- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-21
- Bylos Nr.
- 2YT-17972-934/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12192-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Suinteresuotas asmuo
- Luminor Bank AB, V. P.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos (skolininkės) S. J. B. skundą dėl antstolės Neringos Lipeikienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – Luminor Bank AB, V. P., antstolė Neringa Lipeikienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Pareiškėja S. J. B. skundu dėl antstolės Neringos Lipeikienės veiksmų prašo panaikinti antstolės 2018-04-01 surašytą patvarkymą 2016-12-01 Nr. S-18-62-7934 dėl areštuoto turto varžytynių paskelbimo (b. l. 14-17). Pareiškėjos skundas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:2018-03-22 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kuria paliko galioti 2017-12-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Nei pirmos instancijos teismas, nei apeliacinis teismas nenagrinėjo J. B. prašymo skirti pakartotinę ekspertizę;Nuo 2016-12-01 atlikto turto įkainojimo turto buvimo vietoje įvyko žymūs pasikeitimai, kurie, skolininkės nuomone, įtakojo turto vertę, kadangi 2017 metų kovo mėnesį Vilniaus Žirmūnų ir Kareivių gatvių sankryžoje buvo įvykdyti remonto darbai, kurių metu buvo padidintas pravažiavimas ir išspręsta automobilių spūsčių šioje vietoje problema; 2017 metais šalia įkeisto turto atvėrė duris naujos kartos verslo centras „Eleven“, tokiu būdu pritraukdamas didesni kieki žmonių į šią vietą ir padidindamas šalia esančio turto kainą;2018-03-29 skolininkė kreipėsi į antstolę su prašymu skirti pakartotinę ekspertizę. 2018-04-10 antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti skolininkės prašymą;Su antstolės 2018-04-11 patvarkymu dėl varžytinių paskelbimo pareiškėja nesutinka, nes 2018-03-29 kreipėsi dėl pakartotinio turto įkainojimo, šiame prašyme buvo išdėstyti motyvai ir įrodymai, kurie, skolininkės nuomone, patvirtina tai, kad turto vertė turėjo pasikeisti. Įkainojimas, kuriuo remiantis antstolė skelbia varžytynes, yra 2016-12-01, t. y. daugiau nei metus atgal. Antstolės argumentai atsisakant tenkinti prašymą dėl pakartotinio vertinimo yra klaidingi, kadangi įstatymas skolininkei nedraudžia bet kuriuo išieškojimo proceso metu kreiptis dėl turto vertės nustatymo ir panaudoti argumentus, kuriais jinai ankščiau nesirėmė. Antstolė turėtų būti suinteresuota nustatyti šiai dienai realia kainą;Antstolė 2018-04-10 dienos patvarkymu atsisakė tenkinti skolininkės prašymą, šiame patvarkyme taip pat nurodyta, kad skolininkė gali per 20 dienų apskųsti patvarkymą;Antstolė, nelaukdama, kol sueis apskundimo terminas, kitą dieną surašė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo, tokiu būdu bandydama parduoti turtą ankščiau nei skolininkės skundas bus išnagrinėtas;Skolininkė, neturėdama juridinio išsilavinimo, pati negali surašyti skundo, o susirasti advokatą ir tai padaryti per vieną dieną negalėjo. Todėl antstolė, priimdama patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytinių jau sekančia dieną po savo atsisakymo tenkinti skolininkės prašymą, pasielgė nesąžiningai. Todėl pareiškėja mano, kad 2018-04-11 surašytas patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo yra naikintinas, kadangi neišsprendus 2018-03-29 dienos prašymo ir vėlesnio skundo dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo (kuris bus paduotas artimiausiu metu) negali būti priimamas patvarkymas paskelbti varžytynes.
