Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis L. G. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad A. D. pažinojo iš matymo kaip asmenį bendraujantį su jo (L. G.) tėvu. A. D. ir jo tėvas kartais kartu vartodavo alkoholį, tačiau dėl to tarp jo ir A. D. konfliktų nekildavo.

2.1. 2021 m. rugpjūčio 7 d., vakare, su drauge, kuri buvo septintame nėštumo mėnesyje, po gimtadienio važiavo į namus taksi automobiliu. Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, išlipo iš taksi automobilio. Ėjo V. gatve link „Ikiuko“ parduotuvės. Ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža prasilenkinėjo su nukentėjusiuoju, kuris užkliudė jo nėščią draugę, kuri buvo įsikibusi jam į parankę. Draugė aiktelėjo. Prasilenkimui vietos užteko. Tarp jo ir nukentėjusiojo nemažas amžiaus skirtumas, jis jam į tėvus tiktų, tačiau panašiai jo ūgio, tvirtai sudėtas. Neprašė, kad nukentėjusysis atsiprašytų jo draugės, bet jam pasakė: „Negana, kad su mano tėčiu girtuokliauji, tai dar nėščią draugę užkliudei“. Nukentėjusysis jį pasiuntė velniop, ant keturių žodžių. Jis su nukentėjusiuoju susikibo. Nukentėjusysis bandė jam suduoti ranka į veidą, tačiau jis smūgį atrėmė savo ranka ir nukentėjusiajam automatiškai kaire ranka sudavė į veidą. Nuo suduoto smūgio nukentėjusysis aukštielninkas krito ant asfalto. Jis su drauge nuėjo toliau link „Ikiuko“ parduotuvės.

2.2. Konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo kilo dėl nukentėjusiojo veiksmų prieš jo nėščią draugę. Negali pasakyti, kad nukentėjusysis veiksmus prieš jo nėščią draugę atliko tyčia, tačiau jos neatsiprašė, todėl visi veiksmai vyko spontaniškai, truko labai trumpą laiko tarpą. Jis buvo išgėręs stiklinę alaus, bet tai neturėjo įtakos jo veiksmams. Nukentėjusysis neatrodė, kad būtų vartojęs daug alkoholio.

2.3. Savo kaltę pripažįsta visiškai, su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka. Žaidžia regbį. Šiuo metu yra kandidatas į Lietuvos Respublikos rinktinę. Lietuvos Respublikos rinktinėje žaidė 4 metus, nuo 2016 iki 2020 metų. Tai kontaktinė sporto šaka. Per treniruotes mokėsi grumtis, versti priešininką.

3. 2021-09-02 parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotolentelėje (3 t., b. l. 182-194) užfiksuota, kad įtariamasis L. G. parodė, kad 2021-08-07 įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) sankryža, Šiauliuose. Parodė iš kur jis su sugyventine D. P. atėjo ir kur jis prasilenkė su nukentėjusiuoju. L. G. atsistojo į savo vietą, ranka parodė vietą, kur šalia jo, įsikibusi į parankę, ėjo jo sugyventinė D. P., nukentėjusiojo vietoje nurodė pastatyti manekeną ir rodė, kaip jie ėjo (duomenys neskelbtini) gatve šaligatviu, kaip prasilenkė su nukentėjusiuoju. Įtariamasis atsistojo į D. P. vietą, o manekeną nurodė pastatyti šalia jo, veidu į jį, ir rodė, kaip nukentėjusysis, prasilenkdamas pečiu kliudė D. P.. Įtariamasis L. G. nurodė (DUOMENYS NESKELBTINI) gatvėje pastatyti manekeną, toje vietoje ir tokia poza, nugara į (duomenys neskelbtini) gatvę, pats atsistojo už jo ir rodė, kaip jis kaire ranka sugriebė nukentėjusįjį už dešinio peties rūbų ir jį atsuko į save. Įtariamasis L. G. nurodė į savo vietą pastatyti manekeną, pats atsistojo į nukentėjusiojo vietą ir rodė, kaip nukentėjusysis jam bandė suduoti ranka, kaip jis dešine ranka apsigynė nuo nukentėjusiojo smūgio. Įtariamasis L. G. rodė, kaip jis dešine ranka, apsigynęs nuo nukentėjusiojo smūgio, ir iš karto savo kaire ranka nukentėjusiajam suduoda silpną smūgį į veido sritį, t. y. apatinę veido dalį, nurodė, kad norėjo labiau nukentėjusįjį pastumti nei suduoti. Įtariamasis L. G. rodė, kaip po jo suduoto smūgio, nukentėjusysis (jo vietoje deda manekeną) nugriuvo ant asfaltuotos (duomenys neskelbtini) gatvės dalies, pirma nugriuvo - atsisėdo ant užpakalio, tada virsdamas, iš sėdimos padėties, kūnu ir galva trenkėsi į asfaltuotą gatvės pagrindą. Įtariamasis L. G. manekeną nurodė paguldyti ant (duomenys neskelbtini) gatvės asfaltuotos dalies, tokia padėtimi, kaip jis nugriuvo, t. y. kojomis į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pailgai (duomenys neskelbtini) gatvės, nurodė, kad tokioje padėtyje jį ir paliko gulėti, kaip nuėjo toliau (duomenys neskelbtini) gatve. Įtariamasis L. G. parodė vietą, kur viso konflikto metu jo sugyventinė D. P. stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, ties trišakiu stulpu.

4. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. B. teismo posėdyje parodė, kad su nukentėjusiuoju A. D. kartu gyveno 15 metų. Vedė bendrą ūkį, gyveno intymų gyvenimą, kūrė bendrą ateitį. Labai gražiai sugyveno, nebuvo išsiskyrę ir vėl suėję gyventi kartu. Nebuvo nei vieno atvejo, kad būtų prieš ją naudojęs smurtą, buvo ramus žmogus. Žinojo, kad A. D. bendrauja su kaltinamojo tėvu. Kaltinamojo nepažinojo. A. D. nepasakojo, kad kaltinamasis būtų jam grasinęs.

4.1. 2021 m. rugpjūčio 7 d. buvo išvažiavę į (duomenys neskelbtini), pas A. D. močiutę, kur šventė jos (močiutės) gimtadienį. A. D. ir jo mama išgėrė 200 gramų degtinės. Į namus grįžo apie 19 valandą. Pavakarieniavus A. D. nutarė vykti į sodą, kuris yra apie 15 kilometrų nuo jų namų. A. D. buvo nusipirkęs alaus. Į sodą planavo važiuoti su taksi. Išeidamas iš namų, tai buvo apie 23 valandą, A. D. išsivedė šuniuką, pasiėmė maisto, drabužių. Šuniukas buvo be pavadėlio. Kaimynė šuniuką atvedė apie 7 valandą ryto. Nesuprato kas įvyko, kodėl šuniukas vienas. Vėliau paskambino A. D. mama ir pranešė apie įvykį. Prieš įvykį A. D. neturėjo jokių traumų, ar sužalojimų, buvo sveikas.

4.2. Su A. D. daug metų pragyveno kartu, kūrė bendrą ateitį, norėjo susitvarkyti sodą, pasistatyti namą ir ten gyventi. Po A. D. mirties visi planai griuvo. Buvo labai palūžusi, dar ir dabar sunku išgyventi netektį. Dėl savo psichologinės būsenos į medikus nesikreipė, pati viską išgyveno. Finansiškai labai nukentėjo, nes jis jai labai padėdavo. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palaiko.

5. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. D. teismo posėdyje parodė, kad A. D. buvo jos vyresnysis sūnus. Gyveno atskirai. Iki mirties jis ilgą laiką gyveno su I. B.. Nesiskundė, kad jie nesugyventų, kad tarp jų vyktų konfliktai. Ji labai gerai sutarė ir su vadinama marčia ir su abejais sūnumis. Su I. B. sūnus planavo gyventi kartu. Tai nebuvo laikinas susiėjimas gyventi. Jie statė sode namą, norėjo ten kraustytis gyventi. Labai jai padėdavo. Jos mamai 90 metų. Ji gyvena kaime, (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną nuvykę į (duomenys neskelbtini), padarė visus darbus. Buvo jos mamos gimtadienis. Ji su sūnumi išgėrė 200 gramų degtinės. Grįžo 19 valandą. Apie patį įvykį jai nežinoma nieko.

5.1. Ji sūnų palaidojo. Civiliniame ieškinyje nurodyta 1670 eurų žala yra laidotuvių išlaidos. 304 eurų buvo valstybinė pašalpa. Šita suma nėra išminusuota iš 1670 eurų prašomos sumos. Taip pat, kaltinamasis jai pervedė 1000 eurų, kuriuos reikėtų išminusuoti iš ieškinio, kaip turtinės žalos dalinį atlyginimą.

5.2. Sūnaus mirtis ją labai paveikė, buvo labai sunku psichologiškai, kreipėsi pagalbos pas psichologą. Iki įvykio vaistus vartojo tik nuo širdies. Dabar psichologė paskyrė specialius vaistus, antidepresantus, kad galėtų miegoti, nes naktimis nemiegodavo. Prieš tai nėra pirkusi tokių vaistų. Turėjo pas save parsivežti mamą, nes neturi su kuo pas ją nuvažiuoti, o jai (mamai) reikalinga priežiūra.

5.3. Kai sūnus nutraukė santuoką T. buvo tik metukai. T. gyveno kitoje šeimoje, kitą asmenį vadina tėčiu. Su jos sūnumi susiskambindavo, susitikdavo, bet vis tiek kita šeima, kitas gyvenimas. T. šiuo metu mokosi, tenka jai padėti, kiek gali padeda. Tai, kaip dovana anūkei. T. ją aplanko, pasikalba, taip padeda psichologiškai.

6. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. D. teismo posėdyje parodė, kad po įvykio jam paskambino mama. Pasakė, kad brolis guli ligoninėje, nes buvo sumuštas. Iki brolio mirties gyveno užsienyje. Nespėjo grįžti atsisveikinti. Jokių įvykio aplinkybių nežino. Santykiai su broliu buvo labai geri. Visi stebėdavosi, kokie jie yra „brolingi“. Buvo pasikvietęs brolį pas save pagyventi, užsidirbti, nes Lietuvoje buvo maži atlyginimai. Pas jį brolis pragyveno 4 metus, 2014-2018 metais. Daugiausia bendravo telefonu. Mažiausiai kas dvi dienas susiskambindavo.

