- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-417-340/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20256-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Rita Kiselienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- G. A., R. A.
- Atsakovas
- V. K., A. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. A. ir R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. A. ir R. A. ieškinį atsakovams V. K. ir A. B. dėl baudos ir palūkanų sumažinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. A. ir R. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami sumažinti netesybas (baudą) ir palūkanas pagal skolininkų R. A. ir G. A. ir kreditorių A. B. ir V. K. 2015 m. spalio 19 d. sudarytą paskolos sutartį, kurios išieškomos pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro D. B. 2017 m. kovo 24 d. vykdomąjį įrašą (notarinio reg. Nr. DB-2037), iki 794,80 Eur pakeičiant Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro D. B. 2017 m. kovo 24 d. vykdomąjį įrašą (notarinio reg. Nr. DB-2037) ir nurodant, kad palūkanos sudaro 794,80 Eur ir panaikinant 17 398 Eur baudos (delspinigių/netesybų) išieškojimą; sumažinti procesines palūkanas pagal skolininkų R. A. ir G. A. ir kreditorių A. B. ir V. K. 2015 m. spalio 19 d. sudarytą paskolos sutartį, kurios išieškomos pagal notaro D. B. 2018 m. vasario 8 d. vykdomojo įrašo pakeitimą (notarinio reg. Nr. DB-1115), iki 6 procentų dydžio metinių palūkanų skaičiuotinas nuo 2017 m. vasario 23 d. iki visiško ir tinkamo visos negrąžintos paskolos grąžinimo už 142 600 Eur sumą; priteisti iš atsakovų ieškovų naudai 47 581,85 Eur dydžio nuostolius; priteisti iš atsakovų ieškovų naudai 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2015 m. spalio 19 d. sudarė Paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis / Sutartis), kuria atsakovai suteikė ieškovams 145 600,00 Eur dydžio paskolą ir šalys susitarė, kad ieškovai atsakovams sumokės 1 050,00 Eur arba 0,7 proc. palūkanas už vienerius metus. Paskolos grąžinimo terminas – iki 2016 m. spalio 20 d. Šalys 2017 m. vasario 7 d. papildomu susitarimu (toliau – Susitarimas) patikslino Paskolos sutarties sąlygas, t. y. padidino paskolos dydį iki 156 500,00 Eur, paskolos (mokėjimo) palūkanas iki 5 200,00 Eur ir paskolos grąžinimo terminą pratęsė iki 2017 m. vasario 19-20 d. Prievolių vykdymo užtikrinimui ieškovai įkeitė nekilnojamąjį turtą – apie 200 000,00 Eur vertės butą, kurio hipoteka buvo pakankama ieškovų įsipareigojimams padengti. Paskola nebuvo grąžinta laiku, todėl buvo prašoma atsakovų jos grąžinimo terminą pratęsti dar dviem mėnesiams. Atsakovai atsisakę tai padaryti, kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, todėl antstolis pradėjo vykdyti bendros 177 446,00 Eur (be vykdymo išlaidų) sumos išieškojimą. Pažymėjo, jog atsakovai nepagrįstai siekė išsiieškoti ne tik pagrindinę negrąžintos paskolos sumą, bet ir kompensuojamąsias palūkanas bei baudą, t. y. išsireikalauti 25,13 proc. dydžio papildomas pinigines lėšas. Atsakovai netinkamai apskaičiavo kompensuojamųjų palūkanų dydį, kuris turi būti skaičiuojamas tik iki vykdomojo įrašo išdavimo dienos, t. y. 5 033,90 Eur, bet ne 18 448,00 Eur. Be to, atsakovų reikalaujamos kompensuojamosios palūkanos už negrąžintą paskolos dalį – po 0,1 proc. už uždelstą dieną, yra neprotingo dydžio (sudaro 36,5 proc. metinių palūkanų) ir turi būti sumažintas iki 5 proc. metinių palūkanų arba 0,013 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi reikalaujamų kompensuojamųjų palūkanų dydis yra didesnis nei bauda, todėl ji turi būti įskaityta į palūkanas arba baudos dydis turi būti sumažintas iki 794,80 Eur. Atsakovai rengė Paskolos sutartį, todėl ieškovai neturėjo realios galimybės su jais derėtis. Atsakovų pareikalautos 12 proc. metinės procesinės palūkanos nekompensuoja nuostolių, bet leidžia atsakovams pasipelnyti ieškovų sąskaitą. Atsakovai į notarą dėl vykdomojo įrašo pakeitimo kreipėsi beveik po vienerių metų nuo vykdomojo įrašo atlikimo, vadinasi visą nurodytą laiką jiems nerūpėjo naudotis savo teisėmis į procesines palūkanas, nes atsakovų nuostolius tenkino bei leido praturtėti bauda ir kompensacinės palūkanos pagal vykdomąjį įrašą, todėl procesinės palūkanos turi būti sumažintos iki 6 proc. dydžio (o ne 12 proc.).
