- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-569-538/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00259-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Marius Dobrovolskis, Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- Ž. P., A. T.
- Ieškovas
- J. L.
- Trečiasis asmuo
- A. L.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-569-538/2015
NU TARTIS
2015 m. balandžio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovams A. T., A. T., Ž. P., tretiesiems asmenims A. L., antstoliui R. A. G. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2011-06-23 dovanojimo sutartį Nr.4065, dėl 112/625 dalies žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 1/3 dalies žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini); ir 2.2800 ha žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini) , perleidimo. Taikyti restituciją natūra - atsakovų A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn grąžinti žemės sklypus: 112/625 dalies žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini); 1/3 dalies žemės sklypo, unikaliu Nr. , (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini); ir 2.2800 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį(duomenys neskelbtini) , tam, kad ieškovo antstolis galėtų nukreipti išieškojimą į šį turtą. Nurodė, kad 2011-04-20 ieškovas ir jo žmona A. L. Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-1396-370/2011 sudarė taikos sutartį su skolininkais A. T. ir A. T., kad pastarieji jiems taikos sutartyje numatytais terminais sumokės 29000 EUR kas sudaro maždaug 100050,00 Lt (29000 EUR x 3,45 Lt=100050,00). Skolininkai iki šios dienos yra sumokėję tik apie 80 procentų skolos, o visą savo turtą sąmoningai paslėpė. Visas išieškojimas iš skolininkų turto vyko tik dėka antstolio, kuris buvo areštavęs skolininkams priklausančias verslo komercines patalpas. Kai tik antstolis areštą komercinėms patalpoms panaikino, skolininkė šias patalpas iš karto perrašė savo sutuoktinio seseriai, o pastaroji turtą pardavė. Visą šį laiką jie nuolat prašydavo antstolio nukreipti išieškojimą į skolininkų likusį turtą – namą, tačiau namas buvo įkeistas banko naudai, o į namo vidų apžiūrėti kilnojamojo turto antstoliui patekti nepavykdavo. Ne kartą bylinėjosi ir su pačiu antstoliu manydami, kad jis turėtų nukreipti išieškojimą į skolininkų bankui mokamas lėšas. Prokuratūroje prašė iškelti skolininkams bylą dėl piktybiško nemokėjimo, tačiau visi jų prašymai tikslo atgauti skolą nepasiekdavo. Šiuo metu antstolio kontora ieškovą informavo, kad minėtas namas yra parduotas varžytynėse, o pinigų už gautą namą neliko. Kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą nebuvo. 2014-02-04 iš antstolio kontoros gavo siūlymą Nr. 0039/11/00737/1, kuriuo buvo informuotas, kad antstoliui pradėjus išsamiau domėtis skolininkų turtu, paaiškėjo, kad skolininkai su artimais giminaičiais yra sudarę vieną turto pirkimo-pardavimo ir tris dovanojimo sutartis. Pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2011-06-06 su skolininkės A. T. tėvu – J. P., o dovanojimo sutartis su jos broliu Ž. P. (dovanojimo sutartis atlikta 2011-06-23). Ieškovui apie dovanojimo sutarčių sudarymą tapo žinoma nuo 2014-02-04, t.y. tą dieną, kai iš antstolio kontoros gavo turto registro išrašus. Bendra dovanojimo sutartimis perleisto turto vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centras“ duomenimis sudaro 7328, 87 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-12-15 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2011-06-23 žemės sklypų dovanojimo sutartį Nr. 4065, dėl 112/625 dalies žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) 1/3 dalies žemės sklypo, unikaliu Nr. , (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini); 2.2800 ha žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), sudarytus tarp A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) Taikė restituciją - atsakovų A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn grąžino žemės sklypus: 112/625 dalies žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1/3 dalies žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini); ir 2.2800 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Priteisė ieškovui J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po 573,09 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės – areštą Ž. P. 2011-06-23 dovanojimo sutarties pagrindu priklausančiam turtui, paliko galioti iki šio sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2011-04-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1396-370/2011 nebuvo vykdoma numatytais terminais, todėl akivaizdu, kad ieškovas J. L. turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovams A. T., A. T.., Ž. P.. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-20 nutartis įsiteisėjo 2011-04-28, todėl dovanojimo sandorių sudarymo metu nutartis buvo įsiteisėjusi. Atsakovai gera valia nevykdė 2011-04-20 Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas šalių 2011-04-14 susitarimas grąžinti J. L., A. L. 29 000 EUR skolą sutarta tvarka ir terminais, nesumokėjo net pirmos įmokos iki 2011-07-31, nes ieškovas J. L. jau 2011-08-08 pateikė antstoliui vykdomąjį raštą vykdymui. Be to, iki šios dienos atsakovai A. T., A. T. su ieškovu yra pilnai neatsiskaitę, ieškovui J. L. yra skolingi 19201 Lt. Atsakovo argumentas, kad dovanojimo sutartis nepažeidė kreditoriaus interesų-po dovanojimo sutarties sudarymo teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartyje nustatyta tvarka buvo dengiamas įsiskolinimas, kuris turėjo būti išmokėtas iki 2012-07-31, o vėliau Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-09 nutartimi buvo pratęstas iki 2012-12-31, teismo vertintos kritiškai. Atsakovo nurodytos aplinkybės nenuneigia fakto, kad dovanojimo sandoriais atsakovai pablogino savo turtinę padėtį, sumažino savo galimybes grąžinti skolą, nes iki šios dienos atsakovai tebėra skolingi ieškovui. Atsakovo Ž. P. nurodytas aplinkybes dėl privalėjimo sudaryti dovanojimo sandorius teismas vertino kritiškai, konstatavo, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas A. T., prieš sudarydamas ginčijamus sandorius, būtų turėjęs įstatymo, teismo sprendimo ar sutarties pagrindu nustatytą pareigą sudaryti dovanojimo sutartis. Atsakovas Ž. P. yra A. T. brolis. Dovanojimo sutarčių sudarymo metu A. T. žinojo, kad yra su J. L. neatsiskaitęs, todėl akivaizdu, kad atsakovai A. T., A. T., sudarydami dovanojimo sutartis, buvo nesąžiningi. Teismas sutiko su ieškovo J. L. argumentais, kad apie savo pažeistas teises jis sužinojo būtent 2014-02-04, nors ieškovas buvo pakankamai aktyvus vykdymo procese, tačiau apie dovanojimo sutarčių sudarymą jam nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma iki antstolis R. A. G. jam įteikė siūlymą kreiptis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus (vykdomosios bylos medžiaga). Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškinio senaties pradžia prasidėjo ne anksčiau kaip 2014-02-03. Ieškinys teisme pareikštas 2014-02-13, todėl konstatavo, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. P. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-12-15 sprendimą ir ieškovo J. L. ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino ginčijamos dovanojimo sutarties įtaką ieškovo teisėms ir neteisingai skaičiavo vienerių metų ieškinio senaties terminą. Teigia, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu neegzistavo reali grėsmė, kad ieškovo reikalavimai nebus patenkinti. Nesant vienos iš būtinųjų actio Pauliana sąlygų ieškinys turėjo būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas apie ginčo 2011-06-23 sandorio sudarymą galėjo sužinoti ne anksčiau kaip 2014-02-03. VĮ Registrų centro duomenimis, jau 2011-07-04 buvo išviešintos jo nuosavybės teisės, įgytos pagal 2011-06-23 dovanojimo sutartį. Tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Teismas turėjo įvertinti ieškinio senaties praleidimo terminą. Ieškovas į teismą kreipėsi tik po trejų metų po 2011-06-23 sandorio sudarymo. Akivaizdu, kad toks senaties termino praleidimas yra žymus, o kadangi ieškovas nenurodė bei nepagrindė aplinkybių, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, o apelianto atstovas - advokatas teismo posėdžio metu išliko pasyvus ir to jokiais įrodymais nepaneigė. Tauragės rajono apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog apie ginčijamų sandorių sudarymą ieškovas sužinojo 2014-02-03, t.y., kai iš antstolio kontoros gavo registro duomenų banko išrašą su istorija. Pažymi, jog kartu su ieškiniu pateikė teismui rašytinius įrodymus, kada konkrečiai sužinojo apie ginčijamus sandorius.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Byloje kilo ginčas, dėl teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu ir taikyta restitucija, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2011-04-20 Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1396-370/2011 patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovų J. L., A. L. ir atsakovų A. T., A. T., kad atsakovai grąžins ieškovams 29000 EUR skolą dalimis, mokant kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2011-07-30 iki 2012-07-31(b. l. 22-23). 2011-08-08 J. L., A. L. pateikė vykdomąjį dokumentą-Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1396-370 dėl 100131,20 Lt. skolos išieškojimo iš A. T. ir A. T. antstolio R. A. G. kontorai. Tuo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0039/11/00737/1. Antstolis atliko vykdymo veiksmus: ragino įvykdyti sprendimą, areštavo skolininkų turtą –žemės sklypą su gyvenamuoju namu, negyvenamas -komercines patalpas. Po šių veiksmų A. T. mokėjo skolą ieškovui — 2011-08-08- 700 Lt.; 2011-08-10- 163,30 Lt.; 2011-08-11 - 3000 Lt. A. T. 2011-08-18 prašė panaikinti areštą turtui. 2011-08-1 priimtas patvarkymas dėl arešto turtui panaikinimo. A. T. mokėjo skolą ieškovui 2011-10-28- 8 300 Lt.; 2011-10-28- 11 800 Lt.; 2011-11-05- 35 000 Lt.; J. L. kreipėsi į antstolį 2012-05-03 dėl priverstinio skolos dalies išieškojimo. 2012-05-03 antstolis areštavo skolininkų turtą-žemės sklypą su gyvenamuoju namu, patvarkė areštuoti lėšas banko sąskaitoje. A. T. mokėjo skolą ieškovui 2012-03-16-1000 Lt.; 2012-04-10-4000 Lt.; 2012-05-21-500 Lt. Nuo 2012-11-21- iki šios dienos J. L. likę neišieškota 19201 Lt. A. T. vardu transporto priemonių neregistruota. 2012-08-13 A. T. pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-20 nutarties vykdymą iki 2013-03-31. 2012-10-09 Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1396-370/2011 priėmė nutartį pareiškėjai A. T. Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-20 nutartimi patvirtintos taikos sutarties likusios skolos dalies vykdymą atidėti iki 2012-12-31. Antstolis priėmė patvarkymus areštuoti lėšas, esančias pas kitus asmenis, patvarkymą areštuoti lėšas. 2014-01-31 antstolis R. A. G. surašė siūlymą J. L. kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kur nurodė, kad skolininkai A. T. ir A. T. jiems priklausantį turtą-žemės sklypus padovanojo Ž. P., kurį bei VĮ Registrų centro išrašus J. L. įteikė 2014-02-03.
Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos tokios būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.) Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino, kad nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme nustatytos actio Pauliana sąlygos ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais.
Apeliantas teigia, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, termino praleidimas yra žymus, o kadangi ieškovas nenurodė bei nepagrindė aplinkybių, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį actio Pauliana kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog tokia šio termino pradžios apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 str.), senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d., 6.66 str. 3 d.). CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostata yra reglamentuojamos aplinkybės, susijusios su informacijos gavimo laiku ir informacijos apimtimi. Informacijos apie sandorį gavimo laikas apibrėžiamas sužinojimo arba turėjimo sužinoti aplinkybėmis. Iš jų yra taikoma ta, kuri laiko atžvilgiu atsirado anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie skolininko sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises. Informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas. Kol kreditorius sužino ar atsiranda aplinkybės, kad jis turėjo galimybę sužinoti su sandoriu susijusias aplinkybes, nuo sandorio sudarymo gali būti praėję daugiau kaip vieneri metai, bet kreditorius tokiu atveju nelaikomas praleidusiu ieškinio senaties termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2013; 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014.
Pažymėtina, kad kreditorius neturi įstatyminės pareigos nuolat sekti ir domėtis sandoriais, kuriuos sudaro jo skolininkai, duomenys apie asmens turtą fiziniams asmenims nėra teikiami įsiskolinimo išieškojimo tikslais. Be to, vertinant ieškovo pareigą savo iniciatyva veikti aktyviai ir surinkti duomenis apie skolininko turtinę būklę, siekiant apginti savo pažeistas teises kitais būdais, taip pat ir įgyvendinant CK 6.66 straipsnyje nustatytas priemones, esant sudarytų jo teises pažeidžiančių sandorių, pažymėtina, jog vykdymo procese perėjus prie skolos išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, būtent teismo sprendimo vykdymo veiksmus atlieka antstolis, kuriam valstybė suteikė vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją, yra atsakingas už realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Skolos išieškojimą pavedęs antstoliui, kuriam teismo sprendimo vykdymo veiksmų atlikimas yra profesinė veikla, ieškovas turėjo pagrindą tikėtis, kad, atlikus visas procedūras, skola bus išieškota. Ta aplinkybė, kad teisės aktai išieškotojui, be kita ko, suteikia teisę dalyvauti atliekant išieškojimo veiksmus, susipažinti su bylos medžiaga ar apskųsti antstolio veiksmus (CPK 639 str.), nereiškia jo pareigos šiomis teisėmis privalomai naudotis, tikrinti visus antstolio veiksmus ar ieškoti papildomos informacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2013).
Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2014-02-04, nes ieškovas apie dovanojimo sutarčių sudarymą sužinojo tik 2014-02-04, tai yra, kai antstolio A. R. G. kontora jam įteikė nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, nes tik tada ieškovui tapo aišku, jog jo teisės yra pažeistos.
Apeliantas teigia, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu neegzistavo reali grėsmė, kad ieškovo reikalavimai nebus patenkinti, nesant vienos iš būtinųjų actio Pauliana sąlygų ieškinys turėjo būti atmestas. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą – pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012). Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas.
Kaip byloje nustatyta, ginčijamais 2011-06-23 dovanojimo sandoriais atsakovas A. T. padovanojo atsakovui Ž. P. žemės sklypus: 112/625 dalį žemės sklypo iš 6,25 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15), kurio viso sklypo vidutinė rinkos vertė yra 17933 Lt.; 1/3 dalį žemės sklypo iš 1,4 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15), kurio viso sklypo vidutinė rinkos vertė yra 2900 Lt. (b. l. 17-18); 2,28 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l.16), kurio vidutinė rinkos vertė 3150 Lt., tuo pablogindami savo turtinę padėtį, sumažindami savo galimybes grąžinti skolą ir atitinkamai kreditoriaus galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus. Skolininkai neturi kito turto, iš kurio galėtų įvykdyti prievolę ieškovui, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamais sandoriais kreditoriaus teisės buvo pažeistos.
Kitų būtinų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų apeliantas neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.