos iširimo nemato. Kiek ieškovei yra žinoma, atsakovo atžvilgiu buvo pradėtos bylos, vaikas jam nerūpi, išlaikymo vaikui neteikia, su vaiku neužsiima, darželyje nesilanko, per trejus metus net nebandė susitikti ar prisidėti prie išlaikymo. Ieškovė nurodė, jog su vaiku gyvena 2 kambarių bute, kurio komunaliniai mokesčiai, priklausomai nuo šildymo sezono, sudaro apie 100-150 Eur per mėnesį. Šalių nepilnametė dukra yra sveika, specialiųjų sveikatos poreikių neturi, lanko šokius, piešimą. Ieškovė dirba pagal verslo liudijimą (duomenys neskelbtini) per mėnesį gauna 800–1000 Eur pajamų, taip pat išmoką vaikui. Ieškovės žiniomis atsakovui paskirta bausmė, apie jo darbą nieko nežino. Ieškovė nurodė, jog atsisako reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai.
Dėl santuokos nutraukimo.
Byloje nustatyta, kad ieškovė I. J. (iki santuokos turėta pavardė – „Ch.“), gimusi (duomenys neskelbtini), ir atsakovas V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Stačiatikių katedros Dievo Motinos Ėmimo į dangų parapijoje ir (duomenys neskelbtini) įregistravo Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – ir Vilniaus miesto CMS) (el. bylos priedas, b. l. 2). Šalys turi nepilnametę dukrą D. J., gim. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto CMS (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Sutuoktiniams, sudarius bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, preziumuojamas jų abiejų sutikimas, jog nuo pat tokios santuokos sudarymo momento jų santykius reglamentuotų ne tik civilinės (šeimos) teisės normos, bet ir atitinkamos konfesijos kanonų teisės normos. Valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, kai ji įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, vadovaujantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje. Teismas, tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3.49 straipsnis, 3.59 straipsnis) (2007 m. vasario 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Dėl to, šalims siekiant nutraukti civilinį teisinį ryšį su iš to atsirandančiomis teisinėmis pasekmėmis, teismas sprendžia dėl akto įrašo dėl šalių bažnyčioje sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo ir išsprendžia kitus klausimus dėl civilinių teisinių pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant, pripažįstama, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (2016 m. vasario 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2017 m. gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.).
Ieškovė, prašydama panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl atsakovo kaltės, jo kaltę siejo su tuo, kad atsakovas dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, nebūdavo namuose, nesirūpino šeima, prieš trejus metus paliko šeimą ir nuo tol laiko ja nesurūpina, jog neteikia dukrai išlaikymo, nesidomi vaiko užsiėmimais, nesilanko darželyje turi problemų su policija, slapstosi nuo pareigūnų nes yra nuteistas.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad atsakovas teistas šešis kartus, pastaruosius du kartus – teistas jau santuokos su ieškove laikotarpiu. 2018 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, BK 284 straipsnį (2 epizodai), BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, sunkaus kūno sužalojimo, neteisėto šaunamojo ginklo įgijimo, neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo). 2021 m. spalio 28 d. Vilniaus apeliacinio teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), V. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje (psichotropinių medžiagų platinimą) ir nuteistas galutine subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausme. Jo atžvilgiu yra išduotas Europos arešto orderis.
CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, kurioms esant, pripažįstama, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės – sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Nagrinėjamu atveju nustatytos ir nepaneigtos aukščiau nurodytos aplinkybės, o būtent tai, kad atsakovas yra nuteistas už tyčinius nusikaltimus, prieš tris metus yra palikęs šeimą ir ja visiškai nesirūpina, neteikia išlaikymo dukrai, o ir gyvendamas kartu su ieškove darė nusikalstamas veikas, sudaro teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja dvi iš CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytų atsakovo kaltės prezumpcijų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat teismui nenustačius ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, pripažintina, kad šeimos santykiai, o kartu ir santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje prašo po santuokos nutraukimo grąžinti jai ikisantuokinę pavardę „Ch.“, atsakovui palikti jo turimą pavardę. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas dėl tokio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė, teismas sprendžia palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę „Ch.“, o atsakovui – pavardę „J.“.
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.
Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio. Esant tokioms aplinkybėms, išlaikymas nei vienai iš šalių nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus. Lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.
Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašė šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi ji tinkamai rūpinasi dukra, o sutuoktinis prieš trejus metus paliko šeimą ir ja nesirūpina, išlaikymo vaikui neteikia, nesidomi vaiko poreikiais ir kasdienybe. Atsakovas nereiškė prieštaravimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina. Byloje nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas išsamiau nevertina ir nepasisako dėl tėvo ir motinos asmeninių bruožų, gebėjimo rūpintis vaiku, kitų reikšmingų aplinkybių sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Teismui neturint duomenų, kad motina netinkamai naudotųsi motinos valdžia, atsižvelgiant į Tarnybos išvadą, šalių nepilnametės dukters D. J. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina I. J. (CK 3.174 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad nutraukus santuoką visos tėvų asmeninės neturtinės ir turtinės teisės bei pareigos nepilnamečių vaikų atžvilgiu išlieka, ji prašo nustatyti siūlomą atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas turi teisę pusę valandos kasdien nuo 19 val. iki 20 val. nekliudomai bendrauti su vaiku telefonu ir bendravimo internete programų pagalba; 2) atsakovas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, vystymąsi bei interesus, prieš 24 (dvidešimt keturias) valandas įspėjęs ieškovę, turi teisę susitikti su vaiku 2 (dviejų) darbo dienų, t. y., antradienio ir ketvirtadienio, vakarais, nuo 18.00 valandos iki 20.00 valandos, paimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos, ar kitos jos buvimo vietos (darželio, mokyklos, būrelio ar pan.) ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą, jei su ieškove nesusitariama kitaip; 3) atsakovas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius bei interesus, šalių iš anksto ne vėliau kaip prieš 24 (dvidešimt keturias) valandas suderintu laiku, turi teisę susitikti su vaiku savaitgaliais bei švenčių dienomis, paimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos, ar kitos jos buvimo vietos (darželio, mokyklos, būrelio ar pan.) ir pristatant į vaiko gyvenamąją vietą, jei su ieškove nesusitariama kitaip. Su vaiku susitinkama atsižvelgiant į jo interesas, fiziologinius poreikius, vystymąsi; 4) atsakovas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, vystymąsi bei interesus, turi teisę su vaiku praleisti atostogas, kurių trukmė turi būti suderinta šalių iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki numatomų atostogų su vaiku; 5) vaiko gimimo dienos šventėje dalyvauja abu tėvai pagal kiekvieno užimtumą ir galimybes; 6) atsakovas privalo užtikrinti, kad bendravimas su vaiku būtų derinamas su vaiko ugdymo grafiku, užklasine veikla, poilsio rėžimu, o taip pat užtikrinti, kad būtų gerbiamos vaiko teisės ir pareigos, įsipareigoja tinkamai prižiūrėti ir auklėti nepilnameti vaiką, rūpintis jos vystymusi, nesudaryti kliūčių kitai šaliai bendrauti ir auklėti vaiką.
Atsižvelgiant į ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, į aplinkybę, jog atsakovas paskutinius trejus metus visai nebendrauja su vaiku, nėra buvęs darželyje, taip pat atsižvelgiant į Tarnybos pateiktą išvadą, jog ieškovės prašoma nustatyti dukros bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu iš esmės atitiktų teismų praktikoje taikomus maksimalios bendravimo tvarkos kriterijus, galimai būtų pakankama ne tik palaikyti vaiko ir tėvo tarpusavio emocinį ryšį, bet ir tėvui maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime, teismas iš esmės tenkina ieškovės prašymą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nustatydamas ieškovės siūlomą bendravimo tvarką su redakciniais pakeitimais, išdėstant ją teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Nustačius šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. pvz., 2016 m. birželio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (žr. pvz., 2009 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. pvz., 2013 m. spalio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir nurodė, jog dukters poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai yra reikalingos šios sumos: 150 Eur maistui, apie 30 Eur komunalinėms paslaugoms, 100 Eur drabužiams, avalynei, patalynei, apie 20 Eur higienos ir skalbimo priemonėms, apie 50 Eur vitaminams bei vaistams, apie 50 Eur žaislams, būreliams, laisvalaikiui.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalių dukra D. J. lanko Vilniaus lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo programą grupėje (duomenys neskelbtini), lanko pramoginių šokių būrelį, kurio kaina per mėnesį sudaro 40 Eur, ir piešimą, kainuojantį 30 Eur per mėnesį. Ieškovės teigimu, mergaitė neturi sveikatos problemų, tačiau kartais serga. Vadovaujantis Tarnybos pateiktais duomenimis, motina su dukra gyvena dviejų kambarių bute, namuose tvarkinga, švaru, būstas apstatytas visais reikalingais baldais, vaikui yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra išskleidžiamas krėslas, sieninė spinta, vaikiškas staliukas su kėdutėmis, vaikiška virtuvėlė, lentynos su žaislais ir ugdymo priemonėmis; svetainėje stovi kelių aukštų lėlių nameliai; mergaitės sudarytos visos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui.
