Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-832-730/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-09-13
Bylos Nr.: e2A-832-730/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00060-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Erinija Kazlauskienė
Ieškovas: J. G.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų būstas“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-832-730/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00060-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.4.1.7. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų K. D., Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. G. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų būstas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų būstas“ dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydamas pripažinti 2018 m. gruodžio 19 d. darbo sutarties Nr. 175 nutraukimą DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu, pakeisti 2018 m. gruodžio 19 d. Darbo sutarties Nr. 175 nutraukimo pagrindą į DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo 2020 m. lapkričio 17 d., priteisti 1744,76 EUR sumažintą darbo užmokestį už 2020 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius (07 mėn. - 33,70 EUR, 08 mėn. - 88,06 EUR; 09 mėn. - 148,30 EUR; 10 mėn. - 593,20 EUR; 11 mėn. - 881,50 EUR), priteisti 1310,10 EUR už viršvalandžius, priteisti 593,20 EUR papildomą darbo užmokesčio apmokėjimą pagal 2019 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 19-44-28-1 „Dėl (duomenys neskelbtini)paskyrimo“, priteisti 145 EUR piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir atostoginius skirtumą, priteisti 4449 EUR dviejų mėnesių išeitinę kompensaciją, priteisti netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką, priteisiant vidutinį darbo užmokestį, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad direktoriaus įsakymu Nr. 18-44-2/1 jam buvo priskirtos (duomenys neskelbtini) specialisto funkcijos, mokant 10 procentų priedą prie atlyginimo. Papildoma darbo sutartis ir ar priedas prie jos nebuvo sudarytas, sutariant, kad papildomai priskirtos darbo funkcijos atliekamos tuo pačiu darbo laiku kaip ir pagrindinės užimamos (duomenys neskelbtini) vadovo pareigos. Direktoriaus įsakymu Nr. 19/27/2-1 jam buvo paskirtas pastovus 10 procentų atlyginimo priedas prie sutartyje nustatyto darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, kuris direktoriaus įsakymu Nr. P-20-30-24 buvo atšauktas. Taip pat nurodė, kad nuo 2019 m. sausio mėn. direktoriaus įsakymu jam buvo skiriamas atlyginimo priedas už planuojamų darbų, didinančių bendrovės pajamas, įgyvendinimą ir su tuo susijusios techninės dokumentacijos rengimą. Priedą sudaro 30 procentų dydžio atlyginimo suma neatskaičius mokesčių nuo darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio. Šis priedas jam neskirtas už 2020 m. spalio ir lapkričio mėn. Todėl jam turi būti priteistas sumažintas darbo užmokestis už šį laikotarpį. Dėl viršvalandžių apmokėjimo nurodė, kad jam organizuojant daugiabučių namų (butų) savininkų susirinkimus per 2019 - 2020 m. susidarė neapmokėtos 66 val. viršvalandžių. Viršvalandžiai buvo „užskaitomi“ kaip darbo dienos, tai yra jie buvo apmokami laisvomis dienomis jų oficialiai nerodant. Kadangi šių viršvalandžių susikaupė, teikė prašymą suteikti poilsio dienas lapkričio 11 ir 12 dienomis, tačiau prašymas buvo netenkintas. Netenkinus prašymo kreipėsi į atsakovę, kad apmokėtų viršvalandžius, tačiau iš atsakovės gavo atsakymą, jog viršvalandžiai nebus apmokėti, nes viršvalandžiai nėra privalomieji ir darbai jam nebuvo pavesti darbdavio rašytiniu nurodymu. Teigia, kad jam 66 val. viršvalandžių turi būti apmokėtos 1,5 karto, iš viso – 1310,10 EUR neatskaičius mokesčių. Dėl papildomo apmokėjimo pagal įsakymą Nr. 19-44-28-1 nurodė, kad pagal įsakymą jam buvo paskirtos (duomenys neskelbtini) vadovo funkcijos. Šias funkcijas jis vykdė 4 mėnesius. Darbo užmokestis įsakyme Nr. 19-44-28-1 nebuvo numatytas, tačiau su direktoriumi buvo sutarta, jog atlikus darbus bus išmokėtas užmokestis – 10 procentų atlyginimo priedas. Ieškovo teigimu - 593,20 EUR. Dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines, nurodo, kad darbo santykių nutraukimo dieną jam priklausė 5,42 darbo dienų kasmetinių nepanaudotų atostogų kompensacija. Piniginės kompensacijos už 5,42 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų suma yra 556,47 EUR. Skirtumas tarp mokėtinos piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir išmokėtos sumos yra 83,55 EUR. Taip pat perskaičiuojami atostoginiai už 4 dienas, taikant 2224,50 EUR vidutinį darbo užmokestį. Skirtumas tarp išmokėtinų atostoginių ir išmokėtų yra 61,95 EUR. Tokiu atveju jam priteistina 83,55 EUR piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 61,95 EUR atostoginių, iš viso 145,50 EUR. Dėl netesybų priteisimo nurodė, kad atsakovės uždelsta sumokėti suma (8242,26 EUR) yra didesnė negu ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis (2224,50 EUR), todėl netesybos skaičiuotinos darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus. Dėl darbo sutarties nutraukimo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu pripažinimo neteisėtu ir atleidimo pagrindo pakeitimo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nurodo, kad darbdavė nesilaikė pareigos įforminti darbo sutarties nutraukimą ir su darbuotoju atsiskaityti, o jo neatvykimo į darbą, suėjus įspėjimo terminui laikyti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Pripažinus atleidimą iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu ir pakeitus atleidimo pagrindą į nustatytą DK 56 straipsnyje 1 dalies 2 punkte, spręstinas netesybų klausimas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovo reikalavimus atmesti ir nepagrįstais laikyti iš pagrindinių reikalavimų išplaukiančius likusius patikslinto ieškinio reikalavimus dėl piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir atostoginius skirtumo priteisimo, taip pat dėl netesybų už uždelstą laiką atsiskaityti priteisimo.

