- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-27
- Bylos Nr.
- 2-534-930/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30595-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė
- Ieškovas
- N. N.
- Atsakovas
- A. N.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini), V. S.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo N. N. ieškinį atsakovei A. N. ir pagal atsakovės A. N. priešieškinį ieškovui N. N. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) (dabar L. B. AB) ir V. S., išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriame nurodė, jog šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį 2012 m. rugpjūtį, dar iki sudarant santuoką. Santuoka tarp šalių buvo sudaryta 2013 m. balandžio 13 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje šalys susilaukė sūnaus A. N., (duomenys neskelbtini). Šalių santykiai pradžioje buvo geri, tačiau gimus vaikui atsakovė pasidarė irzli, prasidėjo dažni barniai. Nuo 2014 m. vasaros pabaigos dar labiau paaštrėjo nesutarimai, atsakovė internete pradėjo ieškoti naujų pažinčių. 2014 m. balandį ieškovui kilo abejonių dėl sutuoktinės ištikimybės, o 2015 m. balandį ieškovui tapo žinoma, kad atsakovė palaiko nesantuokinius ryšius su kitu vyru. Siekdamas išvengti konfliktinių situacijų, ieškovas buvo priverstas išsikraustyti iš namų. Šalių nepilnametis sūnus liko gyventi su atsakove. Sūnus yra labai mažo amžiaus, jam itin svarbus artimas santykis su mama. Atsakovė ginčo šalių sūnumi ir jo poreikiais rūpinasi tinkamai, todėl sūnaus interesai būtų labiau užtikrinti, jeigu vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Tačiau atsakovė ėmė piktnaudžiauti situacija, kliudydama ieškovui bendrauti su vaiku. Net tarpininkaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, atsakovė su ieškovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka nesutiko, todėl ji nebuvo nustatyta. Ieškiniu ieškovas prašė patvirtinti jo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovo darbo užmokestis per mėnesį sudaro vidutiniškai 1406,78 Eur, ieškovas turi dar du nepilnamečius vaikus iš ankstesnės santuokos, kurių kiekvieno išlaikymui skiria po 160 Eur per mėnesį. Sutuoktinių bendras sūnus lanko darželį, specialių poreikių neturi, todėl pagrįsta vaiko išlaikymui per mėnesį abiem tėvams bendrai skirti vienos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą (320 Eur) iš ieškovo priteisiant po 160 Eur per mėnesį. Santuokoje šalys įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą - sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat prievolę kreditoriui AB (duomenys neskelbtini) (dabar L. B. AB) pagal 2013 m. vasario 8 d. kredito sutartį su visais jos pakeitimais ir papildymais (kredito likutis 27 000 Eur), prievolę kreditoriui V. S. pagal 2013 m. liepos 23 d. paskolos sutartį ir prievolę kreditoriui AB (duomenys neskelbtini) pagal 2013 m. kovo 14 d. asmeninės kredito linijos sutartį. Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 160 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo su vaiku tvarką, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisiant jį atsakovei, o iš atsakovės ieškovo naudai - 48 648,40 Eur kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, po santuokos nutraukimo ginčo šalims palikti ikisantuokines pavardes ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. 2016 m. rugpjūčio 12 d. pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo gavus teismo ekspertizės aktą bei išvadas dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto rinkos vertės, ieškovas pakeitė ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos už atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį priteisimo ir prašo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 38 596,80 Eur kompensaciją. Ieškovas taip pat iš dalies pakeitė ieškinio dalyką dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nurodydamas, kad atostogų ir švenčių metu, taip pat išsivežant vaiką į užsienį jis turi pranešti atsakovei ne vėliau kaip prieš septynias dienas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, kurį vėliau patikslino nurodydama, kad po santuokos sudarymo su ieškovu sutarė gana gerai, tačiau vėliau prasidėjo nesutarimai, išryškėjo bendrų tikslų nebuvimas, skirtingas požiūris į materialines ir dvasines vertybes, kas sudaro pagrindą santuokos iširimo priežastimi laikyti skirtingus požiūrius į problemų sprendimą ir negalėjimą bei nenorą šiuos požiūrius suderinti. Nuo 2015 m. balandžio pradžios šalys gyvena atskirai, bendro ūkio nebeveda. Atsakovė su sūnumi sutaria puikiai, nuolat juo rūpinasi, užsiima jo auklėjimu, abu vienas kitą labai myli, todėl atsižvelgiant į vaiko amžių, vaikui geriausia gyventi su ja, tai atitiks vaiko interesus. Ieškovas yra agresyvus, būdamas su nepilnamečiu vaiku gali elgtis neadekvačiai, ką patvirtina atsakovo atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla dėl kūno sužalojimo. Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, būtina nustatyti tokią minimalią ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką: kol vaikui sueis 6 metai, tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį bei sekmadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val., kai sūnui sueis 6 metai, tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 17.00 val. Atsakovė vaiko maitinimui kas mėnesį skiria apie 150 Eur, buto išlaikymui mėnesiui vidutiniškai reikia 100 – 150 Eur, tad vaikui tenkanti dalis yra ne mažiau kaip 62 Eur per mėnesį, sūnaus aprangai ir avalynei vidutiniškai reikia 150 Eur, higienos prekėms - apie 40 Eur per mėnesį. Bendru su ieškovu sutarimu sūnus lanko privatų darželį, už kurį per mėnesį reikia mokėti 320 Eur, ugdymui reikalingoms prekėms reikia skirti apie 13 Eur, laisvalaikiui - apie 65 Eur. Įvertinus būtinus ir specialiuosius sūnaus poreikius, jam tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro apie 800 Eur per mėnesį. Santuokos metu įgytas turtas - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė - 39,388 Eur, ir negyvenamoji patalpa – sandėliukas, esanti adresu (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė - 382 Eur, priteistinas atsakovei, kadangi su ja lieka gyventi nepilnametis sūnus, be to į turtą buvo investuota didžioji dalis jos asmeninių lėšų, todėl atsakovė įpareigotina kompensuoti ieškovui 1/3 dalį turto vertės, priteisiant ieškovui iš atsakovės 13 256,67 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovė 2013 m. vasario 8 d. sudarė kreditavimo sutartį su trečiuoju asmeniu AB (duomenys neskelbtini) (dabar L. B. AB), tikslu įsigyti butą. 2013 m. gegužės 30 d. buvo pasirašytas susitarimas su šiuo banku dėl 2013 m. vasario 8 d. kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo N. N. laidavo už prievolių pagal kredito sutartį vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad ateityje visas įmokas bankui, tame tarpe ir ieškovui tenkančią 1/3 dalį, mokės atsakovė, po santuokos nutraukimo ieškovas turi išmokėti atsakovei 1/3 dalį neįvykdytų įsipareigojimų. Kadangi neįvykdytų įsipareigojimų suma yra 25 000 Eur, ieškovas turi atsakovei išmokėti 8 333,33 Eur piniginę kompensaciją. Atlikus kompensacijų įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteistina galutinė 4 923,34 Eur kompensacija, kurią atsakovė išmokėtų per 3 (trijų) metų terminą nuo santuokos nutraukimo momento. Atsakovė yra motinystės atostogose, gauna mažas pajamas, iš kurių reikia išlaikyti ne tik save, bet ir nepilnametį vaiką, išlaikyti bendrą su ieškovu turtą bei mokėti paskolą, jokio asmeninio nekilnojamojo turto neturi, išskyrus butą, kurį dalinasi šioje byloje, tuo tarpu ieškovo turtinė padėtis gera, jis gauna gerą atlyginimą, turi daug asmeninio nekilnojamojo turto, todėl iš ieškovo turi būti priteistas išlaikymas atsakovei kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos. Atsakovė taip pat prašo palikti jai iki santuokos turėtą pavardę ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. 2016 m. rugpjūčio 30 d. atsiliepime į pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsakovė nurodė, kad su ekspertizės išvadoje nurodyta turto verte nesutinka, kadangi ji neatitinka realios kainos, už kiek šis turtas galėtų būti parduotas. Taip pat nurodė, kad palaiko priešieškinio reikalavimą dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriuo nesutiko su atsakovės reikalavimu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, kad jam nėra žinoma, apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąją bylą, dėl jokio kūno sužalojimo nebuvo kviečiamas į policiją ir apklausiamas. Atsakovė nepateikia jokių duomenų apie netinkamą ieškovo, kaip šalių vaiko tėvo valdžios įgyvendinimą vaiko atžvilgiu, nėra jokių duomenų, kad ieškovas kada nors būtų netinkamai elgęsis ir dviejų savo dukrų, užaugintų pirmos santuokos metu, atžvilgiu, jam niekada nebuvo atimtos ar apribotos tėvystės teisės. Atsakovės prašoma nustatyti ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka nepagrįstai pažeistų tiek vaiko, tiek tėvo interesus. Su atsakovės nurodomu kompensacijos dydžiu nesutinka, nes atsakovė po santuokos sudarymo, iš bendrų sutuoktinių lėšų sumokėjo būsto pardavėjui 58 000 Lt (16 797,96 Eur) pradinę įmoką. Ieškovas dar prieš santuoką su atsakove su AB (duomenys neskelbtini) sudarė 2013-03-14 asmeninės kredito linijos sutartį, kurios pagrindu ieškovui suteiktas 15 000 Lt (4 344,40 Eur) vartojimo kreditas, kurio lėšas ieškovas investavo į buto remontą. Kredito likutis pagal kredito sutartį ieškinio teikimo dienai sudaro 4 344,40 Eur. Ieškovo tėvai ir sesuo yra padovanoję ieškovui atitinkamai 5000 Lt ir 12 100 Lt sumas su jų tiksline panaudojimo paskirtimi - ieškovo ir atsakovės bendro būsto pagerinimui, o trečiasis asmuo V. S. tam tikslui yra suteikęs paskolą 15 000 Lt sumai. Visas šias lėšas ieškovas panaudojo šeimos poreikiams tenkinti – būsto remontui. Nėra teisinio pagrindo teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsakovė yra jauna, darbingo amžiaus moteris, gaunanti stabilias pajamas, turinti asmeninės nuosavybės teise jai priklausantį turtą (1/2 dalį buto, 1/2 dalį negyvenamosios patalpos), turtas ir gaunamos pajamos yra pakankami save išlaikyti, todėl ir išlaikymas iš ieškovo atsakovei neturėtų būti priteisiamas. Ieškovas neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo atsakovei būtų palikta ikisantuokinė pavardė – A.
