Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-1845-1071/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-05-19
Bylos Nr.: e2-1845-1071/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00060-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vytautas Pliuskevičius
Ieškovas: J.G.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų būstas“
Advokatai: Ramunė Kičiatovienė, Greta Motiejūnienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1845-1071/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00060-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.3.15.1; 1.3.5.3.16; 1.3.5.10; 3.2.6.1; 3.4.1.7. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 19 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,sekretoriaujant Karolinai Butkienei,dalyvaujant ieškovui J.G., jo atstovei advokato padėjėjai Ramunei Kičiatovienei,atsakovės atstovėms – vadovei P.S. – Ch. ir advokatei Gretai Motiejūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų būstas“ dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pareikštu patikslintu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gargždų būstas“ prašo:

1) pripažinti 2018-12-19 Darbo sutarties Nr. 175 nutraukimą DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu;

2) pakeisti 2018-12-19 Darbo sutarties Nr. 175 nutraukimo pagrindą į DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo 2020-11-17;

3) priteisti 1744,76 Eur sumažintą darbo užmokestį už 2020 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius (07 mėn. - 33,70 Eur, 08 mėn. - 88,06 Eur; 09 mėn. - 148,30 Eur; 10 mėn. - 593,20 Eur; 11 mėn. - 881,50 Eur);

4) priteisti 1310,10 Eur už viršvalandžius;

5) priteisti 593,20 Eur papildomą darbo užmokesčio apmokėjimą pagal 2019-10-28 įsakymą Nr. 19-44-28-1 „Dėl statybos darbų vadovo paskyrimo“;

6) priteisti 145,20 Eur piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir atostoginius skirtumą;

7) priteisti 4449,00 Eur dviejų mėnesių išeitinę kompensaciją;

8) priteisti netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką, priteisiant vidutinį darbo užmokestį;

9) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2018 m. lapkričio mėn. 2 d. direktoriaus įsakymu Nr. 18-44-2/1 jam buvo priskirtos papildomos Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto funkcijos, mokant 10 procentų priedą prie pareiginio atlyginimo. Pažymėjo, kad papildoma darbo sutartis ir / ar priedas prie jos nebuvo sudarytas, sutariant, kad papildomai priskirtos darbo funkcijos atliekamos tuo pačiu darbo laiku kaip ir pagrindinės užimamos techninės priežiūros vadovo pareigos. 2019-07-01 direktoriaus įsakymu Nr. 19/27/2-1 „Dėl reikalingų įvairios paskirties darbų ir paslaugų sąmatų“ jam buvo paskirtas pastovus 10 procentų atlyginimo priedas prie sutartyje nustatyto darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių. Įsakymas buvo priimtas dėl padidėjusių darbo funkcijų apimties. Šis priedas jam buvo mokamas nuo 2019-07-01. 2020-07-24 direktoriaus įsakymu Nr. P-20-30-24 buvo atšauktas 2019-07-01 direktoriaus įsakymas Nr. 19/27/2-1 „Dėl reikalingų įvairios paskirties darbų ir paslaugų sąmatų“. Įsakymas atšauktas jo neinformavus, be to, nuo 2020-07-24 10 procentų atlyginimo priedas prie sutartyje nustatyto darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių nebemokamas. Taip pat nurodė, kad nuo 2019 m. sausio mėn. direktoriaus įsakymais (įsakymai rengiami kiekvieną mėnesį) jam buvo skiriamas atlyginimo priedas už planuojamų darbų, didinančių bendrovės pajamas, įgyvendinimą ir su tuo susijusios techninės dokumentacijos rengimą. Priedą sudaro 30 procentų dydžio atlyginimo suma neatskaičius mokesčių nuo darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio. Šis priedas jam neskirtas už 2020 m. spalio ir lapkričio mėn. Todėl, ieškovo teigimu, jam turi būti priteistas sumažintas darbo užmokestis už 2020 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius - 1744,76 Eur (07 mėn. - 33,70 Eur, 08 mėn. - 88,06 Eur; 09 mėn. - 148,30 Eur; 10 mėn. - 593,20 Eur; 11 mėn. - 881,50 Eur). Dėl viršvalandžių apmokėjimo nurodė, kad pagal 2016-08-01 Techninės priežiūros skyriaus vadovo pareiginius nuostatų, patvirtintų direktoriaus įsakymu Nr. 16/32/1, 2.5 punktą, jis turėjo pareigą organizuoti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus ir dalyvauti juose. Kadangi susirinkimai visada vyksta pasibaigus darbo dienai, jam organizuojant Daugiabučių namų (butų) savininkų susirinkimus per 2019-2020 m. susidarė neapmokėtos 66 val. viršvalandžių. Šie viršvalandžiai buvo „užskaitomi“ kaip darbo dienos, t. y. jie buvo apmokami laisvomis dienomis jų oficialiai nerodant. Kadangi šių viršvalandžių susikaupė itin daug, jis 2020-11-10 pateikė prašymą suteikti dvi poilsio dienas lapkričio 11 ir 12 d. d. už darbą daugiabučių namų savininkų susirinkimuose, bei nurodė, jog prašymas teikiamas vadovaujantis nusistovėjusia praktika. 2020-11-11 gavo atsakymą, kuriuo prašymas suteikti laisvas dienas 2020 lapkričio 11-12 d. d. buvo netenkintas, nes nėra jokio teisinio pagrindo. Tuomet jis 2020-10-28 kreipėsi į atsakovę, kad apmokėtų viršvalandžius pagal DK 144 straipsnio 4 dalį, tačiau 2020-11-03 gavo atsakovės atsakymą, jog viršvalandžiai nebus apmokėti, nes viršvalandžiai nėra privalomieji ir darbai jam nebuvo pavesti darbdavio rašytiniu nurodymu, bei vadovaujantis DK 144 straipsnio 6 dalies, nuostatomis, asmens, einančio vadovaujančias pareigas, darbo laiko apskaita būtų tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu. Taip pat nurodė, kad jam 66 val. viršvalandžių turi būti apmokėtos 1,5 karto (DK 144 straipsnio 4 dalis), o ne įprastiniu tarifu, kaip vadovaujančiam darbuotojui (DK 144 straipsnio 6 dalis), iš viso – 1310,10 Eur (19,85 Eur x 66 val.) neatskaičius mokesčių. Dėl papildomo apmokėjimo pagal 2019-10-28 įsakymą Nr. 19-44-28-1 nurodė, kad pagal šį įsakymą – „Dėl statybos darbų vadovo paskyrimo“ jam buvo paskirtos statybos darbų vadovo funkcijos objekto „Daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), elektrotechnikos darbai“. Pagal įsakymą darbai buvo baigti 2020-02-27. Papildomas Statybos darbų vadovo funkcijas jis vykdė 4 mėnesius, tuo pačiu metu kaip ir pagrindines darbo funkcijas. Darbo užmokestis 2019-10-28 įsakyme Nr. 19-44-28-1 nebuvo numatytas, tačiau su direktoriumi buvo sutarta, jog atlikus darbus bus išmokėtas papildomas darbo užmokestis – 10 procentų atlyginimo priedas prie sutartyje nustatyto darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių už kiekvieną mėnesį. Taigi, ieškovo teigimu, atsakovė jam turėjo sumokėti 593,20 Eur (148,30 Eur x 4 mėn.). Dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines, nurodė, kad nutraukiant darbo santykius atsakovė turėjo išmokėti piniginę kompensaciją už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovo teigimu, darbo santykių nutraukimo dieną jam priklausė 5,42 darbo dienų kasmetinių nepanaudotų atostogų kompensacija. Jo vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis yra 102,67 Eur, todėl piniginės kompensacijos už 5,42 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų suma yra 556,47 Eur (5,42 d. d. x 102,67 Eur). Skirtumas tarp mokėtinos piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir išmokėtos sumos yra 83,55 Eur (556,47 Eur - 472,92 Eur). Taip pat perskaičiuojami atostoginiai už 4 dienas, taikant 2224,50 Eur VDU. Skirtumas tarp išmokėtinų atostoginių ir išmokėtų yra 61,95 Eur (410,68 Eur - 348,73 Eur). Tokiu atveju jam priteistina 83,55 Eur piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 61,95 Eur atostoginių, iš viso 145,50 Eur. Dėl netesybų priteisimo nurodė, kad atsakovės uždelsta sumokėti suma (8242,26 Eur) yra didesnė negu ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis (2224,50 Eur), todėl netesybos skaičiuotinos darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus. Dėl darbo sutarties nutraukimo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu pripažinimo neteisėtu ir atleidimo pagrindo pakeitimo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nurodė, kad 2020-11-09 10:47 val. jis gavo el. laišką, kuriame buvo nurodyta, kad „šiandien iki 12 val. perduoti ofiso raktą įmonės vadovui“. Toks darbdavio atstovo elgesys leido jam suprasti, kad jis nebereikalingas kaip darbuotojas. 2020-11-10 jis pateikė pasiaiškinimą į 2020-11-10 direktorės reikalavimą, kuriame nurodė, jog jo techninės priežiūros vadovo pareigos vykdomos visame Klaipėdos rajone ir nurodytomis valandomis jis buvo objektuose Gargžduose, Doviluose bei Priekulėje. 2020-11-10 atsakovė jam pateikė kitą reikalavimą pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo. 2020-11-10 jis pateikė pasiaiškinimą į šį reikalavimą, kuriame nurodė, kad lapkričio 11-12 d. d. jis dirbo nuotoliniu būdu iš namų bei fiziškai lankėsi objektuose, kuriuos administruoja atsakovė. Kad buvo dirbama šiomis dienomis patvirtina telefono išklotinės. Gavęs atsakymą, kad jo prašymas suteikti dvi poilsio dienas – lapkričio 11 ir 12 d. d., netenkintas, jis 2020-11-10 pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį vadovaujantis DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu nuo 2020-11-17. Atsakovė 2020-11-11 raštu jį informavo, kad prašymas nutraukti Darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio nuostatas nebus tenkinamas. 2020-11-13 jis gavo atsakovės raštą dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo. 2020-11-16 atsakovė vėl pateikė jam reikalavimą pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo, t. y. neatvykimo į darbą 2020 m. lapkričio 11 ir 12 dienomis, tačiau jis pasiaiškinimo atsakovei neteikė, nes ir pats buvo pateikęs atsakovei prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki lapkričio 23 d. imtinai, atsižvelgiant į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų nurodymus dėl to, kad vienam iš atsakovės darbuotojų buvo nustatytas užsikrėtimas Covid-19, visi darbuotojai, kuriems buvo reikalinga saviizoliacija nurodytu laikotarpiu, dirbo nuotoliniu būdu. Susiklosčius tokiai situacijai, jis taip pat pateikė prašymą dirbti nuotoliu būdu. Nuo 2020-11-18 iki 2020-11-23 jis turėjo nedarbingumą, tačiau ir tada jis dirbo. Pasibaigus nedarbingumui (lapkričio 23 d.), jis toliau dirbo nuotoliniu būdu, taip pat dirbo būdamas nedarbingumo laikotarpiu. 2020-11-24 įmonės direktorė susisiekė su juo ir paprašė nurodyti, kodėl jo nėra darbo vietoje. Jis direktorei paaiškino, kad jaučia nedidelius gripo požymius ir bijo būti darbo vietoje, nes gali užkrėsti kitus darbuotojus. Buvo sutarta, kad toliau lieka dirbti nuotoliniu būdu, tačiau 2020-11-25 atsakovė vėl pateikė dar vieną papildomą reikalavimą jam pasiaiškinti dėl galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo neatvykus į darbą 2020-11-24. Nors pasiaiškinimo raštu jis nepateikė, bet, tarp jų vyko intensyvus susirašinėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo. 2020-11-27 atsakovė priėmė sprendimą nutraukti su juo darbo sutartį pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas (šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo - neatvykimo į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties), darbo sutarties nutraukimo dieną ir paskutinę darbo dieną laikant 2020 m. lapkričio 27 d. Jo manymu, darbdavė pati nesilaikė pareigos įforminti darbo sutarties nutraukimą ir su darbuotoju atsiskaityti, todėl neturėjo pagrindo jo neatvykimo į darbą, suėjus įspėjimo terminui (lapkričio 17 d.), laikyti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Taigi pripažinus jo atleidimą iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu ir pakeitus atleidimo pagrindą į nustatytą DK 56 straipsnyje 1 d. 2 p., ieškovo tikinimu, taikytini ir atleidimo pagal šį straipsnį padariniai - išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka atleidimo iš darbo dieną išmokėta nebuvo.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Gargždų būstas“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nepagrįstais laikyti prašo ir iš tų reikalavimų išplaukiančius likusius patikslinto ieškinio reikalavimus dėl 145,20 Eur piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir atostoginius skirtumo priteisimo, taip pat dėl netesybų už uždelstą laiką atsiskaityti priteisimo.

