Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-917-1026/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-11-09
Bylos Nr.: e2-917-1026/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-11162-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaida Motiejūnienė
Ieškovas: M. J.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Šančių autoservisas ir Ko“
Trečiasis asmuo: Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui

Kategorijos

2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas

Civilinė byla Nr. e2-917-1026/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11162-2019-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.9.2.; 3.2.6.1.; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė,sekretoriaujant D. R., V. K.,dalyvaujant ieškovo M. J. įmonės atstovams V. K., V. B., M. J.,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šančių autoservisas ir Ko“ atstovams A. B., advokatui R. P.,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. įmonės ieškinį (patikslintą) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šančių autoservisas“ ir Ko, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – VPK) dėl nepagrįsto praturtėjimo pagrindu padarytų nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo: 1) priteisti M. J. įmonei iš UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko 18 358,72 Eur nuostolių atlyginimą; 2) priteisti M. J. įmonei iš UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko visas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

Ieškinyje nurodė, kad UAB „Šančių autoservisas“, turėdama 2014-12-12 sutartį su Kauno apskrities VPK dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių saugojimo, šių paslaugų teikimui Jonavos rajone sudarė 2015 m. sausio 1 d. subrangos sutartį su M. J. įmone, galiojusią iki 2018 m. sausio 1 d. Pastarajai sutarčiai pasibaigus, nauja sutartis nebuvo sudaryta. Pagal tos sutarties III skyriaus 5.11 p., M. J. įmonė įsipareigojo nuvežti ir (ar) saugoti ikiteisminio tyrimo metu policijos paimtas transporto priemones pagal Sutarties priede Nr. 1 (o nuo 2015-07-29 jį pakeitusioje paslaugų teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytoje tarp atsakovo ir Kauno apskrities VPK) nurodytus įkainius. Minėtą priedą Nr. 1 atsakovas perdavė ieškovui, kaip 2015-01-01 subrangos sutarties priedą. Nuo pat sutarties galiojimo pradžios iki jos pasibaigimo M. J. įmonė sąžiningai vykdė savo įsipareigojimus, vežė ir saugojo policijos sulaikytas transporto priemones, tačiau jokio atlygio už tai negavo. Teigia, kad UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko vadovas A. B. visą laiką melavo M. J. įmonės atstovams, sakydamas, jog kol kas jokių pinigų už nuvežtas ir saugotas Jonavos rajone transporto priemones iš Kauno VPK jis negauna. Tačiau, kaip paaiškėjo, UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko visą sutarties galiojimo laikotarpį išrašinėjo PVM sąskaitas-faktūras už M. J. įmonės Jonavos rajone atliktą transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą, teikė jas Kauno apskrities VPK, gavo už tai pinigus, tačiau tų pinigų M. J. įmonei neperdavė, o juos pasisavino. Iš viso už M. J. įmonės nuvežtas ir saugotas ikiteisminio tyrimo metu transporto priemonės Kauno apskrities VPK sumokėjo UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko 18 358,72 €, tai yra nurodyta Kauno apskrities VPK 2019 05 21 pažymoje Nr. 20-S-, o taip pat atsakovo išrašytomis ir pateiktomis apmokėjimui Kauno apskrities VPK PVM sąskaitomis faktūromis, bei prie jų pridėtais dokumentais. Nurodė, kad 2015 01 01 sutartyje nėra numatyta tvarka, kaip M. J. įmonei turėjo būti perduoti tie pinigai, tačiau akivaizdu, kad M. J. įmonė darbą atliko, todėl pagal sutarties III skyriaus 5.11 punktą jai turėjo būti už tai atlyginta pagal priede Nr. 1 nustatytus įkainius. Niekam nekyla abejonė, kad iš 2015 01 01 sutarties teksto, jos paskirties ir esmės yra aišku, jog pasirašydama šią sutartį M. J. įmonė siekė teikti transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas ir gauti už tai atlygį. Tame tarpe ir už ikiteisminio tyrimo metu sulaikytas transporto priemones, ir tai yra nedviprasmiškai įvardinta šios sutarties III skyriaus 5.11 punkte, nurodant šių transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo kainą, numatytą pagrindinės sutarties priede Nr. 1. Tai, kad atlyginimo už tas transporto priemones M. J. įmonei sumokėjimo tvarka sutartyje nekonkretizuota, nepaneigia paties fakto, kad paslauga savo esme yra atlygintinė ir už ją turi būti sumokėta. Mano, kad UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko nepagrįstai praturtėjo, įgijusi svetimus pinigus, kurių ji negalėjo ir neturėjo teisės pasisavinti. Šiuo atveju minėtos pinigų sumos įgijimo negalima pateisinti jokiu konkrečiu teisės aktu ar sandoriu, todėl mano, kad yra visos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisinių santykių atsiradimo sąlygos. M. J. įmonė yra teisėtas minėtos 18 358,72 € pinigų sumos savininkas, sąžiningai uždirbęs šiuos pinigus, vykdydamas su ieškovu sudarytą sutartį, o ieškovas be jokio pagrindo šiuos pinigus pasisavino, t. y. nepagrįstai praturtėjo, ir gera valia atsisako M. J. įmonei juos atiduoti. Atsakovo nepagrįstą praturtėjimą įrodo transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo dokumentai, jog transporto priemones nuvežė ir saugojo būtent ieškovas, 2015 01 01 sutartimi, Kauno apskrities VPK 2019 05 21 pažyma, atsakovo pateiktomis Kauno apskrities VPK apmokėjimui PVM sąskaitomis faktūromis, bei prie jų pridėtais dokumentais. Kadangi atsakovas M. J. įmonei priklausančią ir jo iš Kauno apskrities VPK gautą 18 358,72 € sumą neteisėtai sulaikė ir nepagrįstai praturtėjo, jis padarė ieškovui tokio dydžio nuostolį, todėl prašo šią sumą iš atsakovo priteisti.

