Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-24 · Civilinė byla Nr. 2A-1809-275/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-08-04Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-24Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2016-12-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-24
Bylos Nr.
2A-1809-275/2014
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-04991-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
Atsakovas
M. M.
Ieškovas
I. M.
Trečiasis asmuo
AB SEB bankas
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1809-275/2014Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04991-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 121.14., 121.18., 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, reikalavimų bei pagal atsakovo M. M. priešieškinį ieškovei I. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, reikalavimų, trečiasis asmuo - AB SEB bankas, išvadas teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų. Prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokinę pavardę; sūnaus M. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; sūnaus M. M. išlaikymui priteisti iš atsakovo 1364,83 Lt kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 10 dienos pervedant į ieškovės sąskaitą banke; priteisti iš atsakovo 22515,24 Lt išlaikymo įsiskolinimo; ieškovei priteisti 2/3 dalis, o atsakovui – 1/3 dalį santuokoje įgyto turto; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti turtines teises į neįregistruotą 1/12 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pareigas pagal 2009-07-27 vartojamojo kredito sutartį, viso turto už 5017,52 Lt; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti turtines teises į neįregistruotą 1/12 dalį žemės sklypo, esančio duomenys neskelbtini), automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viso turto už 33750,00 Lt; priteisti ieškovei 20827,49 Lt kompensacijos už ieškovei natūra tenkančią mažesnę turto dalį; priteisti iš atsakovo 145900,00 Lt skolą; priteisti iš atsakovo metines 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (I t., b.l. 67-92). Nurodė, kad nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio šalys nebegyvena santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro ūkio, sukūrė atskirus gyvenimus. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad dėl šeimos iširimo kalta ieškovė. Nesutiko, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Sutiko mokėti po 600,00 Lt kas mėnesį sūnaus išlaikymui. Nesutiko su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes visada teikė sūnui išlaikymą.

Ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, sūnaus M. M. išlaikymui priteisti iš atsakovo po 1364,83 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2012-11-12 iki sūnaus pilnametystės, priteisti iš atsakovo 21965,24 Lt išlaikymo įsiskolinimo, nukrypti nuo lygių dalių principo, ieškovei priteisiant 2/3 dalis, atsakovui priteisiant 1/3 dalį viso santuokoje įgyto turto. Prašė dalijant santuokoje įgytą turtą ieškovei asmeninės nuosavybės teise turto nepriteisti, M. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti turtines teises į neįregistruotą 1/6 dalį žemės sklypo, esančio duomenys neskelbtini), viso turto už 33000,00 Lt, priteisti iš atsakovo 22000,00 Lt piniginės kompensacijos už ieškovei natūra tenkančią mažesnę turto dalį, priteisti iš atsakovo 2488,32 Lt už įvykdytus solidarius įsipareigojimus AS „UniCredit Bank“, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 145900,00 Lt skolą (III t., b. l. 41-65). Atsakovas M. M. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies. Nesutiko su ieškovės reikalavimais santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu. Nurodė, kad sutiktų sūnaus išlaikymui mokėti po 800,00 Lt kas mėnesį. Nesutiko su reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Nesutiko su reikalavimu priteisti 2 488,32 Lt kompensaciją už įvykdytus įsipareigojimus AS „UniCredit Bank“, nes didesnę paskolos dalį, t.y. 5 619 eurų, sumokėjo atsakovas, o ieškovė sumokėjo tik likusią sumą. Ieškovė niekada neskolino atsakovui 145 000,00 Lt sumos.

