Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos - Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities skyrius atstovams Aurimui Bagavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui M. B. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

“9.1. Darbo dienomis atsakovas M. B. bendrauja su sūnumi kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdamas šalių sūnų iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos (tuo atveju jei sūnus tą dieną nesilanko ikimokyklinio ugdymo įtaigoje – iš jo namų 17.00 val.) ir grąžindamas šalių sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.;

“9.4. M. B. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19.00 valandos.”

“9.9. Atsakovas apie savo nutartimi bei sprendimu šioje byloje nustatytą planuojamą bendravimo su sūnumi laiką informuoja ieškovę:

· Ne vėliau kaip likus 12 val. iki atsakovo planuojamo bendravimo su sūnumi D. B., gim. (duomenys neskelbtini), laiko trečiadieniais (Taikos sutarties 9.1 punktas);

· Ne vėliau kaip likus 24 val. iki atsakovo planuojamo bendravimo su sūnumi D. B., gim. (duomenys neskelbtini), laiko kas antrą savaitgalį (Taikos sutarties 9.4 punktas);

· Ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki atsakovo planuojamo bendravimo su sūnumi D. B., gim. (duomenys neskelbtini), laiko švenčių dienomis (Taikos sutarties 9.7 punktas);

· Ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki atsakovo planuojamo bendravimo su sūnumi D. B., gim. (duomenys neskelbtini), laiko atostogų metu (Taikos sutarties 9.8 punktas).

Atsakovui neinformavus ieškovės apie jo planuojamą bendravimo su sūnumi D. B., gim. (duomenys neskelbtini), laiką Taikos sutarties 9.9 punkte nurodytais terminais, ieškovė atleidžiama nuo pareigos sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su sūnumi D. B., gim. (duomenys neskelbtini), nutartyje bei teismo sprendimu šioje byloje nustatytu laiku.”

Reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ieškovė motyvavo tuo, kad nuo 2015-12-18 teismo nutarties pablogėjo ieškovės sveikata bei padidėjo nepilnamečio vaiko poreikiai. Nurodė, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti per mėnesį reikalinga bent 400,00 Eur suma, kurią sudaro 30,00 Eur išlaidos darželiui, 100,00 Eur maistui, 50,00 Eur rūbams ir avalynei, 50,00 Eur būsto išlaidos, 20,00 Eur higienos prekėms, 7,00 Eur buitinei chemijai, 40,00 Eur vaistams ir vitaminams, 20,00 Eur laisvalaikiui, 25,00 Eur transporto išlaidoms, 6,00 Eur kirpyklai, 20,00 Eur ilgalaikio naudojimo daiktams, 20,00 Eur žaislams, ugdymo, lavinimo priemonėms, 10,00 Eur akiniams ir lęšiams, 5,00 Eur kitoms nenumatytoms išlaidoms (remontas, valykla). Paaiškino, kad šalių vaikas pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, todėl patiriamos papildomos išlaidos darželiui, rūbams. Vaikas dažnai serga sezoninėmis ligomis, todėl patiriamos didesnės išlaidos vaistams ir vitaminams. Anot atsakovės, jos galimybės teikti tinkamą išlaikymą vaikui sumažėjo dėl jai diagnozuotos onkologinės ligos, jos šalutinio poveikio ir nustatyto 35 proc. darbingumo. Šiuo metu ieškovės kasmėnesines pajamas sudaro 211,58 Eur netekto darbingumo pensija, 68,40 Eur ieškovės kito sūnaus A. P. išlaikymo išmoka ir 70,02 Eur socialinės išmokos vaikams. Ieškovės šeima gyvena jai nuosavybės teise priklausančio ½ dalyje buto, be D. B. ieškovė išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką – A. P.. Tuo tarpu atsakovas yra sveikas, darbingas, dirba ir gauna geras pajamas, nes vykdo santechnikos, statybos apdailos darbus, kitų išlaikytinių, išskyrus šalių bendrą sūnų, neturi. Be to, nuo 2015-12-18 teismo nutarties iš esmės pasikeitė šalies ekonominė padėtis, nes tuo metu minimali mėnesio alga buvo 325,00 Eur, o šiuo metu ji yra 400,00 Eur. Dėl šių priežasčių ieškovė mano, kad atsakovui turėtų tekti didesnė našta išlaikyti bendrą nepilnametį vaiką.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos ieškovė nurodė, jog atsakovas nesilaiko jo paties siūlytos ir teismo nutartimi nustatytos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, todėl jų sūnus patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, trukdo ieškovei planuoti savo laiką.