3. Atsakovai V. K. ir A. B. ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad Paskolos sutartis nėra nutraukta, nors ieškovai nėra įvykdę savo įsipareigojimų. Minėta Sutartimi buvo siekiama refinansuoti ieškovų piniginius įsipareigojimus kitiems kreditoriams. 2017 m. vasario 7 d. Susitarimu buvo pratęstas paskolos grąžinimo terminas, tačiau tai neatleido ieškovų nuo kompensacinių palūkanų ir baudos mokėjimo pagal Paskolos sutartį. Minėtu Susitarimu šalys susitarė tik dėl pelno palūkanų padidinimo, t. y. palūkanų kaip kompensacijos už ieškovų naudojimąsi paskolos suma (Susitarimo 5 punktas). Sutartimi šalys susitarė dėl procesinių palūkanų skaičiavimo nuo kreipimosi į teismą arba notarą dienos. Nurodė, kad nebuvo intereso atsisakyti kompensuojamųjų palūkanų ir baudos, nes Sutarties šalys yra lygios, o ne vartojimo tikslais paskola buvo suteikta su 0,72 proc. pelno palūkanų ir 0,1 proc. dieninių kompensuojamųjų palūkanų, mokamų tik pažeidus Paskolos sutartį, todėl šalių pasirinktos palūkanų normos yra protingos ir pagrįstos. Byloje nėra duomenų, kad vykdomojo įrašo išdavimo metu ieškovai būtų reiškę nesutikimą su jame nurodytais duomenimis, įskaitant ir kompensuojamųjų palūkanų bei baudos sumas. Vadinasi, ieškovams buvo priimtini tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek ir baudos dydžiai. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad Sutartyje numatyta bauda ir kompensuojamosios palūkanos turėtų būti tarpusavyje įskaitomos, kaip sudarančios vieną sutartinės atsakomybės institutą. Ieškovai ilgai delsė grąžinti skolą, todėl ji didėjo, nors ieškovai turėjo nekilnojamojo turto. Viskas priklausė nuo ieškovų veiksmų. Jeigu skola būtų grąžinta pagal Sutartį, netesybos būtų mažesnės. Bendras susidariusios skolos dydis negali būti pagrindu pripažinti, kad prašomos procesinės palūkanos yra neprotingos ir nėra pagrindo jų mažintas nuo 12 proc. iki 6 proc. Paskolos sutartis buvo sudaryta numatant minimalias pelno palūkanas, kad būtų išgelbėti ieškovai iš susidariusios sunkios finansinės padėties.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 19 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovų G. A. ir R. A. atsakovų V. K. ir A. B. naudai 3 993,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad šalys 2017 m. vasario 7 d. Papildomu Susitarimu susitarė, kad 2017 m. vasario 20 dienai grąžintina paskolos dalis su palūkanomis sudaro 158 700,00 Eur (Susitarimo 5 punktas). 2015 m. spalio 19 d. Paskolos sutartimi šalys susitarė, kad paskola turi būti grąžinti iki 2016 m. spalio 20 d. Teismas padarė išvadą, jog minėtu Susitarimu (2017 m. vasario 20 d.) šalys susitarė dėl paskolos davėjų (atsakovų) naudai paskaičiuotų palūkanų iki 2017 m. vasario 20 d. Vadinasi, pagal naujai sutartą grąžinimo grafiką (2017 m. vasario 7 d.) paskolos gavėjams (ieškovams) laiku negrąžinus paskolos, atsakovams atsirado teisė pradėti skaičiuoti 0,1 proc. palūkanas nuo praleistos termino dienos nuo uždelstos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (atitinkamai nuo 2017 m. vasario 19 d. ir 2017 m. vasario 20 d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su ieškovų teiginiu, kad palūkanos turėjo būti skaičiuojamos nuo 2017 m. vasario 7 d. Paskolos sutarties sąlygų keitimo negrąžintos paskolos dalies iki vykdomojo rašto išdavimo dienos.
7. Teismo sprendė, jog, esant susiklosčiusiems šalių ilgalaikio bendradarbiavimo santykiams (šalys lygiavertės), Paskolos sutartyje šalių sulygtos 0,1 proc. dydžio palūkanos už kiekvieną uždelstą dieną laikomos tinkamu šalių ketinimu ir šalys privalo jų laikytis. Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl kompensuojamųjų palūkanų sumažinimo.
8. Teismas nustatė, kad pagal Paskolos sutarties nuostatas, ieškovai turėtų sumokėti 17 398,00 Eur dydžio baudą ir 18 448,00 Eur dydžio palūkanas (Paskolos sutarties 3.5 ir 3.6 punktai), t. y. ir kompensuojamąsias palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos, ir vienkartinę baudą (kaip patirtų nuostolių kompensavimą). Teismas pažymėjo, jog pagal suformuotą teismų praktiką negalima reikalauti ir kompensuojamųjų palūkanų, ir baudos; atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovų privalomas mokėti palūkanas – 5 033,90 Eur įskaitė į 17 398,00 Eur baudos sumą.
9. Teismas nurodė, kad ieškovai, reikšdami reikalavimą sumažinti baudą iki 794,80 Eur dydžio, į bylą nepateikė duomenų, kaip buvo atliktas nurodytas paskaičiavimas. Atsižvelgdamas į tai, kad tik maža dalis paskolos (3000 Eur iš 156 500,00 Eur sumos) yra grąžinta ir per visą paskolos grąžinimo laikotarpį, jam pasibaigus ir jį pratęsus, ieškovai nesistengė ir nesiėmė priemonių grąžinti paskolą, teismas sprendė, kad ieškovai savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė tinkamai, todėl nėra pagrindo tenkinti šį jų reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nustatė, kad šalių Paskolos sutartimi yra sutarta, kad prievolės vykdymo priverstine tvarka atveju ieškovai įsipareigoja mokėti 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą ar notarą dienos iki visiško ir tinkamo visos negrąžintos paskolos grąžinimo (Paskolos sutarties 3.9 punktas). Teismas nurodė, kad nuo ieškovų elgesio (aktyvių veiksmų) priklauso sutartinių netesybų dydis, t. y. kuo ilgiau delsiama grąžinti skolą, tuo bendra skola tampa didesnė. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai neįrodė, jog procesinės palūkanos yra per didelės, teismas ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų mažinimo laikė nepagrįstu, todėl atmetė.