Atsakovas pareiškė priešieškinį byloje, kuriuo prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nustatyti sūnaus M. M. gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisti iš ieškovės išlaikymą sūnui M. M. po 800,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo iki jo pilnametystės, įpareigoti ieškovę vykdyti kreditorinius įsipareigojimus pagal 2009-07-27 vartojimo sutartį su AS „UniCredit Bank“ ir grąžinti likusius 3732,48 Lt; 6. pripažinti, kad 1/6 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 17500,00 Lt vertės, yra asmeninė atsakovo nuosavybė; 7. priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (III t., b. l. 101-107). Ieškovė su priešieškiniu nesutiko.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu priešieškinį atmetė, ieškinį tenkino iš dalies. Santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatė nepilnamečio šalių sūnaus M. M. gyvenamąją vietą su motina I. M.. Priteisė iš atsakovo M. M. išlaikymą sūnui M. M. periodinėmis išmokomis po 800,00 Lt per mėnesį nuo 2012 m. gruodžio 12 d. iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 10 dienos pervedant į I. M. sąskaitą Nr. duomenys neskelbtini). Paskyrė ieškovę I. M. sūnaus M. M. išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatė atsakovo M. M. bendravimo su sūnumi M. M. bendravimo tvarką. Padalino lygiomis dalimis ieškovės I. M. ir atsakovo M. M. santuokoje įgytą turtą – 1/6 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 4.2900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 33.000,00 Lt vertės. Atsakovo M. M. asmeninėn nuosavybėn priteisė natūra 1/6 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 4.2900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 33.000,00 Lt vertės. Priteisė ieškovei I. M. 16500,00 Lt kompensacijos iš atsakovo M. M.. Priteisė ieškovei I. M. 14500,00 Lt skolos iš atsakovo M. M.. Priteisė ieškovei I. M. metines 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 145000,00 Lt sumą nuo 2012 m. gruodžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį nepatenkintų reikalavimų dalyje atmetė. Priteisė ieškovei I. M. 2434,50 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo M. M..

Atsiliepimas

Konstatavo, kad ieškovė nepaneigė, kad komunalines paslaugas apmokėdavo atsakovas, kad atsakovas, jo tėvams padedant, rūpinosi maisto produktais ir kitais buityje reikalingais daiktais. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė pati nurodė, kad 2010 m. parduodant automobilį WV Jetta, neketino skirtis su atsakovu. Atsakovas nuolat iki pat 2012 m. spalio mėnesio įnešdavo lėšas į ieškovės sąskaitą nurodytame banke kredito grąžinimo įmokoms atlikti (II t., b.l. 82-103; III t., b.l. 67). Surinktų įrodymų visuma patvirtino šalių santuokinius santykius, bendrą ūkio tvarkymą ir po 2010 m. rugpjūčio mėnesio. Teismas atmetė atsakovo teiginius apie tai, kad sutuoktiniai vedė bendrą santuokinių gyvenimą iki pat 2012 m. spalio mėnesio, nes byloje surinkti įrodymai rodo, kad šalių šeima iširo ieškovei susipažinus 2012 m. pavasarį su dabartiniu ieškovės sugyventiniu K. Š.. Teismas sprendė, kad abu sutuoktiniai nebuvo reikiamai lojalūs vienas kitam, pažeidė pareigą gerbti vienas kitą, pažeidė sutuoktinių pareigas šeimoje, pažeidė atsakomybės už šeimos išsaugojimą reikalavimą, todėl santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi šalių vaikas nuo gimimo gyvena su motina, su kuria vaiką neabejotinai sieja itin artimas ryšys, teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, sprendė, jog vaiko interesus geriausiai atitinka vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina.

Konstatavo, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas po 1364,83 Lt kas mėnesį yra neproporcingas 4 metų vaiko poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai, todėl priteisė 800,00 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį.

Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 21965,24 Lt išlaikymo vaikui įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio priteisimo, nes į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovas turėjo finansines galimybes skirti šeimai daugiau lėšų.

Kadangi sudarant sutartį dėl žemės sklypo, kurio bendras plotas yra 4.2900 ha, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovas aiškiai išreiškė savo valią žemės sklypą įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine I. M. ir neįrodė, kad žemės sklypas įgytas už jo asmenines lėšas, teismas reikalavimą 2009-12-17 sutartimi įgytą žemės sklypą pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe atmetė. Priteisė minėtą žemės sklypą natūra atsakovui, o ieškovei priteisė 16 500,00 Lt kompensacijos.