4. Nurodė, kad ieškovas pas atsakovę (duomenys neskelbtini) vadovu. Darbo sutartyje yra aiškiai nurodytos sutartos būtinosios ir papildomos darbo sutarties sąlygos. Ieškovo darbo užmokesčio dydis nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo 1483 EUR neatskaičius mokesčių. Kitų susitarimų dėl darbo užmokesčio dydžio nebuvo sudaryta. Dėl reikalavimo pripažinti darbo sutarties nutraukimą DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu ir pakeisti nutraukimo pagrindą nurodo, kad 2020 m. lapkričio 27 d. priimtas sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi ieškovas pats nusprendė neatvykti į darbą 2020 m. lapkričio 11-12 ir 24-27 dienomis, nors direktorė nuolatos jam siųsdavo priminimus, kad jis privalo atvykti į darbą ir vykdyti darbo funkcijas. Pažymėjo, kad jokio pokalbio su ieškovu, kuriame jis būtų kalbėjęs apie savo sveikatos būklę ir būtų sutarta, kad jis nuo 2020 m. lapkričio 24 d. gali likti dirbti nuotoliniu būdu nebuvo. Ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. buvo nedarbingume, todėl jo teiginiai, kad darbo sutartis yra nutraukta nuo 2020 m. lapkričio 17 d., akivaizdžiai prieštarauja jo paties veiksmams. Pasibaigus nustatytam darbuotojų saviizoliacijos laikotarpiui, tai yra 2020 m. lapkričio 24 d. darbuotojai turėjo grįžti į darbovietę, tačiau ieškovas į darbą neatvyko. Tą pačią dieną 15:13 val. el. laišku direktorė ieškovui priminė, kad jo nedarbingumas baigėsi 2020 m. lapkričio 23 d., todėl nesant duomenų apie nedarbingumą ar kitų svarbių priežasčių jis turėjo būti darbe. Į šį el. laišką ieškovas atsakė, kad jis 2020 m. lapkričio 10 d. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo ir jo paskutinė darbo diena buvo 2020 m. lapkričio 17 d.. Ieškovas netrukus po to, kai 2020 m. lapkričio 10 d. 16:40 val. el. laišku pateikė prašymą dėl poilsio dienų suteikimo, kitu savo el. laišku 16:41 val. atsiuntė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 56 straipsnio nuostatas, kadangi neva nėra pilnai išmokėtas darbo užmokestis už liepos-spalio mėnesius. Nurodo, kad reikalavimas dėl atleidimo pagrindo DK 56 straipsniu yra nepagrįstas, tuo atmestinas ir reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo. Dėl reikalavimo priteisti 593,20 EUR papildomą darbo užmokesčio apmokėjimą pagal įsakymą Nr. 19-44-28-1 nurodė, kad ieškovas tik patikslintame ieškinyje nurodo naujas, tariamai buvusiam atsakovės direktoriui pasirašant minimą įsakymą Nr. 19-44-28-1 egzistavusias aplinkybes, kad neva su „direktoriumi buvo sutarta, kad atlikus darbus bus išmokėtas papildomas darbo užmokestis. Teigia, kad jokio tokio susitarimo nebuvo, ieškovo pareiginių nuostatų 2.20 punktas aiškiai nurodė, kad ieškovas „Laiku ir kokybiškai vykdo bendrovės vadovo pateiktas užduotis, pavedimus“. Dėl likusių ieškovo reikalavimų nurodė, kad teismui pripažinus, kad aukščiau aptarti ieškovo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti, nepagrįstais laikytini ir iš tų reikalavimų išplaukiantys likę patikslinto ieškinio reikalavimai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu priėmė ieškovo ieškinio dalies atsakovei dėl 1144,34 EUR už viršvalandžius priteisimo atsisakymą, ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė, tenkino ieškovo ieškinį iš dalies, priteisė iš atsakovės 289,68 EUR darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą (neatskaičius mokesčių), 593,20 EUR darbo užmokesčio už papildomą darbą (neatskaičius mokesčių), 64,02 EUR piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas (neatskaičius mokesčių), 10,94 EUR ligos pašalpos (neatskaičius mokesčių), 4789,20 EUR netesybas (neatskaičius mokesčių) ir 559 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovui, priteisė iš ieškovo 1574,81 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovei ir iš atsakovės priteisė valstybės naudai 129 EUR žyminio mokesčio. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

5.1. Dėl reikalavimo pripažinti darbo sutarties nutraukimą DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu ir darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo į DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo 2020 m. lapkričio 17 d. nurodė, kad ieškovas į darbo vietą neatvyko 6 dienas be pateisinamos priežasties, neapkluso darbdavei atvykti į darbo vietą, tai darė tyčią, todėl toks jo elgesys leidžia daryti išvadą, kad jo atleidimas iš darbo buvo proporcinga priemonė ieškovo padarytam darbo pareigų pažeidimui, o atleidimo pagrindas yra teisėtas.

5.2. Dėl sumažinto darbo užmokesčio ir viršvalandžių apmokėjimo teismas nurodė, kad darbo sutartyje kintamasis darbo užmokesčio priedas nebuvo nustatytas, 2019 m. liepos 1 d. direktoriaus įsakymu nustatytas priedas, kuris buvo panaikintas direktoriaus 2020 m. liepos 24 d. įsakymu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad šalys dėl priedo skyrimo nebuvo susitariusios darbo sutartyje ar kituose dokumentuose, įsakymo panaikinimui nėra būtinas darbuotojo rašytinis sutikimas, todėl nusprendė, kad ieškinys šioje dalyje nepagrįstas. Dėl viršvalandžių priteisimo teismas nurodė, kad byloje pateikti žiniaraščiai patvirtinta ieškovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovė tinkamai nesumokėjo ieškovui už viršvalandinį darbą, todėl nusprendė šioje dalyje ieškinį tenkinti, ieškovui priteisiant 289,68 EUR už viršvalandinį darbą.

5.3. Dėl papildomo darbo krūvio ir atostoginių apmokėjimo teismas nurodė, kad šiuo atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog pagal direktoriaus įsakymą Nr. 19-44-28-1 ieškovui buvo paskirtos papildomos funkcijos, kurias ieškovas vykdė 4 mėnesius. Įsakyme užmokestis nebuvo numatytas, tačiau su direktoriumi buvo sutartas užmokestis, sudarantis 10 procentų atlyginimo. Aplinkybę, jog atsakovė ketino sumokėti už papildomą darbą, patvirtina byloje esanti susirašinėjimo medžiaga. Teismas atsižvelgęs į tai, kad susitarimas dėl papildomo darbo buvo sudarytas, į tai, kad atsakovė ketino apmokėti ieškovui už papildomą darbą, konstatavo, kad ieškovas įrodė aplinkybes dėl papildomo darbo nurodytu metu buvimo, todėl nusprendė ieškovui priteisti 593,20 EUR už papildomą darbą. Dėl piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir atostoginius skirtumo priteisimo teismas nurodė, kad atleidžiant ieškovą iš darbo jam priklausė 5,42 d. d. nepanaudotų atostogų ir 4 d. d. nepanaudotų kasmetinių atostogų. Teismas apskaičiavęs ieškovo vidutinį darbo užmokestį, išmokėtas sumas ieškovui, nusprendė priteisti 64,02 EUR kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

5.4. Dėl ligos pašalpos teismas nurodė, kad ieškovas nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. buvo nedarbingume. Atsakovei įvykdžius DGK sprendimą dėl viršvalandžių apmokėjimo, atitinkamai pasikeitus ieškovo vidutiniam užmokesčiui, pasikeitė ir ligos pašalpos dydis, todėl nusprendė ieškovui priteisti 10,94 EUR skirtumą nuo išmokėtos ligos pašalpos. Dėl 4449 EUR už dviejų mėnesių išeitinės kompensacijos priteisimo teismas nurodė, kad atmetus reikalavimą pakeisti atleidimo pagrindą, atmestinas reikalavimas dėl šios kompensacijos priteisimo. Dėl reikalavimo priteisti netesybas teismas nurodė, kad darbo santykių pasibaigimo dieną su ieškovu nebuvo pilnai atsiskaityta, ieškovui neišmokėta suma sudarė 957,84 EUR, todėl ieškovui už penkių mėnesių laikotarpį priteistinos 4789,20 EUR netesybos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

6. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą: 1) Pripažinti 2018 m. gruodžio 19 d. darbo sutarties Nr. 175 nutraukimą DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu ir pakeisti 2018 m. gruodžio 19 d. darbo sutarties Nr. 175 nutraukimo pagrindą į DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo 2020 m. lapkričio 17 d.; 2) priteisti 1744,76 EUR sumažintą darbo užmokestį už 2020 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius (07 mėn. -33,70 EUR, 08 mėn. – 88,06 EUR; 09 mėn. -148,30 EUR; 10 mėn. – 593,20 EUR; 11 mėn. - 881,50 EUR).; 3) Priteisti 4449 EUR dviejų mėnesių išeitinę kompensaciją,; 4) priteisti 6333,30 EUR ieškovui iš atsakovės netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką, tai yra padidinti nuo 4789,20 EUR iki 11122,50 EUR netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką, 5) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Ieškovas dėl reikalavimo pripažinti darbo sutarties nutraukimą DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu ir darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo ir kompensacijos priteisimo nurodo, kad ieškovas lapkričio 11-12 dienomis dirbo nuotoliniu būdu ir šiomis dienomis atsakovė pažeidimo nefiksavo. Dėl darbo lapkričio 24-27 dienomis nurodo, kad lapkričio 23 d. baigėsi ieškovo nedarbingumas ir sekančią dieną su juo susisiekė įmonės direktorė prašydama pasiaiškinti, kodėl jo nėra darbo vietoje. Nurodo, kad direktorė buvo informuota, jog ieškovas blogai jaučiasi ir šalys sutarė, kad ieškovas lieka dirbti nuotoliniu būdu. Pažymi, kad direktorė laiške nurodė, kad “jei žmogus jaučiasi gerai, tai 24 d. gali eiti į darbą”, todėl atsakovė leido suprasti, kad jei asmuo jaučiasi blogai, jis lieka dirbti nuotoliniu būdu. Pažymi, kad atsakovė sumokėjo DGK priteistus viršvalandžius už liepos - spalio, todėl šiuo atveju atsakovė nebuvo ilgiau kaip du mėnesius sumokėjusi darbo užmokesčio, kas sudaro pagrindą keisti atleidimo pagrindą ir priteisiant išeitinę išmoką.

6.2. Ieškovas dėl sumažinto darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo nurodo, kad susiklosčiusi šalių tarpusavio santykių praktika patvirtina, kad ginčo priedai buvo ne išimtinis darbdavio nuožiūra darbuotojui skiriamas paskatinimas ar pan., o sistemingai mokamas darbo užmokestis už atliekamas darbo funkcijas. Tokiu atveju, ieškovas įgijo teisę reikalauti išmokėti priedus, kurie turi būti laikomi darbo užmokesčio dalimi, tačiau teismas nesiaiškino ilgai trunkančių darbo sutarties šalių tarpusavio santykių. Dėl netesybų priteisimo nurodo, kad patenkinus reikalavimą dėl sumažinto darbo užmokesčio, atitinkamai apelianto vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis būtų 2224,50 EUR, tokiu būdu ir netesybos didintinos iki 11122,50 EUR ir priteistina likusi netesybų dalis - 6333,30 EUR.

Atsiliepimas

7. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1. Atsakovė dėl ieškovo reikalavimo pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir nutraukimo pagrindo pakeitimo nurodo, kad ieškovas tyčia padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, o darbo sutarties nutraukimas yra proporcinga priemonė atsižvelgiant į ieškovo elgesį. Teigia, kad ginčo laikotarpiu nuotolinis darbas nebuvo suderintas, taip pat pokalbio su ieškovu, kuriuo su atsakove būtų sutarta, kad jis toliau gali likti dirbti nuotoliniu būdu nebuvo. Pažymi, kad ieškovas neteikė neatvykimo į darbą priežasčių, o tik nurodė, kad jo paskutinė darbo diena buvo lapkričio 17 d. ir kad atsakovės direktorė nebeturi teisės teikti reikalavimų pasiaiškinti.

7.2. Atsakovė dėl sumažinto darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo nurodo, kad tarp šalių sudarytoje darbo sutartyje kaip kintamoji darbo užmokesčio dalis nebuvo numatyti jokie priedai, kuriuos apeliantas turėtų teisę reikalauti išmokėti. Teigia, kad priedas buvo skiriamas įsakymo pagrindu. Atsakovės direktorei įvertinus buvusio įmonės vadovo priimtus įsakymus, buvo nutarta įsakymą panaikinti, kadangi apeliantui skiriamas priedas už jo sutartimi ir taip atliekamas bei tinkamai apmokamas darbo funkcijas, yra nepagrįstas. Dėl netesybų priteisimo nurodo, kad savo poziciją grindžia tuo, kuo pasisakė teikiamame apeliaciniame skunde, jog šiuo atveju teismas apskritai netesybas ieškovui iš atsakovės priteisė nepagrįstai.

Šalies argumentai

8. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą dalyje dėl ieškovui iš atsakovės priteisto 289,68 EUR darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą (neatskaičius mokesčių) ir 4789,20 EUR netesybų (neatskaičius mokesčių) sumos panaikinti ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje, dėl šių dviejų Ieškovo reikalavimų, ieškovo patikslintą ieškinį atmesti, tenkinus šį reikalavimą perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Atsiliepimas

8.1. Atsakovė dėl darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą priteisimo nurodo, kad ieškovas ėjo vadovaujančio darbuotojo pareigas pas atsakovę, nors ieškovas šią poziciją neigia. Teigia, kad ieškovui, kaip vadovaujančią poziciją užimančiam asmeniui, pagal DK 144 straipsnio 4 dalį už viršvalandinį darbą mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu. Darbo sutarties šalys nebuvo sutarusios, kad ieškovui už viršvalandinį darbą būtų mokama kitaip. Ta aplinkybė, kad atsakovė, vykdydama DGK sprendimą sumokėjo ieškovui priteistą 1144,24 EUR už ieškovo viršvalandinius darbus, nereiškia, kad atsakovė sutiko su šios sumos paskaičiavimu.

8.2. Atsakovė dėl priteistų netesybų dydžio nurodo, kad teismas netesybas ieškovui priteisė nepagrįstai, tinkamai neįvertinęs faktinės situacijos, sprendime nepasisakė dėl pačių darbo sutarties nutraukimo aplinkybių, tai yra jog darbo sutartis nutraukta dėl ieškovo kaltės, nevertino to, kad pas atsakovę toliau dirba daug darbuotojų, o tokios netesybų sumos priteisimas turi tiesioginės įtakos atsakovės finansiniams įsipareigojimams esantiems atsakovė darbuotojams, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas kėlė eilę nepagrįstų tiek turtinių, tiek neturtinių reikalavimų. Mano, kad teismas turėjo atmesti reikalavimą dėl netesybų priteisimo.

9. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

9.1. Ieškovas dėl darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą priteisimo nurodo, kad ieškovas neužėmė vadovaujančių pareigų, neturėjo pavaldžių darbuotojų. Pažymi, kad darbo sutarties 1.2 punkte yra nurodytas pareigų pavadinimas, kuris įvardijamas kaip (duomenys neskelbtini) vadovas, o ne (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovas. Pažymi, kad šalys DGK sprendimo dėl viršvalandžių priteisimo, jų apskaičiavimo neginčijo, o apeliaciniame skunde keliama nauja aplinkybė, jog ieškovui turėjo būti išmokėta mažesnė suma.