2. Suinteresuotas asmuo antstolė Neringa Lipeikienė 2018-04-19 patvarkymu Nr. S-18-62-8733 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir patvarkymą kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė taip pat prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalimi pareiškėjai skirti iki penkių tūkstančių eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (b. l. 1-3). Patvarkymas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. Nors skolininkė nurodo, jog skundžia 2018-04-11 patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo Nr. S-18-62-7934, iš skundo turinio akivaizdu, jog ji jau penktą kartą skundžia bei nesutinka su parduodamo iš varžytynių turto verte. 2018-04-11 patvarkymu Nr. S-18-62-7934 antstolė patvarkė tik paskelbti areštuoto turto pardavimą. Šis patvarkymas yra organizacinio pobūdžio. Klausimai dėl turto vertės ar pakartotinės ekspertizės skyrimo išspręsti kituose patvarkymuose, kuriuos skolininkė jau skundė ir kurių teisėtumas patvirtintas teismų;
Šalies argumentai
2.2. Parduodamo iš varžytynių turto vertė nustatyta 2016-12-01 patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. 0062/16/00116-IK. Šį patvarkymą skolininkė gavo 2016-12-01. Šią aplinkybes ji patvirtina savo pateiktame 2016-12-03 skunde dėl patvarkymo dėl areštuoto turto įkainojimo;
2.3. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, todėl CPK 512 straipsnyje įtvirtintas naikinamasis 90 dienų terminas apskųsti antstolės veiksmus pasibaigė;
2.4. Pareiškėja dėl šiuo patvarkymu nustatytos areštuoto turto rinkos vertės pateikė skundą, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo ir 2017-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4391-595/2017 atmetė. Dėl šios nutarties pareiškėja pateikė atskirąjį skundą. 2017-10-23 Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo pareiškėjos J. B. atskirąjį skundą ir jį atmetė, bei pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo turtas nebuvo realizuotas jau dvejose varžytynėse, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis, taip pat įvertinęs vykdymo proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista;
2.5. Tomis pačiomis aplinkybėmis pagristą skundą teismas išnagrinėjo 2017-12-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-49252-686/2017 pagrįstai pažymėjo, kad skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti. 2018-02-09 skolininkė atskiruoju skundu apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-19 nutartį Nr. 2YT-49252-868/2017, kuria pareiškėjos skundas buvo atmestas. 2018-03-22 Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo skolininkės atskirąjį skundą ir atskirojo skundo netenkino;
2.6. Vilniaus apygardos teismas 2018-03-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1317-553/2018 nurodė, kad turto pardavimo kainos nustatymo teisėtumo klausimas buvo patikrintas CPK nustatyta tvarka – apeliacinės instancijos teismo nutartis, po kurios priėmimo įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas skundas dėl šio patvarkymo, buvo priimta 2017-10-23. Tai, kad apeliantė, pateikdama skundą dėl 2017-11-09 patvarkymo skelbti varžytines, nurodė papildomas aplinkybes, kurios, jos vertinimu, įtakoja turto vertės pasikeitimą, nekeičia esmės. Pirma, skundžiamu patvarkymu parduodamo turto vertė iš naujo nebuvo nustatinėjama, antra, nurodytos aplinkybės, esą įtakojančios parduodamo turto vertę, egzistavo ir nagrinėjant atskirąjį skundą dėl nustatytos parduodamo turto vertės, tačiau apeliantė jomis nesirėmė;
2.7. 2018-04-11 patvarkymu Nr. S-18-62-7934 antstolė patvarkė tik paskelbti areštuoto turto pardavimą iš varžytynių, iš naujo nespręsdama klausimo dėl šio turto pardavimo kainos, taip pat kaip ir 2017-11-09 patvarkymu Nr. S-17-62-17320;
2.8. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad skundžiamas patvarkymas naikintinas, dėl to jog skolininkė ateityje paduos skundą, nelogiškas ir teisiškai nepagrįstas;
2.9. Vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai);
2.10. CPK 7 straipsnio 2 dalyje, užtikrinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymąsi, įtvirtintos dalyvaujančių byloje asmenų pareigos sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai;
Šalies argumentai
2.11. Pareiškėja nesąžiningai pareiškė nepagrįstą skundą dėl antstolio veiksmų (penktą kartą pateikdama skundą pagrįstą analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir prieš tai buvę skundai) sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nebendradarbiauja su antstoliu ir visais įmanomais būdais stengiasi vilkinti vykdymo procesą. Visi pateikti skundai pagristi iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, asmenine skolininkės nuomone, pamąstymais. Tai patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartyse nustatytos aplinkybės bei pareiškėjos nuomonės įvertinimai. Skolininkė reguliariai teikia skundus, o jų antstoliui ir teismams nepatenkinus, teikia naujus skundus dėl tų pačių aplinkybių ir tokiu būdu vilkina vykdymo procesą nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio. Pareiškėja taip pat reguliariai skundžia kitus antstolius ir turi didelę bylinėjimosi teismuose patirtį.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Luminor Bank AB pateikė atsiliepimą, prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
3.1. Nors pareiškėja nurodo, kad prašo panaikinti 2018-04-11 patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, tačiau iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja nesutinka su turto įkainojimu, t.y. jau ne pirmą kartą ginčija įkainavimą. Kaip pažymi antstolė 2018-04-19 patvarkyme, turtas įkainotas 2016-12-01 patvarkymu (tai yra konstatuota ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais). CPK 681 straipsnio 3 dalis nustato, kad skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėja pateikė skundą, kuriame teigia, kad neteisingai yra įkainotas turtas, t. y. kvestionuoja antstolės 2016-12-01 patvarkymą. Akivaizdu, kad skundžiamas antstolės veiksmas atliktas daugiau nei prieš devyniasdešimt dienų.