Nurodė, kad ieškovas pas atsakovę dirbo pagal 2018-01-11 darbo sutartį Nr. 175 techninės priežiūros vadovu. Darbo sutartis nutraukta nuo 2020-11-27 DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Darbo sutarties nutraukimą šiuo pagrindu 2020-11-30 pasirašė ir pats ieškovas. Darbo sutartyje yra aiškiai nurodytos sutartos būtinosios ir papildomos darbo sutarties sąlygos. Ieškovo pareigos – techninės priežiūros vadovas (darbo sutarties 1.2 punktas). Ieškovas visu darbo santykių metu šias pareigas ir ėjo. Be to, jis 2020-03-06 el. laiške rašytame atsakovės direktorei pats aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė suprantąs ir žinantis, kad eina techninės priežiūros skyriaus vadovo pareigas ir, kad jis vadovauja šiame skyriuje dirbantiems darbuotojams. Dar vienas įrodymas, patvirtinantis, kad ieškovas vadovavo techninės priežiūros skyriui ir savo pavaldume turėjo bent penkis darbuotojus, yra atsakovės direktoriaus 2019-12-13 įsakymu Nr. BV-19-50-13 patvirtinta atsakovės organizacinė struktūra, kurioje yra aiškia įtvirtinta, kad ieškovui, einančiam techninės priežiūros vadovo pareigas pas atsakovę, pavaldūs buvo šios skyriaus pareigybės: inžinerinių tinklų vadovas, santechnikas, elektrikas, statinių priežiūros inžinierius, asenizacijos automobilio vairuotojas. Nurodė, kad ieškovo darbo užmokesčio dydis nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo 1483,00 Eur neatskaičius mokesčių. Daugiau jokių susitarimų dėl darbo užmokesčio dydžio nebuvo sudaryta. Tokių susitarimų ar teisės normų nepateikė į bylą ir ieškovas. Dėl reikalavimo pripažinti darbo sutarties nutraukimą DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu ir pakeisti nutraukimo pagrindą į DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nurodė, kad 2020-11-27 priimtas sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas. Ieškovas pats nusprendė neatvykti į darbą 2020 m. lapkričio 11-12 ir 24-27 dienomis, nors direktorė nuolatos jam siųsdavo priminimus, kad jis privalo atvykti į darbovietę tomis dienomis ir vykdyti darbo sutartimi prisiimtas darbo funkcijas. Pažymėjo, kad jokio pokalbio su ieškovu, kuriame jis būtų kalbėjęs apie savo sveikatos būklę ir būtų sutarta, kad jis toliau nuo 2020-11-24 gali likti dirbti nuotoliniu būdu nebuvo. Ieškovas laikotarpiu nuo 2020-11-18 iki 2020-11-23 imtinai buvo nedarbingume, todėl ieškovo teiginiai, kad jis laiko, jog darbo sutartis yra nutraukta nuo 2020-11-17, akivaizdžiai prieštarauja jo paties veiksmams. Pasibaigus NVSC nustatytam darbuotojų saviizoliacijos laikotarpiui, t. y. 2020-11-24 darbuotojai turėjo grįžti į darbovietę, tačiau ieškovas 2020-11-24 į darbą neatvyko. Tą pačią dieną 15:13 val. el. laišku direktorė ieškovui priminė, kad jo nedarbingumas baigėsi 2020-11-23, todėl nesant duomenų apie pratęstą nedarbingumą ar kitų svarbių priežasčių ieškovas 2020-11-24 turėjo būti darbe. Į šį el. laišką ieškovas atsakė, kad jis 2020-11-10 pateikė prašymą atleisti jį iš darbo ir jo paskutinė darbo diena buvo 2020-11-17. Nurodė, kad suėjus 2020-11-25 reikalavime dėl pasiaiškinimo pateikimo nustatytam terminui, vertinant bendrai atvejus, kai ieškovas neatvyko į darbą, t. y. lapkričio 11, 12 ir 24 dienomis (o taip pat ieškovo nebuvo darbe ir lapkričio 25-27 dienomis imtinai), be to, įvertinus ir visas kitas pažeidimų padarymo aplinkybes, atsakovė priėmė sprendimą nutraukti su ieškovu darbo sutartį pagal DK 58 straipsnio 2 dalį 1 punktą. Be to, ieškovas netrukus po to, kai 2020-11-10 16:40 val. el. laišku pateikė prašymą dėl poilsio dienų suteikimo, kitu savo el. laišku 16:41 val. atsiuntė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 56 straipsnio nuostatas, kuriame nurodė neegzistuojančias aplinkybes ir priežastis, t. y. teigė, kad jam neva nėra pilnai išmokėtas darbo užmokestis už liepos-spalio mėnesius. Atsakovė 2020-11-11 11:57 el. laišku išsamiai atsakė, kad jo pateiktas prašymas nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio nuostatas nebus tenkinamas. Esant tokioms aplinkybėms nurodo, kad ieškovo 2020-11-10 prašyme nurodytos aplinkybės dėl tariamai neišmokėto viso darbo užmokesčio yra visiškai nepagrįstos. Atitinkamai atmestinas ir reikalavimas dėl 4449,00 Eur dviejų mėnesių išeitinės kompensacijos priteisimo. Dėl reikalavimo priteisti 1744,76 Eur sumažintą darbo užmokestį už 2020 m. liepos-lapkričio mėnesius, nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad jam buvo sumažintas darbo užmokestis ir nebuvo mokami priedai. Pirma, ieškovo reikalavimas dėl tariamai jam nemokėto 10 proc. priedo pagal direktoriaus 2018-11-02 įsakymą Nr. 18-44-2/1 už Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymą yra visiškai nepagrįstas, nes šis priedas jam buvo mokamas iki pat darbo sutarties nutraukimo ir tą akivaizdžiai ir nenuginčijamai patvirtina atsiskaitymo lapeliai bei avanso ir darbo užmokesčio išmokėjimą patvirtinantys mokėjimo dokumentai, o taip pat ir pažyma apie vidutinį darbo užmokestį bei galutinio atsiskaitymo dokumentai. Antra, 2020-07-24 įsakymu Nr. P-20-30-24 atšauktas prieš tai buvusio direktoriaus 2019-07-01 įsakymas Nr. 19/27/2-1, kuriuo, ieškovui buvo paskirta mokėti 10 proc. atlyginimo dydžio priedą prie nustatyto darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių „už įmonei reikalingų sąmatų rengimą“, buvo priimtas atsakovės direktorei nustačius, kad sąmatų rengimas ir kontrolė ir taip įeina į ieškovo, kaip įmonės techninės priežiūros skyriaus vadovo, pagrindines darbo funkcijas, nes tai aiškiai įtvirtinta ir techninės priežiūros skyriaus vadovo pareiginių nuostatų 2.6 punkte – techninės priežiūros skyriaus vadovas sudaro planuojamų darbų preliminarias sąmatas, derina su bendrovės vadovu. Todėl, veikdama išimtinai darbdavio ir visų kitų jos darbuotojų interesais, direktorė ir priėmė sprendimą atšaukti minėtą įsakymą. Trečia, ieškovo reikalavimas dėl tariamai neteisėtai sumažinto jo darbo užmokesčio neskiriant 30 proc. darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių kas mėnesį už ieškovo nurodomų „planuojamų darbų, didinančių bendrovės pajamas, įgyvendinimą ir su tuo susijusios techninės dokumentacijos rengimą“ yra visiškai nepagrįstas, nes dėl tokio pobūdžio piniginio paskatinimo skyrimo kas mėnesį darbo sutarties šalys nėra sutarusios nei darbo sutartyje, nei tokie mokėjimai yra numatyti kokiuose nors atsakovei privalomuose vykdyti išoriniuose ar vidiniuose teisės aktuose. Tokie mokėjimai yra išimtinai tik atsakovės, kaip darbdavio, dispozityvūs sprendimai ir, šiuo atveju, direktorė, kaip ir aukščiau aptartu atveju, nusprendė nebeskirti tokio pobūdžio piniginės priemokos ieškovui, nes tokios darbinės funkcijos (ypatingai, įvairios techninės dokumentacijos rengimas), už kurių atlikimą jis mano turintis teisę gauti šiuos pinigus yra aiškiai apibrėžtos jo pareiginių nuostatų 2.1, 2.2, 2.3, 2.6, 2.12, 2.13, 2.25 ir kt. punktuose. Dėl reikalavimo priteisti 593,20 Eur papildomą darbo užmokesčio apmokėjimą pagal 2019-10-28 įsakymą Nr. 19-44-28-1 nurodė, kad ieškovas tik patikslintame ieškinyje nurodo naujas, tariamai buvusiam atsakovės direktoriui pasirašant minimą 2019-10-28 įsakymą Nr. 19-44-28-1 egzistavusias aplinkybes, kad neva su „direktoriumi buvo sutarta, kad atlikus darbus bus išmokėtas papildomas darbo užmokestis – 10 procentų atlyginimo priedas prie sutartyje nustatyto darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių už kiekvieną mėnesį“. Pasak atsakovės, jokio tokio susitarimo nebuvo, ieškovo pareiginių nuostatų 2.20 punktas aiškiai nurodė, kad ieškovas „Laiku ir kokybiškai vykdo bendrovės vadovo pateiktas užduotis, pavedimus“. Ieškovas susipažino ir sutiko būtent su tokiu buvusio direktoriaus pavedimu patvirtino ir pats ieškovas šiame įsakyme savo ranka įrašęs „Susipažinau ir vykdysiu“, taip pat nurodė savo vardą ir pavardę bei pasirašęs. Tai, kad nebuvo jokio susitarimo dėl apmokėjimo vykdant šį pavedimą, tuo labiau 10 proc. pareiginės algos priedo mokamo kas mėnesį, patvirtina ir tai, kad nei pirminiame ieškinyje šioje byloje, nei prašymuose teiktuose DGK, nei nagrinėjant tą bylą, ieškovas net neužsiminė apie jokį tariamai egzistavusį susitarimą su buvusiu direktoriumi. Ir tik patikslintame ieškinyje, pradeda įrodinėti, kad neva buvo susitarimas ir kad darbo sutarties šalys tokiu būdu tariamai susitarė dėl papildomos darbo funkcijos vykdymo. Kad susitarimas su buvusiu direktoriumi neegzistavo, atsakovės tikinimu, patvirtina ir paties ieškovo parengtas, pasirašytas ir esamai direktorei pateiktas ieškovo 2020-03-03 prašymas, kuriame jis nekalba apie jokį susitarimą su buvusiu direktoriumi, o tiesiog kreipiasi į darbdavį ir tokiu būdu išreiškia savo norą gauti priedą (net nenurodo nei kokio dydžio, nei už kokį laiką), kurio direktorė netenkino. Dėl likusių patikslinto ieškinio reikalavimų nurodė, kad teismui pripažinus, kad aukščiau aptarti ieškovo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti, nepagrįstais laikytini ir iš tų reikalavimų išplaukiantys likę patikslinto ieškinio reikalavimai dėl 145,20 Eur piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir atostoginius skirtumo priteisimo, taip pat dėl netesybų už uždelstą laiką atsiskaityti priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Patikslino ieškinio reikalavimą dėl viršvalandinio darbo apmokėjimo, prašo iš atsakovės priteisti 226,96 Eur už viršvalandinį darbą.

Šalies argumentai

Ieškovas J. G. papildomai paaiškino, kad 2018-01-15 jam pradėjus dirbti pas atsakovę, buvęs direktorius norėjo išgryninti funkcijas gerinant įmonės veiklą, tuo tikslu jam buvo pateikti susipažinti techninio priežiūros skyriaus pareiginiai nuostatai, ir jis, sutikdamas su ta būsima struktūra, pasirašė tuos pareiginius nuostatus. Dėl apmokėjimo už darbą, nurodė, kad 10 proc. priedas prie darbo užmokesčio jam buvo nustatytas nes tik jis ir direktorius turėjo kvalifikacijos pažymėjimus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymo. Padidėjus darbo krūviui bei darbo funkcijoms, buvusio direktoriaus K. C. buvo sudarytas 2019-07-01 įsakymas dėl reikalingų įvairios paskirties darbų ir paslaugų sąmatų rengimo, įsakymu paskirtas 10 proc. priedas prie algos. Šituo įsakymu buvo sudarytas nuolatinis priedas, kuriuo buvo didinamas darbo užmokestis. Šis įsakymas yra panaikintas 2020-07-24 dabartinės direktorės neteisėtai. Panaikinus šį įsakymą susidarė nepriemoka prie darbo užmokesčio, nes po panaikinimo nebuvo mažintos nei darbo funkcijos, nei darbo krūvis. Dėl viršvalandžių ieškinyje yra pateikta smulki informacija. Dėl pavaldumo nurodė, kad jam buvo galima teikti nurodymus vadybininkams, tačiau atskaitingumo nebuvo. Kaip skyriaus tokio įkurto nebuvo. Jo pavaldume darbuotojų nebuvo. Jo pareigos – techninės priežiūros vadovas. Dėl papildomo apmokėjimo pagal 2019-10-29 įsakymą paaiškino, kad priskiriant papildomas darbo funkcijas su buvusiu direktoriumi buvo kalbėta žodžiu apie apmokėjimą, priedą, pagal nusistovėjusią bendrovėje praktiką. Kai 2020-03-03 direktorei el. paštu buvo išsiųstas prašymas apmokėti pagal šį įsakymą už papildomas darbo funkcijas. Rašytinio susitarimo nėra todėl, kad bendrovėje buvo nusistovėjusi praktika dėl priedų mokėjimo, tokių ginčų anksčiau nebuvo. Dėl netesybų priteisimo, mano, kad reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes tiek DGK priimtas sprendimas, tiek atsakovės sumokėjimas po priimto sprendimo patvirtina, kad reikalavimas yra pagrįstas, atsakovė neatsiskaitė su juo pilnai. Visi skaičiavimai ieškinyje yra atlikti pilnu vidurkiu, kuris yra fiksuotas Sodros išraše iki nesumažinto priedo. Paaiškino, kad 145,25 Eur skirtumas už nepanaudotas atostogas yra paskaičiuotas su 10 proc. priedu, kuris yra nuimtas. Netesybos buvo paskaičiuotos pagal išeitinės išmokos pagal DK 96 straipsnį, kad nutraukdamas darbo sutartį atsakovė jam neišmokėjo. Į teisėjo kl., kokie duomenys patvirtina, kad įmonės direktorė jam leido dirbti nuotoliniu būdu paaiškino, kad tokio leidimo atskiro jam nebuvo suteikta, tačiau atsakovės veiksmai sudarė tam prielaidas faktiškam darbui nuotoliniu būdu. Prieštaravimų iš atsakovės pusės nebuvo, nes niekada to nereikėjo, nes rajonas didelis, jis išvažiuodavo į rajoną. Jis pateikė prašymą dėl laisvų darbo dienų 2020 m. lapkričio 11-12 d., už viršvalandžius, kurie buvo susikaupę ir pagal praktiką taikomi, tačiau 2020-11-11 dieną jam buvo atsakyta, kad laisvos dienos jam negali būti suteikiamos, bet be atskiro motyvo, nors tokia praktika buvo vykdoma. 2020-11-09 jis gavo el. laišką, kad iš jo kaip techninės priežiūros vadovo, atsakovės įvardijant, kaip vadovaujančias pareigas užimančio asmens, buvo paimtas administracinių patalpų raktas ir jam buvo apribotas fizinis judėjimas vykdyti darbo funkcijas darbo vietoje. Administracinės patalpos buvo užrakintos. Tą dieną kai buvo paimtas raktas, jam teko belstis, kad patekti į vidų, tai sudaro psichologinį spaudimą, kad tu esi darbuotojas užimantis aukštesnes pareigas ir negali tiesiog patekti į darbo vietą. Patekimas buvo apsunkintas. Tas apribojimas ženkliai suponavo jo darbą, tuo momentų buvo daugiau išvažiavimai į darbo objektus, buvo nefiksuotas darbo laikas. Po lapkričio 23 d. pagal darbo aprašą buvo nurodyta, kad reikia parašyti prašymą norint grįžti į tiesioginį darbą, savo vietą. Tokio prašymo jis nepateikė, niekas jo nepaprašė jo parašyti. Be to, jis jau buvo parašęs prašymą atleisti iš darbo. Paaiškinimus dėl neatvykimo į darbą jis teikė atsakovei, el. paštu jis informavo atsakovę, nurodė priežastis, teikė paaiškinimus dėl darbo funkcijų. Jis pateikė skambučių išklotines apie tai, kad jis tomis dienomis skambino bendradarbiams, gyventojams, darbo funkcijos vyko, jis dirbo. Jo pozicija tokia, kad jis pakankamai tinkamai ir išsamiai informavo darbdavį kodėl neatvyko į darbą. Jis mano, kad atsakovę informavo tinkamai, tik trūko tarp jų bendradarbiavimo. 2020-11-10 jis pateikė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Prašymą atleisti pateikė todėl, kad buvo nesumokėtas pilnas darbo užmokestis. Jis į darbo vietą 2020-11-12 nenuvyko, nes jam sudarytos tokios sąlygos, jis darbą buvo suplanavęs iš namų dirbti. Jis pavaldus buvo pavaduotojai. 2020-11-24 ir 25 d. d. neatvyko į darbą dėl tų pačių priežasčių, sudarytos apribotos jo darbo sąlygos, be to, žinojo, kad yra sudarytos sąlygos nuotoliniam darbui, be to, ir jo savijauta buvo nekokia. Jis pranešė apie tai atsakovei. El. laiške nenurodė smulkiai priežasčių. 2019-07-01 įsakymas panaikintas neteisėtai, nes atsakovė neišdėstė pagrįstų motyvų, kadangi priedai buvo mokami visada, jis nebuvo tinkamai supažindintas su įsakymu. Papildomas darbas visada buvo vykdomas, ir tai buvo papildomai apmokama už šį darbą. Pagal nusistovėjusią tvarką už papildomą darbą darbuotojui buvo mokamas 10 proc. priedas prie atlyginimo. 2019-10-28 įsakymas yra bendrinis ir skirtas ne tik įmonės viduje, bet ir išorei, todėl tame įsakyme negali būti nurodomi atsiskaitymai sumomis. Pareiginėse nuostatose, kurias jis pasirašė, frazė, kad jis yra atsakingas už sąmatų rengimą ir tai derina su vadovu, tokia nuostata buvo. Paaiškino, kad 2020-10 ir 11 mėn. nebuvo pasirašytas toks įsakymas dėl 30 proc., todėl, kad jis pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo, nors toks priedas buvo mokamas kas mėnesį kaip darbo užmokestis. Oficialiai darbo sutartis nutraukta 2020-11-27. Atsakymuose jis minėjo, kad prašymas dėl darbo sutarties yra pateiktas, tačiau jis sakyti, kad darbo sutartis nutraukta 2020-11-17 negali. Pavaldinių jis neturėjo. Jo pareigos įmonėje apibrėžtos buvo neaiškiai. Jis struktūrą matė, bet ji nefunkcionavo ir neveikė. 2020-11-11 jis skambino „Redanas“, kuri planavo stogo remonto darbus (duomenys neskelbtini)., vyko su šia įmone į objektą, su D. B. – (duomenys neskelbtini), derino klausimus dėl modernizavimo, nuolat palaikė ryšį ir su kiktais asmenimis dėl savo darbo funkcijų. Patvirtino, kad jam buvo siūloma užimti dukterinės įmonės direktoriaus pareigas, išeinant iš atsakovės įmonės. Po to jam buvo pasiūlyta dirbti puse etato, motyvų jam nepasakė. Jis atsisakė, tai matyt po šių pokalbių buvo intensyviai ieškoma variantų, kad jis pats savo noru išeitų. Šie pokalbiai įvyko apie 2020 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. Jis neturi pateikti įrodymų apie šiuos pokalbius, todėl anksčiau ieškinyje nenurodė.