9.2. Ieškovas dėl priteistų netesybų dydžio nurodo, kad atsakovė, būdama skolinga darbuotojui (ieškovui) darbo užmokestį, galėjo jį išmokėti, tokiu būdu pati sustabdydama tolesnį netesybų augimą, tačiau to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovui iš atsakovės yra priteistos netesybos už penkis mėnesius, yra teisingas ir jo keisti nėra pagrindo. Teigia, kad atsakovė nepateikė byloje jokių įrodymų, kad ieškovui priteista suma yra neadekvati, atsižvelgiant į įstaigos finansinę ar ekonominę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl 1744,76 EUR sumažinto darbo užmokesčio (priedais) už 2020 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius priteisimo.

12. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl sumažinto darbo užmokesčio, mokamo priedais priteisimo, neatsižvelgė, kad priedai buvo ne atsitiktinis darbuotojo skatinimas, o sistemingai mokamas užmokestis, nesiaiškino ilgai trunkančių darbo sutarties šalių tarpusavio santykių. Atsakovė su ieškovu nesutikdama nurodo, kad priedai buvo skiriami įsakymo pagrindu, o įmonės direktorei įvertinus buvusio įmonės vadovo priimtus įsakymus, buvo nutarta įsakymą dėl priedo ieškovui panaikinti, kadangi ieškovui skiriamas priedas už jo atliekamas darbo funkcijas, yra nepagrįstas.

13. DK 139 straipsnio 1 dalyje darbo užmokestis apibrėžiamas kaip atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.

14. Sprendžiant klausimą dėl sumažinto darbo užmokesčio priteisimo už 2020 m. liepos - lapkričio mėnesius, pirmiausia pažymėtina, kad ieškovo ir atsakovės 2018 m. sausio 11 d. sudarytoje darbo sutartyje šalys susitarė dėl 1050 EUR (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio (sutarties 3 punktas). Sutartyje taip pat nurodoma, kad darbo užmokestis ir jo mokėjimo sąlygos gali būti keičiami tik šalių susitarimu. 2018 m. gegužės 4 d. darbo sutartis papildyta ir nuo 2018 m. gegužės 1 d. buvo nustatytas 1150 EUR mėnesio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių. 2018 m. gruodžio 19 d. darbo sutarties Nr. 175 papildymu Nr. 2 pakeistas darbo sutarties 3 punktas ir nuo 2019 m. sausio 1 d. nustatytas 1483 EUR mėnesio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių.

15. Darbo santykių metu, 2019 m. liepos 1 d. direktoriaus įsakymu Nr. 19/27/2-1 „Dėl reikalingų įvairios paskirties darbų ir paslaugų sąmatų“ buvo paskirtas 10 procentų atlyginimo priedas prie sutartyje nustatyto darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių ieškovui. Pasikeitus atsakovės vadovui, 2020 m. liepos 24 d. direktoriaus įsakymu Nr. P-20-30-24 atšauktas 2019 m. liepos 1 d. direktoriaus įsakymas Nr. 19/27/2-1 „Dėl reikalingų įvairios paskirties darbų ir paslaugų sąmatų“. Byloje pateikti 2019 m. spalio mėn. - 2020 rugpjūčio mėn. atsakovės direktoriaus įsakymai, patvirtina, kad ieškovui J. G. buvo skiriamas papildomas 30 proc. priedas prie atlyginimo neatskaičius mokesčių už šiuos veiklos rezultatus - planuojamų darbų, didinančių bendrovės pajamas įgyvendinimą ir su tuo susijusios dokumentacijos rengimą. 2020 m. balandžio 30 d. atsakovės direktorius taip pat priėmė įsakymą Nr. P-20-18-30-5, kuriuo ieškovui J. G. skyrė 35 proc. dydžio atlyginimo priedą (neatskaičius mokesčių) už teisinės dokumentacijos ruošimą, sprendžiant ginčus su uždarąja akcine bendrove „Antikus“. 2020 m. gegužės 29 d. priėmė įsakymą Nr. P-20-22-12 kuriuo ieškovui J. G. skyrė 30 proc. dydžio atlyginimo priedą neatskaičius mokesčių už dokumentacijos ruošimą, sprendžiant ginčus su uždarąja akcine bendrove „AG meistrai“.

16. Ištyrus byloje pateiktus atsakovės direktoriaus įsakymus (sprendimo 15 punktas) nustatyta, kad atsakovės skiriami priedai ieškovui buvo mokami už papildomų darbinių funkcijų atlikimą, pavyzdžiui - planuojamų darbų, didinančių bendrovės pajamas įgyvendinimą, dokumentacijos ruošimą ir šiuo atveju ieškovui mokėti priedai laikytini priemokomis, už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą (sprendimo 13 punktas). Kaip matyti ieškovui mokamo priedo dydis atitinkamai svyruodavo ir nuo atliktų darbų, pavyzdžiui ginčų sprendimą su skirtingais juridiniais asmenimis (sprendimo 15 punktas). Taip pat matyti, kad ieškovą įsakymu paskyrus statybos darbų vadovu (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo elektros tinklų atnaujinimui (2019 m. spalio 28 d. įsakymas), jam buvo skiriamas papildomas 10 procentų priedas. Pažymėtina, kad ieškovas 2018 m. sausio 11 d. darbo sutartimi paskirtas (duomenys neskelbtini) vadovu, todėl ieškovą įsakymo pagrindu paskyrus statybos darbų vadovu daugiabučio namo elektros tinklų atnaujinimui, ieškovas turėjo atlikti naujas ir papildomas funkcijas, nenumatytas darbo sutartyje. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė skirdavo ieškovui priedus už papildomų darbų ir rezultatų pasiekimą, kurie nebuvo aptarti 2018 m. sausio 11 d. sudarytoje darbo sutartyje.

17. Atsižvelgiant į tai, kad šalys darbo sutartyje nesusitarė, kad konkretus priedas ieškovui bus mokamas už papildomų funkcijų atlikimą kas mėnesį, toks susitarimas nenustatytas ir darbo sutarties prieduose ar kituose įmonės aktuose (darbo sutarties 3 punktas), priešingų duomenų byloje nėra, todėl darytina išvada, kad priedai, kurie buvo skiriami direktoriaus įsakymais (sprendimo 15 punktas) buvo skiriami atsižvelgiant į ieškovo papildomai atliekamas darbo funkcijas. Pasikeitus atsakovės vadovams, atsakovės vadovė 2020 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. P-20-30-24 panaikino skiriamą 10 procentų priedą ieškovui nurodydama, kad sąmatų kontrolė ir ar rengimas yra būtina ir neatskiriama (duomenys neskelbtini) vadovo darbo dalis ir nebeskyrė ieškovui papildomo priedo prie atlyginimo. Nors ieškovas teigia, kad šiuo atveju priedai buvo pastovūs (mokami ilgiau kaip metus), kas šiuo atveju laikytina kaip pastovioji darbo užmokesčio dalis ir turi būti priteisiama už 2020 m. spalio - lapkričio mėnesius, tačiau nagrinėjamu atveju nustačius (sprendimo 15-16 punktai), kad darbo sutarties šalys dėl šių priedų skyrimo nebuvo sutarusios nei darbo sutartyje, nei kituose įmonės aktuose, į tai, kad priedai buvo mokami tik konkrečių papildomų funkcijų įgyvendinimą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įmonės vadovas, įvertinęs ieškovo darbo rezultatus, turėjo teisę priimti sprendimą dėl ieškovui skiriamo priedo panaikinimo.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo apeliacinio skundo dalis, kuria prašoma priteisti 1744,76 EUR sumažintą darbo užmokestį (priedais) už 2020 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius netenkinama ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnis 1 dalies 1 punktas).

