- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- 2S-1662-273/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05437-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamento
- Trečiasis asmuo
- R. M.
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamento, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. M., policijos generalinis komisaras L. P., Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Kauno apygardos prokuratūra, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Lietuvos Respublikos Prezidentė D. G., Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Teisėjų taryba, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras E. P., B. D., G. V., D. Š., R. A., R. O., V. F., S. L., S. K., E. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. Kauno apylinkės teismui pareiškė ieškinį, kuriame prašė iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteisti 4 895,01 Eur turtinės žalos ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
3. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinį pateikė elektroniniu paštu. Teismas nurodė, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta įstatymu, todėl teismas konstatavo, kad ieškinio pareiškimas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų formos reikalavimų, todėl ieškinį atsisakoma priimti (CPK 115 str. 2 d., 3 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-974-638/2019).
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį ir bylą grąžinti Kauno apylinkės teismui klausimo nagrinėjimui iš naujo. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Ieškinys pasirašytas teisės aktų nustatyta tvarka saugiu sertifikuotu elektroniniu parašu;
1.2. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis yra antikonstitucinė;
1.3. Teismas nepagrindė atsisakymo priimti ieškinį, neteisėtai netaikė trūkumų šalinimo instituto;
1.4. Ieškovui nekyla pareigos užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje;
1.5. Teismas identifikavo ieškovą, nes paštu jam išsiuntė skundžiamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
6. Apeliacijos dalykas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).
8. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pareiškimo pateikimas. Pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį visi procesiniai dokumentai (taigi ir ieškinio pareiškimas) teismui pateikiami raštu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas.
9. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.
10. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje, savo ruožtu asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie minėto posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę vienu iš dviejų Aprašo 5 punkte nurodytų būdų: 1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu parašu); arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Aprašo 13 punkte taip pat paaiškinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema, išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 punktas). LITEKO VEP posistemyje teismui pateikti procesiniai dokumentai automatiškai gaunami teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 17 punktas).
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas V. J. ieškinio pareiškimą teismui pateikė elektroniniu paštu. Šios aplinkybės neneigia ir pats ieškovas. Kaip matyti iš pirmiau išdėstyto teisinio reguliavimo, CPK nenumato procesinio dokumento pateikimo galimybės elektroniniu paštu. Byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę visus procesinius dokumentus teismui pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, naudojantis LITEKO VEP posistemiu, arba pateikti tinkamai pasirašytus jų originalus.
12. Pozicijos, jog procesinio dokumento pateikimas elektroniniu paštu neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 2-4-516/2019, konstatavo, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasirašyti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paštu.
13. Būtent dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinio pareiškimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad ieškovo V. J. teismui pateiktas ieškinio pareiškimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, t. y. neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto reikalavimo, ieškinio pareiškimas pateiktas įstatymo nenumatytu bylų procesiniams dokumentams teikti būdu, ieškovo asmens tapatybė nėra patvirtinta teismų įstatyme nustatytais būdais kaip tai numatyta CPK 175¹ straipsnio 6 dalyje.
14. Teismų ne kartą buvo akcentuota ir tai, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Sąžiningas kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, visų pirma, suponuoja atitinkamą paties ieškovo procesinį elgesį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1483-186/2016, 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1220-943/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017, 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-444-186/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1698-302/2018).
15. Remdamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-37-196/2018). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas bylose procesinius dokumentus teismams sistemingai teikia elektroniniu paštu, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos. Ieškovui ne vieną kartą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse yra išsamiai išaiškinta, kad CPK nenumato procesinio dokumento pateikimo galimybės elektroniniu paštu. (pvz., žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1516-236/2017, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1712-370/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5475-910/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1731-555/2018, 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1918-657/2018, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2030-254/2018, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1140-601/2019, 2019 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1159-259/2019, 2019-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-205-619/2019 ir t.t. ).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks ieškovo sistemingas procesinių dokumentų pateikimo tvarkos nesilaikymas yra nesuderinamas su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu bei turi piktnaudžiavimo įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą požymių ir sudaro pagrindą atsisakyti ginti tokį procesinį dokumentą pareiškusio asmens teises. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad procesinių dokumentų šalinimo institutas ieškovo atveju nėra veiksmingas, nes jis nesiekia ištaisyti savo dokumentų trūkumų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį bei atskiruosius skundus dėl nutarčių, kuriomis buvo nustatytas terminas ieškovo pateiktų procesinių dokumentų trūkumams pašalinti kitose aukščiau nurodytose bylose, ieškovas pateikia popierine forma ir ranka pasirašytus. Taigi ieškovas turi visas galimybes pateikti procesinius dokumentus teismui laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos.
17. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovas, teikdamas ieškinio pareiškimą teismui elektroniniu paštu, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą, dėl aukščiau nurodytų priežasčių ieškovui nėra tikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto, todėl jo ieškinio pareiškimą turi būti atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Teismo atsisakymas priimti ieškinį ieškovui nekliudo vėl kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka (CPK 137 str. 4 d.).
18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškovo pareiškimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.