- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- e2-223-553/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00049-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kelias“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kelias“ dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto procesas“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Vilitransa“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroteka“, uždaroji akcinė bendrovė „Kelio servisas Panevėžyje“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. G. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas:
1.1. pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Delveris“ (toliau – ir bendrovė) ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dockday Baltic“ 2019 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ne varžytinėse sutartį Nr. 2019/1;
1.2. taikyti restituciją, t. y. grąžinti BUAB „Delveris“ nuosavybėn 87/100 dalis pastato – mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 45/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 35/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aptvėrimo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šį turtą priteisiant iš atsakovės UAB „Kelias“;
1.3. priteisti jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas ieškinyje pažymėjo, kad dėl likusios dalies restitucijos taikymo klausimo, t. y. dėl 2 000 Eur kainos, sumokėtos už minėto turto įgijimą, grąžinimo, savarankiško reikalavimo nereiškia iš šią dalį klausimo palieka spręsti teismo nuožiūra.
3. Ieškovas ieškinyje paaiškino, kad 2017 m. balandžio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimu UAB „Delveris“ buvo pradėta bankroto procedūra ne teismo tvarka. Ieškovas buvo (ir vis dar yra) vienas iš bendrovės kreditorių, kurio bankroto procese patvirtinto ir iki šiol likusio nepatenkinto finansinio reikalavimo suma sudaro 9 178,22 Eur. Bendrovei priklausė didelės vertės, t. y. ne mažiau kaip 136 906,00 Eur vidutinės rinkos vertės likvidus nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), t. y. 1) 87/100 dalys pastato – mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 78 800 Eur; 2) 45/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 148 000 Eur; 3) 35/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aptvėrimo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertė 5 000 Eur (toliau – ir turtas). Šį turtą realizavus bankroto proceso metu gautų pardavimo pajamų turėjo užtekti jei ne viso, tai bent dalies ieškovo turimo finansinio reikalavimo patenkinimui. 2018 m. sausio 25 d. vykusiame bendrovės kreditorių susirinkime 7 darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama ir patvirtinta turto pardavimo tvarka. Kyla pagrįstų abejonių dėl pradinės turto pardavimo kainos nustatymo. Nemokumo administratorius pasiūlė nustatyti 700 000 Eur pradinę turto pardavimo kainą, kuomet šio turto vidutinė rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis siekė tik 136 906 Eur. Ieškovo vertinimu, tokia nepagrįstai didelė turto vertė buvo nustatyta, siekiant išvengti realaus turto pardavimo per pirmąsias ir antrąsias varžytines, o jo pardavimą toliau vykdyti laisvo pardavimo būdu. Ieškovas po jo finansinio reikalavimo ir turto pardavimo tvarkos patvirtinimo bendrovės bankroto procese aktyviai nebedalyvavo, kadangi bendrovės bankroto procesas buvo pavestas administruoti profesionaliam nemokumo administratoriui. Po kurio laiko ieškovui tapo žinoma, kad bendrovė 2019 m. gruodžio 5 d. buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro. Kaip matyti iš 2019 m. spalio 30 d. kreditorių susirinkimo protokolo, tai buvo pakartotinis susirinkimas po 2019 m. spalio 29 d. neįvykusio susirinkimo, o jame dalyvavo (balsavo raštu) tik vienas bendrovės kreditorius – UAB „Black coral venture“. Ieškovui pradėjus domėtis, kodėl bendrovė išregistruota, o jo turimas finansinis reikalavimas jokia apimtimi nepatenkintas, paaiškėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3734-1101/2021 pagal ieškovo UAB „Kelias“ ieškinį atsakovui UAB „Docday Baltic“ dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo perkėlė pirkėjo teises ir pareigas UAB „Kelias“ pagal UAB „Docday Baltic“ ir BUAB „Delveris“ 2019 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ne varžytinėse sutartį Nr. 2019/1, kuria už 2 000 Eur kainą buvo parduotas pirmiau minėtas turtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje ginčijamos 2019 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ne varžytinėse sutarties Nr. 2019/1 šalys buvo BUAB „Delveris“ ir UAB „Docday Baltic“. BUAB „Delveris“ 2019 m. gruodžio 5 d. buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro pakartotinio 2019 m. spalio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu. Taigi, ginčijama sutartis sudaryta, įgyvendinant šios bylos iškėlimo metu jau neegzistavusios BUAB „Delveris“ bankroto procedūras. Bylos atsakovė UAB „Docday Baltic“ 2024 m. rugpjūčio 26 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro jo tvarkytojo iniciatyva pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnį, todėl buvo pašalinta iš proceso 2024 m. lapkričio 21 d. protokoline teismo nutartimi. Atsakovė UAB „Kelias“ nebuvo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ne varžytinėse sutarties Nr. 2019/1 šalimi, taigi, nėra atsakove pagal ieškovo ieškinį dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia (niekine) sandorių negaliojimo pagrindais. Ji į šią bylą atsakove įtraukta dėl to, kad, jei ieškovo ieškinys būtų patenkintas, restituciją reikėtų taikyti turtui, kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso UAB „Kelias“ 2021 m. birželio 1 d. įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3734-1101/2021, kuriuo jai perkeltos turto pirkėjos UAB „Docday Baltic“ teisės ir pareigos, pagrindu. Atsakovė UAB „Kelias“, kuri turto nuosavybės teises atlygintinai įgijo pagal įsiteisėjusį ir galiojantį teismo sprendimą, yra sąžininga įgijėja, todėl iš jos ginčo nekilnojamasis turtas pagal šios bylos aplinkybes negali būti išreikalautas (CK 4.93, 4.96 straipsniai).
6. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog ginčijamos sutarties šalys nebeegzistuoja kaip teisinių santykių subjektai, nėra jų teisių ir pareigų perėmėjų, nebegalima ir ieškinio teisena. Todėl, esant tokiai procesinei situacijai ir atsižvelgiant į teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, vertino, kad byloje nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas nutraukti civilinę bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 ir 8 punktų pagrindais.
7. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodė, kad šalių ir jų atstovų procesinis elgesys šioje byloje buvo tinkamas, bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl to, kad ieškovas inicijavo procesą, kuris nutrauktas, todėl remiantis priežasties teorija savo patirtų bylinėjimosi išlaidų patyrimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims rizika tenka ieškovui. Akcentavo, kad kiti dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo atlyginti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
8. Ieškovas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį ir pašalinti iš Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutarties šiuos motyvus, kad atsakovė UAB „Kelias“, kuri nuosavybės teises atlygintinai įgijo pagal įsiteisėjusį galiojantį teismo sprendimą, yra sąžininga įgijėja, todėl iš jos ginčo nekilnojamasis turtas pagal šios bylos aplinkybes negali būti išreikalautas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismų praktikoje nurodoma, kad įmonės pasibaigimas neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą. Tokiu atveju bankrutavusios ir iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės turtą ir turtines reikalavimo teises pagal įstatymą perima jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo procedūros metu, pagal įstatyme nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo. Tokių lėšų paskirstymo klausimą gali inicijuoti taip pat buvęs tokios įmonės bankroto administratorius, jeigu nebuvo padengtos šios įmonės administravimo išlaidos (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-67/2008; 2012 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2098/2012; 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-980-186/2015). Nagrinėjamu atveju ginčo sutartį pripažinus negaliojančia ab initio ir pritaikius restituciją, ginčo turtui grįžus bendrovės nuosavybėn, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl šio turto paskirstymo. Kadangi bendrovės bankroto procesas buvo vykdomas ne teismo tvarka, turto paskirstymo klausimą turėtų spręsti bendrovės kreditoriai, nes būtent jų kompetencijai priklauso šie klausimai bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 12 straipsnio 1 dalis). Turtą bendrovei grąžinus natūra, esami likę aktyvūs bendrovės kreditoriai turėtų iš naujo spręsti klausimą dėl šio turto pardavimo tvarkos nustatymo.
8.2. Pirmosios instancijos teismui jau ieškinio priėmimo stadijoje buvo žinoma, kad bendrovė, kuri buvo viena iš ginčijamos sutarties šalių, buvo likviduota ir išregistruota dar iki bylos iniciavimo teisme. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės, bylą išnagrinėjęs iš esmės ir išėjęs priimti sprendimo dėl ginčo esmės, pakeisti savo pirminės pozicijos. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylos nutraukimo klausimą, nepagrįstai rėmėsi CK 6.128 straipsnio 3 dalimi. Aukščiau šiame atskirajame skunde jau cituotoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės pasibaigimas neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą. Šiais atvejais bankrutavusios ir iš juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės turtą ir turtines reikalavimo teises pagal įstatymą perima jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo procedūros metu, pagal įstatyme nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Ieškovui žinant, kad bendrovei priklauso turtas, jis, kaip šios bendrovės kreditorius, turi teisę reikšti ieškinį dėl bendrovės sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, t. y. bendrovei priklausančio ginčo turto grąžinimo. Tokio ieškinio pareiškimui, nagrinėjimui ir tenkinimui nėra reikalinga, kad bendrovė būtų neišregistruota iš juridinių asmenų registro, tol kol yra likusių teisnių ir veiksnių bendrovės kreditorių.
