Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjų J. R. K., D. V.-A. ir E. V. atstovui advokatui L. M., suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. R. K., D. V.-A. ir E. V. patikslintą pareiškimą dėl pastatų valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, sandorio patvirtinimo ir įregistravimo, suinteresuoti asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija, Valstybinių miškų urėdija, VĮ Kretingos regioninis padalinys, VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas advokatas L. M. prašė pareiškimą tenkinti. Ieškinio reikalavimas grindžiamas įrodymais – namelių pirkimo-pardavimo sutartimis, 2014 m. statinio ekspertizės aktu, kadastro bylomis – šie įrodymai buvo tirti Palangos apylinkės teismo sprendimu byloje 2-36-824/2016. Ekspertizės aktai patvirtina, kad nameliai yra tinkami naudoti. Nuomos žemės sutartyje yra nurodoma, jog nameliai stovi ant savivaldybei priklausančio žemės sklypo, 20 metų moka mokesčius ir jais naudojasi. Statybos duomenų neišlikę, tai patvirtina 30 pažymų iš archyvų. Anksčiau teismas nagrinėjo reikalavimus pagal įgyjamąją senatį, jis pasisakė kitoje apimtyje. Šiai dienai reiškimas visai kitas reikalavimas, prašoma nustatyti faktą, jog pagal pirkimo-pardavimo sutartį sandoris buvo įvykęs, tik nebuvo įformintas teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjai namelius valdo daugiau nei 20 metų. Nei viena iš suinteresuotų šalių nesiėmė jokių priemonių, kad nameliai būtų nugriauti, todėl traktuoja, jog suinteresuoti asmenys pripažįsta pilnoje apimtyje, jog nameliai įsigyti ir pastatyti teisėtai.

Kitų suinteresuotų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmetamas.

Iš pareiškėjų atstovo paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad P. D. 1999-08-06 pirkimo – pardavimo sutartimi iš AB „Jonavos statyba“ firmos „Kėdainių statyba Nr. 5“ nupirko poilsio namelį (duomenys neskelbtini)pl. 44-5, Palanga, kvartalas 88; pusę virtuvės kvartale Nr. 88; pusę prausyklos kvartale Nr. 88, geriamo vandens šulinį bendram naudojimui kvartale Nr. 88, lauko tualetą bendram naudojimui kvartale Nr. 88. O J. R. K. 1999-08-06 pirkimo – pardavimo sutartimi iš AB „Jonavos statyba“ firmos „Kėdainių statyba Nr. 5 nupirko poilsio namelį (duomenys neskelbtini)pl. 44-6, Palanga, kvartalas 88; pusę virtuvės kvartale Nr. 88; pusę prausyklos kvartale Nr. 88, geriamo vandens šulinį bendram naudojimui kvartale Nr. 88, lauko tualetą bendram naudojimui kvartale Nr. 88. Už šį įsigytą turtą P. D. ir J. R. K. sumokėjo kiekvienas po 2000 Lt. 1999-07-30 tarp Kretingos miškų urėdijos ir P. D. sudaryta Miško plotų nuomos sutartis Nr. 13, pagal kurią P. D. buvo išnuomotas 0,11 ha miško sklypas, Palangos girininkijoje, už 708 Lt metinį nuomos mokestį. Tarp P. D. ir J. R. K. 1999-08-05 sudaryta sutartis, pagal kurią jie susitarė, jog nuomos mokestį pagal P. D. sudarytą miško plotų sutartį jie mokės lygiomis dalimis po ½ dalies.

LTSR Miškų ūkio ir miško pramonės ministro 1966-06-13 potvarkiu Nr. 148 Kėdainių statybos valdybai leista statyti vasarinio tipo poilsio namelius Palangos girininkijos miško kvartale Nr. 88. Namelio projektas ir statybos leidimas1966-06-20 suderintas su Palangos miesto vyriausiuoju architektu.

