Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir BUAB) „Sedro grupė“ atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Sedro grupė“ patikslintą ieškinį atsakovui T. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys atmestinas.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1021-459/2020 iškelta bankroto byla UAB „Sedro grupė“, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas Jonas Giniotis.

14. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-178-459/2022 (buvęs Nr. eB2-1021-459/2020) atstatydino įmonės nemokumo administratoriumi paskirtą Joną Giniotį, nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau ir MB) „Alba Prima“, atstovaujamą Kęstučio Akramo.

15. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi atstatydino nemokumo administratorių MB „Alba prima“, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje paskirtą administruoti atsakovę likviduojamą dėl bankroto uždarąją akcinę bendrovę „Sedro grupė“, iš šios įmonės nemokumo administratoriaus pareigų, paskyrė kitą nemokumo administratorių, UAB „Audata“.

Dėl žalos atlyginimo priteisimo

17. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2009-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-444/2009, kt.).

18. Ieškovė nurodo, kad atsakovas savo valdomos UAB “Sedro grupė” sąskaita nupirkęs statybines medžiagas ir paslaugas, tačiau jas panaudojęs ne šios įmonės naudai bei interesais, bet panaudojęs sutuoktinės S. V. kotedžo statybai adresu (duomenys neskelbtini), sąmoningai, tyčia pažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytas pareigas. Paaiškino, kad atsakovas ieškovės vardu ir sąskaita nupirktų prekių ir paslaugų panaudojo sutuoktinės S. V. kotedžo statybai už 90 750,00 Eur, taip ieškovei bei jo kreditoriams padarydamas 90 750,00 Eur žalos.

19. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Tačiau tam tikrais proceso teisės normose reglamentuojamais atvejais šalys yra atleidžiamos nuo įrodinėjimo pareigos. CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje aiškinant nurodytas proceso teisės normas suformuluotos tokios esminės nuostatos: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas dėl teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisinės galios yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje. Tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 16 punktą). Išvadas apie tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą teismas padaro, išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, bylą nagrinėjantis teismas, be kita ko, turi įsitikinti, ar yra prejudicinių faktų, reikšmingų sprendžiant konkretų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-421/2024).

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-204-1076/2023 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-360/2022 ir priėmė naują nuosprendį: T. V. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 208 straipsnio 2 dalį išteisino, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, minėtu nuosprendžiu priimtą sprendimą konfiskuoti 65 035,93 Eur panaikino, panaikino minėtą nuosprendį dėl priteistų civilinių ieškinių UAB „Heidelbergcement Klaipėda“, Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, ir priėmė naują sprendimą UAB „Heidelbergcement Klaipėda“, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus, taip pat panaikino minėtu nuosprendžiu taikytą nuosavybės teisių apribojimą T. V. bei S. V.. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendyje konstatuota, jog bylos duomenimis neabejotinai įrodyta, kad T. V. savo valdomos UAB „Sedro grupė“ vardu inkriminuojamu laikotarpiu pirko statybines medžiagas ir paslaugas, kurias panaudojo sutuoktinei S. V. priklausančio kotedžo statybai (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, kad, jei „atsargomis“ tapo būtent ši statyba, tarpusavio skolų užskaitymu T. V. ne tiek patenkino savo kaip kreditoriaus interesus, kiek faktiškai atlygino turtinę žalą ar jos dalį UAB „Sedro grupė“, kuri kilo dėl įmonės resursų panaudojimo nuteistojo žmonai priklausančio kotedžo statybai. Pažymėta, kad bet kokiu atveju byloje liko neįrodyta, kad T. V. būtent 2020 m. kovo 30 d. jam inkriminuotos PVM sąskaitos faktūros suformavimu dėl tikro ar tariamo „atsargų“ pardavimo ir skolos užskaita realiai sumažino bendrovės konkurso masę, iš kurios bankroto proceso metu būtų galėję tenkinti savo reikalavimus kiti kreditoriai. Taigi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu iš esmės konstatuota, kad, jeigu tam tikru laikotarpiu žala UAB „Sedro grupė“ ir buvo padaryta, 2020 m. kovo 30 d. atsakovas šią žalą bendrovei atlygino.

21. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat aplinkybes, konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendyje, darytina išvada, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje neįrodyta viena iš civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, t. y. žala, padaryta ieškovei, todėl pripažintina, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 90 750 Eur žalos atlyginimo priteisimo.

23. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškiamą reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo kildina iš atsakovo kaip bendrovės vadovo netinkamai vykdytų pareigų. Vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau ir DK), CK, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-234/2013), todėl privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus ir ši jo pareiga neperduodama (CK 2.87 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008).