3.3. Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas;
3.4. Pareiškėja yra praleidusi CPK 512 straipsnyje nustatytus naikinamuosius terminus. Vien dėl šios priežasties skundas negali būti nagrinėjamas, t. y. civilinė byla turi būti nutraukta;
Šalies argumentai
3.5. Pareiškėja jau ne pirmą kartą ginčija turto įkainojimą, kuris buvo atliktas 2016-12-01 patvarkymu.
3.6. Pareiškėja buvo pateikusi skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti 2017-11-09 patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, kuriame nurodė jog parduodamas nekilnojamasis turtas įkainojamas, remiantis 2016-12-01 įkainavimu Nr. 0062/16/00116-IK, kuris yra beveik metų senumo ir neatitinka šios dienos realių rinkos kainų šioje vietovėje (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2YT-49252-868/2017). Pareiškėja grindė savo skundą tuo, kad per šį laikotarpį turto buvimo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), įvyko žymūs pasikeitimai (sankryžos remontas, naujo verslo centro atidarymas), kurie turėjo įtakoti turto vertę, t.y. pareiškėja ir šiame skunde nurodo tuos pačius argumentus dėl kainos pasikeitimo, kokie buvo nurodyti skunde, nagrinėtame civilinėje byloje Nr. 2YT-49252-868/2017;
3.7. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad parduodamo iš varžytynių turto rinkos kainą antstolis nustatė tinkamai, todėl klausimas dėl turto rinkos kainos nekvestionuojamas;
3.8. Skunde tik formaliai pasisakoma, jog antstolės nustatyta turto kaina yra neteisinga, t.y. pareiškėja nepateikė antstolei kitokią turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų, nors turėjo pakankamai laiko tai padaryti;
3.9. Šioje vykdomojoje byloje, siekiant pašalinti abejones dėl parduodamo iš varžytynių turto įkainojimo, buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. Nekilnojamojo turto įvertinimą atliko nepriklausoma turto vertintoja – UAB „Negrita“. Vykdomojoje byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog turto kaina nustatyta netinkamai. Skunde išdėstyti deklaratyvūs pasisakymai, kad turto vertė yra nustatyta netinkamai, yra dėstomi prielaidomis, ir negali būti vertinami kaip įrodymai (CPK 178 straipsnis);
3.10. Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, nėra pagrindo abejoti atlikta ekspertize. Ekspertizės akte duoti pagrįsti atsakymai į iškeltus klausimus, smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados, ir turto vertintojas, atlikdamas ekspertizę, atsižvelgė į konkretaus vertinamo objekto individualias savybes, ypatumus ir privalumus, lemiančius šio konkretaus objekto vertę. Taigi turto vertintojo pateikta turto vertės nustatymo ekspertizė buvo atlikta laikantis teisės aktų, nebuvo ir nėra nuginčyta teisme, todėl teigti, kad ekspertize negalima remtis ar, kad ekspertize nustatyta kaina netinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo;
Šalies argumentai
3.11. Negyvenamosios patalpos nebuvo realizuotos net dvejose varžytynėse. Pagal kasacinio teismo praktiką turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina, todėl nustatomo turto vertė ir reali rinkos vertė gali nesutapti, t. y. reali vertė gali būti didesnė ar mažesnė. Tuo atveju, jeigu turto kaina būtų buvusi per maža, galimai turtas būtų parduotas iš karto pačiose pirmosiose varžytynėse, tačiau nagrinėjamu atveju antstolės skelbtose turto pardavimo varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis dėl ko jos buvo paskelbtos neįvykusiomis.