Ieškovo atstovė papildomai paaiškino, kad priedas pagal įsakymą dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymo buvo mokamas ieškovui iki atleidimo, o 2019-07-01 priimtas įsakymas dėl reikalingų įvairios paskirties darbų ir paslaugų sąmatų rengimo. Atsakovė pagal darbuotojų skaičių turėjo turėti darbo tarybą, kuri neveikė, taip pat turėjo būti patvirtinta darbo apmokėjimo sistema, kurios nėra, sutartys yra taip pat netvarkingos, darbo užmokestis darbuotojams buvo didinamas kitais priedais, būtent per įsakymus. Taip pat darbo užmokestis buvo didinamas kiekvieną mėnesį išrašant įsakymą dėl 30 proc. priedo prie atlyginimo. Ieškinyje nurodoma lentelė, kiek nėra papildomai ieškovui išmokėta. Neišmokėta 2020 m. už 07, 08, 09 mėn. 10 proc. papildomo darbo užmokesčio, o už 2020 m.10, 11 mėn. neišmokėta jau papildomai 10 proc. ir 30 proc. priedų prie atlyginimo. Vienas įsakymas panaikintas, o dėl 10 ir 11 mėn. įsakymai jau nebuvo priimami, nors jie pripažino, kad už papildomas darbo funkcijas turi būti atlyginama. Atsakovė negalėjo pateikti dokumentų, kad ieškovas susipažino su įsakymu dėl 10 proc. priedo panaikinimo. Dėl viršvalandžių ginčo kaip ir nebėra, tik dėl skaičiavimo. Atsakovė pateikė pažymą, kad imant vidurkį nuo 2019-11 mėn. iki 2020-11 mėn. vienos valandos vidurkis yra 13,45 Eur, tai atitinkamai apskaičiuojant pagal atsakovės pateiktą vidurkį, suma susidarytų – 1412,25 Eur, nesumokėta 226,96 Eur, tačiau atsakovė atlikdama savo paskaičiavimus nuo 2019 m. iki 2020-07 mėn., apskaičiuoja vidurkį pagal atsakovės pateiktus Sodrai duomenis. Tik už 08, 09, 10 mėn., jau paskaičiuotas vidurkis pagal darbo užmokestį, jeigu būtų mokama 10 proc. ir 30 proc. priedai. Todėl yra 226,96 Eur. Dėl papildomo darbo apmokėjimo nurodė, kad ieškovui buvo pažadėtas toks apmokėjimas. 2020-03 mėn. pasibaigus darbams ieškovas pateikė prašymą dėl apmokėjimo už papildomus darbus, tada atsakovė atsakė, kad už Sportininkų g., priedas galimas tik tada, kai įmonė gaus apmokėjimą iš užsakovo. Atsakovė suteikė ieškovui lūkesčius, kad jam bus apmokėta už 4 mėnesius darbo, kurie neįėjo į jo pareigybes, nes tai yra susiję su elektrotechnikos darbais, byloje yra pateikti įrodymai, užfiksuota įsakyme dėl vadovo paskyrimo. Tai turėjo būti įforminta pagal DK kaip papildomas darbas, o šiuo atveju paskiriama įsakymu. Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas paaiškino, kad atsakovei pripažinus viršvalandžius, nors ji ir nepripažįsta 10 proc. priedo, automatiškai didėja paskaičiavimas ir vienos darbo dienos užmokesčio. Jie skaičiavo pateikdami DGK 97,18 Eur, dabar teismui pateikia 94,02 Eur, už tuos pačius mėnesius. Kadangi yra neteisingai paskaičiuota, automatiškai susidaro skirtumas, todėl jei perskaičiuojant pagal 94,02 Eur automatiškai yra neišmokėta 36,56 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas. Nepanaudotų dienų yra 5,42 d. d. 4 dienos yra atostogos užeinamuosius metus, todėl vėl yra neprimokėta 27,35 Eur. Ligos pašalpos apskaičiavimas vėl yra netikslus, kadangi ieškovas 2020-11 d. turėjo nedarbingumą, paskaičiuotas vėl neteisingai, neprimokėta 13,68 Eur. Dėl pripažinimo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu pripažinimo neteisėtu ir atleidimo pagrindo pakeitimo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą paaiškino, kad tai yra neteisėtas atleidimas pagal 58 straipsnį, nes tokių aplinkybių - neatvykimo į darbą visą darbo dieną, nėra. Prie tokių aplinkybių privedė pati darbdavė, kadangi panaikino 10 proc. priedą, 2020-10 mėn. jau nebepriimtas įsakymas dėl 30 proc. priedo apmokėjimo. Atstovės teigimu, atsakovė tendencingai ieškovui mažino darbo užmokestį, tikėdamasi, kad nutraukus darbo sutartį bus apsieita be išeitinių. Iki to laiko jokių nusiskundimų ir susirašinėjimų nebuvo, tačiau mažinamas atlyginimas. Iš atsakovės taip pat nebuvo jokių nusiskundimų dėl ieškovo atliekamų darbo funkcijų. Tačiau, 2020-11-09 ieškovas gavo raštą, kad perduoti ofiso raktą įmonės vadovui, raktas buvo atimtas. Nepatekimas į administracines patalpas reiškia pačių darbo funkcijų ribojimą, tačiau ieškovas toliau dirbo. 2020-11-11 ir 12 d. ieškovas paprašė suteikti papildomas laisvas dienas už viršvalandžius, nes buvo tokia tvarka nusistovėjusi. Tą pačią dieną 2020-11-10 ieškovas pateikė prašymą atsakovei atleisti jį iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kad neišmokėtas darbo užmokestis, tačiau gavo atsakovės prašymą pasiaiškinti dėl nebuvimo darbo vietoje ir pasiaiškinti, kodėl jis nesidalina su kitais darbuotojais informacija. Kodėl taip tendencingai buvo siekiama atleisti ieškovą ji nežino. Dėl 2020-11-11 ir 12 d. d. jam pranešta, kad nėra jam suteikta laisvų dienų, jis savo nuožiūra planavo savo darbą. Ieškovas šiomis dienomis dirbo, skambino įmonėms, darbuotojams, jam skambino gyventojai, tokiu būdu ieškovas dirbo. Nuo 2020-11-13 iki 2020-11-17 ieškovas dirbo, šiomis dienomis nebuvo jokių pretenzijų dėl darbo. Atsakovė jau galėjo ieškovą atleisti ir už 2020-11-11 ir 12 d. d. pravaikštas. Nuo 2020-11-18 iki 2020-11-23 ieškovas buvo nedarbingume, tačiau toliau vykdė darbines funkcijas, darbai buvo organizuojami. Ieškovas, jausdamas gripo požymius ir nenorėdamas užkrėsti darbuotojų prašymo, kad nutraukti nuotolinį darbą nerašė ir toliau dirbo, atsakovė buvo informuota apie tai. 2020-11-24 -27 d. d. taip pat buvo dirbama nuotoliniu būdu, tai patvirtina skambučių išklotinės iš telefono, kuris yra registruotas atsakovės vardu.