Institucija, teikianti byloje išvadą, pateikė 2018-08-10 išvadą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo Nr. 6SD-681, kurioje nurodė, kad informacijos apie netinkamą ieškovės vaikų priežiūrą skyrius nėra gavęs informacijos. Institucija mano, kad išlaikymą nepilnamečiui vaikui reikia padidinti, klausimą dėl konkretaus dydžio išsprendžiant teismo posėdžio metu, o nustatytą bendravimo tvarką keisti netikslinga (el. b. 92-93 l.).

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas Aurimas Bagavičius teismo posėdžio metu palaikė institucijos išvadą. Nurodė, kad ieškovės ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra visiškai pagrįstas, todėl mano, kad pagrįstai ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo priteisti 210,00 Eur išlaikymą vaikui, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas negalėtų teikti tokio dydžio išlaikymo vaikui.

Institucijos nuomone netikslinga riboti atsakovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku, tačiau bendravimo tvarka turi būti koreguojama, reikia nustatyti informavimo tvarką. Be to, būtina numatyti, kad atsakovui nepasiėmus laiku vaiko, jis netenka teisės bendrauti su vaiku. Vaikas dažnai serga, todėl turėtų būti numatyti kompensavimo tvarka ir bendravimas kitomis ryšio priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei J. P. ir atsakovui M. B. gimė sūnus D. B., kuris nagrinėjant šią bylą yra nepilnametis (el. b. 11 l.). Šiaulių apylinkės teismas 2015-12-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8954-776/2015 patvirtino tarp šalių J. P. ir M. B. sudarytą taikos sutartį (el. b. 7-9 l.) (toliau – Sutartis), pagal kurią nepilnamečio vaiko D. B. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina J. P. (Sutarties 8. p.). Pagal Sutarties 1. punktą M. B. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. B. po 130,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Be to, šalys nustatė M. B. ir D. B. bendravimo tvarką (9. p.).

Šioje byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 str., CPK 279 str. 5 d.).

Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai, išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį.

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Teismas šiai civilinei bylai išnagrinėti prijungė civilinę bylą Nr. e2-8954-776/2015, kurią Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutraukė, nes patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį. Iš nurodytos civilinės bylos nustatyta, kad 2015-12-18 ieškovės kasmėnesines pajamas sudarė 143,65 Eur motinystės pašalpa, 28,50 Eur išmoka vaikui, 64,21 Eur socialinė pašalpa vaikui, 45,60 Eur vienkartinė išmoka vaikui (A. P.) mokinio reikmenims įsigyti, taigi iš viso 236,36 Eur, neįskaitant vienkartinės 45,60 Eur išmokos. Ieškovė gyveno ½ dalyje jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), o kita buto dalis priklausė ieškovės motinai B. P. Ieškovės vardu buvo registruotos 2 transporto priemonės: Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Fiat Stilo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė išlaiko dar 1 nepilnametį vaiką A. P. Duomenų apie ieškovės sveikatos sutrikimus byloje nėra.

Atsakovas M. B., nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-8954-776/2015, transporto priemonių ar nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teise neturėjo, jo kasmėnesinės pajamos buvo apie 500,00 Eur per mėnesį, turėjo 3458,44 Eur įsiskolinimą „Swedbank“, AB pagal 2007-02-27 kredito sutartį Nr. 07-018840-FA. Duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus byloje nėra.

Iš šioje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2005-04-01 duomenimis yra 13844,00 Eur. Ieškovė nuosavybės teise trui 3 transporto priemones: Fiat Stilo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas), ir Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas). Ieškovė be D. B. išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką – A. P., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. 10 l.). Duomenų apie ieškovės kreditorinius įsipareigojimus nėra. Iš pateiktų pažymų apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad ieškovei kas mėnesį yra mokama 210,03 Eur netekto darbingumo išmoka, 68,40 Eur vaiko išlaikymo išmoka (el. b. 12-13 l.), 90,44 Eur išmoka vaikui (el. b. 14 l.). Iš šalių paaiškinimų ir banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas moka išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. B. (el. b. 77 l.). Taigi visos deklaruojamos ieškovės pajamos, įskaitant išlaikymą D. B., yra 498,87 Eur. Be to, ieškovė turi papildomų pajamų, nes gamina papuošalus, tačiau jų dydžio ieškovė neatskleidė (el. b. 79-89 l.). Taigi ieškovės turtinė padėtis palyginus su 2015-12-18 yra beveik du kartus geresnė.