AB „Jonavos statyba” ir AB „Jonavos statybos firma „Kėdainių statyba Nr. 5” 2002-02-19 yra išregistruotos iš Juridinių asmenų registro, kaip likviduotos. Palangos miesto savivaldybės administracija, Panevėžio miesto savivaldybės administracija, Jonavos miesto savivaldybės administracija, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, AB „Panevėžio statybos trestas“, VTPSI prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pateikė informaciją, kad dokumentų, susijusių su vasarnamių Palangos mieste statyba 1966-1968, statybos projektavimo, statinių pridavimo aktų neturi ir pateikti negali. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvo skyrius pateikė 1968-05-20 Kėdainių statybos valdybos viršininko įsakymą Nr. 76-G, dėl valdybos darbuotojams, vykstantiems poilsiauti į Palangoje esančius valdybos namelius materialinės paramos. Taip pat 2018-02-02 atsakyme Nr. A-2-565 nurodė, kad archyvui perduota eilė Lietuvos TSR Kėdainių rajono Statybos valdybos Nr. 5 dokumentų, tarp jų 1965, 1966 metų Užbaigtų ir perduotų objektų eksploatacijos aktai, tačiau duomenų apie Palangos miesto teritorijoje pastatytus vasarnamius nerasta. Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2014-08-21 Statinio ekspertizės akte Nr. 14-181, konstatuota, jog namelio (duomenys neskelbtini)kelias 44A, Palanga, konstrukcijos tenkina statybos techninio reglamento STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (žin.2003-06-20, Nr. 59-2683) ir statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1): 2005 Esminiai statinio reikalavimai. „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (Žin., 2005, Nr. 115-4195) reikalavimus. Pastatas su žeme yra nejudamai susietas kapitaliniais stulpiniais betoniniais pamatais, kadangi pastatas yra nepertraukiamai eksploatuojamas bei reguliariai atliekami einamieji remontai, visos medinės konstrukcijos, apdailinis apkalimas, stogo danga, langai bei durys yra geros būklės; pastate tinkamai įrengta elektros instaliacija, vandentiekis ir kanalizacija; pastatas yra tinkamas tolesnei 20-25 metų trukmės eksploatacijai kaip sezoninis poilsio namelis/vasarnamis. Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2014-08-21 Statinio ekspertizės akte Nr. 14-182, konstatuota, jog namelio (duomenys neskelbtini)kelias 44B, Palanga, konstrukcijos tenkina statybos techninio reglamento STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (žin. 2003-06-20, Nr. 59-2683) ir statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1): 2005 Esminiai statinio reikalavimai. „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (Žin., 2005, Nr. 115-4195) reikalavimus. Pastatas su žeme yra nejudamai susietas kapitaliniais stulpiniais betoniniais pamatais, kadangi pastatas yra nepertraukiamai eksploatuojamas bei reguliariai atliekami einamieji remontai, visos medinės konstrukcijos, apdailinis apkalimas, stogo danga, langai bei durys yra geros būklės; pastate tinkamai įrengta elektros instaliacija, vandentiekis ir kanalizacija; pastatas yra tinkamas tolesnei 20-25 metų trukmės eksploatacijai kaip sezoninis poilsio namelis/vasarnamis.

P. D. mirė 2015-03-31. Po jo mirties jo teises perėmė jo sutuoktinė E. M. D., kuri mirė 2017-09-24. Pastarosios mirties turtą paveldėjo pareiškėjai D. V. – A. ir E. V..

VĮ Registrų centras 2019-09-06 sprendimu Nr. SPR5-7594 (14.50) atsisakė įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą poilsio pastato 1K1Ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kategorija „I grupės nesudėtingasis“), esančio (duomenys neskelbtini)kelias 44A, Palangos m., poilsio pastato 2K1Ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kategorija „I grupės nesudėtingasis“), ūkinio pastato 311 ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kategorija „I grupės nesudėtingasis“), ūkinio pastato 4I1Ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kategorija „I grupės nesudėtingasis“), esančių (duomenys neskelbtini)kelias 44B, Palangos m., kadastro duomenis, nes pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų.

