Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Trečiasis asmuo V. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (t. II, b. l. 5). Tačiau pranešimuose apie nedalyvavimą teismo posėdžiuose trečiasis asmuo nurodė, kad palaiko ieškovo argumentus ir reikalavimus (t. II, b.l. 90, t. III, b.l. 92, 140, 160, t. IV, b.l. 40, 122).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovas gyvena 2-jų kambarių, 60 kv. m., su visais patogumais bute, kurį nuomojasi. Būsto būklė gera, jame ieškovas gyvena vienas. Ieškovo namuose sūnui skirtas atskiras kambarys, mažamečiui sudarytos tinkamos sąlygos augti, visapusiškai vystytis, ilsėtis ir žaisti. Atsakovė gyvena dviejų kambarių, 45 kv. m., su visais patogumais bute-lofte, butas yra naujos statybos name, erdvus, tvarkingas, sudarytos labai geros sąlygos jo poilsiui, laisvalaikiui ir visapusiškam ugdymui. Atsižvelgiant į nustatytus faktus, nepilnamečio interesus bei faktinę vaiko padėtį, mažamečio A. N., gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove, neprieštarautų mažamečio interesams.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, nesutiko su priešieškinio reikalavimu, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, papildomai paaiškino, kad atsakovė būdama santuokoje nederamai elgėsi, ieškovas užtiko ją su svetimu vyru, atsakovė su juo sodyboje praleido visą naktį. Atsakovė rašė SMS žinutes, kad yra Kaune, nakvos viešbutyje, tačiau ieškovas programos pagalba matė, kad ji yra visai kitoje vietoje, nuvažiavo ten, kur ji buvo, laukė ir ryte pamatė, kaip atsakovė išėjo su kitu vyru, todėl ieškovas daro išvadą, kad atsakovė buvo jam neištikima. Atsakovė apgailestavo, kad taip nutiko, ar tarp jos ir kito vyro buvo lytiniai santykiai šalys nekalbėjo. Dar dvi dienas po šio įvykio gyveno kartu, 2015 m. balandžio 17 d. ieškovas išėjo. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė dažnai prašo paimti vaiką iš darželio, tuomet vaikas nakvoja pas jį ir ryte nuvežamas į darželį. Ieškovas nusiveda vaiką pramogauti, perka drabužius, jei būtų priteistas didesnis nei jo prašomas išlaikymas, negalėtų vaikui suteikti džiaugsmo dovanomis. Sūnus specialių poreikių neturi. Ieškovui turint tris nepilnamečius vaikus, vieno iš jų interesai negali būti iškelti aukščiau nei kitų, o išlaikymas turi būti proporcingas atsakovo gaunamo atlyginimo dydžiui. Atsakovo darbo užmokestis sumažėjo iki 1 100 Eur per mėnesį. Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės ieškovas paaiškino, kad šalys nusižiūrėję butą pradėjo rinkti pinigus. Būsto pradinis įnašas buvo sumokėtas iš bendrų lėšų. Jo tėvų, sesers dovanoti pinigai - 12 593 Eur - buvo panaudoti būsto įsigijimui, jo rekonstrukcijai ir įrengimui. Iš trečiojo asmens V. S., kuris yra ieškovo sesers vyras, buto įsigijimui ir įrengimui pasiskolino 4 344 Eur. Grąžinta 2000 Eur paskolos. Su banku dėl paskolos susitarė atsakovė, o ieškovui pasakė, kad reikės laiduoti. Ieškovas taip pat turėjo savų lėšų, kažkokią reikalingų pinigų dalį turėjo ir atsakovė. Tikslios sumos, kiek kiekvienas sutuoktinis įdėjo į bendrą turtą, ieškovas nepamena. Ieškovo žiniomis atsakovė 72 000 Lt dovanų iš savo motinos nėra gavusi. Buto įranga - orkaitė, kaitlentė, šaldytuvas, skalbimo mašina, baldai, šviestuvai, pirkti iš atsakovo darbo užmokesčio ir to, ką pervesdavo jo sesuo. Įrangai buvo skirta apie 40 000 Lt. Ieškovas sutiko, kad kompensacijos mokėjimą būtų galima išdėstyti dviejų metų laikotarpiui. Kreditorinius įsipareigojimus vykdo atsakovė. Be kreditoriaus sutikimo solidari prievolė negali kisti.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo neįrodyta. Iš šeimos namų jis išsikėlė tik siekdamas, kad šalių konfliktai nepakenktų vaikui. Į bylą pateikti duomenys apie tai, kad atsakovė leido naktis su kitu vyru, šios aplinkybės atsakovė nepaneigė. Kadangi santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės, jai paliktina ikisantuokinė pavardė. Ieškovo bendravimas su vaiku turi būti maksimalus. Atsakovė neįrodė, kad jis yra agresyvus, elgiasi neadekvačiai. Ieškovas turi gyvenimiškos patirties auginant vaikus. Savo dukrų iš pirmos santuokos išlaikymui ieškovas skiria po 160 Eur per mėnesį. Tiek skiriant ir sūnui susidarytų beveik 500 Eur per mėnesį suma. Ieškovo atlyginimas – apie 1200 Eur per mėnesį, jis turi skirti lėšų būsto nuomai. Dovanojimo sutartis tarp atsakovės ir jos motinos nepasirašyta atsakovės, sudaryta nesilaikant formos reikalavimų, todėl sandoris yra niekinis, nesukelia pasekmių. Banko pavedimo paskirtis – ne dovanojamos lėšos. Be to, neaišku kaip atsakovei perduoti likę 20 000 Eur. Būstas priteistinas atsakovei, nes su ja lieka gyventi vaikas, o šalių santykiai – konfliktiški, todėl turto dalinimas natūra lygiomis dalimis neatitiktų vaiko interesų. Būsto įranga įvertinta kartu su būstu, baldai yra specialūs, nes šalių butas nėra standartinis (loftas), todėl įrangos fiziškai atskirti nuo būsto negalima. Aplinkybės dėl būsto įrengimui ieškovo tėvų ir sesers dovanotų sumų, nurodant paskirtį, nenuginčytos. Atsakovė neginčijo ir turto vertės ekspertizės išvadų. Ji iš esmės sutinka mokėti atsakovui kompensaciją, prieš teismo posėdį siuntė trumpąją žinutę, siūlydama 25 000 Eur. Turtą priteisiant atsakovei, ji turėtų vykdyti ir solidaria liekančią prievolę pagal būsto kredito sutartį. Ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė priešieškinį, tačiau sutiko su ieškovo reikalavimu dėl bendravimo su vaiku tvarkos, dėl reikalavimo nustatyti, kad prievolę trečiajam asmeniui AB „(duomenys neskelbtini) (dabar L. B. AB) vykdys ji. Atsakovė nesutiko, kad prievolė trečiajam asmeniui J. S. yra bendra, nesutiko dėl kompensacijos už jai priteistiną didesnę turto dalį dydžio. Atsakovė papildomai paaiškino, kad stengėsi daug dirbti, o ieškovas yra šeimos žmogus, todėl jai priekaištavo, kad vėlai grįžta, nuolat ją sekdavo. Santykių su kitų vyru atsakovė nepalaikė, neištikima nebuvo. Bendravo darbo reikalais ir ne vien įmonėje. Pakvietus susitikti sodyboje užvažiavo ryte, pasikalbėjo, o ieškovas jį užpuolė, sumušė. Kelios dienos po šio įvykio jis išėjo iš namų, santuoka iširo. Atsakovė nurodė, kad ieškovas gali neribotai bendrauti su vaiku, nes vaikas labai nori būti su tėčiu. Šalių sūnus lanko šokius, futbolą ir keramikos būrelį, specialus poreikis – logopedo paslaugos. Pas logopedą vaikas lankosi nemokamai, tačiau gali būti, kad teks mokėti. Už futbolą per mėnesį mokama 20 Eur. Šokiams ir futbolui perkama apranga, kuri kainuoja apie 50 Eur. Keramikos pamoka kainuoja 1-2 Eur, šokių pamoka – 2 Eur, pamokos vyksta 2-3 kartus per savaitę. Vaikas lanko valstybinį darželį už kurį mokama 54 Eur, papildomos rinkliavos - iki 10 Eur per mėnesį. Atsakovė moka 100 Eur per mėnesį būsto paskolos, komunalinių mokesčių – iki 60 Eur per mėnesį. Maistui vaikui išleidžia iki 100 Eur, aprangai - apie 50 Eur per mėnesį. Nakčiai naudojamos sauskelnės – kurios per mėnesį kainuoja iki 20 Eur. Būna, kad per savaitę sunaudoja tik vienas sauskelnes. Higienos prekėms ir vitaminams per mėnesį vaikui išleidžia apie 20 Eur, jei serga, papildomai dar 15 Eur, tačiau vaikas serga ne dažnai, dažnai tik peršala. Vaikas aktyvus, todėl perkami dviratukai, paspirtukai, kamuoliai. Išlaikymas vaikui turėtų būti teikiamas iš tėvų lygiomis dalimis. Atsakovė vadovauja konsultacinei verslo įmonei, jos vidutinis atlyginimas su priedais - apie 800 Eur per mėnesį. Išlaidų atsakovė turi daug, tačiau nemažai jų padengia įmonė, nes apmoka degalus automobiliui, kompensuoja pietus ir vakarienę, suteikia automobilį. Dėl nekilnojamojo turto atsakovė paaiškino, kad butą nusižiūrėjo seniai, laukė, kada bus parduodamas. Atsakovės atlyginimas sudarė tik 500 Eur. Jos mama pardavė savo butą, pervedė jai 50 000 Lt. Iki santuokos sudarymo atsakovė grynais pinigais pagal tarpinę sutartį sumokėjo šią sumą perpardavinėtojui už teisę pirkti butą iš savininko. Iš viso už būstą pardavėjui sumokėta 147 000 Lt. 72 000 Lt gauti iš atsakovės motinos. Kadangi pinigų trūko, atsakovė pasiėmė paskolą. Tačiau ir jos neužteko, todėl kai susituokė, bankas pareikalavo, kad ieškovas laiduotų, tada suteikė didesnę paskolą, kad užtektų ir remontui. Pinigai buvo sudarius santuoką. Dar 20 000 Lt grynaisiais pinigais dovanojo brolis. Pas jį šalys gyveno, buvo jo išlaikomos, tuo metu taupė motinystės įmokas, ieškovo atlyginimą ir remontavo butą. Kiek paskolos pinigų skirta remontui atsakovė pasakyti negalėjo, nes ūkį tvarkė ieškovas. Tačiau pinigų būstui jis nesiskolino. Neaišku į ką galėjo investuoti 40 000 Lt. Lova kainavo daugiausiai 1500 Lt, namuose yra televizorius, įmontuota virtuvė ir virtuvinis stalas su kėdėmis, vonia, kriauklė, skalbimo mašina ir džiovyklė. Tik virtuvės įranga nėra išmontuojama. Viskas pirkta iš bendrų lėšų, t. y. santaupų ir kredito, dalis įrangos įsigyta lizingu, šalys įmokas mokėjo bendrai. Kreditas taip pat buvo mokamas iš bendrų lėšų. Lofto vertė yra pakilusi apie 20 proc., nes tas rajonas, kuriame jis yra, plečiasi. Tačiau tai nereiškia, kad į jį atitinkamai investuota. Butas vis dar remontuojamas. Ekspertai palygino su šalia esančiu loftu, kuris yra naujai įrengtas, tuo tarpu šalių loftas senas. Atsakovė neturi galimybių sumokėti ieškovui per metus 30 000 Eur kompensaciją.

