Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant trečiajam asmeniui Panevėžio miesto 4-ojo notarų biuro notarei Rimai Vilčinskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovams N. S., T. S., D. S., dėl nuosavybės pripažinimo, trečiasis asmuo Panevėžio miesto 4-ojo notarų biuro notarė Rima Vilčinskaitė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

8. 2012 m. rugsėjo 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3753, A. S. būdamas pardavėjas pardavė jam priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad daikto kaina yra 73000 Lt (pateikta kartu su tripliku).

9. 2012 m. rugsėjo 18 d. K. S. tėvas A. S. pardavėjų atstovei I. B. už namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini) perdavė 73000 Lt. Pinigų perdavimas buvo įformintas sudarant tos pačios dienos rankpinigių sutartį.

10. 2012 m. gruodžio 2 d. mirė A. S., palikęs testamentu visą savo turtą K. S. 2013 m. balandžio 11 d. K. S. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad A. S. testamente nurodyto turto įpėdiniai yra K. S.; paveldimą turtą sudaro butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). 2013 m. balandžio 24 d. K. S. notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 759 pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 50000 Lt kainą.

11. 2013 m. balandžio 26 d. K. S. pardavėjų atstovei I. B. perdavė 55000 Lt tokiu būdu tęsdamas dalinius atsiskaitymus už namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini).

12. 2013 m. rugpjūčio 14 d. notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4862 K. S. nupirko 3/5 dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodytos šios turto dalies kaina – 130000 Lt. Sutartyje nurodyta, jog už perkamą turtą yra atsiskaityta ir skolos nėra.

13. 2013 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1868, K. S. būdamas pardavėjas pardavė jam priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad daikto kaina yra 5000 Lt.

14. Automobilis Opel Zafira valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) K. S. vardu buvo įregistruotas 2019 m. liepos 10 d.

Dėl bendrosios jungtinės veiklos sutarties (ne)egzistavimo

15. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: 1) tai yra dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; 2) visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); 3) kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).

16. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Įstatymuose nenustatyta draudimo, eliminuojančio tam tikrus įrodymus, jų rūšis ar grupes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 37 punktą).

17. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, spręsdamas tokio kaip nagrinėjamoje byloje pobūdžio reikalavimus, turi nustatyti ne tik tai, ar asmenys kartu vedė bendrą gyvenimą, bet ir tai, ar jie turėjo tikslą kartu sukurti bendrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-219/2016). Vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrą turtą įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2014). Tai reiškia, kad dėl nuosavybės teisės į objektą ar jo dalį turi būti sprendžiama ne vien pagal gyvenimo ar negyvenimo kartu faktą ar trukmę, o ir pagal susitarimo sukurti kiekvieną nuosavybės teisių objektą, kaip bendrą nuosavybę, egzistavimą ar neegzistavimą.

18. Tai gi, ieškovė siekdama ginčo turtą pripažinti bendrąja daline nuosavybe ir jį padalinti, privalo įrodyti ne tik tai, kad ji su partneriu kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, bet ir tai, kad šalys turėjo tikslą kartu, jungtinėmis pastangomis, sukurti ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CPK 178 straipsnis).

20. Ieškovė savo ir partnerio susitarimą sukurti ginčo nekilnojamąjį turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise įrodinėja savo teiginiais (patikslinto ieškinio 3-4 p.), t.y. „Visi trys (aš, Partneris ir jo tėtis) sutarėme, kad mes su Partneriu karšinsime pastarojo tėtį, o jis mums už tai atiduos savo turtą (žemę (duomenys neskelbtini), butą). Partnerio tėtis mirė 2011 m. ir po jo mirties Partneriui liko minėtas palikimas.“; „Su Partneriu sutarėme, kad parduosime minėtą jo tėčio palikimą ir, pridėję prie už šį parduotą turtą gautų pinigų mano turėtas santaupas bei dar pasiskolinę trūkstamą sumą, pirksime sau namo dalį.“ Tačiau tokio susitarimo bent iš dalies pagrindžiančių įrodymų ieškovė byloje nepateikė. Taip pat nei vienas liudytojas teismo posėdžių metu nepatvirtino šios ieškovės įrodinėjamos aplinkybės.