VĮ Registrų centras 2019-09-09 sprendimu Nr. SPR4-5535 (14.5) atsisakė įregistruoti J. R. K. ir P. D. nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus poilsio pastatą lEClž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)kelias 44A, Palangos m., poilsio pastatą 2K1Ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastą 311 ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą 4Ilž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini)kelias 44B, Palangos m., nes pateikti dokumentai neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų ir sudaryti nesilaikant tuo metu galiojusios nekilnojamojo turto perleidimo tvarkos. Pažymi, kad nekilnojamasis turtas galėjo būti perleidžiamas tik toks, kuris įstatymu nustatyta tvarka buvo suformuotas ir įregistruotas tuometinėje turto registravimo įstaigoje. Pateiktos 1999-08-06 pirkimo-pardavimo sutartys yra negaliojančios, nes sutarčių sudarymo metu galiojęs CK 255 straipsnis (1994-05-17 įstatymo Nr. 1459 redakcija, įsigaliojo 1994-06-10) nustatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per 3 mėnesius įregistruota nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje.

Pareiškėjai siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, su tikslu įregistruoti daiktus ir daiktines teises į juos Nekilnojamojo turto registre, jog J. R. K. nuo 1999-08-06 nuosavybės teise valdė poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalies ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini), Palangoje, o P. D. nuo 1999-08-06 iki mirties dienos 2015-03-31 nuosavybės teise valdė poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Pastato valdymo nuosavybės teise faktas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tam, jog būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-415/2015, 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009).

Kaip jau buvo pažymėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-18 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 2A-772-524/2016, kuria buvo atmestas pareiškėjų J. R. K. ir E. M. D. pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo į tuos pačius nagrinėjamame pareiškime nurodytus statinius pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, statybų neįteisinus įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėjams negali būti pripažinta ne tik nuosavybės, bet ir valdymo teisė, kadangi, vadovaujantis CK 4.253 straipsnio nuostatomis, nėra nekilnojamojo daikto, kurį galima būtų pripažinti nuosavybės ar valdymo teisės objektu. Pagal CK 4.24 straipsnį, valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka. Nuosavybės teisių prezumpcija atsiranda tik įregistravus nuosavybės teises viešame registre.

Pažymėtina, kad teisine pastatų registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisės į pastatus atsiradimo, pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau nuosavybė, kaip tokia, atsiranda kitais teisės aktuose nurodytais pagrindais, aplinkybė, kad pareiškime nurodyti statiniai neįregistruoti, yra teisiškai reikšminga sprendžiant, ar šie statiniai įrengti laikantis nustatytos tvarkos. Pagal pastatų statybos metu galiojusias teisės normas, t. y. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1962-04-21 nutarimu Nr. 281 patvirtintų Individualinės statybos nuostatų 17 punktą, leidimus vykdyti statybą teikė Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto vietos organai, o 25 punktas nustatė, kad visi pastatyti individualiniai gyvenamieji namai turi būti valstybinės komisijos priimti naudoti. Be kita ko, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1958-12-13 nutarimo „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“ Nr. 570 1 punktas reglamentavo, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėta vykdyti tik gavus atitinkamą leidimą. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1962-11-04 nutarimo „Dėl pastatytų įmonių, pastatų ir įrenginių priėmimo naudojimui tvarkos“ Nr. 700 1 punktas įtvirtino, kad pastatus arba rekonstruotus pastatus, įmones ir įrenginius būtinai turi priimti naudoti valstybinės priėmimo komisijos. Šie teisės aktai reglamentuoja statybos būdu sukuriamų daiktų teisinę tvarką, kurios laikantis teisėtai sukuriami daiktai kaip nuosavybės objektai. Esminiai šios tvarkos reikalavimai buvo vykdyti statybą pagal statybos leidimą ir ją baigti statinio priėmimo naudoti aktu. Tokia tvarka daiktas būdavo suformuluojamas kaip kadastrinis vienetas ir tapdavo civilinės apyvartos objektu. Teisėtai pastatytas statinys yra nuosavybės teisės kaip daiktinės teisės instituto objektas. Taigi, sprendžiant dėl statinių statybos teisėtumo, reikia nustatyti ar buvo išduotas statybos leidimas ir ar pastatytas statinys valstybinės komisijos buvo priimtas naudoti. Be to, teisiškai turėjo būti registruojami visi atskiriems asmenims asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