CPK 121 straipsnis numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą, o nesilaikant šios pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir laikomi įteiktais. CPK 133 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Atsakovė ne kartą neatsiėmė jai siunčiamų procesinių dokumentų nurodytu adresu (t. II, b.l. 3, 21, 87, 89, 167, t. IV, b.l. 33), tačiau jai buvo įteikti šaukimai į 2015-12-15, 2016-01-26 teismo posėdžius, į kuriuos ji neatvyko nenurodydama priežasčių, taip pat į 2017-03-24 teismo posėdį, kuriame atsakovė davė paaiškinimus, bei į 2017-08-24 teismo posėdį. Atsakovė, tinkamai informuota atstovės šiai nutraukiant atstovavimo sutartį, nenurodydama priežasčių neatvyko ir į 2017-02-21 teismo posėdį. 2017-02-28 nutartimi jai skirta bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą. Teismas manymu, atsakovė piktnaudžiavo procesu, dėl jos kaltės bylos nagrinėjimas užsitęsė. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į minėtas įstatymų normas, teismas atsakovei paskutiniu žinomu adresu ir per EPP sistemą išsiųstus šaukimus laikė į teiktais tinkamai ir išnagrinėjo bylą atsakovei nedalyvaujant.

Tarp šalių iš esmės nebuvo ginčo dėl to, kad jų santuoka iširo po 2015 metų balandžio viduryje įvykusio konflikto. Ieškovas nurodo, kad atsakovė buvo jam neištikima, pateikė į bylą atsakovės susirašinėjimą su kitu vyru socialiniame tinkle 2015 metų kovo – balandžio mėnesiais (t. IV, b.l. 54, 86), iš kurio matyti, kad atsakovė su liudytoju į bylą kviestu, tačiau neatvykusiu M. V., tarėsi dėl apsilankymo jo sodyboje vakarienės, galimai su nakvyne. Atsakovė pripažino, kad šis asmuo su ja flirtavo, paaiškino, kad jis yra atsakovės vadovaujamos įmonės klientas, užimantis aukštas pareigas, todėl ji neturėjusi kitos galimybės nei atitinkamai su juo bendrauti. Nors ieškovas nurodė, kad susirašinėjimo metu sutartu laiku nuvyko į nurodytą sodybą ir matė ryte kartu su kitu vyru išeinančią atsakovę, šios aplinkybės įrodymų byloje nėra. Atsakovė neigė buvusi neištikima, nurodė į sodybą atvykusi ryte. Šalių paaiškinimams dėl buvusių įvykių esant prieštaringiems, teismas remiasi į bylą pateiktais įrodymais, iš kurių nėra galimybės daryti vienareikšmiškos išvados nei apie tai, kad atsakovė susitiko su kitu vyru susirašinėjimo metu sutartu laiku, nei kad pas jį nakvojo, nei, tuo labiau, kad turėjo su juo lytinių santykių. Vis dėl to iš pateiktų įrodymų yra visiškai aišku, kad atsakovė nebuvo lojali atsakovui flirtuodama su kitu vyru, tokiu būdu elgėsi priešingai nei reikalauja sutuoktinio pareigos.

Atsakovė nurodė, kad ieškovas nuolat jai priekaištaudavo užsilaikius darbe, ją sekdavo. Pastarąją aplinkybę patvirtina paties ieškovo paaiškinimai apie tai, kad jis specialios programos pagalba matė kur yra ieškovė ir nuvyko į jos buvimo vietą bei, kaip pats nurodė, iki ryto laukė jos išeinant. Iš šalių paaiškinimų nustatytą, jog po konflikto pats ieškovas paliko šeimą išsikeldamas iš bendrų namų, jam buvo priimtinas šeimoje kilusių problemų sprendimas pradedant gyventi atskirai. Nors ieškovas nurodė, jog išsikėlė siekdamas, kad šalių konfliktai neigiamai neveiktų jų vaiko, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad ieškovas būtų siekęs ir ėmęsis priemonių išsaugoti santuoką. Ieškovas tokių aplinkybių nenurodė.

