Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei R. K. dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovės R. K. reikalavimą A. S. dėl vykdomojo rašto išdavimo, institucija, teikianti išvadą, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.1. Nurodė, kad ieškovo pateikti teismui duomenys nesutampa su jo teismo posėdžio metu pateiktais įrodymais. Teigia, jog ieškovo gaunamas pajamas sudaro 555,10 Eur, 160 GBP bei 80 GBP. Nurodė, kad atsižvelgiant į oficialų valiutos kursą tai yra apie 771,10 Eur per mėnesį, tačiau teismo posėdžio metu ieškovas teigia, kad jo pajamos beveik du kartu didesnės – 1 305,49 Eur. Nurodė, kad ieškovas nepateikė savo visas pajamas patvirtinančių duomenų, todėl mano, kad ieškovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

6.2. Nurodė, kad ieškovas yra ne samdomas darbuotojas, o asmuo, dirbantis savo paties įsteigtoje ir tik jam priklausančioje įmonėje. Mano, kad jis, kaip įmonės savininkas, sprendžia, kokį mėnesio darbo užmokestį sau mokėti. Teigia, jog ši įmonė yra ne Lietuvoje įsteigtas juridinis asmuo, o Jungtinėje Karalystėje įsteigta uždaroji akcinė bendrovė, todėl darė išvadą, kad ieškovas sau gali mokėti daug didesnį darbo užmokestį, tačiau teismas to nevertino ir netyrė.

6.3. Apeliantės vertinimu, teismas turėjo įvertinti dar ir tai, jog ieškovo turtinė padėtis ne tik nepablogėjo, bet dar ir pagerėjo, nes teismas nustatė, jog ieškovas po šalių santuokos nutraukimo įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini).

6.4. Nurodė, kad apeliantė gauna ir iki 2018 metų rugsėjo gaus 600 Eur mėnesinį darbo užmokestį bei 100 Eurų papildomas pajamas iš papildomos veiklos – iš viso 700 Eur. Teigia, jog šias pajamas apeliantė turės tik iki rugsėjo mėnesio, todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantės pajamas sudarys jau tik 100 Eur per mėnesį. Nurodė, kad apeliantė turi būsto kreditą, kurio mėnesinė įmoka sudaro 100 Eur, teikia pagalba 20 metų dukrai D., teikia išlaikymą sūnui po 59 Eur ir bent sykį turi turėti galimybę aplankyti sūnų Jungtinėje Karalystėje. Nurodė, jog reikia skirti pinigų maistui bei gyvenamosios vietos išlaikymui, todėl daro išvadą, kad atsakovė nėra pajėgi teikti didesnį išlaikymą.

8.1. Ieškovo vertinimu, apeliantė pateikia savo subjektyvų teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą ir faktines aplinkybes apie ieškovo turtinę padėtį net iškraipo. Ieškovas nesutinka, kad jo pajamų duomenys nesutampa, kadangi ieškovas nurodė, kad jo pajamas sudaro gaunamas 500,00 GBP darbo užmokestis, 608 GBP mėnesinė pašalpa, 80 GBP vaiko pašalpa bei 55 GBP atsakovės mokamas priteistas (iki padidinimo) išlaikymas vaikui N. S., todėl ieškovui neaišku, iš kur atsakovė gauna 771,10 GBP sumą.

8.2. Nurodė, kad vienuolikos metų berniuko išlaikymui atsakovės skirta 57,92 Eur išlaikymo suma yra akivaizdžiai ir aiškiai nepakankama normaliam vaiko vystymuisi ir būtinųjų poreikių tenkinimui. Mano, jog tokiai išvadai net nereikia kokių nors įrodymų, o pakanka vadovautis Civilinio kodekso l.5 straipsnyje įtvirtintais principais.

8.3. Ieškovo manymu, pilnametė duktė yra pakankamai suaugusi, kad galėtų savimi pasirūpinti. Teigia, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad ji teikia kokį nors būtiną išlaikymą dukrai. Nurodė, kad apeliantė savo apeliaciniame skunde kelia daugybę klausimų ir nurodo aplinkybių, kuriomis nesirėmė ir neįrodinėjo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o galimybę remtis apeliaciniame skunde naujomis aplinkybėmis riboja Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 2 dalis.

8.4. Nurodė, kad nuo 2015 m. liepos 13 d. faktiškai praėjo treji metai, todėl reikalavimas padidinti išlaikymą iki 190 Eur yra aiškiai pagrįstas. Teigia, kad atsakovė iš esmės neginčijo tokio dydžio pagrįstumo, o ginčijo ir apeliaciniu skundu ginčija tik savo prievolę mokėti vaikui didesnį išlaikymą.

