- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-18
- Bylos Nr.
- 2S-1070-264/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02304-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Pareiškėjas
- G. V., K. V.
- Kreditorius
- AB „Swedbank“
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų G. V. ir K. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2SP-6786-1041/2017 pagal pareiškėjų G. V. ir K. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomosiose bylose Nr. (stuomenys neskelbtini) ir Nr. (stuomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys: išieškotoja AB „Swedbank“ ir antstolis R. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai prašė sustabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. (stuomenys neskelbtini) ir Nr. (stuomenys neskelbtini), įskaitant 2017 m. sausio 23 d. patvarkymu Nr. S-699 atnaujinto turto: 0,1016 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (stuomenys neskelbtini)), 327,28 kv. m ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (stuomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (kanalizacijos šuliniui, šuliniui, tvorai) (unikalus Nr. (stuomenys neskelbtini)), esančių (stuomenys neskelbtini) (toliau – turtas), varžytynes iki bus išspręstas skundo dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, taip pat bus nustatyta pareiškėjų vaikų gyvenamoji vieta po turto pardavimo iš varžytynių.Antstolis R. S. atsiliepime į prašymą prašė atsisakyti taikyti pareiškėjų prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad nėra pagrindų prašymui tenkinti, kadangi skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, be to, skolininkai elgiasi nesąžiningai.Suinteresuotas asmuo Swedbank AB atsiliepime į prašymą prašė atmesti pareiškėjų prašymą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad skolininkai turi vykdyti savo prievoles bei domėtis vykdymo eiga.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjų skolininkų G. V. ir K. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomosiose bylose Nr. (stuomenys neskelbtini) ir Nr. (stuomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys išieškotoja akcinė bendrovė „Swedbank“ ir antstolis R. S., atmetė.Dėl skundo preliminaraus nepagrįstumo tuo aspektu, kad skundžiamas antstolio 2017 m. sausio 23 d. patvarkymas Nr. S-699, teismas nustatė, kad nutartimi išieškojimas vykdymo procese buvo sustabdytas iki bus išnagrinėtas pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 8 d. skundas ir priimtas galutinis sprendimas, Kauno apygardos teismui priėmus 2017 m. sausio 18 d. nutartį, antstoliui nebeliko pagrindo tęsti vykdymo veiksmų sustabdymo. Teismas sprendė, kad negalima padaryti išvados, jog pareiškėjų skundo dalis dėl 2017 m. sausio 23 d. patvarkymo atnaujinti vykdymo veiksmus aptariamose vykdomosios bylose panaikinimo (v. b. l. 379) preliminariai pagrįsta.Dėl skundo preliminaraus nepagrįstumo tuo aspektu, kad nebaigta nagrinėti civilinė byla Nr. 2VP-6709-848/2017 (Nr. 2VP-22157-848/2016) teismas nurodė, kad ši civilinė byla nėra tiesiogiai susijusi su civilinėmis bylomis, kurių pagrindu antstolis atnaujino išieškojimą vykdymo procese, tuo labiau, jog aptariamoje civilinėje byloje inicijuotas baudos skyrimo klausimas, o ne antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, todėl negalima padaryti išvados, jog civilinės bylos Nr. 2VP-6709-848/2017 nagrinėjimas sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui šioje byloje.Dėl skundo preliminaraus nepagrįstumo tuo aspektu, kad prašoma atnaujinti terminą skundui dėl 2016 m. gegužės 10 d. patvarkymo paduoti, teismas nustatė, kad pareiškėjai skunde dėl antstolio veiksmų ginčija aplinkybę, kad jiems išsiųstas skundžiamas 2016 m. gegužės 10 d. patvarkymas, tačiau iš vykdomųjų bylų akivaizdu, kad jis išsiųsta 2016 m. gegužės 11 d.Teismas įvertinęs Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. VS-2121 nurodytą informaciją, sprendė, kad turto pardavimo iš varžytynių atveju, nepilnamečių vaikų interesai nebus pažeisti, jiems bus laikinai užtikrinta teisė į gyvenamąjį būstą, iki pareiškėjai – įstatyminiai atstovai patys įgys galimybę tai užtikrinti.Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad skundas preliminariai nepagrįstas, taip pat nenustatyta, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo nutarties įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kas sudaro pagrindą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjai prašo panaikinti 2017 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomosiose bylose Nr. (stuomenys neskelbtini) ir (stuomenys neskelbtini), sustabdyti antstolio R. S. 2017 m. sausio 23 d. paskelbtų pareiškėjų turto,- 0,1016 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (stuomenys neskelbtini), unikalus numeris: (stuomenys neskelbtini), esančio (stuomenys neskelbtini); gyvenamojo namo, vieno aukšto, bendro ploto 327,28 kv.m, unikalus numeris: (stuomenys neskelbtini), esančio (stuomenys neskelbtini); kiemo statinių (kanalizacijos šulinio, šulinio, tvoros), unikalus numeris: (stuomenys neskelbtini), esančių (stuomenys neskelbtini),- pardavimo varžytinių vykdymą laikotarpiu iki teisės norminių aktų nustatyta tvarka bus išspręsti pareiškėjų skundo dėl antstolio procesinių veiksmų (neveikimo) teisėtumo vykdymo procese įvertinimo klausimai ir priimtas galutinis teismo sprendimas bei iki tinkamai ir pagal teisės norminių aktų reikalavimus bus išspręsti pareiškėjų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos po įvykdytų pareiškėjų turto pardavimo varžytinių nustatymo klausimai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismo sprendimas, jog nebaigtas nagrinėti skundas civilinėje byloje Nr. 2VP-6709- 848/2017 nėra tiesiogiai susijęs su kitomis civilinėmis bylomis dėl skundžiamų antstolio procesinių veiksmų, nes nurodytoje neišnagrinėtoje civilinėje byloje inicijuotas baudos skyrimas nėra antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, t. y. nurodyti klausimai nėra tarpusavyje susiję, yra nepagrįstas ir neteisingas. Teismas neįvertino, kad neišnagrinėtoje civilinėje byloje iškeltas klausimas dėl baudos skyrimo yra dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų (neveikimo) teisėtumo ir pagrįstumo šiose, t. y. tose pačiose vykdomosiose bylose, įvertinimo. Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad vykdomosiose bylose esantys duomenys apie skundžiamo 2016 m. gegužės 10 d. patvarkymo išsiuntimą yra pakankamai akivaizdūs, kad jis išsiųstas 2016 m. gegužės 11 d. (v. b. 1. 196). Teismas neaiškino ir nevertino skundo argumento dėl nurodyto patvarkymo nepateikimo pareiškėjams, t. y. nurodyto antstolio patvarkymo faktinio neįteikimo adresatams, patvarkymo negavimo, ir nepagrįstai neaiškino patvarkymo faktinių neįteikimo tinkamiems jo gavėjams. Teismas netinkamai aiškino faktinius bylos duomenis ir teisės norminius aktus, juos netinkamai taikė (CPK 330 str.), bei nustatyta tvarka formuojamą teismų praktiką (CPK 4 str.), netinkamai juos taikė klausimu dėl pareiškėjų (apeliantų) nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo pagal įstatymo nustatytus reikalavimus, padarė netinkamą išvadą ir neteisingai sprendė, kad turto pardavimo iš varžytinių atveju nepilnamečių vaikų interesai nebus pažeisti, jiems bus laikinai užtikrinta teisė į gyvenamąjį būstą. Teismas nepagrįstai ir netinkamai vertino Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. rugsėjo 6 d. raštą Nr. VS-2121, neįvertino, kad raštą teikusi Vaiko teisių apsaugos institucija nurodytais vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo klausimais pasisakė netinkamai, nepilnai ir neišsamiai.Teismas netinkamai aiškino ir nepagrįstai taikė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012. Nurodytoje civilinėje byloje spręstas klausimas tik dėl minimalių vaiko poreikių tenkinimo būtinybės, ir aptariamais skundo klausimais, dėl vaiko teisių ir interesų užtikrinimo į kitą ne blogesnį (negu turėtas) būstą, vaikui gyvenant kartu su