Pareiškėjai iš esmės prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jų įgytiems pastatams statyti pagal 1968–1968 metais galiojusią tvarką buvo išduoti statybos leidimai ir jie buvo pripažinti tinkamais naudoti. Pareiškėjai, įrodinėdami pastatų statybos teisėtumą, tvirtina, kad pastatai buvo suprojektuoti, pastatyti ir eksploatacijai perduoti 1966-1968 metais, turint LTSR Miškų ministerijos išduotą 1966-06-20 leidimą statyboms, vasarnamio statybai priskyrus žemės sklypą, statybos projektas suderintas su tuometiniu Palangos miesto DŽDT vykdomojo komiteto architektu, o 1999-07-30 P. D. ir VĮ Kretingos miškų urėdija pasirašė miškų ploto, kuriame yra vasarnamiai, nuomos sutartį. Taigi, pareiškėjų nuomone, statiniai pastatyti gavus reikalingus leidimus ir laikantis jų įrengimo tvarkos. Be to, J. R. K. ir P. D. šiuos pastatus įsigijo 1999-08-06 sudarę pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau notariškai šių sutarčių patvirtinti nespėjo, nes AB „Jonavos statyba“ ir AB „Jonavos statybos firma „Kėdainių statyba Nr. 5“ 2002-02-19 yra išregistruotos iš Juridinių asmenų registro, kaip likviduotos, ir kitų papildomų dokumentų (projekto, priėmimo aktų) nėra.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad daiktas sukurtas statybos būdu pagaminant naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 4 punktas) ir kad pareiškėjai yra faktiniai šio daikto valdytojai, tačiau, nustatant juridinį faktą dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise, svarbu patikrinti, ar pareiškėjai buvo įgiję nuosavybės teisę į šį statinį, turėjo nuosavybę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie neišliko. Dėl to nepakanka nustatyti, kad daiktas pagal dabartinį teisinį reglamentavimą atitinka nekilnojamajam daiktui keliamus reikalavimus. Nustatant valdymo nuosavybės teise faktą būtina patikrinti, ar asmuo pagal statybos metu galiojusį reguliavimą turėjo teisę pastatyti tokį nekilnojamąjį daiktą.

Vadovaujantis minėta teismų praktika, statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka; neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių.

Kaip minėta, sprendžiant dėl pareiškėjo vykdytos statybos teisėtumo, būtina nustatyti, ar pareiškėjui buvo išduotas statybos leidimas ir ar pastatytas statinys valstybinės komisijos buvo priimtas naudoti.

Nors pareiškėjai pateikė LTSR Miškų ministerijos išduotą 1966-06-20 leidimą statyboms ir namelių projektą, suderintą su Palangos miesto DŽDT vykdomojo komiteto architektu, tačiau projekte ir leidime nenurodyti ūkio pastatai. Taip pat, nors pareiškėjai pateikia AB „Jonavos statyba“ firmos „Kėdainių statyba Nr. 5“ prašymą dėl sklypo ribų nustatymo, tačiau duomenų apie žemės sklypo paskyrimą nėra pateikta. Taip pat nėra jokių duomenų, kad pastatai priimti naudoti valstybinės priėmimo komisijos. Nors pareiškėjai teigia, kad tokio dokumento nėra išlikę, tačiau iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus 2018-02-02 atsakymo Nr. A-2-565 ir 2018-03-22 atsakymo Nr. A-2-987, matyti, jog archyvui buvo perduoti saugoti Kėdainių rajono Statybos valdybos Nr. 5 dokumentai, tarp jų ir užbaigtų ir perduotų objektų eksploatacijos aktai, tačiau tarp jų duomenų apie Palangos miesto teritorijoje pastatytus vasarnamius nerasta, o tai leidžia daryti išvadą, kad pastatai nebuvo priimti naudoti valstybinės komisijos. Vadinasi, nebuvo gautas leidimas juos eksploatuoti. Tai reiškia, kad neįrodytas ginčo statinių statybos teisėtumas, t. y. kad ji vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. Nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinių teisėtą statybą iki jų pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymo, taip pat ir vėliau, darytina išvada, kad statiniai pastatyti neteisėtai. O neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas.