Sprendė, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, tame tarpe ir šalių pokalbio garso įrašas, kad ieškovės asmenines 145000,00 Lt lėšas atsakovas panaudojo ne šeimos reikalų tvarkymui, bet savo asmeniniais tikslais, grąžindamas asmeninę skolą, todėl priteisė ieškovei iš atsakovo145 000,00 Lt skolos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti dalyje, kurioje buvo nuspręsta: atsakovo M. M. asmeninėn nuosavybėn priteisti natūra 1/6 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 4,290 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 33 000 Lt vertės; priteisti ieškovei I. M. 16 500 Lt kompensacijos iš atsakovo M. M.; priteisti ieškovei I. M. 145 000 Lt skolos iš atsakovo M. M.; priteisti ieškovei I.M. metines 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 145'000 Lt sumą nuo 2012 m. gruodžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašo šioje dalyje priimti naują sprendimą atsakovo M. M. asmeninėn nuosavybėn priteisti natūra 1/3 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 4,290 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 33 000 Lt vertės; ieškovės I. M. asmeninėn nuosavybėn priteisti natūra 1/3 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 4,290 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 33 000 Lt vertės; ieškovės I. M. ieškinį dalyje dėl 145 900 skolos ir procesinių palūkanų iš atsakovo M. M. priteisimo atmesti; pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą bei priteisti apelianto (atsakovo) naudai turėtas papildomas bylinėjimosi išlaidas: 2 560 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei kitas bylinėjimosi išlaidas, jei tokių būtų.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovui žemės sklypą natūra. Padalinus žemės sklypą natūra, tiek atsakovui, tiek ieškovei būtų sudarytos vienodos galimybės naudotis žemės sklypu ir jį valdyti. Sprendimo motyvas, jog atsakovą pripažįstant vieną žemės sklypo bendraturčiu, jam bus lengviau naudotis žemės sklypu, yra pagrįstas tik prielaidomis, nes žemės sklypo bendraturčiai yra šeši asmenys. Ieškovė, teismui padalinus žemės sklypą natūra, turėtų galimybę perleisti jai tenkančią žemės sklypo dalį tretiesiems asmenims, net ir neatsidalinusi jos iš bendros dalinės nuosavybės. Pirmos instancijos teismas sprendime nepasisakė ir neįvertino atsakovo pajėgumo sumokėti 16 500 Lt kompensaciją ieškovei. Atsakovui sumokėti tokio dydžio piniginę kompensaciją ieškovei būtų sunku, nes jo pajamos sudaro tik 2 000 Lt per mėnesį, be to, atsakovas sprendimu įpareigotas mokėti periodines išmokas vaikui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas nepagrįstai pripažino buvus 145 862,54 Lt dovanojimo sutartį tarp D. Č. ir I. M. ir ja vėliau rėmėsi nustatinėdamas ieškovo paskolos suteikimo atsakovui faktą, nes 145 862,54 Lt dovanojimo sutarčiai įstatymas numato privalomą notarinę formą, o tokios notarinės formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančią, tokia sutartis nesukuria teisinių padarinių. Teismas nusprendė, jog dovanojimo sutartis buvo sudaryta, neturėdamas visiškai jokių tiesioginių šios sutarties sudarymą patvirtinančių įrodymų. Vien piniginių lėšų pervedimas į ieškovės banko sąskaitą ir vėlesnis jų išėmimas iš banko sąskaitos grynaisiais pinigais negali patvirtinti dovanojimo sutarties sudarymo fakto. Be to, ieškovė nepateikė teismui dovanotų pajamų deklaracijos, kas paneigia dovanojimo sutarties egzistavimą.

3. Teismas, nustatinėdamas ieškovės paskolos sutarties suteikimo atsakovui faktą, rėmėsi teismo posėdžių metu apklaustos liudytojos D. Č., ieškovės parodymais bei šalių ir S. S. parodymais, duotais Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos Ikiteisminiame skyriuje. Liudytojų parodymai, užfiksuoti STT Kauno valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus liudytojo apklausos protokoluose, prilygintini liudytojų parodymams, kuriais nebuvo galima remtis įrodinėjant paskolos sutarties tarp šalių sudarymo faktą. Sprendime teismas visiškai nemotyvavo, kodėl nusprendė leisti privalomosios rašytinės sandorio formos nesilaikiusioms ginčo šalims remtis liudytojų parodymais. Byloje nenustatytas nei tikslus ieškovo pinigų perdavimo atsakovui laikas (data), nei pats pinigų perdavimo faktas, nei tiksli neva perduotų pinigų suma. Byloje esantys įrodymai vienas kitam prieštarauja, o sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodytos faktinės aplinkybės (dėl paskolos suteikimo laiko - 2012-01-12) apskritai nėra pagrįstos jokiais įrodymais byloje. Ieškovės pateiktas garso įrašas negali būti pripažintas leistinu įrodymu šioje byloje, nes negalima teigti, kad užfiksuotas būtent atsakovo balsas ir nėra žinoma, kada padarytas įrašas. Teismo nustatyta aplinkybė, susijusi su buto, esančio Krivių g. 42, Vilniuje, remontu, patvirtina, jog net ieškovei ir perdavus pinigus (apie 70 000-80 000 Lt) atsakovui, jie buvo naudojami abiejų sutuoktinių poreikiams tenkinti - įsirengti būstą, kuriame vėliau ilgą laiką gyveno ieškovė. Teismas nepagrįstai šiuos pinigus pripažino paskolintais.

