Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. skundą dėl antstolės N. L. veiksmų, suinteresuoti asmenys V. P., AB DNB bankas, antstolė N. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja J. B. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolės 2016-12-01 patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo, skirti naują ekspertizę turto vertei nustatyti. Nurodė, kad antstolė, vykdydama išieškojimą, įkainojo jai priklausantį turtą – negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), 150 000 Eur sumai. UAB „Negrita“ ekspertizės aktas yra surašytas aplaidžiai ir neįsigilinus į vertinamojo objekto charakteristikas, ekspertas pasirinko netinkamus ir nelygiaverčius objektus palyginimui. Turto vertinimo aktas kelia abejonių ir juo remtis negalima.Antstolė N. L. 2016-12-08 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir vykdomąją bylą Nr. 0062/16/00116 su pareiškėjos skundu persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad UAB „Negrita“ turto vertės ekspertizė atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 216 straipsnio reikalavimus. Turto vertė nustatyta taikant lyginamąjį metodą, ekspertas atrinko lyginamuosius objektus, nustatė pataisos koeficientus bei apskaičiavo vertinamo turto vertę, pateikė išvadą dėl rinkos vertės, atitinkančią teisės aktų reikalavimus. Ekspertizės akte nustatyta turto kaina nekelia abejonių. UAB „Negrita“ yra suteikta kvalifikacija verstis turto verslo vertinimo veikla, ji yra įrašyta į išorės turto ar verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, o vertintojui K. K. išduotas nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas bei suteikta teisė atlikti nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizes.Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas nurodė, kad klausimą dėl antstolės veiksmų teisėtumo palieka spręsti teismo nuožiūrai.Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-25 nutartimi pareiškėjos J. B. skundą atmetė. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Negrita“ areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizė yra atlikta remiantis lyginamuoju metodu. Teismo vertinimu, ekspertizės aktas atitinka CPK 216 straipsnio keliamus reikalavimus. Ekspertizės akto Nr. 16-11-08A, 24 puslapyje esančioje 2 lentelėje pateikti skaičiavimai įrodo, kad ekspertas, pasirinkęs lyginamuosius objektus, nustatė pataisų koeficientus, apskaičiavo vertinamo turto vertę, pateikė išvadą remiantis keliamais teisės aktų reikalavimais. Pagrindo abejoti ekspertizės akte nurodytomis išvadomis nėra, be to, pareiškėja nenurodė pagrįstų konkrečių argumentų, nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima abejoti pateiktos eksperto išvados pagrįstumu, nepateikė UAB „Negrita“ ekspertizės akte nurodytą išvadą paneigiančių, prieštaringų įrodymų.Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-46404-845/2016 yra nustatęs, kad antstolės 2016-09-27 patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, ekspertinės įstaigos (eksperto) parinkimo yra pagrįstas ir teisėtas. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyti argumentai dėl eksperto kvalifikacijos šališkumo jau išnagrinėti minėtoje civilinėje byloje, kurioje nustatyta, kad eksperto kandidatūra nekelia abejonių jo nešališkumu, kvalifikacija atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Šiame skunde pareiškėja nenurodė kitų aplinkybių, nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindo manyti, esant netinkamai ir šališkai antstolės parinktai eksperto kandidatūrai. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėja CPK 682, 598 straipsnių nustatyta tvarka būtų reiškusi nušalinimą antstolės paskirtam ekspertui.Teismas nustatė, kad 2007-05-22 Audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos nutarimu Nr. 3-6 UAB „Negrita“ yra išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. 