Ieškovas reikalavimų dėl išlaikymo jam iš atsakovės nereiškė. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo jos naudai išlaikymą po 200 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, tačiau teismo posėdžio metu šio reikalavimo atsisakyta.

Ieškinyje ir pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovas prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas turėtų teisę bendrauti su vaiku kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį, pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, per atostogas, švenčių dienomis ir kitu laiku iš anksto suderinęs jį su atsakove. Atsakovė priešieškiniu reiškė reikalavimą dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo iki vaikui sueis 6 metai, kuriuo atsakovas bendrautų su vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 iki 17 valandos, o pereinamajam laikotarpiui pasibaigus – nuo šeštadienio 10 valandos iki sekmadienio 17 valandos. Minimalios bendravimo tvarkos nustatymą atsakovė motyvavo tuo, kad ieškovas yra agresyvus, būdamas su nepilnamečiu vaiku gali elgtis neadekvačiai, ką patvirtina atsakovo atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla dėl kūno sužalojimo. Byloje yra įrodymai apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (t. III, b.l. 147). Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad sutinka su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, nes vaikas labai nori būti su tėčiu.

Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti 400 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui. Teismo posėdžio metu šis reikalavimas sumažintas iki 250 Eur per mėnesį. Atsakovė paaiškino, kad vaikas nebelanko privačios ugdymo įstaigos, todėl šiuo metu už vaiko darželį ji moka 54 Eur per mėnesį, taip pat renkamos rinkliavos po 10 Eur per mėnesį. Atsakovė patikslino, kad vaiko maistui išleidžia iki 100 Eur per mėnesį, moka 100 Eur per mėnesį būsto paskolos įmoką bei 60 Eur komunalinių paslaugų mokesčių (vaiko dalis tokiu atveju sudaro 80 Eur per mėnesį). Atsakovė taip pat patikslino, kad vaiko aprangai reikia skirti 50 Eur per mėnesį, 20 Eur - higienos prekėms, futbolo treniruotės kainuoja 20 Eur per mėnesį, dar 50 Eur per metus (apie 4 per mėnesį) reikia skirti futbolo aprangai, vaikas taip pat 2-3 kartus per savaitę lanko keramiką ir šokius, vidutiniškai po 20 Eur per mėnesį reikia skirti vaistams ir vitaminams, brangūs žaislai, dviratis kainavo 200 Eur (kas sudaro 16 Eur per mėnesį). Teismo vertinimu mažintina higienos poreikiams reikalinga atsakovės nurodyta 20 Eur suma. Atsakovė nurodė šią sumą skirianti sauskelnėms, tačiau vaikui yra jau 4 metai, tokio amžiaus vaikai sauskelnių paprastai nebenešioja, o su šlapimo nelaikymu susijusių vaiko sveikatos problemų atsakovė neįrodinėjo. Keturių metų berniuko higienos poreikiams patenkinti visiškai pakankama 10 Eur suma. Atsakovė nurodė, kad po 10 Eur per mėnesį skiria rinkliavoms vaiko ugdymo įstaigoje tačiau abejotina, kad tokio dydžio rinkliavos renkamos kas mėnesį. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad vaiko papildomoms veikloms skiria jos nurodytas sumas, tačiau ieškovas šių aplinkybių neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atskirai neskaičiavo išlaidų vaiko poilsiui, laisvalaikiui, priešieškinyje nurodyta 65 Eur suma vaiko poilsio, laisvalaikio ir papildomo ugdymo poreikiams tenkinti laikytina pagrįsta. Likusioje dalyje atsakovės nurodyti vaiko poreikiai, teismo vertinimu, yra realūs, o jiems patenkinti reikalingos išlaidos – protingo dydžio. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad šalių vaiko poreikiams patenkinti reikalinga apie 400 Eur per mėnesį suma.

Ieškovas, teikdamas teismui ieškinį ir prašydamas priteisti ieškinyje nurodomą 160 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui, be kita ko, rėmėsi minimalios mėnesinės algos dydžiu – 320 Eur per mėnesį. Tačiau pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo praktika, įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3. 192 str. 3 d.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių.

Iš į bylą pateiktos pažymos apie ieškovo darbo užmokestį matyti, kad 2016 metais jis sudarė vidutiniškai apie 1375 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius, tačiau nuo 2016-12-02 ieškovas perkeltas į žemesnės kategorijos pareigas, todėl jo atlyginimas sumažėjo beveik 200 Eur (t. III, b.l. 141; t. IV, b.l. 50). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis 2017 metais ieškovo darbo užmokestis sudarė vidutiniškai beveik 1450 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių (t. IV, b.l. 146-150). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad atskaičius mokesčius ieškovas gauna apie 1200 Eur atlyginimą per mėnesį.

Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovė yra aštuonių įmonių vadovė (t. IV, b.l. 162-184). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis jos darbo užmokestis keturiose darbovietėse sudaro nepilnus 200 Eur per mėnesį (t. IV, b.l. 151-161). Pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su priedais, kuriuos gauna dėl komandiruočių, jos atlyginimas sudaro iš viso apie 800 Eur per mėnesį. Atsakovė taip pat paaiškino, kad naudojasi įmonės automobiliu, jai kompensuojamas kuras, maistas. Pažymėtina, kad nuo 2017-05-22 atsakovė yra vienos iš jos vadovaujamų įmonių vienintelė akcininkė, įmonės įstatinis kapitalas sudaro 30 000 Eur (t. IV, b.l. 124-125). Ieškovas juridinių asmenų akcijų neturi (t. III, b.l. 192). Nekilnojamojo turto registro duomenimis šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas ir sandėliukas, esantys (duomenys neskelbtini) (t. IV, b.l. 1-2, 4-5). Ieškovui nuosavybės teise taip pat priklauso penki žemės sklypai, kurių bendra vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis sudaro 13 718 Eur (t. IV, b.l. 7-12, 14-17). Atsakovė kito nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (t. IV, b.l. 6, 13). VĮ Regitra duomenimis (t. IV, b.l. 3) ieškovo vardu registruotos dvi transporto priemonės (pirmos registracijos datos - 2003 ir 2005 m.). Ieškovas turi dar du išlaikytinius – dvi nepilnametes dukras (t. I, b.l. 11).

Remdamasis į bylą surinktais duomenimis teismas daro išvadą, kad ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis yra panaši, todėl jie prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Nors ieškovas gauna net trečdaliu didesnį darbo užmokestį, atsakovė įmonės sąskaita sutaupo išlaidų automobiliui, kurui, maistui. Tuo tarpu ieškovas turi prisidėti prie kitų dviejų dukrų išlaikymo. Ieškovas nurodė, kad dukrų išlaikymui skiria po 160 Eur per mėnesį, todėl atitinkamą sumą turėtų skirti ir šalių vaikui. Tačiau teismo vertinimu vien tai, kad ieškovo dukroms skiriamas išlaikymo dydis sudaro tik 160 Eur per mėnesį, negali lemti tokio paties dydžio išlaikymo priteisimo ir šalių sūnui, nes, kaip minėta, išlaikymas kiekvienam vaikui priteisiamas individualiai pagal jo poreikius, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį. Remiantis bylos duomenimis, atsakovas, gaudamas 1200 Eur atlyginimą, skirdamas dukroms iš kitos santuokos iš viso 360 Eur per mėnesį išlaikymą, turėdamas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turi galimybę teikti šalių vaikui reikalingą išlaikymą. Atsakovas nurodo, kad jis prie vaiko išlaikymo prisideda nusivesdamas jį pramogauti, pirkdamas drabužius. Tačiau nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove būtent ji privalo rūpintis vaikų būstu, jų apranga, higienos reikmenimis, mokesčiais už darželį, būrelius ir kt., todėl ta aplinkybė, kad atsakovas patiria išlaidų bendraudamas su vaiku, negali įtakoti vaikui priteistino išlaikymo dydžio. Be to, remiantis teismų praktika, tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, patiria ne tik daugiau išlaidų, skirtų vaikų materialiems poreikiams taikyti, bet ir skiria vaikų poreikiams daugiau laiko bei dėmesio, dėl ko kitas iš tėvų turi daugiau prisidėti materialiai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodytą teismų praktiką, šalių nepilnamečiui vaikui priteisiamas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200 EUR per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, išskaitant pagal 2015-09-08 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimtą šioje byloje, sumokėtas sumas. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo panaikinamos (CPK 150 str. 2 d.).

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl turto padalinimo.

