Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjos R. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. S., savivaldybės institucijai - Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir A. S. priešpriešinį prašymą R. K. dėl sutarties sąlygų pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2015-12-18 nutartimi patvirtinta tarp pareiškėjos R. K. ir suinteresuoto asmens A. S. sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-2062-385/2015. Minėtos sutarties 1 punktu šalys susitarė pakeisti civilinėje byloje Nr. 2-32-299/2013 pasirašytos ir teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir nustatė naują bendravimo tvarką. Pareiškėja R. K. 2017-08-28 pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2062-385/2015. Teismas priėmė minėtą pareiškėjos prašymą, išsiuntė jo kopiją suinteresuoto asmens A. S. atstovui ir skyrė prašymą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2017-09-18, 14 val., kviečiant šalis į prašymo nagrinėjimą.Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad A. S. nevykdo teismo 2015-12-18 nutartimi patvirtintos jos ir A. S. sudarytos taikos sutarties 1 punkto 1.1-1.5. papunkčių, neužtikrina pareiškėjai galimybės taikos sutartyje nustatytu laiku susisiekti su sūnumi, nevykdo įsipareigojimo parvežti sūnų N. į Lietuvą ir jį perduoti motinai taikos sutartyje nurodytu laiku.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino. Išdavė R. K. vykdomąjį raštą dėl pareiškėjos R. K. ir suinteresuoto asmens A. S. sudarytos taikos sutarties neįvykdytų 1.1. -1.5 papunkčių.Teismas nustatė, kad A. S. į pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą neatsiliepė, posėdyje nedalyvavo, jokių aplinkybių teismui nenurodė, todėl teismas laikė, kad suinteresuotas asmuo neginčija pareiškėjos reikalavimo. Teismas sprendė, kad pareiškėjos prašymas pagrįstas, todėl yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties dalies.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo A. S. (apeliantas) pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepranešė apeliantui apie prašymo nagrinėjimą, tai absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Teigia, kad 2017-09-18 pirmosios instancijos teismui apelianto atstovas pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, prašė minėtą prašymą nagrinėti apeliantui ir jo atstovui nedalyvaujant. Apeliantas galvojo, kad bus nagrinėjamas būtent apelianto, o ne pareiškėjos prašymas, kurio turinys apeliantui nežinomas. Nurodo, kad civilinė byla yra popierine forma, apeliantas neteikė prašymo dėl procesinių dokumentų įteikimo jam elektroniniu būdu, todėl galvojo, kad jam skirti dokumentai bus įteikiami apeliantui ir tik popierine forma. Susipažinęs su skundžiama nutartimi, nustatė, kad jo minėtas prašymas nėra skaitmenizuotas ir duomenų apie apelianto atstovo 2017-09-18 prašymą nėra. Pažymi, kad pareiškėjos prašymas yra taip pat popierinės formos, nėra skaitmenizuotas, todėl popierine forma ir turėjo būti atsiųstas apeliantui. Mano, kad teismas turėjo imtis visų veiksmų, siekdamas įteikti procesinius dokumentus apeliantui. Dėl minėtų priežasčių apeliantas negalėjo pateikti atsiliepimo į pareiškėjos prašymą, todėl teismo išvada apie apelianto sutikimą su prašymu nepagrįsta. Nurodo, kad su pareiškėjos prašymu nesutinka. Teigia, kad yra sudarytos visos sąlygos vaikui bendrauti su motina. Pabrėžia, kad pareiškėja neatlygina net dalies išlaidų, susijusių su vaiko vykimu pas pareiškėją į Lietuvą, nors tokias galimybes turi. Dėl to, teismui yra paduotas prašymas dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo. Mano, kad kol nėra išnagrinėtas pastarasis klausimas, nėra tikslinga išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjai.Apeliantas 2017-10-09 pateikė Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams prašymą dėl įrodymų prijungimo. Prašė prijungti įrodymus, pagrindžiančius apelianto atstovo pirmosios instancijos teismui siųstą 2017-09-18 prašymą dėl apelianto prašymo išduoti vykdomąjį raštą apeliantui ir jo atstovui nedalyvaujant. Pirmosios instancijos teismo teisėjo 2017-10-10 rezoliucija minėtas prašymas kartu su įrodymais priimtas.