Ieškovas ir jo atstovas V. K. teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus bei paaiškino, kad M. J. įmonė priverstinio transporto priemonių nuvežimo paslauga Jonavos rajone užsiiminėja nuo 2007 metų. Keičiantis užsakovo poreikiams, atsiradus viešųjų pirkimų procedūroms ir Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui keliant sąlygas, kurias reikėjo įvykdyti, 2011 metais, įmonės, dirbančios šioje srityje, Kauno apskrityje, pradėjo derybas, kadangi buvo iškelta Kauno vyriausiojo policijos komisariato sąlyga, kad paslaugą apskrityje turi teikti vienas tiekėjas. Tai buvo Kaišiadorių, Kėdainių, Jonavos, Raseinių, Kauno miesto įmonių atstovai. Nors tai buvo įforminta kaip subrangos sutartis, bet galima buvo vertinti kaip jungtinę veiklą, kurios vedančiuoju partneriu veikė ir visus dokumentus pasirašinėjo atsakovas UAB „Šančių autoservisas“. Konkursą laimėjo Šančių autoservisas ir su juo 2015 m. sausio 1 d. pasirašė subrangos sutartį, kurią iš Šančių autoserviso paėmė V. K. ir atvežė įmonės savininkui, jis ją pasirašė. Vėliau apsižiūrėjo, kad prie sutarties trūksta priedo, kurį paprašė pateikti elektroninio ryšio priemonėmis. Esminė aplinkybė, kad tokios transporto priemonės, už kurių priverstinį nuvežimą apmoka policijos komisariatas, tuo metu sudarė visišką mažumą, t.y. tuo metu buvo viena ar dvi mašinos per mėnesį, o kartais ir tų nebūdavo. Tačiau kriminalizavus neblaivaus vairuotojo, kurio alkoholio koncentracija kraujyje viršija 1,5 promilės, veiką, situacija pasikeitė kardinaliai, kadangi visi įvykiai, vairuotojai, kurie sulaikyti pagal šį straipsnį tapo baudžiamosiomis bylomis ir pagal sutartį už ikiteisminio tyrimo metu paimtas transporto priemones mokėjo policijos komisariatas. Maždaug nuo 2015 m. antros pusės, šios mašinos sudarė didžiąją darbo dalį, jų buvo daugiausia. Jų įmonė buvo įsipareigojusi Šančių autoservisui mokėti tam tikrą mokestį už kompiuterinės programos naudojimą. Tačiau 2015 metais viduryje, nuo gegužės mėnesio situacija pasikeitė kardinaliai ir dalis darbo, už kurį moka policija, pasidarė didžioji. J. įmonė negavo jokio apmokėjimo už atliktą darbą iš Šančių autoserviso. 2019 metais, teismo proceso Jonavos rūmuose eigoje, liudijant policijos pareigūnams, jie sužinojo, o po to gavo ir rašytinius įrodymus, kad UAB „Šančių autoservisas“ visą laiką reguliariai išrašinėjo sąskaitas Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui už darbą, kurį atliko jie – M. J. įmonė Jonavos rajone ir pastoviai gavo apmokėjimą, tačiau jiems M. J. įmonei visą laiką melavo. Pateikė įrodymus, kad tą priedą, kurį siuntė atsakovas elektroniniu paštu, gavo pačioje sutarties gyvavimo pradžioje, t.y. 2015 metų sausio mėnesį. Suvedus visus gautus duomenis, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktą informaciją kiek sumokėta už jų atliktą darbą, gavo ieškiniu prašomą priteisti sumą 18 358,72 Eur. Jie remiasi priedu, pateiktu elektroniniu paštu, kur nurodyta, kad sutartis sudaryta su policijos komisariatu ir Šančių autoserviso. Mano, kad atsakovo pateiktas priedas yra visiškai suklastotas, jame yra tik vienos šalies parašas. Visi priedai buvo be kitos šalies parašų, o dėl kokios priežasties negali pasakyti. Jiems priedas nekėlė jokių abejonių, nes dirbo iki sutarties pabaigos. Remiasi tuo dokumentu, kurį pateikė patys, kurį gavo elektroniniu paštu iš atsakovo, kadangi atitiko kainas, dėl kurių tarėsi konkurse, taip pat atitiko pasiūlymo kainas, dėl to jos ir nesukėlė įmonei abejonių. Pagal elektroninį laišką, sutarties priedas buvo atsiųstas 2015 m. sausio 14 d. UAB „Šančių autoservisas“ gavo apmokėjimą iš policijos komisariato už J. įmonės atliktą darbą. Policijos pateikta lentelė rodo kokios sumos buvo sumokėtos Šančių autoservisui, o jų pateikti dokumentai (nuvežimo aktai su lydinčiais dokumentais: aktais, nutartys, nutarimai) rodo, kad šitą darbą atliko M. J. įmonė. V. K. faktiniu vadovu tapo nuo 2019-11-03 d., kai J. susirgo, o sutarties sudarymo metu buvo tik darbuotojas, turėjo įgaliojimą. Patvirtino, kad savo reikalavimą grindžia iš sutarties, iš jos 5.11 punkto. Prašė ieškinį patenkinti.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas advokato padėjėjas V. B. papildomai paaiškino, kad dokumentų yra didžiulis kiekis, iš kurių yra akivaizdu, kad M. J. įmonė nuvežė ir saugojo transporto priemones pagal pateiktus dokumentus, tačiau atsakovas teigė, kad tai jo darbas, kad jis vežė. Todėl tie dokumentai ir buvo pateikti, kad būtų matyti, jog tai ieškovo M. J. įmonės atliktas darbas. Prašė ieškinį patenkinti.

Ieškovo atstovas M. J. paaiškino, kad sutarties sudarymo aplinkybės jam nėra tiksliai žinomos, tame tiesiogiai nedalyvavo. A. B. pirmą kartą pamatė tik teisme, anksčiau nebuvo susitikę. Jo interesus atstovavo sūnus S. J. ir žentas teisininkas V. K.. Buvo įpareigojęs savo sūnų S. J. sudaryti sutartį, o jis tik pasirašinėjo sutartį. Manė, kad sūnus baigęs mokslus, taip pat žentas V. K., buvę policininkai, todėl turėjo susitarti, jais pasitikėjo. Vėliau jiems niekas nemokėjo, sakė, kad už tą privertinai nuvežtų transporto priemonių saugojimą, kad UAB „Šančių autoservisas“ sumokės, bet niekas nemokėjo. Sutartis naudinga tuo, kad jiems mokamas procentas, o likusieji pinigai, kur jie dirba, lieka jiems. Apie priedą nieko negirdėjo, sutartis buvo iškabinta ant sienos, kad būtų žinomi įkainiai. Posėdyje pateikė priedą Nr. 1, kuriuo įmonė rėmėsi. Kodėl nemoka už ikiteisminio tyrimo metu paimtus automobilius, aiškinosi, klausdavo įmonės atstovai, bet Šančių autoservisas atsakydavo, kad už tuos automobilius policija jiems nemoka, sakydavo, kad kai jiems sumokės tai ir jis sumokės. Baigėsi tuo, kad kai baigėsi sutartis UAV „Šančių autoservisas“ gavo pinigus iš policijos. Mano, kad nemokėjo dėl to, kad juos apgaudinėjo.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas ieškiniais įrodinėja jų pagrindą, kad ieškovas yra sąžiningas teisėtas 18 358,72 Eur, uždirbtų pagal su ieškovu 2015-01-01 sudarytą subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas paslaugų subteikėjas (ieškinyje - subrangovas). Ieškovas ieškiniais įrodinėja, kad nesąžiningas atsakovas (generalinis paslaugų teikėjas), gavęs iš Kauno AVP komisariato 18 358,72 Eur pagal atsakovo ir Kauno AVP komisariato 2014-12-12 sudarytą viešojo pirkimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nepagrįstai praturtėjo ir todėl ieškovui tariamai nuosavybės teise priklausantys pinigai, esantys pas atsakovą, arba išreikalautini vindikaciniu pradiniu ieškiniu arba pagal patikslintą ieškinį priteistini nepagrįsto praturtėjimo dydžio nuostoliai. Mano, kad esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą (taip pat nepagrįsto praturtėjimo dydžio nuostolius), teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas. Ieškovas M. J. IĮ ieškiniais pripažįsta, kad veikė pagal subrangos, t.y. paslaugų subteikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2015-01-01 (1 t., b.l. 28). Ieškovas, jeigu jis mano, kad pagal Subrangos sutartį Kauno AVP komisariatas turi mokėti ieškovui, tai jis privalo pateikti savo vardu Subrangos sutarties pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Kauno AVP komisariatui. Suteikėjo veiksmai negali būti laikomi kaip sukuriantys tiesioginius sutartinius santykius tarp užsakovo Kauno AVP komisariato ir subtiekėjo, nes tokiu aiškinimu būtų paneigiama užsakovo, tiekėjo ir subtiekėjo santykių esmė. Dėl to darytina išvada, kad ieškovo ir Kauno AVP komisariato nesieja sutartiniai teisiniai santykiai dėl paslaugų teikimo. Todėl, tos pajamos, kurias atsakovas gavo pagal ieškovo neginčijamą Pirkimo sutartį yra atsakovo pajamos, kurios jam, o ne ieškovui, priklauso nuosavybės teise, todėl nėra ir negali būti kvalifikuojamos nepagrįstai įgytu turtu. Pripažintina, kad yra paneigta viena iš kumuliatyvių sąlygų ieškiniui CK 6.237 ir 6.242 straipsnių pagrindu reikšti. Ieškovas neįrodinėja, kad teikė PVM sąskaitas faktūras už suteiktas ginčo paslaugas atsakovui ar tretiesiems asmenims. Atsakovas neturi ir niekada neturėjo pareigos mokėti ieškovui, nes šalys dalijosi nauda sutarta tvarka: ieškovas atsakovui susimokėdavo pagal Subrangos sutartį 5 punktą, o likusias pajamas ieškovas iš trečiųjų asmenų susirinkdavo pats. Tai atitinka šių paslaugų teikimo praktiką visoje Lietuvoje. Ieškovas neįrodė nei nuosavybės teisės į atsakovo tariamai pasisavintas ar sulaikytas ieškovui nuosavybės teise priklausančias lėšas, nei sumos dydžio, nei nepagrįsto praturtėjimo, nei ieškovui dėl to atsiradusių nuostolių dydžio. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama, jeigu išaiškinimas turės teisinės reikšmės bylos rezultatui. Nėra pagrindo Subrangos sutartį aiškinti remiantis priedu Nr. (duomenys neskelbtini). Subrangos sutartis turi savo 1 priedą (3 t., b.l. 4). Subrangos sutartis buvo sudaryta pagal nusistovėjusias sąlygas (pagal 2011-09-21 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pavyzdį, 3 t., b.l. 162-165), todėl sutarties turinio aiškinimui nėra pagrindo taikyti CK 6.193 straipsnio 4 dalį, t.y. atsakovo nenaudai. Prašė ieškinį atmesti.