Dėl reikalavimo pripažinti 2018 m. gruodžio 19 d. Darbo sutarties Nr. 175 nutraukimą DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu ir 2018 m. gruodžio 19 d. Darbo sutarties Nr. 175 nutraukimo pagrindo pakeitimo į DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo 2020 m. lapkričio 17 d.

19. Ieškovas prašydamas pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė sumokėjo viršvalandžius tik po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo, kurie nebuvo mokėti ilgiau kaip du mėnesiai (DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas), neatsižvelgė į visas priežastis, dėl kurių ieškovas dirbo nuotoliniu būdu. Atsakovė su ieškovu nesutinka, teigia, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nenurodė neatvykimo į darbą priežasčių, dėl ko darbo sutarties nutraukimas yra proporcinga priemonė atsižvelgiant į ieškovo elgesį.

20. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo darbo sutarties nutraukimo su atsakove pagrindo pakeitimo iš DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto į DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovas 2018 m. sausio 11 d. su atsakove pasirašė neterminuotą darbo sutartį Nr. 175 ir nuo 2018 m. sausio 15 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose. Darbdavys įsipareigojo mokėti ieškovui 1050 EUR (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį. Darbo dienos trukmė 40 val. per savaitę. 2018 m. gegužės 4 d. darbo sutartis papildyta ir nuo 2018 m. gegužės 1 d. buvo nustatytas 1150 EUR mėnesio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių. 2018 m. gruodžio 19 d. darbo sutarties Nr. 175 papildymu Nr. 2 pakeičiamas darbo sutarties 3 punktas ir nuo 2019 m. sausio 1 d. nustatytas 1483 EUR mėnesio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių. 2018 m. lapkričio mėn. 2 d. direktoriaus įsakymu Nr.18-44-2/1 jam buvo priskirtos papildomos (duomenys neskelbtini) specialisto funkcijos, mokant 10 procentų priedą prie pareiginio atlyginimo. Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad ieškovas 2018 m. sausio 16 d. susipažino su atsakovės direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 1 d. patvirtintais įsakymu Nr. 16/32/1 techninės priežiūros skyriaus vadovo pareiginiais nuostatais bei 2016 m. rugpjūčio 1 d. patvirtintais įsakymu Nr. 16/32/1 techninės priežiūros skyriaus nuostatais, ir juos pasirašė. Ieškovo darbo sutartis nutraukta 2020 m. lapkričio 27 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu už pravaikštas, kurias ieškovas padarė 2020 m. lapkričio 11, 12, 24, 25, 26, 27 dienomis neatvykdamas į darbą per visą darbo dieną.

22. DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos. Nutraukiant darbo sutartį DK 56 straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 56 straipsnio 2 dalis). Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą (DK 56 straipsnio 3 dalis).

23. Nustatyta, kad ieškovas 2020 m. lapkričio 10 d. pateikė prašymą atsakovei atleisti jį iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Iš pateikto prašymo matyti, jog ieškovas prašo jį atleisti iš darbo nuo 2020 m. lapkričio 17 d. imtinai, išmokant darbo užmokestį, priedus, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, viršvalandžius. Byloje nėra ginčo dėl fakto, jog atsakovė ieškovo prašymą gavo, šią aplinkybę patvirtina 2020 m. lapkričio 11 d. elektroninis laiškas, kuriame darbdavė nurodo, jog prašymas dėl atleidimo iš darbo netenkinamas, kadangi prašyme abstrakčiai nurodytos priežastys yra neegzistuojančios, nenurodyti aiškūs argumentai ir nepateikti įrodymai, dėl DK 56 straipsnio taikymo, pažymima, kad visas priklausantis darbo užmokestis yra išmokėtas, įsiskolinimo nėra. Atsižvelgiant į šiuos įrodymus, daroma išvada, kad darbdavė ieškovo prašymą gavo vėliausiai 2020 m. lapkričio 11 d. ir jį atsisakė tenkinti, o darbo sutartis atsakovės iniciatyva nutraukta 2020 m. lapkričio 27 d., kitu pagrindu, tai yra pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (už pravaikštas).

24. Kaip minėta sprendimo 22 punkte, DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas atleidimo pagrindas taikomas tuo atveju, jei darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos. Darbo ginčų komisijos 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-24861, nuspręsta priteisti ieškovui iš atsakovės 1144,24 EUR darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą neatskaičius mokesčių. Sprendime nurodyta, kad neapmokėta 70 valandų viršvalandžių, kurie susidarė per 2019 - 2020 metus. Byloje pateiktas viršvalandžių žiniaraštis patvirtina, kad Darbo ginčų komisija priteisė 1144,24 EUR (neatskaičius mokesčių) neapmokėtų viršvalandžių už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. spalio mėn.. Šalys Darbo ginčų komisijos 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo, dalyje dėl viršvalandžių priteisimo neginčijo. Byloje taip pat pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas po Darbo ginčų komisijos 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo priėmimo, 2021 m. kovo 5 d. pervedė ieškovui 692,26 EUR, už neapmokėtus viršvalandžius.

25. DK 139 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro ir papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar pagal darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą. Darbo teisės normos įtvirtina, kad už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis (DK 144 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nėra ginčo dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo, dalyje dėl viršvalandžių ir jų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590-378/2015).

26. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ilgiau kaip du mėnesius nesumokėjo viso pilnai ieškovui priklausančio darbo užmokesčio, tai yra laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. spalio mėn. nesumokėjo viršvalandžių, taip pat nesumokėjo ir 593,20 EUR papildomo darbo užmokesčio apmokėjimo pagal 2019 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. 19-44-28-1 „Dėl statybos darbų vadovo paskyrimo“, darytina išvada, kad atsakovė 2020 m. lapkričio 11 d. laišku atsisakydama tenkinti ieškovo 2020 m. lapkričio 10 d. prašymą, nurodydama, kad jokio darbo užmokesčio įsiskolinimo nėra ir 2020 m. lapkričio 27 d. nutraukdama darbo sutartį kitu, DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, priėmė nepagrįstą sprendimą, pažymint ir tai, jog atsakovė, turėdama pareigą mokėti ieškovui visą darbo užmokestį, 2020 m. lapkričio 11 d. atsakymu, nesiėmė veiksmų, pašalinti visas abejones dėl darbo užmokesčio sumokėjimo darbuotojui, esant darbuotojo prašymui apmokėti viršvalandinį darbą. Pažymėtina, kad pagal DK 56 straipsnio 3 dalį darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą, tačiau šiuo atveju darbo sutarties pasibaigimas suėjus įspėjimo terminui, nebuvo įformintas.