6.2. Brolio netektis jį labai paveikė. Vakare, einant miegoti, tenka gerti raminančius vaistus, kad užsimerkęs nematytų savo brolio, gulinčio karste. Psichologiškai labai sunkiai išgyvena, kiekvieną dieną apie jį galvoja, net darbe dirbdamas galvoja apie jį. Jaučiasi psichologiškai, emociškai, dvasiškai sužlugdytas. Daug kainavo kelionės, bilietai, automobilių nuomos. Turėjo daug nepatogumų dėl šio įvykio.

7. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė T. D. teismo posėdyje parodė, kad A. D. buvo jos tėvas, tačiau nuo vaikystės ji gyveno kitoje šeimoje. Nors ir gyveno kitoje šeimoje, tačiau su A. D. bendraudavo, susitikdavo, tačiau tai nebuvo dažni susitikimai, bendraudavo telefonu. Kada paskutinį kartą, iki tėčio mirties, bendravo su tėčiu, pasakyti negali. Žino, kad tėtis norėjo įsigyti šuniuką, prašė padėti jam surasti šuniuką iš globos namų, bet neatsimena tiksliai kada tai buvo.

7.1. Apie įvykio aplinkybes jai nieko nežinoma. Ryte jai paskambino tyrėjas, pasakė, kad tėtis ligoninėje, yra sumuštas ir, kad gali neišgyventi. Paskambino močiutei, susitarė nuvažiuoti į ligoninę. Kol tėtis buvo gydomas ligoninėje, buvo pas jį nuvažiavusi du kartus. Jis buvo ištinęs, jam buvo įdėtas vamzdelis, kvėpavo per aparatą. Didelės, ištinusios, mėlynos akys. Atrodė labai negražiai, visiškai nereagavo į aplinką. Kai tėtis mirė jai buvo labai sunku, nes matė jį ligoninėje ir po to karste gulintį. Su tėčiu buvo panašūs charakteriu ir išvaizda. Kai susitikdavo visada gerai praleisdavo laiką. Emociškai išgyventi buvo sunku. Medicininės pagalbos nesikreipė. Turi draugus, šeimą, jie ją labai palaiko. Artimųjų pagalba bando susitvarkyti su emocijomis. Būna akimirkų ir dabar, kad labai sunku viską išgyventi.

7.2. Jai iš tėčio buvo priteistas išlaikymas po 83 eurus kas mėnesį. Kiek prisimena išlaikymą tėtis mokėjo. Kai susitikdavo kartais duodavo papildomai pinigų savoms išlaidoms. Sumos nebuvo didelės, po 10 eurų, kavos nupirkdavo. Tėtis kalbėjo su jos mama ir sakė, kad: „kai T. išsilaikys teises, jis padės jai nusipirkti automobilį iš įsiskolinimo“. Kokia yra išlaikymo įsiskolinimo suma ir už kokį laikotarpį, pasakyti negali.

7.3. Civilinį ieškinį palaiko pilna apimtimi. Tėtis nežinojo, kur ji planuoja mokytis, nespėjo jam papasakoti. Buvo dvyliktokė, dar pati nežinojo kur norėtų mokytis. Tėčio mirties dieną dirbo prekybos centre „S. m.“, kavinėje „C. p.“ . Po darbo kavinėje „C. p.“ buvo persikrausčiusi į Vilnių, pradėjo mokytis, o po to grįžo į Šiaulius. Dabar dirba ir mokosi. Mokslus turėtų baigti po pusantrų metų. Šiuo metu gyvena atskirai nuo mamos, gyvena viena.

8. Liudytojas A. A. teismo posėdyje parodė, kad iki įvykio nei kaltinamojo L. G., nei nukentėjusiojo A. D. nepažinojo.

8.1. 2021 rugpjūčio 7 d., apie 23-24 valandą, savo automobiliu nuvažiavo pas draugą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, Šiauliuose. (duomenys neskelbtini) gatvė yra šalia (duomenys neskelbtini) gatvės. Sėdėdamas automobilyje, išgirdo triukšmą, ginčijosi du vyrai, šaukė vienas ant kito. Jis buvo apie 50 metrų nuo tos vietos, kur vyko konfliktas. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad vyrai susikibę vienas su kitu, atrodė, kad imtynės vyksta. Įvykio vieta buvo apšviesta, susikibę vyrai buvo šonu į jo pusę. Amžiaus skirtumas tarp tų vyrų matėsi. Kaltinamasis buvo jaunesnis, o nukentėjusysis buvo vyresnis, kaltinamasis galėjo būti aukštesnis 10 centimetrų, kūno sudėjimai buvo panašūs. Šalia susikibusių vyrų stovėjo mergina, tačiau negali pasakyti ar mergina ką nors sakė. Mergina, bandydama sutramdyti vaikiną, tiesiog bandė paimti jį už peties ir patraukti nuo nukentėjusiojo. Matė kaip kaltinamasis dešine ranka trenkė nukentėjusiajam į galvą ir nukentėjusysis nuo suduoto smūgio nukrito ant asfalto, o kaltinamasis ir mergina nuėjo iš įvykio vietos. Konfliktas, kurį jis matė, truko apie 5 sekundes. Gali būti, kad konflikto pradžios negirdėjo, nes automobilyje klausėsi muzikos. Nuėjęs prie gulinčio žmogaus, pamatė iš galvos bėgantį kraują, iškvietė medikus, po to atvyko policijos darbuotojai.