3.12. Antstolio pareiga yra nustatyti ne didžiausią galimą, o teisingą ir realią turto vertę. Nuo teisingo turto įkainojimo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant galimus mažesnius neigiamus padarinius skolininkui. Nustačius nepagrįstai aukštą turto kainą, neatitinkančią realios turto rinkos kainos, būtų pažeidžiamas esminis išieškotojo interesas dėl operatyvaus reikalavimų patenkinimo, kadangi tokiu atveju areštuoto turto nepavyktų realizuoti nei per pirmąsias, nei per antrąsias varžytynes;
3.13. Vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Taigi pareiškėja, pareikšdama nepagrįstą skundą, bendradarbiavimo pareigos nevykdo;
3.14. Aplinkybė, jog antstolė surašė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo sekančią dieną, po 2018-04-10 patvarkymo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos prašymas surašymo, nėra pagrindas konstatuoti antstolės veiksmus neteisėtais. Juolab, kaip minėta, yra įsiteisėję teismų sprendimai dėl turto kainos nustatymo;
3.15. Teisingumas gali būti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams bei nesant kitokių kliūčių, dėl kurių nebūtų galima atlikinėti vykdymo veiksmų, antstolė privalėjo toliau vykdyti vykdymo veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
II. Skundo esmė
4. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad antstolė galimai neteisingai įvertino areštuotą skolininkės turtą, kuris buvo įkainotas 2016-12-01 patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. 0062/16/00116-IK, o antstolė turi būti suinteresuota nustatyti šiai dienai realią turto kainą. Savo reikalavimus pareiškėja grindžia tuo, jog turto buvimo vietoje įvyko pasikeitimai, kurie, skolininkės nuomone, turėjo įtakos turto vertei šioje vietoje, t. y. Žirmūnų ir Kareivių gatvių sankryžoje buvo atlikti remonto darbai ir 2017 m. šalia atidarytas verslo centras „Eleven“. Taip pat pareiškėjos nuomone, minėtas patvarkymas naikintinas dėl to, jog ji ateityje planuoja skųsti 2018-04-10 patvarkymą dėl skolininkės prašymo Nr. S-18-62-7807.
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų vertinimas bei teismo išvados
5. Vykdomosios bylos Nr. 0062/16/00116 duomenimis nustatyta, kad:
5.1. Antstolė Neringa Lipeikienė vykdo Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notaro Sauliaus Svaldenio 2013-12-30 vykdomąjį įrašą dėl 184 788,90 Eur skolos, 39 700,50 Eur palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės S. J. B. išieškotojo Luminor Bank AB naudai. Taip pat antstolė Neringa Lipeikienė vykdo antstolio Armino Naujokaičio patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo dėl 5 244,30 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo V. P. naudai;
5.2. Antstolė 2016-01-21 Turto arešto aktu areštavo pareiškėjai priklausančias negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini);
5.3. Raginimas įvykdyti sprendimą pareiškėjai buvo įteiktas 2016-01-26. Antstolė 2016-04-08 priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, kuriuo nuo 2016-04-08 iki 2016-05-09 paskelbė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytynių;
5.4. Kadangi pirmosios varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis, antstolė 2016-05-11 patvarkymu paskelbė pirmąsias varžytynes neįvykusiomis ir pasiūlė išieškotojui paimti pareiškėjai priklausančias negyvenamąsias patalpas už 120 000,00 Eur;
5.5. Išieškotojas AB DNB bankas 2016-05-13 pranešimu atsisakė už pradinę pirmųjų varžytynių kainą perimti neparduotą pareiškėjai priklausantį turtą;
5.6. Antstolė 2016-05-13 priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, kuriuo nuo 2016-05-13 iki 2016-06-13 paskelbė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimą iš antrųjų varžytynių;
5.7. Kadangi antrosios varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis, antstolė 2016-06-14 patvarkymu paskelbė antrąsias varžytynes neįvykusiomis ir pasiūlė išieškotojui paimti pareiškėjai priklausančias negyvenamąsias patalpas už 90 000,00 Eur;
5.8. Išieškotojas AB DNB bankas 2016-08-18 pranešimu atsisakė už pradinę antrųjų varžytynių kainą perimti neparduotą pareiškėjai priklausantį turtą;
5.9. Antstolė 2016-08-31 priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo, kuriuo pareiškėjai priklausančias negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perkainojo iki 100 000,00 Eur;
5.10. Pareiškėja 2016-09-20 pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2016-08-31 patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo ir grąžinti jai varžytynių metu neparduotą turtą;