11. Teismas pažymėjo, jog ieškovai reikalavimą priteisti 47 581,85 Eur dydžio nuostolius argumentuoja nepagrįsto praturėjimo institutu. Teismas nurodė, kad nepagrįsto praturėjimo instituto sąlygų teismas ex officio nenustatinėja, nes tai yra ieškovų pareiga (CK 6.242 straipsnis). Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė nepagrįsto praturėjimo instituto sąlygų buvimo, todėl ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovai G. A. ir R. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. Skundžiamu sprendimu teismas pripažino, kad atsakovai klaidingai apskaičiavo kompensuojamąsias palūkanas (už per ilgą laikotarpį) ir negalėjo reikalauti iš ieškovų tiek baudos, tiek kompensuojamųjų palūkanų. Kadangi teismas savo motyvais sumažino kompensuojamąsias palūkanas ir įskaitė jas į baudą, vadinasi, teismas turėjo tenkinti ir išvestinį ieškovų reikalavimą pakeisti vykdomąjį įrašą. Tačiau teismas nesprendė vykdomųjų įrašų pakeitimo klausimo apskritai. Jeigu teismas būtų išsprendęs vykdomojo įrašo pakeitimo klausimą, nebūtų likę teisinio pagrindo atsakovų gautoms sumoms (nepagrįstai baudai ir palūkanoms). Teismas būtų turėjęs taikyti CK 6.242 straipsnį, kaip to ir prašė ieškovai.
12.2. Teismas neteisėtai atsisakė taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Teismas akivaizdžiai atsisakė taikyti teisę ir kvalifikuoti faktinius santykius, nors ieškovai pateikė visas jų reikalavimą pagrindžiančias faktines aplinkybes (aiškiai suformavo ieškinio pagrindą). Teismui net nereikėjo nustatyti nepagrįsto praturėjimo instituto sąlygų ex officio, nes ieškovai paaiškino visas šias sąlygas savo procesiniuose dokumentuose. Akivaizdžiai matydamas, kad atsakovams vykdomojoje byloje buvo pervestos perteklinės lėšos ir tą pripažindamas, teismas neatstatė teisingumo šioje byloje. Toks skundžiamas sprendimas pateisino nesąžiningus atsakovų veiksmus ir siekį praturtėti kitų asmenų sąskaita.
12.3. Teismas teisingai sumažino kompensuojamąsias palūkanas ir įskaitė jas į baudą, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti reikalavimą dėl baudos ir procesinių palūkanų dydžio sumažinimo. Ieškovai pateikė teismui baudos sumažinimo pagrindimą ir konkrečius skaičiavimus. Ieškinyje ieškovai paaiškino, kad tuo atveju, jeigu teismas spręstų įskaityti būtent kompensuojamąsias palūkanas į baudą, ieškovai prašo sumažinti baudos dydį iki teisingai apskaičiuotų kompensuojamųjų palūkanų dydžio, t. y., 5 proc. metinio palūkanų dydžio, kas sudarytų 0,013 proc. už uždelstą sumokėti dieną. Kadangi ieškovai vėlavo grąžinti 31 600 Eur sumą 32 dienas, o 121 900 Eur sumą 33 dienas, todėl pritaikius 5 proc. palūkanų dydį už naudojimąsi šiais pinigais, būtų gauta 794,80 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai nepateikė baudos sumažinimo pagrindimo.
12.4. Teismas neįvertino baudos ir palūkanų santykio su pagrindine prievolės suma: 43 proc. (60646,67 Eur) nuo 140 000,00 Eur paskolos sumos. Toks netesybų ir palūkanų dydis yra aiškiai ir neadekvačiai per didelis.
12.5. Ieškovai įvykdė savo įsipareigojimus atsakovams. Ieškovai yra grąžinę 3 000,00 Eur paskolos sumą atsakovams ir atsakovai to neginčijo. Atsakovai susigrąžino visą paskolos sumą vykdymo procese, kai buvo išieškotas išimtinai jų naudai įkeistas nekilnojamasis turtas – ieškovams priklausantis butas Žvėryne. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo konstatuoti, kad yra visi įstatyme nustatyti baudos mažinimo kriterijai. To nepadaręs, teismas netinkamai taikė ir aiškino 6.73 straipsnio 2 dalį ir CK 6.258 straipsnio 3 dalį.
12.6. Teismas neįvertino, kad prašyta sumažinti bauda ir palūkanos leidžia ne tik kompensuoti atsakovų nuostolius, bet ir jiems praturtėti. Jeigu ieškovai būtų laiku atidavę paskolą, atsakovai niekaip nebūtų gavę tokios gautų pinigų investicinės grąžos, kurią išsiieškojo iš ieškovų.
Atsiliepimas
13. Atsakovai V. K. ir A. B. atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
13.1. Teismas teisingai kvalifikavo visus tarp šalių susiklosčiusius santykius – tarp šalių susiklostė paskolos santykiai, o po to kilo dar ir sutartinės atsakomybės santykiai. Tinkamai įvykdęs pareigą kvalifikuoti šalių teisinius santykius, teismas neturėjo pareigos už ieškovus įrodinėti nepagrįsto praturtėjimo instituto sąlygų, nes remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia.
13.2. Tam, kad būtų galima taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, turi būti įrodytos visos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos, kylančios iš nusistovėjusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, o jeigu bent viena sąlyga nėra įrodyta – šio instituto taikyti negalima. Šiuo atveju nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas, nes ieškovai neįrodė visų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų egzistavimo, o svarbiausia – neįrodė teisinio pagrindo nebuvimo, nes teisiniu pagrindu yra tebegaliojanti Paskolos sutartis.
13.3. Apeliaciniame skunde negali būti teikiami visiškai nauji argumentai dėl nepagrįsto praturėjimo sąlygų buvimo, nes šis klausimas ieškovų pasirinkimu nebuvo keliamas pirmojoje instancijoje.