Atsiliepimas

Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Kadangi žemės sklypo bendraturčiai yra šeši asmenys, o pirkimo pardavimo sutarties 5.8. punkte nurodyta, jog šia sutartimi nėra nustatoma konkreti perkamos sklypo dalies vieta bendrame sklype, kuria pirkėjai naudosis atskirai nuo kitų minėto žemės sklypo bendraturčių įsigiję sklypo dalį, tai reiškia, jog visi bendraturčiai jiems priklausančia nuosavybe naudojasi bendru sutarimu iki kol nebus paruoštas bei patvirtintas žemės atidalijimo į konkrečias dalis projektas. Šalis sieja konfliktiški santykiai, todėl ieškovei būtų sunku rasti bendrą sutarimą dėl jai priklausančio turto dalies.

2. Atsakovo pajamos nėra tokio dydžio, kokį jis nurodo savo apeliaciniame skunde. Atsakovo pajamas taip pat sudaro ir gaunamas nuomos mokestis už butą, esantį Krivių g. 42-6, Vilniuje, kuris nuosavybės teise priklauso jo tėvams. Be to, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso keturi žemės sklypai bei neįrengta pastogė. Viso šio turto vidutinė rinkos vertė Registrų centro duomenimis sudaro 387 886 Lt.

3. Piniginių lėšų dovanojimo sandorio šalių valia buvo išreikšta kitu notariškai patvirtintu sandoriu - buto pirkimo pardavimo sutartimi, kurio 2.1.2. punkte nurodyta, kad 145 862,54 Lt suma pardavus butą yra pervedama į I. M. sąskaitą banke. Pinigų dovanojimo sutarties tarp ieškovės ir jos motinos fakto buvimo niekuomet neginčijo ir pats atsakovas.

4. Paties atsakovo pozicija viso teisminio proceso metu nuolat keitėsi. Atsižvelgiant į tai teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, be to, ne liudytojų parodymai turėjo teismui esminės reikšmės konstatuojant paskolos buvimo faktą, bet byloje esantys rašytiniai ir kiti įrodymai bei pačių šalių teikti paaiškinimai. Atsakovas neigdamas paskolos buvimo faktą ir tuo pačiu sutikdamas su tuo, jog ieškovės piniginės lėšos jam pačiam vykdant darbus buvo investuotos į jo tėvams priklausantį butą, siekia nesąžiningo praturtėjimo suvaržydamas ieškovės teisę pagal sutartį gauti tai, ką perdavė atsakovui.

5. Garso įrašas, kurio savo apeliaciniame skunde nepripažįsta atsakovas, ne tik nepaneigia skolos buvimo, bet priešingai, ją patvirtina paties atsakovo. Be to, pats atsakovas teismo posėdžių metu patvirtino, jog šis garso įrašas yra darytas 2012 m. rugpjūčio 27 dieną (2013-09-17 posėdžio garso įrašo 3 d. 01:27 val.), pats atsakovas teismui paklausus apie tokio pokalbio buvimo faktą, patvirtino jo buvimą, taip pat pats atsakovas patvirtino, jog garso įrašo scenogramai neturintis jokių pastabų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas dalinai tenkintinas.