24. Iš byloje esančių Juridinių asmenų registro išrašų matyti, kad UAB „Sedro grupė“ įregistruota 2017 m. balandžio 12 d., nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. bendrovės vadovu įregistruotas M. M., nuo 2017 m. balandžio 24 d. bendrovės vadovu įregistruotas atsakovas T. V..

25. Viena iš esminių sąlygų, kurią būtina nustatyti nagrinėjamoje civilinėje byloje, siekiant įvertinti atsakovo veiksmų teisėtumą/neteisėtumą, yra ieškovės nemokumo momentas. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas).

26. Kaip jau minėta prieš tai, CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje, kuria iškėlė bankroto bylą UAB „Sedro grupė“, konstatavo, jo, įvertinęs į bylą pateiktus bei teismo nustatytus duomenis, tai, kad nuosavas kapitalas sudaro -89 203,91 Eur, o įsipareigojimai 170 784,57 Eur, t. y. skolos daugiau negu dvigubai viršija turimą turtą, todėl teismas daro išvadą, jog UAB „Sedro grupė“ yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, bei nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė yra gyvybinga, efektyviai vykdys ūkinę komercinę veiklą, kuri leistų įvykdyti prievoles ateityje. Ieškovės bankroto bylą nagrinėjęs teismas tokią išvadą padarė įvertinęs 2020 m. liepos 27 d. balanso duomenis bei faktines aplinkybes apie įmonės veiklą.

27. Iš prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-360/2022 esančių ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir balansų matyti, kad ieškovės veikla 2017 m. gruodžio 31 d., 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. gruodžio 31 d. buvo nuostolinga, t. y. ieškovė nuo jos įkūrimo 2017 metais vertinant formaliai pagal buhalterinės apskaitos dokumentus veikė nuostolingai, tačiau tik ieškovės balansuose pateiktų duomenų vertinimas sprendžiant dėl ieškovės nemokumo neatitiktų sąžiningumo ir protingumo principų. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė visą laiką vykdė veiklą, buvo išrašomos sąskaitos, buvo atsiskaitoma su kreditoriais. Būtina įvertinti ir tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais keitė įmonės veiklos pobūdį (įkūrus UAB „Sedro grupė“ buvo verčiamasi granito skaldos (įvairios statybinės produkcijos) perpardavimu, 2019 m. gruodžio 2 d. bendrovei buvo išduota licencija prekiauti alkoholiniais gėrimais), stengėsi atsiskaityti su kreditoriais, net skolindamas savo asmenines pinigines lėšas, kaip bendrovės akcininkas, siekdamas įmonės veiklos tęstinumo ir kad būtų išvengta įmonės nemokumo. Pažymėtina, kad atsakovas taip pat dėjo pastangas, siekdamas atsiskaityti su didžiausiu kreditoriumi UAB „Heidelbergcement Klaipėda“ – 2019 m. balandžio 1 d. mokėjimo pavedimais atsakovas pervedė UAB „Heidelbergcement Klaipėda“ 30 000 Eur (5 000 Eur + 25 000 Eur), taip padengdamas UAB „Sedro grupė“ skolos dalį, 2019 m. balandžio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi perleido kreditoriui UAB „Heidelbergcement Klaipėda“ atsakovui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 17500 Eur, šia suma sumažindamas UAB „Sedro grupė“ įsiskolinimo dydį UAB „Heidelbergcement Klaipėda“, UAB „Sedro grupė“ 2019 m. balandžio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido 47 346,19 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Sedro grupė“ skolininką UAB „Pamario tiekėjai“ kreditoriui UAB „Heidelbergcement Klaipėda“.

28. Iš prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-360/2022 pateiktų ieškovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad nuo 2020 m. sausio mėnesio iki 2020 metų birželio mėnesio vyko apmokėjimai ieškovės tiekėjams ir kreditoriams, ieškovei 2020 m. gegužės 19 d. buvo suteikta 3 438,12 Eur dydžio subsidija kaip įmonei, nukentėjusiai nuo Covid-19 pandemijos (prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-101-360/2022, 1 t., 118-131 l.). Taigi, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovo paaiškinimus, darytina išvada, jog iki 2020 metų birželio mėnesio ieškovė, nors ir susidurdama su finansiniais sunkumais, vykdė veiklą, atsakovas dėjo pastangas verslui išsaugoti, o tuomet, kai nebepavyko išspręsti susidariusių finansinių sunkumų, pats atsakovas inicijavo ieškovės bankroto bylos iškėlimą, informuodamas visus ieškovės kreditorius apie tokius ketinimus. Pažymėtina, kad iki pačiam ieškovui kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei nei vienas iš ieškovės kreditorių bankroto procesų neinicijavo.

29. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovė tapo nemoki 2020 m. liepos mėn., tuo tarpu ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma atsakovui iš ieškovės buvo grąžinta laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 24 d. iki 2020 gegužės 31 d., t. y. nesant duomenų neabejotinai išvadai, kad ieškovė buvo nemoki.

30. Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 24 d. iki 2020 gegužės 31 d. ieškovė nebuvo nemoki, buvo atliekami mokėjimai kitiems tiekėjams ir kreditoriams, ne tik atsakovui, pripažintina, kad atsakovas konkrečiais ieškovės nurodomais veiksmais nepažeidė teisės aktuose nustatytų pareigų.

31. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog atsakovas netinkamai vedė UAB „Sedro grupė“ buhalterinę apskaitą ir šiais veiksmais taip pat pažeidė savo kaip bendrovės vadovo pareigas. Prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-360/2022 esančioje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2022 m. kovo 21 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. liepos 1 d. nenustatyti teisės aktų pažeidimai, dėl ko nebūtų galima nustatyti UAB „Sedro grupė“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (baudžiamoji byla Nr. 1-101-360/2022, X t., 180 l.). Kitų duomenų, pagrindžiančių atsakovo pareigos tinkamai vesti ieškovės buhalterinę apskaitą pažeidimą, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Pastebėtina, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens atžvilgiu VMI prie LR FM buvo atlikti mokestiniai patikrinimai, kurių metu esminių pažeidimų, susijusių su buhalterinės apskaitos tvarkymu, nenustatyta.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nenustačius civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, teismas neprivalo pasisakyti ir dėl kitų įrodinėjamų civilinės atsakomybės sąlygų. Kadangi teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinamais, kitų civilinės atsakomybės sąlygų nevertina. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, kad neįrodytos visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 17 014,87 Eur žalai atlyginti atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą).

34. Kasacinio teismo formuojamoje CK 6.66 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymima, kad actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, todėl pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011).

35. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2020 m. kovo 20 d. tarpusavio skolų tarp atsakovo ir ieškovės įskaitymą 90 750,00 Eur sumoje bei taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo ieškovei 90 750,00 Eur sumą, taip pat pripažinti negaliojančiu 17 014,87 Eur paskolos grąžinimą atsakovui laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 24 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. nuo jos grąžinimo momento bei taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo ieškovei 17 014,87 Eur sumą

36. Atsakovas nurodo, kad ieškovė praleido vienerių metų senaties terminą ieškiniui pateikti, ir šiuo pagrindu prašo ieškovės reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Ieškovė su nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, nurodo, kad senaties terminas nebuvo praleistas, nes ne kartą keitėsi ieškovės nemokumo administratoriai, vyko baudžiamosios bylos atsakovo atžvilgiu nagrinėjimas.

37. JANĮ 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą, be kita ko, dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal JANĮ 64 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytą 6 mėnesių terminą nemokumo administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.

38. Pažymėtina, kad JANĮ 64 straipsnyje nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, bet tai nėra ieškinio senaties terminas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata (iki JANĮ įsigaliojimo nustačiusi analogišką bankroto administratoriaus pareigą) nekeičia ieškinio senaties termino eigos, jos pradžios skaičiavimo taikylės. Šis laikotarpis ne apibrėžia ieškinio senaties termino eigos pradžią, bet juo siekiama užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014).

39. Nagrinėjamu atveju ieškovė sandorį ginčija actio Pauliana ieškinio pagrindu. CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą.

40. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

41. Kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką. Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013).

42. Taip pat kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius nėra ir negali būti dalyvavęs įmonei sudarant sandorius, dėl kurių teisėtumo patikrinimo administratorius ir kreipiasi į teismą, taigi ir apie šių sandorių sudarymą iki jam tampant administratoriumi informacijos neturi. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte (dabar – JANĮ 64 straipsnio 1 dalis) administratoriaus sužinojimas apie įmonės sandorius siejamas su dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).

43. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, jei ginčo šalis reikalauja. Ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis, todėl teismas, pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties, praleistą terminą atnaujina ir pažeistą teisę gina (CK (1.131 straipsnio 3 dalis). Svarbių priežasčių, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymai nenustato. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams (CK 1.125 straipsnis), įvertinti termino praleidimo trukmę ir ieškovo nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti ieškinį, išnykimo ir kitus ieškovo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „LRG farmacija“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. 3K-3-393/2012).

44. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1021-459/2020 iškelta bankroto byla UAB „Sedro grupė“, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas Jonas Giniotis. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-178-459/2022 (buvęs Nr. eB2-1021-459/2020) atstatydino įmonės nemokumo administratoriumi paskirtą Joną Giniotį, nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau ir MB) „Alba Prima“, atstovaujamą Kęstučio Akramo. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi atstatydino nemokumo administratorių MB „Alba prima“, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje paskirtą administruoti atsakovę likviduojamą dėl bankroto uždarąją akcinę bendrovę „Sedro grupė“, iš šios įmonės nemokumo administratoriaus pareigų, paskyrė kitą nemokumo administratorių, UAB „Audata“.