Remiantis viešųjų registrų duomenimis, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini) (t IV, b. l. 1-2, 4-5). Ieškovui asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (t. IV, b.l. 9-11, 14-17). Iki santuokos ieškovas taip pat yra įgijęs žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (t. IV, b.l. 7-8). Šis turtas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes įgytas atskirai iki santuokos sudarymo. Atsakovė kito nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (t. IV, b.l. 6, 13). Ieškovo vardu registruotos dvi transporto priemonės (t. IV, b.l. 3). (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo vardu įregistruotas 2012-12-04, t. y. iki santuokos su atsakove sudarymo, todėl laikytinas ieškovo asmenine nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 1 p. ). (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo vardu įregistruotas 2016-06-07, t.y. po šalių santuokos sudarymo, tačiau jau iškėlus bylą teisme (šalių ieškiniai priimti 2015-09-03). CK 3.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl šio turto. Nustatyta, kad šalių santuoka iširo 2015 metų balandžio mėnesį, automobilio įgijimo metu jos bendro ūkio nevedė ir santuokinio gyvenimo negyveno. Esant nustatytoms aplinkybėms, nurodyta transporto priemonė santuokos nutraukimo byloje nedalinama. Tas pats pasakytina ir apie atsakovės vardu 2017-05-22, t.y. po santuokos sudarymo, tačiau jau iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo teisme įgytas UAB (duomenys neskelbtini) akcijas (t. IV, b.l. 124-125). Atsakovas juridinių asmenų akcijų neturi (t. III, b.l. 192). Duomenų apie kitą dalintiną turtą byloje nėra. Ieškovo atstovas nurodė, kad bute, kuris šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, esanti įranga yra neatskiriama nuo būsto ir buvo vertinta ekspertizės metu nustatant buto vertę, atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, kad įrangą galima atskirti nuo pagrindinio daikto be žalos jam padarymo. Šalys reikalavimų dėl kilnojamojo turto padalinimo byloje nereiškė, tokio turto, jo verčių konkrečiai nenurodė. Teismas daro išvadą, kad nutraukiant šalių santuoką turi būti padalintas šis šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir sandėliukas, esantis (duomenys neskelbtini).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatyta sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija. Atsakovė prašo dalinant turtą nukrypti nuo šalių turto lygių dalių principo, priteisiant atsakovei 2/3 bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto. Prašymą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo atsakovė grindžia tuo, kad bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti panaudotos jos iki santuokos įgytos asmeninės lėšos. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad teisę pirkti šalims šiuo metu priklausantį butą buvo įsigijęs tarpininkas, todėl ji turėjo sumokėti tarpininkui 57 000 Lt (16 508,34 Eur). Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė pateikė sutartį dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal (duomenys neskelbtini) preliminariąją patalpos pirkimo - pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) (t. II, bl. 42-43), iš kurios matyti, kad dėl pardavėjui UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), pirkimo buvo sudaryta preliminari sutartis su pirkėju N. V.. Teisių ir pareigų perleidimo sutartimi pirkėjas neatlygintinai perleido visas teises ir pareigas pagal preliminarią sutartį naujam pirkėjui – atsakovei. Atsakovė įsipareigojo sumokėti N. V. 57 000 Lt per 90 dienų nuo teisių ir pareigų perleidimo sutarties pasirašymo. Atsakovė nurodo, kad šią sumą dovanojimo sutarties pagrindu gavo iš savo motinos, pateikia į bylą 2012-11-16 sudarytą, A. A. pasirašytą dovanojimo sutartį, kurioje nurodoma, kad pastaroji dovanoja atsakovei 72 000 Lt, atsakovė dovaną priima, o nuosavybės teisė į pinigus pereina atsakovei nuo sutarties pasirašymo momento (t. II, b.l. 46). Į bylą pateiktas 2012-11-16 mokėjimo nurodymas, kuris patvirtina 52 000 Eur perdavimą atsakovei (t. II, b.l. 45). Šis pavedimas atsispindi ir atsakovės sąskaitos išraše (t. II, b.l. 40-41). Iš jo matyti, kad 2012-11-16 gavusi 52 000 Eur sumą, 2012-12-18 ir 2012-12-19 įnešusi į savo sąskaitą dar 5000 Lt, atsakovė 2012-12-19 pervedė 57 000 Eur sumą pardavėjui (duomenys neskelbtini), pavedimo paskirtyje nurodydama mokėjimą pagal sutartį 2012-08-06/1, tačiau 2013-01-09 įmonė grąžino klaidingai pervestą sumą, o atsakovė 2013-01-10 šią sumą, nurodydama tą pačią paskirtį (pagal sutartį 2012-08-06/1), pervedė N. V..

Dėl dovanojimo sutarties.

Ieškovas ginčijo, kad atsakovės į bylą pateikta dovanojimo sutartis nepasirašyta atsakovės ir neatitinka įstatyme numatytos sutarties formos, yra klastojimo požymių.

CK 6.469 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi sudarant pateiktą dovanojimo sutartį) numato, kad dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos. CK 1.93 straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Dovanojimo sandoris yra dvišalis. Jam sudaryti reikalinga tiek turtą perduodančio, tiek jį priimančio asmenų suderinta valia. Tokiu atveju, kai viena ar abi šalys neišreiškia savo valios dėl dovanojimo sutarties sudarymo ir vėliau šio sandorio nepatvirtina, negalima daryti išvados, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta ir kad pagal tokią sutartį šalims atsirado kokios nors teisės ar pareigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. E2A-1171-196/2017).

Vis dėl to net ir dovanojimo sandorio negaliojimas negalėtų paneigti byloje nustatytų faktų, kad atsakovės motina pervedė asmeniškai atsakovei 52 000 Lt, kad atsakovė turėjo savo žinioje šią pinigų sumą ir iki šalių santuokos sudarymo, pridėjusi dar 5 000 Lt asmeninių lėšų, sumokėjo iš viso 57 000 Lt vykdydama sutartį dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2012-08-06 preliminariąją patalpos pirkimo - pardavimo sutartį. Ar 52 000 Lt jai buvo padovanoti, ar perduoti kitu pagrindu, iš esmės nėra reikšminga. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovė turėjo lėšas, kuriomis iki santuokos su atsakovu sudarymo apmokėjo dalį buto kainos, ieškovo argumentai dėl dovanojimo sandorio neatitikimo CK 6.469 straipsnio 2 dalies reikalavimų, atmestini. Tokia praktika dėl įgytų lėšų, dovanojimo sutarčiai neatitinkant formos reikalavimų, formuojama aukštesnės instancijos teismų (pvz. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1809-275/2014).

Ieškovas dar prieš santuoką sudarė su AB (duomenys neskelbtini) 2013-03-14 asmeninės kredito linijos sutartį, kurios pagrindu jam suteiktas 15 000 Lt (4 344,30 Eur) kreditas vartojimo reikmėms (t. I, b.l. 35-38). Ieškovas teigia, kad kredito lėšas investavo į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto remontą. Šiuo metu kreditas yra grąžintas (t. IV, b.l. 51, 52).