000199, kuriuo įmonei yra suteikta teisė verstis turto ar verslo vertinimo veikla, Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2012-07-31 įsakymu UAB „Negrita“ išduotas pažymėjimas Nr. 000109 dėl įrašymo į išorės turto ar verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą. Vertintojui K. K. Audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos 2007-02-27 nutarimu Nr. 2-3 išduotas nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000376, Teisingumo ministro 2011-12-05 įsakymu Nr. 1R-280 jam suteikta teisė atlikti nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizes. Nurodyti duomenys apie ekspertinę įstaigą bei turto vertintoją teismui jokių abejonių kompetencijos atlikti nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę nekelia. Antstolės paskirtas ekspertas atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu turto vertintojui nustatytus reikalavimus ir yra pakankamos kompetencijos nustatyti turto rinkos vertę. Teismas pažymėjo ir tai, kad turto vertinimą buvo pavesta atlikti teismo ekspertui, todėl vykdomosios bylos šalių interesai buvo tinkamai užtikrinti.Teismas pažymėjo, kad vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos numato galimybę skolininkui vykdymo procese veikti aktyviai, t. y. teikti prašymus, paaiškinimus, įrodymus (turto vertės nustatymo ataskaitą ir pan.), iki varžytinių paskelbimo pasiūlyti savo pirkėją (CPK 704 str., 643 str.). Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėja šiomis teisėmis būtų pasinaudojusi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėja (skolininkė) J. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-25 nutartį, pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti antstolės 2016-12-01 patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl pateiktų įrodymų, iš kurių matyti, kad ekspertas pasirinko nelygiaverčius objektus palyginimui.Teismas, pasisakydamas, kad neturi duomenų, jog pareiškėja veikia aktyviai, neįvertino aplinkybės, jog pareiškėja yra dviejų mažamečių vaikų mama ir neturi finansinių galimybių kreiptis į advokatus. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjos atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.Suinteresuotas asmuo antstolė N. L. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad skolininkė nepateikė analogiškų arba panašių įvykusių turto sandorių pavydžių. Taip pat nepateikė ekspertų išvadų ar ekspertizės aktų paneigiančių nustatytą areštuoto turto rinkos vertę.Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako juos priimti arba kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, taip pat ir tais atvejais, kai tai būtina siekiant teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo, prijungia prie bylos kartu su atskiruoju skundu pareiškėjos teikiamus naujus įrodymus – pareiškėjos paskelbtą skelbimą apie turto pardavimą bei jos susirašinėjimą su kreditoriumi AB DNB banku, kuriuos vertins pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė N. L. vykdo išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus AB DNB banko pateiktą Vilniaus miesto 31 notarų biuro 2013-12-30 išduotą Vykdomąjį įrašą Nr. 4791, kuriuo siūloma priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą – 184 788,90 Eur iš skolininkės J. B. iš varžytinių parduodant įkeistą nekilnojamąjį turtą, – negyvenamąsias patalpas, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat antstolio A. N. patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. B-82125 dėl 5 244,30 Eur skolos vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės J. B. išieškotojo V. P. naudai. Vykdymo procese įkeistam turtui įvertinti 2016-09-27 paskirta turto vertės nustatyto ekspertizė, ją pavesta atlikti UAB „Negrita“ turto vertintojui K. K.. UAB „Negrita“ 2016-11-08 Ekspertizės aktu Nr. 16-11-08 nustatė, kad areštuoto turto vertė yra 85 800,00 Eur. 2016-12-01 patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo antstolė N. L. įkainojo negyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), 85 800 Eur suma.CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, jog, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų. Sprendžiant klausimą, ar antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti skolininko prašymą dėl pakartotinės ekspertizės vykdymo procese skyrimo, būtina nustatyti, ar skolininko pateikti prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokie, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, ir tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę.Apeliantė savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad buvo netinkamai nustatyta jai priklausančio turto vertė bei jo pardavimo kaina ir kaip naują įrodymą pateikia savo pačios paskelbtą nekilnojamojo turto pardavimo skelbimą internetiniame portale www.skelbiu.lt. Minėtame skelbime turto pardavimo kaina nurodyta 140 000,00 Eur, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad paskelbus apie nekilnojamojo turto pardavimą už nurodytą kainą, į ją kreipėsi potencialūs pirkėjai.Atkreiptinas dėmesys, kad antstolio nustatyta turto vertė ir pardavimo kaina turi būti konkurencinga, t. y. tokia, už kurią turtas gali būti realiai parduotas. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė 2016-01-21 Turto arešto aktu areštavo pareiškėjai priklausančias negyvenamąsias patalpas ir jų vertę nurodė 150 000,00 Eur. Antstolė 2016-04-08 priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, kuriuo nuo 2016-04-08 iki 2016-05-09 paskelbė negyvenamųjų patalpų pardavimą iš varžytynių. Kadangi pirmosios varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis, antstolė 2016-05-11 patvarkymu paskelbė pirmąsias varžytynes neįvykusiomis ir pasiūlė išieškotojui paimti pareiškėjai priklausančias negyvenamąsias patalpas už 120 000,00 Eur. Išieškotojas AB DNB bankas 2016-05-13 pranešimu atsisakė už pradinę pirmųjų varžytynių kainą perimti neparduotą pareiškėjai priklausantį turtą. Antstolė 2016-05-13 priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, kuriuo nuo 2016-05-13 iki 2016-06-13 paskelbė negyvenamųjų patalpų pardavimą iš antrųjų varžytynių. Kadangi antrosios varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis, antstolė 2016-06-14 patvarkymu paskelbė antrąsias varžytynes neįvykusiomis ir pasiūlė išieškotojui paimti pareiškėjai priklausančias negyvenamąsias patalpas už 90 000,00 Eur. Išieškotojas AB DNB bankas 2016-08-18 pranešimu atsisakė už pradinę antrųjų varžytynių kainą perimti neparduotą pareiškėjai priklausantį turtą. Antstolė 2016-08-31 priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo, kuriuo pareiškėjai priklausančias negyvenamąsias patalpas perkainojo iki 100 000,00 Eur. Antstolė 2016-09-21 patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo nuo 2016-09-21 iki 2016-10-21 paskelbė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimą iš pirmųjų varžytynių, tačiau pareiškėjai pateikus skundą, antstolė paskyrė negyvenamųjų patalpų ekspertizę turto vertei nustatyti bei atšaukė 2016-09-21 paskirtas pirmąsias varžytynes. Taigi, iš aukščiau nustatytų aplinkybių matyti, kad negyvenamosios patalpos nebuvo realizuotos net dvejose varžytynėse. Pagal kasacinio teismo praktiką turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina, todėl nustatomo turto vertė ir reali rinkos vertė gali nesutapti, t. y. reali vertė gali būti didesnė ar mažesnė. Tuo atveju, jeigu turto kaina būtų buvusi per maža, galimai turtas būtų parduotas iš karto pačiose pirmosiose varžytynėse, tačiau nagrinėjamu atveju antstolės skelbtose turto pardavimo varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis dėl ko jos buvo paskelbtos neįvykusiomis.Atsakant į apeliantės atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino jos pateiktų įrodymų, iš kurių matyti, kad ekspertas pasirinko nelygiaverčius objektus palyginimui, nes toje pačioje gatvėje kaip ir ginčo patalpos esančių objektų kaina yra didesnė, pažymėtina, jog kiekvieno nekilnojamojo objekto kaina priklausomai nuo jo būklės gali skirtis, net jei objektai parduodami toje pačioje gatvėje. Be to, parduodamo turto pradinė kaina ir parduodamo turto rinkos kaina nustatytu įstatyminiu reguliavimu skiriasi.Papildomai pažymėtina ir tai, kad apeliantė, siekdama išvengti, jos manymu, turto pardavimo už mažesnę kainą, galėjo siūlyti iki varžytynių paskelbimo specialiame tinklalapyje turto pirkėją, tačiau tokia teise nepasinaudojo (CPK 704 straipsnio 1 dalis). Ta aplinkybė, kad pareiškėja augina du mažamečius vaikus, yra nesusijusi su ginčo klausimu.Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-219/2009).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo turtas nebuvo realizuotas jau dvejose varžytynėse, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis, taip pat įvertinęs vykdymo proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos J. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.