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, nurodė, jog visi buhalterinės apskaitos dokumentai yra perduoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus reikalavimu 2020 m. balandžio 17 d. pagal UAB „Heidelbergcement Klaipėda“ atstovės pareiškimą pradėtame ikiteisminiame tyrime. Taigi, nors Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1021-459/2020, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, buvo nustatytas 15 dienų terminas perduoti paskirtam nemokumo administratoriui ieškovės turtą, visus dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, paskirtas ieškovės nemokumo administratorius iš karto po nutarties iškelti bankroto bylą ieškovei įsiteisėjimo dienos, t. y. 2020 m. rugsėjo 1 d., turėjo galimybę susipažinti su ieškovės buhalterinės apskaitos ir kitais su juridinio asmens veikla susijusiais dokumentais. Be to, byloje pateikti duomenys, jog Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1021-459/2020 patvirtino BUAB „Sedro grupė“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus. Tai reiškia, kad nemokumo administratorius, gavęs kreditorių finansinius reikalavimus, juos patikrino pagal ieškovės dokumentus ir, nustatęs, kad reikalavimai teisėti ir pagrįsti, kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl jų patvirtinimo. Tuo tarpu ieškovė dėl sandorių ginčijimo kreipėsi į teismą tik su patikslintu ieškiniu 2023 m. rugpjūčio 23 d.

46. Ieškovė nurodo, kad reikalavimo pareiškimas dėl sandorių nuginčijimo buvo apsunkintas dėl nagrinėtos baudžiamosios bylos atsakovo atžvilgiu. Pastebėtina, kad ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, dalyvavo ir ikiteisminio tyrimo metu, ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, taigi turėjo galimybę susipažinti su visais ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentais, juos įvertinti ir pasinaudoti įstatyme suteikta teise ginčyti tam tikrus ieškovės teises ir teisėtus interesus galimai pažeidžiančius sandorius. Duomenų, jog ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atlikusią instituciją ar baudžiamąją bylą nagrinėjusį teismą, prašydama leisti susipažinti su bylos medžiaga ar gauti jos kopijas, tačiau tokia informacija nebuvo suteikta, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

47. Bylos duomenimis nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-360/2022 ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, reiškė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tačiau ieškovės reikalavimas buvo paliktas nenagrinėtas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo pasirinkimas kaip jis gins savo teises teismų praktikoje paprastai nepripažįstamas svarbia priežastimi ieškinio senaties termino atnaujinimui. Bylinėjimasis ar nesibylinėjimas yra sąmoningai ieškovo pasirinktas elgesys, o ne objektyvi, nuo ieškovo valios nepriklausanti aplinkybė. Pastebėtina, kad nemokumo administratoriaus pasikeitimas bankroto proceso metu taip pat negali būti pripažįstama svarbia priežastimi senaties terminui pareikšti ieškinį atnaujinti, nes atstatydintas nemokumo administratorius turi nedelsiant perduoti visą dokumentaciją naujai paskirtam nemokumo administratoriui, taip užtikrinant veiklos tęstinumą. Duomenų, jog keičiantis nemokumo administratoriams, nebuvo perduodami ieškovės dokumentai ar naujai paskirtam nemokumo administratoriui buvo kitaip trukdoma tęsti administravimo veiksmus ir tinkamai atlikti pareigas, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

48. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovė 2023 m. rugpjūčio 23 d. patikslintu ieškiniu reikšdama reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu praleido ieškinio senaties terminą ir byloje nenustatytos svarbios aplinkybės, sudarančios pagrindą ieškinio senaties terminui atnaujinti, todėl teismas pripažįsta, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas atmesti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus dėl 2020 m. kovo 20 d. tarpusavio skolų tarp atsakovo ir ieškovės įskaitymo bei paskolos grąžinimo atsakovui laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 24 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.

49. Nustačius, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senatį actio Pauliana ieškiniui pareikšti, teismas plačiau nepasisako dėl kitų tokio ieškinio tenkinimui būtinų sąlygų, numatytų CK 6.66 straipsnyje.

50. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės atstovo, atsakovo ir jo atstovo, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovės patikslintas ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.

52. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas 2 440 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

53. Ieškovės patikslintą ieškinį atmetus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės (išlaidos atlyginamos iš ieškovės bankroto proceso administravimo išlaidoms skirtų lėšų).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sedro grupė“ patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sedro grupė“ atsakovui T. V. 2 440 Eur (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Šios išlaidos atlyginamos iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sedro grupė“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.