23. Aplinkybė, kad ieškovė domėjosi rinkoje esančiu ir parduodamu nekilnojamuoju turtu ir dalyvavo jį apžiūrint, kaip ir aplinkybė, jog senelis sutiko leisti K. su ieškove pas jį apsigyventi, taip pat nesudaro pagrindo teigti, egzistavus jos ir partnerio, ar visų trijų susitarimą dėl bendros jungtinės nuosavybės sukūrimo. Taip pat svarbi aplinkybė patvirtinanti teismo išvadą, dėl ieškovės ir K. S. susitarimo dėl jungtinės veiklos ne egzistavimo yra ir tai, kad ieškovė buvo išprašyta iš K. namų, kadangi susirado naują gyvenimo partnerį, pradėjo gyventi atskirai nuo K. S., įsigijo butą (duomenys neskelbtini) (2021 m. spalio 15 d. teismo posėdis, V. S. paaiškinimai garso įrašo 3 val. 5 min. 10 sek. – 3 val. 6 min. 50 sek.; T. Ž. paaiškinimai 3 val. 18 min. 15 sek. – 3 val. 20 min.; atsiliepimo į ieškinį 11 priedas), t. y. pradėdama naują gyvenimo etapą atsietą nuo K. S. jokių pretenzijų į turtą nereiškė (iki kreipimosi į advokatą), tik išsinešė valgomąjį stalą (2021 m. rugsėjo 2 d. posėdžio metu (garso įrašo 38 min – 43 min)).

24. Pažymėtina, kad patikslinto ieškinio 7 p. ieškovė nurodo, jog nupirktą ginčo nekilnojamąjį turtą su partneriu pagerino, t. y. remontavo, pirko baldus. Tačiau 2021 m. rugsėjo 2 d. posėdžio metu (garso įrašo 38 min – 43 min) ji jau nurodė, kad išeidama iš namų išsivežė savo daiktus – paėmė tai už ką sumokėjo savo lėšom – paėmė virtuvinę spintelę, N. lovą su čiužiniu, komodą iš N. kambario, miegamojo lovą už kurią mokėjo ji, dvi naktines spinteles, televizorių, skalbimo mašiną, kavos aparatą, treniruoklį, rankinį K. S. laikrodį, paėmė sūnui prisiminimui. Kalbėdama apie turtą, ieškovė nurodo, kad ji pirko savo lėšomis, t. y. iš esmės laiko atskiru turtu, o ne bendru, nors sako, kad pasiimdama daiktus išeidama iš namų laiko bendru turtu. Darytina išvada, kad ieškovės atlikti veiksmai (pasiimant turtą kaip asmeninį) iš esmės prieštarauja jos teiginiams, jog turtas yra bendras.

25. Teismo vertinimu, šį nekilnojamąjį turtą K. S. pirko ne dėl to, kad sudarė menamą susitarimą su ieškove, o dėl to, kad jo senelis A. 2012 m. rugsėjo 18 d. išsirinkęs šį turtą ir pradėjęs aktyvius jo įsigijimo veiksmus, t. y. sumokėdamas didžiąją dalį perkamo turto kainos (73 000 Lt iš 130 000 Lt) numirė 2012 m. gruodžio 2 d., o šio sandorio užbaigimui K. S. turėjo pakankamai turto kurį ir panaudojo šiam tikslui.

26. Sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad partneris K. S. 2013 m. rugpjūčio 14 d. notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4862 nupirko 3/5 dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šiuos pinigus jis gavo notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 759 pardavęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 50000 Lt. 73000 Lt už perkamą turto sumokėjo partnerio tėtis dar 2012 m. rugsėjo 18 d. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsiskaitydamas su I. B. K. S. jai perdavė 55000 Lt. Viso A. iki savo mirties ir vėliau K. už perkamą turtą sumokėjo 128000 litų iš 130 000 litų turto kainos.

27. Teismas čia visiškai sutinka su atsakovų išreikšta pozicija, kad likusius 2000 litų iki sandorio ar sandorio sudarymo metu K. S. galėjo surinkti savarankiškai, be ieškovės paramos.