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).Pagal bendrąsias vykdymo proceso nuostatas teismo patvirtintos taikos sutartys priskirtos prie vykdytinų dokumentų, kurie vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra ne vykdytini dokumentai, bet nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vienu iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Teismų sprendimai ir nutartys gali būti vykdomi tik po to, kai jie įsiteisėja (CPK 588 straipsnio 1 dalis). CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.Byloje nustatyta, jog Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-18 nutartimi patvirtinta tarp pareiškėjos R. K. ir suinteresuoto asmens A. S. sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-2062-385/2015. Šios sutarties 1 punktu šalys susitarė pakeisti civilinėje byloje Nr. 2-32-299/2013 pasirašytos ir teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dėl R. K. ir N. S. bendravimo tvarkos nustatymo ir nustatė naują bendravimo tvarką. Pareiškėja nurodo, kad A. S. nevykdo taikos sutarties 1.1 -1.5 papunkčių, kuriais šalys susitarė: „1.1. A. S. užtikrina, kad sūnaus N. mama R. K. turėtų galimybę susisiekti internetinio ryšio programa ,,Skype“ su sūnumi pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais Lietuvos laiku nuo 21.00 val. (atsižvelgiant, kad vaiko gyvenamojoje vietoje yra dviejų valandų skirtumas). A. S. neatsako už interneto ryšio sutrikimus, kurie nepriklauso nuo jo valios (gedimai, meteorologiniai veiksniai, trečiųjų asmenų veiksmai ir pan.), tačiau įsipareigoja ne vėliau kaip sekančią darbo dieną imtis veiksmų dėl gedimų pašalinimo; 1.2. A. S. įsipareigoja netrukdyti vaiko N. mamai R. K. bendrauti interneto ryšio priemonėmis per ,,Skype“ programą ir kitu laiku, nei jis nurodytas 1.1. punkte; 1.3 A. S. įsipareigoja savo lėšomis parvežti sūnų N. į Lietuvą ir perduoti jį R. K. į jos gyvenamąją vietą neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 18 val., o poriniais metais - nuo gruodžio 25 d. 18 val. ir R. K. nuo to laiko bendrauja su sūnumi nepertraukiamai iki gruodžio 28 d. 18 val.; 1.4. A. S. įsipareigoja savo lėšomis parvežti sūnų N. į Lietuvą ir perduoti jį R. K. į jos gyvenamąją vietą poriniais metais kovo 27 d. 18 val. ir R. K. nuo to laiko bendrauja su sūnumi nepertraukiamai iki balandžio 3 d. 18 val.; 1.5. A. S. įsipareigoja savo lėšomis parvežti sūnų N. į Lietuvą ir perduoti jį R. K. į jos gyvenamąją vietą kiekvienų metų liepos 25 d. 18 val. ir R. K. nuo to laiko bendrauja su sūnumi nepertraukiamai iki rugpjūčio 28 d. 18 val.“Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nepasisakoma dėl kitų 2015-12-18 teismo nutartimi patvirtintos minėtos taikos sutarties punktų (1.6.-1.8, nes dėl jų vykdomojo rašto pareiškėja išduoti neprašo.Pareiškėja teigia, kad A. S. nevykdo teismo 2015-12-18 nutartimi patvirtintos jos ir A. S. sudarytos taikos sutarties 1 punkto 1.1-1.5. papunkčių. Pagal pareiškėją, A. S. neužtikrina pareiškėjai galimybės taikos sutartyje nustatytu laiku susisiekti su sūnumi, nevykdo įsipareigojimo parvežti sūnų N. į Lietuvą ir jį perduoti motinai taikos sutartyje nurodytu laiku. Minėta, kad teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimą taikos sutarties atveju, privalo ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą (CPK 646 str. 3 d.). Nustatyta, kad pareiškėja pateikė aplinkybes apie taikos sutarties nevykdymą, bet įrodymų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes nepateikė nei su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, nei teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismo teisėjui, nagrinėjusiam pareiškėjos prašymą, išaiškinus pareiškėjai pareigą grįsti savo aplinkybes įrodymais, pareiškėja paaiškino, kad atitinkamus įrodymus teiks po to, kai bus išduotas vykdomasis raštas, ir teiks juos (įrodymus) antstoliui vykdančiam minėtą raštą, o ne teismui. Konstatuotina, kad prašymo išduoti vykdomąjį raštą aplinkybes pareiškėja grindė tik savo žodiniais paaiškinimais. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau pateiktame atskirajame skunde, kurio priėmimą sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantas aiškiai neigia pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl taikos sutarties nevykdymo. Apelianto atskirojo skundo argumentai taipogi grįsti išimtinai žodiniais paaiškinimais. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui aiškiai matant skirtingą šalių poziciją tuo pačiu (taikos sutarties nevykdymo ir vykdomojo rašto išdavimo) klausimu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, turėdamas teisę sutikti su atskiruoju skundu ir pasinaikinti skundžiamą nutartį, turėjo minėta teise pasinaudoti ir pareiškėjos klausimą skirti nagrinėti teismo posėdyje abiem šalims dalyvaujant, įpareigojant šalis pateikti įrodymus, pagrindžiančius šalių dėstomas aplinkybes. Nagrinėjamas klausimas išimtinai susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, tokiose bylose teismo vaidmuo aktyvus. Dėl to, skundžiamą nutartį priėmęs teismas galėjo ir turėjo įpareigoti šalis teikti įrodymus, o esant galimybėms, atitinkamus įrodymus rinkti pats. Pavyzdžiui, pareiškėjai teigiant, kad nėra vykdomi taikos sutarties 1.1. ir 1.2. punktai, teismas galėjo įpareigoti pareiškėją pateikti „Skype“ programos skambinimo ir susirašinėjimo išklotinę, iš kurios matytųsi, kokiomis dienomis ir laiku pareiškėja bandė susisiekti su vaiku ir/ar toks susisiekimas buvo pavykęs. Tai padėtų atsakyti į klausimą, ar pareiškėjas užtikrina, kad pareiškėja galėtų bendrauti su sūnumi pagal sutartą minėtais papunkčiais tvarką. Pareiškėjai teigiant, kad vaikas pas ją į Lietuvą nėra atvežamas, t.y. pareiškėjai teigiant, kad nevykdomi taikos sutarties 1.3.-1.5. papunkčiai, pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti apeliantą pateikti įrodymus (pavyzdžiui, kelionės bilietus ir pan.), patvirtinančius, kad minėtuose papunkčiuose nurodytu laiku vaikas pareiškėjai yra parvežamas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymo pagrįstumo klausimą, nesivadovavo CPK 646 str. 3 d. nurodytomis taisyklėmis (tirti įrodymus), nesilaikė CPK 178 str. įtvirtintos įrodinėjimo pareigos, CPK 179 str. įtvirtintos įrodymų rinkimo ir pateikimo taisyklių, todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą.Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepranešė apeliantui apie prašymo nagrinėjimą ir tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka. Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 str. 1 d.). Tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui (CPK 118 str. 1 d.). Atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais (CPK118 str. 2 d.). Advokatams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ str. 9 d.). Procesinio dokumento elektroninių ryšių priemonėmis įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ str. 10 d.)Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad apeliantą atstovauja advokatas S. T.. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos prašymo kopija ir pranešimas apie teismo posėdį išsiųsti apelianto atstovui elektroninių ryšių priemonėmis 2017-08-30, taigi įteikti 2017-08-31. Konstatuotina, kad apie pareiškėjos prašymo nagrinėjimą apeliantui pranešta tinkamai ir jis turėjo galimybę atsiliepti į pareiškėjos prašymą bei dalyvauti teismo posėdyje. Aplinkybė, kad apeliantui ir jo atstovui atrodė, kad 2017-09-18 bus nagrinėjamas apelianto, o ne pareiškėjos prašymas, negali būti laikoma jo nedalyvavimą teismo posėdyje pateisinančia aplinkybe, nes savo procesinėmis teisėmis šalys privalo naudotis sąžiningai (CPK 42 str. 5 d.). Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas.Tačiau dėl šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytų argumentų, skundžiamos nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta, nutartis naikintina ir klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, prašymo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme paneigtų apylinkės teismo, kaip pirmosios instancijos teismo, prerogatyvos teisę nagrinėti pirmosios instancijos teismo kompetencijai priskirtus klausimus, be to, pažeistų šalių teisę į apeliaciją.Iš naujo nagrinėjant prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, apeliantui turėtų būti sudaryta galimybė atsiliepti į pareiškėjos prašymą, šalys turėtų būti įpareigotos teikti įrodymus. Be to, nagrinėjant minėtą prašymą, turėtų būti atsižvelgta į taikos sutarties sąlygų vykdymo realų galimumą, nes vykdytinomis sąlygomis laikomos tik tos, kurios realiai gali būti įvykdomos, t.y. nebūtinai visos sąlygos, dėl kurių susitarta. Teismui esant aktyviam, spręstinas minėtų sąlygų vykdytinumo realumas ir, galbūt, nustačius atitinkamų sąlygų realaus vykdymo negalėjimą, tokių sąlygų pakeitimo klausimas. Bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas, pirmiausia, turi užtikrinti ne šalių interesus, o vaiko teises ir teisėtus interesus į tinkamą bendravimą su tėvais.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina, paliekant apeliantui teisę minėtus argumentus teikti pirmosios instancijos teismo vertinimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.