8.3. Ginčo sutarties pripažinimui negaliojančia nebuvo ir nėra reikalingas nei bendrovės, nei kitos ginčo sutarties šalies, t. y. UAB „Docday Baltic“ dalyvavimas, kadangi pagrindinis šios bylos atsakovas, kuriam ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo pagrindu kiltų materialiniai padariniai (iš jo būtų priteistas turtas natūra) – yra UAB „Kelias“, t. y. dabartinis ginčo turto savininkas. Ieškovas pareikštu ieškiniu jokių reikalavimų dėl priteisimo – nei bendrovės, nei UAB „Docday Baltic“, kurie buvo ginčo sutarties šalimis – nereiškia. Kitaip tariant, bylai išnagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą, t. y. pripažinti ginčo sutartį negaliojančia ab initio ir pritaikyti restituciją – ginčo sutarties šalių, kaip atsakovų, dalyvavimas byloje nebuvo ir nėra reikalingas. Atsižvelgiant į reiškiamų reikalavimų turinį, UAB „Kelias“, t. y. dabartinio ginčo turto savininko dalyvavimas, buvo visiškai pakankamas tam, kad byla būtų išnagrinėta iš esmės ir priimtas sprendimas dėl ginčo esmės
8.4. Pagal CPK 293 straipsnio 8 punktą byla gali būti nutraukta tuo atveju, jeigu, likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Juridiniam asmeniui pasibaigus likvidavimo būdu, teisių perėmimas paprastai negalimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VĮ „Registrų centras“ 2023 m. rugpjūčio 16 d. inicijavo UAB „Docday Baltic“ likvidavimo juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva procedūrą CK 2.70 straipsnio pagrindu. CK 2.70 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens kreditoriai turi teisę pareikšti ieškinį teisme dėl skolininko prievolių įvykdymo ar bankroto bylos iškėlimo per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo. Teismas, priėmęs šioje dalyje numatytą ieškinį, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Registro tvarkytojas, gavęs šį teismo pranešimą, juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka išregistruoja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą. Byloje nustatyta, kad po to, kai juridinių asmenų registro tvarkytojas inicijavo UAB „Docday Baltic“ likvidavimo procedūrą, ieškovas į pirmosios instancijos teismą kreipėsi 2024 m. gegužės 17 d., t. y. dar nepasibaigus CK 2.70 straipsnio 6 dalyje įtvirtintam vienerių metų senaties terminui. Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškinį dėl ginčo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio bei restitucijos taikymo, pareikštą UAB „Kelias“ ir UAB „Docday Baltic“, kuriam jau buvo inicijuotas likvidavimo registro tvarkytojo iniciatyva procesas, tačiau aktualių duomenų apie UAB „Docday Baltic“ nepatikrino ir apie tai nepranešė juridinių asmenų registro tvarkytojui CK 2.70 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tvarka ir terminu. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad UAB „Docday Baltic“ dėl restitucijos, kuri yra taikoma teismo iniciatyva ex officio, galėjo kilti turtiniai padariniai. Teismui tenkinus ieškinį ir įpareigojus UAB „Kelias“ ginčo turtą grąžinti bendrovei, iš UAB „Docday Baltic“ galėjo būti priteista 2 000 Eur suma, kurią UAB „Docday Baltic“ būtų privalėjusi teismo sprendimo pagrindu sumokėti UAB „Kelias“. Aptariama faktinė ir teisinė situacija, kai bylos nagrinėjimo metu vienas iš atsakovų yra likviduojamas ir išregistruojamas, susiklostė dėl pirmosios instancijos teismo, priėmusio pareikštą ieškinį, neatlikto informavimo veiksmo, kurį pagal įstatymą buvo privalu atlikti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po ieškinio dėl skolininko prievolių įvykdymo priėmimo dienos (CK 2.70 straipsnio 6 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo formaliai taikyti CPK 293 straipsnio 8 punkte įtvirtinto civilinės bylos nutraukimo pagrindo.