5.11. Antstolė 2016-09-21 patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo nuo 2016-09-21 iki 2016-10-21 paskelbė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimą iš pirmųjų varžytynių;
5.12. Antstolė 2016-09-27 patvarkymu iš dalies patenkino pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų ir paskyrė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ekspertizę turto vertei nustatyti;
5.13. 2016-09-27 antstolė priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, kuriuo pareiškėjai priklausančių negyvenamųjų patalpų turto rinkos vertės ekspertizę pavedė atlikti UAB „Negrita“;
5.14. Antstolė 2016-09-28 patvarkymu atšaukė 2016-09-21 paskirtas pirmąsias varžytynes;
5.15. Pareiškėja, nesutikdama su antstolės 2016-08-31 patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo, 2016-09-27 patvarkymu dėl skundo tenkinimo iš dalies bei 2016-09-27 patvarkymu dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, 2016-10-20 pateikė skundą dėl antstolės veiksmų;
Žemesnės instancijos teismas
5.16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-46404-845/2016 pareiškėjos skundą atmetė;
5.17. Pareiškėja 2016-12-01 pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-18 nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-46404-845/2016. Vilniaus apygardos teismas 2017-04-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-242-232/2017 pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą;
5.18. Vykdymo procese įkeistam turtui įvertinti 2016-09-27 buvo paskirta turto vertės nustatyto ekspertizė, pavesta ją atlikti UAB „Negrita“ turto vertintojui Kastyčiui Kumpinui;
5.19. UAB „Negrita“ 2016-11-08 Ekspertizės aktu Nr. 16-11-08 nustatė, kad areštuoto turto vertė yra 85 800,00 Eur. 2016-12-01 patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. 0062/16/00116-IK antstolė Neringa Lipeikienė įkainojo negyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), 85 800 Eur suma;
5.20. Pareiškėja pateikė skundą dėl areštuoto turto įkainojimo, kuriuo apskundė 2016-12-01 patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. 0062/16/00116-IK;
5.21. 2016-12-08 Patvarkymu dėl skolininkės skundo Nr. 0062/16/00116-SK-18 antstolė pareiškėjos skundo netekino ir skundą kartu su byla persiųstas nagrinėti Vilniaus apylinkės teismui;
Žemesnės instancijos teismas
5.22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4391-595/2017 pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė;
5.23. 2017-02-06 pareiškėja atskiruoju skundu apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-4391-595/2017. Vilniaus apygardos teismas 2017-10-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-968-560/2017 pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą;
5.24. 2017-11-09 Patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo Nr. S-17-62-17320 antstolė paskelbė negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), turinčios 99.19 kv. m. bendro ploto, pardavimą iš pirmųjų varžytynių;
5.25. 2017-11-22 Patvarkymu antstolė netenkino pareiškėjos skundo dėl 2017-11-09 patvarkymo;
Žemesnės instancijos teismas
5.26. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-48588-466/2017 sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0062/16/00116 iki įsiteisės teismo nutartis, kuria bus išnagrinėtas pareiškėjos J. B. skundas dėl antstolio veiksmų;
5.27. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-49252-868/2017 išnagrinėjęs skolininkės skundą nutraukė civilinę bylą pagal J. B. skundą dėl antstolės Neringos Lipeikienės veiksmų,
5.28. 2018-02-09 pareiškėja atskiruoju skundu apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-49252-868/2017. Vilniaus apygardos teismas 2018-03-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1317-553/2018 pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą;
5.29. Pareiškėja antstolei pateikė 2018-03-29 prašymą dėl areštuoto turto įkainavimo, kuriuo prašė pakartotinai įvertinti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), motyvuodama tuo, kad turto buvimo vietoje įvyko pasikeitimai, kurie, skolininkės nuomone, turėjo įtakos turto vertei šioje vietoje t.y. Žirmūnų ir Kareivių gatvių sankryžoje buvo atlikti remonto darbai ir 2017 šalia atvėrė duris verslo centras „Eleven“;
5.30. Antstolė 2018-04-10 patvarkymu Nr. S-18-62-7807 netenkino skolininkės prašymo dėl turto įkainojimo;
5.31. 2018-04-11 priimtas antstolės patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo Nr. S-18-62-7934, kuriuo paskelbtas negyvenamosios patalpos (geros savijautos centro), esančios (duomenys neskelbtini), turinčios 99.19 kv. m. bendro ploto, pardavimas iš pirmųjų varžytynių.