Atsakovės atstovė – direktorė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ji yra atsakovės direktorė, dirbti pradėjo 2019 m. pabaigoje. Jos buvo paprašyta ištirti įmonės lėšų panaudojimą, ar jos teisingai panaudotos ir paskirstytos, nes buvo įtarimų, kad buvęs direktorius neracionaliai naudoja įmonės lėšas. Pirmiausia ji analizavo sutartis su partneriais. Po kažkiek laiko, kai ji peržiūrėjo su partneriais sutartis, kai viskas stabilizavosi, ji perėjo prie darbo užmokesčio apmokėjimo peržiūrėjimo. Buvo peržiūrėta visų darbuotojų darbo užmokesčiai. Pirmiausia ji pradėjo žiūrėti darbuotojų ofise pareigybinius nuostatus, ir už ką jie gauna apmokėjimą. Todėl ir gavosi, kad už sąmatų skaičiavimą priedą gaudavo tik ieškovas, nors sąmatas atlikdavo ir kiti darbuotojai. Jos manymu, buvo nesąžiningas toks mokėjimas, arba duodi visiems, arba niekam. Kadangi pareigybinėse nuostatuose buvo numatytas sąmatų skaičiavimas, visi kiti darbuotojai tą darė ir jokių pretenzijų ir pastebėjimų neturėjo, todėl ir buvo optimatizuota. Paaiškino, kad ieškovui nebuvo apribota patekti į patalpas. Pas juos ne visi ofiso darbuotojai turi raktus, kadangi jų neturi pakankamai, tačiau jeigu jai yra pasakoma, ar paprašoma, kad reikia jiems rakto, tada ir duodavo. Kiekvienas darbuotojas turėjo kodą nuo signalizacijos, bet ne visi norėjo rakto. Automatiškai ofise visada būdavo darbuotojas. Jeigu darbuotojas norėdavo turėti raktą, jam būdavo sukurtas apsaugos kodas, o jis yra kuriamas atsakingai, reikalinga iškviesti įmone. Ieškovas taip pat turėjo apsaugos kodą. Kadangi ieškovas sakydavo, kad jam reikia anksčiau atvažiuoti į darbą, kai pradėjo kelti pretenzijas dėl viršvalandžių, ji tada jam parašė, kad jų darbo valandos yra tokios, ir jeigu darbuotojas nori keisti sutartyje nustatytas darbo valandas, jie turi susitarti ir raštu įforminti. Tokio varianto nebuvo. Ir jos prašymo dirbti nustatytu sutartyje darbo laiku ieškovas nevykdė. Ieškovas prašymą dirbti nuotoliniu būdu buvo pateikęs 2020-11-13. Nustačius įmonėje Covid atvejį, automatiškai visi ofiso darbuotojai turėjo izoliuotis, todėl ji visiems parašė el. laišku, kad darbuotojas turi nuspręsti, ar jis dirbs nuotoliniu būdu, ar ims nedarbingumą, tada ji gavo ieškovo prašymą dirbti nuotoliniu būdu. Nuotolinio darbo apraše 5 skyriuje, 5.7 punkte pasako, kad už savo nuotolinio darbo rezultatus darbuotojas turi atsiskaityti savo tiesioginiam vadovui el. paštu ne rečiau kaip kartą per dvi dienas. Kadangi jie negavo jokių ataskaitų iš ieškovo, tada ir paprašė ieškovo atvykti į darbą. Ieškovui į prašymą dirbti nuotoliniu būdu jie atsakė, kad viskas tvarkoje, leido jam dirbti. Ji turėjo perduoti nacionaliniam sveikatos centrui sąrašą darbuotojų, kurie dirbs nuotoliniu būdu, o kurie ims nedarbingumo pažymėjimas, kadangi jie yra išduodami centralizuotu būdu. Ji dar paklausė ieškovo, gal reikia kokių darbo priemonių, spausdintuvo, ar dar ko, bet jai buvo atsakyta, kad ne. 2020-11-24 – 27 d. d. nei ji, nei pavaduotoja negavo jokios ataskaitos iš ieškovo apie atliekamus darbus, todėl ji ir klausė ar jis atvyks į ofisą dirbti. Kadangi iš ieškovo nebuvo gauta jokių darbo ataskaitų ji padarė prielaidą, kad ieškovas nedirba. Įsakymas, kuriuo buvo skirtas 10 proc. priedas už papildomą darbą buvo panaikintas todėl, kad ji pradėjo žiūrėti pareigybes, ką darbuotojas dirba ir kas jam priklauso pagal pareigybes, ir ką jis turi dirbti už jam darbo sutartyje nustatytą atlyginimą. Kai ji pradėjo analizuoti visus pareigybės punktus, ieškovo pareigybėse vienas iš punktų buvo sąmatų sudarymas. Todėl ji šį priedą ir nuėmė. Jos priimti sprendimai buvo ne vienu metu, nes ji viską kruopščiai vertino, ieškojo priežasčių, kodėl jie atsirado. Ieškovas dirba pagal pareigybes, o ten buvo punktas sudarinėti sąmatas, todėl priedo mokėjimas jam buvo be pagrindo. Ji įsakymo atšaukime nurodė priežastis to įsakymo atšaukimo. Paaiškino, kad 2020-11-11 ir 12 d. d. parašius ieškovui atvykti į darbą, jis jos prašymo nevykdė. 2020-11-24 ir 25 d. neatvykus ieškovui į darbą tarp jų vyko susirašinėjimas. Ji parašė ieškovui ir paklausė, kodėl nėra darbo vietoje, jai buvo atsakyta, kodėl ji nesugeba jo atleisti iš darbo. Tokios frazės, kad jis dirba nuotoliniu būdu, nebuvo. Ieškovas pats teigė, kad ateini į ofisą, pasibeldi ir tau atidaro duris. Ji iš buhalterijos gavo informaciją, kad ieškovas nuo 2020-11-18 iki 2020-11-23 buvo nedarbingume, jeigu jis nedarbingumą užsidarė, reiškiasi jis jaučiasi gerai. Paaiškino, kad ji ieškovo iki ateinant į darbą nepažinojo, kaip ir kitų darbuotojų, todėl jokių emocinių nusiteikimų prieš ieškovą neturėjo ir neturi. Ji gavo aiškią užduotį išanalizuoti mokėjimo tvarką. O tai, kad ji ieškovui teikė pasiūlymą dirbti ir kitoje dukterinėje įmonėje, yra gerai, nes ji manė, kad jis gali dirbti tą darbą. Jeigu darbuotojas netinkamas ir ji nenorėtų, kad jis dirbtų, tai tikrai nesiūlytų jam dirbti toliau ir dar šalia kitoje įmonėje. Požiūris į ieškovą buvo toks pats kaip ir į kitus darbuotojus, jos tikslas buvo dirbti. Ieškovas nebuvo vienintelis darbuotojas, kuriam ji nuėmė priedus, buvo ir kitų darbuotojų. Ieškovas sau pavaldžių darbuotojų turėjo, tai buvo nurodyta ir struktūroje. Tai vadybininkai, po to pasikeitė pareigos į statinio statybos inžinierius, tai buvo trys darbuotojai, bei inžinerinių tinklų vadovas buvo pavaldus jam. Techninės priežiūros vadovas apima visų įmonės administruojamų namų techninę priežiūrą, ten įėjo ir bendravimas su žmonėmis, susirinkimų organizavimas, santechnika, elektrikai, visi šie darbuotojai jam buvo pavaldūs. Buvo situacija, kai ji paklausė ieškovo, ar jis organizuoja susirinkimus su savo darbuotojais, ar daro darbų skirstymus ir kt., jis jai atsakė – „nedariau ir nedarysiu“. Bet jis neatsakė, kad aš neturiu pavaldžių darbuotojų, jis aiškiai suprato, kad jis turi jų. Ieškovas buvo supažindintas su įsakymu dėl priedo panaikinimo. Tą dieną, kai buvo paruoštas įsakymas ieškovas atostogavo, todėl jis buvo supažindintas kitą dieną. Tada jis rašė jai prašymą atstatyti tą priedą. Savo prašyme jis aiškiai nurodo datą įsakymo, numerį. Įsakymo su žymą „susipažinau“ ji neturi, bet tai nereiškia, kad jis nematė to įsakymo ir nesusipažino. Jeigu jis nepasirašė jai, tai ji ir neturi to įsakymo. Paaiškino, kad 30 proc. priedo įsakymus ji nuėmė vėliau todėl, kad nenorėjo iš karto tai daryti, nes pinigų klausimas yra labai opus visiems, jos praktika nėra tokia - ji pirma išsiaiškina viską, o po to priima sprendimą. Automobilio nuomos sutarties su ieškovu nesudarė toliau todėl, kad įmonėje yra daug automobilių, todėl jie nematė poreikio didinti išlaidų, jeigu nėra išnaudojami įmonės automobiliai. Automobiliai yra skirti darbuotojams, ieškovas juo naudojosi. Priedo pagal 2019-10-28 įsakymą neišmokėjo todėl, kad ji to įsakymo nematė, kai jis jai parašė, tada ji pakėlė įsakymą, o jame nebuvo nurodyta suma kiek ji turi mokėti, kada, iki kada mokėti, o prieš tai visuose įsakymuose buvo aptarta kada mokėti, nuo kada iki kada, ir kiek mokėti. Inžinerinių tinklų vadovas buvo pavaldus ieškovui, tai žmogus kuris turi elektrikus ir santechnikus, kurie valdo elektros ir santechnikos ūkį. Tai automatiškai, jei jis yra jų vadovas, tai jis ir vadovauja tame objekte kur atliekami santechnikos ir elektros darbai. Jo darbuotojai dirba, jis ir yra techninės priežiūros vadovas, kuris vadovauja tiems darbuotojams. Įsakyme nebuvo jokio nurodymo, kad už šį papildomą darbą bus mokama pagal susitarimą ir kt. iš kur jai galėjo būti žinoma kiek reikia mokėti. Ieškovas pasirašė ir susipažino, todėl ji daro prielaidą, kad jei darbuotojas pasirašo tokį įsakymą, tai jis jam tinka. Jis galėjo sakyti pasirašome vidinį įsakymą, fiksuojam papildomą darbą ir fiksuojam apmokėjimą. Vadovas, kuris ruošė šį įsakymą, ji mano su darbuotoju viską aptarė, ji nėra autorius to įsakymo. Ieškovas sutiko su šiuo įsakymu. Nėra nurodyta, kad bus apmokama. Ji informavo ieškovą, kad šiuo metu finansinė situacija yra tokia, kad negalima spręsti dėl apmokėjimo. Jis galėjo sakyti, kad yra praktika už tokį darbą skirti 10 proc. prie algos, tačiau jis nieko nesakė ir ji tik išgirdo apie tai šiandien, o kad būtų toks faktas ji nerado niekur užfiksuota raštu. Jeigu yra skirtos papildomos darbo funkcijos, kurios yra suderintos ir pasirašytos darbdavio ir darbuotojo, tada proporcingai už tokį darbą yra apmokama. Tokio susitarimo ji nerado. Techninio priežiūros vadovo ir statybos darbų vadovo pareigybės yra skirtingos. Tačiau ji mano, kad apie tai reikėjo kalbėti su vadovu pasirašant įsakymą. Ieškovas yra išsilavinęs žmogus ir jis turėjo visa tai įvertinti. Jis turėjo sakyti, kad tai yra papildomas darbas ir aš nenoriu rašytis, jis turėjo pasakyti kiek nori gauti. Darbo apmokėjimo sistema yra kuriama. Darbo taryba bendrovėje yra. 2020-11-11 ir 12 d. d. nesuteikė ieškovui laisvadienių, nes jis turėjo buhalterijai pateikti duomenis, kad būtų galima ruošti gyventojams sąskaitas, o jis to nepadarė. Jis tokiu savo elgesiu sustabdė buhalterijos darbą, todėl ji ir priėmė tokį sprendimą. Jis visa tai žino, todėl ir buhalterija jam rašė, jie tada finansiškai nukentėjo stipriai, kadangi jie laiku iš gyventojų negavo pajamas, o atlyginimus reikėjo mokėti darbuotojams. 2020-11-11 ir 12 d. d. dienas jie laiko pravaikštas. Neatleido todėl, kad 13 d. iš ryto jie sužinojo apie Covid atvejį darbovietėje, prasidėjo panika, jie nebuvo pasiruošę tam, todėl tuo metu jai nebuvo kada galvoti apie atleidimą, ji turėjo suvaldyti visą situaciją, ji turėjo sudaryti visas sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Pagal prioritetą buvo svarbesnių darbų. Tai nebuvo tas darbuotojas, kurį ji norėjo atleisti, jis buvo geras darbuotojas, nors pretenzijų jam buvo, tačiau tai yra darbuotojas turintis žinių, ji nenorėjo skubiai jo atleisti, ji norėjo su juo viską aptarti, ji neskubėjo jo atleisti. Kai ji peržiūrėjo atlyginimus, ji nevertino darbuotojų vertingumą, o žiūrėjo faktą. Prašymą dėl atleidimo jis pateikė 2020-11-10 16:45 val., ji jo nematė, nes jis neatėjo į darbą, todėl negalėjo su juo derėtis. Elektroniniu paštu dėl atleidimo ar tolimesnio darbo ji neteikė ieškovui todėl, kad pirmiausia reikėtų viską aptarti, o ne siūlyti iš karto, nes ji netikėjo, kad jis išeis. Neatleido šalių sutarimu, todėl, kad darbuotojas prašo atleisti ir nurodo savo pagrindą, o ji sutinka arba ne. Šiuo atveju ji nesutiko, todėl atleido savo pagrindu, o keisti ieškovo pagrindo ji negalėjo. Ji neplanavo jo atleisti, jai viskas tiko. Jis po to pradėjo daryti pažeidimus piktybiškai, nevykdė jos nurodymų, o ji negalėjo to leisti. Ji nežino, kodėl toliau darbuotojai bendravo su ieškovu. Nuotolinio darbo aprašas nurodo kaip vyksta darbas. Yra nustatyta tvarka, kad turi darbuotojas teikti ataskaitas, o jis neteikė ataskaitų ir neparodė, kad jis dirba. Pasirašydamas ieškovas dėl nuotolinio darbo pasirašė, kad vykdys nuotolinio darbo aprašo sąlygas. Jeigu darbuotojas nieko nedirbo, tai ir neteikė ataskaitų, jis pažeidinėjo nuotolinio darbo tvarką, pažeidimai buvo vienas po kito. Ji neturi įrodymų, kad jis dirbo darbą, jis nepateikė jokios ataskaitos. Yra tvarka ir darbuotojai turi jos laikytis. Paaiškino, kad darbuotojas turi būti supažindintas su įsakymu. Taip pat priimant bet kokį sprendimą nutraukti įsakymą, jeigu jis buvo aptartas abiejų šalių, reikia informuoti ir kitą šalį. Darbuotojas turi atsiskaityti pagal darbo aprašą.

Atsakovės atstovė advokatė teismo posėdžio metu patvirtino, kad palaiko atsakovės atstovės – direktorės duotus paaiškinimus, tačiau prašė atkreipti dėmesį prie atsiliepimo pridėto 31 priedo. Tai yra ieškovo 2021-03-03 rašytas prašymas skirti priedą pagal tą įsakymą, kuriame nėra nurodyta, kokį priedą, kokia suma buvo sutarta, 10 proc. suma atsirado bylos nagrinėjimo metu, jeigu būtų su ankstesniu direktoriumi suma sutarta, tada ji mano, kad prašyme skirti šį priedą ieškovas būtų įvardines ir sumą ar procentus. To nėra, todėl tai patvirtina, kad tokio susitarimo nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, bylos dalis nutrauktina.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo ir jo atstovės, bei atsakovės atstovių paaiškinimų, byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Nustatyta, kad ieškovas J. G. 2018-01-11 su atsakove UAB „Gargždų būstas“ pasirašė neterminuotą darbo sutartį Nr. 175 ir nuo 2018-01-15 pradėjo dirbti techninės priežiūros vadovo pareigose. Darbdavys įsipareigojo mokėti jam 1050 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį. Nustatoma darbo dienos trukmė 40 val. per savaitę. 2018-05-04 darbo sutartis papildyta ir nuo 2018-05-01 buvo nustatytas 1150 Eur mėnesio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių. 2018-12-19 darbo sutarties Nr. 175 papildymu Nr. 2 pakeičiamas darbo sutarties 3 punktas ir nuo 2019-01-01 nustatytas 1483 Eur mėnesio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių. Darbo sutartis nutraukta 2020-11-27 DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

2018 m. lapkričio mėn. 2 d. direktoriaus įsakymu Nr.18-44-2/1 jam buvo priskirtos papildomos Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto funkcijos, mokant 10 procentų priedą prie pareiginio atlyginimo. Papildoma darbo sutartis ir / ar priedas prie jos nebuvo sudarytas, sutariant, kad papildomai priskirtos darbo funkcijos atliekamos tuo pačiu darbo laiku kaip ir pagrindinės užimamos techninės priežiūros vadovo pareigos.

Iš DGK darbo bylos Nr. APS-131-24861/2020 nustatyta, kad ieškovas J. G. 2020-11-20 kreipėsi į DGK dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, darbo užmokesčio ir kompensacijų priteisimo iš atsakovės UAB „Gargždų būstas“. DGK 2020-05-18 priimtu sprendimu ieškovės prašymą patenkino iš dalies, priteisė ieškovui J. G. iš atsakovės UAB „Gargždų būstas“ 1144,24 Eur darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą neatskaičius mokesčių, o kitoje dalyje ieškovo reikalavimus atmetė.

