Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, susituokęs, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. R. 2020 m. liepos 18 d. apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini)gatvių nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas G. R. priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus: sukdamas į kairę iš Pulko gatvės į Vytauto gatvę, nedavė kelio Pulko gatve lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Yamaha YZF-R125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. A., ir su juo susidūrė, dėl įvykusio eismo įvykio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. A. sveikata.

Kaltinamasis V. R. kaltę pripažino visiškai. Duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad 2020 m. liepos 18 d. apie 17 val. jis Alytaus mieste vairavo automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo vienas, judėjo Pulko gatve link sankryžos su Vytauto gatve, kur jam reikėjo daryti posūkį į kairę, t. y. į Vytauto gatvę. Važiavo apie 50 km/h greičiu, buvo blaivus. Prieš sukdamas į kairę, jis greitį kiek sumažino, bet nestabdė, nes iš priekio atvažiuojančių transporto priemonių nematė, taip pat nebuvo ir pėsčiųjų, kuriuos, darant posūkį į kairę, reikėtų praleisti. Kaltinamasis pastebėjo Pulko gatve priešpriešiais atvažiuojantį lengvąjį automobilį, bet atstumas iki jo buvo apie 100 m, todėl kaltinamasis buvo tikras, kad spės saugiai pasukti. Iš priekio atvažiuojančio motociklo jis tuo momentu nematė. Kai sukdamas į kairę jis įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, staiga išgirdo stabdžių garsą ir tik tada pamatė Pulko gatve važiuojantį motociklą, tuo momentu motociklas buvo apie 8 – 10 metrų iki jo vairuojamo automobilio. Jis staigiai stabdė, bet iš karto buvo smūgis, trenksmas, motociklas atsitrenkė į priekinį dešinį „Ford Transit“ šoną. Smūgis buvo labai stiprus, nulėkė motociklo priekinis ratas, o motociklininkas buvo nublokštas į kitą kelio pusę. Nuo smūgio suveikė abi kaltinamojo vairuojamo automobilio saugos pagalvės. Kai kaltinamasis išlipo iš automobilio, eismo įvykio vietoje jau buvo sustojęs lengvasis automobilis, kurį jis prieš tai matė atvažiuojantį iš priekio, to automobilio vairuotoja pasakė, kad iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kaltinamasis matė ant gatvės gulintį visiškai sugadintą motociklą. Kitoje kelio pusėje gulintis motociklo vairuotojas nejudėjo. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir skubiai išvežė motociklininką į ligoninę. Atvyko policijos pareigūnai, prasidėjo įvykio tyrimas. Kitą dieną kaltinamasis paskambino motociklo vairuotojo A. A. tėvui, teiravosi apie nukentėjusiojo sveikatą. Ir vėliau jis domėjosi A. A. būkle, jam buvo žinoma, kokius sveikatai pavojingus sužalojimus šis patyrė dėl kilusio eismo įvykio. Kaltinamasis labai išgyvena dėl eismo įvykio padarinių. Jis pripažįsta, kad sukdamas į kairę nevykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimo duoti kelią motociklui, kuris važiavo lygiareikšmiu keliu (Pulko gatve) priešinga kryptimi tiesiai. Kaltinamasis negali paaiškinti, kodėl jis nepastebėjo iš priekio atvažiuojančio motociklo, nes buvo diena, švietė saulė, matomumui niekas netrukdė. Galimai motociklas važiavo dideliu greičiu ir arčiau kelio vidurio, todėl jo nepamatė. Automobilis „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamojo broliui G. R.. Automobilis buvo tvarkingas, galiojanti techninė apžiūra, buvo draustas. Kaltinamasis turi vairuotojo pažymėjimą nuo 1989 m. ir iki šiol nebuvo sukėlęs jokio eismo įvykio. Jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, savo noru atlygino dalį padarytos žalos. Prašė teismo patikėti, kad jis padarė išvadas ir ateityje laikysis įstatymų, nedarys nusikaltimų, todėl prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos Z. B. atsakomybei.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. R. kaltę taip pat pripažino ir analogiškai paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes (2 t., b. l. 102–103).

Nukentėjusysis A. A., apklaustas teisme, parodė, kad eismo įvykio aplinkybių jis visiškai neatsimena, tik iš tėvų ir draugų pasakojimų žino, kad 2020 m. liepos 18 d. apie 17 val. jis važiavo savo motociklu „Yamaha“ iš namų link Alytaus kolegijos, kur turėjo žaisti krepšinį; jam važiuojant Pulko gatve, jo nepraleido automobilis, į kurį jis atsitrenkė ir patyrė sunkią galvos traumą, dėl to ilgą laiką buvo be sąmonės. Kauno klinikose jis buvo gydomas penkias savaites, jį pakaitomis slaugė abu tėvai. Po to buvo reabilitacija Druskininkuose, sanatorijoje „Saulutė“, ten su juo kartu buvo ir tėvas, nes jam (A.) buvo reikalinga kito asmens pagalba. Po sanatorijos jam buvo leista lankyti mokyklą, bet pamokose negalėdavo ilgai būti dėl stiprių galvos skausmų. Jam sunku susikaupti, jis dažnai būna pavargęs, mieguistas, labai suprastėjo jo atmintis, visa tai yra dėl patirtos galvos traumos. Ženkliai pablogėjo jo mokymosi rezultatai, (duomenys neskelbtini) klasėje jo vidurkis buvo 9,3, o po eismo įvykio vidurkis tik 5,5. Po traumos jis nebegali sportuoti dėl traumuotos kairės kojos, nors prieš tai aktyviai sportavo, 7 metus lankė krepšinio treniruotes. Po eismo įvykio ir vėliau, kai gydėsi, jautė stiprius skausmus, tėvai jam samdė privatų kineziterapeutą, masažistą. Nukentėjusysis palaikė civilinį ieškinį dėl 30 000 Eur priteisimo už jam padarytą neturtinę žalą. Draudimo bendrovė atlygino tik žalą, susijusią su motociklo sugadinimu, t. y. sumokėjo 1 300 Eur, bet motociklas „Yamaha“ buvo pirktas už 1 500 Eur, be to, prieš įvykį buvo pakeistas jo variklis, tai kainavo 500 Eur, už tai draudikas neatlygino. Be to, nukentėjusiajam yra neatlyginta už sugadintą šalmą, sugadintus drabužius, apyrankę, už dingusią grandinėlę su kryželiu. Padarytą turtinę žalą suskaičiavo jo tėvai, pateikdami ieškinį, nes tuo metu jis buvo dar nepilnametis. Nukentėjusysis nurodė, kad jis neprisimena, kokiu greičiu važiavo prieš susidūrimą su kelią jam užtvėrusiu automobiliu, tačiau jis jau nuo 16 metų turi įgyjęs A1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą, gerai žino Kelių eismo taisykles, nebuvo baustas už šių taisyklių pažeidimus, visada laikydavosi greičio reikalavimų, važiuodavo įjungęs motociklo šviesas, todėl ir prieš eismo įvykį taip turėjo būti. Dėl šios priežasties nukentėjusysis A. A. nesutinka su specialisto išvada, kad motociklas važiavo 70 km/h greičiu.