8.5. Teismas, nepriimdamas sprendimo dėl ginčo esmės, atitinkamai neturi teisės nutartyje dėl bylos nutraukimo pasisakyti dėl ieškinio pagrindą sudarančių reikalavimų ir juos pagrindžiančių argumentų, rašytinių bei kitų įrodymų. Nepaisant to, teismas nutartyje pateikė savo išankstinę nuomonę, kad atsakovė UAB „Kelias“, kuri nuosavybės teises atlygintinai įgijo pagal įsiteisėjusį galiojantį teismo sprendimą, yra sąžininga įgijėja, todėl iš jos ginčo nekilnojamasis turtas pagal šios bylos aplinkybes negali būti išreikalautas (CK 4.93, 4.96 straipsniai). Kadangi teismas neturėjo teisės pasisakyti dėl restitucijos taikymo klausimo, nes tokiu būdu jis pareiškė savo išankstinę nuomonę dėl bylos galimos baigties, jeigu būtų priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, ieškovas prašo nurodytus motyvus pašalinti iš apskųstos teismo nutarties.
8.6. Ieškovo teigimu, apskųsta teismo nutartis turėtų būti panaikinta ir dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Visas ginčo turtas yra žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o valstybinės žemės patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, kuri nebuvo įtraukta į bylą.
Atsiliepimas
9. Atsakovė UAB „Kelias“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Išregistravus atsakovus BUAB „Delveris“ ir UAB „Docday Baltic“ iš juridinių asmenų registro ir nesant jų teisių perėmėjų, byloje nelieka subjektų, kuriems būtų pareikšti tiesioginiai reikalavimai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, todėl tolesnis ginčas su neegzistuojančiais subjektais nėra galimas. Šiuo atveju klausimo, ar nemokumo administratoriaus sudaryti sandoriai ar kreditorių susirinkimo priimti nutarimai dėl turto pardavimo yra pagrįsti, išsprendimas yra tik vienas iš nemokumo procedūros etapų. Ši procedūra yra sudėtinė ir neatskiriama nemokumo bylos dalis, kuri tiesiogiai susijusi su nemokumo bylos baigtimi. Tai reiškia, kad, pasibaigus nemokumo bylos nagrinėjimui, jau yra pasibaigusios ir sudėtinės nemokumo bylos procedūros, tarp jų ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų ar administratoriaus sudarytų sandorių įvertinimo procedūra.
9.2. Atsakovė UAB „Kelias“ įgijo nekilnojamą turtą sąžiningai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-37347- 1101/2021. Atsakovė UAB „Kelias“ nebuvo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ne varžytinėse sutarties Nr. 2019/1 sudarymo šalimi. Atsakovei UAB „Kelias“ teismo sprendimu buvo perkeltos sutarties pirkėjo teisės ir pareigos. Taigi, atsakovė UAB „Kelias“ negali būti atsakove pagal ieškovo ieškinį dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia (niekine) sandorių negaliojimo pagrindais. UAB „Kelias“ į šią bylą atsakove įtraukta dėl to, kad, jei ieškovo ieškinys būtų patenkintas, restituciją reikėtų taikyti turtui, kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso UAB „Kelias“. UAB „Kelias“, kuri nuosavybės teises atlygintinai įgijo pagal įsiteisėjusį galiojantį teismo sprendimą, yra sąžininga įgijėją, todėl iš jos ginčo nekilnojamasis turtas pagal šios bylos aplinkybes negali būti išreikalautas (CK 4.93, 4.96 straipsniai). 2021 m. birželio 1 d. įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3734-1101/2021 nėra nuginčytas ar panaikintas, todėl jis yra galiojantis.
10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Kelio servisas Panevėžyje“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Likvidavus įmonę dėl bankroto ar registro centro iniciatyvą, nėra numatyta, kad būtų galimas jos teisių perėmimas, t. y. nenustatyta teisių perėmimo galimybė. Išregistravus bankrutavusį juridinį asmenį iš juridinių asmenų registro, pasibaigia bankroto bylos nagrinėjimas ir negali būti inicijuojami tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2003; 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-1075/2020). Tuo atveju, kai bet kurios instancijos teisme nagrinėjamos bylos metu likviduojamas juridinis asmuo ir jo teisių neperima kitas asmuo, byla turėtų būti nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-313/2021). Atsakovė UAB „Kelias“ įgijo nekilnojamą turtą sąžiningai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-37347- 1101/2021 ir nebuvo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ne varžytinėse sutarties Nr. 2019/1 sudarymo šalimi, yra sąžininga įgijėją, todėl iš jos ginčo turtas pagal šios bylos aplinkybes negali būti išreikalautas (CK 4.93, 4.96 straipsniai).