28. Tuo tarpu ieškovė byloje nepateikė nei vieno įrodymo apie jos atliktą mokėjimą šiam nekilnojamajam turtui įsigyti. Byloje esantys įrodymai (ieškinio priedo 29-41 p.) apie ieškovės draudžiamąsias pajamas iki turto pirkimo (kurias sudarė 2003 – 2006 metais 0 Lt, 2006 - 287,3 Lt, 2007 - 11137,08 Lt ir 1022,17 Lt ligos išmoka; 2008 - 15523,93 Lt ir 1551,04 Lt ligos išmoka; 2009 - 10222,04 Lt ir 2069,80 Lt ligos / nedarbingumo išmoka; 2010 - duomenų apie draudžiamąsias pajamas nėra, 2437,92 nedarbingumo išmoka; 2011 - 609,52 Lt; 2012 - 10889,74 Lt; 2013 01-07 mėn. – 8504,4 Lt) liudija, jog ieškovės vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos sudarė 669,32 Lt. Duomenų apie savo tuo metu patiriamas išlaidas ieškovė teismui neteikė. Tad teismo vertinimu yra mažai tikėtina, kad ieškovė gaudama tokias pajamas galėjo sukaupti jos nurodomas 11000 litų santaupas reikalingas nekilnojamajam turtui įsigyti 2013 metais. Šių ieškovės teiginių taip pat nepagrindžia ir pridėtas jos SEB banko sąskaitos išrašas už laikotarpį iki 2013 metų rugpjūčio mėnesio. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo tikėti ieškovės paaiškinimais, kad ji turėjo piniginių lėšų už kurias galėjo pirkti ginčo nekilnojamąjį turtą. Kita vertus, V. K. 2021 m. spalio 15 d. posėdžio metu nurodė, kad iš santaupų mama pirko baldus. Tad net jei ir būtų ieškovei pavykę kažkokią neįvardintą sumą sukaupti, ji V. K. teigimu buvo panaudota ne ginčo turtui įsigyti, o baldams, kuriuos ieškovė pasiėmė po K. S. mirties.

29. Ieškovė savo piniginį indėlį į bendro turto sukūrimą įrodinėja ir teiginiais, jog skolinosi 5000 Lt iš dukros V. K., 8000 Lt pasiskolino iš draugės D. A., 5000 Lt pasiskolino iš P. K.. Tačiau šių teiginių jokiais rašytiniais įrodymais negrindė. Paskolų gavimo faktus ieškovė proceso metu įrodinėjo liudytojų parodymais. Pažymėtina, kad D. A. kviesta kaip liudytoja teismo posėdžiuose nedalyvavo ir parodymų dėl šių aplinkybių nepateikė. 2021 m. lapkričio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu prisiekęs P. K. nurodė, jog 2015 metais K. S. su ieškove buvo užėjęs pas jį į svečius prašydamas paskolinti pinigų. Posėdžio metu jis nurodė, kad paskolino apie 5000 eurų, rašytinės sutarties nesudarė. 2021 m. lapkričio 10 d. teisme buvo gauti ir priimti ieškovės atstovo pateikti dokumentai - Liudytojo P. K. el. laiškas su pateiktu paskolos sumokėjimą patvirtinančiu dokumentu. Iš šio dokumento turinio matyti, kad 2015 m. gegužės 28 d. P. K. paskolino K. S. (pervedė į jo sąskaitą Šiaulių banke) 5500 eurų. Taip pat jis pateikė paaiškinimą, kad skola buvo grąžinta grynais pinigais, kadangi K. nelabai draugavo su el. bankininkyste. Aplinkybę, jog K. S. buvo pasiskolinęs iš P. K. apie 5000 eurų ir padirbęs Norvegijoje juos grąžino, paliudijo ir K. S. brolis V. S. 2021 m. spalio 15 d. vykusio posėdžio metu (garso įrašo 3 val. 3 min. 45 sek.). Tai gi, paskola buvo suteikta ne ieškovei, ar ieškovei ir K. S., o asmeniškai K. S. ir jis tuos pinigus grąžino kreditoriui. Kita vertus, paskola buvo suteikta praėjus keliems metams po turto pirkimo.