13.4. Teismas sprendime nurodė, kad kompensuojamosios palūkanos galėjo būti apskaičiuojamos tik nuo 2017 m. vasario 7 d. Susitarime nurodytų įsipareigojimų neįvykdymo dienos, t. y. nuo 2017 m. vasario 20 d. Tokiu skaičiavimo būdu gautųsi, kad atsakovai turėtų teisę tik į 5033,90 Eur kompensuojamųjų palūkanų. Su tokia sprendime nurodyta išvada atsakovai nesutinka ir pažymi, kad kompensuojamosios palūkanos turėjo būti skaičiuojamos nuo pat įsipareigojimų neįvykdymo dienos, t. y. 2016 m. spalio 20 d., kuomet pagal Paskolos sutarties 3.1 punktą turėjo būti grąžinta visa paskolos suma. 2017 m. vasario 7 d. Susitarimu buvo tik pavėlintas ieškovų neteisėtai laikomos sumos grąžinimas, nes atsakovai neturėjo jokio intereso atsisakyti jų naudai atsiradusių reikalavimo teisių į 16 052 Eur kompensuojamąsias palūkanas (iki 2017 m. vasario 7 d. Susitarimo) ir 17 238 Eur baudą. Pagal CK 6.129 straipsnio 2 dalį atleidimas nuo prievolės turi būti aiškiai išreikštas, o atsakovai atleidimo nuo prievolės apskritai nepareiškė ir jokio intereso atleisti ieškovų nuo netesybų mokėjimo niekada neturėjo. Dėl to vykdomajame įraše nurodytos palūkanų ir baudų sumos, kurių skaičiavimas prasideda nuo ieškovų pareigų neįvykdymo dienos, yra pagrįstas ir apskaičiuotas tinkamai, o teismas sprendime neatsižvelgė į CK 6.129 straipsnio 2 dalies pritaikymą šioje situacijoje.
13.5. Paskolos sutartyje numatytą baudos, kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų dydį pagrindžia rizika, kurią, suteikdami paskolą ir gelbėdami ieškovus, prisiėmė atsakovai. Atsakovai yra fiziniai asmenys, kurie skolinimu profesionaliai neužsiima, tačiau sutiko padėti ieškovams refinansuoti ankstesnę paskolos sutartį, suteikdami naują paskolą. Atsakovai prisiėmė reikšmingą riziką sutikdami skolinti asmenines lėšas ieškovams, o ši rizika yra pagrindinis faktorius, kodėl buvo susitarta dėl proporcingų palūkanų ir baudos, kurios taikomos tik ieškovams negrąžinus paskolos.
13.6. Atsakovai nėra kredito įstaigos, bankai ar profesionalūs skolintojai, o paskolą jie suteikė iš asmeninių savo šeimų lėšų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog Paskolos sutartyje numatytam palūkanų dydžiui nėra aktualūs ieškovų pateikiami palyginimai su palūkanų normomis, kurios yra taikomos bankų indėliams ar bankų ir kredito įstaigų teikiamoms paskoloms.
13.7. Ieškovai apeliaciniame skunde nepaaiškina, kodėl Paskolos sutarties 3.6 punkte numatytas baudos dydis turėtų būti mažinamas nuo 17 398 Eur iki 794,80 Eur. Ieškovai nurodo, kad nurodyta suma susidarytų taikant 5 procentų palūkanų dydį 31 600 Eur ir 121 900 Eur skolos sumoms. Ieškovai nepaaiškina, iš kur gaunamos nurodytos sumos, ir kodėl aptariant baudos dydžio pagrįstumą minima 5 procentų palūkanų norma. Ieškovų nurodomas tariamai protingas 794,80 Eur baudos dydis nėra pagrindžiamas nei apeliaciniame skunde, nei ieškovų ieškinyje, kuriame ši suma nurodoma tik kaip protingas kompensuojamųjų palūkanų dydis.
Šalies argumentai
13.8. Ieškovai teigia, kad turėtų būti mažinamos ir Paskolos sutarties 3.9 punkte numatytos procesinės palūkanos, tačiau aiškiai neargumentuoja tokio mažinimo priežasčių. Savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu ieškovai nepateikė jokių realių argumentų, kodėl procesinių palūkanų dydis turėtų būti mažinamas iki 6 procentų. Apeliaciniame skunde ieškovai nepaaiškina, kodėl būtent 12 procentų procesinių palūkanų dydis yra neprotingas ir koks dydis turėtų būti protingas. Atsakovų nuomone, 12 procentų Paskolos sutartyje numatytą palūkanų dydį pagrindžia poreikis numatyti griežtesnę atsakomybę dėl skolininkų rizikingumo.
Atsiliepimas
13.9. Atsakovai nesutinka su sprendime teismo nurodyta išvada, kad Paskolos sutartyje numatyta bauda ir kompensuojamosios palūkanos turėtų būti įskaitomos viena į kitą, nes jos abi atlieka nuostolių kompensavimo funkciją. Šalims sudaroma galimybė taikyti delspinigius ir palūkanas vienu metu, nes jos yra taikomos kaip vientisas sutartinės civilinės atsakomybės institutas. Šiuo atveju Paskolos sutartyje yra įtvirtinti ne delspinigiai, o bauda, kaip vienkartinis fiksuoto dydžio mokėjimas, kuris tampa mokėtinu tik, jeigu ieškovai negrąžina skolos ilgiau nei 30 dienų, o palūkanos mokėtinos nuo pat reikalavimų neįvykdymo dienos. Baudos ir palūkanų ryšį pagal Paskolos sutartį patvirtina ir tai, kad ieškovams sumokėjus baudą palūkanos toliau nebebūtų skaičiuojamos (Paskolos sutarties 3.6 punktas).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmetamas.