9. Liudytojas G. K. teismo posėdyje parodė, kad iki įvykio nei kaltinamojo L. G., nei nukentėjusiojo A. D. nepažinojo. Gyvena Šiauliuose, (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 7 d. vakare, pro pravirą langą išgirdo barnį. Barnis truko apie 5 minutes laiko iki jis, atsikėlęs iš lovos, priėjo prie lango. Priėjęs prie lango, ties sankryža pamatė vyriškį, ir porą. Vyriškiai ginčijosi, tačiau negali tiksliai pasakyti, kad būtų girdėjęs moterišką balsą. Jis gyvena 200-300 metrų nuo įvykio vietos. Iš tos vietos, kur stebėjo įvykį, negali palyginti ar vyrų kūno sudėjimai labai skyrėsi. Kiek matė ūgiai taip pat neatrodė, kad labai skirtųsi. Vyrai stovėjo vienas prieš kitą, bet kadangi buvo prietema, paties smūgio kaip ir nematė, bet smūgio judesį tikrai matė ir vyriškis griuvo ant asfalto. Smūgis buvo suduotas dešine ranka. Per langą matė, kaip vaikinas ir mergina nuėjo link parduotuvės „IKI“, (duomenys neskelbtini) gatve. Kiek matė nei mergina, nei vaikinas pagalbos nukentėjusiajam nebandė suteikti.

9.1. Nuėjęs į įvykio vietą, pamatė ant asfalto gulintį vyrą, kuriam iš galvos bėgo kraujas, vyras lygtai karkė, gargaliavo, tačiau nekalbėjo. Įvykio vietoje buvo vaikinas, kuris buvo iškvietęs greitąją pagalbą ar policiją.

10. Liudytoja B. L. teismo posėdyje parodė, kad gyvena Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. 2021-08-07 naktį, apie 24 valandą, (duomenys neskelbtini) gatvėje išgirdo garsų kalbėjimą, šaukimą, girdėjo vyro ir moters balsus. Triukšmas truko daugiau negu 5 minutes. Rišliai nebuvo kalbama, bet buvo galima suprasti, kad buvo vartojami keiksmažodžiai, kiti pikti žodžiai. Girdėjo, kaip moteris šaukė vardą L. Ji šaukė: „L., baik“. Šaukė du kartus. Šaukimas buvo labai garsus, kaip spiegimas. Kitų garsų negirdėjo. Garso, panašaus į trinktelėjimą ar griuvimą, negirdėjo. Pabandė pažiūrėti pro langą, kas ten vyksta, tačiau vaizdo nematė, nes pro jos buto langus nėra galimybės stebėti kas vyksta (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atstumas nuo jos buto iki įvykio vietos apie 50 metrų. Į įvykio vietą nebuvo nuėjusi.

11. Liudytoja D. P. teismo posėdyje, kaip kaltinamojo sužadėtinė, atsisakė duoti parodymus.

11.1. 2021-08-17 apklausiama liudytoja D. P. (3 t., b. l. 70-72) paaiškino (parodymai teismo posėdyje pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis), kad su L. G. yra pažįstami nuo mokyklos laikų, tačiau draugauti pradėjo nuo 2020 metų spalio, o nuo 2021 metų birželio mėnesio pradėjo gyventi kartu, šiuo metu laukiasi sūnaus nuo L. G.. Prieš duodant parodymus buvo supažindinta su jos teisėmis ir pareigomis, bei jos konstitucine teise atsisakyti duoti parodymus prieš artimą žmogų, tai yra L. G.. 2021-08-07 dienos vakare kartu su L. G. buvo gimtadienyje (duomenys neskelbtini), pas S. K. K.. Gimtadienyje L. vartojo alkoholį, ji ne. L. nuo suvartoto alkoholio kiekio jai atrodė stipriai girtas. Maždaug po 23 val. ji kartu su L. "Bolt" automobiliu išvažiavo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi L. dar norėjo likti gimtadienyje, L. prieš įlipant į pavėžėjo automobilį pradėjo ją keikti ir darytis agresyvus. Automobilyje jis toliau ją keikė, šūkavo vairuotojui girdint, prašė vairuotojo jį vežti į degalinę bei naktinį klubą. Kadangi ji tam prieštaravo ir vairuotojui nevykdant L. prašymo, L. darėsi vis agresyvesnis tiek ant jos, tiek ant vairuotojo. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža ji paprašė vairuotojo sustoti ir juos išleisti, nes nenorėjo, kad konfliktas išsiplėstų. Sustojus jie išlipo, L. išlipant, berods, iškeikė vairuotoją, o šiam nuvažiuojant bandė spirti koja į automobilį. Ką konkrečiai L. tąkart sakė, ar keikėsi jau nepamena, ar pataikė į automobilį nežino. Išlipus ėjo (duomenys neskelbtini) gatvės dešine kelio puse, tai yra stadiono pusėje. Kažkuriuo momentu dar einant palei stadioną jie perėjo į kitą kelio pusę ir ties pirma sankryža sutiko vyrą, kurio nepažino. Sutikus šį vyrą L. puolė jį kaltinti, kad jis geria su jo tėvu ir nuolat jį girdo. Jiedu susikibo vienas kitam į atlapus ir kažkuriuo momentu L. rankomis pradėjo mušti šį vyrą. Mušdamas L. garsiai keikė šį vyrą. Mušdamas jam pataikė į veidą, sudavė tris kartus, kur po trečio smūgio vyras nugriuvo. Tai pamačiusi ji išsigando, puolė jį atitraukinėti fiziškai, tačiau neįstengė. Tuo pat metu ji garsiai prašė L. viską baigti, šaukdama: "Baik, Nelįsk" ir panašiai, taip pat puolė skambinti L. mamai, kad paprašyti pagalbos tvarkantis su L. Nugriuvus šiam vyrui L. nieko nebedarė ir jie nuėjo link "Iki" parduotuvės, kur sutiko L. mamą.