Nukentėjusioji A. A., apklausta teisme, parodė, kad tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, ji su vyru A. A. buvo išvykusi į Palangą, todėl tik iš aplinkinių pasakojimų ir nuotraukų žino, kad sūnus A. vairavo motociklą ir važiavo Pulko gatve tiesiai, o kitas automobilis darė posūkį ir jo nepraleido, įvyko eismo įvykis, per kurį A. buvo sunkiai sužalotas. Kai ji su vyru nuvyko į Alytaus ligoninę, gydytojai pasakė, kad vaikas reanimacijos skyriuje, jam koma, jis neišgyvens, tą patį išgirdo ir Kauno klinikose. Sūnus A. 12 parų buvo komoje, jo būklę gydytojai vertino kaip labai sunkią, iš karto jo net ir neoperavo, nes gydytojai neteikė vilčių, kad vaikas išgyvens. A. A. su vyru kasdien važiavo į Kauno klinikas. Kai sūnus atgavo sąmonę, jam dėl lūžusio dešinės plaštakos delnakaulio buvo atlikta operacija. Vėliau sūnui darė operaciją dėl kairio kelio sąnario raiščių plyšimo. Sūnus nuolat kentė stiprius skausmus, jis iš viso turėjo net keturias narkozes. Kai sūnų perkėlė į neurochirurgijos skyrių, reikėjo jį slaugyti, nes jis nesiorientavo, kas su juo atsitikę, nepažino net motinos. Jai buvo sunku tai matyti, prie visko prisidėjo dar ir tuo metu Lietuvoje galiojęs karantino režimas, todėl slaugyti A. galėjo tik tėvai, niekas negalėjo jų pakeisti. Pradžioje ji viena slaugė sūnų, ištisai budėjo prie jo, o kai pati patyrė nervinį išsekimą, ją pakeitė sutuoktinis. Sūnui teko pirkti reikalingas slaugos ir higienos priemones, taip pat papildomus vaistus. Dėl to, kad reikėjo slaugyti A., nukentėjusioji negalėjo dirbti, negavo darbo užmokesčio, todėl prašė priteisti 228 Eur negautų pajamų. Be to, jai padaryta ir neturtinė žala, nes ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, kadangi labai išgyveno dėl galimos vaiko netekties, dėl jo patirto skausmo, taip pat ir dėl A. pokyčių. Po traumos neatpažįstamai pasikeitė sūnaus fizinė ir emocinė būklė. Iki įvykio A. buvo mokslui gabus, žingeidus, komunikabilus vaikas, jis aktyviai sportavo. Po įvykio A. tapo labai jautrus, nervingas, dažnai piktas, jo atmintis neatsistato, labai suprastėjo jo mokymosi rezultatai, jis greitai pavargsta, jam užeina stiprūs galvos skausmai, sūnus jaučiasi sutrikęs, nepilnavertiškas. Visa tai A. A. kaip motinai kėlė stiprius neigiamus išgyvenimus, ji jaučiasi emociškai nestabili, palūžusi, jaudinasi dėl sužaloto vaiko būklės pokyčių, dėl jo sveikatos ateityje. Dėl visų išgyvenimų ir kančių nukentėjusioji prašė priteisti jai 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis A. A., apklaustas teisme, parodė, kad apie eismo įvykio aplinkybes jam žinoma iš policijos tyrėjo ir iš nuotraukų, t. y. jis žino, kad sūnus A. vairavo motociklą „Yamaha“ ir važiavo Pulko gatve, o autobusiukas, kuris suko į kairę, jo nepraleido, todėl sūnus motociklu trenkėsi į autobusiuko priekinį dešinį kampą ir įvyko eismo įvykis, dėl kurio A. patyrė sunkią galvos traumą ir kitus sužalojimus. Nusikaltimu tiek sūnui A., tiek ir A. tėvams, padaryta turtinė ir neturtinė žala. Eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas A. motociklas. Motociklas buvo pirktas už 1 500 Eur, 2020 m. gegužės mėn. buvo pakeistas jo variklis, tai kainavo 500 Eur. Kai sūnus buvo gydomas Kauno klinikose, reikėjo dažnai važiuoti į Kauną, mokėti už automobilio stovėjimą aikštelėse. Reikėjo pirkti medikamentus, sauskelnes. Iš pradžių sūnų klinikose slaugė žmona, budėjo prie jo ištisas paras, o kai pašlijo jos pačios sveikata, ją pakeitė A. A. ir slaugė sūnų A., po to važiavo drauge su juo į sanatoriją Druskininkuose, nes A. nesiorientavo aplinkoje, jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba, ten išbuvo 30 dienų, dėl to nukentėjo A. A. pajamos iš darbinės veiklos. A. A. prašė priteisti jam 1 042,97 Eur turtinei žalai ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja O. B. parodė, kad įvykio dieną ji važiavo savo automobiliu „Toyota Corola Verso“ Alytaus m. Pulko gatve link miesto centro. Tada vyko Pulko-Rūtų-Gardino gatvių žiedo remonto darbai, ten buvo ribojamas greitis iki 30 km/h. Kai ji pravažiavo remontuojamą atkarpą ir judėjo Pulko gatve leistinu greičiu, t. y. apie 40 km/h, gal ir kiek greičiau, bet neviršydama 50 km/h greičio, tai tuo metu pastebėjo, kad ją lenkia iš paskos važiavęs motociklas. Kai motociklas ją aplenkė ir nuvažiavo į priekį, netrukus pasigirdo trenksmas. Liudytoja, pavažiavusi apie 100 – 150 metrų, pamatė Pulko-Vytauto gatvių sankryžoje įvykusią avariją, t. y. tas pats motociklas, kuris ją aplenkė, susidūrė su mikroautobusu, sukusiu iš Pulko gatvės į kairę, į Vytauto gatvę. Motociklas buvo stipriai sudaužytas, jo dalys išsilakstę po visą gatvę. Motociklo vairuotojas gulėjo nublokštas priešingoje kelio pusėje, netoli šaligatvio. Prie jo buvo priėjusi nepažįstama moteris. Mikroautobusas irgi buvo apgadintas, matėsi sugadinimai jo priekinėje dešinėje pusėje. Kažkas iškvietė greitąją pagalbą ir atvažiavę medikai motociklo vairuotoją išvežė į ligoninę. Liudytojos teigimu, matomumas toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, buvo geras.

Iš liudytojos O. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir jo priedų (nuotraukų bei schemos) matyti, kad liudytoja O. B. parodė vietą, kurioje jos vairuojamą automobilį aplenkė motociklas ir nuvažiavo link miesto centro, ši vieta fiksuota ties Pulko g. pastatu Nr. 45, nuo šios vietos išmatuotas atstumas iki eismo įvykio vietos ir nustatyta, kad atstumas yra 310 m; O. B. patikslino, kad jokia kita transporto priemonė jos neaplenkė, o ji važiavo Pulko gatve tiesiai link miesto centro ir ties Pulko g. pastatu Nr. 31A išgirdo transporto priemonių susidūrimo garsą (trenksmą), nuo šios vietos iki eismo įvykio vietos yra 97 m atstumas (1 t., b. l. 180–188).

Liudytojas T. P., apklaustas teisme, parodė, kad įvykio dieną jis važiavo savo motociklu Pulko gatve nuo miesto centro link Pulko – Žalgirio gatvių sankryžos ir matė, kad priekyje jo, maždaug už 50 m, Pulko gatve tiesiai važiavo baltos spalvos mikroautobusas. Šio mikroautobuso jis nelenkė, nes ruošėsi daryti posūkį į dešinėje esančią Žalgirio gatvę. Prieš pasukdamas, T. P. nurodė matęs Pulko gatve priešpriešiais atvažiuojantį motociklą, paskui kurį važiavo lengvasis automobilis. Liudytojui išsukus iš Pulko gatvės į Žalgirio gatvę, pasigirdo transporto priemonių susidūrimo garsas. T. P. nevažiavo pažiūrėti kas ten įvyko. Maždaug po pusvalandžio nuvažiavęs į įvykio vietą, jis pamatė Pulko gatvėje ant važiuojamosios kelio dalies gulintį stipriai sudaužytą motociklą ir stovintį apgadintą mikroautobusą, pasisukusį į kairę pusę. Ant kelio mėtėsi motociklininko šalmo dalys ir įvairios šukės. Įvykio vietoje jau buvo policija. Tada sužinojo, kad eismo įvykyje nukentėjo A. A..