tėvais, nurodytais VTAPĮ 13 straipsnio 2 ir 4 dalių bei 23 straipsnio 1 dalies pagrindais kasacinės instancijos teismas nurodytoje civilinėje byloje nenagrinėjo ir nesprendė.Teismas nevertino, kad aptariamame Vaiko teisių apsaugos institucijos rašte pateikta informacija faktiškai yra pasenusi, t. y. joje nagrinėjami klausimai yra beveik pusės metų senumo, ir byloje nėra jokių duomenų dėl kompetentingos institucijos atsakymo į pareiškėjų 2017 m. sausio 31 d. prašymą dėl nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo ir, atitinkamai, pareiškėjų iškelto klausimo dėl nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo išsprendimo.Suinteresuotas asmuo Swedbank AB atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti G. V. ir K. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutarties kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Pagal kasacinio teismo praktiką Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Skolininkai pareikštais skundais antstoliui prašo pripažinti patvarkymus dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo, siekiant Banko naudai išieškoti skolą vykdant galiojantį ir 2013 m. rugpjūčio 13 d. Vykdomąjį įrašą, kas patvirtina, jog skolininkų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka jų reiškiamo reikalavimo pobūdžio ir skolininkai piktnaudžiaudami savo teisėmis ir nevykdydami savo pareigų tik vilkina procesą, ko pasėkoje pažeidžia išieškotojo teisėtus interesus ir neleistinai suvaržo jo teises. to skolininkai turi ne tik teises, bet ir pareigas vykdymo procese. Viena iš jų yra pareiga pačiam skolininkui aktyviai domėtis vykdymo eiga (LR CPK 644 str. 4 d.). Todėl skolininkų teiginys, kad jiems nebuvo pranešta apie išieškojimo proceso tęsimą apribojo skolininkų procesines teises, tik įrodo, kad ir patys skolininkai vengė domėtis vykdomosios bylos eiga ir siekti, kad būtų galimybė laiku pasinaudoti savo teisėmis ginti savo interesus, pasirūpinti gyvenamuoju plotu savo nepilnamečiams vaikams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomosiose bylose Nr. (stuomenys neskelbtini) ir Nr. (stuomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš vykdomųjų bylų Nr. (stuomenys neskelbtini) ir Nr. (stuomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolio R. S. kontoroje vykdomas Vilniaus miesto 2–ojo notarų biuro notarės 2013 m. spalio 15 d. vykdomasis įrašas Nr. (stuomenys neskelbtini) dėl priverstinio turto pardavimo iš varžytynių ir negrąžintos 174 492,75 Eur skolos bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjų išieškotojai (v. b. l. 1). Antstolis 2016 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu (v. b. l. 336) sustabdė vykdymo veiksmus, įskaitant atšaukė turto varžytynes (v. b. l. 335), iki bus išnagrinėtas pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 8 d. skundas ir priimtas galutinis sprendimas. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-22861-955/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė (v. b. l. 391–398), o Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-302-153/2017 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (v. b. l. 375–377, 386–390). Antstolis 2017 m. sausio 23 d. priėmė patvarkymą Nr. S-699 dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo vykdomosiose bylose Nr. (stuomenys neskelbtini) ir Nr. (stuomenys neskelbtini).CPK 510 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka (CPK 510 str. 2 d.).Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas ir yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).Laikytini nepagrįstais apeliantų argumentai, kad teismas neįvertino, jog neišnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-6709-848/2017 iškeltas klausimas dėl baudos skyrimo yra dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų (neveikimo) teisėtumo ir pagrįstumo šiose, t. y. tose pačiose vykdomosiose bylose, įvertinimo.Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta (CPK 179 str.), kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-6709-848/2017, kurioje pareiškėjai G. V. ir K. V. prašė už Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nustatytų skubiai vykdytinų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą ir (ar) netinkamą vykdymą skirti antstoliui R. S. procesinę baudą po 50 Eur už kiekvieną teismo nutarties nevykdymo dieną. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartimi nepašalinus Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nustatytų trūkumų pareiškėjų skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiems asmenims. Nutartis neįsiteisėjusi. Nors minėtoje byloje ir buvo prašoma skirti antstoliui baudą už teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties nevykdymą, kuria buvo sustabdyti antstolio veiksmai, tačiau šiuo atveju pareiškėjai pateikė skundą dėl antstolio 2017 m. sausio 23 d. patvarkymo, kuriuo buvo atnaujintas pareiškėjų turto pardavimas varžytynėse, t. y. dėl kito antstolio veiksmo. Be to, pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 8 d. skundas, dėl kurio Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-22861-955/2016 2016 m. spalio 7 d. nutartimi atmestas, o Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-302-153/2017 pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad negalima padaryti išvados, jog civilinės bylos Nr. 2VP-6709-848/2017 nagrinėjimas sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui šioje byloje.Apeliantų teigimu, teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad vykdomosiose bylose esantys duomenys apie skundžiamo 2016 m. gegužės 10 d. patvarkymo išsiuntimą yra pakankamai akivaizdūs, kad jis išsiųstas 2016 m. gegužės 11 d., be to, teismas nesiaiškino ir nevertino antstolio patvarkymo faktinio neįteikimo adresatams Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo. CPK 604 straipsnyje yra įtvirtinta registruotu laišku siunčiamų procesinių dokumentų įteikimo prezumpcija: procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje nustatytais atvejais, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje numatytą atvejį. CPK 604 straipsnyje įtvirtintos procesinių dokumentų įteikimo prezumpcijos tikslas – užkirsti kelią vykdymo proceso dalyvių piktnaudžiavimui, sąmoningai neatsiimant antstolio jiems siunčiamų dokumentų. Iš vykdomosios bylos (stuomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad 2016 m. gegužės 10 d. patvarkymas skolininkams išsiųstas 2016 m. gegužės 11 d. (v. b. l. 290-293), todėl laikytina, kad jis įteiktas praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos (CPK 604 str.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatęs, kad 2016 m. gegužės 10 d. patvarkymas pareiškėjams išsiųstas 2016 m. gegužės 11 d. pagrįstai sprendė, jog šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti apie preliminarų skundo dėl antstolio 2016 m. gegužės 10 d. patvarkymo panaikinimo nepagrįstumą.Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2YT-8714-375/2017 pagal pareiškėjų 2017 m. sausio 31 d. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti antstolio R. S. 2017 m. sausio 23 d. patvarkymą Nr. S-699 dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo vykdomosiose bylose Nr. (stuomenys neskelbtini) ir (stuomenys neskelbtini) ir atnaujinti praleistą dėl svarbių priežasčių terminą skundui paduoti dėl antstolio 2016 m. gegužės 10 d. patvarkymo panaikinimo, 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjų G. V. ir K. V. 2017 m. sausio 31 d. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų. Nutartis neįsiteisėjusi. Teismas iš vykdomųjų bylų medžiagos nustatė, kad 2016 m. gegužės 10 d. patvarkymas pareiškėjams išsiųstas 2016 m. gegužės 11 d., o praleistas naikinamasis devyniasdešimties dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, teismo nebegali būti atnaujinamas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentais, kad teismas padarė netinkamą išvadą ir neteisingai sprendė, kad turto pardavimo iš varžytinių atveju nepilnamečių vaikų interesai nebus pažeisti, jiems bus laikinai užtikrinta teisė į gyvenamąjį būstą.