14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovų paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
16. Dėl naujų įrodymų.
17. Ieškovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus; didžioji dalis pateiktų dokumentų yra susijusi su apeliantų prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą. Ieškovai prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus –atsakovės A. B. vadovaujamos (duomenys neskelbtini) elektroninį laišką, kuriuo persiunčiamas Paskolos sutarties projektas. Nurodo, kad šio dokumento pateikimo būtinybė iškilo jau išnagrinėjus bylą iš esmės. Paskutinio teismo posėdžio metu (2019 m. gegužės 16 d.), teikdama paaiškinimus, atsakydama į klausimus atsakovė A. B. paaiškino, kad ne jie siuntė ir rengė Paskolos sutarties projektą, tuo matomai, siekdama sudaryti įspūdį, kad patys ieškovai pasiūlė sau nepalankius baudos ir palūkanų dydžius. Tačiau iš tikrųjų pati atsakovė parengė sutartį ir persiuntė ją ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
18. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašomas prijungti elektroninis laiškas yra notarės elektroninio pašto adresu siunčiamas laiškas be jokių priedų su tekstu „pagrindinius dalykus sudėjau, jei kas keisis tai neesminio 14 pirmadieni tinka“. Pateikto dokumento turinys nėra informatyvus nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, laiške tiesiogiai net nėra minimas joks dokumentas, o šis priedas niekaip nepadeda patvirtinti ar paneigti ieškovų teiginių, kad jie nerengė sutarties teksto. Įvertinusi prašomo pridėti dokumento turinį, apeliantų paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kad šių dokumentų nebuvo galima pateikti anksčiau. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas, todėl prašymas netinkintinas.
20. Ieškovai G. A. ir R. A. suformulavo savo ieškinio reikalavimus, prašydami sumažinti netesybas (baudą) ir palūkanas pagal skolininkų R. A. ir G. A. ir kreditorių A. B. ir V. K. 2015 m. spalio 19 d. sudarytą paskolos sutartį, kurios išieškomos pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro D. B. 2017 m. kovo 24 d. vykdomąjį įrašą (notarinio reg. Nr. DB-2037), iki 794,80 Eur, pakeičiant Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro D. B. 2017 m. kovo 24 d. vykdomąjį įrašą (notarinio reg. Nr. DB-2037) ir nurodant, kad palūkanos sudaro 794,80 Eur ir panaikinant 17398 Eur baudos (delspinigių/netesybų) išieškojimą; sumažinti procesines palūkanas pagal skolininkų R. A. ir G. A. ir kreditorių A. B. ir V. K. 2015 m. spalio 19 d. sudarytą paskolos sutartį, kurios išieškomos pagal notaro D. B. 2018 m. vasario 8 d. vykdomojo įrašo pakeitimą (notarinio reg. Nr. DB-1115), iki 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuotinas nuo 2017 m. vasario 23 d. iki visiško ir tinkamo visos negrąžintos paskolos grąžinimo už 142 600 Eur sumą; priteisti iš atsakovų ieškovų naudai 47 581,85 Eur dydžio nuostolius.
21. Ieškovai pareiškė, kad ginčija ir prašo sumažinti notaro vykdomajame įraše nurodytas netesybas (baudą) ir palūkanas pagal šalių 2015 m. spalio 19 d. sudarytą šalių paskolos sutartį, tačiau iš esmės ieškovai ginčijo šalių paskolos sutarties nuostatas, kurių pagrindu buvo apskaičiuota netesybų ir palūkanų suma, nurodydami, kad baudos, kompensuojamųjų palūkanų ir procesinių palūkanų dydis yra nustatytas netinkamai, turėjo būti įvykdytas kompensuojamųjų palūkanų ir baudos įskaitymas, todėl 17 398 Eur baudos išieškojimas naikintinas; ieškovai taip pat nurodė, kad realai pagal paskolos sutartį buvo suteikta mažesnė, nei nurodyta sutartyje, pinigų suma, atitinkamai, palūkanos turėjo būti sukaičiojamos nuo mažesnės sumos. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovų 47 581,85 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudarė nepagrįstai priskaičiuotų ir sumokėtų palūkanų ir netesybų suma; ieškovai kvalifikavo šiuos nuostolius kaip atsakovų nepagrįstą praturtėjimą.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių ginčas kilo dėl pagal šalių Paskolos sutartį mokėtinų netesybų ir palūkanų apskaičiavimo, dėl nepagrįstai didelių kompensuojamųjų palūkanų ir baudos mažinimo.
23. Byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 19 d. ieškovai ir atsakovai sudarė Paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovams buvo suteikta 145 600 Eur dydžio paskola. Paskolos sutarties 1.2 punktu ieškovai įsipareigojo sumokėti paskolos grąžinimo dieną 1 050 Eur. Paskolos sutarties 3 straipsnis numatė paskolos grąžinimo grafiką; skolininkai įsipareigojo 2016 m. kovo 20 d. ir 2016 m birželio 20 d. grąžinti po 3 000 Eur; paskola turėjo būti grąžinta 2016 spalio 20 d. (ieškinio 1 priedas).
24. Šalys 2017 m. vasario 7 d. sudarė Paskolos sutarties sąlygų pakeitimą, kuriuo susitarė dėl Paskolos sutarties kai kurių punktų pakeitimo. Buvo pakeistas Paskolos sutarties punktas 1.1, paskolos suma padidinta iki 156 500 Eur; naujai suformuotas punktas 2.2.8, kuriuo atsakovė A. B. mokėjimo pavedimu pervedė 109 000 Eur į paskolos gavėjos R. A. sąskaitą; pakeistas 1.2 Paskolos sutarties punktas – palūkanos už naudojimąsi paskola padidintos iki 5 200 Eur, kurios sumokamos paskolos grąžinimo dieną. Buvo pakeistas Paskolos sutarties 3.1 punktas – paskolos grąžinimo grafikas, kuriuo paskolos gavėjai 2016 m. kovo 29 d. įsipareigojo grąžinti 3 000 Eur, iki 2017 m. vasario 20 d. – 31 600 Eur, iki 2017 m. vasario 19 d. – 121 000 Eur. Papildomo susitarimo 5 punktu šalys susitarė, kad grąžintina paskolos suma su palūkanomis sudaro 158 700 Eur, papildomo susitarimo 6 punktu šalys konstatavo, kad kitos Paskolos sutarties sąlygos yra nekeičiamos ir galiojančios (ieškinio 2 priedas).