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais (įvykio vietos planu, nuotraukomis) fiksuota, kad 2020 m. liepos 18 d. apžiūrėta eismo įvykio vieta Alytaus mieste, Pulko – Vytauto gatvių sankryžoje, apžiūra atlikta dienos metu, protokole pažymėta, kad oro sąlygos geros, kelio danga – sausas asfaltas, matomumas geras, atvira vieta; apžiūros metu nustatyta, kad Pulko gatvės važiuojamosios kelio dalies plotis yra 11,0 m, važiuojamoji dalis horizontalaus ženklinimo KET 1.1 linija padalinta į dvi priešingos krypties eismo juostas po 5,5 m pločio; pagal motociklo „Yamaha“ važiavimo kryptį link eismo įvykio vietos yra ženklas Nr. 201 – pagrindinis kelias su pridėtine gatvės pavadinimo lentele; pagal automobilio „Ford Transit“ judėjimo kryptį link eismo įvykio vietos taip pat yra ženklas Nr. 201 – pagrindinis kelias; eismo įvykio vietoje, Pulko gatvėje, rastas gulintis motociklas „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra nutolęs nuo kairės pusės kelkraščio iki priekinės ašies 5,47 m, iki galinės ašies 5,45 m, mopedo galinė ašis nutolusi nuo Pulko gatvės namo kampo išvestinės linijos 5,94 m; eismo įvykio vietoje stovi automobilis „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuo Pulko gatvės kairės pusės kelkraščio nutolęs iki galinės ašies 9,81 m, iki priekinės ašies 11,77 m; atstumas nuo Pulko g. namo Nr. 60 kampo išvestinės linijos iki automobilio priekinės ašies 6,50 m, iki galinės ašies 8,9 m; tarp minėtų transporto priemonių yra tariama susidūrimo vieta, kurioje matomi netolygių formų įbrėžimai asfaltuotoje kelio dangoje, ši vieta schemoje pažymėta Nr. 3, minėta susidūrimo vieta yra 8 m atstumu nuo Pulko gatvės kelkraščio ir 9,8 m atstumu nuo išvestinės Pulko g. 60 namo linijos. Eismo įvykio vietoje užfiksuotas motociklo „Yamaha“ 7,7 m ilgio stabdymo pėdsakas, nurodyta jo pradžia, ir automobilio „Ford Transit“ dvi stabdymo žymės, kairės pusės rato stabdymo žymės ilgis 2,90 m, matuojant nuo galinio rato ašies, dešinės pusės rato stabdymo žymės ilgis 2,5 m, matuojant nuo galinio dešinės pusės rato (1 t., b. l. 11–14, 15, 16, 17–26).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad eismo įvykio vietoje apžiūrėtas motociklas „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra visas apgadintas, jo dalys išsimėtę po kelio važiuojamąją dalį. Motociklas registruotas A. A. vardu, draustas, draudimas galioja iki 2020 m. lapkričio 25 d., techninė apžiūra galioja iki 2022 m. birželio 10 d. (1 t., b. l. 27–31). Po apžiūros motociklas grąžintas A. A. (1 t., b. l. 41–42).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyti keleivinio automobilio „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimai: apgadintas dešinės pusės sparnas, dešinės pusės žibintas ir posūkis, variklio dangtis, dešinės pusės veidrodėlis, dešinės pusės durelės, dešinės pusės priekinių durelių stiklas, priekinis buferis, suveikė priekinės oro pagalvės (1 t., b. l. 32–36).

Dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad V. R. 2020 m. liepos 18 d. pateikė savo vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos liudijimą; pateikti dokumentai patvirtina, kad V. R. nuo 1989 m. turi B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, keleivinis automobilis „Ford Tranzit/Tourneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. R. (1 t., b. l. 46–51).

Pagal BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis automobilis „Ford Tranzit/Tourneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draustas draudimo bendrovėje UADB „Ergo Lietuva“, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis sudaryta 2020 m. vasario 11 d. ir galiojo iki 2021 m. vasario 17 d.; sutartis nutraukta 2020 m. liepos 22 d. (1 t., b. l. 53).

VĮ Regitra duomenimis motociklas „Yamaha YZF-R125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 6 d. įregistruotas A. A. vardu (1 t., b. l. 56).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2020 m. rugpjūčio 5 d. pažymoje nurodyta, kad A. A. 2020 m. liepos 18 d. stacionarizuotas į Kauno klinikų Vaikų intensyvios terapijos skyrių dėl patirtos politraumos (sunki galvos smegenų trauma, dešinės plaštakos delnakaulio lūžimas, kairio kelio raiščių plyšimas), pacientui dėl sunkios galvos smegenų traumos, galvos smegenų sumušimo implantuotas galvospūdžio matuoklis, kuris 2020 m. liepos 28 d. pašalintas; traumatologai atliko dešinės plaštakos lūžusio delnakaulio osteosintezę, imobilizavo kairę koją. Pagerėjus būklei, pacientas pradėjo kvėpuoti pats, ekstubuotas 2020 m. liepos 27 d., po kelių dienų perkeltas tolimesniam gydymui į Vaikų neurochirurgijos skyrių, bet būklė sunkoka, pacientas dezorientuotas, sunkiai sueinamas į prasmingą kontaktą, jam tęsiamas konservatyvus gydymas. Pagerėjus būklei, planuojamas tolimesnis sanatorinis gydymas (1 t., b. l. 70).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 791/2020(06) patvirtina, kad nukentėjusiajam A. A. nustatyti sužalojimai – ilgalaikis sąmonės netekimas (ilgesnis nei 24 val.), aksoninis difuzinis smegenų pažeidimas, dešinės plaštakos IV delnakaulio vidurinio trečdalio lūžimas, kairio kelio sąnario kryžminių raiščių plyšimas, ūminis tracheitas galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių, t. y. eismo įvykio metu. Sužalojimas dėl sunkios galvos smegenų traumos, difuzinio aksoninio smegenų pažeidimo vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 81–83).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2923(20) nurodyta, kad įvertinus eismo įvykio vietoje užfiksuotą motociklo „Yamaha YZF-R125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – „Yamaha“) 7,7 m ilgio stabdymo pėdsaką, galima teigti, kad prieš pat stabdymą motociklo vairuotojas važiavo apie 74 km/h greičiu, o reagavo stabdyti, kada iki susidūrimo su automobiliu „Ford Tranzit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vietos buvo apie 34,5 m atstumas; atliktas tyrimas duoda pagrindą teigti, kad eismo įvykio eiga (mechanizmas), tikėtina, buvo tokia: motociklo „Yamaha“ vairuotojas apie 74 km/h greičiu važiuodamas Pulko gatve link Jotvingių gatvės 3 metrų atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, kada iki susidūrimo su priešpriešiais važiavusiu ir sankryžoje į kairę, į Vytauto gatvę, apie 38 km/h greičiu sukusio vairuotojo automobilio „Ford Transit“ vietos buvo apie 34,5 m atstumas, sureagavo į grėsmę eismo saugumui ir efektyviai stabdė motociklą. Motociklas „Yamaha“, efektyviai stabdomas, persislinko apie 7,7 m atstumą ir apie 60 km/h greičiu susidūrė su kairio posūkio kreive važiavusiu automobiliu „Ford Transit“, priekine dalimi atsitrenkdamas į automobilio „Ford Transit“ priekinės dalies dešinį kraštą žibinto srityje. Susidūrimo metu motociklas „Yamaha“ buvo atblokštas atgal į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Automobilis „Ford Transit“, tikėtina, susidūrimo pradžios momentu buvo vairuotojo efektyviai stabdytas ir, palikęs stabdymo pėdsakus, taip pat sustojo padėtyje, kurioje buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Prieš pat stabdymą motociklo „Yamaha“ vairuotojas važiavo apie 74 km/h greičiu, o motociklas su automobiliu „Ford Transit“ susidūrė judėdamas apie 60 km/h greičiu. Prieš pat susidūrimą automobilio „Ford Transit“ vairuotojas važiavo apie 38 km/h greičiu. Susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Ford Transit“ vairuotojas, prieš Pulko – Vytauto g. sankryžoje pasukant į kairę, praleidęs priešpriešiais tiesiai per sankryžą važiavusį motociklą „Yamaha“, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo. Motociklo „Yamaha“ vairuotojas, važiuodamas ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, ir reaguodamas stabdyti, kada iki susidūrimo su automobiliu „Ford Transit“ vietos buvo apie 34,5 m atstumas, būtų turėjęs techninę galimybę sustabdyti motociklą ir tokiu būdu išvengti susidūrimo. Automobilio „Ford Transit“ vairuotojo veiksmai – važiuodamas Pulko g. ir sankryžoje su Vytauto g. sukdamas į kairę, nedavė kelio priešpriešiais tiesiai per sankryžą važiavusio motociklo „Yamaha“ vairuotojui, – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Motociklo „Yamaha“ vairuotojo veiksmai – važiavo apie 74 km/h greičiu, t. y. viršydamas leistiną maksimalų gyvenvietėje 50 km/h greitį, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su kelią užtvėrusiu automobiliu „Ford Transit“, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu (2 t., b. l. 68–76).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą bei pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas V. R. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį yra įrodytas.

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, joje būtina nustatyti tris esminius požymius, t. y. turi būti nustatyti 1) kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas, 2) padariniai, t. y. eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, ir 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Esminę reikšmę turi tai, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-895/2017, 2K-325-942/2017, 2K-309-699/2018 ir kt.). Tais atvejais, kai kelių transporto eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant priežastinio ryšio klausimus svarbu taikyti būtinosios sąlygos taisyklę ir ja remiantis nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Ši sąlyga nustatoma modeliuojant situaciją tokiu būdu: paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvių eismo saugumo taisyklių pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio pažeidimą, ir sprendžiama, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-325-942/2017). Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga, o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-204-895/2018, 2K-309-699/2018).

Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai, įvertinus juos visumoje, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis V. R., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas kelių transporto priemonę „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 157 punkto reikalavimus, kas nulėmė eismo įvykio kilimą ir nusikalstamų padarinių atsiradimą. (duomenys neskelbtini) punktas imperatyviai nurodo, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms. Kaltinamasis V. R. tiek tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, kad vairuodamas automobilį „Ford Tranzit“ ir Pulko – Vytauto gatvių sankryžoje sukdamas į kairę, jis nepraleido, t. y. nedavė kelio, Pulko gatve iš priekio atvažiuojančiam motociklui „Yamaha“, dėl to motociklas trenkėsi į kaltinamojo vairuojamo automobilio priekinį dešinį šoną ir kilo eismo įvykis, dėl kurio motociklo vairuotojas A. A. buvo sunkiai sužalotas. Kaltinamojo teigimu, jis nepraleido motociklo, nes jo nepamatė, nors ir žiūrėjo, ar nėra iš priekio atvažiuojančių transporto priemonių; jis buvo įsitikinęs, kad niekam nesukliudys, todėl sankryžoje nestabdydamas suko į kairę ir įvyko susidūrimas su motociklu. Kaltinamojo paaiškinimai neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms įvykio aplinkybėms. Nukentėjusiųjų A. A. ir jo tėvų A. ir A. A. parodymais nustatyta, kad A. A., vairuodamas motociklą „Yamaha“, susidūrė su kaltinamojo vairuojamu automobiliu „Ford Tranzit“ ir eismo įvykio metu patyrė sunkią galvos smegenų traumą. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad A. A. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Liudytojas T. P. nurodė, kad važiuodamas Pulko gatve paskui kaltinamojo vairuojamą mikroautobusą, jis matė iš priekio atvažiuojantį motociklą, paskui kurį važiavo dar vienas automobilis, o T. P. pasukus iš Pulko gatvės į dešinę, pasigirdo transporto priemonių susidūrimo garsas, po pusvalandžio nuvažiavęs į eismo įvykio vietą, liudytojas matė visiškai sugadintą motociklą ir apgadintą mikroautobusą. Liudytoja O. B. patvirtino, kad jai važiuojant Pulko gatve, ją aplenkė motociklas, kuris, grįžęs į savo eismo juostą, važiavo tiesiai, po to O. B. išgirdo trenksmą, o privažiavusi Pulko–Vytauto gatvių sankryžą ji pamatė, kad įvyko eismo įvykis, tas pats motociklas, kuris prieš tai ją lenkė, susidūrė su Pulko gatve priešpriešiais važiavusiu ir į kairę sukusiu mikroautobusu, O. B. nurodė mačiusi sugadintas abi transporto priemones, taip pat ji matė priešingoje kelio pusėje, t. y. priešpriešinėje eismo juostoje gulintį ir nejudantį motociklininką. Įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose fiksuota, kokioje padėtyje rastos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, taip pat pažymėta galima susidūrimo vieta, nurodyta, kad rasti tiek motociklo, tiek ir automobilio „Ford Tranzit“ stabdymo pėdsakai. Transporto priemonių apžiūros aktuose užfiksuoti motociklo „Yamaha“ ir automobilio „Ford Tranzit“ sugadinimai po eismo įvykio, nurodyta, kad motociklas yra visiškai sugadintas, jo dalys išsibarstę po visą gatvę, o automobilio „Ford Tranzit“ sugadinimai fiksuoti jo priekinėje dešinėje pusėje, t. y. apgadintas dešinės pusės sparnas, dešinės pusės žibintas ir posūkis, variklio dangtis, dešinės pusės veidrodėlis, dešinės pusės durelės, dešinės pusės priekinių durelių stiklas, priekinis buferis. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad eismo įvykio eiga (mechanizmas), tikėtina, buvo tokia: motociklo „Yamaha“ vairuotojas, apie 74 km/h greičiu važiuodamas Pulko gatve link Jotvingių gatvės 3 metrų atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, kada iki susidūrimo su priešpriešiais važiavusiu ir sankryžoje į kairę, į Vytauto gatvę, apie 38 km/h greičiu sukusio automobilio „Ford Transit“ vietos buvo apie 34,5 m atstumas, sureagavo į grėsmę eismo saugumui ir efektyviai stabdė motociklą, stabdomas motociklas persislinko apie 7,7 m atstumą ir apie 60 km/h greičiu susidūrė su kairio posūkio kreive važiavusiu automobiliu „Ford Transit“, priekine dalimi atsitrenkdamas į automobilio „Ford Transit“ priekinės dalies dešinį kraštą žibinto srityje, susidūrimo metu motociklas „Yamaha“ buvo atblokštas atgal į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio, o automobilis „Ford Transit“, tikėtina, susidūrimo pradžios momentu buvo vairuotojo efektyviai stabdytas ir, palikęs stabdymo pėdsakus, taip pat sustojo padėtyje, kurioje buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Taip pat šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad prieš pat stabdymą motociklo „Yamaha“ vairuotojas važiavo apie 74 km/h greičiu, o motociklas su automobiliu „Ford Transit“ susidūrė judėdamas apie 60 km/h greičiu; prieš pat susidūrimą automobilio „Ford Transit“ vairuotojas važiavo apie 38 km/h greičiu; susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Ford Transit“ vairuotojas, prieš Pulko – Vytauto g. sankryžoje pasukant į kairę, praleidęs priešpriešiais tiesiai per sankryžą važiavusį motociklą „Yamaha“, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo; automobilio „Ford Transit“ vairuotojo veiksmai – važiuodamas Pulko gatve ir sankryžoje su Vytauto gatve sukdamas į kairę, nedavė kelio priešpriešiais tiesiai per sankryžą važiavusio motociklo „Yamaha“ vairuotojui, – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Teismas neturi pagrindo abejoti eismo įvykių tyrimo specialisto išvados patikimumu. Teismo posėdyje dalyvavęs ilgametę (36 metų) patirtį atliekant teismo ekspertizes eismo įvykių srityje turintis specialistas V. Š. patvirtino savo duotą išvadą, taip pat jis paaiškino, kad eismo įvykio tyrimą atliko naudojant patvirtintas standartinio tyrimo procedūras ir kompiuterinę eismo įvykių tyrimo ir jų eigos atkūrimo programą „PC Crash 12.0“, tai visuotinai pripažinti ir patikimi tyrimo metodai, jais vadovaujamasi eismo įvykių tyrimo praktikoje. Specialistas, modeliuodamas galimas eismo įvykio aplinkybes naudojant minėtą kompiuterinę programą, naudojosi objektyviais, eismo įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotais duomenimis apie važiuojamąją kelio dalį, transporto priemonių susidūrimo vietą ir jų išsidėstymą po eismo įvykio, ant kelio užfiksuotus transporto priemonių ratų stabdymo pėdsakus, visi šie pirminiai eismo įvykio vietoje užfiksuoti duomenys yra gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, dėl jų patikimumo nebuvo išreikšta jokių abejonių. Taigi, teismas neturi pagrindo nesivadovauti eismo įvykio tyrimo specialisto išvada, kad kaltinamojo V. R. veiksmai, kada jis, pažeisdamas (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus, sukdamas į kairę nedavė kelio priešpriešiais tiesiai per sankryžą važiavusiam motociklui „Yamaha“, sudarė pagrindinę sąlygą kilti eismo įvykiui. Pagal eismo įvykio tyrimo specialisto išvadą motociklo „Yamaha“ vairuotojo A. A. veiksmai – važiavo apie 74 km/h greičiu, t. y. viršydamas leistiną maksimalų gyvenvietėje 50 km/h greitį, dėl ko neteko galimybės išvengti susidūrimo su kelią užtvėrusiu automobiliu „Ford Tranzit“, taip pat buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Taigi, byloje nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavęs motociklo vairuotojas nukentėjusysis A. A. taip pat pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus, nes važiavo viršydamas leistiną 50 km/h greitį. Minėta, kad tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant priežastinio ryšio klausimus svarbu taikyti būtinosios sąlygos taisyklę ir ja remiantis nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas eismo įvykio aplinkybes būtent kaltinamojo V. R., o ne motociklo vairuotojo, padarytas KET pažeidimas teismo vertinimu yra būtina eismo įvykio kilimo sąlyga. Teismas pažymi, kad motociklu per sankryžą tiesiai važiavęs nukentėjusysis A. A. turėjo pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui, taigi, jei kaltinamasis, sankryžoje sukdamas į kairę, būtų vykdęs (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus ir nebūtų užtvėręs kelio motociklui, eismo įvykis nebūtų kilęs, nes vien dėl nukentėjusiojo padaryto KET pažeidimo, kai greitis viršytas apie 24 km/h, transporto priemonės nebūtų susidūrę. Taigi, daroma išvada, kad tarp kaltinamojo V. R. veiksmų ir kilusių padarinių – dėl eismo įvykio sunkiai sutrikdytos nukentėjusiojo A. A. sveikatos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis V. R. nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir turintis didelę vairavimo patirtį galėjo ir turėjo tai numatyti. Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykis kilo dienos metu, lygiame kelyje, esant geram matomumui ir normalioms meteorologinėms sąlygoms. Byloje nenustatyta tokių motociklą vairavusio A. A. veiksmų, kuriais jis būtų apribojęs kaltinamajam galimybę prieš sukant į kairę įvertinti eismo situaciją ir dėl to pareigos duoti kelią vykdymas nebūtų įmanomas (pvz. teismų praktikoje tai konstatuojama labai žymaus leistino greičio viršijimo atveju ar pan.). Kaltinamasis V. R., turintis ilgametę vairavimo patirtį, gerai žinodamas kelią, kuriuo ne kartą buvo važiavęs pas brolį į Vytauto gatvę, turėjo galimybę ir privalėjo įsitikinti, kad jo manevras sankryžoje sukant į kairę bus saugus, kad jis nesukliudys kitiems eismo dalyviams, taigi, jis turėjo būti itin atidus, dėmesingas ir rūpestingas, privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tačiau kaltinamasis elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, dėl ko ir kilo eismo įvykis. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. R. veiksmuose yra visi BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo poymiai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis V. R. teismo prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos Z. B. atsakomybei. Z. B. taip pat teikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jos atsakomybei (4 t., b. l. 2–7). Prašyme ir teismo posėdžio metu Z. B. nurodė, kad V. R. ji gerai pažįsta, nes jis yra jos žentas, su juo dukra gyvena santuokoje daugiau kaip 27 metus, jų šeima darni, tvarkinga. Z. B. dažnai matosi ir bendrauja su kaltinamuoju ir jo šeima, nes jie visi gyvena viename mieste ir palaiko glaudžius ryšius, ypač po to, kai mirė jos vyras ir ji tapo našlė. Z. B. nuo 1984 m. iki 2020 m. liepos mėn. dirbo (duomenys neskelbtini), ėjo atsakingas (duomenys neskelbtini) pareigas. Kaip didelę patirtį turinti, aplinkinių autoritetą pelniusi (duomenys neskelbtini) ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką ir jį kontroliuoti. Kaltinamasis ją gerbia ir ja pasitiki, klauso jos patarimų. Buvo akivaizdu, kad kaltinamasis labai krimtosi, išgyveno dėl eismo įvykio, jis visiškai prisiėmė kaltę, taigi, kaltinamasis suprato savo veiksmų skaudžias pasekmes, atsiprašė nukentėjusiojo ir jo tėvų ir šis įvykis jam yra skaudi pamoka. Kartu Z. B. pabrėžė, kad kaltinamasis neturi polinkio nusikalsti, jo padarytas nusikaltimas įvyko dėl neatsargumo. Jis vykdo individualią veiklą, susijusią su automobilių remontu, yra darbštus, atsakingas ir paslaugus žmogus, geras ir rūpestingas tėvas bei vyras. Z. B. teigimu, ji kaip didelę gyvenimišką patirtį turinti (duomenys neskelbtini) sugebės auklėti ir skatinti kaltinamąjį laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos įtvirtintos BK 40 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Be to, teismas, priimdamas sprendimą dėl galimybės taikyti laidavimo institutą, privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant, ar asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoju, turi būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017 ir kt.). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. R. padarė neatsargų nusikaltimą. Jis nusikalto ir yra teisiamas pirmą kartą. Nuo įvykio tyrimo pradžios kaltinamasis neneigė savo kaltės, pripažino, kad tik per jo neatidumą įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta A. A. sveikata, dėl to kaltinamasis labai išgyveno, atgailavo, atsiprašė nukentėjusiojo ir jo tėvų. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad kaltinamasis nevengia atsakomybės, jis neigiamai vertina savo veiksmus, dėl jų nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis pagal išgales stengėsi sušvelninti kilusius padarinius, jis savo noru įnešė į teismo depozitinę sąskaitą 1 000 Eur nusikaltimu padarytai žalai atlyginti (3 t., b. l. 74). Kaltinamasis dirba – (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 60–65). Jis gyvena šeimoje, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 57). Nėra įrašytas priklausomybės ligų ir psichiatro įskaitoje (3 t., b. l. 54). Nors byloje buvo duomenys, kad po nusikaltimo V. R. padarė du administracinius nusižengimus, už kuriuos jam buvo skirtos administracinės nuobaudos, tačiau paaiškėjus, kad tuos nusižengimus padarė V. R. sūnus, kaltinamajam surašyti administracinio nusižengimo protokolai buvo anuliuoti ir pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis V. R. yra nebaustas administracinėmis nuobaudomis (4 t., b. l. 25). Teismas pažymi, kad Administracinių nusižengimų registro duomenys turi oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomąją galią ir iki tokie duomenys nepaneigti, nėra pagrindo juos vertinti kaip netikrus, todėl teismas nesutinka su kaltinimo pozicija, kad V. R. yra du kartus baustas administracine tvarka. Remiantis tuo, kas nustatyta, pripažintina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamojo padarytas neatsargus nusikaltimas buvo atsitiktinis, kaltinamasis neturi polinkio nusikalsti, jis padarė reikiamas išvadas ir ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurios yra būtinos atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu, V. R. asmenybė nėra tiek pavojinga visuomenei, kad kriminalinės bausmės skyrimas būtų neišvengiamas ir būtinas. Jau vien baudžiamasis procesas turėjo kaltinamajam pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatins jį daugiau nebenusikalsti.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Nagrinėjamoje byloje prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pateikė kaltinamojo uošvė Z. B., kuri yra neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų; šiuo metu nedirba, yra senatvės pensininkė, bet iki 2020 m. liepos mėn. dirbo (duomenys neskelbtini), buvusio darbdavio apibūdinama kaip puiki savo dalyko žinovė, pelniusi visų autoritetą, pasižymėjusi gebėjimu suprasti, patarti, padėti, ne kartą apdovanota ne tik (duomenys neskelbtini). savivaldybės padėkos raštais už sąžiningą, kūrybingą (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 9–12). Iš teismo posėdžio metu duotų Z. B. paaiškinimų matyti, kad jos nusiteikimas prisiimti atsakomybę už kaltinamąjį yra rimtas ir apgalvotas sprendimas. Z. B. gerai pažįsta kaltinamąjį, su juo reguliariai bendrauja, juos sieja glaudūs giminiški ryšiai. Z. B. kaip itin teigiama, brandi, įvairiapusės patirties ir tvirtas vertybines nuostatas turinti asmenybė yra didelis autoritetas kaltinamajam. Įvertinus nustatytas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, jog Z. B. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmeninės savybės, turima brandi (duomenys neskelbtini) patirtis ir geri tarpusavio santykiai su kaltinamuoju leis daryti jam teigiamą įtaką.

Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad yra visos įstatymo nustatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, perduodant jį laiduotojos Z. B. atsakomybei. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, laiduotojos turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla nuosprendžiu nutrauktina (Baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

Pagal BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe – uždraudimas naudotis specialia teise. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę, teismas svarsto, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai yra padarytas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014). Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui draudimą vairuoti kelių transporto priemones, teismas atsižvelgia tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-252-677/2015, 2K-207-139/2016, 2K-25-489/2017 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą kaltinamasis V. R. padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaltinamasis teismo prašė netaikyti jam draudimo naudotis šia specialia teise. Nurodė, kad eismo įvykį sukėlė pirmą kartą, vairavo blaivus, kad teisė vairuoti jam yra būtina dėl jo vykdomos darbinės veiklos. Vis tik teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytą KET pažeidimą ir dėl to kilusius padarinius, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Teismas įvertina, kad kaltinamasis, vairuodamas keleivinį automobilį ir dienos metu važiuodamas viena iš Alytaus miesto centrinių gatvių, kur eismas paprastai būna pakankamai intensyvus, buvo itin neatidus, nevykdė (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimo sukant į kairę duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui. Pripažintina, kad kaltinamasis šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, todėl jam skirtinas draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų terminui. Šiuo atveju, kai kaltinamasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise paskyrimas, kas, be abejo, sukelia asmeniui tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nėra pernelyg griežta poveikio priemonė, ji neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, tai prevencinė priemonė, kuri padės įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Dėl civilinio ieškinio