Dėl antstolės 2018-04-11 patvarkymo Nr. S-18-62-7934 dėl varžytynių paskelbimo
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) įtvirtinti specialūs terminai, per kuriuos suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti jų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius antstolio ar notaro veiksmus. CPK 512 straipsnyje nurodyta, jog skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CPK 512 straipsnyje nurodytų terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam (CPK 7 straipsnis) ir realiam teismų bei kitų institucijų ir pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui. Neatlikęs procesinio veiksmo ilgiau, nei nustatyta CPK 512 straipsnyje nurodytos galutinės ribos (90 dienų), asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas, t. y. devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas. CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinimasis terminas antstolio veiksmams apskųsti vertinamas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti. Skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015).
7. Susipažinus su pareiškėjos skundo turiniu, akivaizdu, kad pareiškėja iš esmės skundžia antstolės 2016-12-01 patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo, nurodydama, kad yra netinkamai nustatyta parduodamo turto kaina, kadangi pastaruoju metu kaina galėtų būti pakitusi dėl atliktų remonto darbų Žirmūnų ir Kareivių gatvių sankryžoje ir 2017 m. šalia atidaryto verslo centro „Eleven“.
8. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad dėl minėto 2016-12-01 patvarkymo dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. 0062/16/00116-IK teisėtumo ir pagrįstumo yra pasisakęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje 2YT-4391-595/2017. Teismas, įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus nustatė, kad antstolės 2016-12-01 priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo, kuriame yra nustatyta areštuoto turto vertė, remiantis 2016-11-08 Ekspertizės aktu, yra pagrįstas ir teisėtas. Vilniaus apygardos teismas 2017-10-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-968-560/2017 pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
9. Pareiškėja taip pat buvo pateikusi skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti 2017-11-09 patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, kuriame nurodė jog parduodamas nekilnojamasis turtas įkainojamas, remiantis 2016-12-01 įkainavimu Nr. 0062/16/00116-IK, kuris yra beveik metų senumo ir neatitinka šios dienos realių rinkos kainų šioje vietovėje. Pareiškėja grindė savo skundą tuo, kad per šį laikotarpį turto buvimo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), įvyko žymūs pasikeitimai (sankryžos remontas, naujo verslo centro atidarymas), kurie turėjo įtakoti turto vertę, t.y. pareiškėja ir šiame skunde nurodo tuos pačius argumentus dėl kainos pasikeitimo, kokie buvo nurodyti skunde, nagrinėtame civilinėje byloje Nr. 2YT-49252-868/2017. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-49252-868/2017 konstatavo, jog pareiškėja iš esmės ginčija turto įkainavimą, atliktą 2016-12-01 patvarkymu, ir yra praleidusi CPK 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį terminą pateikti skundą dėl antstolio veiksmų, todėl skundas negali būti nagrinėtinas teisme. Kadangi tokia aplinkybė paaiškėjo po skundo priėmimo teisme, teismas civilinę bylą nutraukė. Vilniaus apygardos teismas 2018-03-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1317-553/2018, atmesdamas pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-19 nutarties, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateikto skundo turinį, turėjo pagrindą spręsti, jog apeliantė nesutinka tik su nustatyta parduodamo turto verte, kuri buvo nustatyta 2016-12-01 patvarkymu, o patvarkymu paskelbti ginčo turto pardavimą iš varžytinių, iš naujo nesprendžiamas klausimas dėl šio turto pardavimo kainos.