Šalies argumentai
10.2. Ieškovas, prašydamas pašalinti iš skundžiamos nutarties jo nurodytus motyvus, be jokio teisinio pagrindo kvestionuoja įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3734-1101/2021. Šis sprendimas nėra nuginčytas ar panaikintas, todėl jis yra galiojantis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria civilinė byla nutraukta, yra pagrįsta ir teisėta. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nors ieškovas atskirajame skunde nurodė, kad ginčo turtas yra žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o valstybinės žemės patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, kuri nebuvo įtraukta į bylą, šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nes byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, priimant teismo sprendimą, ir nebuvo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
13. UAB „Delveris“ 2017 m. balandžio 21 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 antruoju darbotvarkės klausimu nutarta bendrovės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka bei trečiuoju darbotvarkės klausimu – bendrovės nemokumo administratore paskirti UAB „Bankroto procesas“ (1 t., b. l. 12–16).
14. UAB „Delveris“ 2018 m. sausio 25 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 trečiuoju darbotvarkės klausimu nutarta patvirtinti bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, į kurį, be kitų, įtrauktas ieškovas su 9 178,22 Eur finansiniu reikalavimu, bei septintuoju darbotvarkės klausimu – patvirtinti bendrovės nekilnojamojo turto realizavimo tvarką. Kreditorių susirinkimas, be kita ko, nustatė, kad organizuojamos turto pardavimo varžytynes, turtas parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatė nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių tvarką ir kainas: I-osiose varžytynėse nekilnojamasis turtas parduodamas kartu už bendrą 700 000 Eur kainą; nepardavus nekilnojamojo turto I-osiose varžytynėse, II-osios nekilnojamojo turto pardavimo varžytynės organizuojamos po 20 dienų nuo pirmųjų varžytynių; II-osiose varžytynėse turto kaina mažinama 10 proc. nuo pradinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos I-osiose varžytynėse; kainos kėlimo žingsnis – 20 000 Eur nuo pradinės pardavimo kainos; nepardavus nekilnojamojo turto I-osiose ir II-osiose varžytynėse, turtas pardavinėjamas kartu laisvu pardavimu vieną mėnesį už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę kaip 70 proc. nuo paskutinių neįvykusių varžytynių nustatytos pardavimo kainos, ir t. t. (3 t., b. l. 34–37).
15. BUAB „Delveris“ (pardavėja) ir UAB „Dockday Baltic“ (pirkėja) 2019 m. rugpjūčio 30 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ne varžytinėse sutartį Nr. 2019/1, kuria pardavėja pardavė pirkėjai ginčo nekilnojamąjį turtą už 2 000 Eur.
16. BUAB „Delveris“ 2019 m. gruodžio 5 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro.
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3734-1101/2021 patenkino ieškovės UAB „Kelias“ ieškinį atsakovei UAB „Dockday Baltic“ – perkėlė ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal 2019 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ne varžytinėse sutartį Nr. 2019/1 ir nustatė, kad BUAB „Delveris“ pardavė, o UAB „Kelias“ pirko 87/1000 dalis mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 53/100 dalis kiemo statinių (kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 45/100 dalis kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); įpareigojo ieškovę sumokėti atsakovei 2 000 Eur per 20 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieškovei iš atsakovės 3 857,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovės 23,24 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų byloje įteikimu. Šiame sprendime konstatuota, kad BUAB ,,Delveris“, parduodama turtą ne varžytinių būdu ir nepasiūliusi jo įsigyti parduodamo turto bendraturtei – ieškovei, pažeidė jos, kaip bendraturtės, teises (2 t., b. l. 13–17). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3734-1101/2021 įsiteisėjo.
18. Juridinių asmenų registre 2023 m. gegužės 3 d. įregistruotas pranešimas apie numatomą inicijuoti UAB „Dockday Baltic“ likvidavimą juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnį, 2023 m. rugpjūčio 16 d. – sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą; 2024 m. rugpjūčio 21 d. – sprendimas likviduoti juridinį asmenį (3 t., b. l. 159–161).