Tačiau ieškovė turi sveikatos problemų, jai 2017 m. kovo mėnesį diagnozuota onkologinė liga (el. b. 17-18 l.), atlikta operacija, taikytas gydymas chemoterapija (el. b. 19 l.), iki 2019-08-08 nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (el. b. 15-16 l.). Iš minėtų aplinkybių spręstina, kad ieškovė dėl objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, neturi galimybių visa apimtimi dirbti ir gauti didesnes pajamas išlaikyti 2 nepilnamečius vaikus ir save.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra iš esmės pasikeitusi, t. y., nepaisant to, kad pajamos nėra deklaruojamos, turtinė padėtis yra iš esmės pagerėjusi.

Taigi atsakovas yra darbingas, dirba ir gauna pajamas, tačiau jų nedeklaruoja. Todėl atsakovui nepateikus rašytinių įrodymų apie savo tikrąją turtinę padėtį, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) teismas vadovaujasi vienu pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Atsižvelgiant į tai teismas konstatuoja, kad atsakovas, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį ir sveikatos būklę turėtų galimybes teikti savo nepilnamečiui sūnui didesnį nei 130,00 Eur dydžio išlaikymą.

Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-8954-776/2015, ieškovė teigė, kad nepilnamečiui vaikui per mėnesį skirtina suma yra 353,00 Eur. Atsakovas nurodytam vaiko išlaikymo dydžiui prieštaravo, nurodė, kad 160,00 Eur būtų pakankama suma išlaikyti vaiką. Šalims nusprendus bylą baigti taikiai, teismas 2015-12-18 patvirtino taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad atsakovas teiks kas mėnesį vaikui 130,00 Eur dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nepasisakė, kad ieškovė teiks mažesnio nei 130,00 Eur išlaikymą vaikui, teismas sprendžia, kad šalių sutarta vaiko poreikius patenkinti reikalinga suma 2015 m. buvo 260,00 Eur. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2014 m. ir 2015 m. nepilnamečiui vaikui buvo diagnozuota viršutinių kvėpavimo takų ligos, kvitai patvirtina, kad buvo pirkti vaistai, skirti gydyti slogą, vitaminai vaikui. Duomenų, apie tai, kad tuo metu berniukas būtų turėjęs specialiųjų poreikių, byloje nėra.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2015-12-18 sprendimo praėjo beveik 3 metai, D. B. priimant šį sprendimą yra 4 metų amžiaus, taigi berniukas yra paaugęs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. v. G. B., bylos Nr. 3K-3-534/2013).