27. Kita vertus, pažymėtina, kad vertinant įvykius chronologiškai, ieškovo prašymas atleisti jį iš darbo buvo pateiktas atsakovei 2020 m. lapkričio 10 d., atsakymas ieškovui buvo išsiųstas 2020 m. lapkričio 11 d. ir įmonėje nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki lapkričio 23 d. buvo dirbama nuotoliniu būdu dėl COVID-19 atvejo įmonėje. Ieškovas taip pat nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. buvo nedarbingume. Teismo vertinimu, pasibaigus įspėjimo terminui, tai yra 2020 m. lapkričio 17 d., turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl ieškovo atleidimo jo 2020 m. lapkričio 10 d. prašymo pagrindu (DK 56 straipsnio 3 dalis). Nors atsakovė įrodinėja, kad ieškovas 2020 m. lapkričio 11 d. ir 2020 m. lapkričio 12 d., neatvyko į darbą, tačiau pažymėtina, kad ieškovas tik 2020 m. lapkričio 13 d. raštu buvo įspėtas, jog su ieškovu sudaryta darbo sutartis gali būti nutraukta ir jis bus atleistas iš darbo, jeigu per 12 mėnesių nuo šio įspėjimo bus padarytas antras toks pats pareigų pažeidimas.

28. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Šis reguliavimas teikia pagrindą daryti išvadą, kad darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją, įvertinti darbo rezultatus (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį. Teismo vertinimu šiuo atveju būtina pažymėti, kad ieškovas tik 2020 m. lapkričio 13 d. buvo įspėtas apie galimą sutarties nutraukimą pakartojus pažeidimą, 2020 m. lapkričio 16 d. duomenų apie pažeidimus nėra (buvo dirbama nuotoliniu būdu dėl COVID-19 atvejo įmonėje), todėl šiuo atveju 2020 m. lapkričio 17 d. suėjus 2020 m. lapkričio 10 d. įspėjimo terminui turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl darbo sutarties nutraukimo, ką ir nurodė ieškovas atsakovei pateiktoje vėlesnėje susirašinėjimo medžiagoje (2020 m. lapkričio mėnesio elektroniniai laiškai 24-27 dienomis). Vertinant ar atleidimas iš darbo buvo proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė pažymėtina, kad ieškovui buvo siūlomos vadovaujančios pareigos kitoje atsakovės dukterinėje įmonėje, įmonėje jau 2020 m. kovo 28 d. buvo priimtas nuotolinio darbo tvarkos aprašas, ir ta aplinkybė, jog ieškovas pavėlavo pateikti prašymą pagal nuotolinio darbo tvarkos aprašo II dalies 2 punktą, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra proporcinga pasekmėms - atleidimui.

29. Nurodytų aplinkybių pagrindu, atsižvelgdama į tai, kad ieškovui ilgiau kaip du mėnesius nebuvo mokamas jam priklausantis visas darbo užmokestis, į tai, kad ieškovo atleidimo klausimas nebuvo tinkamai išspręstas pasibaigus 2020 m. gruodžio 10 d. įspėjimo terminui (DK 56 straipsnio 3 dalis), į tai, kad ieškovas apie galimą atleidimą įspėtas 2020 m. lapkričio 13 d. raštu, o jo atleidimo klausimas turėjo būti sprendžiamas 2020 m. lapkričio 17 d., į tai, kad teismo vertinimu ieškovo atleidimas šiuo atveju nebuvo proporcinga priemonė padarytam pažeidimui (sprendimo 28 punktas), teisėjų kolegija nusprendžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje nuspręsta ieškovo reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo su atsakove pagrindo pakeitimo atmesti panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - pripažinti 2018 m. gruodžio 19 d. Darbo sutarties Nr. 175 nutraukimą DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu ir pakeisti 2018 m. gruodžio 19 d. Darbo sutarties Nr. 175 nutraukimo pagrindą į DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo 2020 m. lapkričio 17 d., tai yra nuo ieškovo 2020 m. lapkričio 10 d. pateikto prašymo įspėjimo termino pabaigos (DK 56 straipsnio 3 dalis).

30. Nutraukiant darbo sutartį DK 56 straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 56 straipsnio 2 dalis). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo ir atsakovės darbo santykiai vyko ilgiau kaip du metus (nuo 2018 m. sausio 11 d. (sudaryta darbo sutartis) iki 2020 m. lapkričio 17 d. (darbo sutartis nutraukiama)), todėl ieškovui priklauso dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Ieškovas pateiktu apeliaciniu skundu prašo priteisti 4449 EUR kompensaciją. Ištyrus byloje esančius atsiskaitymo lapelius nustatyta, kad ieškovo darbo užmokestis buvo: 2020 m. rugpjūčio mėn. - 2136,44 EUR (neatskaičius mokesčių), 2020 m. rugsėjo mėn. - 2076,20 EUR (neatskaičius mokesčių), 2020 m. spalio mėn. - 1631,30 EUR (neatskaičius mokesčių), 2020 m. gegužės mėn. - 2190,80 EUR (neatskaičius mokesčių), taigi vidutinis ieškovo darbo užmokestis, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. - 2020 m. spalio mėn., yra 2008, 69 EUR (neatskaičius mokesčių). Ieškovas prašo priteisti 4449 EUR kompensaciją (nuo 2224,50 EUR vidurkio (ši ieškovo apskaičiuota vidutinio darbo užmokesčio suma yra su priedu, pagal 2018 m. lapkričio mėn. 2 d. direktoriaus įsakymą Nr.18-44-2/1). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinio skundo ieškovo reikalavimas dėl 10 procentų priedo priteisimo (1744,76 EUR) dėl darbo užmokesčio už 2020 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius priteisimo atmetamas (sprendimo 12-18 punktai), ieškovui priteisiama dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka - 4017,38 EUR (neatskaičius mokesčių) (2008,69 EUR x 2 mėn.) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl (4789,20 EUR) neatskaičius mokesčių, netesybų priteisimo.

31. Atsakovė dėl priteistų netesybų dydžio nurodo, kad teismas netesybas ieškovui priteisė nepagrįstai, tinkamai neįvertinęs faktinės situacijos, nepasisakydamas dėl darbo sutarties nutraukimo aplinkybių, ieškovo kaltės, nevertindamas, kad atsakovė turi daugiau darbuotojų, o netesybų sumos priteisimas turi tiesioginės įtakos atsakovės finansiniams įsipareigojimams. Prašo šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą ir reikalavimą dėl netesybų priteisimo atmesti. Ieškovas su atsakove nesutinka, teigia, kad atsakovė, būdama skolinga darbuotojui galėjo sumokėti darbo užmokestį, tokiu būdu stabdydama netesybų augimą. Pažymi, kad atsakovė nepateikė byloje jokių įrodymų, kad ieškovui priteista suma yra neadekvati, atsižvelgiant į įstaigos finansinę ar ekonominę padėtį. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo priteisti 6333,30 EUR iš atsakovės netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką, tai yra padidinti netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką, patenkinus ieškovo apeliacinio skundo reikalavimą dėl sumažinto darbo užmokesčio (priedais) priteisimo.

32. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pasibaigus šalių darbo santykiams atsakovė su ieškovu pilnai neatsiskaitė, tai yra nesumokėjo 593,20 EUR darbo užmokesčio už papildomą darbą (neatskaičius mokesčių), 64,02 EUR piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas (neatskaičius mokesčių), 1144,24 EUR darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą (neatskaičius mokesčių). Atsakovė su ieškovu turėjo atsiskaityti ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 17 d. (sprendimo 29 punktas), tačiau ieškovui priklausančios lėšos už papildomą darbą, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir viršvalandinį darbą nebuvo sumokėtos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už uždelsta atsiskaityti laikotarpį atsakovė yra skolinga ieškovui 4789,20 EUR netesybų (neatskaičius mokesčių).