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti 2018-04-11 patvarkymą tuo pagrindu, kad turtas įkainotas netinkamai, nors 2018-04-11 patvarkymu Nr. S-18-62-7934 antstolė nutarė tik paskelbti areštuoto turto pardavimą. Šis patvarkymas yra organizacinio pobūdžio. Klausimai dėl turto vertės ar pakartotinės ekspertizės skyrimo išspręsti kituose patvarkymuose, kuriuos skolininkė jau skundė ir kurių teisėtumas patvirtintas teismų, o klausimo dėl turto įkainojimo iš naujo nesprendė. Vilniaus apygardos teismas 2018-03-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1317-553/2018, kurioje buvo palikta nepakeista pirmos instancijos teismo 2017-12-19 nutartis civilinėje byloje 2YT-49252-868/2017 nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas šiuos (tuos pačius, kuriuos vėl pakartotinai skolininkė pateikė nagrinėjamuose skunduose) apeliantės argumentus vertina nepagrįstais, nes pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateikto skundo turinį, turėjo pagrindą spręsti, jog apeliantė nesutinka tik su nustatyta parduodamo turto verte, kuri buvo nustatyta 2016-12-01 patvarkymu. Skundžiamu 2017-11-09 patvarkymu antstolė patvarkė tik paskelbti ginčo turto pardavimą iš varžytinių, iš naujo nespręsdama klausimo dėl šio turto pardavimo kainos. Turto pardavimo kainos nustatymo teisėtumo klausimas buvo patikrintas CPK nustatyta tvarka – apeliacinės instancijos teismo nutartis, po kurios priėmimo įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas skundas dėl šio patvarkymo, buvo priimta 2017-10-23. Tai, kad apeliantė, pateikdama skundą dėl 2017-11-09 patvarkymo skelbti varžytynes, nurodė papildomas aplinkybes, kurios, jos vertinimu, įtakoja turto vertės pasikeitimą, nekeičia esmės. Pirma, skundžiamu patvarkymu parduodamo turto vertė iš naujo nebuvo nustatinėjama, antra, nurodytos aplinkybės, esą įtakojančios parduodamo turto vertę, egzistavo ir nagrinėjant atskirąjį skundą dėl nustatytos parduodamo turto vertės, tačiau apeliantė jomis nesirėmė.
11. Sprendžiant, ar CPK 512 straipsnyje nustatyti terminai, jeigu jie praleidžiami, gali būti atnaujinami, atsižvelgtina į tai, kad CPK 78 straipsnyje įtvirtinta galimybė atnaujinti praleistus procesinius terminus, jeigu jie praleisti dėl svarbių priežasčių. Tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikęs procesinio veiksmo ilgiau, nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-143/2008).Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininkė J. B. apie 2016-12-01 patvarkymą buvo informuota elektroniniu paštu adresu elen855@gmail.com. Be to, pareiškėja skundą dėl patvarkymo dėl areštuoto turto įkainojimo buvo pateikusi 2016-12-03. Nagrinėjamu atveju skundas dėl 2016-12-01 antstolės patvarkymo teikiamas praėjus daugiau kaip vieneriems metams po skundžiamo veiksmo atlikimo.
12. Įvertinus CPK nuostatas, teismų praktiką ir nustatytas aplinkybes bei siekiant išlaikyti civilinių teisinių santykių stabilumą, darytina išvada, kad civilinė byla pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismas 2018-03-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1317-553/2018). Be to, nors skunde teigiama, kad ekspertizės akte nustatyta turto vertė yra per maža, tačiau skolininkė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginį, taip pat nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto vertės nustatymą (CPK 178 straipsnis). Vilniaus apygardos teismas 2018-03-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1317-553/2018 pasisakė, jog tai, kad apeliantė, pateikdama skundą dėl patvarkymo skelbti varžytines, nurodė papildomas aplinkybes, kurios, jos vertinimu, įtakoja turto vertės pasikeitimą, nekeičia esmės. Todėl vien pareiškėjos subjektyvaus pobūdžio samprotavimai apie sankryžos remontą ir naujo verslo centro atidarymą nesudaro pagrindo abejoti atliktos ekspertizės teisingumu. Pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kuomet nevykdomas teismo sprendimas dėl paties skolininko nepagrįstų skundų teikimo bei skolininkui įrodinėjant, jog praėjus laikui reikia iš naujo atlikti turto vertinimą, neteikiant turto vertės pasikeitimą pagrindžiančių įrodymų, vien laiko faktorius, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo antstoliui iš naujo spręsti turto vertės nustatymo klausimo. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas nesąžiningiems asmenims vilkinti vykdymo procesą.
13. Teismas papildomai pažymi ir tai, kad skolų susimokėjimas yra skolininko pareiga. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v. S. M. turistinė įmonė „Vilnis“, bylos Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose CPK teisės normose nustatytomis teisėmis. Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos. Dėl to skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju jis prarastų galimybę ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. antstolė N. Š., bylos Nr. 3K-3-564/2008). CPK 644 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta skolininko pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga. Skolininkė, žinodama apie iš jos turto vykdomą išieškojimą bei faktą, kad nėra skolos sumokėjusi, privalėjo aktyviai domėtis skolų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, stengtis kuo greičiau padengti esamus įsiskolinimus. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad skolininkė ateityje paduos skundą dėl antstolės 2018-04-10 patvarkymo Nr. S-18-62-7807, nėra pagrindas konstatuoti antstolės veiksmus neteisėtais. Juolab, kaip minėta, yra įsiteisėję teismų sprendimai dėl turto kainos nustatymo.