Trečiasis asmuo AB (duomenys neskelbtini) (dabar L. B. AB) atsiliepimuose nurodė, kad tarp banko ir atsakovės sudaryta (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutartis (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei suteiktas 25783,71 Eur būsto kreditas iki 2048-01-27. Įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį vykdymas yra užtikrintas buto hipoteka bei ieškovo laidavimu. Negrąžinto kredito likutis 2016-01-25 sudarė 24 226,71 Eur. Taip pat tarp banko ir atsakovės sudaryta (duomenys neskelbtini) kredito limito mokėjimo kortelėje sutartis, pagal kurią atsakovei suteiktas 579,24 Eur kredito limitas mokėjimo kortelėje, terminui iki 2016-02-29. Panaudota kredito limito suma 2016-01-25 sudarė 573,50 Eur. Bankas neprieštarauja, kad įsipareigojimai bankui pagal kreditavimo ir laidavimo sutartis po santuokos nutraukimo liktų solidaria šalių prievole, neprieštarauja dėl prievolės vykdymo tvarkos, taip pat sutinka, kad įsipareigojimai pagal kredito limito sutartį liktų asmenine atsakovės prievole. Dėl bankui įkeisto turto padalinimo tarp sutuoktinių Bankas neprieštarauja, kadangi hipoteka seka paskui daiktą. Atsiliepime į ieškovo pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo trečiasis asmuo AB (duomenys neskelbtini) (dabar L. B. AB) papildomai nurodė, kad pagal (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį negrąžinto kredito likutis 2016 m. sausio 25 d. sudarė 24 226,71 Eur.
Trečiasis asmuo V. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (t. II, b. l. 5). Tačiau pranešimuose apie nedalyvavimą teismo posėdžiuose trečiasis asmuo nurodė, kad palaiko ieškovo argumentus ir reikalavimus (t. II, b.l. 90, t. III, b.l. 92, 140, 160, t. IV, b.l. 40, 122).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovas gyvena 2-jų kambarių, 60 kv. m., su visais patogumais bute, kurį nuomojasi. Būsto būklė gera, jame ieškovas gyvena vienas. Ieškovo namuose sūnui skirtas atskiras kambarys, mažamečiui sudarytos tinkamos sąlygos augti, visapusiškai vystytis, ilsėtis ir žaisti. Atsakovė gyvena dviejų kambarių, 45 kv. m., su visais patogumais bute-lofte, butas yra naujos statybos name, erdvus, tvarkingas, sudarytos labai geros sąlygos jo poilsiui, laisvalaikiui ir visapusiškam ugdymui. Atsižvelgiant į nustatytus faktus, nepilnamečio interesus bei faktinę vaiko padėtį, mažamečio A. N., gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove, neprieštarautų mažamečio interesams.
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, nesutiko su priešieškinio reikalavimu, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, papildomai paaiškino, kad atsakovė būdama santuokoje nederamai elgėsi, ieškovas užtiko ją su svetimu vyru, atsakovė su juo sodyboje praleido visą naktį. Atsakovė rašė SMS žinutes, kad yra Kaune, nakvos viešbutyje, tačiau ieškovas programos pagalba matė, kad ji yra visai kitoje vietoje, nuvažiavo ten, kur ji buvo, laukė ir ryte pamatė, kaip atsakovė išėjo su kitu vyru, todėl ieškovas daro išvadą, kad atsakovė buvo jam neištikima. Atsakovė apgailestavo, kad taip nutiko, ar tarp jos ir kito vyro buvo lytiniai santykiai šalys nekalbėjo. Dar dvi dienas po šio įvykio gyveno kartu, 2015 m. balandžio 17 d. ieškovas išėjo. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė dažnai prašo paimti vaiką iš darželio, tuomet vaikas nakvoja pas jį ir ryte nuvežamas į darželį. Ieškovas nusiveda vaiką pramogauti, perka drabužius, jei būtų priteistas didesnis nei jo prašomas išlaikymas, negalėtų vaikui suteikti džiaugsmo dovanomis. Sūnus specialių poreikių neturi. Ieškovui turint tris nepilnamečius vaikus, vieno iš jų interesai negali būti iškelti aukščiau nei kitų, o išlaikymas turi būti proporcingas atsakovo gaunamo atlyginimo dydžiui. Atsakovo darbo užmokestis sumažėjo iki 1 100 Eur per mėnesį. Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės ieškovas paaiškino, kad šalys nusižiūrėję butą pradėjo rinkti pinigus. Būsto pradinis įnašas buvo sumokėtas iš bendrų lėšų. Jo tėvų, sesers dovanoti pinigai - 12 593 Eur - buvo panaudoti būsto įsigijimui, jo rekonstrukcijai ir įrengimui. Iš trečiojo asmens V. S., kuris yra ieškovo sesers vyras, buto įsigijimui ir įrengimui pasiskolino 4 344 Eur. Grąžinta 2000 Eur paskolos. Su banku dėl paskolos susitarė atsakovė, o ieškovui pasakė, kad reikės laiduoti. Ieškovas taip pat turėjo savų lėšų, kažkokią reikalingų pinigų dalį turėjo ir atsakovė. Tikslios sumos, kiek kiekvienas sutuoktinis įdėjo į bendrą turtą, ieškovas nepamena. Ieškovo žiniomis atsakovė 72 000 Lt dovanų iš savo motinos nėra gavusi. Buto įranga - orkaitė, kaitlentė, šaldytuvas, skalbimo mašina, baldai, šviestuvai, pirkti iš atsakovo darbo užmokesčio ir to, ką pervesdavo jo sesuo. Įrangai buvo skirta apie 40 000 Lt. Ieškovas sutiko, kad kompensacijos mokėjimą būtų galima išdėstyti dviejų metų laikotarpiui. Kreditorinius įsipareigojimus vykdo atsakovė. Be kreditoriaus sutikimo solidari prievolė negali kisti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo neįrodyta. Iš šeimos namų jis išsikėlė tik siekdamas, kad šalių konfliktai nepakenktų vaikui. Į bylą pateikti duomenys apie tai, kad atsakovė leido naktis su kitu vyru, šios aplinkybės atsakovė nepaneigė. Kadangi santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės, jai paliktina ikisantuokinė pavardė. Ieškovo bendravimas su vaiku turi būti maksimalus. Atsakovė neįrodė, kad jis yra agresyvus, elgiasi neadekvačiai. Ieškovas turi gyvenimiškos patirties auginant vaikus. Savo dukrų iš pirmos santuokos išlaikymui ieškovas skiria po 160 Eur per mėnesį. Tiek skiriant ir sūnui susidarytų beveik 500 Eur per mėnesį suma. Ieškovo atlyginimas – apie 1200 Eur per mėnesį, jis turi skirti lėšų būsto nuomai. Dovanojimo sutartis tarp atsakovės ir jos motinos nepasirašyta atsakovės, sudaryta nesilaikant formos reikalavimų, todėl sandoris yra niekinis, nesukelia pasekmių. Banko pavedimo paskirtis – ne dovanojamos lėšos. Be to, neaišku kaip atsakovei perduoti likę 20 000 Eur. Būstas priteistinas atsakovei, nes su ja lieka gyventi vaikas, o šalių santykiai – konfliktiški, todėl turto dalinimas natūra lygiomis dalimis neatitiktų vaiko interesų. Būsto įranga įvertinta kartu su būstu, baldai yra specialūs, nes šalių butas nėra standartinis (loftas), todėl įrangos fiziškai atskirti nuo būsto negalima. Aplinkybės dėl būsto įrengimui ieškovo tėvų ir sesers dovanotų sumų, nurodant paskirtį, nenuginčytos. Atsakovė neginčijo ir turto vertės ekspertizės išvadų. Ji iš esmės sutinka mokėti atsakovui kompensaciją, prieš teismo posėdį siuntė trumpąją žinutę, siūlydama 25 000 Eur. Turtą priteisiant atsakovei, ji turėtų vykdyti ir solidaria liekančią prievolę pagal būsto kredito sutartį. Ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė priešieškinį, tačiau sutiko su ieškovo reikalavimu dėl bendravimo su vaiku tvarkos, dėl reikalavimo nustatyti, kad prievolę trečiajam asmeniui AB „(duomenys neskelbtini) (dabar L. B. AB) vykdys ji. Atsakovė nesutiko, kad prievolė trečiajam asmeniui J. S. yra bendra, nesutiko dėl kompensacijos už jai priteistiną didesnę turto dalį dydžio. Atsakovė papildomai paaiškino, kad stengėsi daug dirbti, o ieškovas yra šeimos žmogus, todėl jai priekaištavo, kad vėlai grįžta, nuolat ją sekdavo. Santykių su kitų vyru atsakovė nepalaikė, neištikima nebuvo. Bendravo darbo reikalais ir ne vien įmonėje. Pakvietus susitikti sodyboje užvažiavo ryte, pasikalbėjo, o ieškovas jį užpuolė, sumušė. Kelios dienos po šio įvykio jis išėjo iš namų, santuoka iširo. Atsakovė nurodė, kad ieškovas gali neribotai bendrauti su vaiku, nes vaikas labai nori būti su tėčiu. Šalių sūnus lanko šokius, futbolą ir keramikos būrelį, specialus poreikis – logopedo paslaugos. Pas logopedą vaikas lankosi nemokamai, tačiau gali būti, kad teks mokėti. Už futbolą per mėnesį mokama 20 Eur. Šokiams ir futbolui perkama apranga, kuri kainuoja apie 50 Eur. Keramikos pamoka kainuoja 1-2 Eur, šokių pamoka – 2 Eur, pamokos vyksta 2-3 kartus per savaitę. Vaikas lanko valstybinį darželį už kurį mokama 54 Eur, papildomos rinkliavos - iki 10 Eur per mėnesį. Atsakovė moka 100 Eur per mėnesį būsto paskolos, komunalinių mokesčių – iki 60 Eur per mėnesį. Maistui vaikui išleidžia iki 100 Eur, aprangai - apie 50 Eur per mėnesį. Nakčiai naudojamos sauskelnės – kurios per mėnesį kainuoja iki 20 Eur. Būna, kad per savaitę sunaudoja tik vienas sauskelnes. Higienos prekėms ir vitaminams per mėnesį vaikui išleidžia apie 20 Eur, jei serga, papildomai dar 15 Eur, tačiau vaikas serga ne dažnai, dažnai tik peršala. Vaikas aktyvus, todėl perkami dviratukai, paspirtukai, kamuoliai. Išlaikymas vaikui turėtų būti teikiamas iš tėvų lygiomis dalimis. Atsakovė vadovauja konsultacinei verslo įmonei, jos vidutinis atlyginimas su priedais - apie 800 Eur per mėnesį. Išlaidų atsakovė turi daug, tačiau nemažai jų padengia įmonė, nes apmoka degalus automobiliui, kompensuoja pietus ir vakarienę, suteikia automobilį. Dėl nekilnojamojo turto atsakovė paaiškino, kad butą nusižiūrėjo seniai, laukė, kada bus parduodamas. Atsakovės atlyginimas sudarė tik 500 Eur. Jos mama pardavė savo butą, pervedė jai 50 000 Lt. Iki santuokos sudarymo atsakovė grynais pinigais pagal tarpinę sutartį sumokėjo šią sumą perpardavinėtojui už teisę pirkti butą iš savininko. Iš viso už būstą pardavėjui sumokėta 147 000 Lt. 72 000 Lt gauti iš atsakovės motinos. Kadangi pinigų trūko, atsakovė pasiėmė paskolą. Tačiau ir jos neužteko, todėl kai susituokė, bankas pareikalavo, kad ieškovas laiduotų, tada suteikė didesnę paskolą, kad užtektų ir remontui. Pinigai buvo sudarius santuoką. Dar 20 000 Lt grynaisiais pinigais dovanojo brolis. Pas jį šalys gyveno, buvo jo išlaikomos, tuo metu taupė motinystės įmokas, ieškovo atlyginimą ir remontavo butą. Kiek paskolos pinigų skirta remontui atsakovė pasakyti negalėjo, nes ūkį tvarkė ieškovas. Tačiau pinigų būstui jis nesiskolino. Neaišku į ką galėjo investuoti 40 000 Lt. Lova kainavo daugiausiai 1500 Lt, namuose yra televizorius, įmontuota virtuvė ir virtuvinis stalas su kėdėmis, vonia, kriauklė, skalbimo mašina ir džiovyklė. Tik virtuvės įranga nėra išmontuojama. Viskas pirkta iš bendrų lėšų, t. y. santaupų ir kredito, dalis įrangos įsigyta lizingu, šalys įmokas mokėjo bendrai. Kreditas taip pat buvo mokamas iš bendrų lėšų. Lofto vertė yra pakilusi apie 20 proc., nes tas rajonas, kuriame jis yra, plečiasi. Tačiau tai nereiškia, kad į jį atitinkamai investuota. Butas vis dar remontuojamas. Ekspertai palygino su šalia esančiu loftu, kuris yra naujai įrengtas, tuo tarpu šalių loftas senas. Atsakovė neturi galimybių sumokėti ieškovui per metus 30 000 Eur kompensaciją.
Byla 2017-10-26 teismo posėdyje išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant. Šaukimas, siųstas atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteiktas neatsiėmus pašte. Pažymėtina, kad šį adresą atsakovė nurodė priešieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose, iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad atsakovė faktiškai gyvena šiuo adresu. Atsakovei taip pat turint prisijungimą prie elektroninių paslaugų portalo, šaukimas jai išsiųstas ir CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka.
CPK 121 straipsnis numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą, o nesilaikant šios pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir laikomi įteiktais. CPK 133 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Atsakovė ne kartą neatsiėmė jai siunčiamų procesinių dokumentų nurodytu adresu (t. II, b.l. 3, 21, 87, 89, 167, t. IV, b.l. 33), tačiau jai buvo įteikti šaukimai į 2015-12-15, 2016-01-26 teismo posėdžius, į kuriuos ji neatvyko nenurodydama priežasčių, taip pat į 2017-03-24 teismo posėdį, kuriame atsakovė davė paaiškinimus, bei į 2017-08-24 teismo posėdį. Atsakovė, tinkamai informuota atstovės šiai nutraukiant atstovavimo sutartį, nenurodydama priežasčių neatvyko ir į 2017-02-21 teismo posėdį. 2017-02-28 nutartimi jai skirta bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą. Teismas manymu, atsakovė piktnaudžiavo procesu, dėl jos kaltės bylos nagrinėjimas užsitęsė. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į minėtas įstatymų normas, teismas atsakovei paskutiniu žinomu adresu ir per EPP sistemą išsiųstus šaukimus laikė į teiktais tinkamai ir išnagrinėjo bylą atsakovei nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Tretieji asmenys AB (duomenys neskelbtini) (dabar L. B. AB) ir V. S. į teismo posėdį neatvyko, šaukimai jiems įteikti tinkamai (t. IV, b.l. 117, 118).
Išvadą byloje teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į posėdį neatvyko, šaukimas įteiktas, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (t. IV, b.l. 121).
Ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies.
Iš byloje esančio santuokos liudijimo originalo nustatyta, kad šalys sudarė santuoką Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje 2013-04-13 (t I, b.l. 73). Santuokoje 2013-08-19 susilaukė sūnaus A. N. (t I, b.l. 9, 76).
Dėl santuokos nutraukimo.
CK 3.27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras šalių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalis numato prezumpciją, kuria remiantis santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra neištikimas arba paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).
Tarp šalių iš esmės nebuvo ginčo dėl to, kad jų santuoka iširo po 2015 metų balandžio viduryje įvykusio konflikto. Ieškovas nurodo, kad atsakovė buvo jam neištikima, pateikė į bylą atsakovės susirašinėjimą su kitu vyru socialiniame tinkle 2015 metų kovo – balandžio mėnesiais (t. IV, b.l. 54, 86), iš kurio matyti, kad atsakovė su liudytoju į bylą kviestu, tačiau neatvykusiu M. V., tarėsi dėl apsilankymo jo sodyboje vakarienės, galimai su nakvyne. Atsakovė pripažino, kad šis asmuo su ja flirtavo, paaiškino, kad jis yra atsakovės vadovaujamos įmonės klientas, užimantis aukštas pareigas, todėl ji neturėjusi kitos galimybės nei atitinkamai su juo bendrauti. Nors ieškovas nurodė, kad susirašinėjimo metu sutartu laiku nuvyko į nurodytą sodybą ir matė ryte kartu su kitu vyru išeinančią atsakovę, šios aplinkybės įrodymų byloje nėra. Atsakovė neigė buvusi neištikima, nurodė į sodybą atvykusi ryte. Šalių paaiškinimams dėl buvusių įvykių esant prieštaringiems, teismas remiasi į bylą pateiktais įrodymais, iš kurių nėra galimybės daryti vienareikšmiškos išvados nei apie tai, kad atsakovė susitiko su kitu vyru susirašinėjimo metu sutartu laiku, nei kad pas jį nakvojo, nei, tuo labiau, kad turėjo su juo lytinių santykių. Vis dėl to iš pateiktų įrodymų yra visiškai aišku, kad atsakovė nebuvo lojali atsakovui flirtuodama su kitu vyru, tokiu būdu elgėsi priešingai nei reikalauja sutuoktinio pareigos.