Vertinant ieškovės nurodytus vaiko poreikius ir juos patvirtinančius rašytinius įrodymus (el. b. 103-140 l.), teismas sutinka, kad vaiko poreikiai nuo 2015-12-18 yra padidėję, tačiau ne ieškovės nurodyta 400,00 Eur per mėnesį suma. Įvertinus ieškovės pateiktus kvitus pastebėtina, kad didžioji dauguma kvitų patvirtina, kad pirktas maistas ir gėrimai, tačiau šios prekės pirktos visai šeimai, ne vienam vaikui, byloje nenustatyta, kad nepilnamečiui vaikui būtų perkamas kitoks maistas, nei visai šeimai. Kadangi nepilnametis vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kurioje yra užtikrinamas vaiko maitinimas visą dieną, todėl spręstina, kad išlaidos maistui (100,00 Eur) yra per didelės, todėl mažintinos iki 50,00 Eur. Taip pat mažintinos išlaidos rūbams ir avalynei iki 30,00 Eur, nes kiekvieną mėnesį tokio amžiaus vaikui nebūtina pirkti rūbus ar avalynę, būsto išlaidos mažintinos iki 50,00 Eur, nes pagal ieškovės pateiktus kvitus matyti, kad 2018-09-19 sumokėta iš viso 141,82 Eur (el. b. 104-107 l.), todėl 1 šeimos nariui tenkanti dalis ne šildymo sezonu yra 35,46 Eur. Nesutiktina su ieškove, kad ji nepilnamečio vaiko higienos priemonėms kas mėnesį išleidžia 20,00 Eur, ši suma mažintina iki 10,00 Eur, laisvalaikiui skirtina 10,00 Eur suma, nes vaikas yra 4 metų amžiaus. Įvertinus atstumą nuo ieškovės namų ((duomenys neskelbtini)) iki ikimokyklinio ugdymo įstaigos ((duomenys neskelbtini)) ir iki sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje suteikiamos gydymo paslaugos nepilnamečiui vaikui ((duomenys neskelbtini)), teismas sprendžia, kad būtina mažinti transportui skirtų išlaidų sumą iki 15,00 Eur, o ieškovės pateikti prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitai (el. b. 122, 130, 132 l.) patvirtina, kad už kirpimą yra mokamas ne 6,00 Eur, o 4,00 Eur mokestis. Pateikti kvitai nepatvirtina, jog nepilnamečiui vaikui būtų pirkti ilgalaikio naudojimo daiktai, todėl išlaidos šiam poreikiui nėra pagrįstos. Kitos ieškovės nurodytos vaikui išlaikyti skirtos išlaidos, teismo nuomone yra pagrįstos, atitinka 4 metų amžiaus vaiko D. B. poreikius bei protingos. Todėl įvertinus tai, kas nustatyta, teismas sprendžia, kad D. B. išlaikyti reikalinga kiekvieną mėnesį bent 300,00 Eur suma. Taigi vaiko poreikiai nuo 2015-12-18 yra padidėję, dėl ko yra pagrindas pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3935-841/2011 iš atsakovo vaikui priteisto išlaikymo dydį.

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis nuo 2015-12-18 pagerėjo beveik 2 kartus, tačiau dėl jai diagnozuotos ligos, ieškovė neturi galimybių dirbti visa apimtimi ir gauti didesnes pajamas, atsakovo turtinė padėtis nuo 2015-12-18 tikėtina, kad iš esmės pagerėjo, nors atsakovas savo pajamų nedeklaruoja ir jų teismui nenurodė. Ieškovės sveikatos būklė yra šiuo metu pablogėjusi, o atsakovas nors ir turi sveikatos problemų dėl kojos traumos, tačiau neįrodė, kad dėl nustatytos sveikatos būklės negali dirbti ir nedirba, jam nedarbingumas nėra nustatytas (CPK 178 str.). Taigi atsakovas yra darbingas, darbingo amžiaus, dirba bei gauna pajamas, kurios tikėtina yra didesnės nei ieškovės, todėl gali prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo didesne dalimi nei ieškovė.

Todėl šioje byloje įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, šalių pateiktus paaiškinimus, institucijos išvadą, nustačius šiai bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes (tėvų turtinė padėtis ir jos pokytis, tėvų sveikatos būklė ir jos pokytis, vaiko poreikiai ir jų pokytis), teismas sprendžia, kad ieškinys pagrįstas iš dalies, todėl iš atsakovo jo nepilnamečiui vaikui – D. B. – išlaikyti priteistina po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, atitinkamai pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-18 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8954-776/2015 (CPK 270 str.). Vaiko išlaikymo sumos tvarkytoja uzufrukto teise paliktina ieškovė J. P. (CK 3.185 str. 1 d.). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.203 str. 1 d.). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

2015-12-18 teismas patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, nustatė tokią atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką:

9. Šalys atsižvelgusios į nepilnamečio sūnaus interesus susitaria, kad tikslinga nusistatyti pereinamąją matymosi su vaiku laikotarpį, tai yra, šalys susitaria, kad:

9.1. Darbo dienomis M. B. bendrauja su sūnumi kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20.00 val.;

9.2. Kas antrą savaitgalį M. B. bendrauja su sūnumi iki jam sukaks du metai , tai yra iki 2016-05-25, šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 10 valandos iki 19 valandos, nakvynei sūnų parvežant į vaiko namus;

9.3. Kas antrą savaitgalį M. B. bendrauja su sūnumi iki jam sukaks du metai ir šeši mėnesiais, tai yra iki 2016-11-25, nuo šeštadienio 10 valandos iki sekmadienio 19 valandos;

9.4. Nuo 2016-11-25 M. B. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16-17 valandos iki sekmadienio 19 valandos;

9.5. Šalys susitaria, kad kiekvieną Motinos dieną ir ieškovės gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo dienos, su vaiku bendrauja ieškovė;

9.6. Šalys susitaria, kad kiekvieną Tėvo dieną ir atsakovo gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo dienos, su vaiku bendrauja tėvas iki tos dienos 19 valandos.