19. Ieškovas V. G. – BUAB ,,Delveris“, 2019 m. gruodžio 5 d. išregistruotos iš juridinių asmenų registro, kreditorius – 2024 m. gegužės 20 d. padavė ieškinį atsakovėms UAB „Kelias“ ir UAB „Dockday Baltic“, pareikšdamas šios nutarties 1 punkte išdėstytus reikalavimus.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
20. Vienas iš pagrindų, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą – CPK 293 straipsnio 8 punktas, pagal kurį teismas nutraukia bylą, jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas.
21. Aiškindamas CPK 293 straipsnio 8 punktą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kai ieškovas pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Todėl, kai viena iš šalių (fizinis asmuo) miršta ar baigiasi (juridinis asmuo), byla negali būti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas, teismas turi sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015).
22. Juridiniam asmeniui pasibaigus likvidavimo būdu, teisių perėmimas paprastai negalimas. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas nereglamentuojama, jog, likvidavus įmonę dėl bankroto, būtų galimas jos teisių perėmimas, t. y. nenustatyta teisių perėmimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2019 33, 34 punktai). Išregistravus bankrutavusį juridinį asmenį iš juridinių asmenų registro, pasibaigia bankroto bylos nagrinėjimas ir negali būti inicijuojami tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2003; 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005).
23. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas sandoris buvo sudarytas tarp dviejų juridinių asmenų. Vienas iš jų – BUAB „Delveris“ – iš juridinių asmenų registro išregistruotas dar 2019 m. gruodžio 5 d., t. y. iki ieškovo ieškinio pirmosios instancijos teisme gavimo dienos – 2024 m. gegužės 20 d., kitas ginčijamą sandorį sudaręs juridinis asmuo – BUAB „Dockday Baltic“ – iš juridinių asmenų registro išregistruotas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, nepasisako dėl ieškovo ieškinio priėmimo aplinkybių, kurias pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, priimdamas 2024 m. gegužės 20 d. ieškovo netiesioginį ieškinį, pareikštą BUAB ,,Delveris“, 2019 m. gruodžio 5 d. išregistruotos iš juridinių asmenų registro, vardu. Nagrinėjamu atveju esminė reikšmė tenka ieškovo pasirinktam teisių gynimo būdui – ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio BUAB „Delveris“ ir UAB „Dockday Baltic“ 2019 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ne varžytinėse sutartį Nr. 2019/1, kuomet BUAB ,,Delveris“ 2019 m. gruodžio 5 d. buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro. Ieškovo pareikštas reikalavimas nulėmė jo pareigą ieškinį pareikšti tinkamiems atsakovams – tiems asmenims, kurie turi pareigą pagal ieškinį atsakyti, t. y. likviduotai UAB ,,Delveris“ ir BUAB „Dockday Baltic“, tačiau likviduotos UAB ,,Delveris“ atsakove nenurodė.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nelikus vienos sandorio šalies, negali būti reiškiamas reikalavimas dėl sandorių nuginčijimo tik vienai likusiai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-313/2021). Šiuo atveju neliko nei vienos ginčijamo sandorio šalies, taigi, skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai nuspręsta, kad bylą nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 ir 8 punkto pagrindu. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste ieškovo atskirojo skundo argumentai, susiję su BUAB „Dockday Baltic“ likvidavimo procedūra ir teismo pareigos, priėmus ieškinį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie bylos iškėlimą pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui, netinkamu įvykdymu, įtakos apskųstos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi, nes iki ieškovo ieškinio pareiškimo viena iš privalomų pagal pareikštą reikalavimą atsakovių – UAB ,,Delveris“, buvo likviduota ir išregistruota iš juridinių asmenų registro.
25. Nors ieškovas apeliuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį priėmė ir todėl neturėjo teisės civilinę bylą nutraukti, apeliacinės instancijos teismas nurodytus argumentus vertina nepagrįstais, nes CPK yra numatyti procesiniai instrumentai, suteikiantys teismui teises ir numatantys pareigas atitinkamo pobūdžio situacijose išspręsti klausimus, būtinus užtikrinti tinkamą ir civilinio proceso įstatymu pagrįstą procesą. Būtent vienu iš jų pasinaudojo pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovo ieškinį ir nustatęs, kad pagal pareikštą reikalavimą byloje privalančios dalyvauti atsakovės yra likviduotos ir nėra leidžiamas teisių perėmimas, t. y. nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu.