Atsakovo atstovas R. P. posėdžio metu papildomai paaiškino, jog prašo ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Palaiko savo teiktą atsiliepimą. Pradinis ieškinys buvo grindžiamas turto gavimu be pagrindo ir prašoma tą turtą išreikalauti, o patikslintas ieškinys grindžiamas nuostolių atlyginimu, t.y. prašoma priteisti nuostolius tokio dydžio, kokio yra nepagrįstas praturtėjimas. Matyti, kad remiamasi dviem skirtingais pagrindais ir įrodinėjamos skirtingos aplinkybės ir dėl tokios terminologijos šiek tiek painiojamasi, nes nuostoliai yra nuostoliai dėl žalos padarymo ar dėl neįvykdytos sutarties yra vienoki, o nuostoliai, kurie atsiranda dėl nepagrįsto praturtėjimo yra įrodinėjami kitomis priemonėmis ir kitais pagrindais. Taigi mano, kad patikslintu ieškiniu buvo pakeistas pagrindas ir dalykas, nes buvo prašoma išreikalauti turtą pinigus- daiktą- tai vienas reikalavimas, o kai prašoma priteisti pinigų sumą, kaip nuostolius, tai yra kitas dalykas. Ta aplinkybė, kad galima prašyti nepagrįsto praturtėjimo padarytų nuostolių, tokiu atveju, kai negalima pasinaudoti kitais civilinių teisių gynimo būdais, pvz. nuostolių priteisimu pagal sutartį arba uždirbto atlyginimo priteisimu pagal sutartį. Tokiais pagrindais ir reikėjo remtis, bet ieškovas toliau laikosi pozicijos dėl nepagrįsto praturtėjimo, tai, kad atsirastų tie nuostoliai, tai pirmiausia jis tą turtą turėtų būti uždirbęs, po to jis turi jį prarasti ir tas turtas turi atitekti atsakovui Šančių autoservisui. Kadangi nėra tos aplinkybės faktiškai, todėl ieškinys atmestinas. Kadangi tokių aplinkybių nėra ir juridiškai – nėra sutarčių, nėra sąskaitų, pagal J. įmonė galėtų gauti bent vieną eurą iš ieškinio sumos, nėra įrodymų, kad J. įmonė Šančių autoservisui išrašė sąskaitą, todėl kyla klausimas kodėl policijos komisariatas turėtų mokėti J. įmonei, o atsakymas seka, kad niekada neturėtų mokėti, nes J. įmonė viešojo pirkimo konkurso nelaimėjo, o laimėjo Šančių autoservisas, todėl visi pinigai, kurie buvo gauti Šančių autoserviso iš policijos komisariato, priklauso Šančių autoservisui. Jeigu kas nors priklauso J. įmonei, tai turi būti sutartiniai santykiai, turi būti dokumentai. Sutartys gali būti sudaromos žodžiu ar raštu, ar konkliudentiniais veiksmais, bet tas aplinkybes, kurias įrodinėja ieškovas, kad neteisėtai, kad įmonės susitarė nustatyti kainą, kad J. įmonė nori, kad jai būtų sumokėta ta kaina, kurią konkuruojančios įmonės susitarė nustatyti, kuria Šančių autoservisas laimėjo, tai yra nepagrįstas, neteisėtas reikalavimas. Net, jei ir priklausytų tie pinigai kam nors, tai manytų, kad teismas tokios teisės neturėtų ginti, nes neteisėto reikalavimo teismas negina. Ieškinys turėtų būti atmestas, jei tokie susitarimai ir galėtų būti. Mano, kad ieškinys yra išgalvotas, nes ieškovas vis teigia, kad pasiėmė sutartį, kuri buvo be priedo, vėliau tą priedą atsiuntė, bet pasirodo ne tą priedą. Taigi teisiniu požiūriu niekaip nesueina galai. Be to, ieškovas neatsikirto nei į vieną atsakovo argumentą, nei patikslintame ieškinyje, nei dabar paaiškinimuose. Todėl mano, kad atsakovo argumentai yra teisingi, prašo jais remtis ir ieškinį atmesti.