30. Atskirai pasisakytina dėl V. K. t. y. ieškovės dukros parodymų šios bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-158/2008). Taigi, net ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi. Tačiau teismo 2021 m. spalio 15 d. posėdžio metu (garso įrašas – 2 val. 29 min. 33 sek. – 50 sek.) prisiekusi V. K. nurodė, kad „prieš posėdį perskaitė bylą“, kas teismui kelia pagrįstų abejonių dėl šio asmens duodamų parodymų tikrumo ir objektyvumo. Net jei ir buvo suteikta tokia paskola, V. K. teigimu ji galėjo būti suteikta 2013 metais vasaros gale ar rudenį, kai jau ieškovė ir K. S. buvo atsikraustę (garso įrašas – 2 val. 9 min. 55 sek. – 2 val. 10 min. 50 sek.), vėliau to paties posėdžio metu nurodė, kad 5000 Litų buvo paskolinti jau po notarinio sandorio sudarymo (garso įrašo 2 val. 24 min. 30 sek.). Dar 3 000 nurodo skolinusi 2013 žiemą – 2014 metų pavasarį. Tai gi, šios sumos galimai buvo paskolintos ieškovei jau po 2013 m. rugpjūčio 14 d. sandorio. To paties posėdžio metu (garso įrašo 2 val. 27 min 25 sek.) V. K. nurodė, kad dalį (2500 Lt) skolos grąžino K. S. pardavęs savo garažą. Kita vertus, kaip jau buvo konstatuota šio sprendimo 26 – 29 p., visą reikalingą sandoriui sumą A. S. ir K. S. sumokėjo iki sandorio sudarymo momento iš savo asmeninio turto, tad nėra aišku kokiu tikslu buvo panaudoti, galimai V. K. paskolinti 5000 litų. Todėl, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog 5000 Lt galimai iš dukros pasiskolinta suma prisidėjo prie ginčo turto pirkimo.

31. Pažymėtina, kad sugyventinių susitarimas įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise (ar tokio susitarimo nebuvimas) gali būti įrodinėjamas visais leistinais įrodymais, taip pat šalių paaiškinimais. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylos šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis nustatant įrodinėjamą aplinkybę, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Vienas iš paaiškinimų patikimumo kriterijų yra tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalių paaiškinimais. Jų įrodomąją vertę teismas turi nustatyti juos įvertinęs kartu su byloje surinktų įrodymų visetu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017). Šiuo atveju ieškovės paaiškinimai tiek dėl išleistų sumų perkant ginčo turtą ir jų kilmės, tiek dėl datų yra nenuoseklūs ir keitėsi kiekvieno teismo posėdžio metu. Tuo tarpu atsakovai lėšų reikalingų ginčo turto įgyti surinkimo faktus grindė nuosekliai, teikdami didesnę įrodomąją galią turinčius dokumentus t. y. tiek notariškai patvirtintus sandorius, tiek ir kitus rašytinius įrodymus, kurių pati ieškovė neginčijo ir pripažino.

32. Nesant patikimų ir pakankamų įrodymų, kad ieškovė ir partneris siekė bendromis pastangomis įgyti nekilnojamąjį turtą, spręstina, jog ieškovė tik padėjo partneriui pagerinti gyvenamąjį namą, tačiau ne kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektą. Bylos duomenys ir joje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė ir K. S. buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį – susitarimą įsigyti gyvenamąjį namą ir kitus statinius kaip bendraturčiai ir, kad šio susitarimo dalyvė – ieškovė būtų atlikusi nuoseklius, kryptingus veiksmus nurodytam tikslui pasiekti. Ieškovė nesiekė, kad namo dalis viešajame registre būtų registruota ir jos vardu, nors perkant nekilnojamąjį turtą kaip pati teigė, dalyvavo jo pirkime ir net mokėjo pinigus, niekad pretenzijų atsakovui dėl nuosavybės nereiškė, nemokėjo mokesčių turto išlaikymui, o paliko partneriui skolas.

33. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, vadovaudamasis anksčiau šioje nutartyje išdėstytais įrodymų vertinimo kriterijais, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad jungtinės veiklos susitarimo dėl ginčo turto įgijimo bendrosios nuosavybės teise ieškovė ir K. S. sudarę nebuvo. Teismas nuoseklesne ir labiau tikėtina laiko atsakovų versiją, kad būtent partneris įgijo ginčo nekilnojamąjį turtą už lėšas gautas pardavus savo valdomą nekilnojamąjį turtą, kuriame turėjo gyventi jo šeima, savo asmeninėn nuosavybėn, nes toks tuo metu buvo šalių susitarimas ir jų abiejų valia.

Dėl liudytojos I. B. parodymų

34. 2021 m. lapkričio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės kviesta liudytoja I. B. teikė paaiškinimus dėl piniginių sumų už ginčo turtą gavimą iš ieškovės, K. S. ir A. S.. Nurodė, kad „pirko namą iš jos draugų, ir ją draugai įgaliojo tą namą parduoti. Suma kurios prašė už turtą, pradinė kaina buvo 160 000 Lt. K. ir R.visų pinigų dar neturėjo, todėl pasirašė vekselį. 20000 litų vekselis buvo pasirašytas. Pinigus atgavo per notarą.”

35. Tačiau teismas vertindamas šios liudytojos parodymus pritaria atsakovų atstovo baigiamosios kalbos metu išsakytiems pastebėjimams, jog jos paaiškinimai yra nenuoseklūs, ir prieštaringi. Pavyzdžiui, ši liudytoja teigia, kad pinigai (namo kaina) buvo pervesti jai į sąskaitą (įrašo laikas). Tačiau 2012-09-18 rankpinigių sutartis atskleidžia, kad 73000 Lt grynais jai perdavė A. S.. 2013-04-26 rankpinigių sutartis liudija, kad 55000 Lt grynais jai perdavė K. S.. Ji buvo J. įgaliotas asmuo sudaryti 2013-08-14 sandorius, tačiau tik ieškovės advokatui parodžius konkrečią sutartį pripažino, kad tai jos parašas. Ši liudytoja taip pat neteisingai nurodė, kad ji buvo įgaliota veikti pagal vekselį, nors bylos medžiaga atskleidžia, kad tai ji ir buvo vekselio šalimi ir kad jos naudai antstolis išieškojo 20000 Lt. Nurodė, kad pradinė sandorio kaina buvo 160 000 Lt, bet ši suma nesigauna, net prie notariškai patvirtinto sandorio sumos 130 000 Lt pridėjus jos nurodomą 20 000 Lt vekselio sumą. Įvertinęs išdėstytą, tai, kad šio asmens duodami paaiškinimai nenuoseklūs, prieštaringi, pati nurodo, jog daugelio aplinkybių nepamena, tad įvertinus aptartus liudytojos parodymų prieštaravimus ir šio sprendimo 31 p. nurodytą Kasacinio teismo praktiką, teismas neturi pagrindo jos parodymų vertinti kaip patikimų.

36. Net ir pasitvirtinus aplinkybei, kad galimai tikroji sandorio suma buvo ne 130 000 Lt, o 20 000 Lt didesnė, kurią pirkėjas galėjo sumokėti per tam tikrą laiką, tai byloje esantys rašytiniai įrodymai ir P. K. bei V. S. duoti paaiškinimai (šio sprendimo 29 p.), patvirtina, kad K. S. gavęs 5500 eurų (5500 x 3,4528 =18990,40 Lt) paskolą iš P. K., ją panaudojo prievolei pagal vekselį įvykdyti, o paskolą P. K. grąžino savo uždirbtomis lėšomis Norvegijoje.

