Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą – Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daliai Drungelienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei R. K. dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo bei atsakovės R. K. reikalavimą A. S. dėl vykdomojo rašto išdavimo, institucija teikianti išvadą – Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. S. (toliau ir – ieškovas) 2017-03-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) padidinti R. K. mokamą išlaikymą sūnui N. S. nuo 57,92 Eur iki 190 Eur per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) pakeisti 2015-12-18 nutartimi patvirtintas taikos sutarties sąlygas, esančias 1.3. – 1.5 punktuose, nustatant, kad R. K. kompensuoja ½ dalį sūnaus Naglio ir jo lydinčio asmens kelionių išlaidų (t. 1, b. l. 1-2).Ieškinyje nurodoma, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-09-11 sprendimu patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią R. K. (buvusi pavardė – S.) įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui N., kas mėnesį mokėdama periodinėmis išmokomis po 200 Lt (kas atitinka 57,92 Eur). To paties teismo 2015-12-18 nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl bendravimo su jų sūnumi tvarkos. Tačiau nuo to laiko iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai bei tėvo turtinė padėtis, todėl mamos teikiamo išlaikymo nebepakanka. 2014-10-11 ieškovas sukūrė naują šeimą, o 2014-12-19 gimė dar vienas sūnus – A. S.. Ieškovo turtinė padėtis, atsiradus dar vienam vaikui pablogėjo, nes pajamos paskirstomos didesniam šeimos narių skaičiui. Būtina atsižvelgti į tai, kad sūnus N. gyvena su ieškovu užsienyje (Jungtinėje Karalystėje), kur pragyvenimo lygis gerokai aukštesnis nei Lietuvoje. Be to, ieškovas iki 2016 m. rugsėjo mėn. dirbo mamos įmonėje ir gaudavo geras pajamas. Nuo 2016-06-01 ieškovas dirba UAB „A. T. & Co“ vairuotoju ir jo mėnesinės pajamos sudaro 500 GbP (555,1 Eur) per mėnesį. Būsto nuoma per mėnesį kainuoja 600 GbP (666,12 Eur). Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje ieškovas įsipareigoja savo lėšomis parvežti sūnų N. į Lietuvą ir perduoti jį mamai į jos gyvenamąją vietą, nes tokį įsipareigojimą jam leido prisiimti jo tuometinės pajamos. Tačiau pasikeitus ieškovo turtinei padėčiai ieškovas negali vienas apmokėti visų vaiko bei jį lydinčio asmens kelionės išlaidų. Atsakovė R. K. (toliau ir – atsakovė, pareiškėja) su ieškovo reikalavimais dėl išlaikymo padidinimo nesutiko ir atsiliepime prašė juos atmesti (t. 1, b. l. 23-25).Atsiliepime atsakovė nurodė, kad ieškovo reikalavimai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių padidėjusius sūnaus poreikius ir išlaidas, patiriamas šiems poreikiams tenkinti. Iš ieškovo nurodomų aplinkybių, akivaizdu, kad jo gaunamų pajamų neužtenka net būsto nuomai. Taigi ieškovas negali užtikrinti tinkamų vaiko auginimo sąlygų, tačiau sūnus turėtų tinkamas sąlygas Lietuvoje, gyvendamas su kartu atsakove. Tokiu atveju ieškovas galėtų atsakovei teikti tokio paties dydžio išlaikymą – 57,92 Eur. Be to, ieškovas nevykdo savo įsipareigojimų, neleidžia atsakovei bendrauti ir matytis su sūnumi. Atsakovė R. K. 2017-08-28 pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą (civilinėje byloje Nr. 2-2062-385/2015 dėl šalių sudarytos ir teismo 2015-12-18 patvirtintos taikos sutarties neįvykdytų sąlygų, nustatytų 1.1. – 1.6 punktuose (t. 2, b. l. 1).Ieškovas A. S. atsiliepime (t. 2, b. l. 31-32) prašė reikalavimą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Nurodė, jog ištraukos iš Skype programos, patvirtina, kad R. K. nuolat bendrauja su sūnumi N. ir, kad A. S. jų bendravimo neriboja. Tai, kad mamai ne visada pavyksta pabendrauti su sūnumi lemia ir objektyvios priežastys: vaikas būna ne namuose (laisvalaikis, išvykos), esant ryšio bei technikos laikiniems sutrikimams. Nors mamai pateiktas vaiko telefono numeris, ji skambina itin retai. Bendravimo per Skype programą medžiaga patvirtina ir tai, kad su pačia pareiškėja nebuvo galima susisiekti. Kuomet praėjusią vasarą tėvas su sūnumi buvo grįžę į Lietuvą atostogų rugpjūčio mėnesio viduryje metu, vaikas nugirdo tėvų pokalbį, kuris vaikui sukėlė itin neigiamas emocijas, todėl vaikas nepanoro susitikti su mama. Šalių sūnus Naglis šiais metais sulauks 11 m. ir, jei tokio amžiaus vaikas nereikš noro pasimatyti su mama, nepriklausomai nuo bet kokių priežasčių, ieškovas neturės galimybių pakeisti vaiko norą. Be to, ieškovas yra dirbantis ir negali bet kada keliauti po pasaulį, kas taip pat kainuoja nemenkas lėšas. Tauragės apylinkės teismo pirmininkės 2018-03-02 nutartimi civilinės bylos Nr. e2-148-204/2018 (dėl išlaikymo padidinimo) ir Nr. 2SP-1005-1069/2018 (dėl vykdomojo rašo išdavimo) buvo sujungtos, paliekant bylos 2SP-1005-1069/2018 numerį (t. 1, b. l. 114-115, t. 2, b. l. 75-76).Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas paaiškino, kad kartu negyvenanti ieškovo sūnaus mama, R. K., turi didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo bei jo kelionių į Lietuvą išlaidų. Nuo 2015 m. pasikeitė tiek vaiko poreikiai, tiek jo tėvo – N. S. šeimyninė bei finansinė padėtis. Šiuo metu vaikui mokamo išlaikymo dydis, atsižvelgiant į patvirtintą minimalios algos dydį, yra neprotingas. Ieškovas, dirbdamas savo mamos įmonėje, gaudavo kur kas didesnes pajamas. Šiuo metu be gaunamų pajamų iš darbinės veiklos ieškovas taip pat gauna socialinės paramos lėšas. Bendra ieškovo gaunama pajamų suma sudaro apie 1 305,49 Eur. Pasisakydamas dėl atsakovės reikalavimo išduoti vykdomąjį raštą ieškovas nurodė, jog nepaistant to, kad nedraudžia sūnui bendrauti su atsakove, pats vaikas ne visada to nori. 2017 m. vasarą vaikas su mama nebendravo ir nesusitiko Lietuvoje, kadangi išgirdęs ieškovo ir atsakovės asmeninį konfliktą, sūnus su mama pasimatyti nepanoro. Sūnaus ir atsakovės bendravimas per Skype programą dažniausiai apsiriboja pastarosios priekaištais dėl netinkamų sūnaus auginimo ir auklėjimo sąlygų, kas vaikui sukelia itin neigiamas emocijas. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas paaiškino, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl išlaikymo sumos sūnui padidinimo, iš esmės tik siekia kerštauti vaiko mamai ir komplikuoti vaiko ir mamos santykius, jų bendravimą. Tarp šalių nekilo ginčų dėl teikiamo išlaikymo dydžio, kol analogiška suma, kaip išlaikymas, buvo mokama (įskaitoma) su atsakove kartu gyvenančiai šalių dukrai – D. iki šios pilnametystės. Šiuo metu atsakovės pajamos iš darbinės veiklos (terminuotos darbo sutarties) sudaro apie 650 Eur, atskaičius mokesčius. Be to, atsakovė finansiškai remia šalių dukrą D., kuri šiuo metu studijuoja dieniniame skyriuje ir savarankiškų pajamų negauna. Atsakovė sutiktų padidinti išlaikymo, mokamo kas mėnesį sumą, iki 100 Eur. Pasisakydama dėl vykdomojo rašto išdavimo atsakovė akcentavo, kad jos bendravimas su sūnumi per Skype programą yra komplikuotas, ieškovas trukdo jai pilnavertiškai bendrauti su sūnumi, nuolat replikuoja, stebi jų pokalbius, trukdo atsakovei domėtis sūnaus gyvenimu, sveikata, mokymosi rezultatais. Be to, nuo 2015-12-18, kai buvo patvirtinta taikos sutartis, vaikas į Lietuvą pabendrauti su atsakove buvo parvežtas tik keturis kartus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad šalių santuoka buvo nutraukta Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-09-11 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-32-299/2013 (t. 1, b. l. 3-4), teismui patvirtinus šalių sudaryta sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys, be kita ko, susitarė, kad: nepilnametės dukters D. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta nustatoma su mama – R. S. (9 punktas); nepilnamečio sūnaus N. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu – A. S. (10 punktas); A. S. įsipareigoja teikti išlaikymą dukrai D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt (11 punktas); R. S. įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt (13 punktas); dėl bendravimo su dukra D. bei jos auklėjimo pareiškėjai susitarė spręsti geranoriškai ir tarpusavio susitarimu, veikdami išimtinai dukters interesais (15 punktas); nustatė R. S. (mamos) bendravimo su sūnumi N. tvarką (16 punktas).Nustatyta, kad minėta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pakeista Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2062-385/2015 (t. 1, b. l. 5), kuria patvirtinta ginčo šalių sudaryta taikos sutartis ir buvo sulygta dėl tokių R. K. (mamos) ir N. S. (sūnaus) bendravimo tvarkos: A. S. užtikrina, kad sūnaus N. mama R. K. turėtų galimybę susisiekti internetinio ryšio programa Skype su sūnumi pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais Lietuvos laiku nuo 21 val. (atsižvelgiant, kad vaiko gyvenamojoje vietoje yra dviejų valandų skirtumas). A. S. neatsako už interneto ryšio sutrikimus, kurie nepriklauso nuo jo valios (gedimai, meteorologiniai veiksniai, trečiųjų asmenų veiksmai ir pan.), tačiau įsipareigoja ne vėliau kaip sekančią darbo dieną imtis veiksmų dėl gedimų pašalinimo (1.1. punktas); A. S. įsipareigoja netrukdyti vaiko N. mamai R. K. bendrauti interneto ryšio priemonėmis per Skype programą ir kitu laiku, nei jis nurodytas 1.1. punkte (1.2. punktas);A. S. įsipareigoja savo lėšomis parvežti sūnų N. į Lietuvą ir perduoti jį R. K. į jos gyvenamąją vietą neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 18 val., o poriniais metais – nuo gruodžio 25 d. 18 val. ir R. K. nuo to laiko bendrauja su sūnumi nepertraukiamai iki gruodžio 28 d. 18 val. (1.3. punktas);A. S. įsipareigoja savo lėšomis parvežti sūnų N. į Lietuvą ir perduoti jį R. K. į jos gyvenamąją vietą poriniais metais kovo 27 d. 18 val. ir R. K. nuo to laiko bendrauja su sūnumi nepertraukiamai iki balandžio 3 d. 18 val. (1.4. punktas);A. S. įsipareigoja savo lėšomis parvežti sūnų N. į Lietuvą ir perduoti jį R. K. į jos gyvenamąją vietą kiekvienų metų liepos 25 d. 18 val. ir R. K. nuo to laiko bendrauja su sūnumi nepertraukiamai iki rugpjūčio 28 d. 18 val. (1.5.punktas);A. S. įsipareigoja sudaryti sąlygas vaiko mamai R. K. bendrauti su vaiku užsienyje, kur yra vaiko N. nuolatinė gyvenamoji vieta, prieš tai iš anksto suderinus susitikimo laiką (1.6. punktas).Šioje byloje ieškovas, įrodinėdamas savo turtinės padėties ir sūnaus poreikių pasikeitimą, prašo padidinti atsakovės mokamą išlaikymo sumą bei pakeisti taikos sutarties 1.3. – 1.5 punktų sąlygas, kuriomis pastarasis įsipareigojo sūnų pabendravimui su mama į Lietuvą parvežti išimtinai savo lėšomis. Tuo tarpu atsakovė, teigdama, kad ieškovas nesilaiko taikos sutarties sąlygų, susijusių su 1.1. – 1.6. punktuose nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka, prašo teismo išduoti vykdomąjį raštą. Tokiu atveju teismas dėl kiekvieno iš paminėtų reikalavimų pasisako atskirai.

Dėl nepilnamečiui vaiko išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis, padidinimo

Byloje nustatyta, kad N. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovo A. S. ir atsakovės R. K. sūnus (t. 1, b. l. 60), kuriam 2013-09-11 teismo sprendimo pagrindu kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamas po 200 Lt (kas atitinka 57,92 Eur) išlaikymas. Ieškovas 2017-03-23 kreipėsi į teismą, prašydamas padidinti išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui dydį iki 190 Eur, mokamų per mėnesį, argumentuodamas tuo, kad pasikeitė vaiko poreikiai ir jo turtinė padėtis, sumažėjo jo atlyginimas, 2014 m. jam gimė dar vienas vaikas. Atsakovė su pareikštu reikalavimu sutiko iš dalies, t. y. kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui būtų padidintas iki 100 Eur, argumentuodama tuo, kad ieškovas nepagrindė, jog vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį yra reikalinga skirti 380 Eur (190 Eur x 2), kad ieškovas slepia savo tikrąją padėtį ir tuo, kad vaiko poreikiai geriau galėtų būti patenkinti Lietuvoje jam gyvenant su mama.Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (liet. „įsiteisėjusio sprendimo“) galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti (CPK 279 str. 5 d.). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį / formą) (CK 3.193 str.). Pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ir / ar pasikeitę vaiko poreikiai (CPK 3.201 str. 1 ir 2 d.).Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas nustato ir įvertina dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pradėjo gauti gerokai didesnes pajamas; pablogėjo sveikatos būklė, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai, gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje, atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių lėšų reikia vaiko mokymusi, pomėgiams ar vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos ir kt.). Taigi teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus įstatyme įtvirtintus išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiui pakeisti reikšmingus kriterijus, nustato ir vertina, kaip nuo 2013-09-11 iki ieškinio teismui pareiškimo pasikeitė