Kita vertus, pagal galiojančio Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalį, Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, o valstybinės reikšmės miškai, be kita ko, yra valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 punktą, miško žemėje galima tik medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų), poilsio aikštelių, žvėrių pašarų aikštelių įrengimas ir statyba. Nei gyvenamųjų namų, nei poilsio pastatų statyba miškų žemėje neleidžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-403/2018). Akivaizdu, kad pareiškime nurodyti statiniai nepriskiriami Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 punkte nenurodytų statinių kategorijai, dėl ko jų statyba negali būti įteisinta (pripažinta, kad statiniai pastatyti teisėtai).

Pažymėtina ir tai, kad tiek pagal šiuo metu galiojančias normas (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis), tiek pagal 1999-08-06 pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu galiojusias normas (1964 m. CK 255 straipsnis) nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys turi būti notarinės formos, o notarinės formos nesilaikymas tokį sandorį daro negaliojantį. Ir nors pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dėl poilsio namelių ir kitų statinių pirkimo-pardavimo formos nesilaikymas neturi esminės reikšmės juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, nes sandoriui esant negaliojančiam dėl privalomų reikalavimų nesilaikymo, savo teises galima ginti nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, tačiau nesant visų įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinių teisėtumą, jų, kaip nekilnojamojo turto, pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymas, apskritai negalimas. Nors pareiškėjų pateiktame Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2014-08-21 Statinio ekspertizės akte Nr. 14-181, konstatuota, jog pastatai (duomenys neskelbtini)kelias 44A, Palanga, ir (duomenys neskelbtini)kelias 44B, Palanga, yra tinkami tolesnei 20-25 metų trukmės eksploatacijai kaip sezoninis poilsio namelis/vasarnamis, tačiau tai nepagrindžia, kad statiniai pastatyti teisėtai.

Kaip jau buvo nurodyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-02-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017, kurioje buvo sprendžiamas pareiškėjų J. R. K. ir E. M. D. pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo į tuo pačius nagrinėjamame pareiškime nurodytus statinius, nagrinėjamu atveju gali būti sprendžiama dėl nuosavybės teisių į ginčo turtą kaip į statybines konstrukcijas ir medžiagas, t. y. kaip į kilnojamuosius daiktus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2009).

Nežiūrint to, kad pareiškėjai prašė teismo nustatyti tik valdymo nuosavybės teise faktą, dar kartą atkreiptinas pareiškėjų dėmesys, kad siekiant nustatyti buvus juridinį faktą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus įgijimo vienu iš CK 4.47 str. numatytų būdų (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas), būtina konstatuoti, kad nekilnojamieji daiktai buvo sukurti įstatymų nustatyta tvarka (net galimai ir nesant išlikusių visų tai patvirtinančių duomenų). Tačiau pareiškėjai nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti tikėtiną prielaidą apie statybos teisėtumą ar konstatuoti, kad statiniai apskritai gali būti įteisinti ir tuo pačiu būti privačios nuosavybės teisės objektu.

Įvertinęs visus pareiškėjų į bylą pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, jog pareiškime nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, t. y. priešingai nei teigia pareiškėjai, byloje nėra jokių dokumentų patvirtinančių, kad statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai buvo, bet nėra išlikę, kad pareiškime nurodyti statiniai – poilsio nameliai su ūkio pastatais buvo sukurti, pastatyti ir užbaigti teisėtai, laikantis jų statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjų pareiškimai atmestini.

Byloje konstatavus, kad pagrindinis reikalavimas yra nepagrįstas, kiti šalių pateikti argumentai ir nurodytos aplinkybės nedaro įtakos šios bylos teisiniam rezultatui, todėl teismas plačiau dėl jų nebepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 448, 529 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjų R. K., D. V.-A. ir E. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.