Atsakovo UAB „Šančių autoservisas“ atstovas A. B. papildomai paaiškino, kad transporto priemonių priverstinis nuvežimas ir saugojimas jų bendrovės atliekamas dar anksčiau nei J. įmonės, t.y. nuo 2003 metų. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo paslaugą atlieka kartu su vyriausiuoju policijos komisariatu iki 2018 metų. 2010 metais buvo paskelbtas pirmasis konkursas kada iškėlė tam tikrus reikalavimus Vyriausiasis policijos komisariatas ir tai turėjo būti viešieji pirkimai. Tačiau prieš konkursą visos įmonės praktiškai išsiskirstė, todėl, kad Šančių autoservisas turėjo galimybę dalyvauti konkurse, turėjo visus pajėgumas dalyvauti visoje apskrityje, todėl viena dalis įmonių liko su „Aro“ kompanija, o Šančių autoservisas atsiskyręs dalyvavo viešųjų pirkimų konkurse ir neturėjo jokių susitarimų su kitais. UAB „Šančių autoservisas“ laimėjo visoje apskrityje, pasirašė 5 atskiras sutartis su Vyriausiuoju policijos komisariatu. Tas priedas, kuris atsiųstas elektroniniu paštu ieškovui, buvo nusiųstas kaip informacinis, kaip įkainiai, pagal kuriuos UAB Šančių autoservisas laimėjo konkursą. 2015-01-14 d. tai yra priedas prie Kauno apskrities VPK sutarties, o ne prie Jonavos sutarties. Jie dabar pradėjo aiškinti, kad tai yra jų sutarties priedas. Tai buvo joks nesuklastotas priedas, o tai buvo priedas informacijai kokiais įkainiais jie laimėjo konkursą su VPK, o kitas priedas buvo paruoštas prie šalių, t.y. Jonavos sutarties ir buvo jiems paduotas kartu su sutartimi, pasirašyti, o dabar patys nežino, kur jį padėjo. Dabar ieškovas gali teigti, kad pirmą kartą mato, bet iš principo buvo sutarta, kad jie ikiteisminio tyrimo metu paimtas transporto priemones už dyką. Dėl to J. įmonė jokių prieštaravimų nereiškė, o gavo pinigus, lėšas už administracinių nusižengimų metu paimtas transporto priemones ir gavo beveik penkis kartus didesniais įkainiais, nei Jonavos rajone yra įkainiai ir visos šitos sumos pasidengia. Tas priedas yra visiškai ne prie tos sutarties ir numeris to priedo ne toks, jis yra priedas prie VPK sutarties, ir atsiųstas kaip informacinis. To priedo kaip informacinio J. įmonei reikėjo dėl to, kad jiems reikėjo imti pinigus iš žmonių, jie turėjo žinoti kokiomis sąlygomis Šančių autoservisas laimėjo konkursą. Tvirtino, kad pasirašė sutartį Jonavos rajone būtent su tokiu priedu. Priverstinio nuvežimo paslauga konkurso sąlygose yra nurodyta labai griežtai, turėjo turėti apskaitos programą, turėjo turėti atsakingus darbuotojus, draudimą, aikštelę, vieną tralą ir kitą tralą su kranu, techninės pagalbos vilkiką, 25 t. galios keliamąjį kraną, turėti sandėlį, techniką kroviniui iškrauti, lengvąjį techninės pagalbos automobilį. Tai reiškia, kad paslauga susideda iš 14 pozicijų ir tik dvi pozicijas atliko Jonavos aikštelė. Jie turėjo vieną aikštelę ir vieną tralą. Sutartis buvo aiški, kad jie gauna už nuvežtas transporto priemones administracinių nusižengimų metu, t.y. už tų transporto priemonių nuvežimą galima paimti iš savininkų atlygį 8,7 Eur už saugojimo parą, o atvežimo įkainis 55 eur. Atlikdami šitą paslaugą kartu jie gauna dvigubai daugiau nei įprasta už nuvežimą gauti Jonavoje. Todėl, ikiteisminio tyrimo metu turėjo vežti neatlygintinai, kaip darė 4 metus. Tokia sutartis buvo sudaryta, neketino mokėti jokių lėšų. Taip buvo ir 2011-09-21 d. sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 5.11 punkte, kad neatlygintinai nuvežti ikiteisminio tyrimo metu nuvežtas transporto priemones. Pagal ankstesnę 2011 m. sutartį irgi nieko nemokėjo. Jie galėjo kreiptis dėl sutarties pakeitimo arba nutraukimo, jeigu netenkino tokios sąlygos. Gavo iš Kauno apskrities VPK lėšas to neginčija. Nesutinka, kad turi mokėti ieškovui ir, šalys skirtingai aiškina priedą, pagal 5.11 punktą. Priedas turi būti bylos III tomas 4 lapas. Šitas priedas visada buvo prie sutarties. Mano, kad nenormalu VPK priedą naudoti prie Jonavos sutarties, naudojosi tuo priedu kaip naudingesniu. Paaiškino kad sutarties mechanizmas buvo toks: Šančių autoservisas susiranda įmonę, kuri atlieka dalį paslaugų, pvz. lengvajai transporto priemonei nuvežti ir saugoti. Tai tokia įmonė buvo J. įmonė, kuri gauna pajamas iš administracinių nusižengimų metu nubaustų asmenų, kurie ateina pasiimti savo transporto priemonės. Jie iš jų gauna dvigubai didesnes pajamas nei vežtų transporto priemones mieste. Šančių autoservisui naudinga tuo, kad nereikia varyti savo tralą ir numoti aikštelės, tam mokėti lėšas. Ikiteisminių tyrimų metu skaičius nedidelis, todėl tarėsi jas vežti neatlygintinai, per 2015 metus nuvežė tik 14 ikiteisminių mašinų. Kai atsirado kriminalizuota veika, jų atsirado daugiau, pagal VPK konkurso sąlygas, vėliau nei sudaryta Šančių autoserviso ir J. įmonės sutartis, apie 2015 metų pabaigą. Lėšas iš VPK gavo žymiai vėliau nei sudaryta sutartis su J. įmone. Lėšas gavo pagal sąskaitas iš VPK, bet tai išvestinis dokumentas. Nėra įrodymų, kad pinigai iš VPK gauti turi ryšį su subrangos sutartimi. Kai ruošė sutarties projektą, niekada neturėjo minčių mokėti už ikiteisminio tyrimo metu paimtas transporto priemones. Šiuo atveju priedo 8 punktai ieškovui tinka, o 9 punktas netinka. Jie imdavo iš žmonių lėšas pagal 8 punktus. Žodiniu susitarimu buvo sutarta, kad J. įmonė veža lengvąsias transporto priemones, nes jie neturėjo galimybių vežti sunkiąsias. Tai reikšminga bylai, nes jie teikia sąskaitas, o prie kiekvienos sąskaitos buvo sąrašas mašinų - su valstybiniais numeriais su datomis ir ikiteisminių tyrimų numeriais. Tai reiškia, kad jie privalėjo pateikti įrodymus – už kokias mašinas jie nori išgauti pinigų, t.y. su konkrečiomis mašinomis, su ikiteisminiais numeriais, tačiau jie šito nepateikė ir neaišku už ką jie prašo priteisti. Atsakovas sąskaitas pateikdavo policijos komisariatui, kartu su transporto priemonių sąrašais už kurias sąskaita išrašyta. Pačioj sąskaitoje neatsispindi saugojimo paslaugos. Jie ieškinyje turėjo pateikti, iš ko ta suma susideda, iš kokių mašinų, kada vežta, kokia mašina ir iš kokios vietos. Dėl vienos sąskaitos prie rašytinių paaiškinimų 2020-01-09 d. teikė įrodymus, tačiau atsakovas jokių argumentų dėl to neteikė. Nemano, kad priedas juos galėjo suklaidinti, nes jokių pasekmių pagal sutartį neatsirado. Prašė ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Kauno apskr. VPK) ir UAB „Šančių autoservisas ir Ko“ 2014 m. gruodžio 12 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis) 1 punktu UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko įsipareigojo Kauno apskr. VPK suteikti transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo (transporto priemonių iškėlimo, užkėlimo, transportavimo, nukėlimo), jų saugojimo tam pritaikytoje transporto priemonių saugojimo aikštelėje Jonavos rajone ir grąžinimo paslaugas (toliau - Paslaugos). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2013-10-26 iki 2014-11-18) 24 straipsnio 5 dalimi, UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko 2014-09-30 pasiūlyme „Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo“ (toliau - Pasiūlymas) be kitos privalomos pateikti informacijos turėjo nurodyti, kokius subteikėjus pasitelks teikdamas paslaugas. Tačiau UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko Pasiūlyme minėtos informacijos nepateikė, todėl Kauno apskr. VPK pagrįstai manė, kad Pasiūlymą pateikęs teikėjas paslaugas teiks savo jėgomis. Sutarties 27 punkte nurodyta, kad vykdydamas Sutartį teikėjas negali pasitelkti subteikėjų, nes teikėjo pasiūlyme jie nebuvo nurodyti. Tačiau UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas ir Sutarties sąlygas Paslaugoms teikti pasitelkė subteikėją- M. J. įmonę. Apie subtiekėjo pasitelkimą Paslaugoms vykdyti Kauno apskr. VPK nebuvo informuotas. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko sąskaitas faktūras už Sutarties 2 punkte suteiktas Paslaugas, kai priverstinis transporto priemonių nuvežimas, saugojimas vykdomas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais ir (ar) saugomos ikiteisminio tyrimo metu policijos paimtos transporto priemonės iki sprendimo grąžinti asmeniui, o taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimu transporto priemonės yra konfiskuojamos (nuvežamos, perkeliamos, saugojamos) iki teismo sprendimo konfiskuoti, teikdavo Kauno apskr. VPK, o už Paslaugas, kai už jas turėjo susimokėti administracine tvarka už pažeidimus baudžiami asmenys bei automobilių savininkai ar valdytojai, kai transporto priemonė nuvežta asmens interesais (būtinoji pasauga pagal įstatymą), UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, sąskaitas faktūras teikdavo už administracinius pažeidimus nubaustiems asmenims bei automobilių savininkams ar valdytojams. Kauno apskr. VPK, gaudamas iš UAB „Šančių autoserviso“ ir Ko sąskaitas už ikiteisminio tyrimo metu paimtų automobilių saugojimą, neturėjo pagrindo abejoti, kad vadovaudamasis Sutarties nuostatomis, minėtas transporto priemones nutempia ir saugoja būtent atsakovas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Kauno apskr. VPK negali komentuoti sutartinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovo ir atsakovo, taip pat Kauno apskr. VPK negali spręsti dėl atsakovui pareikšto ieškinio pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys (patikslintas) atmestinas.