14. CPK 703 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti. Nagrinėjamu atveju iš varžytynių parduodamas skolininkei nuosavybės teise turtas. Byloje nėra duomenų, kad skolininkė būtų patenkinusi išieškotojo reikalavimus ir apmokėjusi visas vykdymo išlaidos. Taigi, naujų aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti vykdomos varžytynės, nenustatyta.
15. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi sprendžiant skundą dėl antstolio veiksmų, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl suinteresuoto asmens antstolės Neringos Lipeikienės prašymo skirti pareiškėjai iki 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
16. Suinteresuotas asmuo antstolė Neringa Lipeikienė pareiškė prašymą skirti pareiškėjai iki 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Antstolė pareikštą prašymą dėl baudos skyrimo CPK 95 straipsnio pagrindu iš esmės grindė tuo, kad pareiškėja nesąžiningai pareiškė nepagrįstą skundą dėl antstolio veiksmų (penktą kartą pateikdama skundą pagrįstą analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir prieš tai buvę skundai) sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nebendradarbiauja su antstoliu ir visais įmanomais būdais stengiasi vilkinti vykdymo procesą. Visi pateikti skundai pagrįsti iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, asmenine skolininkės nuomone, pamąstymais. Skolininkė reguliariai teikia skundus, o jų antstoliui ir teismams nepatenkinus, teikia naujus skundus dėl tų pačių aplinkybių ir tokiu būdu vilkina vykdymo procesą nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio.
17. Asmuo savo procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis). Teismo įpareigojimas spręsti bet kokius prašymus, taip pat ir pseudoargumentus, kurie prieštarautų teismo proceso tikslams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, proceso koncentruotumo, protingumo principams, leistų nesąžiningiems asmenims panaudoti teismo procesą ne pagal jo tiesioginę paskirtį. Viena iš reakcijos formų į piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – baudos skyrimas (CPK 95 straipsnis). Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šioje teisės normoje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas ir 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos tiesioginę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2012-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-346/2012 ir kt.).
18. Byloje nustatyta, jog turto pardavimo kainos nustatymo teisėtumo klausimas buvo patikrintas CPK nustatyta tvarka – apeliacinės instancijos teismo nutartis, po kurios priėmimo įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas skundas dėl patvarkymo dėl turto vertės, buvo priimta 2017-10-23. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017-12-19 nutartimi nutraukus civilinę bylą Nr. 2YT-49252-868/2017, o apeliacinės instancijos teismui pirmos instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, pareiškėja vėl pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, remdamasi iš esmės tais pačiais argumentais dėl turto kainos. Taigi, nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjos pasikartojantį nepagrįstų skundų teikimą dėl tariamai neteisingai nustatytos turto vertės, kuomet dėl jų iš esmės buvo pasisakyta įsiteisėjusiuose teismo procesiniuose sprendimuose, sudaro pagrindą konstatuoti skolininkės akivaizdų sąmoningą nepagrįstų skundu teikimą, siekiant vilkinti vykdymo procesą (CPK 95, 185 straipsniai).
19. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į skirtinos baudos tikslą, kuris yra susijęs ne tik su siekiu finansiškai nubausti asmenį, bet ir su proceso šalies skatinimu procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, bei vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog S. J. B. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis turi būti paskirta 300,00 Eur dydžio bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
20. CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
21. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AB prašė priteisti iš pareiškėjos 242,00 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į skundą parengimą. Įvertinus atsiliepimo į ieškinį turinį, spręstina, jog išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydis, atitinka protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), nustatytų dydžių, todėl iš pareiškėjos Luminor Bank AB naudai priteistinos 242,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, 443 straipsnio 6 dalimi, 510 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
Nutraukti civilinę bylą pagal S. J. B. skundą dėl antstolės Neringos Lipeikienės veiksmų.
Skirti pareiškėjai S. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, įpareigojant ją sumokėti į valstybės biudžetą.
Išaiškinti S. J. B., kad bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6800.
Priteisti iš pareiškėjos S. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 242,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas suinteresuoto asmens Luminor Bank AB, juridinio asmens kodas 112029270, naudai.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.