Įvertinus ieškovės nurodytus šalių nepilnametės dukters D. J. poreikius, pripažintina, jog jie yra realūs, protingo dydžio, atitinkantys visuotinas žinomas prekių ir paslaugų kainas.
Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto kasacinio teismo praktikoje (2020 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020) atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovas pastaruosius trejus metus visiškai nedalyvauja vaiko gyvenime, su dukra nebendrauja, mergaite rūpinasi išimtinai ieškovė, padedama savo artimųjų, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju iš tėvų priteistinas išlaikymas neturėtų būti mažinamas išmokų, teikiamų pagal Išmokų vaikams įstatymą suma. Kartu pažymėtina, jog motinai (tėvui), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai.
Vaiko išlaikymas turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų galimybėms. Pažymėtina, kad tėvams turint finansinių galimybių, turi būti tenkinami ir papildomi vaiko poreikiai ugdymui, laisvalaikiui. Tėvams pradėjus gyventi skyrium, vaiko poreikių tenkinimas neturėtų būti ženkliau ribojamas, tėvai turėtų siekti rasti finansinių galimybių užtikrinti įprastinius vaiko poreikius, kurie buvo tenkinami tėvams gyvenant kartu. Pastebėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, tenka visos nenumatytos, neordinarinės išlaidos, pavyzdžiui už vaiko ugdymą ir pan. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių, kitas svarbias aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, dividendus ir kt., lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (2010 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (2013 m. kovo 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis teismo išreikalautais 2022 m. balandžio 14 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) duomenimis, nustatyta, kad I. J. nuo 2021 m. kovo mėnesio verčiasi individualia veikla, turėdama verslo liudijimą. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog ji dirba (duomenys neskelbtini) ir per mėnesį gauna apie 800–1000 Eur darbo užmokestį. Vadovaujantis VĮ Registrų centras duomenimis, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat negyvenamosios patalpos (dirbtuvės, gamybinės patalpos, keturi garažai), esančias (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu registruota transporto priemonė Toyota Auris.
Sodros duomenimis, V. J. yra MB (duomenys neskelbtini) savininkas arba narys, duomenų apie gaunamas pajamas byloje nėra. Ieškovės teigimu, ji nežino apie atsakovo darbinę veiklą. Vadovaujantis aptartais teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, V. J. yra nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Jo atžvilgiu yra išduotas Europos arešto orderis. Duomenų, ar atsakovas šiuo metu yra ieškomas, ar jau atlieka laisvės atėmimo bausmę, byloje nėra.
Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Byloje nenustačius, kad atsakovas būtų pripažintas nedarbingu (dalinai nedarbingu), dėl ko būtų apribota atsakovo galimybė dirbti ir gauti nuolatines pajamas, vertintina, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui iš atsakovo priteistinas periodinėmis išmokomis.
Sprendžiant iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, atsižvelgtina į tai, kad šalių nepilnametei dukrai šiuo metu yra 5 metai, mergaitė yra sveika, specialiųjų poreikių neturi, lanko papildomus ugdymo užsiėmimus, taip pat įvertintina tai, kad bylos duomenimis, šalys neturi kitų išlaikytinių, atsakovas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) savininkas arba narys, turintis galimybę iš įmonės veiklos gauti pajamų ar darbo užmokestį, byloje nėra nustatyta, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, ribojančių jo galimybes dirbti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, jog ieškovės prašomas išlaikymo dydis atitinka teismų praktikoje susiformavusį minimalų išlaikymo dydį, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra tenkintinas pilnai, iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai D. J., sudarantį po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. balandžio 1 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus, šalių sveikatos būklę, kitų išlaikytinių buvimą bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė I. J. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
Dėl turto padalijimo ir prievolių vykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis).