Bylos šalių, liudytojų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad tarp Kauno apskrities VPK ir atsakovės UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko 2014 m. gruodžio 12 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalykas - transporto priemonių priverstinis nuvežimas, pervežimas, perkėlimas (transporto priemonių iškėlimas, užkėlimas, transportavimas, nukėlimas), jų saugojimas tam pritaikytoje transporto priemonių saugojimo aikštelėje Jonavos rajone ir grąžinimas (I tomas, el. b.l. 20-26) bei tarp Kauno AVPK ir atsakovės UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko 2015 m. liepos 29 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalykas - transporto priemonių priverstinis nuvežimas, pervežimas, perkėlimas (transporto priemonių iškėlimas, užkėlimas, transportavimas, nukėlimas), jų saugojimas tam pritaikytoje transporto priemonių saugojimo aikštelėje Kauno mieste ir grąžinimas (I tomas, el.b.l.13-19). Iš šių duomenų bei iš šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas konkursą teikti šias paslaugas laimėjo ne tik Jonavos rajone, bet ir Kauno mieste bei rajone, Kėdainių ir Kaišiadorių rajonuose. Nuo 2011 metų atsakovė teisę teikti šias paslaugas Jonavos rajone yra perleidusi ieškovei M. J. įmonei, su kuria 2011 m. rugsėjo 21 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, o 2014 m. laimėjus viešąjį konkursą, 2015 m. sausio 1 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios objektas transporto priemonių priverstinis nuvežimas, pervežimas, jų saugojimas ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių saugojimas Jonavos rajone (toliau- paslaugos) (I tomas, el.b.l.28-30). Taigi, tiek 2011 m. rugsėjo 21 d. sutartyje, tiek sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) šalys susitarė, kad atsakovė vykdys transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, saugojimo ir grąžinimo Jonavos rajone funkcijas.

Byloje kilo ginčas dėl to, kad ieškovo teigimu UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko visą sutarties galiojimo laikotarpį išrašinėjo PVM sąskaitas-faktūras už M. J. įmonės Jonavos rajone atliktą transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą, teikė jas Kauno apskrities VPK bei gavo už tai pinigus, tačiau tų pinigų M. J. įmonei neperdavė, o juos pasisavino. Reikalavimo sumą paskaičiavo pagal Kauno apskrities VPK išduotą pažymą bei pateikė savo paskaičiavimą kiek per sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas nepagrįstai praturtėjo 18 358,72 € suma. Mano, kad atsakovas neteisėtai sulaikė ir nepagrįstai praturtėjo, jis padarė ieškovui tokio dydžio nuostolį, todėl prašo jį priteisti. Atsakovas ir jo atstovas nesutinka su tokiais ieškovo teiginiais ir reikalavimais, kadangi sutartis tokio atlyginimo ieškovui nenumatė ir nieko neturi mokėti ieškovui. Mano, kad neturi būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Be to, šalys remiasi skirtingais priedais prie sutarties. Ieškovas remiasi priedu Nr. 1 (I tomas el.b.l.2), teigdamas, kad jam jį atsiuntė atsakovas elektroniniu laišku (II tomas el.b.l.3), o atsakovas remiasi priedu Nr. 1, nurodydamas, kad tik toks priedas galėjo būti prie šalių sudarytos paslaugų sutarties (II tomas el.b.l. 4).

Dėl nepagrėsto praturtėjimo ar turto gavimo normos taikymo

CK 6.242 straipsnis reglamentuoja nepagrįsto praturtėjimo institutą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėjebylojeNr.e3K-3-223-1075/2020).

Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019 18 punktą).

Kaip minėta, nepagrįsto praturtėjimo institutas yra savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas ir subsidiarus teisių gynimo būdas, todėl siekiant taikyti šį institutą turi būti įrodytos visos šio instituto taikymo sąlygos. Reiškiant ieškinį dėl įgyto be pagrindo turto priteisimo, ieškovui pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, savo ruožtu atsakovas, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju abi šalys nurodė, kad juos siejo sutartiniai santykiai nuo 2011 metų, kadangi buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis 2011 m. rugsėjo 21 d., bei šiai pasibaigus, 2015 m. sausio 1 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šalis nesiginčijo, kad tokią sutartį laikė subrangos sutartimi, kadangi UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko, dalį savo funkcijų pagal 2014 m. gruodžio 12 d. sutartį su Kauno AVPK Nr. (duomenys neskelbtini) bei tarp Kauno AVPK ir atsakovės UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko 2015 m. liepos 29 d. sudaryta Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė ieškovui. Taigi, byloje nekilo ginčo dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo, kuomet byloje buvo nustatyta, jog atsakovė pagal šalių 2015 m. sausio 1 d. sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) teikė priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas, ieškovei laimėjus konkursą šias paslaugas teikti ir savo verslo dalį perleidus atsakovei už tam tikrą atlygį. Tokias aplinkybes nustatė ir Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1841-254/2019 (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tačiau, toliau šalių pozicijos išsiskyrė.

Ieškovas teigia, kad atliko paslaugas pagal šalių 2015-01-01 d. sudarytos sutarties 5.11 punktą, kuris numato, kad ieškovas M. J. įmonė, kaip paslaugos teikėjas įsipareigoja nuvežti ir (ar) saugoti ikiteisminio tyrimo metu policijos paimtas transporto priemones pagal Sutarties priede Nr. 1 nurodytus įkainius. Ieškovas taip pat teigė, kad atliko šias paslaugas, tačiau atsakovas už jas neatlygino. Ieškovas posėdyje nuosekliai tvirtino, kad savo reikalavimą grindžia iš sutarties 5.11 punkto. Atsakovas nesutiko su tokiu ieškovo teiginiu, nurodydamas, kad neturėjo nieko ieškovui mokėti. Šiuo atveju atsakovas neginčijo, kad gavo lėšas iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tačiau nesutinka, kad jas turi atiduoti ieškovui.