26. Ieškovas, ieškiniu pareiškęs ir išvestinį reikalavimą, ginčijamą sandorį pripažinus niekiniu ir negaliojančiu, taikyti restituciją, t. y. grąžinti BUAB „Delveris“ nuosavybėn 87/100 dalis pastato – mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 45/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 35/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aptvėrimo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šį turtą priteisiant iš atsakovės UAB „Kelias“, atskirajame skunde nurodė, kad ginčijamo sandorio šalių dalyvavimas byloje nėra būtinas. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais ieškovo argumentais nesutinka ir vertina juos nepagrįstais. Ieškovas, ginčydamas BUAB „Delveris“ ir UAB „Dockday Baltic“ 2019 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ne varžytinėse sutartį Nr. 2019/1, turėjo teisę reikšti reikalavimą taikyti restituciją, kaip ginčijamo sandorio negaliojimo teisines pasekmes.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimas dėl restitucijos, kaip sandorio negaliojimo teisinės pasekmės, taikymo yra neatsiejamas nuo klausimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu išsprendimo, restitucijos klausimas yra išvestinis iš klausimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijai būdingas akcesoriškumas, t. y. jos taikymo galimybė tiesiogiai priklauso nuo pirmiau nurodyto pagrindinio klausimo išsprendimo rezultato. Reikalavimas dėl restitucijos, kaip sandorio negaliojimo teisinės pasekmės, taikymo, jeigu bylos šalis pareiškia tokį reikalavimą, bendrais atvejais negali būti nagrinėjamas skyrium nuo materialiojo subjektinio reikalavimo dėl paties sandorio pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-1075/2018 33 punktas). Kaip nurodyta pirmiau, atsakovė UAB „Kelias“ nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą įgijo ne ieškovo ginčijamos 2019 m. rugpjūčio 30 d. sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ne varžytinėse sutarties, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3734-1101/2021 pagrindu ir šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Todėl ieškovo reikalaujamas restitucijos taikymo būdas nėra galimas. Be to, BUAB „Delveris“, esant išregistruotai iš juridinių asmenų registro, kuomet nėra leidžiamas jos teisių perėmimas, ieškovo reikalavimas taikyti restituciją, priteisiant ginčo nekilnojamąjį turtą BUAB „Delveris“, yra neįmanomas.
28. Apeliantas atskirajame skunde remiasi teismų praktika, pagal kurią įmonės pasibaigimas neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą. Tačiau šiuo atveju susiklosčiusioje situacijoje joks BUAB „Delveris“ turtas po jos išregistravimo neatsirado, o ieškovas ieškiniu siekia kvestionuoti bendrovės turto pardavimo teisėtumą, t. y. nurodytoje teismų praktikoje aptariamas atvejis nėra analogiškas šioje byloje susiklosčiusiai situacijai, todėl nėra pagrindo tokia praktika vadovautis.
29. Apeliantas taip pat prašo pašalinti iš skundžiamos nutarties motyvus, kad atsakovė UAB „Kelias“, kuri nuosavybės teises atlygintinai įgijo pagal įsiteisėjusį galiojantį teismo sprendimą, yra sąžininga įgijėja, todėl iš jos ginčo nekilnojamasis turtas pagal šios bylos aplinkybes negali būti išreikalautas.
30. Teismų praktikoje išaiškinta, kad galimybė skųsti vien teismo procesinio sprendimo motyvus pripažįstama tik tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje. Aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016 28 punktas; 2019 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2019 47 punktas).
31. Nagrinėjamu atveju ieškovas, nurodydamas, kad teismas neturėjo teisės pasisakyti dėl restitucijos taikymo klausimo, nes tokiu būdu jis pareiškė savo išankstinę nuomonę dėl bylos galimos baigties, jeigu būtų priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, nepagrindė teisinio suinteresuotumo kvestionuoti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos nutraukimo, apskųstais teismo nutarties motyvais konstatavo byloje nustatytas aplinkybes ir argumentavo išvadą dėl reikalaujamo taikyti restitucijos būdo negalimumo susiklosčiusių aplinkybių kontekste, nulemto ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; ESTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)).
33. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, konstatuoja, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį nepakeistą.