šalių turtinė padėtis (ji pagerėjo ar pablogėjo) ir šalių nepilnamečio vaiko poreikiai (jie išaugo ar sumažėjo).Iš teismo 2013-09-11 sprendimo nustatyta, kad nutraukiant šalių santuoką buvo patvirtinta jų pačių sudaryta taikos sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriuo tiek ieškovas, tiek atsakovė įsipareigojo savo dviejų, tuo metu buvusių nepilnamečių, vaikų išlaikymui (atitinkamai dukros ir sūnaus) mokėti vienas kitam po 200 Lt / 57,92 Eur sumą. Teismo posėdžio metu šalys paaiškino, kad tokio dydžio išlaikymo suma buvo parinkta atsižvelgiant į tai, kad sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, o dukters su motina, dėl ko realiai išlaikymo sumų šalys viena kitai neišmokėdavo, o atlikdavo šių sumų įskaitymus. Teismas, nagrinėjantis prašymą pakeisti priteisto išlaikymo dydį, nerevizuoja teismo sprendimo, kuriuo šis išlaikymas priteistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2004), kitaip tariant, teismo priteistas išlaikymas laikomas pagrįstu, kol nėra pakeičiamas vėlesniu teismo sprendimu.Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad po šalių santuokos nutraukimo (2014-09-19) atsakovas įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 32-33). Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, dirba savo įsteigtoje įmonėje UAB „A. T. & Co“ vairuotoju, jam išmokamas mėnesinis atlyginimas sudaro 555,10 Eur (t. 1, b. l. 8-9). Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad įmonės išlaikymas pareikalauja daug kaštų, susijusių su mokesčių ir atlyginimų mokėjimu, todėl ieškovo darbo užmokestis yra būtent tokio dydžio. Nors ieškovas ir teigė, kad iki 2016 m. dirbdamas mamos įmonėje, gaudavo kur kas geresnį darbo užmokestį, nei UAB „A. T. & Co“, jokių duomenų, leidžiančių identifikuoti jo iki 2016 m. gautas pajamas ir palyginti jų pokytį (dinamiką) su dabartinėmis pajamomis teismui nepateikta (CPK 12, 178 str.). Taip pat ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino ir pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad, gyvendamas dviese su sūnumi Nagliu, nuomojasi būstą, kurio nuomai per mėnesį išleidžia po 600 GbP (t. 1, b. l. 10-15), o visos gyvenamosios vietos išlaidos (nuoma, šiukšlių išvežimas, vanduo, dujos, elektra ir internetas) sudaro apie 868 GbP (t. 2, b. l. 87). Bylos svarstymui pateikta detalizacija taip pat patvirtina, kad ieškovas kas mėnesį gauna 160 GbP dydžio socialinę paramą bei 80 GbP vaiko pašalpą (t. 2, b. l. 87).Sprendžiant apie atsakovės turtinę padėtį, atsakovė nurodė ir bylos svarstymui pateikta 2015-10-29 darbo sutartis, patvirtina jos nurodytas aplinkybės, kad su darbdaviu ((duomenys neskelbtini)) yra sudariusi terminuotą darbo sutartį, galiojančią iki projekto „Atrask save“ veiklų pabaigos (t. 1, b. l. 46-48). Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad šio projekto pabaiga – 2018 m. rugsėjis. Atsakovės gaunamas darbo užmokestis iš šios darbinės veiklos sudaro apie 600 Eur į mėnesį (t. 1, b. l. 49). Taip pat atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad užsiima papildoma veikla, iš kurios gaunamos pajamos sudaro apie 400 Eur per mėnesį, tačiau išlaidos susijusios su šios veiklos vykdymų (patalpų nuomos mokestis) siekia 300 Eur, todėl atskaičius jas atsakovė papildomai uždirba 100 Eur. Pati atsakovė tokią veiklą laiko investicine. Taip pat nurodė turinti būsto kreditą, kurio mėnesinė įmoka sudaro 100 Eur. Atsakovė, įvertinusi savo gaunamas pajamas ir turimus finansinius įsipareigojimus, tarp kurių ir teikiama pagalba 20 m. sulaukusiai dukteriai D., sprendžia, kad sūnui N. galėtų teikti 100 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytų faktinių bylos aplinkybių visumą, sprendžia, kad po 2013-09-11 teismo sprendimo iš dalies pakito ieškovo turtinė padėtis: ieškovas sudarė santuoką ir išsituokė, padidėjo jo išlaikytinių skaičius: santuokoje (duomenys neskelbtini) gimus dar vienam nepilnamečiam vaikui – A., kuriam atsakovas 2016-09-14 teismo sprendimu patvirtintos pasekmių dėl santuokos nutraukimo sutarties pagrindu įsipareigojo teikti 80 Eur išlaikymą per mėnesį, tačiau kaip, ieškovo teigimu, patvirtina 2017-09-08 sudaryta draugiška sutartis, šiuo metu A. teikiama 160 GbP mėnesinio išlaikymo suma. Kita vertus, pats ieškovas pripažino ir tai, kad savo dukteriai iš pirmosios santuokos – D., kuri nors ir yra sulaukusi pilnametystės, tačiau yra studentė, mokosi dieniniame skyriuje, jokios finansinės pagalbos neteikia. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad finansiškai dukteriai padeda tik ji viena. Taigi, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad nei ieškovas, nei atsakovė šioje byloje neįrodė, jog kurio nors iš jų turtinė padėtis šios bylos nagrinėjimo metu, nuo 2013 m., esmingai pasikeitė (pablogėjo) (CPK 185 str.). Sprendžiant, kaip nuo 2013-09-11 pasikeitė šalių vaiko poreikiai (ar jie išaugo), kaip reikšminga vertintina aplinkybė, kad nuo teismo sprendimo praėjo beveik penkeri metai ir dabar šalių sūnui beveik yra 11 metų. Teismų praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių, todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Kaip minėta šalių sūnui šiuo metu yra 11 metų, jis kartu su ieškovu gyvena bei mokosi Jungtinėje Karalystėje. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Bylos svarstymui pateikta ieškovo parengta išlaidų detalizacija, pagal kurią iš viso vaiko poreikiams reikalinga 394 GbP suma: maistas mokykloje – 40 GbP, šokiai mokykloje – 5 GbP; riedučių klubas – 44 GbP; futbolo užsiėmimai – 20 GbP; karatė klubas – 35 GbP; metinė uniforma 40 GbP; mokyklinės prekės – 20 GbP; maistas – 100 GbP; vaistai – 20 GbP; rūbai – 30 GbP; avalynė – 20 GbP; laisvalaikis – 20 GbP (t. 2, b. l. 87).Teismas neatsižvelgia ir nepriima domėn ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad šiuo atveju sprendžiant dėl išlaikymo sumos padidinimo būtina įvertinti tai, jog vaikas su tėvu gyvena užsienyje – Jungtinėje Karalystėje, kurioje pragyvenimo lygis yra daug aukštesnis nei Lietuvoje. Kasacinis teismas yra suformulavęs ir nuosekliai laikosi teisės aiškinimo taisyklės, kad tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-30 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017, 27 punktą). Teismas, vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, atsakovės nurodytomis ir ieškovo nepaneigtomis aplinkybėmis, kad vaikas gyventi į užsienį buvo išvežtas be jos sutikimo, išimtinai ieškovo valia ir pageidavimu, sprendžia, jog ta aplinkybė, kad šalių sūnus kartu su tėvu šiuo metu gyvena į užsienio valstybėje, kas gali lemti didesnes išlaidas jos poreikiams tenkinti, savaime nesudaro pagrindo tokias išlaidas perkelti atsakovei. Kita vertus, teismas pažymi tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).Tokiu atveju, teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius, visuma, sprendžia, kad po teismo 2013-09-11 sprendimo vaiko poreikiai išaugo ir atsakovei šalių sutarimu tenkanti išlaikymo dalis vaikui (57,92 Eur) akivaizdžiai nepakankama jo poreikiams patenkinti. Ir nors, įvertinus bylos įrodymus (tiek rašytinius, tiek duotus paaiškinimus), darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog vaiko tiek kasdieniams būtiniems ir įprastiems (maistui, aprangai, būstui), tiek lavinimo ar laisvalaikio poreikiams patenkinti yra reikalingas būtent 380 Eur (190 Eur x 2) išlaikymas per mėnesį. Pareiga įrodyti, kad vaikui yra reikalingas būtent tokio dydžio išlaikymas, teko ieškovui (CPK 12, 178 str.). Vis dėlto, teismas, atsižvelgdamas į padidėjusius vaiko poreikius, iš dalies tenkina ieškovo pareikštą reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą sūnui. Teismo vertinimu, pagal byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nepilnamečio vaiko, kurio amžius yra 11 metų, realiems (būtiniems, ugdymo, laisvalaikio) poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 300 Eur (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi ieškovo palaikomas argumentas, kad prašomas priteisti išlaikymas artimas minimaliai mėnesinei algai savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tokio dydžio išlaikymas turi būti priteistas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, 2017-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017, kt.). Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-09-11 sprendimu patvirtintą atsakovės R. K. mokamą išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. S., padidinant priteistą 200 Lt / 57,92 Eur išlaikymą iki 150 Eur vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo vertinimu, būtent toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikams vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str. 1 d., 3.192 str. 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad modifikuotos išlaikymo prievolės (didesnio išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas ir, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant būtent vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle, todėl didesnis išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteistinas nuo 2017-03-23, t. y. nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko kelionės išlaidų kompensavimo