Teismas vertindamas tai, kad ieškovas nebuvo pervedęs prašomos priteisti 18 358,72 € sumos atsakovui, t.y. atsakovas iš ieškovo tokios sumos neįgijo, o atsakovas iš ieškovo tokios sumos negavo, todėl nėra pagrindo pripažinti esant pirmąją bei antrąją nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygas. Tokiu būdu nėra ir priežastinio ryšio tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo, o tuomet nėra ir trečiosios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos. Teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į tai, kad šalys neginčijo tarp jų susiklosčiusių paslaugų teikimo teisinių santykių ir to fakto, kad realiai ir faktiškai ieškovo M. J. įmonės buvo teikiamos atsakovui UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko paslaugos, yra pagrindas pripažinti spręsti šalių ginčą toje dalyje, ar paslaugos gavėjas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų (CK 6.62 straipsnis), o tokiu būdu spręstina, kad atsakovo lėšų gavimui iš Kauno apskrities VPK yra teisinis pagrindas, t.y. juos siejusi sutartis. Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, nėra net kelių sąlygų nepagrįsto instituto taikymui. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nepagrįsto praturtėjimo institutas, kuriuo ieškinį grindžia ieškovas, nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, nes šalis siejo paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl sutarties sąlygų aiškinimo ir kvalifikavimo

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas atsakovo civilinės atsakomybės klausimas. Sutartinė civilinė atsakomybė yra atskiras savarankiškas civilinės teisės institutas, jis skiriasi nuo nepagrįsto praturtėjimo instituto. Tais atvejais, kai asmuo neįrodo kito asmens civilinės atsakomybės sąlygų, tai reiškia, kad nėra pagrindo civilinės atsakomybės taikymui ir tokiam asmens teisių gynimo būdui.

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarčių aiškinimo klausimais kasacinio teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013kt.). Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017, 14 punktas; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas).

Šiuo atveju šalis siejo paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis). Jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis (CK 6.717 straipsnio 3 dalis). Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas.

Byloje pateikti duomenys ir šalių paaiškinimai apie jų tarpusavio santykius patvirtina, kad Transporto priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir Kauno AVPK, o 2015 m. sausio 1 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė savo teises teikti transporto priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas Jonavos rajone faktiškai perleido atsakovei už tam tikrą atlygį, kuris sutartyje nurodytas kaip atlygis už specialios kompiuterinės apskaitos programos sukūrimą, duomenų apdorojimą ir palaikymą. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas ir dėl to, ar viena iš esminių sutarties sąlygų -III dalies 5.11 punktas- atitiko tikrąją šalių valią ir ketinimus.

Ieškovas viso proceso metu teigė, kad atsakovas UAB „Šančių autoservisas‘ gavo apmokėjimą iš policijos komisariato už J. įmonės atliktą darbą, tačiau tų pinigų M. J. įmonei atsakovas neperdavė, o juos pasisavino. Teismas nesutinka su tokiais ieškovo argumentais ir juos atmeta.

Pagal CK 6.183 straipsnio 1 dalį rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Pagal CK 6.183 straipsnio 2 dalį viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. sausio 1 d. ieškovės ir atsakovės sudarytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) VI dalyje, kuri reglamentuoja sutarties baigiamąsias nuostatas, 19 punkte šalys susitarė, kad sutartis gali būti papildyta ar pakeista tik abiejų šalių rašytiniu susitarimu ir visi sutarties priedai, papildymai ir pakeitimai yra neatskiriami nuo sutarties ir turi tokią pačią galią, kai juos savo parašais ir antspaudais patvirtina įgalioti abiejų šalių atstovai. Šios sutarties IV dalies 8.2 punkte, kuriuo šalys susitarė dėl sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygų, nurodyta, kad sutartis gali būti nutraukta prieš terminą šalies iniciatyva, kai kita šalis nevykdo savo įsipareigojimų arba vykdo juos kitomis sąlygomis, nei numatyta sutartyje. Teismas, atsižvelgdamas į šalių sutarties 19 punkte įtvirtintą susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, taip pat į tai, kad sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas sąlygoja nukentėjusios sutarties šalies teisę nutraukti sutartį (8.2 punktas), šalių susitarimas dėl paslaugų kainos turi būti aiškus ir suprantamas, kad kilus ginčui būtų galima patikrinti jo pažeidimo aplinkybes.

Šalys sutartį sudarė 2015-01-01 d., šalių teisiniai santykiai tęsėsi iki 2018 m. sausio 1 d., t.y. trejus metus. Šalių sudarytos 2015 m. sausio 1 d. sutarties 5.11 punktas numato, kad ieškovas M. J. įmonė, kaip paslaugos teikėjas įsipareigoja nuvežti ir (ar) saugoti ikiteisminio tyrimo metu policijos paimtas transporto priemones pagal Sutarties priede Nr. 1 nurodytus įkainius. Ieškovo atstovai teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu paimamų transporto priemonių padaugėjo 2015 metų antroje pusėje, apie birželio mėnesį. Šalys šią aplinkybę taip pat siejo su neblaivių vairuotojų veikos kriminalizavimu. Tačiau baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1871 (įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d.). Vadinasi, nors ieškovas įvardija, jog darbo turėjo daugiau, jau 2015 metų viduryje, tačiau tai gali būti siejama su kitomis aplinkybėmis, bet ne su veikos kriminalizavimu, kadangi veika kriminalizuota tik nuo 2017 m. sausio 1 d. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovas rašytine forma kreipėsi į ieškovą dėl sutarties 5.11 punkto turinio pakeitimo ar sutarties nutraukimo. Tiek ieškovo atstovai, tiek liudyyojas S. J. tvirtino, kad žodine forma teiravosi atsakovo vadovo A. B. kodėl jis nesumoka pinigų, kuriuos perveda policija, bet jis atsakė, kad jam policija nieko nemoka bei sakė, kad kai jam sumokės, tada ir jis sumokės. Remtis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi sutarties šalys gali, kai jų elgesys aiškiai ir nedviprasmiškai nukreiptas į sutarties sąlygų pakeitimą. Tačiau, nei viena iš šalių neinicijavo sutarties rašytinio pakeitimo, tokio elgesio ar veiksmų teismas nenustatė. Nesant tokios ieškovo iniciatyvos, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atžvilgiu civilinės atsakomybės sąlygų bei taikyti jo atžvilgiu civilinę atsakomybę.