Iš ieškovo pateiktų el. laiškų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės vyko susirašinėjimas dėl įvairių darbo klausimų. Nustatyta, kad: 1) 2020-11-10 16:38 val. ieškovas išsiuntė atsakovei el. laišką su 5 priedais: „2020-11-10 reikalavimas pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo“, 2020-11-10 reikalavimas pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo“, „Paaiškinimas JG dėl galimo darbo pareigų pažeidimo 20-11-10“, „Statinio apžiūros aktai“, „Paaiškinimas JG dėl galimo darbo pareigų pažeidimo“. 2) 2020-11-10 16:40 val. ieškovas išsiuntė atsakovei prašymą dėl atleidimo. 3) 2020-11-11 9:43 išsiuntė atsakymą atsakovei į 2020-11-10 prašymą. 4) 2020-09-07 išsiuntė atsakovei paaiškinimą dėl DSS funkcijų vykdymo. 5) 2020-08-24 07:44 val. ieškovas išsiuntė atsakovei laišką su prašymu dėl sumažinto atlyginimo pagrindimo. 6) 2020-11-10 16:39 val. išsiuntė atsakovei prašymą dėl poilsio dienų ir pridėjo priedą „susirinkimų viršvalandžiai“. Nustatyta, kad atsakovė ieškovui į aukščiau minėtus laiškus atsakė bei siuntė el. laiškus susijusius su ieškovo atliekamomis darbinėmis funkcijomis: 1) 2020-09-07 14:18 val. atsakovė el. laišku priminė ieškovui dėl ataskaitų (žurnalų, dokumentų) pateikimo. 2) 2020-11-03 16:37 val., išsiuntė ieškovui atsakymą į 2020-10-28 prašymą. 3) 2020-11-24 15:13 val. siuntė atsakovui prašymą pasiaiškinti dėl kokios priežasties ieškovo nėra darbe 2020-11-23. Ieškovas 2020-11-24 15:52 val. į šį laišką atsakovei atsakė, kad jis 2020-11-10 pateikė prašymą atleisti jį iš darbo, todėl paskutinė jo darbo diena buvo 2020-11-17. 4) 2020-11-09 10:47 val. atsakovė išsiuntė ieškovui el. laišką su prašymu iki 12 val. grąžinti ofiso raktą, informuodama, kad toks sprendimas nesutrukdys jam dirbti tiesioginio darbo. 5) 2020-11-12 09:55 val. atsakovė informavo ieškovą el. laišku, kad jo 2020-11-10 prašymas suteikti jam laisvas dienas 2020 m. lapkričio 11-12 dienomis nebuvo tenkintas. 6) 2020-11-13 09:57 val. ieškovė išsiuntė atsakovui atsakymą į prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo. 7) 2020-11-11 09:18 val. išsiuntė ieškovui el. laišką su prašymu kuo skubiau informuoti, kodėl jo nėra šiandien darbe.

Nustatyta, kad 2020-11-25 tarp šalių vyko susirašinėjimas el. laiškais dėl darbo sutarties nutraukimo. 2020-11-25 13:18 val. atsakovė informavo el. laišku ieškovą, kad prašymo pagal DK 55 straipsnio nuostatas jis nėra pateikęs, todėl jai netenkinus ieškovo 2020-11-10 pateikto prašymo, darbo santykiai tarp šalių tęsiasi.

Nustatyta, kad 2020-03-03 ieškovas siuntė atsakovės direktorei laišką su prašymu dėl priedų skyrimo už papildomą darbą. Tarp jų vyko susirašinėjimas dėl vasario mėn. priedo prie atlyginimo. Atsakovės atstovė direktorė ieškovui el. laišku atsakė, kad už Sportininkų g. priedas galimas tik po to, kai įmonė gaus apmokėjimą už atliktą darbą iš užsakovo.

Nustatyta, kad 2020-11-25 atsakovė išsiuntė ieškovui reikalavimą pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo, dėl neatvykimo į darbą 2020-11-24.

Nustatyta, kad 2018-01-16, 2018-07-20, 2019-02-22, 2019-05-27 atsakovės direktorius R. R. įgaliojo ieškovą – statybos techninės priežiūros vadovą J. G., atstovauti atsakovės UAB „Gargždų būstas“ interesus teismuose.

Nustatyta, kad 2018-11-02 atsakovės direktorius priėmė įsakymą dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymo, kuriuo skyrė ieškovą J. G. atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų funkcijų vykdymą mokant 10 proc. atlyginimo priedą prie darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių; 2019-07-01 atsakovės direktorius priėmė įsakymą Nr. 19/27/2-1 dėl reikalingų įvairios paskirties darbų ir paslaugų sąmatų rengimo, kuriuo skyrė ieškovą J. G. atsakingu už įmonei reikalingų sąmatų rengimą mokant 10 proc. atlyginimo priedą prie darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių. 2019-10-29 UAB „Gargždų būstas“ direktorius priėmė įsakymą Nr.19/44/29-13 (už spalio mėn.); 2019-11-29 įsakymą Nr. P19-48-29-5 (už lapkričio mėn.); 2019-12-20 įsakymą Nr. P19-51-20-1 (už gruodžio mėn.); 2020-01-31 įsakymą Nr. P-20-05-31-15 (už sausio mėn.); 2020-02-28 įsakymą Nr. P-20-09-28-17 (už vasario mėn.); 2020-03-31 įsakymą Nr. P-20-14-31-10 (už kovo mėn.); 2020-06-30 įsakymą Nr. P-20-27-30-4 (už birželio mėn.); 2020-08-03 įsakymą Nr. P-20-32-3-11 (už liepos mėn.); kuriuo ieškovui J. G. skyrė 30 proc. priedą prie atlyginimo neatskaičius mokesčių už planuojamų darbų, didinančių bendrovės pajamas įgyvendinimą ir su tuo susijusios dokumentacijos rengimą. 2020-04-30 priėmė įsakymą Nr. P-20-18-30-5, kuriuo ieškovui J. G. skyrė 35 proc. dydžio atlyginimo priedą neatskaičius mokesčių už teisinės dokumentacijos ruošimą, sprendžiant ginčus su UAB „Antikus“. 2020-0529 priėmė įsakymą Nr. P-20-22-12 kuriuo ieškovui J. G. skyrė 30 proc. dydžio atlyginimo priedą neatskaičius mokesčių už dokumentacijos ruošimą, sprendžiant ginčus su UAB „AG meistrai“.

Nustatyta, kad 2020-09-07 ieškovas J.G. – techninės priežiūros vadovas, pateikė atsakovei paaiškinimą dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijos vykdymo. 2020-11-10 pateikė du paaiškinimus į reikalavimą pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo.

Nustatyta, kad ieškovas 2020-08-11 teikė atsakovei prašymą paaiškinti dėl jam sumažinto darbo užmokesčio už 2020 m. liepos mėn.

Nustatyta, kad 2020-07-24 UAB „Gargždų būstas“ direktorė priėmę įsakymą Nr.P-20-30-24 dėl 2019-07-01 įsakymo Nr.19/27/2-1 atšaukimo, kuriuo nuo 2020-07-01 atšaukė šį įsakymą dėl reikalingų įvairios paskirties darbų ir paslaugų teikimo (tai yra įsakymą, kuriuo ieškovui J. G. buvo paskirtas 10 proc. atlyginimo priedas prie darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių).

Iš atsakovės UAB „Gargždų būstas“ organizacinės struktūros lentelės nustatyta, kad techninės priežiūros vadovui yra atskaitingi 3 pavaldiniai.

Nustatyta, kad 2019-10-28 atsakovės direktoriaus priimtu įsakymu Nr.18-44-28-1, ieškovas buvo paskirtas daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), elektrotechnikos darbų, vidaus tinklų ir įrenginių atnaujinimo (modernizavimo) darbų vadovu. 2020-02-27 Perduodamų - priimamų dokumentų sąrašas patvirtina, kad ieškovas perdavė dokumentaciją užsakovui. Nustatyta, kad 2020-03-03 ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymu skirti jam priedą prie gaunamo atlyginimo už papildomą darbą vykdant daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo).

Nustatyta, kad ieškovas J. G. 2018-01-16 susipažino su UAB „Gargždų būstas“ direktoriaus 2016-08-01 patvirtintais įsakymu Nr. 16/32/1 techninės priežiūros skyriaus vadovo pareiginiais nuostatais bei 2016-08-01 patvirtintais įsakymu Nr. 16/32/1 techninės priežiūros skyriaus nuostatais, ir juos pasirašė

Nustatyta, kad atsakovės UAB „Gargždų būstas“ direktorius 2020-11-27 priėmė sprendimą dėl J. G. darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo, kuriuo nutraukė su ieškovu darbo sutartį DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ir paskutine ieškovo darbo diena laikant 2020-11-27; Nurodė, kad 2020-11-11 d.,12 d., 4 d., 25 d., 26 d., ir 27 d., ieškovui žymėti pravaikštas; išmokėti jam darbo užmokestį pagal jo faktiškai išdirbtą laiką; išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Nustatyta, kad atsakovės direktorė 2020-03-18 priėmė įsakymą Nr. BV-20-12-18-2 dėl nuotolinio darbo UAB „Gargždų būstas“ tvarkos aprašo patvirtinimo. Aprašo II.2 p. nustatė, kad darbuotojas, norintis dirbti nuotolinį darbą, ne vėliau nei prieš dvi darbo dienas tiesioginiam vadovui teikia laisvos formos prašymą leisti dirbti nuotolinį darbą.

Iš ieškovo pateiktos susirinkimų viršvalandžių lentelės nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. ieškovas dirbo 66 val., viršvalandžių, o atsakovės paskaičiavimu - 70 val. Nustatyta, kad ieškovas perskaičiavo viršvalandžius pagal atsakovės pateiktą žiniaraštį Nr. JG DGKS -1815, ir jo paskaičiavimu jam yra neapmokėta 226,96 Eur už viršvalandžius.

Nustatyta, kad 2020-11-24 ieškovas išsiuntė atsakovei el. laišką dėl 2020-11-23 nebuvimo darbe į atsakovės 2020-11-25 reikalavimą, kuriame nurodė, kad jo prašymas jį atleisti iš darbo yra pateiktas 2020-11-10 ir paskutinė jo darbo diena buvo 2020-11-17, todėl atsakovė neturi teisę teikti reikalavimų jam pasiaiškinti, o turi rūpintis darbo sutarties nutraukimu. 2020-11-16 atsakovė išsiuntė ieškovui reikalavimą pasiaiškinti dėl 2020 m. lapkričio 11-12 d. nebuvimo darbe.

Nustatyta, kad 2020-11-13 14:30 val. atsakovė išsiuntė savo darbuotojams, tarp jų ir ieškovui J. G. pranešimą el. paštu, kad nuo šiandien, tai yra 2020-11-13 iki 2020-11-23 imtinai visiems ofiso darbuotojams privaloma saviizoliacija. Jeigu žmogus jaučiasi gerai 2020-11-24 eiti į darbą.

Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas darbuotojui J. G. patvirtina, kad jam 2020 m. liepos mėn. buvo išmokėta – 1325,43 Eur; 2020 m. rugpjūčio mėn. – 1292,54 Eur; 2020 m rugsėjo mėn. – 1256,10 Eur; 2020 m. spalio mėn. – 986,94 Eur; 2020 m. lapkričio mėn. – 562,40 Eur.

UAB „Gargždų būstas“ pažyma apie J. G. paskaičiuotas kompensacijas už nepanaudotas atostogas ir kitus paskaičiavimus patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2018-01-15 iki 2020-11-27 ieškovas nepanaudojo 5,42 d. d. atostogų, jam paskaičiuota išmokėti 472,92 Eur neatskaičius mokesčius. Išmokėjimui tenka – 286,12 Eur suma. Mokėjimo pavedimai patvirtina, kad ieškovui 2020-11-20 pervestas 300 Eur avansas už 2020 m. lapkričio mėn. 2020-11-27 pravesta 562,40 Eur suma (paskirtyje nurodant DU+ nep. at. komp. už 2020.11.);

2021-03-05 Mokėjimo nurodymas Nr. 179 patvirtina, kad atsakovė UAB „Gargždų būstas“ pervedė ieškovui J. G. 692,26 Eur pagal 2020-12-28 DGK sprendimą Nr.DGKS-1815.

UAB „Gargždų būstas“ išduota pažyma patvirtina, kad J. G. vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį (2020.08. - 2020.10.) vienos dienos yra 94,02 Eur, vienos valandos – 11,78 Eur; už laikotarpį (2019.11.-2020.11.) vienos dienos yra 107,27 Eur, vienos valandos – 13,45 Eur;

Dėl reikalavimo pripažinti 2018-12-19 Darbo sutarties Nr. 175 nutraukimą DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu ir 2018-12-19 Darbo sutarties Nr. 175 nutraukimo pagrindo pakeitimo į DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo 2020-11-17.

DK 32 straipsnio 1-2 dalyse nurodoma, kad darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Tuo atveju, jei darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos (DK 58 straipsnio 1 dalis). Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.

Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Šios įstatymų nuostatos teikia pagrindą daryti išvadą, kad darbo pareigų pažeidimas, pagal teisinį reguliavimą sudarantis pagrindą nutraukti darbo sutartį (pvz., šiurkštus pareigų pažeidimas), savaime nereiškia, kad darbuotojas turi būti atleidžiamas iš darbo. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar pagrįstai darbuotojas (ieškovas) atleistas iš darbo pripažinus jį padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – neatvykus į darbą 2020 m. lapkričio 11, 12, 24, 25, 26, 27 dienomis. Ieškovas šį reikalavimą grindė pagrinde šiuo aspektu, kad jis šiomis dienomis darbo funkcijas atliko tinkamai, dirbo nuotoliniu būdu, laikotarpiu nuo 2020-11-18 iki 2020-11-23 turėjo nedarbingumą, o pasibaigus nedarbingumui (lapkričio 23 d.), jis toliau dirbo nuotoliniu būdu. Teigė, kad 2020-11-13 jis buvo pateikęs prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kuris nebuvo atšauktas iki 2020-11-27. Be to, teigė ir tai, kad iš jo buvo paimtas raktas nuo ofiso ir taip apsunkintas jo patekimas į darbo vietą. Ieškovo tikinimu, atsakovė apribojusi jam fizinį patekimą į patalpas (paėmusi jo raktą), dėl ko jam tekdavo visada belstis, kad jį įleistų, o tai jam sukeldavo diskomfortą, tokiu būdu siekė nutraukti su juo darbo santykius.

Atsakovė su šiais ieškovo argumentais nesutiko, motyvuodama tuo, kad DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ieškovo atleidimas iš darbo yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, nes ieškovas pats nusprendė neatvykti į darbą 2020 m. lapkričio 11, 12, 24, 25, 26, 27 dienomis, nors atsakovės direktorė nuolatos jam siųsdavo priminimus, kad jis privalo atvykti į darbovietę tomis dienomis ir vykdyti darbo sutartimi prisiimtas darbo funkcijas. Be to, jos teigimu, ieškovo argumentas, kad 2020 m. lapkričio 11, 12 d. jis dirbo nuotoliniu būdu prieštarauja paties ieškovo ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, nes tik 2020-11-13 jis atsakovei teikė prašymą dėl nuotolinio darbo. Be kita ko, ji patvirtino, kad patekimas ieškovui į darbo patalpas nebuvo apsunkintas, nes visada ofise buvo žmogus, kuris dirbo ir galėjo jį įleisti, taip pat nebuvo daroma jokio spaudimo ieškovui, priešingai, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo savo darbą išmanantis darbuotojas, turintis daug žinių, jam buvo siūloma vadovauti dukterinei įmonei.

Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2018-01-15 pradėjo dirbti UAB „Gargždų būstas“ techninės priežiūros vadovo pareigose ir yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas įmonės direktoriui bei pavaduotojui, tai patvirtina tarp šalių 2018-11-11 pasirašyta darbo sutartis Nr. 175 bei atsakovės organizacinė struktūra. Ieškovo darbo sutartis nutraukta 2020-11-27 DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu už pravaikštas, kurias ieškovas padarė 2020 m. lapkričio 11, 12, 24, 25, 26, 27 dienomis neatvykdamas į darbą per visą darbo dieną.