Spręsdamas dėl vartojimo kredito lėšų investavimo į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą teismas atsižvelgia į tai, kad vartojimo kreditą ieškovas gavo prieš mėnesį iki santuokos su atsakove, o jų butas įsigytas dar daugiau nei po mėnesio, vartojimo kredito sutartyje nenurodoma, kad jis skirtas buto remontui, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad kredito sutarties pagrindu gautas lėšas panaudojo būtent šiam tikslui. Iš byloje esančios medžiagos neaišku nei kada kredito lėšos nuimtos ar pervestos, nei kada ir kur išleistos, už ką ir kam mokėtos.

Tas pats pasakytina ir apie ieškovo tėvo ir sesers ieškovui dovanotas lėšas. Į bylą pateikta 2013-08-23 pinigų dovanojimo sutartis, pagal kurią A. N. padovanojo asmeninėn ieškovo nuosavybėn 4000 Lt, o ieškovas dovaną priėmė (t. I, b.l. 39). Sutarties 1.3. punkte sutarties šalys susitarė, kad dovana skiriama tikslinei paskirčiai – buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto ir pagerinimo darbams bei įrangos įsigijimui. Sutartyje taip pat numatyta, kad nuosavybės teisė į pinigus pereina ieškovui nuo sutarties pasirašymo momento. Pasirašydamas sutartį ieškovas patvirtino, kad pinigus gavo (Sutarties 1. p.). Kartu pateiktas tos pačios dienos mokėjimo nurodymas, patvirtinantis pinigų pervedimą, tik mokėjimo paskirtyje nurodant „papildymas”. Analogiška sutartis sudaryta 2014-01-03 dėl 00 Lt sumos dovanojimo (t. I, b.l. 40), pridėtas tos pačios dienos pavedimas. Šešios tokios pinigų dovanojimo sutartys 2013-09-09, 2013-10-10, 2013-12-02, 2013-12-09, 2014-02-12 ir 2014-11-26 sudarytos su L. S., kuriomis ieškovui padovanota atitinkamai 2000 Lt, 2500 Lt, 2600 Lt, 2000 Lt, 1000 Lt ir 2000 Lt, pinigus tomis pačiomis dienomis pervedant ieškovui (t. I, b.l. 40-46). Esant pateiktiems įrodymams teismas pripažįsta, kad dovanojimo sutartys buvo sudarytos ir kad pinigai ieškovui pagal jas perduoti. Tačiau ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, iš kurio būtų matyti kur dovanotos lėšos panaudotos. Vien tai, kad pinigų dovanojimo sutartyse buvo numatyta dovanojimo paskirtis, nepatvirtina, jog pinigai ir buvo panaudoti pagal paskirtį. Tokios aplinkybės ieškovas neįrodė.

Dėl turto padalinimo būdo.

Nutraukiant santuoką sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti padalijamas natūra, priteisiant šalims po jo dalį arba priteisiant turtą vienai šaliai, o kitai - kompensaciją už jai priklausančią turto dalį (CK 3.117 str. 3 d.). Dalindamas turtą teismas pasirenka turto dalinimo būdą, atsižvelgdamas į dalinamo turto savybes. CK 3.127 str. 3 d. numato, kad turtas padalijamas natūra, jei galima taip padalyti. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą.

Nagrinėjamu atveju sutuoktinių turtą sudaro nedalūs daiktai. Nedalūs daiktai yra tokie, kurie negali būti padalyti į atskiras dalis, nepažeidžiant daikto kaip visumos, arba, jeigu ir gali būti padalyti, tai dėl padalijimo netenka savo vertės ir negali būti panaudoti pagal paskirtį. Šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas butas yra vieno kambario (t. IV, b.l. 1-2), todėl yra nedalus objektas. Ieškovas nurodo, kad butas yra atsakovės ir vaiko gyvenamoji patalpa, gyventi jame kartu nėra įmanoma, nes šalių santykiai konfliktiški, todėl butas priteistinas atsakovei. Atsakovė taip pat prašė palikti butą natūra jai, nes kartu lieka gyventi nepilnametis vaikas, o butui įsigyti investuotos jos asmeninės lėšos.

Remiantis CK 3.118 straipsnio 2 dalimi, kompensacija už netektą turto dalį skaičiuotina iš turto vertės (85 600 Eur) atėmus likusią neišmokėtą prievolę pagal būsto kreditavimo sutartį (24 226,71 Eur), o gautą sumą (61 373,29 Eur) padalinus pagal šalims tenkančias dalis (1/3 – atsakovui (20 457,76 Eur), 2/3 dalys – ieškovei (40 915,53 Eur).

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neturėtų galimybės išmokėti ieškovui jo prašomo dydžio kompensacijos, net jei jos mokėjimas būtų išdėstytas. Priešieškinyje prašydama priteisti iš jos ieškovui 4 923,34 Eur kompensaciją, atsakovė prašė jos mokėjimą išdėstyti net trijų metų terminui. Ieškovas nurodė, kad nuomojasi butą, nuoma brangi, todėl siekia įsigyti nuosavą būstą ir sutiktų tik su kompensacijos mokėjimo išdėstymu pusantrų metų laikotarpiui.