11.3. Liudytoja D. P., atsakydama į pirmininkaujančio klausimus, parodė, kad nepamena ar jai buvo išaiškinta teisė, kad gali atsisakyti duoti parodymus prieš sau artimą žmogų. Buvo stresinėje būsenoje, labai išsigandusi, buvo nėščia septintame mėnesyje, veikė hormonai.

12. 2021-08-08 įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 27-31) užfiksuota, kad įvykio vieta Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje. Praėjus pėsčiųjų perėją, ant važiuojamosios kelio dalies (asfalto danga), stebima kraujo dėmė.

13. 2021-09-16 ir 2021-11-15 kitų objektų apžiūros protokoluose (1 t., b. l. 63-71) užfiksuota, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų "Body" vaizdo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai. Apžiūros metu nustatyta, kad nukentėjusysis asmuo (A. D.) guli ant važiuojamosios asfaltuotos kelio dangos, nejuda, kalba nerišliai, veidas kruvinas. Jis išgabenamas GMP automobiliu į gydymo įstaigą. Asmuo, kuris įvykio vietoje prisistato A. A.. nurodo, kad tai jis pranešė apie šį įvykį BP, paaiškina, kad matė, kaip nukentėjusiajam trenkė vyras, kuris buvo kartu su moterimi. Paaiškina, kad šie asmenys, po to, kai vyras sudavė, pasišalino. Įvykio vietoje yra vyras su barzda (nustatytas G. K.), kuris pareigūnams nurodė, kad būdamas namuose išgirdo triukšmą ir priėjęs prie lango išgirdo smūgio garsą, tada išėjo į lauką ir rado sužalotą asmenį.

14. 2021-08-10 savanoriško daiktų pateikimo protokole (1 t., b. l. 35-37) užfiksuota, kad A. R. pateikė vaizdo įrašą, kuris fiksuotas (duomenys neskelbtini) namo bendrijos vaizdo kameromis.

15. 2021-08-12 kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 38-42) konstatuota, kad apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo kameros 2021-08-08, 00.16.10 val. užfiksavo vyrą ir moterį, kurie trumpam (apie 1 minutė) užeina į namo laiptinę. Vaizdo įraše matyti, kad moteris galimai laukiasi.

16. 2021-09-16 kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 58-60) užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas BPS pateiktas garso įrašas, gautas 2021-08-07, 23.47.31 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (nustatytas naudotojas A. A.). Apžiūros metu nustatyta, kad vyriškis, prisistatęs A. A., praneša operatoriui, kad jam matant buvo sužalotas žmogus. Nurodo aplinkybes, kad žmogui trenkė į galvą ir jisai nukrito, bėga kraujas, jis guli ant žemės. Vyras, kuris sudavė nukentėjusiajam pasišalino lik parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) g. 170.

17. VTMT Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 452/2021(04) (1 t., b. l. 166-168) konstatuota, kad A. D. mirtis įvyko nuo trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą, ir galvos smegenų sumušimą. Į tai nurodo chirurginės operacijos metu pašalinta kraujo išlaja iš po kietuoju galvos smegenų dangalu, lavono tyrimo metu rasti kontuziniai židiniai smegenų kaktinėse skiltyse, povoratinklinė kraujosruva, pakauškaulio lūžis, nubrozdinimas ir kraujosruva pakaušio srityje. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos duomenimis, A. D. mirė (duomenys neskelbtini), 01 val. 05 min. A. D. trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, galvos smegenų sumušimas, povoratinklinė kraujosruva, pakauškaulio lūžis, nubrozdinimas ir kraujosruva pakaušio srityje, kraujosruva kairės akies viršutiniame voke padaryti griuviminės ar kritiminės traumos metu pakaušio sritimi atsitrenkiant į buką kietą paviršių. Šie sužalojimai padaryti vienkartinio trauminio poveikio metu. Gyvam asmeniui tokie kūno sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, suspaudusios galvos smegenis, ir galvos smegenų sumušimo, sukėlusio gyvybei pavojingą būseną ir nukentėjusiojo mirtį. A. D. kiauryminė muštinė žaizda viršutinėje lūpoje padaryta suduodant tiesioginį smūgį buku kietu daiktu į veidą. Šiam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio. Vertinant sužalojimus atskirai, kiauryminė muštinė žaizda viršutinėje lūpoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl tokios žaizdos sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Iš viso A. D. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų trauminių poveikių. Kūne rasti sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki A. D. 2021-08-08, 01 val. 30 min. paguldant į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę. Abejotina A. D. galimybė atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus (pvz., judėti, šaukti, gintis) po patirto galvos smegenų sumušimo, trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu susidarymo. A. D. po patirtų kūno sužalojimų išbuvo gyvas nuo 2021-08-07 vakaro iki (duomenys neskelbtini) , 01 valandos 05 minučių. Mirusiojo A. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Gautuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie A. D. girtumą traumos metu.