Šios bylos atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai, kad atsakovė turėtų atlyginti dalį savo vaiko ir jį lydinčio asmens kelionės išlaidų (CPK 185 str.). Tokį teismo vertinimą lemia tai, kad būtinybė vaikui keliauti į kitą šalį pasimatyti su mama (atsakove) kilo ieškovui nusprendus išvykti su vaiku gyventi į Jungtinę Karalystę. Pagal kasacinio teismo praktiką, geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kaip minėta, šioje byloje nebuvo paneigta ta aplinkybė, kad vaikas gyventi į užsienį buvo išvežtas be atsakovės sutikimo / teismo leidimo. Vadinasi, šalių sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimas, kuris, be kita ko, apsunkino ir atsakovės galimybę bendrauti su vaiku, buvo apspręstas tik ieškovo. Šioje vietoje paminėta ir tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (žr. šio sprendimo 33 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tokiu atveju teismas sprendžia, kad dėl ieškovo vienašališku sprendimu pakeistos vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos jo patiriamos papildomos / kelionių išlaidos, atsirandančios atsakovei siekiant pabendrauti su sūnumi, turėtų būti kompensuojamos paties ieškovo visa apimtimi. Tokių kelionės išlaidų kompensavimas atsakovės sąskaita faktiškai prieštarautų ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo

Nustatyta, kad atsakovė 2015-06-19 kreipėsi į teismą, siekdama įgyvendinti savo ir savo vaiko (sūnaus) bendravimo teises (civilinė byla Nr. 2-2062-385/2015, b. l. 2-4). Tačiau 2015-12-18 jos inicijuota byla buvo nutraukta patvirtinus taikos sutartį, ir nustačius, kad šalys ginčą išsprendė taikiai (civilinė byla Nr. 2-2062-385/2015, b. l. 173-174). Taikos sutartyje šalys nurodė, kad joms žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės. Tokiu būdu šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos tapo priverstinai vykdytinos. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdomas per trumpiausią laiką. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 1 d., CPK 584 str. 1 d. 4 p.). CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 str. 3 d.).Dar daugiau, Klaipėdos apygardos teismas 2018-01-25 nutartyje, priimtoje šioje byloje, be kita ko, konstatavo, kad nagrinėjant R. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo turėtų būti atsižvelgta į taikos sutarties sąlygų vykdymo realų galimumą <...> teismui esant aktyviam, spręstinas sąlygų vykdytinumo realumas ir, galbūt, nustačius atitinkamų sąlygų realaus vykdymo negalėjimą, tokių sąlygų pakeitimo klausimas (t. 2, b. l. 18-22, minėtos nutarties 25 punktas).Kita vertus, šioje byloje konstatuota ir tai, jog ieškovo ir šalių vaiko nuolatinei gyvenamajai vietai esant Jungtinėje Karalystėje, sprendžiant reikalavimus (jų teismingumą), susijusius su tėvų teisėmis ir pareigomis, privalu vadovautis ir ES teisės šaltiniais, tarp kurių ir 2003-11-27 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – reglamentas ,,Briuselis II bis“) (Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-30 nutarties 13-16 punktai, t. 1, b. l. 86-90). Vadinasi, ieškovo ir šalių vaiko gyvenamajai vietai esant Jungtinėje Karalystėje bei esant šioje byloje aiškiai išdėstytai ieškovo pozicijai dėl nesutikimo Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėti klausimus, susijusius su tėvų pareigomis (tarp kurių ir bendravimo su vaiku tvarka / jos pakeitimai), jurisdikcija nagrinėti tokius klausimus priklauso Jungtinės Karalystės teismams (reglamento „Briuselis II bis“ 8, 9, 10 ir 12 str.).Tokiu atveju šioje byloje sprendžiama tik dėl aplinkybių, sudarančių pagrindą išduoti vykdomąjį raštą ir (ar) atsisakyti jį išduoti, egzistavimo, t. y., ar atitinkamos sąlygos, dėl kurios kreiptąsi, buvo numatytos taikos sutartyje ir, ar šios sąlygos yra neįvykdytos (CPK 646 str. 3 d.).Teisiškai vertindamas susidariusią situaciją teismas atkreipia dėmesį, kad CK 3.165 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus, kuri turi būti vykdoma ir tuo atveju, kai tėvai gyvena skyrium (CK 3.170 str.). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o vaiko teisės bendrauti ir matytis su atskirai gyvenančiu tėvu užtikrinimas yra kartu gyvenančio tėvo pareiga. Taigi abi šalys turi imtis visų priemonių ir siekti, kad sutartis, kuria patvirtinta vaiko ir vieno iš tėvų (šiuo atveju mamos) bendravimo tvarka, būtų vykdoma, t. y., kad atsakovė bendrautų su vaiku sutartyje numatyta tvarka. Priešinga situacija, reikštų pripažinimą, kad teismo nutartimi buvo patvirtintos taikos sutarties sąlygos, kurių viena šalis gali nepaisyti.Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad teismo 2015-12-18 patvirtinta taikos sutartimi nustatytas mamos (atsakovės) ir vaiko bendravimas nevyksta tokiu, būdu, koks yra nustatytas galutiniame teismo dokumente, iš esmės nėra. Ginčas iš esmės kilo dėl to, kas yra atsakingas už susidariusią padėtį. Visų pirma, sprendžiant, kaip yra vykdomos ir, ar vykdomos taikos sutarties sąlygos, numatytos jos 1.1 – 1.2 punktuose (dėl vaiko ir mamos bendravimo per Skype programą), teismas sprendžia, kad taikos sutartis neturi būti aiškinama pernelyg formaliai – bendravimo teisė gali būti realizuojama ir vykdoma ir kitais šalims priimtinais būdais, t. y. kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Todėl teismas sprendžia, jog mamos ir vaiko komunikavimas vykdant taikos sutarties sąlygas iš esmės gali būti prilyginamas jų bendravimui visomis elektorinio susirašinėjimo priemonėmis ir telekomunikacijų kanalais (elektroniniu paštu, trumposiomis mobiliojo ryšio žinutėmis, per Skype, Viber, Messenger ir kt. programas). Šalys neturi sureikšminti pažodinio taikos sutarties teksto, o mamos bendravimo teisę ir atitinkamai tėvo pareigą užtikrinti tokį bendravimą, vykdant taikos sutartį, vykdytinas atsižvelgiant į prioritetines vaiko teises (CK 3.3 str. 1 d.). Taigi mamos ir sūnaus bendravimas elektroninio ryšio priemonėmis neturėtų būti siejamas išimtinai tik su Skype programos teikiamomis galimybėmis. Šioje byloje atsakovė įrodinėjo bei teikė įrodymus, patvirtinančius, kad jos ir sūnaus bendravimas per Skype programą, pagal taikos sutarties 1.1 – 1.2 punktų sąlygas, ne visada vyksta techniškai ir sklandžiai. Įvertinus bylos svarstymui pateiktus įrodymus bei abiejų ginčo šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog bendravimo tvarka, numatyta taikos sutarties 1.1 – 1.2 punktų sąlygose, iš esmės yra vykdoma (CPK 185 str. 1 d.). Teismas neįžvelgė aiškaus ieškovo nesąžiningumo ir (ar) siekio visiškai ignoruoti / blokuoti mamos ir sūnaus bendravimą telekomunikacijų priemonėmis – atitinkamai nenustatė ir pagrindo vykdomojo rašto išdavimui dėl šių taikos sutarties nuostatų (1.1 – 1.2 punktų) nevykdymo.Antra, vertinant taikos sutarties 1.3 – 1.5 punktuose nustatytų sąlygų (dėl vaiko ir mamos nepertraukiamo bendravimo Lietuvoje) (ne)vykdymą, teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog įstatymai neįpareigoja kartu su vaiku gyvenančio tėvo naudoti prievartos priemones, jei vaikas nesutinka susitikti su skyrium gyvenančia mama, tačiau tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį, kad veikdamas vaiko interesais kartu gyvenantis tėvas (šiuo atveju – ieškovas) turėtų dėti kur kas didesnes pastangas, siekdamas padėti sūnui palaikyti ryšį su Lietuvoje likusia gyventi jo mama (šiuo atveju – atsakove). Byloje nustatyta ir tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybių, kad po to, kai teismas 2015-12-18 patvirtino taikos sutartį atsakovė su sūnumi betarpiškai bendravo keturis kartus: 1) 2015 m. gruodžio mėnesį; 2) 2016 m. balandžio mėnesį; 3) 2016 m. vasarą; 4) 2016 m. gruodžio mėnesį. Atsakovė nei 2017 m., nepaisant to, kad vaikas lankėsi Lietuvoje, nei vėliau su sūnumi susitikusi nebuvo. Ieškovo teigimu, vaikas nenori susitikti su mama dėl jos neigiamo pobūdžio pasisakymų apie tėvą (ieškovą). Tačiau prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas įpareigoja ne tik atsižvelgti į vaiko nuomone, kuri šiuo atveju pripažintina epizodine ir akivaizdžiai įtakota konflikto, vykstančio tarp jo tėvo ir motinos, bet taip pat ir vaiko į teisę bendrauti su abiem tėvais, šiuo atveju, pagal šalių patvirtintos taikos sutarties numatytas sąlygas (Jungtinių tautų vaiko konvencija 9 str. 1 d.).Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad nesiruošęs vasariniam sūnaus ir mamos susitikimui pagal taikos sutarties 1.5 punkto nuostatas (t. y. bilietai vaiko kelionei į Lietuvą neužsakyti, skrydžių datos nenumatytos ir kt.). Ieškovo nenoras leisti mamai matytis su savo biologiniu vaiku, tam nesant objektyvių priežasčių, negali apriboti prigimtinės mamos teisės bendrauti su savo vaiku. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad mamai (atsakovei) pakankamai ilgą laiką net nesudaroma jokia galimybė pabendrauti su sūnumi neutralioje aplinkoje, kur mama galėtų bandyti formuoti būtinus bendravimui socialinius, emocinius mamos-sūnaus ryšius. Todėl teismas sprendžia, kad šioje ginčo dalyje nėra sąlygų atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, o CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta taikos sutarties peržiūrėjimo procedūra negali būti taikoma dėl šios nutarties 51-52 punktuose nurodytų motyvų.Trečia, sprendžiant, ar vykdoma taikos sutarties sąlyga, nustatyta šios sutarties 1.6 punkte (dėl vaiko ir mamos bendravimo užsienyje) bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad nuo taikos sutarties patvirtinimo pati vaiko mama nei karto neinicijavo ir nederino susitikimo laiko, tam, kad pabendrautų su sūnumi, užsienyje, sūnaus nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tokiu atveju nėra pagrindo išvadai dėl šio taikos sutarties punkto pažeidimo ir (ar) netinkamo vykdymo bei atitinkamai pagrindo dėl šio punkto (1.6) nevykdymo išduoti vykdomąjį raštą.Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, abiejų ginčo šalių paaiškinimus ir prieštaravimus teismas sprendžia, jog sudarytos taikos sutarties 1.3 – 1.5 punktai nėra tinkamai vykdomai. Atsižvelgiant į tai, atsakovei R. K. išduotinas vykdomasis raštas pagal jos ir ieškovo A. S. sudarytą ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-18 įsiteisėjusia nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.3 – 1.5 punktus (CPK 646 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis). Be to, teismas gali nukrypti nuo nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).Kadangi abejų šalių reikalavimai tiek dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir kelionės išlaidų priteisimo, tiek dėl vykdomojo rašto išdavimo, buvo patenkinti tik iš dalies, teismas sprendžia, kad šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos viena kitai neatlygintinos, kitaip tariant, įskaitytinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 646 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

ieškovo ir atsakovės reikalavimus patenkinti iš dalies.

Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimu iš R. K. (buvusi pavardė – S.) civilinėje byloje Nr. 2-32-299/2013 priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovės R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. kovo 23 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Išduoti pareiškėjai R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą dėl tarp R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytos ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2062-385/2015, patvirtintos taikos sutarties 1.3 – 1.5 punktų, kuriuose numatyta tokia R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir sūnaus N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarka:

1.3 A. S. įsipareigoja savo lėšomis parvežti sūnų N. į Lietuvą ir perduoti jį R. K. į jos gyvenamąją vietą neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 18 val., o poriniais metais – nuo gruodžio 25 d. 18 val. ir R. K. nuo to laiko bendrauja su sūnumi nepertraukiamai iki gruodžio 28 d. 18 val.

1.4. A. S. įsipareigoja savo lėšomis parvežti sūnų N. į Lietuvą ir perduoti jį R. K. į jos gyvenamąją vietą poriniais metais kovo 27 d. 18 val. ir R. K. nuo to laiko bendrauja su sūnumi nepertraukiamai iki balandžio 3 d. 18 val.

1.5. A. S. įsipareigoja savo lėšomis parvežti sūnų N. į Lietuvą ir perduoti jį R. K. į jos gyvenamąją vietą kiekvienų metų liepos 25 d. 18 val. ir R. K. nuo to laiko bendrauja su sūnumi nepertraukiamai iki rugpjūčio 28 d. 18 val.

Kitą ieškovo ir atsakovės reikalavimų dalį atmesti.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.