Atsakovė nurodė, kad ieškovas nuolat jai priekaištaudavo užsilaikius darbe, ją sekdavo. Pastarąją aplinkybę patvirtina paties ieškovo paaiškinimai apie tai, kad jis specialios programos pagalba matė kur yra ieškovė ir nuvyko į jos buvimo vietą bei, kaip pats nurodė, iki ryto laukė jos išeinant. Iš šalių paaiškinimų nustatytą, jog po konflikto pats ieškovas paliko šeimą išsikeldamas iš bendrų namų, jam buvo priimtinas šeimoje kilusių problemų sprendimas pradedant gyventi atskirai. Nors ieškovas nurodė, jog išsikėlė siekdamas, kad šalių konfliktai neigiamai neveiktų jų vaiko, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad ieškovas būtų siekęs ir ėmęsis priemonių išsaugoti santuoką. Ieškovas tokių aplinkybių nenurodė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad ieškovo nepasitikėjimas atsakove, atsakovės nelojalumas ieškovui, šalių pastangų išsaugoti šeimą nebuvimas ir buvo priežastimi, dėl kurios iširo santuoka. Abiems šalims trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad šalys pykosi, užgauliojo viena kitą. Darytina išvada, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu.
CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011).
Sutuoktiniai santuokinio gyvenimo negyvena, bendro ūkio neveda, išsaugoti santuoką nėra galimybių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktinių bendras gyvenimas yra negalimas, jų santuoka faktiškai yra iširusi, į nustatytas aplinkybes dėl santuokos iširimo priežasčių, šalių santuoką nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Remiantis CK 3.69 straipsnio 2 dalimi, jei santuoka buvo nutraukta dėl sutuoktinio kaltės, kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę.
Nagrinėjamu atveju kaltomis dėl santuokos iširimo pripažintos abi šalys. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovei paliktina ikisantuokinė pavardė. Patikrinus Gyventojų registro tarnybos duomenis nustatyta, kad atsakovė jau yra pasikeitusi pavardę į ikisantuokinę. Esant nustatytoms aplinkybėms, po santuokos nutraukimo jai paliekama iki santuokos turėta pavardė.
Dėl tarpusavio išlaikymo.
Ieškovas reikalavimų dėl išlaikymo jam iš atsakovės nereiškė. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo jos naudai išlaikymą po 200 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, tačiau teismo posėdžio metu šio reikalavimo atsisakyta.
Žemesnės instancijos teismas
CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje galima raštu ar žodžiu atsisakyti pareikšto reikalavimo. Pareiškus apie reikalavimo dėl išlaikymo sutuoktinei priteisimo atsisakymą, atsisakymas priimamas, byla dalyje dėl šio reikalavimo nutraukiama (CPK 293 str. 4 p.). Teismas išaiškina, kad nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.), tačiau kadangi išlaikymo santykiai yra tęstiniai, sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios - pasikeitus aplinkybėms bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo iš kitos šalies priteisimo.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
Abi šalys prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai vykdytų motinos pareigas vaiko atžvilgiu. Išvadą teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitiktų vaiko interesus.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, nesant prieštaravimų, sprendžia, jog ieškinio ir priešieškinio reikalavimai nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove tenkintini.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Ieškinyje ir pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovas prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas turėtų teisę bendrauti su vaiku kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį, pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, per atostogas, švenčių dienomis ir kitu laiku iš anksto suderinęs jį su atsakove. Atsakovė priešieškiniu reiškė reikalavimą dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo iki vaikui sueis 6 metai, kuriuo atsakovas bendrautų su vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 iki 17 valandos, o pereinamajam laikotarpiui pasibaigus – nuo šeštadienio 10 valandos iki sekmadienio 17 valandos. Minimalios bendravimo tvarkos nustatymą atsakovė motyvavo tuo, kad ieškovas yra agresyvus, būdamas su nepilnamečiu vaiku gali elgtis neadekvačiai, ką patvirtina atsakovo atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla dėl kūno sužalojimo. Byloje yra įrodymai apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (t. III, b.l. 147). Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad sutinka su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, nes vaikas labai nori būti su tėčiu.
Žemesnės instancijos teismas
Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). CK 3.175 str. 2 d. numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas netinkamai vykdytų tėvo valdžią vaiko atžvilgiu. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad daug bendrauja su vaiku, atsakovė dažnai prašo jį paimti, kitą dieną ryte jis nuveža vaiką į darželį. Teismui nenustačius aplinkybių, dėl kurių maksimalios bendravimo tvarkos nustatymas šiuo metu kenktų vaikui, atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl minimalios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos iki vaikui sueis 6 metai atmetamas. Teismui nenustačius pagrindo riboti maksimalią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, ieškovo nurodytai bendravimo su vaiku tvarkai esant tinkamai, atsakovei teismo posėdžio metu sutikus, nustatoma ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovas bendrauja su vaiku:
1. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą;
2. kiekvienos savaitės pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. iki 21 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir grąžinant į gyvenamąją vietą;
3. vaiko vasaros, rudens, žiemos bei pavasario atostogų metu ne mažiau nei ½ dalį atostogų laiko, iš anksto pranešus atsakovei apie vaiko paėmimą iš gyvenamosios vietos ne vėliau nei prieš 7 dienas;
4. po vieną Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną, taip pat tėvo dieną, iš anksto pranešus atsakovei apie vaiko paėmimą iš gyvenamosios vietos ne vėliau nei prieš 7 dienas.
Teismas taip pat tenkina ieškovo prašymą nustatyti, kad jis turi teisę ne mažiau nei vieną kartą per kalendorinius metus išsivežti vaiką į užsienį ne ilgesniam nei 14 dienų terminui, įspėjus atsakovę ne vėliau nei prieš 7 dienas iki numatomos išvykos dienos. Bendravimo tvarkos nustatymas neriboja šalių galimybės susitarti dėl platesnio ieškovo bendravimo su vaiku.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.
CK 3.192 straipsnio 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti 400 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui. Teismo posėdžio metu šis reikalavimas sumažintas iki 250 Eur per mėnesį. Atsakovė paaiškino, kad vaikas nebelanko privačios ugdymo įstaigos, todėl šiuo metu už vaiko darželį ji moka 54 Eur per mėnesį, taip pat renkamos rinkliavos po 10 Eur per mėnesį. Atsakovė patikslino, kad vaiko maistui išleidžia iki 100 Eur per mėnesį, moka 100 Eur per mėnesį būsto paskolos įmoką bei 60 Eur komunalinių paslaugų mokesčių (vaiko dalis tokiu atveju sudaro 80 Eur per mėnesį). Atsakovė taip pat patikslino, kad vaiko aprangai reikia skirti 50 Eur per mėnesį, 20 Eur - higienos prekėms, futbolo treniruotės kainuoja 20 Eur per mėnesį, dar 50 Eur per metus (apie 4 per mėnesį) reikia skirti futbolo aprangai, vaikas taip pat 2-3 kartus per savaitę lanko keramiką ir šokius, vidutiniškai po 20 Eur per mėnesį reikia skirti vaistams ir vitaminams, brangūs žaislai, dviratis kainavo 200 Eur (kas sudaro 16 Eur per mėnesį). Teismo vertinimu mažintina higienos poreikiams reikalinga atsakovės nurodyta 20 Eur suma. Atsakovė nurodė šią sumą skirianti sauskelnėms, tačiau vaikui yra jau 4 metai, tokio amžiaus vaikai sauskelnių paprastai nebenešioja, o su šlapimo nelaikymu susijusių vaiko sveikatos problemų atsakovė neįrodinėjo. Keturių metų berniuko higienos poreikiams patenkinti visiškai pakankama 10 Eur suma. Atsakovė nurodė, kad po 10 Eur per mėnesį skiria rinkliavoms vaiko ugdymo įstaigoje tačiau abejotina, kad tokio dydžio rinkliavos renkamos kas mėnesį. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad vaiko papildomoms veikloms skiria jos nurodytas sumas, tačiau ieškovas šių aplinkybių neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atskirai neskaičiavo išlaidų vaiko poilsiui, laisvalaikiui, priešieškinyje nurodyta 65 Eur suma vaiko poilsio, laisvalaikio ir papildomo ugdymo poreikiams tenkinti laikytina pagrįsta. Likusioje dalyje atsakovės nurodyti vaiko poreikiai, teismo vertinimu, yra realūs, o jiems patenkinti reikalingos išlaidos – protingo dydžio. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad šalių vaiko poreikiams patenkinti reikalinga apie 400 Eur per mėnesį suma.
Ieškovas, teikdamas teismui ieškinį ir prašydamas priteisti ieškinyje nurodomą 160 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui, be kita ko, rėmėsi minimalios mėnesinės algos dydžiu – 320 Eur per mėnesį. Tačiau pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo praktika, įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3. 192 str. 3 d.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių.
Iš į bylą pateiktos pažymos apie ieškovo darbo užmokestį matyti, kad 2016 metais jis sudarė vidutiniškai apie 1375 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius, tačiau nuo 2016-12-02 ieškovas perkeltas į žemesnės kategorijos pareigas, todėl jo atlyginimas sumažėjo beveik 200 Eur (t. III, b.l. 141; t. IV, b.l. 50). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis 2017 metais ieškovo darbo užmokestis sudarė vidutiniškai beveik 1450 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių (t. IV, b.l. 146-150). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad atskaičius mokesčius ieškovas gauna apie 1200 Eur atlyginimą per mėnesį.
Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovė yra aštuonių įmonių vadovė (t. IV, b.l. 162-184). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis jos darbo užmokestis keturiose darbovietėse sudaro nepilnus 200 Eur per mėnesį (t. IV, b.l. 151-161). Pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su priedais, kuriuos gauna dėl komandiruočių, jos atlyginimas sudaro iš viso apie 800 Eur per mėnesį. Atsakovė taip pat paaiškino, kad naudojasi įmonės automobiliu, jai kompensuojamas kuras, maistas. Pažymėtina, kad nuo 2017-05-22 atsakovė yra vienos iš jos vadovaujamų įmonių vienintelė akcininkė, įmonės įstatinis kapitalas sudaro 30 000 Eur (t. IV, b.l. 124-125). Ieškovas juridinių asmenų akcijų neturi (t. III, b.l. 192). Nekilnojamojo turto registro duomenimis šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas ir sandėliukas, esantys (duomenys neskelbtini) (t. IV, b.l. 1-2, 4-5). Ieškovui nuosavybės teise taip pat priklauso penki žemės sklypai, kurių bendra vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis sudaro 13 718 Eur (t. IV, b.l. 7-12, 14-17). Atsakovė kito nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (t. IV, b.l. 6, 13). VĮ Regitra duomenimis (t. IV, b.l. 3) ieškovo vardu registruotos dvi transporto priemonės (pirmos registracijos datos - 2003 ir 2005 m.). Ieškovas turi dar du išlaikytinius – dvi nepilnametes dukras (t. I, b.l. 11).
Remdamasis į bylą surinktais duomenimis teismas daro išvadą, kad ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis yra panaši, todėl jie prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Nors ieškovas gauna net trečdaliu didesnį darbo užmokestį, atsakovė įmonės sąskaita sutaupo išlaidų automobiliui, kurui, maistui. Tuo tarpu ieškovas turi prisidėti prie kitų dviejų dukrų išlaikymo. Ieškovas nurodė, kad dukrų išlaikymui skiria po 160 Eur per mėnesį, todėl atitinkamą sumą turėtų skirti ir šalių vaikui. Tačiau teismo vertinimu vien tai, kad ieškovo dukroms skiriamas išlaikymo dydis sudaro tik 160 Eur per mėnesį, negali lemti tokio paties dydžio išlaikymo priteisimo ir šalių sūnui, nes, kaip minėta, išlaikymas kiekvienam vaikui priteisiamas individualiai pagal jo poreikius, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį. Remiantis bylos duomenimis, atsakovas, gaudamas 1200 Eur atlyginimą, skirdamas dukroms iš kitos santuokos iš viso 360 Eur per mėnesį išlaikymą, turėdamas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turi galimybę teikti šalių vaikui reikalingą išlaikymą. Atsakovas nurodo, kad jis prie vaiko išlaikymo prisideda nusivesdamas jį pramogauti, pirkdamas drabužius. Tačiau nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove būtent ji privalo rūpintis vaikų būstu, jų apranga, higienos reikmenimis, mokesčiais už darželį, būrelius ir kt., todėl ta aplinkybė, kad atsakovas patiria išlaidų bendraudamas su vaiku, negali įtakoti vaikui priteistino išlaikymo dydžio. Be to, remiantis teismų praktika, tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, patiria ne tik daugiau išlaidų, skirtų vaikų materialiems poreikiams taikyti, bet ir skiria vaikų poreikiams daugiau laiko bei dėmesio, dėl ko kitas iš tėvų turi daugiau prisidėti materialiai.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodytą teismų praktiką, šalių nepilnamečiui vaikui priteisiamas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200 EUR per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, išskaitant pagal 2015-09-08 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimtą šioje byloje, sumokėtas sumas. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo panaikinamos (CPK 150 str. 2 d.).
Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl turto padalinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nutraukdamas santuoką turi padalinti visą sutuoktinių santuokos metu įgytą turtą (CPK 385 str. 1 d.). Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 str.).
Remiantis viešųjų registrų duomenimis, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini) (t IV, b. l. 1-2, 4-5). Ieškovui asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (t. IV, b.l. 9-11, 14-17). Iki santuokos ieškovas taip pat yra įgijęs žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (t. IV, b.l. 7-8). Šis turtas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes įgytas atskirai iki santuokos sudarymo. Atsakovė kito nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (t. IV, b.l. 6, 13). Ieškovo vardu registruotos dvi transporto priemonės (t. IV, b.l. 3). (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo vardu įregistruotas 2012-12-04, t. y. iki santuokos su atsakove sudarymo, todėl laikytinas ieškovo asmenine nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 1 p. ). (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo vardu įregistruotas 2016-06-07, t.y. po šalių santuokos sudarymo, tačiau jau iškėlus bylą teisme (šalių ieškiniai priimti 2015-09-03). CK 3.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl šio turto. Nustatyta, kad šalių santuoka iširo 2015 metų balandžio mėnesį, automobilio įgijimo metu jos bendro ūkio nevedė ir santuokinio gyvenimo negyveno. Esant nustatytoms aplinkybėms, nurodyta transporto priemonė santuokos nutraukimo byloje nedalinama. Tas pats pasakytina ir apie atsakovės vardu 2017-05-22, t.y. po santuokos sudarymo, tačiau jau iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo teisme įgytas UAB (duomenys neskelbtini) akcijas (t. IV, b.l. 124-125). Atsakovas juridinių asmenų akcijų neturi (t. III, b.l. 192). Duomenų apie kitą dalintiną turtą byloje nėra. Ieškovo atstovas nurodė, kad bute, kuris šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, esanti įranga yra neatskiriama nuo būsto ir buvo vertinta ekspertizės metu nustatant buto vertę, atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, kad įrangą galima atskirti nuo pagrindinio daikto be žalos jam padarymo. Šalys reikalavimų dėl kilnojamojo turto padalinimo byloje nereiškė, tokio turto, jo verčių konkrečiai nenurodė. Teismas daro išvadą, kad nutraukiant šalių santuoką turi būti padalintas šis šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir sandėliukas, esantis (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl turto vertės.
Šalims priklausančio turto vertei nustatyti ieškovo prašymu byloje 2016-03-10 teismo nutartimi paskirta ir atlikta ekspertizė (t. II, b.l. 141-142; t. III, b.l. 1-87). Remiantis eksperto išvada, buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 82 100 Eur, sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini) – 3 500 Eur.
Atsakovė su nustatyta turto verte nesutiko, nurodė, kad ji neatitinka realios rinkos kainos, pateikė įrodymus, kad kaimynystėje parduodamas panašaus ploto butas už 51 999 Eur (t. III, b.l. 109-111). Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad šalims priklausantis butas yra senos statybos pastate, tuo tarpu atliekant ekspertizę vertė nustatyta pagal naujos statybos butų kainas. Tačiau iš ekspertizės akte esančio lyginamųjų objektų sandorių sąrašo matyti, kad taikant lyginamąjį metodą pasirinkti butai, kurių statybos metai tie patys kaip ir šalių buto, o sandėliukų – net ankstesni. Be to, nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatyta atsižvelgiant ne vien būstų statybos metus, vietą ir plotą, bet ir į panašias ar sąlyginai panašias ar analogiškas fizines, funkcines ir ekonomines charakteristikas. Teismo vertinimu atsakovės pateikti įrodymai nėra pakankami siekiant paneigti ekspertizės išvadoje nurodytą šalims priklausančio turto vertę, iš jų nėra galimybės objektyviai nustatyti dėl kokių priežasčių kaimynystėje esančio buto pardavimo kaina yra mažesnė. Prašymo dėl papildomos ekspertizės skyrimo atsakovė neteikė, ekspertizės išvada nenuginčyta. Esant į bylą pateiktam eksperto atliktam individualiam šalių turto vertinimui, nesant pakankamų įrodymų, pagrindžiančių, kad ekspertizė atlikta netinkamai, teismas, spręsdamas dėl šalių turto vertės, vadovaujasi pateikta ekspertizės išvada, kad bendra šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertė yra 85 600 Eur.
Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatyta sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija. Atsakovė prašo dalinant turtą nukrypti nuo šalių turto lygių dalių principo, priteisiant atsakovei 2/3 bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto. Prašymą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo atsakovė grindžia tuo, kad bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti panaudotos jos iki santuokos įgytos asmeninės lėšos. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad teisę pirkti šalims šiuo metu priklausantį butą buvo įsigijęs tarpininkas, todėl ji turėjo sumokėti tarpininkui 57 000 Lt (16 508,34 Eur). Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė pateikė sutartį dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal (duomenys neskelbtini) preliminariąją patalpos pirkimo - pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) (t. II, bl. 42-43), iš kurios matyti, kad dėl pardavėjui UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), pirkimo buvo sudaryta preliminari sutartis su pirkėju N. V.. Teisių ir pareigų perleidimo sutartimi pirkėjas neatlygintinai perleido visas teises ir pareigas pagal preliminarią sutartį naujam pirkėjui – atsakovei. Atsakovė įsipareigojo sumokėti N. V. 57 000 Lt per 90 dienų nuo teisių ir pareigų perleidimo sutarties pasirašymo. Atsakovė nurodo, kad šią sumą dovanojimo sutarties pagrindu gavo iš savo motinos, pateikia į bylą 2012-11-16 sudarytą, A. A. pasirašytą dovanojimo sutartį, kurioje nurodoma, kad pastaroji dovanoja atsakovei 72 000 Lt, atsakovė dovaną priima, o nuosavybės teisė į pinigus pereina atsakovei nuo sutarties pasirašymo momento (t. II, b.l. 46). Į bylą pateiktas 2012-11-16 mokėjimo nurodymas, kuris patvirtina 52 000 Eur perdavimą atsakovei (t. II, b.l. 45). Šis pavedimas atsispindi ir atsakovės sąskaitos išraše (t. II, b.l. 40-41). Iš jo matyti, kad 2012-11-16 gavusi 52 000 Eur sumą, 2012-12-18 ir 2012-12-19 įnešusi į savo sąskaitą dar 5000 Lt, atsakovė 2012-12-19 pervedė 57 000 Eur sumą pardavėjui (duomenys neskelbtini), pavedimo paskirtyje nurodydama mokėjimą pagal sutartį 2012-08-06/1, tačiau 2013-01-09 įmonė grąžino klaidingai pervestą sumą, o atsakovė 2013-01-10 šią sumą, nurodydama tą pačią paskirtį (pagal sutartį 2012-08-06/1), pervedė N. V..
Dėl dovanojimo sutarties.
Ieškovas ginčijo, kad atsakovės į bylą pateikta dovanojimo sutartis nepasirašyta atsakovės ir neatitinka įstatyme numatytos sutarties formos, yra klastojimo požymių.
CK 6.469 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi sudarant pateiktą dovanojimo sutartį) numato, kad dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos. CK 1.93 straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Dovanojimo sandoris yra dvišalis. Jam sudaryti reikalinga tiek turtą perduodančio, tiek jį priimančio asmenų suderinta valia. Tokiu atveju, kai viena ar abi šalys neišreiškia savo valios dėl dovanojimo sutarties sudarymo ir vėliau šio sandorio nepatvirtina, negalima daryti išvados, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta ir kad pagal tokią sutartį šalims atsirado kokios nors teisės ar pareigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. E2A-1171-196/2017).
Vis dėl to net ir dovanojimo sandorio negaliojimas negalėtų paneigti byloje nustatytų faktų, kad atsakovės motina pervedė asmeniškai atsakovei 52 000 Lt, kad atsakovė turėjo savo žinioje šią pinigų sumą ir iki šalių santuokos sudarymo, pridėjusi dar 5 000 Lt asmeninių lėšų, sumokėjo iš viso 57 000 Lt vykdydama sutartį dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2012-08-06 preliminariąją patalpos pirkimo - pardavimo sutartį. Ar 52 000 Lt jai buvo padovanoti, ar perduoti kitu pagrindu, iš esmės nėra reikšminga. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovė turėjo lėšas, kuriomis iki santuokos su atsakovu sudarymo apmokėjo dalį buto kainos, ieškovo argumentai dėl dovanojimo sandorio neatitikimo CK 6.469 straipsnio 2 dalies reikalavimų, atmestini. Tokia praktika dėl įgytų lėšų, dovanojimo sutarčiai neatitinkant formos reikalavimų, formuojama aukštesnės instancijos teismų (pvz. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1809-275/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu nėra pagrindo išvadai, kad sudarant dovanojimo sutartį buvo pažeisti įstatymai ar kitos teisės normos, dėl ko reikėtų kreiptis į atitinkamas institucijas ar pareigūnus. Vien ta aplinkybė, kad sudarant sutartį nebuvo laikomasi sandorio formos, o sutartis nepasirašyta atsakovės, nesudaro pagrindo imtis nurodytų veiksmų.
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir į bylą pateikta 2013-05-23 pirkimo-pardavimo sutartimi (t. II, b.l. 47-62) nustatyta, kad iki sutarties pasirašymo pardavėjui buvo sumokėta 58 239 Lt (Sutarties 5.1.1. p.), iš kurių 57 000 Lt sumokėjo atsakovė asmeniškai. Sutarties 5.1.2. punktas numatė, kad likusią turto kainos dalį, lygią 89 026 Lt (25 783,71 Eur) pirkėjas įsipareigoja per 30 dienų nuo Sutarties pasirašymo pervesti į pardavėjo sąskaitą, numatant, kad ši suma bus mokama iš (duomenys neskelbtini) banko (dabar L. B. AB) suteikto kredito pagal 2013-02-08 kreditavimo sutartį ir ją bankas tiesiogiai perves į pardavėjo sąskaitą. Bendra nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje numatyta daiktų kaina – 147 319 Lt (Sutarties 4.1. p.). Nurodytoje kredito sutartyje (t. I, b.l. 24-29), sudarytoje tarp banko ir atsakovės, numatyta, kad atsakovei suteikiamas 28 036,67 Eur kreditas patalpoms, kurių projektinis adresas – (duomenys neskelbtini), su sandėliuku, pirkti. Kredito paėmimo terminas – iki 2013-06-30. Šalims sudarius santuoką, 2013-05-30 susitarimu (t. I, b.l. 33) kreditavimo sutartis pakeista, papildant ją nuostata, pagal kurią už prievolių pagal sutartį vykdymą laiduoja ieškovas, ir nurodant, kad kredito gavėjo nepaimta kredito suma sudaro 28 036,67 Eur. Iš nurodytų aplinkybių aišku, kad likusią nesumokėtą būsto kainos dalį sumokėjo bankas jau po šalių santuokos sudarymo. Atitinkamai kredito įmokos taip pat mokėtos šalims esant santuokoje.
Taigi atsakovė, iki santuokos sudarymo sumokėjusi 57 000 Lt butui įsigyti, sumokėjo 38,69 poc. buto kainos. Šiuo pagrindu atsakovė prašo dalinant turtą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir priteisti jai 2/3 šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto.
Nuo lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). CK 3.123 straipsnyje nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis ar kitos svarbios aplinkybės. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo, reikia taip pat nustatyti, kiek tas nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, turi būti pakankamai aiškūs sutuoktiniams tenkančių turto dalių nustatymo kriterijai. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).
CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas) yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Iš tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą, bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu. Tačiau Civilinio kodekso normose nustatytos ir šios taisyklės išimtys. Sutuoktinis, manydamas, kad jam priklauso didesnė turto dalis, priklausomai nuo faktinės situacijos, gali rinktis vieną iš įstatyme numatytų savo turtinių teisių gynimo būdų ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių pasekmių: turto pripažinimo asmenine nuosavybe, kompensacijos ar didesnės turto dalies gavimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti, kad, atsižvelgiant į tai, jog ji iki santuokos sudarymo padengė dalį buto kainos, jai priteistina didesnė dalis turto.
Teismų praktikoje kaip svarbios aplinkybės, leidžiančios nukrypti nuo lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstama vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L. ; bylos Nr. 3K-3-251/2006); vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S. , bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta byloje Ž. V. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-220/2007). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė sumokėjo 57 000 Lt buto kainos, kuri sudaro 147 319 Lt, tokiu būdu sumokėdama daugiau nei trečdalį visos sumos. Tokiu būdu būdamos santuokoje šalys sumokėjo mažiau nei 2/3 buto kainos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iki santuokos sudarymo asmeniškai apmokėjo daugiau nei trečdalį turto kainos, turto vertė išaugo, į tai, kad su ieškove gyvena šalių nepilnametis vaikas, teismo vertinimu teisinga nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir priteisti atsakovei 2/3 nekilnojamojo turto.
Dėl ieškovo skirtų asmeninių lėšų.
Ieškovas dar prieš santuoką sudarė su AB (duomenys neskelbtini) 2013-03-14 asmeninės kredito linijos sutartį, kurios pagrindu jam suteiktas 15 000 Lt (4 344,30 Eur) kreditas vartojimo reikmėms (t. I, b.l. 35-38). Ieškovas teigia, kad kredito lėšas investavo į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto remontą. Šiuo metu kreditas yra grąžintas (t. IV, b.l. 51, 52).
Spręsdamas dėl vartojimo kredito lėšų investavimo į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą teismas atsižvelgia į tai, kad vartojimo kreditą ieškovas gavo prieš mėnesį iki santuokos su atsakove, o jų butas įsigytas dar daugiau nei po mėnesio, vartojimo kredito sutartyje nenurodoma, kad jis skirtas buto remontui, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad kredito sutarties pagrindu gautas lėšas panaudojo būtent šiam tikslui. Iš byloje esančios medžiagos neaišku nei kada kredito lėšos nuimtos ar pervestos, nei kada ir kur išleistos, už ką ir kam mokėtos.