Ieškovas ieškiniu prašo palikti šalis solidariai atsakingas pagal 2013-02-08 kredito sutartį. Atsakovė priešieškiniu prašo prievoles pagal kreditavimo sutartį palikti asmeninėmis jos prievolėmis, o ieškovą palikti laiduotoju. Trečiasis asmuo AB (duomenys neskelbtini) (dabar L. B. AB) prašė šalių įsipareigojimus su visais pakeitimais ir papildymais palikti solidaria šalių prievole. Bankas neprieštarauja dėl sutuoktinių tarpusavyje nustatytos solidarios prievoles vykdymo tvarkos ir dėl turto padalinimo tarp sutuoktinių.

Šalys turi teisę susitarti dėl prievolės vykdymo tarpusavyje. Ieškovas prašė nustatyti, kad šalims išliekant solidariai atsakingoms prieš kreditorių, kreditavimo sutartį vykdys atsakovė. Atsakovės pareikštas reikalavimas iš esmės atspindi tą pačią poziciją, todėl, atsakovei ir kreditoriui neprieštaraujant, turtą, kuriam įgyti prisiimta prievolė priteisiant atsakovei, teismas nustato, kad prievolę trečiajam asmeniui AB (duomenys neskelbtini) (dabar L. B. AB) pagal 2013-02-08 kredito sutartį vykdys atsakovė, o ieškovui patyrus bet kokių išlaidų, susijusių su netinkamu sutarties vykdymu, per tris dienas nuo tokių aplinkybių atsiradimo dienos atlygins ieškovo patirtas išlaidas.

Trečiasis asmuo AB (duomenys neskelbtini) (dabar L. B. AB) taip pat nurodė, kad 2013-02-08 tarp banko ir atsakovės buvo sudaryta ir kredito limito mokėjimo kortelėje sutartis, kuria atsakovei suteiktas 579,24 Eur kredito limitas terminui iki 2016-02-29. 2016-01-25 panaudota kredito limito suma sudarė 573,50 Eur. Trečiasis asmuo neprieštarauja, kad prievolė pagal šią sutartį liktų asmenine atsakovės prievole. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad nėra ginčo dėl to, jog įsipareigojimai pagal nurodytą sutartį yra asmeninės jos prievolės. Kadangi prievolė įgyta iki santuokos sudarymo, ji pripažįstama asmenine ir nutraukiant santuoką nedalintina.

Tas pats pasakytina ir apie ieškovo prievolę kreditoriui AB (duomenys neskelbtini) pagal iki šalių santuokos sudarytą 2013-03-14 asmeninės kredito linijos sutartį. Be to, į bylą pateikti įrodymai apie tai, kad ši prievolė kreditoriui yra įvykdyta (t. IV, b.l. 51-52).

Į bylą taip pat pateikta 2013-07-23 paskolos sutartis (t. I, b.l. 47), kuria trečiasis asmuo V. S. suteikė ieškovui 15 000 Lt beprocentę paskolą, nurodydamas jos tikslinę paskirtį – buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto ir pagerinimo darbams. Ieškovas turėjo grąžinti paskolą iki 2016-12-31 (Sutarties 2 str. 2 p.) Sutartyje nurodytos lėšos pervestos tos pačios dienos mokėjimo nurodymu (t. I, b.l. 48). Trečiasis asmuo V. S., prašydamas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nurodė, kad palaiko ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.,

Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Paskolos sutartis gali būti priskirta prie antrosios grupės prievolių, jeigu ji sudaryta šeimos interesais, nes įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Suinteresuotas asmuo, siekdamas, kad jo prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole, turi procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis, 2010-05-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai (3.109 str. 2 d.). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis ima paskolą be kito sutuoktinio sutikimo ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, pareigą įrodyti prievolės bendrumą turi tas sutuoktinis ar kreditorius, kuris tokią aplinkybę teigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Į 2017-10-26 teismo posėdį neatvyko liudytoja A. A., kurią apklausti ieškovo prašymu buvo nutaręs teismas. Ieškovo atstovas prašė spręsti dėl baudos liudytojai skyrimo.

Prašymas skirti baudą atmetamas.

CPK 248 straipsnis numato, kad jei šaukiamas liudytojas be svarbios priežasties neatvyko į teismą, jam gali būti skirta bauda.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šaukimas į teismo posėdį liudytojai neįteiktas, duomenų apie tai, kad jai žinoma jog yra kviečiama liudyti teismo posėdyje byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, bauda liudytojai negali būti skiriama.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

2015-09-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi tvarka. Laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Už priešieškinį mokėtinas 1008,60 EUR žyminis mokestis. Patenkinus apie 65 proc. priešieškinio reikalavimų, iš ieškovo priteistina 655,59 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė yra sumokėjusi 41 Eur žyminio mokesčio, likusios sumos mokėjimas atidėtas. Todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 41 Eur žyminio mokesčio – atsakovei, o 614,59 Eur - valstybei. Be to, atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovo valstybės naudai priteisiama 72 EUR žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Iš viso iš ieškovo valstybės naudai priteisiama 686,59 Eur žyminio mokesčio.

Atlikus įskaitymą iš viso iš atsakovės ieškovui priteisiama 259 Eur žyminio mokesčio.

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-267, 268, 270 straipsniais, teismas