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė atsižvelgdamas į byloje pateiktą Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. rugsėjo 6 d. raštą Nr. VS-2121, kuriuo pareiškėjai informuoti, kad Kauno rajono Socialinių paslaugų centro skyriuje Krizių centre pareiškėjams kartu su nepilnamečiais vaikais yra galimybė apsigyventi iki 6 mėnesių ar ilgiau. Ir nors apeliantai teigia, kad šiame rašte informacija yra pasenusi, o byloje nėra jokių duomenų dėl kompetentingos institucijos atsakymo į pareiškėjų 2017 m. sausio 31 d. prašymą, tačiau tiek apeliantų 2016 m. rugpjūčio 8 d. pareiškime adresuotame VTAT (b. l. 14), tiek 2017 m. sausio 31 d. pareiškime VTAT (b. l. 11) iš esmės nurodomos tos pačios aplinkybės susijusios su būtinybe išspręsti vaikų gyvenamosios vietos klausimą dėl vykdomų varžytynių.Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo bei šeimos santykius reglamentuojančios CK normos pirmiausia nustato tėvų pareigą rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti. Taigi ir vaiko teises į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, gyvenamąjį būstą visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Aplinkybė, kad apeliantai augina du nepilnamečius vaikus, nesudaro pagrindo neieškoti kito gyvenamojo būsto ir taip pateisinti Vilniaus miesto 2–ojo notarų biuro notarės 2013 m. spalio 15 d. vykdomojo įrašo Nr. (stuomenys neskelbtini) dėl priverstinio turto, nurodyto 1 punkte, pardavimo iš varžytynių ir negrąžintos 174 492,75 Eur (602 488,59 Lt) skolos bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjų išieškotojai, nevykdymą.Taip pat laikytini nepagrįstais ir apeliantų argumentai, kad teismas netinkamai aiškino ir nepagrįstai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012, kadangi civilinėje byloje spręstas klausimas tik dėl minimalių vaiko poreikių tenkinimo būtinybės, ir aptariamais skundo klausimais, dėl vaiko teisių ir interesų užtikrinimo į kitą ne blogesnį (negu turėtas) būstą, kasacinės instancijos teismas nurodytoje civilinėje byloje nenagrinėjo ir nesprendė.Priešingai nei teigia apeliantai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012 buvo sprendžiamas ginčas dėl pagrindų pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą iš hipoteka įkeisto turto, taip pat dėl vaikų teisių apsaugos ir skolininkų procesinių garantijų užtikrinimo hipotekos įgyvendinimo bylose. Dėl vaikų teisių apsaugos užtikrinimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi minėta Kasacinio teismo praktika. Taigi, preliminariai vertinant pareiškėjų skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumą bei vykdomosiose bylose esančius duomenis, abejotina dėl pareiškėjų reikalavimų tikėtino pagrįstumo, todėl nėra poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Be to, atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi išnagrinėtas pareiškėjų skundas dėl antstolio 2017 m. sausio 23 d. patvarkymo – skundas atmestas. Nors ši nutartis atskirojo skundo nagrinėjimo dienai dar nėra įsiteisėjusi, vis dėl to ji patvirtina, kad nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjai tikėtinai pagrindė savo skundo reikalavimus, kaip tai nustato CPK 144 straipsnio 1 dalis. Skundo dėl antstolio veiksmų atmetimas yra savarankiškas pagrindas pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (Pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-540-881/2016).Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Aplinkybę, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi nurodyti bei įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, „Teismų praktika“ Nr. 34). Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galėtų kilti grėsmė galbūt palankaus pareiškėjams teismo sprendimo įvykdymui.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantų atskirąjį skundą šios išlaidos (5,67 Eur/2=2,84 Eur) iš jų nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.