33. DK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnis 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. DK 147 straipsnio 2 dalyje numato taisykles, kurios taikomos, kai darbdavys dėl savo kaltės vėluoja atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Šios taisyklės taikomos visų darbuotojui mokėtinų su darbo santykiais susijusių išmokų atžvilgiu (darbo užmokesčiui, kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kt. mokėjimams).

34. Pagal kasacinio teismo praktiką darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti mažinama atsižvelgiant į trumpą darbo santykių trukmę, didelę priteistiną sumą, darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybes ir pobūdį, faktą, kad darbdavys ieškinio reikalavimų dalį pripažino ir sumokėjo kompensacijos dalį, darbdavio finansinę padėtį, priteistinos išmokos dydžio reikšmę darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014). Priteistina išmoka gali būti mažinama, kai nustatomos aplinkybės, kurios rodo, kad priteistinos išmokos dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir yra iš esmės neproporcingas darbdavio padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012). Teismas kiekvienu konkrečiu nagrinėjimo atveju nustatęs pagal aptartus kriterijus reikšmingas bylai faktines aplinkybes sprendžia, ar jos pažeidžia darbdavio padaryto pažeidimo ir darbuotojo pažeistų teisių proporcingumo principą ir sudaro teisinį pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014).

35. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog šiuo atveju ieškovui iš atsakovės yra priteista dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka - 4017,38 EUR (neatskaičius mokesčių) (sprendimo 30 punktas), į tai, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia aplinkybę, jog darbo sutarties metu darbuotojo ir darbdavio santykiai buvo konfliktiški (elektroninio susirašinėjimo medžiaga), į tai, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog byloje iš esmės kilo ginčas ne dėl pagrindinio darbo sutartyje sutarto darbo užmokesčio, o dėl papildomų išmokų priteisimo, sprendžia, kad šiuo atveju 4789,20 EUR (neatskaičius mokesčių) netesybų priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos ir jis nėra suderinamas su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais (sprendimo 34 punktas). Teismas, atsižvelgęs į ieškovui neišmokėtų sumų apimtį, pobūdį, į delsimo atsiskaityti su darbuotoju laikotarpį ir darbuotojo, bei darbdavio poziciją dėl reikalavimų pagrįstumo, pripažįsta, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovės apeliacinio skundo reikalavimą sumažinti priteistinų netesybų sumą, todėl nusprendžia priteisti ieškovui iš atsakovės 2394,60 EUR netesybų neatskaičius mokesčių (50 procentų) ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai dėl 1744,76 EUR sumažinto darbo užmokesčio (priedais) priteisimo yra atmetami (sprendimo 12-18 punktai), ieškovo reikalavimo padidinti netesybas, netenkina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl 289,68 EUR darbo užmokesčio priteisimo, už ieškovo J. G. viršvalandinį darbą.

36. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Gargždų būstas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurią ieškovui iš atsakovės priteista 289,68 EUR už ieškovo viršvalandinį darbą, šioje dalyje ieškinį atmetant. Teigia, kad po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo sumokėjo ieškovui priteistą viršvalandinį atlyginimą, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė sutiko su viršvalandžių apskaičiavimu. Nurodo, kad ieškovas buvo įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas, todėl jam nepriklauso padidintas tarifas už viršvalandinį darbą pagal DK 144 straipsnio 6 dalies nuostatas. Ieškovas su atsakove nesutinka, teigia, kad atsakovė apmokėjo viršvalandžius, Darbo ginčų komisijos sprendimo neskundė, o ir be to ieškovas pavaldinių neturėjo, įmonėje techninio skyriaus nėra, todėl faktiškai vadovaujamo darbo neatliko.

37. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (sprendimo 36 punktas), darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė darbo teisės normas spręsdamas klausimą dėl viršvalandžių priteisimo (DK 144 straipsnio 6 dalis).

38. Darbo ginčų komisijos 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-24861, nuspręsta priteisti ieškovui iš atsakovės 1144,24 EUR darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą neatskaičius mokesčių. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog atsakovei viršvalandžius pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą yra sumokėjusi ieškovui, tačiau sumokėjus šiuos viršvalandžius keitėsi ieškovo vidutinis vienos valandos, vienos dienos ir viso mėnesio darbo užmokestis, dėl ko ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės papildomą 226,96 EUR sumą, kuri liko nesumokėta ieškovui už viršvalandžius perskaičiavus darbo užmokestį.

39. Darbo ginčų komisija 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu priteisdama viršvalandžius 1,5 tarifu (DK 144 straipsnis 4 dalis) nurodė, kad ieškovas, nors ir buvo supažindintas su skyriaus vadovo pareiginiais nuostatais, tačiau faktiškai jis pavaldume pavaldžių darbuotojų neturėjo, todėl nusprendė, kad jis negali būti laikomas vadovaujančiu darbuotoju. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė sumokėjo ieškovui DGK sprendimu priteistą sumą už viršvalandžius, abi šalys DGK sprendimo šioje dalyje neginčijo, todėl teismas dėl paskaičiuotų viršvalandžių ir taikomo tarifo plačiau nepasisakė.

40. DK 144 straipsnio 6 dalis numato, kad juridinio asmens vienasmenio valdymo organo darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma, tačiau už tą darbą nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų (DK 101 straipsnio 3 ir 4 dalys) darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. DK 101 straipsnio 3 dalis numato, kad su filialų ir atstovybių vadovais yra sudaromos darbo sutartys ir jiems šiame skyriuje nurodyti darbo santykių ypatumai galioja mutatis mutandis. DK 101 straipsnis 4 dalis numato, kad su kitais šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nenurodytais juridinio asmens vadovaujančiais darbuotojais, tai yra darbuotojais, kurie turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus pavaldiems darbuotojams, sudaromos darbo sutartys ir šio skyriaus ypatumai jiems netaikomi.

41. Ieškovas J. G. buvo įdarbintas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Gargždų būstas“ (duomenys neskelbtini) pareigose nuo (duomenys neskelbtini). Darbo santykiu metu, ieškovo pareigybė nesikeitė. Iš byloje pateiktos uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų būstas“ organizacinės struktūros, patvirtintos atsakovės 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. BV19-50-13 matyti, jog įmonėje atskirų skyrių ir ar padalinių nėra ir įmonės direktoriui (ir jo pavaduotojui) yra atskaitingi techninės priežiūros vadovas, statinio statybos vadovas, modernizavimo projektų vadovas, vyriausiasis buhalteris. Iš pateiktos struktūros matyti, kad techninės priežiūros vadovui yra atskaitingi 2 darbuotojai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas paaiškino, kad jis vadovaujančių pareigų faktiškai neužėmė, jam buvo galima teikti nurodymus vadybininkams tačiau atskaitingumo nebuvo, jo pavaldume darbuotojų ir skyriaus nebuvo. Kaip matyti Darbo ginčų komisija vertindama atsakovės argumentus jog ieškovas užėmė vadovaujančias pareigas įmonėje nurodė, kad ieškovas faktiškai pavaldžių asmenų neturėjo, todėl jam netaikytinas sumažintas tarifas, kaip už darbą įprastiniu tarifu.