9.7. Šalys susitaria, kad visuotines šventines dienas: kas antros Šv. Kalėdos, Naujieji metai, Šv. Velykos, tėvas praleidžia su sūnumi rotacijos principu atsižvelgiant į jo amžių ir 9.1, 9.2, 9.3 punkte nustatytą galimybę dėl vaiko nakvynių su atsakovu;

9.8. Šalys susitaria, kad nuo 2016-11-25 M. B. atostogų metu, šalių suderintu laiku, tėvas bendrauja su sūnumi 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai;

9.9. Šalys susitaria, kad visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo sutartyje numatytos bendravimo tvarkos, tėvas ar motina per protingą laiką, bet ne vėliau kaip 12 val., praneša kitam iš tėvų SMS žinute ir tokiu būdu suderina bendravimo tvarkos pakeitimus atsižvelgdami į vaiko poreikius.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Aiškindamas pirmiau nurodytas teisės normas, kasacinis teismas pasisakė, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina riboti nepilnamečio vaiko bendravimą su atsakovu. Šiuo metu nepilnametis vaikas yra 4 metų amžiaus, sveikas, turi nešioti akinukus, kitų specialiųjų poreikių neturi. Nors ieškovė teigia, kad ji nepasitiki atsakovu, kai šis pasiima vaiką pas save, kad juo nesirūpina, susargdina, šias aplinkybes ieškovė grindžia susirašinėjimu trumposiomis žinutėmis su atsakovu, tačiau teismo vertinimu, minėti susirašinėjimai iš esmės labiau atskleidžia konfliktiškus ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykius, o ne atsakovo atsainų požiūrį į vaiką ir jo sveikatą. Atsakovas neigia, kad jis netinkamai rūpinasi savo vaiku, jį prižiūri. Vaikas yra 4 metų amžiaus, neseniai pradėjęs lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, jam nustatytas refliuksas – tai leidžia spręsti, kad dėl dažnų vaiko ligų atsakingas ne atsakovas, o minėtos aplinkybės. Taigi byloje nėra įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, jog atsakovas netinkamai elgiasi su savo nepilnamečiu vaiku, juo nesirūpina, netenkina jo poreikių, elgiasi priešingai vaiko interesams ir/ar neužtikrina nepilnamečio vaiko teisių ar teisėtų interesų. Taipogi nenustatyta, kad vaikas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenorėtų bendrauti su tėvu, ieškovė teismo posėdyje pripažino, kad vaikas su tėvu bendrauja noriai, duomenų, kad tarp tėvo ir vaiko nėra emocinio ryšio, byloje nėra. Todėl vien tai, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, nėra pakankama priežastis riboti atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimą. Dėl šios priežasties bendravimo tvarka, nustatyta Taikos sutarties 9.1. ir 9.4. punktuose nekeistina.

Taip pat nelogiška nustatyti pareigą atsakovui informuoti apie planuojamą bendravimą su vaiku švenčių dienomis ne vėliau kaip likus 7 dienoms ir apie planuojamą bendravimą su vaiku atostogų metu ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki planuojamo bendravimo. Teismo nuomone nustatyti terminai yra nepagrįsti ir per ilgi atsižvelgiant į tai, kad vaikas dažnai serga, taip pat ir ieškovė turi sveikatos problemų. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, nes abu tėvai turi būti vienodai lankstūs ir derinti savo poreikius su vaiko. Atsižvelgiant į tai, minėti terminai sutrumpintini iki 2 dienų ir iki 5 dienų.