Šalių argumentai visiškai išsiskyrė ne tik dėl atsakovo apmokėjimo pareigos – ieškovui, tačiau ginčas kilo ir dėl to pagal kurį priedą, t.y. pagal ką turi būti skaičiuojami įkainiai už ieškovo atliktą darbą jų sutarties 5.11 punkto prasme. Ieškovas, teigdamas ieškinį jame nurodė, jog pagal sutarties II skyriaus 5.11 punktą M. J. įmonė įsipareigojo nuvežti ir (ar) saugoti ikiteisminio tyrimo metu policijos paimtas transporto priemones pagal sutarties priedą Nr. 1, bei nurodė, kad „turima omenyje UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko 2014 12 12 sudaryta su Kauno apskrities VPK pagrindinė sutartis dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių saugojimo Kauno apskrities teritorijoje) priede Nr. 1 (o nuo 2015 07 29 jį pakeitusioje paslaugų teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytoje tarp atsakovo ir Kauno apskrities VPK) nurodytus įkainius“. Ieškovo atstovai taip pat tvirtino, kad sutartį sudarė 2015 m. sausio 1 d., kai V. K. nuvyko į Šančių autoservisą, jam padavė sutartį be parašų, atvežė į įmonę, J. įmonės savininkas pasirašė, bei nuvežė atgal į Šančių autoservisą ir tada jau gavo elektroniniu paštu su Šančių autoserviso parašu. Keliomis dienomis vėliau, apsižiūrėjo, kad nėra sutarties priedo. Į bylą pateikė 2015 m. sausio 14 d. iš atsakovo atstovo A. B. gautą elektroninį laišką (III tomas el.b.l. 3), jog atsakovas priedą atsiuntė būtent elektroniniu laišku. Vertinant ieškovo pateiktą į bylą priedą Nr. 1, matyti, kad jis yra dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato supaprastinto atviro konkurso sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodoma aktuali redakcija nuo 2015-01-01) (III tomas el.b.l. 2), tuo tarpu tarp šalių sudarytos sutarties numeris yra (duomenys neskelbtini). Taigi, matyti, kad atsakovas elektroniniu laišku ieškovui atsiuntė ne tarp šalių sudarytos sutarties priedą. Atsakovas, aiškindamas tokį netikslumą nurodė, kad siuntė ieškovui priedą elektroniniu paštu tik informacijai, kad laimėjo konkursą su Kauno apskrities VPK, nurodė, kad galimai suklydo jį nusiųsdamas. Į bylą pateikė šalių sudarytos sutarties priedą Nr. 1 ir teigė, kad tik šiuo priedu šalys turėjo naudotis ir, kad jis nuo pat pradžių buvo įteiktas ieškovui, tačiau dabar, anot, atsakovo, ieškovui naudingiau juo naudotis, kadangi priedai skiriasi 9 punktu (III tomas e.b.l. 4). Iš tiesų, sugretinus abu ginčo priedus matyti, kad skiriasi jų 9 punktas, kadangi priede prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 9 punkte nurodyta, kad ikiteisminių nuvežimas +30,04 Lt (8,70 Euro) ir saugojimas 1 para 3,80 Lt (1,10 euro), o tuo tarpu priede prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 9 punkte nurodoma, kad ikiteisminių (konfiskuojamų) nuvežimas ir saugojimas – neatlygintinai.

Posėdyje apklausta ieškovo pusės liudytoja J. V., kuri ieškovo įmonėje vykdė pardavėjos – apskaitininkės darbo funkcijas nurodė, kad jai yra žinoma, jog už administracinius nusižengimus mokėdavo prasižengusieji, o už ikiteisminio tyrimo metu nuvežtas transporto priemones, turėjo mokėti policija. Visą laiką prie savęs turėjo kainininką, kad nesakytų iš kur tos kainos ištrauktos. Tai buvo sutarties priedas – kainininkas ir ten buvo surašyti įkainiai. Paaiškino, kad tai priedas, atspausdintas nuo tos policijos sutarties ir ten surašytos visos kainos. Liudytoja teigė, kad tai priedas prie 2015 m. sutarties, sudarytos tarp policijos ir J. įmonės, t.y. trišalės sutarties. Tam kainininke buvo nurodyta, kad už ikiteisminio tyrimo metu automobilių nuvežimą policiją moka už nuvežimą 8,70 Eur, o paros kaina buvo 1 Eur plius PVM. Tas priedas jai buvo pateiktas iš karto po sutarties sudarymo. Tuo tarpu ieškovo atstovas – vadovas M. J. paaiškino, kad jis sutarties sudarymo aplinkybių tiksliai nežinomos, tame tiesiogiai nedalyvavo, jog jo interesus atstovavo žentas, t.y. įmonės teisininkas V. K. bei sūnus S. J.. Manė, kad sūnus baigęs mokslus, taip pat žentas V. K., buvę policininkai, teisininkai, todėl turėjo susitarti, jais pasitikėjo. Nurodė, kad apie priedą nieko negirdėjo, sutartis buvo iškabinta ant sienos, kad būtų žinomi įkainiai. Posėdyje parodė lapą iš bylos, kuris atitiko kitos, jau teismo aptartos sutarties priedą bei teigė, kad toks buvo iškabintas pas juos įmonėje. Vertinant šiuos liudytojų paaiškinimus, spręstina, kad ieškovas trejus metus naudojosi sutarties priedu, gautu iš atsakovo elektroniniu būdu, nesigilindamas, ar tame priede yra sutarties šalių parašai. Taigi, nors ieškovas nuosekliai teigė, kad visi įmonėje rėmėsi būtent ieškovo pateiktu sutarties priedu, tačiau teismas pritaria atsakovo ir jo atstovo argumentui, kad ieškovas negalėjo remtis tokiu priedu, kuris nepriskiriamas prie šalis siejusios sutarties. Nors ieškovas teigia, kad rėmėsi priedu, kurį atsakovas atsiuntė elektroniniu paštu, tačiau tai negali būti laikoma protingu ir apdairiu ieškovo elgesiu, kadangi dėl tokio priedo pateikimo ieškovas papildomai nesikreipė į atsakovą net trejus metus, neprašė pateikti priedo, atitinkančio šalių sutarties numerį, o savo veikloje, anot ieškovo bei šioje byloje remiasi tokiu priedu, kuris numato paslaugos atlygintinumą, t.y sau naudinga linkme. Teismas sprendžia, kad ieškovas nepagrįstai remiasi šalis nesiejančios sutarties priedu bei laiko, kad šalių sudarytos sutarties priedas, kuriuo turi būti remiamasi yra atsakovo į bylą pateiktas šalis siejusios sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. 1 (III tomas e.b.l. 4), pagal kurio 9 punktą, jį siejant su šalių sudarytos paslaugų sutarties 5.11 punktu, ieškovas nuvežti ir (ar) saugoti ikiteisminio tyrimo metu policijos paimtas transporto priemones turi neatlygintinai.

Ieškovo argumentas, kad atsakovo į bylą pateiktas priedas yra suklastotas, atmestinas kaip deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Ieškovas be kita ko nurodė ir tai, kad jų atsakovo pateiktas priedas yra tik su atsakovo parašu, t.y. pasirašytas vienašališkai. Tačiau ir šį ieškovo argumentą teismas atmeta. Kaip jau sprendime paminėta, šalių sudarytos 2015-01-01 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) VI dalies 19 punkte šalys susitarė, kad visi sutarties priedai, papildymai ir pakeitimai yra neatskiriami nuo sutarties ir turi tokią pačią galią, kai juos savo parašais ir antspaudais patvirtina įgalioti abiejų šalių atstovai. Šiuo atveju ieškovas teikė ir teigė, kad naudojosi atsakovo atsiųstu priedu Nr. 1, manydami, kad būtent tokiu priedu jie turi remtis, skaičiavo ir grindė savo įkainius. Tačiau matyti ir tai, kad pastarasis priedas prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) yra taip pat tik su atsakovo UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko vadovo parašu, joje nėra nei ieškovo, nei Kauno apskrities VPK atstovų parašų. Todėl, vertinant šį ieškovo argumentą, teismas sprendžia, kad sutarties šalys turėjo ir galėjo pasirašyti ne tik sutartį, bet ir priedą prie sutarties, o esant tik atsakovo parašui prie šalių sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas turėjo ir galėjo savo parašu patvirtinti priedo turinį, tačiau tai nebuvo atlikta, o neigiamas pasekmes turi prisiimti pats ieškovas. Be to, abi sutarties šalys yra verslininkai, įmonės, siekiančios savo veikloje gauti pelno. Verslas yra veikimas savo rizika, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą verslininkui tenka neigiamų jo veiklos padarinių rizika. Kadangi tiek viena, tiek kita šalis skirtingai aiškina sutarties priedo pateikimą, gavimą, laiką, kada jis buvo pateiktas ieškovui, todėl šiuo atveju taikytinas ne objektyvusis sutarties aiškinimo kriterijus, o subjektyvusis, t.y. kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Šiuo atveju ieškovą nuo pat sutarties sudarymo pradžios 2015-01-01 d. atstovavo teisinį išsilavinimą turintys asmenys, tai įmonės savininko žentas V. K. bei įmonės veikloje dalyvavo įmonės savininko sūnus S. J., kuriems kaip teisininkams taikytini aukštesni elgesio standartai. Todėl laikytina, kad jie pagal savo išsilavinimą turėjo ir galėjo suprasti, skaityti ir kreiptis dėl sutarties, jos priedo pakeitimo ar sutarties nutraukimo. Byloje tokių duomenų nėra, todėl laikytina, kad jie veikė savo rizika ir turi prisiimti neigiamas veiklos pasekmes.