Dėl automobilio įgijimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise

37. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. Partneris padarė avariją ir nebetaisomai sudaužė tuo metu jų turėtą automobilį. Todėl už ieškovės darbo užmokesčio pagrindu uždirbtus pinigus nusipirko automobilį Opel Zafira, v.n. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį 2019 m. liepos 10 d. registravo Partnerio vardu, kadangi pati ieškovė transporto priemonės nevairuoja. Kaip matyti iš ieškovės prie ieškinio pridėtos banko sąskaitos išrašo, ieškovei draudimo kompanija 2018-11-15 išmokėjo 514 Eur draudimo išmoką (priedo 129 lapas) už sudaužytą automobilį. Jokių duomenų, kad automobilis Opel Zafira buvo perkamas už ieškovės pinigines lėšas, ieškovė nepateikia. Pažymėtina ir tai, kad pati ieškovė savo patikslinto ieškinio 12 p. nurodo, kad jos ir K. S. santykiai 2019 metais buvo konfliktiški. 2021 m. rugpjūčio 30 d. byloje yra pateikti dokumentai iš Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato, kuriame nurodoma, kad jau 2017 metais buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini). Pagal nurodytą pranešimą, dėl smurto artimoje aplinkoje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įvertinus išdėstytą, t. y. konfliktiškus to meto ieškovės ir K. S. santykius, įrodymų apie ieškovės prisidėjimą prie automobilio pirkimo nebūvimą, taip pat aplinkybę, jog automobiliu ieškovė nesinaudojo, jis jai nebuvo reikalingas, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ji pirko šį automobilį, ar kad šis automobilis yra jungtinės veiklos tarp ieškovės ir K. S. susitarimo dėl šio automobilio įgijimo bendrosios nuosavybės teise rezultatas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

38. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovai T. ir D. S. teismui pateikė duomenis apie patirtas 1633,67 eurų bylinėjimosi išlaidas. Šias išlaidas sudaro 1200 Eur, už civilinės bylos vedimą (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 250 Eur (5 vnt. po 50 Eur), sumokėtų atstovui už paklausimus įvairiems registrams ir institucijoms; 123,67 Eur (107,31 Eur + 2,17 Eur + 7,70 Eur + 6,49 Eur), sumokėti VĮ „Registrų Centras“ už pažymų, sandorių nuorašų išdavimą; 60 Eur, sumokėtų MB „Vertimų pasaulis ir ko“ už pateiktų į bylą dokumentų vertimus.

39. Teismas įvertinęs nagrinėtos civilinės bylos sudėtingumą, posėdžių trukmę, atsakovų teiktų procesinių dokumentų kiekį ir pobūdį, bei atsižvelgdamas į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau- Rekomendacijos) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius, sprendžia, kad atsakovų patirtos ir prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos susijusios su atstovavimu yra bent keletą kartų mažesnės nei rekomenduojamos Rekomendacijose, todėl jos laikytinos pagrįstomis ir yra priteistinos T. S. ir D. S. iš ieškovės R. Ž.. Kitos bylinėjimosi išlaidos susijusios su dokumentų gavimu ir dokumentų vertimu laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl taip pat priteistinos T. S. ir D. S. iš ieškovės R. Ž. (CPK 88 str.).

40. Teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi nutarė ieškovės R. Ž. prašymą, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Uždrausti Panevėžio miesto 4 – ąjąm notarų biurui išduoti paveldėjimo teisės liudijimus į K. S. palikimą iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos. Įregistruoti įrašą viešajame registre dėl 148,50/500 dalių Pastato-Gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini); Unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: Gyvenamoji (vieno buto pastatai); NTRCDB išraše nurodyta šios dalies vertė: 18711 Eur; 1,5/5 dalių Kitų inžinierinių statinių- Kiemo statinių, priklausančių 1/1 pastatui Nr. (duomenys neskelbtini); NTRCDB išraše nurodyta šios dalies vertė: 99,50 Eur; - ½ dalį automobilio Opel Zafira, v.n. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Ieškinį atmetus ir įsiteisėjus sprendimui šios laikinosios apsaugos priemonės yra naikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

41. Teismas šioje byloje taip pat patyrė 20,90 eurų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims. Remiantis aukščiau išdėstytu, iš ieškovės R. Ž. Valstybei priteistinos 20,90 eurų bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovams N. S., T. S., D. S., dėl nuosavybės pripažinimo, trečiasis asmuo Panevėžio miesto 4-ojo notarų biuro notarė Rima Vilčinskaitė atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš ieškovės R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1633,67 eurus bylinėjimosi išlaidų atsakovams T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S. a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės R. Ž., valstybei 20,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Panaikinti 2021 m. vasario 25 d. nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.