25. Atsižvelgdami į tai, kad ieškovai negrąžino paskolos, o paskolos grąžinimas buvo užtikrintas hipoteka, atsakovai 2017 m. vasario 23 d. kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, kurį notaras išdavė 2017 m. kovo 24 d. 177 446 Eur sumai (ieškinio 6 priedas). Vykdomajame įraše nurodytą sumą sudaro: 142 600 Eur skola; 18 488 Eur palūkanos; 17 398 Eur netesybos.
26. Atsakovų prašymu 2018 m. vasario 8 d. notaras pakeitė aukščiau minėtą Vykdomąjį įrašą, kuriuo nurodė papildomai iš ieškovų išieškoti 12 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2017 m. vasario 23 d. iki visiško ir tinkamo skolos grąžinimo (Atsakovų atsiliepimo priedas Nr. 5).
27. Dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo šalių teisiniams santykiams.
28. Apeliantai nurodo, kad kadangi teismas savo motyvais kompensuojamąsias palūkanas įskaitė į baudą, vadinasi, teismas turėjo tenkinti ir išvestinį ieškovų reikalavimą pakeisti vykdomąjį įrašą, tačiau teismas nesprendė vykdomųjų įrašų pakeitimo klausimo apskritai. Jeigu teismas būtų išsprendęs vykdomojo įrašo pakeitimo klausimą, nebūtų likę teisinio pagrindo atsakovų gautoms sumoms (nepagrįstai baudai ir palūkanoms). Teismas būtų turėjęs taikyti CK 6.242 straipsnį, kaip to ir prašė ieškovai.
29. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.
30. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašė sumažinti notaro vykdomuosiuose įrašuose nustatytų kompensuojamųjų palūkanų ir baudos dydį ir tuo pagrindu pakeisti vykdomuosius įrašus bei priteisti nepagrįstai priskaičiuotas palūkanas ir netesybas 47 581,85 Eur sumoje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad nėra pagrindo mažinti palūkanas ir baudą, tačiau atskirai dėl ieškovų reikalavimo dėl vykdomųjų įrašų pakeitimo nepasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas dėl vykdomųjų įrašų yra išvestinis, pagrindinis ieškovų reikalavimas – dėl palūkanų ir baudos sumų mažinimo. Nors pirmosios instancijos teismas spendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad ieškovų privalomos mokėti palūkanos – 5 033,90 Eur, yra įskaitytinos į 17 398,00 Eur baudos sumą, tačiau ieškinio reikalavimus dėl palūkanų ir baudos mažinimo atmetė. Skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad atmestas visas ieškovų ieškinys, t. y. reikalavimą dėl vykdomųjų įrašų pakeitimo teismas taip pat atmetė.
31. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne vieną kartą pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019). Teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Bylos šalys suformuluoja savo reikalavimus ir atsikirtimas ir atitinkamai nurodo faktines aplinkybes jiems pagrįsti, o šių elementų visuma apibrėžia ginčo dalyką, kurį teismas privalo teisiškai kvalifikuoti.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nagrinėjamu atveju ieškovai reikalauja taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, tačiau ieškovų nurodytos ginčo faktinės aplinkybės patvirtina, kad jų ginčas kilo iš paskolos sutartinių santykių.
33. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010).
34. Nurodyto išaiškinimo kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog sutarčių teisės normų taikymas neužtikrintų teisingo bylos išsprendimo; sprendžiama, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas šalių teisiniams santykiams netaikytinas, todėl plačiau dėl apeliacinio skundo argumentų dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo nepasisakoma.
35. Dėl paskolintos sumos dydžio.
36. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų – apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, kad realus paskolos dydis buvo 130 000 Eur, o visa likusi suma iš tikrųjų yra nuslėptos palūkanos. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą, kaip neįrodytą. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai skolininkas teigia, jog gavo mažiau pinigų, nei nurodyta paskolos sutartyje, įrodinėjimo našta priklauso skolininkui (nagrinėjamoje byloje – ieškovams). Tokių įrodymų ieškovai nepateikė nei pirmosios instancijos tesime, nei apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantų paaiškinimai dėl suteiktos paskolos dydžio nėra nuoseklūs – pavyzdžiui, apeliacinio skundo 9 punkte minima, kad paskolos suma sudaro 140 000 Eur; toks pozicijos nenuoseklumas taip pat patvirtina šio apeliantų teiginio nepagrįstumą.
37. Dėl kompensuojamųjų palūkanų ir baudos mažinimo.
38. Ieškovai prašė sumažinti baudą ir kompensuojamąsias palūkanas CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir CK 6. 258 straipsnio pagrindu; pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų ir baudos sumažinimo, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
39. Apeliantai su teismo išvada nesutinka. Nurodo, kad vykdomuoju įrašu įtvirtinta jų prievolė sumokėti 18 448,00 Eur kompensuojamųjų palūkanų suma ir 17 398,00 Eur bauda. Apeliantų vertinimu, Paskolos sutartyje numatytas 0,1 proc. palūkanų dydis už kiekvieną uždelstą dieną yra aiškiai nepagrįstas, neprotingas ir nepagrįstai didelis bei prašo sumažinti baudos dydį iki teisingai apskaičiuotų kompensuojamųjų palūkanų dydžio, t. y. 5 proc. metinio palūkanų dydžio, kas sudarytų 0,013 proc. už uždelstą sumokėti dieną. Ieškovai vėlavo grąžinti 31 600 Eur sumą 32 dienas, o 121 900 Eur sumą 33 dienas, todėl pritaikius 5 proc. palūkanų dydį už naudojimąsi šiais pinigais, būtų gauta 794,80 Eur suma.