Tas pats pasakytina ir apie ieškovo tėvo ir sesers ieškovui dovanotas lėšas. Į bylą pateikta 2013-08-23 pinigų dovanojimo sutartis, pagal kurią A. N. padovanojo asmeninėn ieškovo nuosavybėn 4000 Lt, o ieškovas dovaną priėmė (t. I, b.l. 39). Sutarties 1.3. punkte sutarties šalys susitarė, kad dovana skiriama tikslinei paskirčiai – buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto ir pagerinimo darbams bei įrangos įsigijimui. Sutartyje taip pat numatyta, kad nuosavybės teisė į pinigus pereina ieškovui nuo sutarties pasirašymo momento. Pasirašydamas sutartį ieškovas patvirtino, kad pinigus gavo (Sutarties 1. p.). Kartu pateiktas tos pačios dienos mokėjimo nurodymas, patvirtinantis pinigų pervedimą, tik mokėjimo paskirtyje nurodant „papildymas”. Analogiška sutartis sudaryta 2014-01-03 dėl 00 Lt sumos dovanojimo (t. I, b.l. 40), pridėtas tos pačios dienos pavedimas. Šešios tokios pinigų dovanojimo sutartys 2013-09-09, 2013-10-10, 2013-12-02, 2013-12-09, 2014-02-12 ir 2014-11-26 sudarytos su L. S., kuriomis ieškovui padovanota atitinkamai 2000 Lt, 2500 Lt, 2600 Lt, 2000 Lt, 1000 Lt ir 2000 Lt, pinigus tomis pačiomis dienomis pervedant ieškovui (t. I, b.l. 40-46). Esant pateiktiems įrodymams teismas pripažįsta, kad dovanojimo sutartys buvo sudarytos ir kad pinigai ieškovui pagal jas perduoti. Tačiau ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, iš kurio būtų matyti kur dovanotos lėšos panaudotos. Vien tai, kad pinigų dovanojimo sutartyse buvo numatyta dovanojimo paskirtis, nepatvirtina, jog pinigai ir buvo panaudoti pagal paskirtį. Tokios aplinkybės ieškovas neįrodė.
Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dalyje dėl kompensacijų, susijusių su jo į bendrą turtą investuotomis asmeninėmis lėšomis, atmestinas.
Dėl turto padalinimo būdo.
Nutraukiant santuoką sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti padalijamas natūra, priteisiant šalims po jo dalį arba priteisiant turtą vienai šaliai, o kitai - kompensaciją už jai priklausančią turto dalį (CK 3.117 str. 3 d.). Dalindamas turtą teismas pasirenka turto dalinimo būdą, atsižvelgdamas į dalinamo turto savybes. CK 3.127 str. 3 d. numato, kad turtas padalijamas natūra, jei galima taip padalyti. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą.
Nagrinėjamu atveju sutuoktinių turtą sudaro nedalūs daiktai. Nedalūs daiktai yra tokie, kurie negali būti padalyti į atskiras dalis, nepažeidžiant daikto kaip visumos, arba, jeigu ir gali būti padalyti, tai dėl padalijimo netenka savo vertės ir negali būti panaudoti pagal paskirtį. Šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas butas yra vieno kambario (t. IV, b.l. 1-2), todėl yra nedalus objektas. Ieškovas nurodo, kad butas yra atsakovės ir vaiko gyvenamoji patalpa, gyventi jame kartu nėra įmanoma, nes šalių santykiai konfliktiški, todėl butas priteistinas atsakovei. Atsakovė taip pat prašė palikti butą natūra jai, nes kartu lieka gyventi nepilnametis vaikas, o butui įsigyti investuotos jos asmeninės lėšos.
Nustačius, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo nesiskiria, teismas padalija turtą tuo būdu, dėl kurio tarp šalių nėra ginčo, išskyrus atvejus, kai tokio būdo taikymas pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, kuriuos teismas privalo ginti ex officio, arba sutuoktinių (ar vieno iš jų) kreditorių interesus ir byloje dalyvaujantys kreditoriai jam prieštarauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016). Byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių turto padalinimas prašomu būdu pažeistų vaiko interesus. Kreditoriai prieštaravimų dėl turto padalinimo būdo nepareiškė.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika įpareigoja teismus, sprendžiant dėl bendrosios nuosavybės teise valdomo turto padalinimo būdo, priteisiant visą turtą natūra vienam iš sutuoktinių, nustatyti, kokio dydžio kompensacija turi būti priteisiama kitam sutuoktiniui, kuriam iš jų ir ar šalys yra pajėgios tokio dydžio kompensaciją sumokėti, t.y. turi būti įvertintas sprendimo įvykdymo realumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014).
Remiantis CK 3.118 straipsnio 2 dalimi, kompensacija už netektą turto dalį skaičiuotina iš turto vertės (85 600 Eur) atėmus likusią neišmokėtą prievolę pagal būsto kreditavimo sutartį (24 226,71 Eur), o gautą sumą (61 373,29 Eur) padalinus pagal šalims tenkančias dalis (1/3 – atsakovui (20 457,76 Eur), 2/3 dalys – ieškovei (40 915,53 Eur).
Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neturėtų galimybės išmokėti ieškovui jo prašomo dydžio kompensacijos, net jei jos mokėjimas būtų išdėstytas. Priešieškinyje prašydama priteisti iš jos ieškovui 4 923,34 Eur kompensaciją, atsakovė prašė jos mokėjimą išdėstyti net trijų metų terminui. Ieškovas nurodė, kad nuomojasi butą, nuoma brangi, todėl siekia įsigyti nuosavą būstą ir sutiktų tik su kompensacijos mokėjimo išdėstymu pusantrų metų laikotarpiui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas išdėsto 20 457,76 Eur kompensacijos mokėjimą dviejų metų laikotarpiui, atsakovei mokant ieškovui po 852,41 Eur per mėnesį, kas viršija atsakovės gaunamą darbo užmokestį. Tačiau pažymėtina, kad atsakovė yra net aštuonių įmonių vadovė, todėl gali uždirbti daugiau, be to, ji turi 30 000 Eur vertės turtą – įmonės akcijas. Teismas daro išvadą, kad atsakovė turi galimybes sumokėti ieškovui kompensaciją už 1/3dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto.
Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šalims priklausantis nekilnojamasis turtas, dalintinas priteisiant jį atsakovei, ieškovui priteisiant kompensaciją už 1/3 jo dalį - 20 457,76 Eur, kurios mokėjimas išdėstomas dviejų metų terminui.
Dėl prievolių pobūdžio nustatymo.
Teismas nustato prievolių pobūdį vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys).
Minėta, kad 2013-02-08 tarp ieškovės ir trečiojo asmens AB (duomenys neskelbtini) (dabar L. B. AB) sudaryta Kreditavimo sutartis. Šalims 2013-05-20 sudarius susitarimą su trečiuoju asmeniu AB (duomenys neskelbtini) (dabar L. B. AB) dėl 2013-02-08 Kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, tą pačią dieną sudaryta laidavimo sutartis, kuria ieškovas laidavo už atsakovės prievolių pagal 2013-02-08 Kreditavimo sutartį vykdymą (t. I, b.l. 34). Laidavimo sutartyje (1.1.p.) numatyta, kad skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidari.
Ieškovas ieškiniu prašo palikti šalis solidariai atsakingas pagal 2013-02-08 kredito sutartį. Atsakovė priešieškiniu prašo prievoles pagal kreditavimo sutartį palikti asmeninėmis jos prievolėmis, o ieškovą palikti laiduotoju. Trečiasis asmuo AB (duomenys neskelbtini) (dabar L. B. AB) prašė šalių įsipareigojimus su visais pakeitimais ir papildymais palikti solidaria šalių prievole. Bankas neprieštarauja dėl sutuoktinių tarpusavyje nustatytos solidarios prievoles vykdymo tvarkos ir dėl turto padalinimo tarp sutuoktinių.
CK 6.81 straipsnis numato, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Esant nurodytoms įstatymų normoms ir nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad šalių prievolė pagal 2013-02-08 kreditavimo sutartį su AB (duomenys neskelbtini) (dabar L. B. AB), 2013-05-20 susitarimą dėl šios sutarties sąlygų pakeitimo ir 2013-05-20 laidavimo sutartį yra solidari.
Šalys turi teisę susitarti dėl prievolės vykdymo tarpusavyje. Ieškovas prašė nustatyti, kad šalims išliekant solidariai atsakingoms prieš kreditorių, kreditavimo sutartį vykdys atsakovė. Atsakovės pareikštas reikalavimas iš esmės atspindi tą pačią poziciją, todėl, atsakovei ir kreditoriui neprieštaraujant, turtą, kuriam įgyti prisiimta prievolė priteisiant atsakovei, teismas nustato, kad prievolę trečiajam asmeniui AB (duomenys neskelbtini) (dabar L. B. AB) pagal 2013-02-08 kredito sutartį vykdys atsakovė, o ieškovui patyrus bet kokių išlaidų, susijusių su netinkamu sutarties vykdymu, per tris dienas nuo tokių aplinkybių atsiradimo dienos atlygins ieškovo patirtas išlaidas.
Trečiasis asmuo AB (duomenys neskelbtini) (dabar L. B. AB) taip pat nurodė, kad 2013-02-08 tarp banko ir atsakovės buvo sudaryta ir kredito limito mokėjimo kortelėje sutartis, kuria atsakovei suteiktas 579,24 Eur kredito limitas terminui iki 2016-02-29. 2016-01-25 panaudota kredito limito suma sudarė 573,50 Eur. Trečiasis asmuo neprieštarauja, kad prievolė pagal šią sutartį liktų asmenine atsakovės prievole. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad nėra ginčo dėl to, jog įsipareigojimai pagal nurodytą sutartį yra asmeninės jos prievolės. Kadangi prievolė įgyta iki santuokos sudarymo, ji pripažįstama asmenine ir nutraukiant santuoką nedalintina.
