- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-21
- Bylos Nr.
- e2S-540-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35865-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- A. C.
- Suinteresuotas asmuo
- Danske Bank A
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-43513-535/2015 pagal pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S, kuria pareiškėjo prašymas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. C. pateikė teismui skundą dėl antstolio V. M. 2015 m. spalio 13 d. patvarkymo dėl turto realizavimo iš antrųjų varžytinių vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883, kuriuo prašė:
- skubiai sustabdyti 2015 m. spalio 13 d. patvarkymo dėl turto realizavimo iš antrųjų varžytinių Nr. 0240/14/03883, reg. Nr. S2-55778, vykdymą ir šį antstolio patvarkymą skubiai panaikinti kaip neteisėtą ir netinkamą;
- pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui: butui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai, pažymėtai G-l, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodo daug faktinių aplinkybių, susijusių su vykdomosios bylos eiga, pareiškėjo skųstais kitais antstolio veiksmais, tačiau teismui pateikė tik savo skundą dėl antstolio 2015 m. spalio 13 d. patvarkymo, 2015 m. rugpjūčio 7 d. antstolio V. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo termino kopiją, 2015 m. liepos 13 d. antstolio patvarkymo iš dalies tenkinti skolininko skundą kopiją, lentelę pavadinimu „Išlaidos už būsto paskolą iš Danske (Sampo) banko filialo AS (palūkanos ir paskolos grąžinimas) nuo 2004 m. balandžio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.“ ir Europos Sąjungos teisės aktų kopiją. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011). Teismas taip pat pažymėjo, kad vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas stabdyti vykdomąją bylą (vykdymo veiksmus).
Žemesnės instancijos teismas
Taigi teismas konstatavo, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skundo motyvus, bei paties skundžiamo patvarkymo kopijos, todėl pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjo prašymo reikalavimus, t. y. skubiai sustabdyti 2015 m. spalio 13 d. patvarkymo dėl turto realizavimo iš antrųjų varžytinių vykdymą ir šį antstolio patvarkymą skubiai panaikinti kaip neteisėtą ir netinkamą bei pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui: butui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai, pažymėtai G-l, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas. Nurodo, kad teismas netinkamai ir nepagrįstai nustatė faktines bylos aplinkybes. Priešingai nei sprendė teismas, pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė pakankamai argumentų (banko sutarties nutraukimą, neprotingų ir lupikiškų delspinigių paskaičiavimą ir sąskaitų areštavimą, naujo pareiškėjo ieškinio pateikimą, kuris dar nėra priimtas teisme, banko siekimą didelės materialinės naudos nesąžiningu būdu ir neteisėtomis priemonėmis, antstolio neteisėtai ir nepagrįstai priimtus patvarkymus, visišką faktinių bylos aplinkybių nepaisymą, pareiškėjo skundų, prašymų bei teismų nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ignoravimą) bei įrodymų, pagrindžiančių skundo motyvus (visas esmines faktines aplinkybes, susijusias su šalių ginču ir vykdomosios bylos eiga, lentelę su palūkanų mokėjimu ir paskolos grąžinimu, Europos Sąjungos teisės aktų kopijas), o paties skundžiamo patvarkymo ir teismo nutarčių kopijų nepateikė, nes skunde labai išsamiai ir aiškiai išdėstė patvarkymo ir nutarčių turinį. Pareiškėjo teigimu, antstolis neužtikrino atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumo, todėl pareiškėjas ir pateikė skundą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir teismas šį prašymą turėjo patenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo iš įkeisto turto sustabdymą.
CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.
Taigi Civilinio proceso kodekso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese galimybę, kartu nustato bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas ir esminius ribojimus – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas tikėtinai pagrindžia savo skundo reikalavimą, ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, pirmiausia turi preliminariai patikrinti, ar tuo atveju, jeigu pasitvirtintų pareiškėjo nurodomos aplinkybės, skundas dėl antstolio veiksmų galėtų būti patenkintas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad pareiškėjui palankus procesinis sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
Apeliantas atskirajame skunde teigia (ir gausiai iliustruoja vykdomosios bylos aplinkybėmis, kurios, jo nuomone, tai turėtų patvirtinti), kad antstolis neužtikrino atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumo, todėl apeliantas ir pateikė skundą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurį (prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) teismas, apelianto nuomone, turėjo patenkinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad civilinėje byloje pagal asmens skundą dėl antstolio veiksmų (šiuo atveju – 2015 m. spalio 13 d. patvarkymo) nėra vertinamas visų vykdomojoje byloje atliktų vykdymo veiksmų (ar juo labiau skolininko ir išieškotojo sutartinių santykių), o tik konkrečių, t. y. tų, dėl kurių paduotas skundas, vykdymo veiksmų teisėtumas.
Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-42739-608/2015, apelianto skundą dėl antstolio 2015 m. spalio 13 d. patvarkymo atmetė (CPK 179 str. 3 d.). Nors ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi, vis dėlto ji patvirtina, kad nėra pagrindo manyti, kad apeliantas tikėtinai pagrindė savo skundo reikalavimus, kaip tai nustato CPK 144 straipsnio 1 dalis. Skundo dėl antstolio veiksmų atmetimas yra savarankiškas pagrindas apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, o kadangi tokį prašymą buvo atmetęs pirmosios instancijos teismas, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.