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).
41. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014, kt.). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.
42. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais.
43. Paskolos sutarties 3.5 punktu šalys susitarė, kad Paskolos gavėjams pažeidus Paskolos ar bet kurios jos dalies grąžinimo terminą, jie įsipareigoja be jokio atskiro Paskolos davėjos reikalavimo mokėti Paskolos davėjai 0,1 procento palūkanas nuo uždelstos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, 3.7 punktu – Paskolos gavėjams pažeidus Paskolos ar bet kurios jos dalies grąžinimo terminą daugiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų ir Paskolos davėjai nutraukus Sutartį prieš terminą (Sutarties 4.1.1. p.) arba (ii) pažeidus galutinį Paskolos grąžinimo terminą daugiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, Paskolos gavėjai įsipareigoja 31-ąją pažeidimo dieną kartu su 3.5. punkte nustatyta tvarka apskaičiuotomis pavėluoto mokėjimo palūkanomis sumokėti Paskolos davėjai vienkartinę 12 procentų negrąžintos Paskolos sumos dydžio baudą. Sumokėjus prieš tai nurodytame sakinyje paminėtą baudą, 3.5. punkte nurodytos pavėluoto mokėjimo palūkanos toliau neskaičiuojamos. Paskolos sutarties 3.7 punktu šalys deklaravo, kad Sutarties 3.5. punkte nurodyti pavėluoto mokėjimo palūkanų ir 3.6. punkte nurodytos baudos dydžiai yra sąžiningi, protingi, taip pat tai, kad pavėluoto mokėjimo palūkanos ir bauda laikomos Šalių iš anksto sutartais Paskolos davėjos minimaliais nuostoliais dėl termino pažeidimo ir negali būti mažinamos.
44. Byloje nėra ginčo, kad Paskolos sutartimi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų (pavėluoto mokėjimo) palūkanų ir netesybų baudos forma.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju šalių sutartis sudaryta laikantis sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Nei bylos nagrinėjimo teisme, nei apeliaciniame skunde ieškovai nepateikė įrodymų, kad jie sudarė paskolos sutartį vartojimo tikslais; bylos duomenimis, paskolos sutartis sudaryta turint tikslą refinansuoti kitą ieškovų paskolos sutartį. Esat tokioms aplinkybėms, sutiktina su atsakovų pozicija, kad šalių Paskolos sutartis atsakovams buvo labiau rizikinga, nei įprastinė paskola. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovai yra profesionalūs skolintojai, byloje neįrodyta, taip pat neįrodyta, kad Paskolos sutartis buvo parengta atsakovų ir sudaryta prisijungimo būdu. Byloje nenustatyta aplinkybių, suteikiančių pagrindą ginti ieškovų teises prioritetiškai ar teismo iniciatyva, Paskolos sutarties šalys yra lygios. Pažymėtina, kad CK 6.228 straipsnio 1 dalyje šaliai suteikta teisė atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Konstatuojama, kad atsisakoma sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginti su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį. Esant esminei šalių teisių ir pareigų neatitikčiai, būtų nesąžininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį. Tokiu atveju šalis, kuri būtų nukentėjusioji, turi teisę pareikšti kitai šaliai, kad atsisako vykdyti tokią sutartį ar tam tikrą jos sąlygą. Sutarties ar jos sąlygos galima atsisakyti vienašališkai, nesikreipiant į teismą. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; be to, gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010).
46. Bylos duomenimis, ieškovai Paskolos sutarties nuostatų dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio bei baudos skyrimo nelaikė diskriminuojančiomis, pažeidžiančiomis šalių teisių ir pareigų pagal sutartį pusiausvyrą, nesikreipė dėl jų modifikavimo nei į atsakovus, nei į teismą; ginčas dėl šių sutarties sąlygų kilo tik atsakovams pradėjus skolos išieškojimo procedūras.
47. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Paskolos sutarties nuostatos dėl 0,1 procento už pradelstą dieną (arba 36,5 metinių) kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo Paskolos sutarties pažeidimo atveju bei dėl vienkartinės 12 procentų negrąžintos Paskolos sumos dydžio baudos mokėjimo nustatytos šalių laisva valia ir sutarties šalims yra privaloma jas vykdyti. Sutiktina su atsakovų atsikirtimo apeliaciniam skundui argumentu, kad šalių susitarimu nustatytas 0,1 proc. už pradelstą dieną (arba 36,5 proc. metinių) kompensuojamųjų palūkanų dydis savaime nėra nepagrįstai didelis, atsižvelgiant į tai, kad jis neviršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktu nustatyto protingos vartojimo kredito palūkanų normos dydžio.
48. Paskolos sutarties 3.7 punktu nustatytas netesybų (baudos) mokėjimas. CK 6.73 straipsnio, reglamentuojančio netesybas ir realų prievolės įvykdymą, 2 dalyje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, taip pat atsižvelgtina į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt., teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir siektina nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).
49. Nagrinėjamoje byloje 12 procentų negrąžintos Paskolos sumos dydžio bauda sudaro 17 398 Eur. Vertinant baudos ir kompensuojamųjų palūkanų sumos (17 398 + 18 448 Eur) santykį su pagrindine prievole (paskolos suma) nėra pagrindo pripažinti, kad kompensuojamų palūkanų ir baudos dydis yra neprotingai didelis. Pažymėtina, kad ieškovai įvykdė tik nežymią dalį pagrindinės prievolės – sumokėjo 3 000 Eur pagal sutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė sumažinti priteistinų kompensuojamų palūkanų ir baudos dydį, apeliacinio skundo argumentai dėl kompensuojamųjų palūkanų ir baudos mažinimo atmetami.