Teismų praktikoje yra pasisakoma, kad darbdavys už darbo drausmės pažeidimą, prieš skirdamas nuobaudą turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui.

Ieškovas J. G. atsakovės kaltinamas šiurkščiai pažeidęs darbo pareigas, neatvykęs į darbą 6 d. d.

Pirma, nors ieškovas su tuo nesutinka ir tvirtina, kad 2020 m. lapkričio 10 d. jis kreipėsi į atsakovę, prašydamas lapkričio 11-12 d. suteikti poilsio dienas kaip kompensaciją už darbą per poilsio laiką, tačiau atsakovei tai padaryti atsisakius, jis dirbo nuotoliniu būdu, planavo darbus telefonu ir vyko į objektus, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui nebuvo suteikta galimybė dirbti nuotoliniu būdu lapkričio 11-12 dienomis, ir ieškovas prašymą atsakovei dirbti nuotoliniu būdu pateikė tik 2020-11-13.

Taip pat nustatyta, kad ieškovas į darbą neatvyko ir 2020 m. lapkričio 24, 25, 26, 27 dienomis. Neatvykimą grindė tais pačiais argumentais – dirbo nuotoliniu būdu. Atsakovė su ieškovo nurodytais argumentais taip pat nesutiko. Patvirtino, kad 2020-11-13 14:30 val. visiems biuro darbuotojams, tarp jų ir ieškovui, buvo išsiųstas laiškas, kad nuo 2020-11-13 iki 2020-11-23 (imtinai) visiems ofiso darbuotojams yra privaloma saviizoliacija, todėl ieškovas 2020-11-13 atsakovės administracijai pateikė prašymą dirbti nuotoliniu būdu. Taigi pasibaigus saviizoliacijos laikotarpiui ieškovas 2020-11-24 privalėjo atvykti į darbą, tačiau neatvyko nei tą dieną, nei 25, 26, 27 d.

Pagal DK 58 straipsnio 4 dalį, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbuotojas paaiškinimo gali ir neteikti. Tai jo teisė, bet ne pareiga. Tokiu atveju, darbdavys turi teisę priimti sprendimą ir be darbuotojo paaiškinimo.

Atsakovė teismui pateikė įrodymus pagrindžiančius aplinkybes, kad ji įteikė ieškovui prašymus pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą dėl lapkričio 11-12 d. ir dėl lapkričio 24, 25, 26, 27 d., tačiau ieškovas paaiškinimų nepateikė. O 2020-11-11 ir 12 d. d. parašius ieškovui atvykti į darbą, jis direktorės prašymo nevykdė. Be to, atsakovė teigė, kad jeigu ieškovas būtų dirbęs nuotoliniu būdu, tai jis pagal UAB „Gargždų būstas“ nuotolinio darbo tvarkos aprašą, kuris yra patvirtintas 2020-03-18 direktorės įsakymu Nr. BV-20-12-182 ir su kuriuo ieškovas buvo susipažinęs, V.5.7. punktą turėjo už nuotolinio darbo rezultatus savo tiesioginiam vadovui atsiskaityti el. paštu (trumpai aprašant darbo įvykius) ne rečiau, nei kartą per 2 dienas. Atsakovė patvirtino, o ir ieškovas nepaneigė, kad atsiskaitymo apie atliktus darbus savo vadovui, tai yra direktoriaus pavaduotojai ieškovas nepateikė, todėl atsakovė padarė išvadą, kad ieškovas šiomis dienomis nedirbo.

Teismas laiko nepagrįstais ieškovo argumentais, jog į bylą pateikti tel. skambučių išrašai patvirtina, kad jis tomis dienomis atliko savo darbo funkcijas, darbo klausimais bendravo su atitinkamais asmenimis darbo klausimais. Teismo vertinimu, vien skambučių išklotinės, nesant jų turinio, aplinkybės, kad ieškovas 2020 m. lapkričio 11, 12, 24, 25, 26, 27 d. dirbo nuotoliniu būdu, nepatvirtina.

Be to, atmestini ieškovo argumentai, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos patekti į biuro patalpas, kadangi pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam tiesiog nepatiko, jog norint patekti į biurą reikėdavo pasibelsti, kad kas atidarytų duris, dėl ko jis jautė diskomfortą, tačiau įrodymų, kad jam būtų fiziškai apsunkintas patekimas į biuro patalpas ir taip apribota galimybė vykdyti darbines funkcijas, jis teismui nepateikė.

Taip pat teismas laiko nepagrįstais ieškovo argumentus, kad atsakovė norėjo jį atleisti iš darbo jam darydama psichologinį spaudimą, kadangi pats ieškovas negalėjo nurodyti jokių priežasčių ir pateikti jokių įrodymų apie tokius atsakovės ketinimus. Netgi priešingai, ieškovas pats patvirtino, kad jam buvo pasiūlyta vadovauti atsakovės dukterinei įmonei, todėl teismas laiko labiau tikėtinais atsakovės argumentus, kad atsakovė nė neketino ieškovo atleisti iš darbo, priešingai, siūlė jam vadovaujamą darbą dukterinėje įmonėje, ieškovą laikė geru darbuotoju, išmanančiu savo darbą ir turinčių daug žinių, ką pagrindžia ir ta aplinkybė, kad po pirmųjų ieškovo pravaikštų (lapkričio 11-12 d.), atsakovė neskubėjo ieškovo atleisti iš darbo, o norėjo gauti iš jo pasiaiškinimą, pakalbėti su juo.

Galiausiai, nors ieškovas ir teigia, kad jam neatvykus į darbą 2020 m. lapkričio 11, 12, 24, 25, 26, 27 dienomis, jis šiomis dienomis darbo funkcijas atliko tinkamai, dirbo nuotoliniu būdu, tačiau byloje esantis ieškovo ir atsakovės susirašinėjimas el. paštu tai paneigia. Kaip matyti iš byloje esančio susirašinėjimo, atsakovės vadovė 2020-11-24 15:13 val. siuntė ieškovui prašymą pasiaiškinti dėl kokios priežasties jo nėra darbe 2020-11-23. Ieškovas 2020-11-24 15:52 val. į šį laišką atsakovei atsakė, kad jis 2020-11-10 pateikė prašymą atleisti jį iš darbo, todėl paskutinė jo darbo diena buvo 2020-11-17, todėl atsakovė neturi teisę teikti reikalavimų jam pasiaiškinti, o turi rūpintis darbo sutarties nutraukimu. Taigi pateiktas susirašinėjimas, kuriame ieškovas net neužsimena apie darbą nuotoliniu būdu, ar darbinių funkcijų vykdymą ne darbo vietoje, paneigia ieškovo dėstomas aplinkybes apie neva atliekamas darbo funkcijas nebuvimo darbe laikotarpiu, bei atspindi ieškovo požiūrį į dirbtą darbą bei jo požiūrį į padarytus pažeidimus.

Vadinasi, ieškovui neatvykus pasiaiškinti bei nepateikus paaiškinimų dėl darbo drausmės pažeidimų, atsakovė turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą spręsti dėl ieškovo drausminės atsakomybės, darbuotojui pažeidus darbo pareigas.

Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo, darbdavys turi priimti, įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 5 dalis).

Teismų praktikoje pasisakoma, kad darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų ir šalių paaiškinimų, ieškovas anksčiau konstatuoto darbo drausmės pažeidimo nepripažino. Tačiau pirmiau nurodytas ieškovo elgesys rodo jo didelį nerūpestingumą, kelia nepasitikėjimą juo kaip darbuotoju, nes jis net 6 d. d. savanoriškai neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties, o kai darbdavė su juo susisiekė ir pareikalavo atvykti, jis nurodymui nepakluso, vadinasi, atsisakė paklusti darbovietėje nustatytai tvarkai. Todėl darytina išvada, kad atsakovė, prieš priimdama sprendimą nutraukti darbo sutartį, įvertino, kad ieškovas 2020 m. lapkričio 11, 12, 24, 24, 25, 26 d. nebendradarbiavo su ja, neatsakė į jos prašymą pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, pakviestas atvykti į darbą, atsisakė paklusti atsakovės nurodymui, tai darė tyčia. Toks ieškovo elgesys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jo atleidimas iš darbo buvo proporcinga priemonė ieškovo padarytam darbo pareigų pažeidimui.

Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina ir tai, kad ieškovas, prašydamas panaikinti atsakovės priimtą sprendimą nutraukti jo darbo sutartį DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nepateikė įtikinamų argumentų, dėl kokių priežasčių reikėtų tai padaryti. Neatvykimai į darbą lapkričio 11-12 d. ir lapkričio 24, 25, 26, 27 d. liko nepaneigti ir liko neįrodyta, kad jam šiomis dienomis buvo suteikta galimybė dirbti nuotoliniu būdu. Šiuo atveju, sprendimas nutraukti darbo santykius su ieškovu buvo priimtas, darbuotojui nepateikus paaiškinimų dėl nebuvimo darbe. Argumentų ir faktų, paneigiančių ieškovo kaltę dėl neatvykimo į darbą nurodytu laiku, ieškovas nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu.

Tai reiškia, kad ieškovas, neatvykdamas į darbą ir nevykdydamas jam priskirtų funkcijų, padarė pareigų pažeidimus, tačiau, kaip matyti iš jo pozicijos, dėl to kaltas jis nesijaučia – nei dėl pravaikštų, nei dėl jų padarinių, t. y., neatlikto darbo per 6 d. d. Todėl aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste bei atsižvelgiant į pareigų pažeidimų sunkumą (šiurkštūs), į padarinius ir į paties ieškovo požiūrį, laikytina, kad darbdavio priimtas sprendimas yra adekvatus padarytiems pažeidimams, todėl atsakovė, nutraukdama darbo sutartį su ieškovu DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pasielgė teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo darbo sutarties nutraukimą DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu pakeisti į DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Dėl 1744,76 Eur sumažinto darbo užmokesčio už 2020 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius priteisimo.

Ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovės sumažintą darbo užmokestį už 2020 m. liepos mėn. – 33,70 Eur, rugpjūčio mėn. – 88,06 Eur; rugsėjo mėn. – 148,30 Eur; spalio mėn. – 593,20 Eur; lapkričio mėn. – 881,50 Eur grindžia tuo, kad jam nepranešus 2020-07-24 direktoriaus įsakymu Nr. P-20-30-24 buvo atšauktas 2019-07-01 direktoriaus įsakymas Nr. 19/27/2-1 „Dėl reikalingų įvairios paskirties darbų ir paslaugų sąmatų“, kuriuo jam 2019-07-01 direktoriaus įsakymu Nr. 19/27/2-1 „Dėl reikalingų įvairios paskirties darbų ir paslaugų sąmatų“ buvo paskirtas pastovus 10 % atlyginimo priedas prie sutartyje nustatyto darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių. Be to, jam 2020 m. spalio ir lapkričio mėn. nebuvo išmokėtas 30 proc. atlyginimo suma neatskaičius mokesčių nuo darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio, kuris buvo paskirtas jam nuo 2019 m. sausio mėn. direktoriaus įsakymais. Teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad atsakovė nepagrįstai panaikino aukščiau minėtą įsakymą dėl 10 proc. priedo skyrimo, be to, įsakymai dėl 30 proc. priedo buvo rengiami kiekvieną mėnesį, skiriamas atlyginimo priedas už planuojamų darbų, didinančių bendrovės pajamas, įgyvendinimą ir su tuo susijusios techninės dokumentacijos rengimą. Todėl atsakovei nepagrįstai nebeskyrus jam priedų, sumažėjo jo vidutinis darbo užmokestis, o taip pat išmokos, kurios susietos su vidutiniu darbo užmokesčiu.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nesutiko su ieškovo išsakytais argumentais dėl nesumokėtų priedų. Nurodė, kad direktorė pagrįstai 2020-07-24 direktoriaus įsakymu Nr. P-20-30-24 atšaukė 2019-07-01 direktoriaus įsakymą Nr. 19/27/2-1 „Dėl reikalingų įvairios paskirties darbų ir paslaugų sąmatų“, nes sąmatų rengimas ir kontrolė ir taip įėjo į ieškovo, kaip įmonės techninės priežiūros skyriaus vadovo, pagrindines darbo funkcijas. Teigė, kad ieškovo reikalavimas dėl tariamai neteisėtai sumažinto jo darbo užmokesčio neskiriant 30 proc. darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių kas mėnesį už ieškovo nurodomų „planuojamų darbų, didinančių bendrovės pajamas, įgyvendinimą ir su tuo susijusios techninės dokumentacijos rengimą“ yra visiškai nepagrįstas, nes dėl tokio pobūdžio piniginio paskatinimo skyrimo kas mėnesį darbo sutarties šalys nebuvo sutarusios nei darbo sutartyje, nei tokie mokėjimai yra numatyti kokiuose nors atsakovei privalomuose vykdyti išoriniuose ar vidiniuose teisės aktuose. Tokie mokėjimai yra išimtinai tik atsakovės, kaip darbdavio, dispozityvūs sprendimai.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad darbo užmokestį sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Tarifinis atlygis – tai fiksuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. Taigi darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir premijas, kurios nurodytos darbo sutartyse kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas bei tam tikrų rodiklių įvykdymą. Tokiu atveju darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja subjektyvią teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigą ją mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011).

Kaip matyti iš ieškovo ir atsakovės 2018-01-11 sudarytos darbo sutarties Nr. 175, 3 punkte buvo numatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 1050 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį, šiame punkte numatytas darbo užmokestis ir jo mokėjimo sąlygos gali būti keičiamos tik šalių susitarimu. Nustatoma darbo dienos trukmė 40 val. per savaitę. 2018-05-04 darbo sutartis papildyta ir nuo 2018-05-01 buvo nustatytas 1150 Eur mėnesio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių. 2018-12-19 darbo sutarties Nr. 175 papildymu Nr. 2 pakeičiamas darbo sutarties 3 punktas ir nuo 2019-01-01 nustatytas 1483 Eur mėnesio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių.

Taigi tarp šalių sudarytoje darbo sutartyje kaip kintamoji darbo užmokesčio dalis nebuvo numatytas jokie priedai, kurį ieškovas turėtų teisę reikalauti išmokėti.