18. VTMT Šiaulių skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pM 26/2021-452/2021(04) (1 t., b. l. 175-177) konstatuota, kad A. D. padaryta kiauryminė muštinė žaizda viršutinės lūpos dešinėje pusėje 1,5 cm nuo dešinio lūpų kampo. A. D. trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, galvos smegenų sumušimas, povoratinklinė kraujosruva, pakauškaulio lūžis, nubrozdinimas ir kraujosruva pakaušio srityje, kraujosruva kairės akies viršutiniame voke padaryti griuviminės ar kritiminės traumos metu, pakaušio sritimi atsitrenkiant į buką kietą paviršių. Virstant aukštielninkam nuo pastūmimo ar smūgio į veidą patiriamas papildomas pagreitis, galva atlošiama atgal, liemuo išlinksta per juosmenį, sulinksta keliai, nukentėjusysis į buką kietą plokščią paviršių pirmiausiai atsitrenkia pakaušio sritimi, o ne kitomis kūno užpakalinio paviršiaus dalimis. Šis traumos mechanizmas atitinka liudytojo A. A. 2021-10-21 parodymus, kad nuo smūgio ranka į veido sritį nukentėjęs asmuo tokia padėtimi, kaip stovėjo iš karto nugriuvo ant žemės, o ne atsisėdo, kaip nurodė įtariamasis L. G.. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti kaire ar dešine ranka smogiant buvo padaryta muštinė žaizda A. D. viršutinės lūpos dešinėje pusėje.

19. VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N-2044/2021(01) (1 t., b. l. 182) konstatuota, kad A. D. kraujyje rasta pėdsakų diazepamo, nustatyta mažiausia koncentracija l,35%o (promilės) etilo alkoholio. Kraujyje amfetaminų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų nerasta.

20. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys.

20.1. Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Teismų praktikoje nužudymo bylose yra suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai tarp suduoto smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamą įtaką mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryšys egzistuoja (kasacinės instancijos teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-247/2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-292-489/2015, 2K-421-511/2016). Taip pat, teismų praktikoje nužudymo bylose tais atvejais, kai dėl smūgio į galvą nukentėjusysis griūna ir atsitrenkia galva į grindinį, paprastai pripažįstama, kad galvos traumos gavimas yra tarpinė, bet dėsninga grandis tarp smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-292-489/2015, 2K-153-511/2020).

20.2. Faktiniais bylos duomenimis: kaltinamojo L. G. parodymais ir 2021-09-02 parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir fotolentele (3 t., b. l. 182-194), liudytojų A. A., G. K. ir B. L. parodymais, 2021-08-08 įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 27-31), 2021-09-16 ir 2021-11-15 kitų objektų apžiūros protokolais (1 t., b. l. 63-71), nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 7 d., apie 23 valandą 53 minutės, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, konkrečiai ties (duomenys neskelbtini) namu, kilo konfliktas tarp kaltinamojo L. G. ir nukentėjusiojo A. D., kurio metu kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į galvą. Nuo suduoto smūgio nukentėjusysis aukštielninkas krinta ant važiuojamosios kelio dangos ir atsitrenkia pakaušiu į asfalto dangą. Nukentėjusysis negali atsikelti, jam iš galvos bėga kraujas, liudytojas A. A. iškviečia medikus, policiją. Nukentėjusysis išvežamas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje 2021 m. rugpjūčio 16 d. 01.05 val. mirė. VTMT Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 452/2021(04) (1 t., b. l. 166-168) konstatuota, kad A. D. mirtis įvyko nuo trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą, ir galvos smegenų sumušimą. A. D. trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, galvos smegenų sumušimas, povoratinklinė kraujosruva, pakauškaulio lūžis, nubrozdinimas ir kraujosruva pakaušio srityje, kraujosruva kairės akies viršutiniame voke padaryti griuviminės ar kritiminės traumos metu pakaušio sritimi atsitrenkiant į buką kietą paviršių. Šie sužalojimai padaryti vienkartinio trauminio poveikio metu. A. D. kiauryminė muštinė žaizda viršutinėje lūpoje padaryta suduodant tiesioginį smūgį buku kietu daiktu į veidą. Šiam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio. Vertinant sužalojimus atskirai, kiauryminė muštinė žaizda viršutinėje lūpoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl tokios žaizdos sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Iš viso A. D. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų trauminių poveikių. VTMT Šiaulių skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pM 26/2021-452/2021(04) (1 t., b. l. 175-177) konstatuota, kad A. D. padaryta kiauryminė muštinė žaizda viršutinės lūpos dešinėje pusėje 1,5 cm nuo dešinio lūpų kampo. A. D. trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, galvos smegenų sumušimas, povoratinklinė kraujosruva, pakauškaulio lūžis, nubrozdinimas ir kraujosruva pakaušio srityje, kraujosruva kairės akies viršutiniame voke padaryti griuviminės ar kritiminės traumos metu pakaušio sritimi atsitrenkiant į buką kietą paviršių. Virstant aukštielninkam nuo pastūmimo ar smūgio į veidą patiriamas papildomas pagreitis, galva atlošiama atgal, liemuo išlinksta per juosmenį, sulinksta keliai, nukentėjusysis į buką kietą plokščią paviršių pirmiausiai atsitrenkia pakaušio sritimi, o ne kitomis kūno užpakalinio paviršiaus dalimis. Šis traumos mechanizmas atitinka liudytojo A. A. 2021-10-21 parodymus, kad nuo smūgio ranka į veido sritį nukentėjęs asmuo tokia padėtimi kaip stovėjo iš karto nugriuvo ant žemės, o ne atsisėdo, kaip nurodė įtariamasis L. G.. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti kaire ar dešine ranka smogiant buvo padaryta muštinė žaizda A. D. viršutinės lūpos dešinėje pusėje.