Įvertinus tai, kad vaikas dažnai serga, o ieškovė nesutinka sergančio vaiko palikti atsakovui, nustatytina, kad vaiko tėvas gali bendrauti su vaiku iš karto po jo ligos atitinkamą laiką, kiek jis negalėjo su vaiku bendrauti, jei apie planuojamą bendravimą laiku praneša ieškovei. Taip pat nustatytina, kad ieškovė turi sudaryti sąlygas atsakovui bent 2 kartus per savaitę bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Cristescu prie Rumuniją, peticijos Nr. 13589/07), todėl nustatant bendravimo tvarką siekiama tik sudaryti sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) dalyvauti auklėjant vaiką, jiems susitikti ir bendrauti.

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas. Tais atvejais, kai tėvas negali dėl objektyvių priežasčių bendrauti nuolat ir tiesiogiai su vaiku, teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, gebėjimus ir pan., turi nustatyti kitus alternatyvius būdus. Kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas (motina) valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinus aukščiau nurodytą teismų praktiką, spręstina, kad šioje dalyje ieškinys tenkintinas tik iš dalies, t.y., pagal ieškovės siūlomą pakeisti bendravimo tvarką nustatytina tik pareiga atsakovui informuoti ieškovę apie planuojamą bendravimą su vaiku, likusioje dalyje ieškinio reikalavimas atmestinas (CPK 270 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos (el. b. 33-34, 41 l.), todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamo valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d., 99 str. 2 d.).

Ieškovė šioje byloje yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą dydis yra 435,50 Eur.

Atsakovas šioje byloje yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jam taip pat buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (el. b. l.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad išlaidų už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą dydis yra 260,00 Eur.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, nepriteistinos iš šalių, nes išlaidų suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl nepriteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-18 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8954-776/2015, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp J. P. ir M. B., rezoliucinės dalies 1. punktą, kuriuo M. B. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), mokant kas mėnesį išlaikymą 130 Eur (vienas šimtas trisdešimt) periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, ir priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 180,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2018-06-25 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo išmokas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-18 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8954-776/2015, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp J. P. ir M. B., rezoliucinės dalies 9.9. punktą ir nustatyti tokias M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) papildomas bendravimo sąlygas:

9.9. Atsakovas M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) norėdamas pasinaudoti Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8954-776/2015 patvirtintos taikos sutarties 9.1., 9.4., 9.7., 9.8. punktuose nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka informuoja ieškovę J. P. telefonu:

9.9.1. Ne vėliau kaip likus 12 val. iki atsakovo planuojamo bendravimo su sūnumi D. B., gim. (duomenys neskelbtini), laiko pagal taikos sutarties 9.1 punktą;

9.9.2. Ne vėliau kaip likus 24 val. iki atsakovo planuojamo bendravimo su sūnumi D. B., gim. (duomenys neskelbtini), laiko pagal taikos sutarties 9.4 punktą;

9.9.3. Ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki atsakovo planuojamo bendravimo su sūnumi D. B., gim. (duomenys neskelbtini), laiko pagal taikos sutarties 9.7 punktą;

9.9.4. Ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki atsakovo planuojamo bendravimo su sūnumi D. B., gim. (duomenys neskelbtini), laiko pagal taikos sutarties 9.8 punktą.

9.9.5. Atsakovui neinformavus ieškovės apie jo planuojamą bendravimo su sūnumi D. B., gim. (duomenys neskelbtini), laiką taikos sutarties 9.9.1. - 9.9.4. punktuose nurodytais terminais, ieškovė atleidžiama nuo pareigos sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su sūnumi D. B., gim. (duomenys neskelbtini), taikos sutartyje nustatytu laiku.

9.9.6. Nepilnamečiui vaikui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), negalint bendrauti su atsakovu M. B. pagal nustatytą tvarką dėl objektyvių priežasčių (liga ar kt.), nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo laikas perkeliamas į kitą dieną, einančią po aplinkybių, dėl kurių nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimas buvo negalimas, pasibaigimo, nebent šalys susitartų kitaip. Bendravimo laiko perkėlimas dėl objektyvių priežasčių neatleidžia atsakovo M. B. nuo pareigos, nustatytos 9.9.1. -9.9.4. punktuose.

9.9.7. Ieškovė J. P. privalo sudaryti sąlygas atsakovui M. B. bendrauti su nepilnamečiu vaiku D. B. bent 2 kartus per savaitę telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.