Ieškovas be kita ko teigė, kad atsakovas nieko ieškovui nemokėjo pagal sutarties 5.11 punktą. Savo reikalavimo dydį grindė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikta 2019-05-21 d. pažyma Nr. 20-S, kuri anot ieškovo rodo kokios sumos buvo sumokėtos UAB „Šančių autoservisas“ ir ko už jų atliktą darbą (I tomas el. b.l. 9). Taip pat į bylą teikė PVM sąskaitas – faktūras, nurodydami, kad jos siejamos su policijos pažyma bei pagrindžia jų atliktas paslaugas (IV tomas, el.b.l. 4-74, V tomas, el.b.l. 1), taip pat teikė lentelę su konfiskuotų bei grąžintų ikiteisminiame tyrime transporto priemonių duomenimis, jų kiekiu (V tomas el.b.l. 2-6), teikė transporto priemonių priverstinio nuvežimo aktus su lydinčiais dokumentais: aktais, nutartimis, nutarimais (V tomas, el.b.l. 7-115, VI tomas el.b.l. 3-113). Posėdyje apklaustas ieškovo darbuotojas liudytojas G. V. paaiškino, kad su autovežiu veždavo privertinai sulaikytas transporto priemones pagal policijos iškvietimą bet kuriuo paros metu. Jas veždavo adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigia, kad šie duomenys rodo, kad šitą darbą pagal sutarties 5.11 punktą atliko M. J. įmonė. Atsakovas nesutinka su tokiu ieškovo aiškinimu, kadangi mano, jog prie kiekvienos sąskaitos turėjo būti sąrašas mašinų- su valstybiniais numeriais su datomis ir ikiteisminių tyrimų numeriais, jog jie ieškinyje turėjo pateikti iš ko ta suma susideda, iš kokių mašinų, kada vežta, kokia mašina ir iš kokios vietos.

Teismas, vertindamas ieškovo pateiktus įrodymus reikalaujamai sumai pagrįsti, sprendžia, kad su jais galima sutikti tik iš dalies. Sutiktina, kad ieškovas veikė pagal šalių sudarytą paslaugų sutartį, vežė tiek administracinių nusižengimų metu paimtas transporto priemones tiek ikiteisminio tyrimo metu paimtas transporto priemones. Dėl šių aplinkybių ginčas nekilo, todėl ir nekyla abejonių, kad pagal ieškovo pateiktus nuvežimo aktus, nutarimus ar kitus duomenis, ieškovas šią paslaugą atsakovui suteikė. Tačiau teismas jau aptarė, kad ši paslauga pagal sutartį turėjo būti teikiama neatlygintinai. Teismas sprendžia, kad ieškovo pateikta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-05-21 d. pažyma Nr. 20-S bei PVM sąskaitos – faktūros, kurios siejamos su paminėta policijos pažyma negali būti laikomi tinkamais įrodymais pagrįsti ieškovo reikalavimo sumą, kadangi: 1) Kauno apskrities VPK pažyma yra siejama ne su šalių sudaryta 2015-01-01 d. paslaugų sutartimi, o su 2014-12-12 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-07-29 Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sudarytos tarp atsakovo ir Kauno apskritie VPK (I tomas el.b.l.13-19,20-26); 2) šios pažymos duomenų pagal joje nurodytas sąskaitas - faktūras nėra jokio teisinio pagrindo susieti su ieškovo pateikta lentele su konfiskuotų bei grąžintų ikiteisminiame tyrime transporto priemonių duomenimis, jų kiekiu (V tomas el.b.l. 2-6), bei transporto priemonių priverstinio nuvežimo aktus su lydinčiais dokumentais: aktais, nutartimis, nutarimais, kadangi nėra duomenų, kad būtent toms transporto priemonėms teiktos saugojimo ar techninės, ar transportavimo paslaugos (V tomas, el.b.l. 7-115, VI tomas el.b.l. 3-113); 3) ieškovo pateiktos sąskaitos – faktūros yra išrašytos ne atsakovo, o vyriausiojo policijos komisariato atžvilgiu. Todėl ieškovo reikalavimo skaičiavimai laikytini nepagrįstais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, bylos duomenimis, būtent tokio skaičiavimo pagrindu, nėra pateikęs ir išrašęs atsakovui reikalavimo dydį atitinkančios sąskaitos faktūros, taip pat nėra jos pateikęs Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms susiklosčiusioje situacijoje, esant šalių sudarytai paslaugų sutarčiai, teismas daro išvadą, kad aplinkybės dėl ieškovės M. J. įmonės nurodomos lėšų sumos, gautos iš Kauno apskrities VPK atsakovo UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko atžvilgiu, nagrinėjamu atveju neturi esminės teisinės reikšmės, sprendžiant šioje byloje keliamą klausimą dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo ieškovės sąskaita. Šiuo atveju nenustatyta sąlygų visuma, taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, ir pripažinti pagrindą ieškovei priteisti lėšas iš atsakovo. Apibendrindamas teismas spendžia, jog ieškovas M. J. įmonė nesikreipė į atsakovą dėl sutarties pakeitimo ar nutraukimo, netikslino aplinkybių dėl sutarties priedo, veikė savo rizika, o pateiktu priedu, siejamu su kita sutartimi negali remtis, ieškinio reikalavimai bei skaičiavimai nėra pagrįsti, todėl ieškinio reikalavimai atmestini.

Teismas nepasisako dėl kitų šalių ir jų atstovų, trečiojo asmens argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šios bylos nagrinėjimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (I tomas, el.b.l.11) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas patyrė 5110 Eur atstovavimo išlaidų (III tomas, el.b.l. 132-133, VI tomas, el.b.l.145-146, 2020-06-08, 2020-08-17, 2020-09-25 d. sąskaitos). Atsakovas, kaip juridinis asmuo pasitelkė advokatą, teisinių žinių turintį asmenį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas galėtų save atstovauti pats, todėl savo procesinėms teisėms įgyvendinti ir pareigai atlikti jie turėjo teisę kreiptis į advokatus teisinės pagalbos ir toks ieškovo elgesys vertintinas kaip tinkamas. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, turinį, keliamus klausimus, proceso trukmę spręstina, kad atsakovo patirtos išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos. Iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, viso 5110 Eur (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 79, 80, 88, 93 straipsniai).

Valstybė šioje byloje patyrė 8,95 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, turi būti priteistos iš pralaimėjusios šalies. Todėl iš ieškovo priteistina 8,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį (patikslintą) atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. J. įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko, juridinio asmens kodas 135786941, 5110 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo M. J. įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,95 Eur (aštuonis eurus 95 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660. Duomenis apie jos sumokėjimą pateikti teismo raštinei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaida Motiejūnienė