Taip pat, kaip matyti iš 2019-07-01 atsakovės direktorius įsakymo Nr. 19/27/2-1 dėl reikalingų įvairios paskirties darbų ir paslaugų sąmatų rengimo, kuriuo ieškovas J. G. buvo skirtas atsakingu už įmonei reikalingų sąmatų rengimą mokant 10 proc. atlyginimo priedą prie darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių. Tačiau teismas, susipažinęs su atsakovės UAB „Gargždų būstas“ direktoriaus R. R. 2016-08-01 įsakymu Nr. 16/32/1 patvirtintais „Techninės priežiūros skyriaus vadovo pareiginiais nuostatais“, su kuriais 2018-01-16 susipažino ir juos pasirašė („su nuostatais susipažinau ir įsipareigoju vykdyti“) ieškovas J. G., nustatė, kad sąmatų rengimas ir kontrolė ir taip įėjo į ieškovo, kaip įmonės techninės priežiūros skyriaus vadovo, pagrindines darbo funkcijas (nuostatų 2.6 punkte numatyta, kad – techninės priežiūros skyriaus vadovas sudaro planuojamų darbų preliminarias sąmatas, derina su bendrovės vadovu).

Be to, šių nuostatų 2 skyriaus 2.1, 2.2, 2.3, 2.12, 2.13, 2.25 ir kt. punktai nustato techninės priežiūros skyriaus vadovo darbines funkcijas, kuriose aiškiai yra nurodoma, kad vadovas – vadovauja daugiabučių namų kasmetinių ir neeilinių apžiūrų komisijai, surašo ir pasirašo apžiūrų aktus; organizuoja, vykdo ir kontroliuoja daugiabučių namų nuolatinių stebėjimų atlikimą, priežiūros žurnalų pildymą; pagal nuolatinių stebėjimų ir periodinių apžiūrų rezultatus sudaro metinius ir ilgalaikius pastato ir jo inžinerinės įrangos remonto, atnaujinimo darbų planus ir teikia juos daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams; teikia pasiūlymus bendrovės vadovui dėl skyriaus veiklos gerinimo; inicijuoja ir vykdo daugiabučių namų atnaujinimo (renovacijos) programos įgyvendinimą; nuolat ieško naujų objektų, palaiko glaudžius ryšius su daugiabučių namų bendrijų pirmininkais ir kitais klientais; ir. kt.

Vadinasi, 10 proc. priedas, kuris ieškovui buvo paskirtas 2019-07-01 direktoriaus įsakymu Nr. 19/27/2-1, direktoriaus 2020-07-24 įsakymu Nr. P-20-30-24 galėjo būti ir panaikintas.

Tai pat nustatyta, kad atsakovės direktorius nuo 2019-10 mėn. iki 2020 m. 10 mėn. vienkartiniais įsakymais skirdavo ieškovui 30 proc. priedą prie atlyginimo neatskaičius mokesčių už planuojamų darbų, didinančių bendrovės pajamas įgyvendinimą ir su tuo susijusios dokumentacijos rengimą. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti įsakymai, to paneigė ir atsakovės direktorė.

Vis dėlto, nustačius, kad darbo sutarties šalys dėl tokio priedo skyrimo nebuvo sutarusios nei darbo sutartyje, nei tokie mokėjimai buvo numatyti kokiuose nors atsakovei privalomuose vykdyti išoriniuose ar vidiniuose teisės aktuose, seka, kad tokie mokėjimai yra ir buvo išimtinai tik atsakovės, kaip darbdavio, dispozityvūs sprendimai. Dėl to nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija, kai atsakovė tiesiog nebepriėmė vienkartinio įsakymo, kurį iki tol priimdavo tik savo iniciatyva, ir nebeskyrė ieškovui 30 proc. priedo prie atlyginimo, negali būti vertinama kaip neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu.

DK 45 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.

Nagrinėjamu atveju, priedų skyrimas – nebuvo nei būtinoji nei papildoma darbo sutarties sąlyga, kurios pakeitimui reikėtų darbuotojo rašytinio sutikimo, todėl darytina išvada, kad ieškovas neturėjo reikalavimo teisės prašyti privalomai šiuos priedus jam išmokėti. Be to, teismas sutinka su atsakovės nurodytais nesutikimo skirti priedus argumentais, kad priedas buvo paskirtas už funkcijas, kurios ir taip įėjo į darbuotojo pareigų nuostatus.

Anksčiau išdėstytų ir išanalizuotų aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad 2020-07-24 direktorės įsakymas Nr. P-20-30-24, kuriuo ji atšaukė 2019-07-01 direktoriaus įsakymą Nr. 19/27/2-1 „Dėl reikalingų įvairios paskirties darbų ir paslaugų sąmatų“ dėl 10 procentų atlyginimo priedo prie sutartyje nustatyto darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių buvo panaikintas teisėtai, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 1744,76 Eur sumažinto darbo užmokesčio už 2020 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius – atmestinas kaipo nepagrįstas.

Dėl 226,96 Eur priteisimo už viršvalandžius.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu patikslino reikalavimą dėl likučio už viršvalandžius priteisimo, pateikė viršvalandžių paskaičiavimą pagal atsakovės pateiktą žiniaraštį Nr. JG DGKS-181 ir SODROS išrašą, kuriame nurodė, kad atsakovei pripažinus ir sumokėjus ieškovui už viršvalandžius keitėsi ieškovo vidutinis vienos valandos, vienos dienos ir viso mėnesio darbo užmokestis, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 226,96 Eur sumą, kuri liko nesumokėta ieškovui už viršvalandžius perskaičiavus darbo užmokestį.

Ieškovo paskaičiavimu už viršvalandžius jam turėjo būti sumokėta 1371,20 Eur suma. Atsakovė ieškovui sumokėjo 1144,24 Eur, liko nesumokėta 226,96 Eur.

Ginčo byloje dėl paskaičiuotų viršvalandžių nėra. Atsakovė sumokėjo ieškovui DGK sprendimu priteistą sumą už viršvalandžius, abi šalys DGK sprendimo toje dalyje neginčijo, todėl teismas dėl paskaičiuotų viršvalandžių ir taikomo tarifo plačiau nepasisako.

Pagal atsakovės pateiktą žiniaraštį Nr. JG DGKS-1815, ieškovas 2019 m. lapkričio mėn. dirbo 2,5 val. viršvalandžių. Pagal atsakovės teismui pateiktą pažymą apie ieškovo J. G. 1 valandos darbo užmokestį per laikotarpį nuo 2019-11 iki 2020-11, jo 2019 m. lapkričio mėn. vienos dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 113,27 Eur, atitinkamai 1 val. – 14,16 Eur (113,27 Eur : 8 val.), o 1,5 tarifas – 21,24 Eur (14,16 Eur x 1,5 karto), todėl už šį mėnesį ieškovui turėjo būti sumokėta už viršvalandžius – 53,10 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovė už šį mėnesį ieškovui sumokėjo 40,87 Eur (neatskaičius mokesčių), todėl liko nesumokėta – 12,23 Eur (53,10 Eur – 40,87 Eur) (neatskaičius mokesčių).

2020 m. sausio mėn. ieškovas dirbo 15.50 val. viršvalandžių. Šį mėnesį vienos dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 116,02 Eur, atitinkamai 1 val. – 14,50 Eur, o 1,5 tarifas – 21,75 Eur, todėl už šį mėnesį ieškovui turėjo būti sumokėta už viršvalandžius – 337,13 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovė už šį mėnesį ieškovui sumokėjo 253,37 Eur (neatskaičius mokesčių), todėl liko nesumokėta – 83,76 Eur (337,13 Eur – 253,37 Eur) (neatskaičius mokesčių).

2020 m. vasario mėn. ieškovas dirbo 4 val. viršvalandžių. Šį mėnesį vienos dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 115,59 Eur, atitinkamai 1 val. – 14,45 Eur, o 1,5 tarifas – 21,68 Eur, todėl už šį mėnesį ieškovui turėjo būti sumokėta už viršvalandžius – 86,72 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovė už šį mėnesį ieškovui sumokėjo 65,39 Eur (neatskaičius mokesčių), todėl liko nesumokėta – 21,33 Eur (86,72 Eur – 65,39 Eur) (neatskaičius mokesčių).

2020 m. kovo mėn. ieškovas dirbo 4 val. viršvalandžių. Šį mėnesį vienos dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 109,04 Eur, atitinkamai 1 val. – 13,71 Eur, o 1,5 tarifas – 20,57 Eur, todėl už šį mėnesį ieškovui turėjo būti sumokėta už viršvalandžius – 82,28 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovė už šį mėnesį ieškovui sumokėjo 65,39 Eur (neatskaičius mokesčių), todėl liko nesumokėta – 16,89 Eur (82,28 Eur – 65,39 Eur) (neatskaičius mokesčių).

2020 m. birželio mėn. ieškovas dirbo 11.50 val. viršvalandžių. Šį mėnesį vienos dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 114,88 Eur, atitinkamai 1 val. – 14,45 Eur, o 1,5 tarifas – 21,68 Eur, todėl už šį mėnesį ieškovui turėjo būti sumokėta už viršvalandžius – 249,32 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovė už šį mėnesį ieškovui sumokėjo 187,98 Eur (neatskaičius mokesčių), todėl liko nesumokėta – 61,34 Eur (249,32 Eur – 187,98 Eur) (neatskaičius mokesčių).

2020 m. liepos mėn. ieškovas dirbo 9.50 val. viršvalandžių. Šį mėnesį vienos dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 106,64 Eur, atitinkamai 1 val. – 13,33 Eur, o 1,5 tarifas – 20,00 Eur, todėl už šį mėnesį ieškovui turėjo būti sumokėta už viršvalandžius – 190,00 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovė už šį mėnesį ieškovui sumokėjo 155,29 Eur (neatskaičius mokesčių), todėl liko nesumokėta – 34,71 Eur (190 Eur – 155,29 Eur) (neatskaičius mokesčių).

2020 m. rugpjūčio mėn. ieškovas dirbo 7 val. viršvalandžių. Šį mėnesį vienos dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 109,27 Eur, atitinkamai 1 val. – 13,82 Eur, o 1,5 tarifas – 20,73 Eur, todėl už šį mėnesį ieškovui turėjo būti sumokėta už viršvalandžius – 145,11 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovė už šį mėnesį ieškovui sumokėjo 114,42 Eur (neatskaičius mokesčių), todėl liko nesumokėta – 30,69 Eur (145,11 Eur – 114,42 Eur) (neatskaičius mokesčių).

2020 m. rugsėjo mėn. ieškovas dirbo 12 val. viršvalandžių. Šį mėnesį vienos dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 103,29 Eur, atitinkamai 1 val. – 12,91 Eur, o 1,5 tarifas – 19,37 Eur, todėl už šį mėnesį ieškovui turėjo būti sumokėta už viršvalandžius – 232,44 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovė už šį mėnesį ieškovui sumokėjo 196,16 Eur (neatskaičius mokesčių), todėl liko nesumokėta – 36,28 Eur (232,44 Eur – 196,16 Eur) (neatskaičius mokesčių).

2020 m. spalio mėn. ieškovas dirbo 4 val. viršvalandžių. Šį mėnesį vienos dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 77,12 Eur, atitinkamai 1 val. – 9,64 Eur, o 1,5 tarifas – 14,46 Eur, todėl už šį mėnesį ieškovui turėjo būti sumokėta už viršvalandžius – 57,84 Eur (neatskaičius mokesčių), tačiau atsakovė už šį mėnesį ieškovui sumokėjo 65,39 Eur (neatskaičius mokesčių), tai yra 7,55 Eur daugiau (65,39 Eur – 57,84 Eur) (neatskaičius mokesčių).

Esant anksčiau nustatytoms aplinkybėms, bei CPK 417 straipsnyje nustatytam teisiniam reglamentavimui, būtent įtvirtintai teismo teisei, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, taip pat tai, kad teismas posėdžio metu įspėjo šalis apie teismo teisę viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 414 straipsnio 3 dalis), ieškovui iš atsakovės priteistina 289,68 Eur suma už viršvalandžius (12,23 Eur +83,76 Eur + 21,33 Eur + 16,89 Eur + 61,34 Eur + 34,71 Eur + 30,69 Eur + 36,28 Eur – 7,55).

Dėl 593,20 Eur papildomo darbo užmokesčio apmokėjimo pagal 2019-10-28 įsakymą Nr. 19-44-28-1 „Dėl statybos darbų vadovo paskyrimo“ priteisimo.

DK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo sutarties šalys susitarimu dėl papildomo darbo, kuris tampa darbo sutarties dalimi, gali susitarti dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo; tokia veikla gali būti atliekama laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku (susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo) arba atliekama tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė darbo funkcija (susitarimas dėl darbo funkcijų gretinimo), arba susitariama dėl projektinio darbo (susitarimas dėl projektinio darbo); susitarimui dėl projektinio darbo mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomi šiame kodekse nustatyti projektinio darbo sutarties ypatumai. Pareiga tinkamai įforminti susitarimą dėl papildomo darbo tenka darbdaviui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad, pažeidus reikalavimą tinkamai įforminti susitarimą dėl darbo santykių, jų trukmės, apmokėjimo ir pan., situacija turi būti vertinama ne formaliai, o iš esmės sprendžiama, ar toks formos nesilaikymas yra esminis pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590-378/2015).

Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013); sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2014).

Ieškovas reikalavimą priteisti 593,20 Eur už papildomai atliktą darbą grindė tuo, kad jis sutiko vykdyti papildomas darbo funkcijas, priskirtas pagal 2019-10-28 įsakymą Nr. 19-44-28-1 „Dėl statybos darbų vadovo paskyrimo“, kuriuo jis buvo paskirtas statybos darbų vadovo funkcijas vykdyti objekto “Daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), elektrotechnikos darbai”. Darbus jis atliko ir perdavė 2020-02-27. Teigė, kad papildomas Statybos darbų vadovo funkcijas jis vykdė 4 mėnesius, tuo pačiu metu kaip ir pagrindines darbo funkcijas. Darbo užmokestis 2019-10-28 įsakyme nebuvo numatytas, tačiau su direktoriumi žodžiu buvo sutarta, jog atlikus darbus bus išmokėtas papildomas darbo užmokestis – 10 proc. atlyginimo priedas prie sutartyje nustatyto darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių už kiekvieną mėnesį. 2020-03-03 jis raštu kreipėsi į direktorę, kad jam būtų paskirtas sutartas priedas prie atlyginimo už papildomą darbą, tačiau jam buvo atsakyta, kad priedas bus galimas tik tada, kai įmonė gaus apmokėjimą iš užsakovų už atliktą darbą.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su šiuo reikalavimu nesutiko, nurodė, kad įsakymas yra surašytas įdingai, jame nėra nurodyta suma, kurią reikėtų sumokėti ieškovui, nenurodyta, kada ta suma turėtų būti sumokėta. Tačiau pripažino, kad techninio priežiūros vadovo ir statybos darbų vadovo pareigybės yra skirtingos, bei tai, kad įsakymu nurodytas darbas buvo atliktas ir perduotas užsakovui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-10-28 atsakovės direktorius K.C. priėmė įsakymą Nr. 19-44-281 „Dėl statybos darbų vadovo paskyrimo“, kuriuo paskyrė ieškovą J. G. statybos vadovu už objekto „Daugiabučio namo(duomenys neskelbtini), elektrotechnikos darbai“ vidaus elektros tinklų ir įrenginių atnaujinimo (modernizavimo) darbų vykdymo. Įsakymu yra nurodyta už kokių darbų atlikimą yra atsakingas ieškovas. Apmokėjimo suma ir terminas apmokėjimo įsakyme dėl papildomo darbo nenurodyti. Perduodamų - priimamų dokumentų sąrašas objekto „Daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektas, patvirtina, kad ieškovas jam pavestus darbus pagal 2019-10-28 įsakymą atliko ir perdavė užsakovui. Darbų įvykdymą patvirtina užsakovo ir rangovo (ieškovo) parašai.