20.3. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusiojo A. D. mirtį lėmė ne sužalojimai, padaryti kaltinamajam L. G. kumščiu suduodant vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, o galvos sužalojimai, kurie atsirado nukentėjusiajam griuvus nuo suduoto smūgio ant važiuojamosios kelio dangos ir atsitrenkus pakaušiu į asfalto dangą. Nors įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus (VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N-2044/2021(01) (1 t., b. l. 182) konstatuota, kad A. D. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija l,35%o (promilės) etilo alkoholio) ir tai galėjo turėti įtakos jo koordinacijai, pusiausvyrai po smūgio, tačiau ne šie ar kiti šalutiniai veiksniai ir priežastys, o būtent kaltinamojo L. G. smurtiniai veiksmai lėmė padarinių kilimą, taigi jie buvo būtina mirties kilimo sąlyga. Teismas konstatuoja, kad būtent smurtiniai L. G. veiksmai, nuo kurių padarymo A. D. krito ir patyrė jo mirtį sukėlusius galvos sužalojimus, vertintini kaip pagrindinis veiksnys, dėsningai nulėmęs nukentėjusiojo mirtį. Byloje nenustatyta, kad tarp kaltinamojo L. G. veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir nukentėjusiojo A. D. mirties būtų įsiterpę pašalinės veikos, turėjusios įtakos A. D. mirčiai.

21.2. Kaltinamasis L. G. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai, papasakojo įvykio aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, stengėsi nors iš dalies atlyginti padarytą turtinę žalą, todėl teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta, tai, kad kaltinamasis L. G. pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

21.3. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020, 2K-210-697/2020).

21.4. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamojo L. G. ir nukentėjusiojo A. D. kilo einant kaltinamajam ir jo nėščiai draugei (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatviu, o nukentėjusysis A. D. ėjo jiems priešais. Prasilenkiant nukentėjusysis kliudė nėščią kaltinamojo draugę, kuri aiktelėjo. Nenustatyta, kad nukentėjusysis kaltinamojo draugę būtų tyčia pastūmęs ar atlikęs kokius nors tyčinius veiksmus jo atžvilgiu. Kaltinamasis L. G., nesiaiškindamas incidento priežasčių, iš karto ėmė konfliktuoti su nukentėjusiuoju A. D., pastarajam priekaištaudamas, kad jis ne tik girdo alkoholiu jo tėvą, bet užkabinėja ir nėščią jo draugę, tai darė pakeltu balsu, ką girdėjo pašaliniai asmenys, kurie nebuvo šalia įvykio vietos. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis A. D. savo tyčiniais veiksmais būtų provokavęs kaltinamąjį L. G. panaudoti prieš jį fizinį smurtą, o prasilenkimas einant šaligatviu ir kliudymas (nenustatyta, kad tai buvo padaryta tyčia) priešais einantį asmenį, negali būti laikomas provokuojančiu elgesiu, todėl teismas nepripažįsta nukentėjusiojo elgesio kaip provokuojančio ar rizikingo BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme ar pagal formuojamą teismų praktiką, tačiau į tokį nukentėjusiojo elgesį bus atsižvelgiama skiriant bausmę.

21.5. Kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami ir tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti.

21.6. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje jis nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2012, 2K-297/2010, 2K-644/2005, 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-41-697/2015).

22.4. Skirdamas bausmę kaltinamajam L. G., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą – BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio pasekmės yra negrįžtamos. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sukėlė neatkuriamas pasekmes – kito žmogaus mirtį. Žmogaus gyvybė yra viena iš svarbiausių vertybių, saugomų baudžiamuoju įstatymu, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą baudžiamąją atsakomybę tais atvejais, kai kaltininko tyčiniais (nors ir netiesiogine tyčia) veiksmais nužudomas kitas žmogus. Kaltinamojo asmenybė – neteistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (4 t., b. l. 171-176), paskirtas nuobaudas – baudas sumokėjo, psichikos sveikatos įstaigų įskaitoje neįrašytas (3 t., b. l. 133-135), narkologijos įskaitoje neįrašytas (3 t., b. l. 133-135), nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dirba, neseniai sukūrė šeimą, gimė kūdikis, teismas, taip pat atsižvelgia, kad konfliktas kilo dėl nerūpestingo, provokuojamo nukentėjusiojo elgesio, kuris, būdamas neblaivus (specialisto išvadoje Nr. T-N-2044/2021(01) (1 t., b. l. 182) konstatuota, kad A. D. kraujyje rasta pėdsakų diazepamo, nustatyta mažiausia koncentracija l,35%o (promilės) etilo alkoholio), einant šaligatviu ir, prasilenkdamas su nėščia kaltinamojo drauge, ją pastūmė (užkliudė) ir jos neatsiprašė, bet pradėjo konfliktuoti su kaltinamuoju, ką patvirtina liudytojai, kurie girdėjo dviejų vyrų ginčą, trukusį keletą minučių, po ko kaltinamasis prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą ne siekdamas nužudyti nukentėjusįjį, bet priversti jį atsiprašyti už savo veiksmus, o tai rodo, kad nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia, kaltinamasis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino turtinę žalą, nusikalstama veika padaryta dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio, o tai rodo, kad kaltinamasis nelinkęs daryti nusikalstamų veikų, nusikalstama veika padaryta spontaniškai dėl kilusių aplinkybių, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam minimumui. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalie nuostatas.

23. Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 6122,32 eurų civilinis ieškinys už nukentėjusiojo A. D. gydymą (1 t., b. l. 129-132) tenkintinas visiškai, nes kaltinamasis L. G. padarė tyčinį nusikaltimą, ir atsiradusi žala turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamojo L. G. veika.

23.1. Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos rašto matyti, kad už A. D. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei sumokėta 6122,32 eurai, šias išlaidas apmokėjo Šiaulių teritorinė ligonių kasa.

23.2. Su kaltinamojo L. G. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamojo L. G. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 6122,32 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už A. D. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Vadinasi, iš kaltinamojo L. G. Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos A. D. gydymo išlaidos.

24. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 straipsnio 10 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

24.1. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. D. dėl sūnaus nužudymo pateikė civilinį ieškinį (3 t., b. l. 25-29), dėl 1670 eurų turtinės žalos (laidojimo išlaidų); 50 000 eurų neturtinės žalos; 500 eurų už advokato padėjėjo paslaugas, atlyginimo. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. D. dėl brolio nužudymo pateikė civilinį ieškinį (3 t., b. l. 55-58), dėl 40 000 eurų neturtinės žalos ir 500 eurų už advokato padėjėjo paslaugas, atlyginimo. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. B. dėl sugyventinio nužudymo pateikė civilinį ieškinį (5 t., b. l. 137-138), dėl 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė T. D. dėl tėvo nužudymo pateikė civilinį ieškinį (5 t., b. l. 147-148), dėl 3337,99 eurų turtinės žalos atlyginimo ir iš L. G. priteisti išlaikymą nuo tėvo A. D. nužudymo dienos (duomenys neskelbtini) iki 2023-08-28 kol jai sueis 24 metai – po 83 eurus kas mėnesį ir 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

24.2 Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006).

24.3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, tačiau išlaidos turi būti protingos, susijusios su žalos įvertinimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

24.4. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė dėl sūnaus (nužudytojo) A. D. laidojimo išleido 1670 eurų (3 t., b. l. 28), todėl turėtų būti tenkintinas šios sumos ieškinys, tačiau išskaičiuotina nukentėjusios L. D. gauta laidojimo pašalpa 304 eurai ir 1000 eurų, kuriuos kaltinamasis L. G. atlygino gera valia, todėl priteistina civilinio ieškinio dalis mažintina šia suma, t. y. iš kaltinamojo L. G. priteistina 366 eurai turtinės žalos (laidojimo išlaidų) nukentėjusios L. D. naudai, nes L. G. padaryta nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusios ir civilinės ieškovės patirta turtine žala.

24.5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu.

24.6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24-erių metų.

24.7. Iš 2021-09-16 Nr. (duomenys neskelbtini) pateikto patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (5 t., b. l. 150) matyti, kad pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimą 2004-08-17 buvo išduotas vykdomasis raštas, pagal, kurį buvo išieškomas išlaikymas iš A. D.. Išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimo įsiskolinimas sudarė 3337,99 eurus.

24.8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 194 straipsnio 5 dalimi asmeniui, iš kurio buvo priteistas išlaikymas, mirus, išlaikymo pareiga pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, nesvarbu, koks palikimo priėmimo būdas pagal civilinio kodekso penktosios knygos normas. Tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuriam buvo teikiamas išlaikymas, visą turtą paveldi pats, išlaikymo prievolė pasibaigia kreditoriaus ir skolininko sutapimu (CK 6.126 straipsnio 1 dalis), ir vykdomoji byla gali būti nutraukiama vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 7 punktu (skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo). Konstatavus, kad palikėjas turėjo prievolę teikti išlaikymą, ji pagal CK 3.194 straipsnio 5 dalies nuostatas pereina įpėdiniui, priėmusiam palikimą.

24.9. Kaltinamasis L. G. nėra nukentėjusios T. D. tėvas, nėra A. D. turto paveldėtojas, T. D. gyvena viena (atskirai nuo motinos), dirba, nesikreipė dėl studijų paskolos suteikimo, nepateikta duomenų, kad jai reikia mokėti už mokslą ir kokia tai suma ir kodėl ji negalėtų tokios sumos sumokėti ir dėl to susidarė sunki materialinė padėtis, todėl T. D. civilinis ieškinys šioje dalyje netenkintinas.