8.5. Nurodė, kad atsakovės argumentas, kad vaikas buvo išvežtas be jos sutikimo, neturi jokios teisinės reikšmės dėl išlaikymo dydžio, nes dėl vaiko gyvenamosios vietos kartu su tėvu nustatymo buvo sudaryta taikos sutartis, todėl tos pačios aplinkybės dėl vaiko apsigyvenimo pas tėvą nebenagrinėtinos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovės (apeliantės) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria padidintas nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalių sudaryta santuoka buvo nutraukta Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-32-299/2013, teismui patvirtinus šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys, be kita ko, susitarė, kad: nepilnametės dukters D. gyvenamoji vieta nustatoma su mama – R. S.; nepilnamečio sūnaus N. S. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu – A. S.; A. S. įsipareigoja teikti išlaikymą dukrai D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt; R. S. įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt. Iš Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimo matyti, jog teismas, konstatavęs, kad šalys susitarė dėl teisinių santuokos nutraukimo pasekmių, nustatė, kad pateikta tvirtinti sutartis atitinka įstatymų reikalavimus, tačiau nevertino nei šalių turtinės padėties, nei vaikų poreikių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kadangi minėtu teismo sprendimu šalių turtinė padėtis nebuvo vertinama, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamoje byloje teismas turi nustatyti ne tai, ar pasikeitė šalių turtinė padėtis, tačiau įvertinęs esamą šalių turtinę padėtį bei nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko tinkamą vystymąsi.

13. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

14. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 p.). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016); protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

15. Apeliaciniu skundu keliamos abejonės, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškovo tikrąją turtinę padėtį. Apeliantės teigimu, skundžiamo sprendimo 8 punkte nurodoma, jog bendra ieškovo gaunama pajamų suma sudaro apie 1 305,49 Eur, tačiau skundžiamo sprendimo 26 punkte nurodoma, jog ieškovo gaunamas pajamas sudaro 555,10 Eur atlyginimas, 160 GBP socialinė parama bei 80 GBP vaiko pašalpa. Mano, jog ieškovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog ieškovas įgijo nekilnojamąjį turtą – butą esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad ieškovas nuo 2016 m. birželio 1 d. dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gaunamas atlyginimas – 500 GBP. Taip pat iš ieškovo atstovo paaiškinimų bei atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų nustatyta, kad ieškovas, be darbo užmokesčio, papildomai gauna 608 GBP mėnesinę pašalpą, 80 GBP vaiko pašalpą bei 55 GBP atsakovės mokamo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui N. S.. Atsižvelgus į šias aplinkybes konstatuotina, jog ieškovo bendros gaunamos pajamos sudaro 1 243 GBP, (apie 1 435,67 Eur (interneto svetainės www.bankai.lt duomenys). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nors į bylą nėra pateikti visi ieškovo gaunamas pajamas patvirtinantys įrodymai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovas nurodė, jog papildomai gauna socialinę paramą, vaiko pašalpą, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog ieškovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį. Byloje nenustatyta aplinkybių, jog ieškovas piktnaudžiautų savo teisėmis, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas slepia savo tikrąsias pajamas, atmestini kaip nepagrįsti.

16. Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, kad ieškovas yra ne samdomas darbuotojas, o asmuo, dirbantis savo paties įsteigtoje ir tik jam priklausančioje įmonėje. Mano, kad jis, kaip įmonės savininkas, sprendžia, kokį mėnesio darbo užmokestį sau mokėti. Darė išvadą, kad ieškovas sau gali mokėti daug didesnį darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu. Byloje nėra įrodymų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pelningai dirbanti ir didelę apyvartą generuojanti įmonė. Taip pat nėra įrodymų, jog ieškovas gauna dividendų iš įmonės veiklos. Priešingai, į bylą yra pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, iš kurios matyti, jog ieškovas įmonėje dirba vairuotoju ir gauna 500 GBP darbo užmokestį. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jis negali sau mokėti didesnio atlyginimo, nes didžioji gaunamų pajamų dalis panaudojama iš darbo veiklos atsirandantiems kaštams padengti, todėl jis didesnio atlyginimo negauna. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tos aplinkybės, kad ieškovas yra socialiai remtinas asmuo bei gauna socialinę paramą, leidžia pagrįstai teigti, jog ieškovo finansinė padėtis nėra labai gera.

17. Be to, siekiant nustatyti tikrąją ieškovo turtinę padėtį, būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovas buvo sudaręs antrą santuoką, kurioje 2014 m. gruodžio 19 d. jam gimė dar vienas sūnus A.. 2016 m. rugsėjo 14 d. teismo sprendimu buvo patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo teikti 80 Eur išlaikymą. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. buvo sudaryta draugiška sutartis, pagal kurią ieškovas moka savo sūnui A. 160 GBP išlaikymą. Ieškovas taip pat paaiškino, kad šiuo metu nuomojasi būstą, už jo nuomą bei komunalines paslaugas per mėnesį vidutiniškai sumoka 868 Eur. Šios aplinkybės rodo, jog ieškovas per mėnesį turi 1 028 Eur (apie 1 187,34 Eur (interneto svetainės www.bankai.lt duomenys) finansinių įsipareigojimų.

18. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad apeliantės darbo užmokestis sudaro 600 Eur, tačiau teigiama, jog šis darbo užmokestis jai bus mokamas tik iki 2018 metų rugsėjo, kadangi tuo metu baigiasi jos darbo sutartis. Taip pat apeliantė gauna 100 Eur pajamų iš papildomos veiklos. Darė išvadą, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu apeliantės pajamas sudarys 100 Eur per mėnesį, todėl mano, kad apeliantė nėra pajėgi teikti didesnį išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Įstatymas numato, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, kad užtikrintų visa, ko tik reikia darniam bei harmoningam nepilnamečio vaiko vystymuisi, socialiniams, kultūriniams bei buitiniams poreikiams patenkinti (užtikrinti), teikti sūnui pramogas, leisti jį į įvairius užsiėmimus ir t. t. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad 2018 m. rugsėjo mėnesį pasibaigus apeliantės darbo sutarčiai jos mėnesinės pajamos sudarys tik 100 Eur, todėl ji yra nepajėgi teikti didesnį išlaikymą, šie argumentai nepagrįstais, kadangi į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad apeliantė negali dirbti ir užsidirbti. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė yra darbingo amžiaus, gali dirbti ir gauti pajamas, atitinkančias jos turimą kvalifikaciją. Taip pat apeliantė turi visas galimybes kelti savo kvalifikaciją, kad galėtų gauti didesnes pajamas, kurios užtikrintų ne tik jos asmeninių poreikių tenkinimą, tačiau ir nepilnamečio sūnaus poreikius, todėl darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai, jog apeliantė yra nepajėgi teikti didesnį išlaikymą, laikytini nepagrįstais.

19. Nors apeliaciniu skundu yra nurodoma, jog apeliantė, be kita ko, teikia paramą šalių pilnametei dukrai, tačiau apeliantė į bylą nepateikė jokių tokius jos teiginius patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

20. Apeliantės vertinimu, skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas padarė nelogišką išvadą, kadangi nustatęs, jog ieškovas neįrodė, kad vaiko poreikiams patenkinti yra reikalingas 380 Eur (190 Eur x 2) išlaikymas per mėnesį, vis tiek padidino vaikui teiktino išlaikymo dydį. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su šiuo atskirojo skundo argumentu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikta ieškovo parengta išlaidų detalizacija, pagal kurią iš viso vaiko poreikiams reikalinga 394 GBP suma: maistas mokykloje – 40 GBP, šokiai mokykloje – 5 GBP; riedučių klubas – 44 GBP; futbolo užsiėmimai – 20 GBP; karatė klubas – 35 GBP; metinė uniforma 40 GBP; mokyklinės prekės – 20 GBP; maistas – 100 GBP; vaistai – 20 GBP; rūbai – 30 GBP; avalynė – 20 GBP; laisvalaikis – 20 GBP. Nors į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių nurodytas patiriamas išlaidas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ekonominę situaciją, į tai, kad Jungtinėje Karalystėje pragyvenimo lygis yra aukštesnis, todėl ši suma gali būti šiek tiek didesnė, į tai, kad ieškovo nurodoma reikalinga išlaikymo suma yra reali bei atitinkanti kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), konstatuoja, jog ieškovo nurodoma suma nelaikytina pernelyg didele. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju yra būtina paminėti, jog vaikas į Jungtinę Karalystę išvežtas ieškovo iniciatyva, todėl jis turi prisiimti kylančias pasekmes dėl vaikui reikalingų didesnių būtinųjų išlaidų. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai mažino prašomą priteisti išlaikymo dydį ir pagrįstai konstatavo, jog apeliantė turi teikti 150 Eur dydžio išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui.

21. Nors apeliaciniu skundu yra keliamos abejonės, kad nepilnametis vaikas nelanko visų būrelių, kurie yra nurodyti ieškovo pateiktoje išlaidų detalizacijoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti detalizacijoje nurodyta informacija.

22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašė pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą – padidinti nepilnamečiam vaikui N. S. skirtą išlaikymą iki 190 Eur, mokamą kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, ir iš naujo paskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsiliepimo į apeliacinį skundą paskirtis – atsikirsti į apeliaciniu skundu keliamus reikalavimus, todėl darytina išvada, kad apeliaciniu skundu yra draudžiama kelti naujus reikalavimus. Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog plačiau dėl atsiliepimu į apeliacinį skundą suformuotų reikalavimų teisėjų kolegija nepasisako.

23. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Duomenų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikta, todėl ieškovo prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nenagrinėtinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

26. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.