Taigi nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl apmokėjimo už ieškovo papildomai atliktą darbą, kuris neįėjo į ieškovo darbo funkcijas ir kurios nėra priskirtos jam kaip techninės priežiūros vadovui.

Teismo vertinimu, su kuo teismo posėdžio metu sutiko ir atsakovės atstovė, techninio priežiūros vadovo ir statybos darbų vadovo pareigybės yra skirtingos, o tai leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovui buvo paskirtas dirbti darbas, kuris nebuvo susijęs su ieškovo darbo funkcijomis. Tai reiškia, kad už šį papildomą darbą ieškovui turi būti ir sumokėta. Tai, kad 2019-10-28 įsakymu ieškovui pavestas darbas buvo atliktas ir tinkamai perduotas užsakovui, patvirtino ir pati atsakovės direktorė. Be to, tą aplinkybę, kad atsakovės ketinimuose buvo numatyta apmokėti ieškovui už papildomą darbą, patvirtina ir atsakovės direktorės rašytas atsakymas į ieškovo 2020-03-03 prašymą dėl papildomo darbo apmokėjimo pagal 2019-10-28 įsakymą, kuriame ji rašė, kad ...“už Sportininkų g. priedas galimas tik po to, kai įmonė gaus apmokėjimą už atliktą darbą iš užsakovo. Šiai dienai skola yra 8974 Eur“. Taigi šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių visgi buvo susitarimas dėl papildomo darbo ir jo apmokėjimo, todėl labiau tikėtina, kad ankstesnis atsakovės direktorius K.C.ir ieškovas J. G. pasirašydami tokį įsakymą, žodžiu aptarė ir apmokėjimo už jį sąlygas, kas, kaip matyti iš pirmiau nurodyto direktorės rašyto atsakymo ieškovui į jo 2020-03-03 prašymą, buvo žinoma ir dabartinei atsakovės vadovei. Be to, ieškovas nuo pat pradžių nuosekliai reikalavo apmokėti tik 10 proc. priedą už papildomai atliktą darbą, kas atsižvelgiant į anksčiau jau aptartus buvusius darbdavio ir darbuotojo susitarimus, tų susitarimų dydžius, taip pat leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą tokį susitarimą tarp darbdavio ir darbuotojo buvus.

Ginčo įsakymo surašymo metu galiojusio DK 197 straipsnio nuostata, įtvirtino poreikį raštu užfiksuoti papildomų darbų buvimą ir galimybę už juos sumokėti darbo ar kolektyvinėje sutartyje (byloje nebuvo nustatyta, kad kolektyvinė sutartis atsakovės bendrovėje būtų sudaroma), o DK 217 straipsnio ir 276 straipsnio 1 dalies nuostatos – galimybę darbuotojui atsisakyti dirbti su pareigybės aprašyme neįvardytomis darbo funkcijomis. Tačiau nagrinėjamo ginčo atveju, ieškovas pakluso atsakovės direktoriaus įsakymui, jį pasirašė, nes kaip jis teigė – turėjo žodinį vadovo pažadą sumokėti už papildomus darbus, taigi turėjo pakankamai pagrįstą lūkestį užsidirbti papildomai. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aiškinant DK 35 straipsnio 1 dalį konstatuotina, kad susitarimas dėl papildomo darbo, kvalifikuotinas kaip papildoma darbo sutarties sąlyga. Darbo sutarties šalims sudarius tokio pobūdžio susitarimą jis tampa šalių sudarytos darbo sutarties dalimi. Susitarimas dėl papildomo darbo nekvalifikuotinas kaip savarankiška, atskira darbo sutartis, todėl, teismo vertinimu, nustačius, kad ieškovas atliko papildomą darbą, jam turėjo būti ir mokamas priedas.

Taigi anksčiau nustatytų aplinkybių kontekste, teismas yra tos nuomonės, kad ieškovas įrodė aplinkybes dėl papildomo darbo nurodytu metu buvimo, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 593,20 Eur darbo užmokesčio suma už papildomą darbą (neatskaičius mokesčių) (CPK 178 – 285 straipsniai).

Dėl piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir atostoginius skirtumo priteisimo.

Ieškovas reikalavimą priteisti 145,20 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir atostoginių skirtumą, grindžia tuo, kad išmokant jam atostoginius buvo blogai paskaičiuotas jo vidutinis darbo užmokestis (VDU), neįtrauktos sumos už viršvalandžius, todėl susidarė nepriemokos skirtumas.

Atsakovė prašė atmesti šį ieškovo reikalavimą kaip nepagrįstą.

DK 139 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad darbo užmokestis, tai atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, o 2 dalies 4 punktas numato, kad darbuotojo darbo užmokestį be kitų priedų sudaro ir priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant ieškovo reikalavimą dėl piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir atostoginius skirtumo priteisimo, svarbu yra teisingai apskaičiuoti su ieškovo darbu susijusias jo pajamas, kuriomis vadovaujantis turi būti paskaičiuojama jam išmokama kompensacija atleidžiant iš darbo už nepanaudotas atostogas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atleidžiant ieškovą iš darbo (2020-11-27) ieškovui priklausė 5,42 d. d. nepanaudotų atostogų ir 4 d. d. nepanaudotų kasmetinių atostogų. Atsakovė pateikė duomenis, kad ieškovui už 5,42 d. d. nepanaudotas atostogas buvo paskaičiuota 472,92 Eur suma, o už 4 d. d – 348,73 Eur, iš viso 821,65 Eur (neatskaičius mokesčių).

Įvykdžiusi DGK sprendimą dėl viršvalandžių apmokėjimo, atsakovė teismui pateikė pažymą apie perskaičiuotą ieškovui darbo užmokestį, ko pa sekoje pasikeitė ir ieškovo VDU.

VDU apskaičiavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 “Dėl Darbo kodekso įgyvendinimo” patvirtintas Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas“, kuris nustato, kad apskaičiuojant darbuotojo VDU skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį.

Pažymėtina, kad apskaičiuojant VDU, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas, todėl skaičiuojant ieškovo VDU už tris paskutinius mėnesius į ieškovo VDU nėra įskaitoma 1048,91 Eur priskaičiuota suma už 2020 m. 08 mėn. 10 d. d. atostogas.

Taip pat pažymėtina, kad kompensacija už nepanaudotas atostogas darbuotojams, kuriems jos suteikiamos darbo dienomis, apskaičiuojama taip: vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio dydis dauginamas iš nepanaudotų kasmetinių atostogų skaičiaus.

Pagal atsakovės pateiktą pažymą ieškovui buvo priskaičiuotas darbo užmokestis neatskaičius mokesčių už 2020 m. 08 mėn. – 1201,95 Eur, 2020 m. rugsėjo mėn. – 2272,36 Eur ir 2020 m. spalio mėn. - 1696,69 Eur (1201,95+2272,36+1696,69 = 5171 Eur) (5171 : 55 d. d. (3 paskutinių mėn. d. d.) = 94,02 Eur (vienos dienos vidurkis už 3 paskutinius mėnesius).

Taigi ieškovui už nepanaudotas atostogas priklausė (5,42 d. d. x 94,02 Eur = 509,59 Eur) (4 d. d. nepanaudotų kasmetinių atostogų 4 d. d. x 94,02 Eur = 376,08 Eur). Ieškovui už 5.42 d. d. neišmokėta suma sudaro – 36,67 Eur (509,59 Eur – 472,92 Eur), už 4 d. d. neišmokėta suma sudaro – 27,35 Eur (376,08 Eur – 348,73 Eur).

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, ieškovui iš atsakovės priteistina 64,02 Eur piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (neatskaičius mokesčių).

Dėl ligos pašalpos.

Kaip jau minėta, CPK 410–418 straipsnių nuostatos reglamentuoja darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Šių bylų nagrinėjimas pasižymi, inter alia (be kita ko), tais ypatumais, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 414 straipsnio 1 dalis), byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis), taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad perskaičiavus ieškovo darbo užmokestį ligos pašalpos apskaičiavimas taip pat yra netikslus, tačiau reikalavimo dėl ligos pašalpos nereiškė.

Teismas posėdžio metu įspėjo šalis apie teismo teisę viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 414 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. buvo nedarbingume. Byloje pateiktas ligos apskaičiavimo lapelis Nr. L20/23 ir pažyma apie ieškovui paskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį patvirtina, kad darbdavė (atsakovė) paskaičiavo ir išmokėjo ieškovui ligos pašalpą už 2 d. d. sumoje 139,49 Eur (80 proc.).

Atsakovei įvykdžius DGK sprendimą dėl viršvalandžių apmokėjimo, atitinkamai pasikeitus ieškovo VDU, pasikeitė ir ligos pašalpos dydis.

Nustatyta, kad ieškovo vidutinis vienos dienos vidurkis už 3 paskutinius mėnesius buvo 94,02 Eur, todėl atsakovė ieškovui turi sumokėti skirtumą nuo išmokėtos ligos pašalpos sumoje – 10,94 Eur (neatskaičius mokesčių) (94,02 x 2 d. d. x 80 proc.) (150,43 Eur – 139,49 Eur).

Dėl 4449,00 Eur už dviejų mėnesių išeitinės kompensacijos priteisimo.

Teismui netenkinus ieškovo reikalavimo pripažinti 2018-12-19 Darbo sutarties Nr. 175 nutraukimą DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu, ir 2018-12-19 Darbo sutarties Nr. 175 nutraukimo pagrindo pakeitimo į DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 4449,00 Eur dviejų mėnesių išeitinę kompensaciją, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimo priteisti netesybas.

DK 147 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju DK 146 straipsnio 2 dalyje, nustatyta tvarka ir terminais, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Nagrinėjamu atveju darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės nutraukta 2020-11-27. Atsakovė darbo santykių pasibaigimo dieną su ieškovu nebuvo pilnai atsiskaičiusi – ieškovui neišmokėta suma sudarė 957,84 Eur, todėl ieškovui turi būti priteistinos ir netesybos. Netesybos turi būti skaičiuojamos nuo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už šešis mėnesius.

Konkrečiu atveju atsakovė su ieškovu neatsiskaitė daugiau nei penkis mėnesius, todėl netesybos turi būti skaičiuojamos už penkis mėnesius.

Nustatyta, kad ieškovui 957,84 Eur nesumokėta suma yra mažesnė nei ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis pagal atsakovės išduotą pažymą – 1723,66 Eur (1201,95 + 2272,36 + 1696,69 = 5171 Eur : 3 mėn.), todėl nagrinėjamu atveju netesybų dydį sudaro – 4789,20 Eur (darbdavio uždelsta suma 957,84 Eur x 5 mėn.).

Taigi ieškovui iš atsakovės priteistina 4789,20 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių).

Dėl dalies ieškinio reikalavimo atsisakymo.

CPK 293 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė.

Pagal CPK 294 straipsnio 2 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas), pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013, 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-686/2016).

2021 m. kovo 30 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovė atsisakė reikalavimo dalyje dėl 1144,34 Eur už viršvalandžius priteisimo, kadangi atsakovė įvykdė DGK sprendimą ir šią sumą pervedė ieškovui. Teismas posėdžio metu išaiškino ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo pasekmes, ieškovas patvirtino, kad ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo pasekmės jam yra žinomos.

Ieškovas turi teisę padidinti (sumažinti) reikalavimus ar atsisakyti nuo jų (CPK 42 straipsnis). Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

Kadangi ieškovo atstovo teismui pateiktas ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, šalių teisių bei interesų nepažeidžia, ieškovui žinomos ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 294 straipsnio 2 dalis), ieškovo ieškinio dalies (dėl 1144,34 Eur už viršvalandžių priteisimo) atsisakymas priimtinas ir civilinė byla toje dalyje nutrauktina.

Išaiškintina, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Įvertinus pareikštą ieškinį ir jo tenkinimo apimtį, laikytina, kad ieškovo ieškinys tenkintinas 43 proc. (visų ieškovo pareikštų ir teismo patenkintų reikalavimų procentinė išraiška), o tai reiškia, kad ieškovui priklauso 43 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei – 57 proc.

Ieškovas teismui pateikė įrodymus apie 1300,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjos teisinę pagalbą, todėl ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies (43 proc.), iš atsakovės yra pagrindas ieškovui priteisti 559,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (1300,00 Eur x 43 proc.) (už advokato padėjėjos pagalbą) (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsakovės atstovė pateikė prašymą ir įrodymus apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokatės pagalbą 2762,83 Eur sumoje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), ir ieškinį tenkinus iš dalies (43 proc.), iš ieškovo yra pagrindas atsakovei priteisti 1574,81 Eur bylinėjimosi išlaidų (2762,83 Eur x 57 proc.) (už advokato pagalbą) (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 129,00 Eur žyminis mokestis (pagal ieškovui priteistą sumą).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (2,86 Eur) iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovo J. G. ieškinio dalies atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų būstas“ dėl 1144,34 Eur už viršvalandžius priteisimo atsisakymą, ir civilinę bylą toje dalyje nutraukti.

Ieškovo J. G. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų būstas“, įmonės kodas 263120520, 289,68 Eur darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą (neatskaičius mokesčių), 593,20 Eur darbo užmokesčio už papildomą darbą (neatskaičius mokesčių), 64,02 Eur piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas (neatskaičius mokesčių), 10,94 Eur ligos pašalpos (neatskaičius mokesčių), 4789,20 Eur netesybas (neatskaičius mokesčių) ir 559,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. G.

Priteisti iš ieškovo J. G. 1574,81 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų būstas“.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų būstas“ valstybės naudai 129,00 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vytautas Pliuskevičius