Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-02-02 · Civilinė byla Nr. e2S-166-163/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-04-30Klaipėdos apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-02-02Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-02
Bylos Nr.
e2S-166-163/2017
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00259-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alona Romanovienė
Skolininkas
A. T.
Pareiškėjas
A. L.
Suinteresuotas asmuo
A. T.
Kategorijos
  • 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-166-163/2017Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00259-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; (S) 3.3.2.5.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 2 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko A. T. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties, kuria nuarta vykdyti išieškojimą iš skolininkų nekilnojamąjį turtą pareiškėjos naudai, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-2206-367/2016 pagal pareiškėjos A. L. pareiškimą dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko turtą, suinteresuoti asmenys A. T., A. T., antstolė N. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą su prašymu nukreipti išieškojimą į suinteresuotų asmenų (skolininkų) turtą. Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 15 d. Tauragės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje tenkino ieškinį ir pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento dovanojimo sutartį ir šiam turtui taikė restituciją t.y. grąžino turtą skolininkams (suinteresuotiems asmenims). Po restitucijos taikymo skolininkai neregistruoja turto savo vardu ir neatsiskaito su pareiškėja. Pas antstolę N. G. vykdoma vykdomoji byla Nr. 0166/15/06517.Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-10-20 nutartimi pareiškimą tenkino ir vykdant išieškojimą iš skolininkų A. T. ir A. T. pareiškėjos A. L. naudai pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011-08-03 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1396-370/2011 (vykdomoji byla Nr. 0039/11/00737/1), leisti nukreipti 29 000,00 Eur (nuo šios sumos, likusios skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą į suinteresuoto asmens A. T. nuosavybės teise priklausantį, Ž. P. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – 112/625 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Tauragės r. ir 2.2800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini )esantis (duomenys neskelbtini) Šilalės r., įgytą dovanojimo būdu. Teismas byloje nustatė, kad antstolė N. G. vykdo išieškojimą iš skolininkų A. T. ir A. T., išieškotojos – pareiškėjos naudai pagal Klaipėdos apygardos teismo išduotus vykdomuosius dokumentus, pagal kuriuos bendra neišieškota skola yra 29000,00 Eur (apie 80 procentų šios skolos yra sumokėta). Skolininkams priklauso nuosavybės teise priklauso 112/625 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Tauragės r. ir 2.2800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) Šilalės r. į kuriuos jie nėra įregistravę nuosavybės teisių viešame registre. Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-12-15 civilinėje byloje Nr. 2-410-607/2014 priėmė sprendimą pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2011-06-23 išvardintų žemės sklypų dovanojimo sutartį Nr. 4065, t. y. šiam turtui taikė restituciją - grąžino turtą skolininkų nuosavybėn. A. L. pagal testamentų registro išrašą 2015-09-28 priėmė palikimą iš J. L.. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad teismų praktikoje išieškotojų teisės yra ginamos panaikinant nesąžiningus skolininkų sandorius atsisakyti turto paveldėjimo ir leidžiant nukreipti išieškojimą į tretiesiems asmenims priklausantį turtą, kurį atsakovai atsisakė paveldėti siekiant išvengti išieškojimo veiksmų. Taip pat kad išieškojimas turi būti vykdomas iš atsakovams (skolininkams) nuosavybės teise priklausančio turto bendra tvarka net ir tuo atveju, jeigu atsakovai (skolininkai) neatliks šio turto teisinės registracijos savo vardu.Skolininkas suinteresuotas asmuo A. T. pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškimą palikti nenagrinėtu. Nurodo, teismas nagrinėdamas klausimą rašytinio proceso tvarka, nesuteikė šalims progos išspręsti ginčą taikiai, ypač konstatavęs byloje faktą, kad skolininkas yra grąžinęs 80 procentų skolos. Taip pat nurodo, kad turi nepilnametį sūnų, todėl išieškojimas į nekilnojamąjį turtą pažeistų nepilnamečio vaiko interesus užkertant kelią gauti išlaikymą. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė į procesą suinteresuoto asmens – Ž. P., nors jo vardu yra įregistruotas ginčo nekilnojamasis turtas. Nurodo, jog teismas apeliantui nesuteikė galimybės pasinaudoti advokato teisine pagalba, kuris tinkamai atstovautų jo interesus teismo posėdyje, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad pareiškėjos pretenzija dėl skolos sumokėjimo iki 2016-08-17 gavo tik 2016-08-22, todėl gal nebuvo suteikta galimybė sumokėti skolą. Taip pat nurodo, kad suinteresuotam asmeniui skolininkei A. T. nebuvo tinkamai įteikti dokumentai, todėl suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į pareiškimą, o procesinių dokumentų įteikimas viešu būdu turi būti naudojamas tik išimtiniais atvejais. Pagal vykdomąjį dokumentą atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis privalo nukreipti išieškojimą į skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą pagal LRCPK 694 straipsnį. Kai išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį turtą, tokio turto priklausymas skolininkui nustatomas pagal registro įstaigos rašytinius duomenis (LRCPK 690 str.). Teismas vadovavosi nuostata, kad buvo taikyta restitucija, tačiau pareiškėja nesikreipė į teismą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Turtas yra registruotas Ž. P. vardu. Teismo nutartis nepagrįsta ir pažeidžia išieškojimo proceso tvarką. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, o apelianto argumentai yra nepagrįsti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).Byloje nagrinėjamas klausimas dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko turtą, kai jis priklauso nuosavybės teise skolininkui ir jo sutuoktinei, tačiau viešajame registre yra įregistruotas kito asmens vardu, kadangi skolininkas vengia kreiptis į registro įstaigą ir duomenis pakeisti.Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nukreipti išieškojimą į suinteresuotų asmenų turtą. Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 15 d. Tauragės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje tenkino ieškinį ir pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento dovanojimo sutartį ir šiam turtui taikė restituciją t.y. grąžino turtą skolininkui A. T. ir jo sutuoktinei A. T.. Po restitucijos taikymo suinteresuoti asmenys neregistruoja turto savo vardu ir neatsiskaito su pareiškėja. Pas antstolę N. G. vykdoma vykdomoji byla Nr. 0166/15/06517.Pirmosios instancijos teismas pareiškimą tenkino.Apeliantas pateikė atskirąjį skundą, juo nurodo, kad teismas nagrinėdamas klausimą rašytinio proceso tvarka, nesuteikė šalims progos išspręsti ginčą taikiai, ypač konstatavęs byloje faktą, kad skolininkas yra grąžinęs 80 procentų skolos. Nurodo, kad pareiškėjos pretenzija dėl skolos sumokėjimo iki 2016-08-17 gavo tik 2016-08-22, todėl gal nebuvo suteikta galimybė sumokėti skolą. Taip pat teigia, jog teismas, spręsdamas klausimą rašytinio proceso tvarka, apeliantui nesuteikė galimybės pasinaudoti advokato teisine pagalba, kuris tinkamai atstovautų jo interesus teismo posėdyje, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka. Taip pat nurodo, kad turi nepilnametį sūnų, todėl išieškojimas į nekilnojamąjį turtą pažeistų nepilnamečio vaiko interesus užkertant kelią gauti išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kadangi LRCPK 593 straipsnio 2 ir 3 dalys numato, kad pareiškimus dėl klausimų, kylančių iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko turtą vykdymo procese teisme gautas 2016-09-08. Pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus, jog kreipėsi į skolininką su pretenzija 2016-08-10 įvykdyti prievolę iki 2016-08-17, taigi siekė atgauti skolą neteismine tvarka. Nors apeliantas nurodo, kad pretenziją gavo tik 2016-08-22, todėl ne dėl jo kaltės jis negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimo geruoju, tačiau pareiškėja į teismą, kaip minėta anksčiau, kreipėsi tik 2016-09-08, taigi skolininkas nors ir pavėluotai, tačiau dar iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl išieškojimo nukreipimo, galėjo įvykdyti įsipareigojimą grąžinti skolą geruoju. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 80 procentų skolos skolininkas buvo grąžinęs dar iki Tauragės apylinkės teismui priimant sprendimą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, t.y. 2014-12-15, ir nuo tos dienos skolininkas nedėjo pastangų skolą grąžinti. Akivaizdu, kad tiek iš byloje esančios susiklosčiusios situacijos matyti, skolininkas iki šiol nėra grąžinęs skolos, taip pat ir atskirajame skunde nurodo, kad nesiekia atsiskaityti su išieškotoja, kadangi tai pažeistų jo nepilnamečio vaiko interesus. Taigi apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išsprendė klausimą dėl išieškojimo į skolininko turtą rašytinio proceso tvarka ir tai pažeidė jo procesines teises į gynybą, yra atmestas kaip visiškai nepagrįstas. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors skolininkas ir deklaruoja, kad siekia įvykdyti įsipareigojimus išieškotojai geruoju, tačiau nesiima jokių veiksmų tai padaryti ir nepateikė į bylą jokių tai patvirtinančių įrodymų. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė į procesą suinteresuoto asmens – Ž. P., nors jo vardu yra įregistruotas ginčo nekilnojamasis turtas.Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių duomenų, kuriuo patvirtina ir teismo informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys, t.y. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-12-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-410-607/2014 teismas nusprendė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2011-06-23 išvardintų žemės sklypų dovanojimo sutartį Nr. 4065, sudarytą tarp Ž. P. ir skolininkų, t. y. šiam turtui taikė restituciją ir grąžino turtą skolininkų nuosavybėn. Sprendimas yra įsiteisėjęs. LRCPK 17 straipsnis numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi įvertinus tai, kad sprendimas įsiteisėjęs ir privalomas, Ž. P. yra netekęs nuosavybės teisės į skolininkui nuosavybės teise priklausančius sklypus grąžintus pagal restituciją, todėl minėtas asmuo neturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje. Apeliantas taip pat nurodo, kad suinteresuotam asmeniui skolininkei A. T. nebuvo tinkamai įteikti dokumentai, todėl suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į pareiškimą, o procesinių dokumentų įteikimas viešu būdu turi būti naudojamas tik išimtiniais atvejais.LRCPK 130 straipsnis numato, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas šioje dalyje numatytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data.Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja pateikė duomenis iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašą apie suinteresuoto asmens A. T. paskutinę gyvenamąją vietą, kurioje nurodyta, kad 2012-07-19 išvyko į užsienio valstybę JAV. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad neįmanoma nustatyti tikslios skolininkės gyvenamosios vietos, teismas pagrįstai ir visiškai teisėtai įteikė procesinius dokumentus viešojo paskelbimo būdu. Apeliantas nurodo, kad pagal vykdomąjį dokumentą atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis privalo nukreipti išieškojimą į skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą pagal LRCPK 694 straipsnį. Kai išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį turtą, tokio turto priklausymas skolininkui nustatomas pagal registro įstaigos rašytinius duomenis (LRCPK 690 str.). Teismas vadovavosi nuostata, kad buvo taikyta restitucija, tačiau pareiškėja nesikreipė į teismą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.Priverstinis vykdomojo dokumento dėl piniginių sumų išieškojimo vykdymas susideda iš skolininko turto paieškos, skolininko turto arešto ir šio turto priverstinio realizavimo (CPK 662-727 straipsniai). Atlikdamas vykdymo veiksmus pagal vykdomąjį dokumentą antstolis privalo nukreipti išieškojimą į skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą (CPK 694 straipsnis). Sprendžiant dėl išieškojimo nukreipimo į konkretų turtą turi būti patikrinama, ar suieškotas turtas iš tikrųjų priklauso nuosavybės teise skolininkui. Kai išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį turtą arba kitą registruojamą turtą, tokio turto priklausymas skolininkui nustatomas pagal registro įstaigos rašytinius duomenis (CPK 690 straipsnis). Prieš nukreipdamas išieškojimą į neregistruotą turtą antstolis privalo įsitikinti savininko teises patvirtinančių įrodymų pagrindu apie šio turto priklausymą skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2007).Byloje nustatyta, kad antstolė N. G. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0166/15/06517 pagal vykdomąjį raštą Nr. 3-7, išduotą 2011-08-03 Klaipėdos apygardos teismo dėl 29 000 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. T. iš ieškotojos A. L. naudai. Antstolė nurodė, kad atsižvelgus į tai, kad A. T. neturi įregistravęs nuosavybės, remiantis LRCK 1.75 straipsnio 1-2 dalimis, nekilnojamajam turtui numatyta privaloma registracija, neįregistravus nekilnojamojo turto nuosavybės negalima panaudoti šio fakto prieš trečiuosius asmenis, todėl išieškojimas šiam turtui negalimas. Taip pat ginčo turto priklauso su kitais bendrasavininkiais, todėl antstolė pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti skolininką įregistruoti turtą ir nustatyti turto naudojimosi tvarką su kitais bendraturčiais.Pagal CPK 690 straipsnio 1 dalį, jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui. Viešų registrų duomenys apie skolininkui priklausantį turtą yra įrodymai, kurių pagrindu antstolis sprendžia apie šio turto savininką. Dėl to esminė informacija, turinti įrodomąją reikšmę, apie turto savininką yra Nekilnojamojo turto registro duomenys. Tačiau tai nereiškia, kad atlikdamas pareigą nustatyti skolininko nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą antstolis apsiriboja vien tik Nekilnojamojo turto registro duomenimis, jeigu iš kitų antstoliui prieinamų viešų registrų ar kitų įrodymų matyti, kad turtas gali priklausyti atskirai skolininkui ar kartu su kitais asmenimis. Nagrinėjamu atveju, antstolis vykdydamas vykdomąją bylą dėl pagal vykdomąjį raštą, išduotą Klaipėdos apygardos teismo dėl 29 000 Eur skolos ir 5 proc. palūkanų pareiškėjos naudai, ir įvertinęs tai, kad yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo taikius restituciją skolininkui A. T. ir A. T. nuosavybėn grąžintinas ginčo nekilnojamasis turtas, turimi žemės sklypai. To paties sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centro Tauragės filialui, kad šis įregistruotų nekilnojamųjų daiktų teisinės padėties pakeitimus. Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išrašo, darytų 2015-08-05 matyti, kad nors visi teismo sprendimu restitucija grąžinti sklypai vis dar priklauso Ž. P., tačiau įvertinus byloje visus esamus duomenis akivaizdžiai matyti, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu žemės sklypai, į kuriuos pareiškėja siekia nukreipti išieškojimą, priklauso skolininkui A. T. ir jo sutuoktinei A. T., todėl pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismas nutarties apelianto nurodytu atskirojo skundo argumentų pagrindu (LRCPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Alona Romanovienė