Nustatyta, kad ginčo šalys susituokė 2009-05-16, teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo nėra ginčijama, atsakovo skundas pateiktas dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir dalyje, kurioje patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo skolą.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 145 000 Lt skolą

2013-04-26 pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 145 900 Lt skolą, nurodė, kad šiuos pinigus skolino atsakovui pagal žodinę sutartį, juos gavo iš motinos, pardavusios jai priklausiusį butą. Atsakovas prašo panaikinti teismo sprendimą šioje dalyje dėl to, kad teismas netinkamai vertino įrodymus dėl paskolos buvimo fakto, dėl dovanojimo sutarties sudarymo tarp ieškovės ir jos motinos D. Č.. Byloje buvo padaryta išvada, kad 2009-10-16 buto pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovės motina D. Č. pardavė savo butą, buvusį (duomenys neskelbtini), už 238 000 Lt, iš kurių 145 862,54 Lt pagal sutarties sąlygą buto pirkėja įsipareigojo pervesti į ieškovės sąskaitą banke ( b.l.34-46). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą dėl ieškovės turėjimo asmeninėje nuosavybėje 145 900 Lt sumos remdamasis ne tik ieškovės, liudytojos D. Č., bet ir paties atsakovo paaiškinimu. Teismo sprendime nurodyta, kad atsakovas neginčija šio fakto. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino buvus dovanojimo sutartį tarp D. Č. ir I. M.. Byloje reikšminga aplinkybe yra tai, ar ieškovė turėjo savo žinioje tokią pinigų sumą, kurią, kaip teigia, paskolino atsakovui. Abiems sandorio šalims pripažįstant buvus dovanojimo faktui tarp šalių, o atsakovui neginčijant pinigų pervedimo į ieškovės sąskaitą fakto, neginčijant ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ši pinigų suma buvo pervesta asmeniškai ieškovei, o ne abiejų sutuotkinių inetersams tenkinti, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė turėjo savo žinioje pinigų sumą, kurią ji teigia, skolino atsakovui. Šioje byloje reikšminga aplinkybe yra tai, ar ieškovės turima pinigų suma sąskaitoje buvo abiejų sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė, ar tai buvo asmeninės ieškovės lėšos. Tai, ar ši suma jai buvo padovanota, ar perduota laikinai pasinaudoti, nėra reikšminga, todėl atsakovo argumentai, jog ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas šioje dalyje dėl to, kad dovanojimo sandoris neatitiko CK 6.469 straipsnio 2 dalies reikalavimų, atmestini. Kadangi atsakovas ginčija 145 900 Lt sumos paskolinimo jam faktą, teismas pagal byloje pateiktus įrodymus pripažino įrodytu tokios paskolos buvimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nebuvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, tenkinant šį ieškovės reikalavimą.