Tas pats pasakytina ir apie ieškovo prievolę kreditoriui AB (duomenys neskelbtini) pagal iki šalių santuokos sudarytą 2013-03-14 asmeninės kredito linijos sutartį. Be to, į bylą pateikti įrodymai apie tai, kad ši prievolė kreditoriui yra įvykdyta (t. IV, b.l. 51-52).
Į bylą taip pat pateikta 2013-07-23 paskolos sutartis (t. I, b.l. 47), kuria trečiasis asmuo V. S. suteikė ieškovui 15 000 Lt beprocentę paskolą, nurodydamas jos tikslinę paskirtį – buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto ir pagerinimo darbams. Ieškovas turėjo grąžinti paskolą iki 2016-12-31 (Sutarties 2 str. 2 p.) Sutartyje nurodytos lėšos pervestos tos pačios dienos mokėjimo nurodymu (t. I, b.l. 48). Trečiasis asmuo V. S., prašydamas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nurodė, kad palaiko ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.,
Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Paskolos sutartis gali būti priskirta prie antrosios grupės prievolių, jeigu ji sudaryta šeimos interesais, nes įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Suinteresuotas asmuo, siekdamas, kad jo prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole, turi procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis, 2010-05-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai (3.109 str. 2 d.). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis ima paskolą be kito sutuoktinio sutikimo ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, pareigą įrodyti prievolės bendrumą turi tas sutuoktinis ar kreditorius, kuris tokią aplinkybę teigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).
Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad sudarius santuoką ir 2015-05-23 įsigijus butą, jis buvo įrenginėjamas. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad iš savo sesers sutuoktinio - trečiojo asmens V. S. šalių buto įrengimui skolinosi pinigus, juos šiam tikslui ir panaudojo, yra grąžinęs 2000 Eur. Iš į bylą pateiktos paskolos sutarties ir joje nurodytos paskirties nustatyta, kad paskolos sandoris sudarytas šalims esant santuokoje, šeimos buto įrengimui. Tačiau į bylą nepateikta duomenų apie tai, kad gauti pinigai panaudoti pagal paskirtį. Atsakovė nurodė, kad apie paskolos sutartį jai žinoma nebuvo, butas buvo įrenginėjamas iš jos gautos motinystės pašalpos, ieškovo atlyginimo. Teismo vertinimu, vien paskolos sutarties, nurodant paskolos paskirtį, sudarymas ir įrodymo apie pinigų gavimą pateikimas nėra pakankamas, kad galima būtų daryti išvadą apie pinigų panaudojimą šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas ir trečiasis asmuo neįrodinėjo, jog pagal paskolos sutartį gauti pinigai panaudoti buto įrengimui, kokie ir kiek kainavę darbai už juos atlikti, kas įsigyta. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl prievolės pripažinimo solidaria šalių prievole atmetamas, prievolė pagal ieškovo sudarytą sutartį pripažintina asmenine ieškovo prievole. Pažymėtina, kad kreditorius, norėdamas pagal sudaromą sandorį įgyti reikalavimo teisę ne vieno, o iškart abiejų sutuoktinių atžvilgiu, turėjo pakankamai priemonių tai pasiekti naudodamas aiškius teisinius instrumentus (pvz., sudarydamas sutartį su abiem sutuoktiniais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-547/2014).
Dėl baudos skyrimo.
Į 2017-10-26 teismo posėdį neatvyko liudytoja A. A., kurią apklausti ieškovo prašymu buvo nutaręs teismas. Ieškovo atstovas prašė spręsti dėl baudos liudytojai skyrimo.
Prašymas skirti baudą atmetamas.
CPK 248 straipsnis numato, kad jei šaukiamas liudytojas be svarbios priežasties neatvyko į teismą, jam gali būti skirta bauda.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šaukimas į teismo posėdį liudytojai neįteiktas, duomenų apie tai, kad jai žinoma jog yra kviečiama liudyti teismo posėdyje byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, bauda liudytojai negali būti skiriama.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
2015-09-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi tvarka. Laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Patenkinus ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį iš dalies ieškovo naudai priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai atmestų ieškinio ir patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
Teismo skaičiavimu patenkinta apie 70 proc. ieškinio reikalavimų ir apie 65 procentai priešieškinio reikalavimų. Už ieškinį mokėtinas 1060,70 Eur žyminis mokestis. Patenkinus apie 70 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovės priteistina 742,49 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas už pateiktą teismui ieškinį sumokėjo 300 EUR žyminio mokesčio, likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas, todėl 300 Eur žyminio mokesčio iš atsakovės priteistina ieškovui, o likę 442,49 Eur - valstybei.
Už priešieškinį mokėtinas 1008,60 EUR žyminis mokestis. Patenkinus apie 65 proc. priešieškinio reikalavimų, iš ieškovo priteistina 655,59 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė yra sumokėjusi 41 Eur žyminio mokesčio, likusios sumos mokėjimas atidėtas. Todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 41 Eur žyminio mokesčio – atsakovei, o 614,59 Eur - valstybei. Be to, atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovo valstybės naudai priteisiama 72 EUR žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Iš viso iš ieškovo valstybės naudai priteisiama 686,59 Eur žyminio mokesčio.
Atlikus įskaitymą iš viso iš atsakovės ieškovui priteisiama 259 Eur žyminio mokesčio.
Ieškovas pateikė į bylą duomenis, jog bylos nagrinėjimo metu patyrė 1815 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 605 Eur išlaidas turto vertės ekspertizei apmokėti, iš viso 2420 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurių jam iš atsakovės priteisiama proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai - 1694 Eur. Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas 272,49 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės patirtos išlaidos taip pat atlyginamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteisiama 177,12 EUR jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą ieškovui iš atsakovės priteisiama 1516,88 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 259 Eur žyminio mokesčio, iš viso 1775,88 Eur.
Byloje taip pat susidarė 38,96 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. Patenkinus apie 70 proc. ieškinio reikalavimų ir apie 65 procentų priešieškinio reikalavimų, iš ieškovo priteisiama 18,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš atsakovės – 20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-267, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą 2013 m. balandžio 13 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 150, tarp A. A. (po santuokos – N.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti šalims iki santuokos turėtas pavardes – A. ir N..
Bylą dalyje dėl išlaikymo atsakovei priteisimo nutraukti.
Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove A. A., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti ieškovo N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką pagal kurią ieškovas bendrauja su vaiku:
1. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą;
2. kiekvienos savaitės pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. iki 21 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir grąžinant į gyvenamąją vietą;
3. vaiko vasaros, rudens, žiemos bei pavasario atostogų metu ne mažiau nei ½ dalį atostogų laiko, iš anksto pranešęs atsakovei A. A. apie vaiko paėmimą iš gyvenamosios vietos (ne vėliau nei prieš 7 dienas);
4. po vieną Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną, taip pat Tėvo dieną, iš anksto pranešęs atsakovei A. A. apie vaiko paėmimą iš gyvenamosios vietos (ne vėliau nei prieš 7 dienas).
5. Ieškovas turi teisę ne mažiau nei vieną kartą per kalendorinius metus išsivežti vaiką į užsienį ne ilgesniam nei 14 dienų terminui, įspėjęs atsakovę A. A. ne vėliau nei prieš 7 dienas iki numatomos išvykos dienos.
6. Nustatyta bendravimo tvarka neriboja ieškovo N. N. teisės bendrauti su sūnumi kitu nei nurodyta laiku, iš anksto suderinus bendravimo su vaiku laiką su atsakove A. A..
Priteisti iš ieškovo N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 (du šimtus) EUR per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išskaitant pagal 2015-09-08 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimtą šioje byloje, sumokėtas sumas.
Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę A. A., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti atsakovei A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovui N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 20 457,76 Eur (dvidešimties tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 76 euro centų) kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį, kompensacijos mokėjimo terminą išdėstant dviejų metų laikotarpiui, įpareigojant atsakovę A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti ieškovui N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį lygiomis dalimis po 852,41 EUR (aštuonis šimtus penkiasdešimt du eurus 41 euro centą) iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos.
Prievoles trečiajam asmeniui AB (duomenys neskelbtini) bankui (dabar AB L. B.), į. k. (duomenys neskelbtini), pagal 2013-02-08 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-05-20 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2013-02-08 Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo ir 2013-05-20 Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidariomis ieškovo N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis. Nustatyti, kad nekeičiant prievolės solidarumo, ją vykdys atsakovė A. A., o ieškovui N. N. patyrus bet kokių išlaidų, susijusių su netinkamu vykdymu, atsakovė per tris dienas nuo tokių aplinkybių atsiradimo dienos atlygins ieškovo patirtas išlaidas.
Prievolę trečiajam asmeniui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal 2013-07-23 paskolos sutartį pripažinti asmenine ieškovo N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1775,88 EUR (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 88 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 442,49 EUR žyminio mokesčio ir 20 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 462,49 EUR (keturis šimtus šešiasdešimt du eurus 49 euro centus). Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš ieškovo N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 686,59 EUR žyminio mokesčio ir 18,96 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 705,55 EUR (septynis šimtus penkis eurus 55 euro centus). Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2015-09-08 ir 2015-09-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, VĮ Registrų centras.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.