Bylos ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečio nukentėjusiojo A. A. atstovai pagal įstatymą jo tėvai A. A. ir A. A. pareiškė baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ir prašė priteisti A. A. turtinę žalą – 2 140 Eur už eismo įvykio metu nepataisomai sugadintą motociklą „Yamaha“, sugadintus rūbus, apyrankę, grandinėlę, ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pastarąjį reikalavimą grindė tuo, kad dėl eismo įvykio metu patirtos galvos smegenų traumos buvo sunkiai sutrikdyta nepilnamečio A. A. sveikata, jam diagnozuota židininė smegenų kontuzija, jis 12 parų buvo komoje (4 balai Glazgo komų skalėje) ir būklė buvo tokia sunki, kad gydytojai neteikė vilčių, jog jis išgyvens, todėl jo net ir neoperavo, tik 2020 m. liepos 30 d. A. buvo atlikta lūžusio dešinės plaštakos delnakaulio operacija. Be to, jam buvo plyšę kairio kelio sąnario raiščiai, todėl 2020 m. lapkričio 9 d. jis buvo operuotas. Kauno klinikų intensyvios terapijos skyriuje A. A. buvo gydytas 13 parų, po to perkeltas į vaikų neurochirurgijos skyrių, kur buvo gydomas iki 2020 m. rugpjūčio 21 d., vėliau sūnus gydėsi vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutės“ sanatorijoje. Taigi, A. A. buvo sunkiai suluošintas, sužalojimai grėsė jo gyvybei. Dėl padarytų sužalojimų jam ne tik teko iškęsti didžiulius fizinius skausmus, bet jis patyrė ir didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Iki sužalojimo A. A. buvo labai gabus mokslams, jis baigė muzikos mokyklą, grojo saksofonu, aktyviai sportavo, septynis metus lankė krepšinio treniruotes, atstovavo mokyklą, žaidė futbolą, bėgo krosus. Jis labai gražiai piešė ir braižė, svajojo tapti architektu. Po eismo įvykio A. dėl galvos smegenų pažeidimo daug ko neatsimena, negeba mokytis, turėjo atsisakyti chemijos ir informatikos dalykų, nes net neprisimena, kad kada nors to mokėsi. Jo atmintis iki šiol neatsistatė, jį nuolat kamuoja stiprūs galvos skausmai, jis greitai pavargsta, tapo vangus. Dėl plyšusių kelio raiščių jis nebegali sportuoti. Dėl patirtų išgyvenimų ir sugriuvusio ankstesnio gyvenimo A. A. neatpažįstamai pasikeitė, tapo uždaras, labai nervingas, piktas, dėl sutrikusios atminties įgijo nepilnavertiškumo kompleksą, jis jaučiasi nestabilus, dvasiškai palūžęs, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Jis išgyvena dėl savo sveikatos ateityje, dėl mokymosi, galimybės siekti norimos profesijos. Esant tokiems A. A. sveikatos pakenkimams, emociniams ir dvasiniams išgyvenimams, 30 000 Eur kompensacija ieškovų nuomone yra adekvati. Be to, nukentėjusiojo A. A. tėvai A. ir A. A. prašė priteisti ir jiems padarytą žalą, t. y. turtinę žalą, susijusią su išlaidomis kurui, medikamentams, higienos prekėms, negautas pajamas, A. A. – iš viso 1 042,97 Eur, A. A. – 228 Eur, o taip pat ir neturtinę žalą – po 15 000 Eur kiekvienam. Reikalavimą dėl neturtinės žalos grindė tuo, kad nusikaltimo padarymo metu A. buvo nepilnametis ir jie, tėvai, buvo emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju, todėl labai stipriai išgyveno dėl vaiko sužalojimo sunkumo, dėl jo galimybių išgyventi, dėl jo fizinių kančių ir sužalojimo padarinių. Dėl itin sunkios A. būklės jam buvo reikalinga nuolatinė slauga, todėl motina A. A. gulėjo ligoninėje su sūnumi ir budėjo prie jo ištisas paras, o kai jai pačiai pašlijo sveikata dėl emocinio išsekimo, ją pakeitė sutuoktinis, A. tėvas A. A., kuris slaugė A. klinikose, o vėliau ir sanatorijoje „Saulutė“. Iš komos pabudęs sūnus nepažino savo tėvų, jam buvo haliucinacijos, jis buvo agresyvus, lovoje teko net jį rišti, kad nežalotų savęs ir nesužalotų kitų, visa tai tėvams kėlė nenusakomas dvasines kančias. Dėl patirtų išgyvenimų A. tėvai tapo emociškai nestabilūs, nervingi, juos kankina nežinia dėl A. sveikatos būklės pokyčių, dėl jo tolesnio gyvenimo kokybės (1 t., b. l. 133–140). Teismo posėdžio metu civiliniai ieškovai ieškinį palaikė ir prašė tenkinti, tik patikslino, kad A. A. prašo priteisti 999 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes draudimo įmonė atlygino 1 306 Eur už motociklą, taigi, liko neatlyginta už motociklą 194 Eur, be to, draudikas neatlygino už eismo įvykio metu sugadintus A. A. rūbus ir daiktus (motociklininko šalmą, grandinėlę ant kaklo, grandinėlę ant rankos), kurių bendra vertė 305 Eur, bei 500 Eur už prieš eismo įvykį pakeistą motociklo variklį.

Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, su ieškovų reikalavimais sutiko iš dalies. Atsiliepime į ieškinį (3 t., b. l. 12–18) ir teismo posėdžio metu civilinio atsakovo atstovė nurodė, kad pagal eismo įvykio dieną galiojusią transporto priemonės „Ford Tranzit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinę transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį draudikui Ergo Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, kyla pareiga atlyginti žalą. Kadangi atsakomybė kyla iš draudimo sutarties, tai pagal sutartį ir teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, nustatoma ir draudiko pareigos apimtis. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 6 dalis numato, kad draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal sutartis, sudarytas nuo 2018 m. lapkričio 1 d., draudimo suma yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo reikalaujamos žalos dydį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). Civiliniai ieškovai A. A. ir A. A. nėra įrodę viso reikalaujamo turtinės žalos atlyginimo. Civilinis atsakovas atlygino ieškovams 1 306,00 Eur už transporto priemonę „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiuo atveju, kai transporto priemonės remontas ekonomiškai netikslingas, vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 14 p. nuostatomis, draudikas apskaičiavo transporto priemonės likutinę vertę, taigi, žala už transporto priemonę „Yamaha“ yra visiškai atlyginta. Dėl išlaidų kurui 198,48 Eur ir automobilio parkavimo mokesčio 24,60 Eur – civilinis atsakovas neprieštarauja. Dėl maitinimo vaikų reabilitacijos klinikoje A. A. 48,80 Eur – civilinis atsakovas nesutinka atlyginti, nes asmens maitinimo paslaugos nėra žala, tai asmens kasdienio gyvenimo poreikiai. Už papildomus vaistus ir kitus reikmenis reikalaujama 236,09 Eur, tačiau įrodytomis išlaidomis gali būti pripažinta 137,57 Eur suma, kitoje dalyje 215,80 Eur reikalavimas neįrodytas. Dėl A. A. negautų pajamų 228,00 Eur civilinis atsakovas vertina, kad pagal turimus oficialius duomenis A. A. negautų pajamų nėra, todėl žala šioje apimtyje nėra patirta. Dėl A. A. negautų pajamų 535,00 Eur, tai pagal civilinio atsakovo gautus dokumentus A. A. gali būti apskaičiuota 407,04 Eur negautų pajamų. Dėl 165 Eur už sugadintus rūbus civilinis atsakovas palieka spręsti teismo nuožiūra. Apibendrinant civilinio atsakovo išnagrinėtus turtinę žalą pagrindžiančius įrodymus, vertinama, kad ieškovams gali būti apskaičiuota turtinė žala – 767,69 Eur. Ieškiniu reikalaujama neturtinės žalos suma netitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijų bei teismų praktikos. Nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į jos pasekmes, bet ir į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, paties nukentėjusiojo neatsargius veiksmus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi atsižvelgti ir panašiose bylose priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžius (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-560/2010, 3K-3-202/2012). Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Ieškovo A. A. reikalaujama 30 000 Eur suma yra nepagrįsta, ji viršija teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos sumas. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 yra patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos), kurių 4.3 p. nurodyta, jog esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, orientacinis neturtinės žalos dydis yra iki 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA). Įvykio dienai MMA sudarė 607,00 Eur. Pagal Rekomendacijų 5 p. nuostatas, orientacinis neturtinės žalos dydis papildomai didinamas: 5.1. kai nukentėjęs trečiasis asmuo neteko 45–55 procentų darbingumo arba kai nustatytas lengvas neįgalumo lygis, arba kai nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis, – 25 procentais. Civilinis atsakovas, atsižvelgdamas į nukentėjusiajam A. A. nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, vadovaudamasis Rekomendacijomis ir teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, vertina, kad galima maksimali neturtinės žalos suma yra 10 000 Eur, tačiau ši suma mažintina 50 proc. atsižvelgiant į tai, kad pagal byloje atlikto ekspertinio tyrimo išvadą paties nukentėjusiojo A. A. veiksmai (viršijo 50 km/h leistiną greitį gyvenvietėje) buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Su civilinio ieškovo A. A. atstovų pagal įstatymą A. A. ir A. A. reikalavimais priteisti jiems po 15 000 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo civilinis atsakovas nesutinka. Atstovė pažymėjo, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų, todėl paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016). Pagal teismų praktiką neturtinės žalos asmeninis pobūdis lemia, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais (kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-3-177/2013), pvz. nustačius, jog tėvai asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su vaiko sužalojimu, tačiau net ir tokiu atveju nagrinėjamoje byloje ieškovų (nukentėjusiojo tėvų) reikalaujamos sumos neatitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijų bei teismų praktikos (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-417/2020 tėvams priteista po 1 500 Eur už nepilnamečiui padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą ir dėl to kilusias pasekmes). Civilinio atsakovo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, jog A. A. ir A. A. patyrė neturtinę žalą, todėl kompensacija už šią žalą jiems nepriteistina.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Ši teisė realizuojama pareiškiant baužiamajame procese civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys pareiškiamas įtariamajam ar kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji, pareiškę civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, atsakovu nurodė kaltinamąjį V. R., nes būtent jo nusikalstami veiksmai lėmė žalos atsiradimą. Tačiau įvertinus tai, kad eismo įvykio dieną galiojo kaltinamojo vairuojamos transporto priemonės „Ford Tranzit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-5873131, sudaryta 2020 m. vasario 11 d. su Ergo Insurance SE, veikiančiu per Lietuvos filialą (3 t., b. l. 19), šios sutarties pagrindu draudikas turi pareigą atlyginti žalą; tuo atveju, jei draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, tada ją atlygina asmuo, atsakingas už žalos padarymą (Civilinio kodekso 6.254, 6.987 straipsniai). Bylos duomenimis, civilinis atsakovas Ergo Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą (toliau – ir draudikas), atlygino 1 306,00 Eur už sugadintą motociklą „Yamaha YZF-R125, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo išmoka pervesta nukentėjusiajam A. A. (3 t., b. l. 21).

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai. Nukentėjusysis A. A. nurodė, kad eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas jo motociklas „Yamaha“, kurio vertė 1 500 Eur, be to, prieš eismo įvykį buvo pakeistas šio motociklo variklis, kuris kainavo 500 Eur. Draudikas tik iš dalies atlygino žalą, susijusią su motociklo sugadinimu, t. y. atlygino už motociklą 1 306 Eur. Be to, draudikas neatlygino už eismo įvykio metu sugadintus A. A. rūbus ir daiktus (motociklininko šalmą, grandinėlę ant kaklo, grandinėlę ant rankos), todėl teismo posėdžio metu patikslinus reikalavimą prašė priteisti 999 Eur.

Teismo vertinimu, A. A. reikalavimas atlyginti už sugadintus rūbus ir daiktus yra pagrįstas ir tenkintinas, nes nėra pagrindo netikėti A. A. ir jo motinos A. A. parodymais apie eismo įvykio metu sugadintą turtą ir jo vertę. Reikalaujama 165 Eur suma už sugadintus drabužius, grandinėlę ant kaklo, apyrankę, taip pat 140 Eur už sugadintą motociklininko šalmą yra reali, nėra neprotingai didelė. Tuo tarpu reikalavimas atlyginti 500 Eur už pakeistą motociklo variklį ir dar 194 Eur už motociklą (nes draudikas atlygino tik 1 306 Eur, o motociklo vertė 1 500 Eur), yra neįrodytas, nepateikti jokie duomenys, kad A. A. pirko motociklo variklį ir turėjo išlaidų ryšium su variklio keitimu. Pažymėtina, kad draudikas, įvertindamas motociklą „Yamaha 125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertino jį kaip transporto priemonę su varikliu bei rėmėsi rinkos kaina 1 470 Eur (3 t., b. l. 22), kuri yra artima kainai, nurodytai motociklo „Yamaha 125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartyje (1 t., b. l. 149). Įvertinus transporto priemonės nusidėvėjimą, už motociklą paskaičiuota 1 306 Eur suma, kuri yra išmokėta. Teismas sprendžia, kad turtinė žala, susijusi su motociklo sugadinimu, yra atlyginta ir todėl šioje dalyje reikalavimas yra nepagrįstas. Taigi, A. A. priteistina 305,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (165 Eur už rūbus ir daiktus + 140 Eur už šalmą).

Civilinio ieškovo A. A. reikalavimas atlyginti 535 Eur už negautas pajamas tenkintinas iš dalies. Pagal draudikui pateiktus duomenis (3 t., b. l. 39–43) nustatyta, kad A. A. negautos pajamos laikotarpyje nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. sudarė 1 918,29 Eur; A. A. išmokėta ligos išmoka – 1 511,23 Eur, liko neatlyginta 407,06 Eur, ši suma priteistina kaip kompensacija už negautas pajamas. A. A. reikalavimas atlyginti 198,48 Eur už išlaidas kurui ir 24,60 Eur už automobilio parkavimą yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, taip pat ir reikalavimas atlyginti 236,09 Eur už sauskelnes bei kitas higienos priemones (1 t., b. l. 147, 150–162, 164–167). Nors daliai šių išlaidų pagrįsti rašytinių įrodymų (čekių, sąskaitų) nepakanka, tačiau teismo vertinimu išlaidos vaistams ir kitiems reikmenims slaugant sunkią traumą patyrusį vaiką buvo būtinos ir jos yra protingo dydžio. Tuo tarpu A. A. reikalavimą atlyginti už maitinimą sanatorijoje 48,80 Eur teismas vertina kaip nepagrįstą, maitinimasis yra kiekvieno asmens kasdienio gyvenimo poreikio tenkinimas, tai nėra žala. Dėl išdėstytų motyvų A. A. priteistina 866,23 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės A. A. reikalavimas atlyginti 228 Eur negautų pajamų vertinamas kaip neįrodytas. Pagal draudiko turimus duomenis A. A. negautos pajamos už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 24 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. sudarė 498,29 Eur sumą, o VSDFV jai išmokėjo ligos išmoką – 584,23 Eur (3 t., b. l. 27–28), taigi, ligos išmoka viršija negautas pajamas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. A. nepateikė duomenų, kad jos vidutinės darbo dienos pajamos buvo didesnės nei 38,33 Eur (kaip skaičiavo draudikas).

Teismas, spręsdamas civilinių ieškovų reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymi, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (BPK 109 straipsnis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismas turi pareigą kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, o taip pat ir siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Sveikatos sužalojimo atveju padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus yra nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo pobūdis, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse.

Vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, yra ir teismų praktika, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose. Pagal teismų praktiką kelių eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-61-696/2016, 2K-52-942/2016, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019, 2K-41-303/2020). Kai yra konstatuojamas ir didelis nukentėjusio asmens neatsargumas, neturtinės žalos dydžiai paprastai neviršija 17 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-359-697/2017, 2K-110-699/2017, 2K-25-489/2017, 2K-252-697/2020 ir kt.). Kartu reikia pažymėti, kad kitose bylose teismų nustatyti neturtinės žalos dydžiai negali būti laikomi teisine taisykle, nes visiškai analogiškų situacijų nebūna, kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai ir todėl kompensacijų šiai žalai atlyginti dydžiai iš esmės negali būti suvienodinti, kiekvienu atveju jie nustatomi individualiai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytus kriterijus ir įvertinant individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant neturtinės žalos dydį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. R., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota A. A. sveikata. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad A. A. buvo padaryti sužalojimai: ilgalaikis sąmonės netekimas (ilgesnis kaip 24 val.), aksoninis difuzinis smegenų pažeidimas, dešinės plaštakos IV delnakaulio vidurinio trečdalio lūžimas, kairio kelio sąnario kryžminių raiščių plyšimas, ūminis tracheitas; padarytas sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl ilgalaikio sąmonės netekimo, aksoninio difuzinio smegenų pažeidimo. Iš nukentėjusiųjų A., A. ir A. A. parodymų, į bylą pateiktų medicinos dokumentų išrašų matyti, kad iš eismo įvykio vietos A. A. pristatytas į Alytaus apskrities ligoninės vaikų reanimacijos skyrių labai sunkios būklės, be sąmonės, neurologinė būklė pagal Glazgo 4b, diagnozuota ūminė trauminė smegenų liga, smegenų kontuzija, trauminis šokas, ligonis nedelsiant perkeltas gydymui į Kauno klinikas, ten atvežtas be sąmonės, operuotas (į smegenis implantuotas galvospūdžio matuoklis), būklė sunki; tik po 10 dienų buvo stebimas būklės pagerėjimas, 2020 m. liepos 30 d. A. atlikta operacija – dešinės plaštakos IV delnakaulio osteosintezė plokštele, būklei gerėjant perkeltas į vaikų neurochirurgijos skyrių, bet būklė banguojanti, ligonis nerimastingas, sujaudintas, psichiatras diagnozavo nepatikslintą sutrikimą dėl galvos smegenų pažeidimo, pažymėta, kad sutrikusi galimybė orientuotis, judėti, apsitarnauti, priimti informaciją, reikalingas lydintis asmuo; Kauno klinkose A. A. gydytas nuo 2020 m. liepos 18 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d., po to tęstas ambulatorinis gydymas iki 2020 m. rugsėjo 25 d.; 2020 m. lapkričio 9 d. bendroje nejautroje atlikta kairio kelio sąnario operacija; 2021 m. vasario 12 d. bendroje nejautroje atlikta operacija, pašalinta dešinės plaštakos IV delnakaulio plokštelė su 4 sraigtais, rekomenduotas reabilitacinis gydymas; nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. vasario 3 d. A. A. gydytas vaikų reabilitacijos skyriuje dėl kairio kelio sąnario nestabilumo (šlubčiojo, jautė skausmą), konsultuotas psichologo dėl labilių emocijų, nerimastingumo, ligoniui sunku susitaikyti su traumos pasekmėmis, baigus gydymą rekomenduota ortopedo-traumatologo kontrolė, kineziterapijos pratimai; nuo 2021 m. vasario 24 d. iki 2021 m. kovo 12 d. A. A. gydėsi vaikų reabilitacijos skyriuje dėl dešinės rankos deformuoto IV delnakaulio, šlubčiojimo kaire koja, po gydymo jo būklė patenkinama (1 t., b. l. 141–146, 2 t., b. l. 161–168). Taigi, byloje nustatyta, kad A. A. patyrė sunkius, gyvybei pavojingus galvos smegenų pažeidimus, 12 parų buvo be sąmonės, be to, patyrė ir kitus rimtus pirmiau minėtus sužalojimus, buvo kelis kartus operuojamas, kentė stiprius fizinius skausmus. Jo gydymas buvo ilgalaikis, nukentėjusysis jaudinosi dėl savo sveikatos, būklės pokyčių, buvo nesavarankiškas, visa tai tai kėlė jam negatyvius išgyvenimus. Sunkus sveikatos sutrikdymas neigiamai įtakojo A. A. gebėjimus ir ugdymo procesą, ženkliai suprastėjo jo mokslo rezultatai, jis buvo priverstas koreguoti individualų ugdymosi planą, atsisakyti chemijos ir programavimo, keisti matematikos išplėstinį kursą į bendrąjį, visa tai neabejotinai turės reikšmės laikant mokyklos egzaminus ir vėliau renkantis studijas. A. A. nebegali aktyviai dalyvauti gimnazijos visuomeniniame ir sportiniame gyvenime, jis prarado galimybę užsiimti aktyviu sportu (4 t., b. l. 46, 47), sumažėjo jo bendravimo galimybės. Dėl išgyvenimų ir praradimų A. A. tapo nervingas, piktas, medicinos dokumentų išrašuose yra nurodyta, kad nukentėjusysis konsultuotas psichologo dėl negebėjimo valdyti emocijų. Kartu teismas įvertina ir tai, kad vis dėlto negrįžtamų pasekmių nėra nustatyta, A. A. sveikata taisosi. Sprendžiant dėl A. A. padarytos neturtinės žalos, reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad jo sveikata sutrikdyta ne tyčiniais kaltinamojo veiksmais, o dėl neatsargumo (nusikalstamo pasitikėjimo). Teismas įvertina ir aplinkybę, kad paties nukentėjusiojo A. A. veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, nes remiantis eismo įvykio tyrimo specialisto išvada galima manyti, kad A. A., reaguodamas stabdyti motociklą, kada iki susidūrimo su automobiliu „Ford Transit“ vietos buvo apie 34,5 m atstumas, turėjo techninę galimybę sustabdyti motociklą ir tokiu būdu išvengti susidūrimo, jei būtų važiavęs ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Nors šiuo atveju teismas nevertina nukentėjusiojo padaryto KET pažeidimo kaip nukentėjusiojo didelio neatsargumo, nes greičio viršijimas apie 24 km/h nėra labai žymus ir keliantis didelę riziką, tačiau vis tik aplinkybė, kad A. A., vairuodamas motociklą, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, teismo nuomone, yra reikšminga nustatomos neturtinės žalos dydžiui ir sudaro prielaidas jį mažinti. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog A. A. reikalaujama 30 000 Eur suma yra neadekvati kilusiems padariniams, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų bei teismų praktikos. Teismo vertinimu, 12 000 Eur suma yra pakankama kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą ir dvasinę skriaudą. Kadangi kaltinamasis V. R. dalį žalos – 1 000 Eur atlygino, iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, priteistina 11 000 Eur dydžio kompensacija A. A. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Civilinių ieškovų A. ir A. A. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas iš dalies. Nors neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, nukentėjusiu nuo neteisėtos veikos, tačiau kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie tokią žalą patyrė (kasacinės nutartys bylose Nr. 3K-3-80-706/2015, 2K-61-696/2016, 2K-331-976/2018, Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis byloje Nr. 1A-42-485/2021). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjęs A. A. buvo nepilnametis, jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas pasireiškė itin pavojingu būdu – pažeidžiant galvos smegenis, sužalojimas grėsė gyvybės praradimu, todėl . Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad A. A. ir A. A. su sūnumi A. palaiko itin glaudžius tarpusavio ryšius, taigi, jie dėl sūnaus sužalojimo neabejotinai patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nerimą, išgyvenimus dėl vaiko gyvybės ir sveikatos jam 12 parų būnant komos būsenoje. Abu tėvai nepertraukiamai rūpinosi A. gydymo įstaigoje, taip pat reabilitacijoje, dėl patirtų išgyvenimų A. A. klinikose teikta psichologo pagalba (1 t., b. l. 82). Teismas sprendžia, kad nepilnamečio A. A. tėvų patirti nepaprastai dideli išgyvenimai dėl sūnaus sveikatos sužalojimo sunkumo, gydymo trukmės, dėl jo būklės pokyčių ir sveikatos ateityje, gyvenimo perspektyvų patyrus gyvybei pavojingus sužalojimus buvo išskirtiniai, todėl tėvai turi teisę gauti tam tikrą kompensaciją. Tuo remiantis ir atsižvelgiant į teismų praktiką, A. ir A. A. priteistina po 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys, 6.254, 6.987, 6.997 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. R., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos Z. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą V. R. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam vienerius metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. A., A. A., A. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti A. A. iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, 305,00 Eur (tris šimtus penkis eurus) nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir 11 000,00 Eur (vienuolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti A. A. iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, 866,23 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 23 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti A. A. iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Alytaus apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje laikomus V. R. pinigus – 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) pervesti A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)).

Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai Z. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

CD diską su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis ir vaizdo įrašu, BPC pateiktu garsu įrašu, liudytojo A. U. apklausos įrašu palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.