CK 1.93 straipsnio 2 dalis numato, jog įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatyme įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Išmintis iš šių nuostatų nurodyta 1.93 straipsnio 6 dalyje, kur teigiama kad šio straipsnio antros dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, ir išvardijamos 4 –iuose punktuose kitos sąlygos, kurios leidžia netaikyti CK 1.93 straipsnio 2 dalies reikalavimų. 1.93 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad 1.93 straipsnio 2 dalis netaikoma, kai yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų. Pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriame padaryti rašymo apsirikimai buvo ištaisyti 2014-02-06 teismo nutartimi, nustatyta, kad atsakovas LR Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos ikiteisminio tyrimo skyriuje 2010-11-17 apklausos, vykdytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 07-1-00114-10 metu nurodė, jog jis skolinosi pinigus iš S. S.. Liudytojo apklausos protokole ( t. II, b.l. 161-163) atsakovo pasakyti žodžiai užfiksuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno, atsakovas paaiškinimus davė kaip liudytojas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Jis paaiškino, kad pasiskolino iš savo žmonos I. M. 172000 Lt ir juos kaip skolą perdavė tiesiogiai į rankas S. S.. Šis protokolas rašytinis įrodymas, t.y. netiesioginis sandorio tarp ieškovės ir atsakovo sudarymo įrodymas, todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas melagingai Specialiųjų tyrimo tarnybai nurodė, jog skolinosi iš žmonos 172 000 Lt, kuriuos 2010 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje atidavė S. S.. Kadangi S. S. apklausta specialiųjų tyrimų tarnyboje liudytoja nurodė, jog atsakova sbuvo jai skolnigas pagal vekselį 250 000 Lt, tikėtina, kad jis galėjo prašyti ieškovės pinigų sumos, kurią grąžins S. S.. Ieškovė apklausta liudytoja 2011-03-16 ( t. II, b.l.168-169) nurodė, jog ji yra davusi M. M., kaip savo vyrui 145000 Lt neatlygintinai skolos atidavimui S. S.. Dėl fakto, kad ieškovė perdavė 145 000 Lt savo vyrui analogiškus parodymus davė tiek ieškovė, tiek atsakovas, todėl daryti išvadą, kad jie abu davė melagingus parodymus dėl šios aplinkybės Specialiųjų tyrimų pareigūnams ir dėl to teismas turėtų pranešti apie jų padarytą nusikaltimą prokuratūrai, nėra pagrindo. Nors atsakovas teigia, kad jis melavo specialiųjų tyrimų tarnybai, tačiau jo pareiga buvo pateikti įrodymus, patvirtinančius melagingų parodymų davimo faktą. Ieškovei tiegiant, kad ji skolino pinigus atsakovui, pagal šioje byloje esančius kitus įrodymus dėl skolinimo fakto, nebuvo pagrindo teismui daryti išvados, kad atsakovas melavo specialiųjų tyrimų tarnybai dėl pinigų gavimo iš žmonos fakto ir šių pionigų jis nėra gavęs. Tai, kad šalys pinigų skolinimo metu buvo santuokoje, nepatiekta duokenų, jog 2010 m. rugpjūčio mėn., jų santykiai būtų priešiški, tai leidžia daryti išvadą, kad atsižvlegiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį, draudimas iekšovei panaudoti liudytojų parodymus paksolos sandoriui įrodyti, prieštrautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ( CK 1.93 staripnio 6 dalies 4 punktas). Kadangi ieškovoės nurodytas paskolos atsakovui faktas pagrįstas kitokiais galimais įrodymais, iš jos neatimta teisė paskolos sutarties buvimo faktą įrodyti kitais, nei rašytinė sutartis, įrodymais. Iekšovės nurodytas faktas apklausos protokole, jog ji neatlygintinai davė vyrui 145 000 Lt skolos atidavimui, neatima iš jos teisės reikalauti perduotos sumos grąžinimo, kadangi atsakovas neįrodinėja buvus tarp šalių faktiškai dovanojimo sandorio, t.y. fakto, kad žmona jam perdavė 145 000 Lt neatlygintinai.

Dėl bendro turto padalijimo natūra

Teismo sprendimo dalis, kuria priteista atsakovui asmeninėn nuosavybėn 1/6 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 4,2900 ha, 33 000 Lt vertės, keistina, pripažinus, jog skundo argumentas, kad kompensacijos priteisimas vienam sutuoktiniui iš kito tikslingas tuo atveju, kai turimo tuurto nėra galimybės padalinti abiem lygiomis dalimis. Tai, kad atsakovas asmeniškai pažįsta sklypo bendraturtį, kad jis daugiau rūpinosi sklypo pirkimu, nėra aplinkybėmis, kurios turi nulemti, kuriam iš sutuoktinių priskirtinas turtas natūra, o kuris turi už jį mokėti kompensaciją. CK 3.127 straipsnio 1 dalis numato, jog turtas padalijamas natūra jeigu galima taip padalyti. Nei vienai iš šalių nepateikus argumentų, jog negalima padalyti turtoi, skiriant kiekvienam iš sutuoktinų po ½ dalį turimo turto, t.y po 1/12 dalį žemės sklypo bendrame 4,2900 ha žemės sklype, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netaikė įststaymo, kurį reikėjo taikyti – CK 3.127 straipsnio 3 dalies, todėl sprendimas keistinas CPK 330 straipsnio pagrindu.

Kiti apeliaciino skundo argumentai nėra reikšmingi, todėl motyvai dėl jų nenurodomi.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovo M. M. asmeninėn nuosavybėn priteista natūra 1/6 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 4,290 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 33 000 Lt vertės ir priteisti ieškovės I. M. ir M. M. asmeninėn nuosavybėn natūra po 1/12 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 4,290 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei I. M. 16 500 Lt kompensacijos iš atsakovo M. M., panaikinti.,

Kitą teismo sprndimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginijus KairevičiusDanutė KutrienėLoreta Lipnickienė