42. Pažymėtina, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovu, kad atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų (pvz. patvarkymų, nurodymų ir pan.), kuriais ieškovas duotų nors vieną atskirą rašytinį nurodymą pavaldiems darbuotojams ar priimtų sprendimus savo vardu įmonės naudai per visą darbo įmonėje laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju atsakovei teigiant, kad ieškovas atliko vadovo darbą, atsižvelgiant į tai, kad pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, daroma išvada, kad atsakovė šiuo atveju nepateikė jokių naujų duomenų, sudarančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl viršvalandžių priteisimo, todėl sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

43. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

44. Įvertinus ieškovo pareikštus reikalavimus ir jo tenkinimo apimtį - patenkinti reikalavimai pripažinti 2018 m. gruodžio 19 d. darbo sutarties Nr. 175 nutraukimą DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu, pakeisti 2018 m. gruodžio 19 d. Darbo sutarties Nr. 175 nutraukimo pagrindą į DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo 2020 m. lapkričio 17 d., priteisti 593,20 EUR papildomą darbo užmokesčio apmokėjimą pagal 2019 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 19-44-28-1 „Dėl statybos darbų vadovo paskyrimo“, priteisti 289,68 EUR darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą (neatskaičius mokesčių, ieškovo reikalavimai dėl piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas (neatskaičius mokesčių) priteisimo, 4789,20 EUR netesybų patenkinti iš dalies.

45. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis (sprendimo 45 punktas), laikytina, kad ieškovo ieškinys tenkintinas 70 proc. (visų ieškovo pareikštų ir teismo patenkintų reikalavimų procentinė išraiška), o tai reiškia, kad ieškovui priklauso 70 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei – 30 proc.

46. Ieškovas teismui pateikė įrodymus apie 1300 EUR patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjos teisinę pagalbą, todėl ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies (80 proc.), iš atsakovės yra pagrindas ieškovui priteisti 1040 EUR bylinėjimosi išlaidų (1300 EUR x 80 proc.) (už advokato pagalbą) (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

47. Atsakovės atstovė pateikė prašymą ir įrodymus apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokatės pagalbą 2762,83 EUR sumoje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), ir ieškinį tenkinus iš dalies (20 proc.), iš ieškovo yra pagrindas atsakovei priteisti 552,56 EUR bylinėjimosi išlaidų (2762,83 EUR x 20 proc.) (už advokato pagalbą) (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

48. Atlikus nurodytų ieškovui ir atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 487,44 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

49. Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 166 EUR žyminis mokestis (pagal ieškovui priteistą sumą).

Dėl procesinės bylos baigties.

50. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš dalies netinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė darbo teisės normas, spręsdamas klausimą dėl reikalavimo pripažinti 2018 m. gruodžio 19 d. Darbo sutarties Nr. 175 nutraukimą DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu, 2018 m. gruodžio 19 d. Darbo sutarties Nr. 175 nutraukimo pagrindo pakeitimo į DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo 2020 m. lapkričio 17 d., su tuo susijusių pasekmių taikymo ir priteistino netesybų dydžio, kas sudaro pagrindą šiose dalyse pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti dalyje priimti naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

51. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstina dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas - 1000 EUR advokato pagalbos išlaidų rengiant apeliacinį skundą ir 700 EUR advokato pagalbos išlaidų rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Iš viso 1700 EUR. Atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas - 114 EUR žyminis mokestis, 1855,33 EUR advokato pagalbos išlaidų. Iš viso 1969,33 EUR.

53. Nagrinėjamu atveju iš dalies patenkinti ieškovo apeliacinio skundo reikalavimai - patenkintas reikalavimas pripažinti 2018 m. gruodžio 19 d. darbo sutarties Nr. 175 nutraukimą DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu, pakeistas 2018 m. gruodžio 19 d. Darbo sutarties Nr. 175 nutraukimo pagrindas į DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo 2020 m. lapkričio 17 d., iš dalies patenkintas reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją (apeliaciniu skundu pareikštas reikalavimas priteisti 4449 EUR kompensaciją, faktiškai priteista 4017,38 EUR), atmestas reikalavimas priteisti 1744,76 EUR sumažintą darbo užmokestį už 2020 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius (07 mėn. - 33,70 EUR, 08 mėn. – 88,06 EUR; 09 mėn. -148,EUR EUR; 10 mėn. – 593,20 EUR; 11 mėn. - 881,50 EUR), atmestas reikalavimas padidinti netesybas ir priteisti 6333,30 EUR ieškovui iš atsakovės netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, laikytina, kad ieškovo apeliacinis skundas patenkintas 60 procentų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 1020 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

54. Atsakovės apeliacinio skundo reikalavimai patenkinti iš dalies - iš dalies patenkintas reikalavimas dėl netesybų (atsakovė apeliaciniu skundu pareiškė reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 4789,20 EUR netesybų priteisimo, ieškovo reikalavimą, dėl netesybų atmetant). Šis reikalavimas patenkintas iš dalies, sumažinant priteistiną netesybų sumą 50 procentų, tai yra iki 2394,60 EUR. Reikalavimas dėl priteisto 289,68 EUR darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą (neatskaičius mokesčių) panaikinimo atmestas. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, laikytina, kad ieškovo apeliacinis skundas patenkintas 40 procentų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 742,13 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

55. Atlikus nurodytų ieškovui ir atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 277,87 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

56. Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 90 EUR žyminis mokestis (pagal ieškovui priteistą sumą).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir dalyje priimti naują sprendimą:

Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo J. G. ieškinio reikalavimas pripažinti atleidimo pagrindą neteisėtu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - pripažinti ieškovo J. G. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų būstas“ 2018 m. gruodžio 19 d. darbo sutarties Nr. 175 nutraukimą DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu.

Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurią atmestas ieškovo J. G. ieškinio reikalavimas pakeisti atleidimo pagrindą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - Pakeisti ieškovo J. G. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų būstas“ 2018 m. gruodžio 19 d. Darbo sutarties Nr. 175 nutraukimo pagrindą į DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo 2020 m. lapkričio 17 d..

Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurią atmestas ieškovo J. G. ieškinio reikalavimas dėl išeitinės kompensacijos priteisimo šioje dalyje, priimant naują sprendimą - ieškovo J. G. reikalavimą dėl išeitinės kompensacijos priteisimo tenkinti iš dalies, priteisiant J. G. 4017,38 EUR (neatskaičius mokesčių) išeitinę kompensaciją iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų būstas“.

Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurią tenkintas ieškovo reikalavimas dėl 4789,20 EUR (neatskaičius mokesčių), netesybų priteisimo ir priteisti J. G. 2394,60 EUR netesybų (neatskaičius mokesčių) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų būstas“.

Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti ieškovui J. G. 487,44 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų būstas“, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų būstas“ valstybės naudai 166 EUR žyminio mokesčio už patenkintus ieškovo ieškinio reikalavimus (įmokos kodas 5660).

Priteisti ieškovui J. G. 277,87 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų būstas“.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų būstas“ valstybės naudai 90 EUR žyminio mokesčio už patenkintus ieškovo apeliacinio skundo reikalavimus (įmokos kodas 5660).

Teisėjos Kristina DomarkienėErinija KazlauskienėAušra Maškevičienė