50. Apeliantai nurodo, kad teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas pripažino, kad atsakovai klaidingai apskaičiavo kompensuojamąsias palūkanas (už per ilgą laikotarpį) ir negalėjo reikalauti iš ieškovų tiek baudos, tiek kompensuojamųjų palūkanų, taip pat nurodo, kad motyvuojamoje sprendimo sumažino kompensuojamąsias palūkanas ir įskaitė jas į baudą. Apeliantų vertinimu, teismas motyvuojamoje dalyje pripažinęs kai kurių ieškovų teiginių pagrįstumą, nepagrįstai atsisakė tenkinti reikalavimą dėl baudos ir procesinių palūkanų dydžio sumažinimo, atitinkamai keisti vykdomuosius įrašus.
51. Pažymėtina, kad kartu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagrindų mažinti kompensuojamųjų palūkanų ir baudos nėra.
52. Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais dėl pagrindų palūkanoms ir baudai mažinti nebuvimo dėl aptartų motyvų. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl klaidingai apskaičiuoto palūkanų skaičiavimo laikotarpio ir palūkanų bei baudos įskaitymo apeliacinės instancijos teismo išvadų nesaisto, apeliacinės instancijos teismas su jais nesutinka.
53. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kompensuojamosios palūkanos galėjo būti apskaičiuojamos tik nuo 2017 m. vasario 7 d. susitarime nurodytų įsipareigojimų neįvykdymo dienos, t. y. nuo 2017 m. vasario 20 d.
54. Tačiau bylos duomenimis, Paskolos sutartis buvo sudaryta 2015 m. spalio 19 d.; paskola turėjo būti gražinta 2016 m. spalio 20 d. Paskolos sutarties sąlygų pakeitimas buvo šalių pasirašytas 2017 m. vasario 7 d., šiuo susitarimu buvo pakeisti paskolos suma, paskolos grąžinimo grafikas; papildomo susitarimo 6 punktu šalys konstatavo, kad kitos Paskolos sutarties sąlygos yra nekeičiamos ir galiojančios. Nėra ginčo, kad nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2017 m. vasario 7 d. ieškovai 2015 m. spalio 19 d. Paskolos sutarties sąlygų nevykdė. 2017 m. vasario 7 d. paskolos sutarties sąlygų pakeitime šalys nesusitarė, kad kompensuojamosios palūkanos už šį laikotarpį nebus skaičiuojamos, t. y. buvo visos sąlygos taikyti ieškovams sutartinę civilinę atsakomybę – skaičiuoti kompensuojamąsias palūkanas už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2017 m. vasario 7 d.
55. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu dėl kompensuojamųjų palūkanų ir baudos įskaitymo. 2015 m. spalio 19 d. Paskolos sutarties 3.5 punktu šalys susitarė, kad Paskolos gavėjams pažeidus Paskolos ar bet kurios jos dalies grąžinimo terminą, jie įsipareigoja be jokio atskiro Paskolos davėjos reikalavimo mokėti Paskolos davėjai 0,1 procento palūkanas nuo uždelstos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, 3.7 punktu – Paskolos gavėjams pažeidus Paskolos ar bet kurios jos dalies grąžinimo terminą daugiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų ir Paskolos davėjai nutraukus Sutartį prieš terminą (Sutarties 4.1.1. p.) arba (ii) pažeidus galutinį Paskolos grąžinimo terminą daugiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, Paskolos gavėjai įsipareigoja 31-ąją pažeidimo dieną kartu su 3.5. punkte nustatyta tvarka apskaičiuotomis pavėluoto mokėjimo palūkanomis sumokėti Paskolos davėjai vienkartinę 12 procentų negrąžintos Paskolos sumos dydžio baudą. Sumokėjus prieš tai nurodytame sakinyje paminėtą baudą, 3.5. punkte nurodytos pavėluoto mokėjimo palūkanos toliau neskaičiuojamos.
56. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių Paskolos sutarties sąlyga, pagal kurią praleidus paskolos grąžinimo terminą iki 30 dienų skaičiuojamos sutarto dydžio kompensuojamos palūkanos, praleidus terminą daugiau nei 30 d. mokama 12 proc. negrąžintos paskolos sumos vienkartinė bauda, kompensuojamosios palūkanos toliau neskaičiuojamos. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad tai yra – individualiai aptarta paskolos sutarties sąlyga, dėl kurios iki vykdomojo įrašo išdavimo ginčo nebuvo. Taip pat susitiktina, kad tai, jog kompensuojamosios palūkanos sukaičiojamos tik už konkretų laikotarpį, ir po baudos skyrimo toliau nebeiškaičiojamos parodo, kad šalys buvo susitarusios dėl vientiso civilinės atsakomybės instituto taikymo; tapatus efektas būtų, jeigu šalys susitartų dėl didesnių palūkanų, praleidus prievolės įvykdymo terminą daugiau nei 30 d. Palūkanos ir bauda už tą patį laikotarpį neskaičiuojamos, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Paskolos sutartyje numatyta bauda ir kompensuojamosios palūkanos turėtų būti įskaitomos vienos į kitą, nes jos abi atlieka nuostolių kompensavimo funkciją. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, suformuota analogiškoje civilinėje byloje, kurioje nutarta, kad pirmosios instancijos teismo išaiškinimas, jog kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai gali būti priteisiami kartu, jeigu jie priteisiami ne už tą patį laikotarpį, yra pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-690/2018).
57. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
58. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinių skundų argumentais nenustatyta, todėl ieškovės ir atsakovės apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
59. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos priteisiamos iš antros šalies. Atsakovai patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pritiesti iš ieškovų G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 201 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.