Ieškovė nurodė, jog santuokos metu nėra įgiję bendro santuokinio turto, taip pat šalys neturėjo kreditorinių įsipareigojimų.
Bylos duomenimis, šalys (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 41-ojo notarų biure sudarė Povedybinę sutartį, kurioje nusistatė, kad nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo, yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė, taip pat vieno iš sutuoktinių vardu įgytos prievolės, yra to sutuoktinio įsipareigojimas, kurį vykdo tik savo asmeniniu turtu. Bylos duomenimis, sutuoktiniai nėra įgiję bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, taip pat sutuoktiniai neturi bendrų kreditorių. Nustačius, kad dalintino turto nėra, teismas vertina, kad turto padalijimo klausimas nutraukiant santuoką nesprendžiamas, taip pat nėra pagrindo pasisakyti dėl prievolių kreditoriams vykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju 2022 m. balandžio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė patikslino savo poziciją dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodydama, jog šio reikalavimo atsisako ir nebeprašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, todėl šių išlaidų priteisimo ieškovei klausimas nesprendžiamas.
Ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti pilnai.
Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 54 Eur suma (200 Eur x 12 mėn.) x 0,03 x 0,75) žyminio mokesčio.
Byloje patirta 18,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį tenkinus pilnai bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), iš atsakovo valstybės naudai priteistina 18,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma. Viso iš atsakovo priteistina valstybei 72,48 Eur (žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti pilnai.
Panaikinti ieškovės I. J. (pavardė iki santuokos – „Ch.“), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Stačiatikių katedros Dievo Motinos Ėmimo į dangų parapijoje ir (duomenys neskelbtini) apskaitytos Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. J. kaltės.
Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „Ch.“, atsakovui palikti pavardę „J.“.
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t. y., nuo 2021 m. balandžio 1 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti ieškovę I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, numatančią, jog:
1) atsakovas turi teisę pusę valandos kasdien nuo 19 val. iki 20 val. nekliudomai bendrauti su vaiku telefonu ir bendravimo internete programų pagalba;
2) atsakovas prieš 24 (dvidešimt keturias) valandas įspėjęs ieškovę, turi teisę susitikti su vaiku dviejų darbo dienų, t. y., antradienio ir ketvirtadienio, vakarais nuo 18 val. iki 20 val., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos, ar kitos jo buvimo vietos (darželio, mokyklos, būrelio ar pan.) ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą, jei su ieškove nesusitariama kitaip;
3) atsakovas, šalių iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 (dvidešimt keturias) valandas suderintu laiku, turi teisę susitikti su vaiku savaitgaliais bei švenčių dienomis Vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos, ar kitos jo buvimo vietos (darželio, mokyklos, būrelio ar pan.), paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos, ar kitos jo buvimo vietos (darželio, mokyklos, būrelio ar pan.) ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą, jei su ieškove nesusitariama kitaip;
4) atsakovas turi teisę su vaiku praleisti atostogas. Atostogų laikas bei jų trukmė turi būti suderinta šalių iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki numatomų atostogų su vaiku;
5) vaiko gimimo dienos šventėje turi teisę dalyvauti abu tėvai pagal kiekvieno užimtumą ir galimybes;
6) atsakovas privalo užtikrinti, kad bendravimas su vaiku būtų derinamas su vaiko ugdymo grafiku, užklasine veikla, poilsio rėžimu, užtikrinti, kad būtų gerbiamos vaiko teisės ir pareigos, įsipareigoja tinkamai prižiūrėti ir auklėti nepilnameti vaiką, rūpintis jos vystymusi, nesudaryti kliūčių kitai šaliai bendrauti ir auklėti vaiką.
Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 72,48 Eur (septyniasdešimt du eurus, 48 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5662, paskirtis – Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu) ir mokėjimo kvitą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimo apskundimas apeliacine tvarka nesustabdo šios dalies vykdymo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.